1 nuotr.Praėjusią savaitę išaugus atsinaujinančių išteklių gamybai, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 11 proc. iki 81 euro už megavatvalandę (MWh), skelbia „Litgrid“.
Bendrovės duomenimis, birželio 15–21 d. Latvijoje elektros kaina siekė 80 eurų už MWh, o Estijoje – 50 eurų už MWh.
„Didžiausią įtaką kainų mažėjimui darė išaugusi atsinaujinančių išteklių gamyba, ypač vėjo elektrinių, kurios reikšmingai padidino bendrą vietos generaciją. Tai leido didesnę vartojimo dalį padengti vietiniais pajėgumais ir sumažino poreikį importui“, – pranešime teigia „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Skelbiama, kad elektros poreikis Lietuvoje per savaitę sumažėjo 1 proc. iki 237 gigavatvalandžių (GWh). Vietos elektrinės šalyje užtikrino 90 proc. šalies poreikio. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 215 GWh elektros energijos – 17 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai generacija siekė 184 GWh.
Daugiausia elektros praėjusią savaitę šalyje gamino saulės elektrinės, jų gamyba padidėjo 16 proc. iki 92 GWh. Taip pat vėjo elektrinių generacija augo 55 proc. ir pasiekė 84 GWh, šiluminės jėgainės pagamino 14 GWh, hidroelektrinės – 14 GWh, o kitos elektrinės – 10 GWh.
Praėjusią savaitę saulės elektrinės gamino 43 proc., vėjo jėgainės – 39 proc., šiluminės jėgainės – 6 proc., hidroelektrinės – 7 proc., o kitos elektrinės – 5 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos.
Taip pat bendras elektros importo kiekis per savaitę sumažėjo 14 proc. ir sudarė 97 GWh. „Litgrid“ duomenimis, 56 proc. buvo importuoti iš Latvijos, 40 proc. – iš Švedijos, o likę 4 proc. – iš Lenkijos.
Tuo metu elektros eksporto srautai iš Lietuvos padidėjo 44 proc. iki 74 GWh. Fiksuota, kad 48 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją, 35 proc. – į Lenkiją, o 17 proc. – į Latviją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 78 proc. Lenkijos ir 15 proc. Lietuvos kryptimis, o „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 30 proc. Švedijos ir 33 proc. Lietuvos kryptimis, nurodo bendrovė.
