Pradelsta skola gali tapti ir akmeniu po kaklu

Asmeninės kredito istorijos sistema „Manocreditinfo.lt“ vėl paskelbė sukrečiančius duomenis. Pasirodo, per sausį Lietuvos gyventojų pradelsti įsiskolinimai išaugo beveik 38 mln. litų ir dabar siekia apie 2,8 mlrd. litų. Šiuo metu pradelstų skolų turi net 230 tūkst. fizinių asmenų. „Manocreditinfo.lt“ projekto vadovas Marius Zaikauskas „Respublikai“ sakė, kad nuo gruodžio naujų skolininkų padaugėjo 3 tūkst. Jo teigimu, nors nemaža dalis gyventojų į pradelstas skolas žiūri pro pirštus, tai nėra geras požiūris. „Pradelsta skola yra lyg uždelsto veikimo bomba, tam tikru momentu galinti pakenkti jos turėtojui labai skau-džiai“, - sakė „Manocreditinfo.lt“ projekto vadovas.

- Pranešimus apie pradelstas gyventojų ir įmonių skolas rengiate kiekvieną mėnesį. Ir kiekviename jų pranešate, kas laukia tų fizinių ar juridinių asmenų, kurie pradels sumokėti skolą. Įspėjimai skamba grėsmingai. Tad pradėkime nuo to, ar tai, kad kreditų biuras „Creditinfo“ renka duomenis apie įsiskolinimus (ypač gyventojų), neprasilenkia, tarkim, su Asmens duomenų apsaugos įstatymu? - klausėme M.Zaikausko.

- Mūsų veikla yra visiškai skaidri ir atitinka kiekvieną Lietuvoje galiojančią įstatymo raidę. Tokie projektai įprasti civilizuotame pasaulyje. Jie skatina ne tik atsakingą skolinimąsi, bet ir atsakingą skolinimą. Pirmiausia, žinoma, tuo suinteresuoti yra potencialūs kreditoriai. Tačiau žinojimas, kad tavo duomenys bus įvesti į kreditų biurą, atsakingiau priverčia elgtis ir tuos žmones, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių linkę pradelsti įsiskolinimus.

- Tačiau kartais tas dalykas įvyksta prieš žmogaus valią. Pavyzdžiui, jis paima kreditą ir praranda darbą...

- Kreditų istorijų analizė rodo, kad yra tokių žmonių, kurie piktybiškai vengia vykdyti savo įsipareigojimus. Be to, prieš prisiimant juos būtina tinkamai įvertinti savo galimybes.

- Kadangi kalbame apie fizinius asmenis, tuomet paaiškinkite, kas tai yra asmens kredito istorija?

- Tai informacija apie asmens prisiimtus finansinius įsipareigojimus ir jų vykdymą per pastaruosius dešimt metų. Ją turi visi nuo 18 metų Lietuvos gyventojai. Neigiama kredito istorija susiformuoja, jeigu asmuo delsia padengti įsiskolinimą nuo 30 iki 60 dienų. Paprastai bankai, telekomunikacijų, lizingo ir kitos bendrovės raštu įspėja asmenį apie nepadengtą skolą. Tad žmogus, padengęs savo skolą per 30 dienų nuo pranešimo apie ją išsiuntimo, gali būti tikras, kad neigiamo įrašo apie ją kreditų biure neatsiras. Kita vertus, šiuo atveju visada geriausia laikytis principo „kuo greičiau, tuo geriau“.

- Tarkime, žmogus pražiopsojo terminą susimokėti ar tyčia neatsiskaitė ir pateko į kreditų biurą „Creditinfo“. Kokiais nemalonumais jam tas dalykas gresia?

- Kredito istorija gali turėti tiesioginę įtaką mūsų finansiniam gyvenimui. Deja, ne visuomet pačią maloniausią. Kreditų biurui „Creditinfo“ informaciją teikia finansų, telekomunikacijų, draudimo, komunalinių paslaugų ir kitų šalies sektorių įmonės. Taip pat jos ir naudojasi kreditų biuru gaudami iš jo informaciją. Kartais duomenys, pavyzdžiui, apie kredito ar daikto išperkamosios nuomos būdu prašantį asmenį, patikrinami per internetą tų įmonių darbuotojų, kartais automatiniu būdu. Ir jei asmens kredito istorijoje yra įrašas apie menkiausią gyventojo pradelstą skolą, jam gali būti atsisakyta ne tik suteikti paskolą ar daiktą išperkamosios nuomos būdu, bet ir sudaryti sutartį, pavyzdžiui, dėl telekomunikacijos paslaugų, įsigyti iš tokios kompanijos brangų telefoną ar kompiuterį.

Jei žmogus taip ir nepadengia pradelstos skolos iki gyvenimo pabaigos, informacija apie ją bus saugoma tol, kol jis gyvens.

- Tačiau gyventojui padengus pradelstą skolą jis vėl tampa „švarus“?

- Ne visai. Padengus pradelstą skolą ar įmoką informacija apie ją kreditų biure saugoma dar 10 metų. Svarbu yra tai, per kiek laiko žmogus padengė pradelstą skolą apie ją atsiradus informacijai kreditų biure. Jei tai buvo padaryta kitą dieną, iš įrašo asmens istorijoje puikiai tai matyti. Į tai dažnai išduodami kreditus atsižvelgia bankai ir išperkamosios nuomos bendrovės, nesunkina klientui naujos paskolos sąlygų - pavyzdžiui, nedidina palūkanų, suteikia lankstesnius reikalavimus dėl užstato, leidžia įnešti mažesnę pradinę įmoką ir t.t.

Priešingai gali būti elgiamasi tuomet, kai skolininkas delsė padengti pradelstą skolą, padarė tai po pusmečio, metų ar netgi kelerių metų nuo įrašo atsiradimo kreditų biure. Tai rodo, kad skolininkas nėra patikimas. Todėl pradelstas skolas patartina padengti kuo greičiau.

Neretai tenka susidurti su nuomone, kad nedidelė suma „rimta“ skola negali būti, todėl ir ją padengiant nėra ko skubėti. Tačiau iš tikrųjų uždelstas net ir kelių dešimčių litų prasiskolinimas gali sukelti kliūčių imant kreditą ar įsigyjant prekes bei paslaugas išsimokėtinai. Tokiais atvejais norėdamas apsidrausti kreditorius gali bloginti kreditavimo sąlygas. Pavyzdžiui, 50 litų skola gyventojui gal ir nesutrukdys gauti stambios paskolos iš banko, tačiau ji gali lemti didesnes palūkanas arba trumpesnę kreditavimo sutartį, o tai reiškia didesnes įmokas kas mėnesį.

- Žinau daug atvejų, kai žmonės tik atsitiktinai sužino, kad jų duomenys įvesti tarp asmenų, pradelsusių apmokėti savo skolas. Paprastai tai būna visiškai mažyčių skolų „savininkai“. Kaip elgtis tokiems gyventojams?

- Vakarų šalyse jau senokai įprasta, kad gyventojai nuolat patys stebi asmeninės kredito istorijos duomenis ir pagal tai koreguoja savo finansinį elgesį. Lietuvoje ši praktika tik įsitvirtina.

Asmeninės kredito istorijos duomenys Lietuvos gyventojams šiuo metu prieinami specialioje interneto sistemoje „Manocreditinfo.lt“.

Vieną kartą per metus jie šia sistema gali pasinaudoti nemokamai: sužinoti savo dešimties metų pradelstų skolų istoriją, esamus pradelstus įsiskolinimus ir kokios įmonės per pastaruosius dvejus metus domėjosi jų kredito istorija.

Be to, besinaudojantys sistema gyventojai elektroniniu paštu iš karto informuojami apie bet kokius jų kredito istorijos pokyčius - tiek apie naujai užfiksuotas pradelstas skolas, tiek apie jų mokėjimo terminus. Tai padeda išvengti ir nemalonių nesusipratimų, pavyzdžiui, kai kreditorius pateikia klaidingą informaciją apie asmens skolą. Pranešus apie tai kredito biuro atstovams, tikrovės neatitinkantys duomenys iš sistemos pašalinami.