Paslaptingieji Vilniaus taksistai

„Respublikos“ savaitės žmonės - eiliniai Vilniaus taksistai, beveik visą savaitę išbuvę nežinioje, atskirti nuo užsakymus priiminėjančių dispečerių, kai taksi bendrovių vadovais susidomėjo policija ir mokesčių inspektoriai.

Įsivaizduokime eilinį taksistą, lūkuriuojantį klientų prie Vilniaus geležinkelio stoties. Arba prie oro uosto. Stop! Ženklas „plyta“. Tokių taksi dislokacijos vietų verčiau neįsivaizduokime. Nes vairuotojas gali palaikyti vilniškį klientą atvykėliu, nesiorientuojančiu sostinėje. Ir nulupti už vežimo paslaugą dvigubai.

Verčiau įsivaizduokime eilinį taksistą, lūkuriuojantį klientų Antakalnio gatvėje. Praėjusį pirmadienį. Staiga nutyla malonieji dispečerių balsiukai. Ir sopranai, ir mecosopranai, ir altai. Taksistas sėdi mašinoje ir laukia. Kantriai. Nes taip pripratęs. Žiemą šiek tiek šaldamas, o karštą vasarą perkaisdamas. Bet nieko. Ištvers. Sėdi vairuotojas pirmadienį valandą, sėdi ir trečią. Iš dispečerinės - jokio garso. Jokio garso iš dispečerinių neišgirsta vairuotojai iš 35 firmų, įsikūrusių Žaliųjų Ežerų gatvėje.

Saugokitės! Prisišvartuoja nedarbas!

Ką galvoja šie vairuotojai, atjungti nuo dispečerinės mergaičių? Ogi visaip. Vieni tą nelemtąjį pirmadienį baiminosi, kad juos atleido iš darbo. Supyko bosas ir atleido. Už kažką. O už ką? Tad pirmadienį Vilniuje vyko eilinių taksi vairuotojų neplanuotosios „rekolekcijos“. Silpnesnių nervų vairuotojai perkratė savo nuodėmes. Gal klientas pasiskundė? Gal per greitai važiavau? Šviesoforo signalo nepaisiau? Gal bosas pamanė, kad tai aš išverčiau vienoje gatvėje stulpą ir pabėgau iš įvykio vietos?

O tada per ryšio priemones atsklido žinia, kad policija „semia“ firmų bosus, buhalterius, inspektoriai tikrina kompiuterius. Vilniečiai (ne taksi vairuotojai - red. past.) galbūt net apsidžiaugė, kad prigriebė taksistus, o patys taksi vairuotojai tikrai neapsidžiaugė. Nei dėl savęs, nei dėl savo šeimų. Nes išlipus iš mašinos jų lauktų nedarbas. Ir finansiškai prastai įvertintas bedarbio statusas. Pirmadienį ne vienas skaičiavo, iš ko gyventų, iš ko mokėtų už komunalines paslaugas. Svarstė, ar pakaktų fizinių jėgų padirbėti Norvegijoje, žuvų apdorojimo įmonėje. Ar rastų darbo Didžiojoje Britanijoje ir t.t.

Nepasiduosime!

Taksistai Lietuvoje yra viena vieningiausių profesijų. Tarkime, jei vienas naktį veža neblaivų mušeiką ar nenorintį užsimokėti, į kolegos nelaimės signalą sulekia visi artimiausiai dirbantys taksi vairuotojai. Mušeika gauna į kuprą. Nenorintis užsimokėti - irgi gauna į kuprą. Paprastai viešai nesiskundžia. Tačiau ką daryti, jei į kuprą nuo policijos ir mokesčių inspekcijos gavo visas Žaliųjų Ežerų gatvėje stūksantis namas su čia priregistruotomis taksi firmomis? Po baisiojo pirmadienio atsipeikėję taksistai nutaria taikyti jiems įprastą įtikinėjimo modelį. Suvažiuoti prie „Siemens“ arenos ir pagąsdinti ne savo bosus, bet valdžią, kad taksisto dalia tragiška. Labai.

Tikėtasi, kad labai tragišką taksisto dalią demonstratyviai demonstruos bent 500 automobilių. Brandaus amžiaus ir jaunų. Tačiau į akciją susirinko daugiausiai 70 automobilių. Kur buvo kiti? Turbūt vežiojo keleivius. Galbūt šaltyje neužkūrė variklio. Ar išsigando, kad bus nubaustas už techniškai netvarkingą mašiną, tinkamą vežioti ne keleivius, bet bulves. O galbūt nematė prasmės dalyvauti akcijoje, nes iš valdžios nieko gero nesitiki. Nes yra tik paprastas taksistas. Ne taksi firmos savininkas.

Užuojauta su potekste

Paprastojo taksisto nereikėtų per daug smerkti. Išskyrus tuos atvejus, kai iš Šeškinės į centrą ketina vežti pačiu ilgiausiu keliu ir tu dar turi džiaugtis, kad neveža per Vievį ar Trakus. Dar išskyrus tuos atvejus, kai tradiciškai neturi grąžos, nes tradiciškai esi jo „pirmas“ keleivis. Išskyrus tuos atvejus, kad valstybinė paslaptis, kaip taksistas atsiskaito su firmos buhalterija. Kas remontuoja jo automobilį, iš kur gauna kuro ir kiek iš tikrųjų turi iš vairuotojo darbo pajamų.

Eiliniai taksistai gatvėse laukia klientų ne iš didelės laimės. Dauguma atvejų paprastasis taksistas yra žmogus, praradęs darbą bankrutavusioje gamykloje. Valgyti visi nori, todėl teko persikvalifikuoti. Bet paprastieji taksistai nėra naivūs. Būtent jie puikiausiai pažįsta naktinį Vilniaus gyvenimą. Būtent jie puikiausiai žino, kas glūdi įvairiuose „šešėliuose“. Tiek ekonominiuose, tiek moraliniuose. Tik jie puikiausiai žino, ką vežioja, kur ir su kuo. Todėl terminas „paprastasis taksistas“ veikiau skirtas save dirbtinai sumenkinti prieš visuomenę. Esą aš nieko nežinau, sukčiavo ar nesukčiavo mano darbdaviai. Nežinau, kaip slėpė mokesčius, nes esu mažas žmogelis. Nieko neslepiantis. O kodėl jie taip kalba? Nes tikras taksistas moka tylėti. Tokia jo delikati profesija.

Vėlokai, inspektoriai, vėlokai...

Vilniaus taksistai šią savaitę patyrė šoką, kurį derėjo suorganizuoti daug anksčiau. Skelbiama, kad šešėlinio taksi verslo byloje gali būti net 50 įtariamųjų. Skandalas. Pusšimtis žmonių metų metais veikė kažką pusiau legalaus sostinėje, bet niekas jų nepastebėjo. Šešėlio ieškota pasatuose, kursuojančiuose trasa Lietuva-Baltarusija. Niekas nesteigtų taksi paslaugas teikiančių firmų, jei jos būtų nepelningos. Joks savininkas neįsteigtų dvylikos taksi firmų, jei jos būtų nepelningos. Jei finansiškai neapsimokėtų, nesteigtų nė vienos. Imtų dirbti su kitokiomis paslaugomis. Siuvimo, virimo ir t.­t. Tačiau tik dabar atsikvošėta, kad firmelės faktiškai dirba be pelno. Mokėdamos vairuotojams 350 litų atlyginimus. Ar kas nors dėl tokio mėnesio atlyginimo naktimis dirbtų? Juk tokio atlyginimo neužtenka net už būsto šildymą sumokėti. Galima įtarti, kad Vilniaus taksistų šeimos laikosi griežtos dietos ir faktiškai nieko nevalgo. Nes už algą perka degalus ir remontuoja mašinas.

Dar kartą pademonstruota, kaip mažai mes apie tikrąją šalies ekonominę būklę žinome. Gal laikas taksi automobiliuose įmontuoti kasos aparatus. Juk audringai paprotestavę su kasos aparatais ėmė dirbti turgaus prekeiviai, keleivius vežiojančių „mikriukų“ vairuotojai. Ir nieko. Priprato. Ir vežioja, ir mėsa prekiauja. Tačiau vis vien užjaučiame paprastuosius Vilniaus taksistus, savaitę išgyvenusius nežinią. Taps bedarbiu ar ne?