Po savaitės virusas nebaisus

Tai skelbia tarptautinių organizacijų (Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro ir Pasaulio sveikatos organizacijos) mokslininkai, apibendrinę mokslinių tyrimų duomenis.

Be to, mokslininkai yra apskaičiavę ir terminus, kiek laiko lengvos, vidutinio sunkumo arba sunkios formos koronavirusu sergantys žmonės gali užkrėsti kitus. Į tai ir buvo atsižvelgta priimant pakeitimus dėl pacientų izoliacijos ir papildomo PGR tyrimo.

Tyrimų duomenys rodo, kad sergantys lengvos arba vidutinio sunkumo formos COVID-19 liga yra užkrečiami ne ilgiau nei 10 dienų nuo ligos simptomų atsiradimo pradžios. Žmonės, kuriems pasireiškia sunki ligos forma, gali užkrėsti kitus ne ilgiau nei 20 dienų nuo simptomų atsiradimo pradžios.

Tyrimais nebuvo nustatyta atvejų, kad kliniškai pasveikę pacientai, kurių nosiaryklės tepinėliuose dar aptinkamas virusas, užkrėstų kitus asmenis.

Atsižvelgdama į šių tyrimų duomenis, Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino COVID-19 liga sergančių pacientų izoliacijos nutraukimo tvarką. Pasveikimui nustatyti nebereikia papildomo nosiaryklės ir ryklės tepinėlio ištyrimo PGR metodu.

Lengva COVID-19 ligos forma sergantiems pacientams izoliacija gali būti nutraukta po 10 dienų nuo simptomų atsiradimo pradžios, jei pacientas nebekarščiuoja ne mažiau kaip 3 dienas, nevartodamas kūno temperatūrą mažinančių vaistų, ir susilpnėjo kiti koronaviruso simptomai. Sunkia COVID-19 ligos forma sergantiems pacientams izoliaciją galima nutraukti po 20 dienų. Pacientams, kuriems nustatytas besimptomis užsikrėtimas koronavirusu, izoliacija gali būti nutraukiama po 10 dienų nuo tepinėlio, kurį ištyrus PGR metodu buvo aptiktas koronavirusas, paėmimo dienos.

Situaciją komentuoja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė, Lietuvos imunologų draugijos viceprezidentė Aurelija ŽVIRBLIENĖ:

- Pasigirsta kalbų, jog nėra taip paprasta užsikrėsti COVID-19 infekcija liečiant įvairius paviršius. Ir nebūtina persistengti, viską aplink dezinfekuojant. Ar išties taip? - „Vakaro žinios" paklausė Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorės, Lietuvos imunologų draugijos viceprezidentės Aurelijos Žvirblienės.

- Būtų įdomu išgirsti, kas taip galėjo pasakyti. Taip, pagrindinis užsikrėtimas yra oro-lašeliniu būdu, bet ir liečiami paviršiai yra rizika. Kai sergantis žmogus nusičiaudo, tie lašeliai išlekia iš burnos ir nusėda ant paviršiaus. Ant stalo, ant rankenų, kurias lietė sergantis žmogus.

Kitas kausimas, kiek ilgai tas virusas išlieka ant paviršių. Tai priklauso nuo daugelio dalykų: nuo temperatūros, aplinkos drėgnumo ir kt. Ir nėra tokios taisyklės, kad ant rankenos virusas išliks 12 val., o kažkur kitur - 3 dienas, todėl sudėtinga atsakyti į tą klausimą. Bet jei užsikrėtęs žmogus ką tik praėjo, nusičiaudėjo arba užkrėstomis rankomis palietė rankeną, o po jo tą pačią rankeną lietė kitas žmogus, vėliau palietęs ir savo veidą, žinoma, jis turi didelę riziką užsikrėsti. Kuri sumažės iki minimumo, jei nusiplausite rankas su muilu, arba dezinfekuosite jas.

Ar buvo perlenkta lazda su dezinfekciniais skysčiais, paviršių dezinfekavimais? Tikrai - ne. Tai padeda išvengti ir COVID-19, ir gripo, ir visų kitų kvėpavimo takų ligų.

- Dabar po 10 dienų sirgimo COVID-19 liga ar izoliacijos, jei besimptomė forma, net nebereikia darytis testo - žmogus gali grįžti į darbą. Anksčiau ne vienam izoliacijoje teko būti ir mėnesį, jei testas vis būdavo teigiamas. Kas pasikeitė?

- Atsirado daug mokslinių įrodymų apie viruso gyvybingumą. Mums įprastu molekuliniu testu iš nosiaryklės yra nustatoma viruso RNR (pats virusas), bet testas neparodo, ar virusas gyvas, ar ten tik viruso nuolaužos. Nustatyti viruso gyvybingumą, yra labai sudėtinga, todėl tos laboratorijos, kurios moka kultivuoti virusą, ištyrė daug žmonių, kurie skirtingu laiku užsikrėtė koronavirusu. Buvo žiūrima po tam tikro laiko tarpo, kiek ta medžiaga, paimta iš nosiaryklės, dar turi gyvo viruso. Remiantis šiais moksliniais duomenimis, buvo nustatyta, kad didžiajai daugumai žmonių virusas nosiaryklėje išlieka gyvybingas 5-7 dienas. Ir jei žmogus, pajautęs simptomus, pasidarė testą, kuris buvo teigiamas, tai po 10 dienų tas žmogus tikrai nebėra užkrečiamas. Todėl nebėra prasmės kartoti tuos testus. Anksčiau būdavo, kad žmonės du mėnesius darosi tuos testus ir jie vis būna teigiami. Dabar yra moksliniai įrodymai, kad net jei testas teigiamas, ten tiesiog yra viruso RNR nuolaužos, nes didžiajai daugumai žmonių viruso nebelieka maždaug po 7 dienų. Apsidraudžiant imama 10 dienų, po kurių nebereikia daryti pakartotinų testų.

Tokių mokslinių tyrimų apibendrinimų per pavasarinę pandemiją dar nebuvo, viso to dar nežinojome. Tyrimai, rodantys, ar virusas gyvas, ar ne, yra labai sudėtingi, tam reikalingos specialios laboratorijos, kurios moka virusą kultivuoti, turi ląsteles tam virusui ir pan. Tai nėra tas pats, kai bet kas, paėmęs iš nosiaryklės mėginį, galėtų nustatyti, ar virusas gyvas, ar ne. Todėl užtruko laiko, kol atsirado tokių mokslinių duomenų.

***

Vito Tomkaus trigrašis:

Įtariu, kodėl tarpusavyje nesutariate ir pykstatės. Suprantu ir vienus, ir kitus, bet nesuprantu, kodėl žmoniškai nesusišnekate? Niekas neneigia, kad išrasta kažkokia zaraza, kuri žmonėms apsunkina kvėpavimą ir kai kurie susirgę dusdami numiršta. Aišku, baisu. Bet jeigu jums kasdien per televizorius pradėtų rodyti vaizdelius iš onkologinių skyrių, kaip vėžiu sergantys žmonės prieš mirtį kankinasi ir į ką tampa panašūs, prisižiūrėję tokių kraupių vaizdelių, patys pasikartumėte iš siaubo. Bet kažkodėl valdžia to nedemonstruoja, o tik nuo ryto iki vakaro reklamuoja „koronovirusą". Kodėl sąmoningai kelia paniką ir kas užsakė šitą muziką durnai liaudžiai gąsdinti? Štai kur esminis klausimas.