Teismas atvertė teroro aktų bylą dėl siuntų su sprogstamaisiais užtaisais

Į teismo salę atvyko arba buvo atvesti visi kaltinamieji byloje. Šioje byloje kaltinimai pateikti penkiems asmenims: Aleksandrui Šuranovui, Daniilui Jenciui, Vasilijui Kovačs, Vadymui Borsukui ir Eldarui Salmanovui. Kaltinamieji yra Ukrainos, Lietuvos ir Rusijos piliečiai.

Dalis kaltinamųjų yra sulaikyti, kiti šiuo metu yra laisvėje. Tris kaltinamuosius į teismą atvedė Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.

Teismui pradėjus posėdį, valstybinį kaltinimą byloje palaikantis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento prokuroras Šarūnas Astrauskas pateikė prašymą bylą nagrinėti uždaruose posėdžiuose.

Prokuroras atkreipė dėmesį, kad šios bylos kontekste vyksta kiti tyrimai, kuriais bandoma identifikuoti galimai planuotų teroro aktų užsakovus, kaip įtariama, Rusijos karinės žvalgybos (GRU) pareigūnus.

„Nustatinėjami konkretūs GRU pareigūnai, dalis asmenų yra ieškomi, informacija yra pateikta Valstybės saugumo departamentui“, – dėstė Š. Astrauskas.

Anot jo, dėl šių ir kitų aplinkybių būtina, kad byla būtų nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose. Prokuroras tvirtino manantis, jog dalis bylos nagrinėjimo metu pagarsintos informacijos neturėtų pasiekti viešosios erdvės.

Dalis kaltinamųjų tokiam prašymui pritarė, kiti uždariems teismo posėdžiams prieštaravo.

Vieną iš kaltinamųjų byloje ginantis advokatas Gintaras Černiauskas pabrėžė manantis, kad posėdžiai tokioje byloje turėtų būti vieši.

„Viešumas yra vertybė, kuri garantuoja nešališką bylos nagrinėjimą“, – sakė advokatas. 

Galiausiai teismas nutarė, kad dalis bylos bus nagrinėjama viešuose teismo posėdžiuose, o likusi – uždaruose.

Prašė švelnesnių kardomųjų priemonių

Vieno iš kaltinamųjų byloje V. Kovačs advokatas G. Černiauskas prašė jo ginamajam, kuris yra suimtas, taikyti švelnesnę kardomąją priemonę.

„Jis (V. Kovačs – ELTA) atliko tik kurjerio darbą ir yra suimtas. Tuo tarpu kitas kaltinamasis, kurio veiksmai, mano supratimu, atlikti, koordinuojant kitiems asmenims, (...) suvokiant, kad gauti nurodymai yra susiję su kriminalinio pobūdžio veiskmais (...), yra laisvėje ir net šiandien prokuroras neprieštarauja, kad kardomoji priemonė jam būtų švelninama. Manau, mano ginamasis galėtų būti laisvėje“, – dėstė G. Černiauskas

Pats V. Kovašč teisme sakė iš viso nesuprantantis, kodėl yra teisiamas.

„Kodėl aš čia esu? Ką aš padariau? Aš iš viso nekaltas“, – kalbėjo kaltinamasis.

Teisme pagarsinta, kad kaltinamojo artimieji yra pasiryžę sumokėti už V. Kovačs 10 tūkst. eurų užstatą. 

Teismas dėl šio prašymo savo sprendimą skelbs vėliau.

Pagarsintas kaltinamasis aktas

Penktadienį teisme valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Š. Astrauskas pagarsino kaltinamąjį aktą.

Baudžiamojon atsakomybėn patraukti vyrai byloje yra kaltinami organizavimu ir planavimu įvykdyti teroro aktus skirtingose valstybėse veikiant organizuotoje teroristinėje grupėje. Jie buvo sulaikyti Lietuvos ir kitų valstybių teritorijose.

Kaip anksčiau skelbė prokuratūra, šie asmenys, kaip rodo tyrimo duomenys, yra nusikaltimų tiesioginiai vykdytojai, užduočių tarpininkai. Dalis jų yra siejami su buvusia tarnyba Rusijoje – jie buvo minėtos valstybės karininkai.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Saulius Briginas anksčiau sakė, kad minėtų nusikaltimų organizatoriai yra Rusijoje ir Lietuvos teisėsaugai kol kas nepasiekiami.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2024 m. liepos 19 d. Lietuvos pilietis, veikdamas kartu su bendrininkais, pasinaudojo DHL bei DPD bendrovių tarptautinių siuntų pristatymo bei transportavimo paslaugomis ir iš Vilniaus išsiuntė keturias siuntas su savadarbiais sprogstamaisiais-padegamaisiais užtaisais.

Dvi iš šių siuntų buvo adresuotos ir DHL krovininiais lėktuvais išsiųstos į Jungtinę Karalystę, kitos dvi – adresuotos ir išsiųstos į Lenkiją DPD krovininiais vilkikais.

Pirmoji siunta, veikiama iš anksto užprogramuoto elektroninio laikmačio, detonavo ir užsidegė Leipcigo  oro uoste ankstų liepos 20 d. rytą, prieš pat krovinio pakrovimą į jungiamojo skrydžio (Vilnius-Leipcigas-Jungtinė Karalystė) DHL krovininį lėktuvą. 

Antroji siunta užsidegė liepos 21 d. naktį DPD krovininiame vilkike, važiavusiame per Lenkiją. Jungtinę Karalystę pasiekusi siunta Birmingeme esančiame DHL sandėlyje užsidegė dar maždaug po paros, taip pat nakties metu. 

Ketvirtas siuntinys, gabentas DPD krovininiu sausumos transportu, neužsidegė dėl gedimo įtaise ir buvo perimtas pareigūnų. Jį ištyrus buvo nustatytas šių įrenginių sprogstamųjų-padegamųjų įrenginių mechanizmas ir įvertintas keltas pavojingumas.

Kaip teisme nurodė prokuroras Š. Astrauskas, tyrimo metu surinkti duomenys rodo, jog siuntas su sprogstamaisiais užtaisais siuntę kaltinamieji įvykdė teroro aktą. 

„Asmenys sugadino DHL ir DPD didelės vertės turtą, (...) sukėlė pavojų žmogaus gyvybei, sveikatai ir padarė teroristinį aktą“, – pažymėjo valstybės kaltintojas.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamieji sprogstamuosius užtaisus slėpė siuntose, kuriose buvo pečių masažuokliai, kūno priežiūros priemonės. 

Pagarsinus kaltinamąjį aktą, visi kaltinamieji byloje pareiškė nepripažįstantys savo kaltės.

Penktadienį į teismą liudyti pakviesta moteris, kuri yra vieno iš kaltinamųjų buvusi sutuoktinė, tačiau ši pasinaudojo galimybe atsisakyti duoti parodymus.

Kitas teismo posėdis šioje byloje numatytas gegužės 6 d. Jame planuojama apklausti liudytojus.

Byla atskirta nuo platesnio tyrimo dėl terorizmo

Ši baudžiamoji byla atskirta nuo didelės apimties sudėtingo tyrimo, kuriame šiuo metu nustatyta ne mažiau kaip 16 įvairių valstybių piliečių, organizavusių, planavusių ir prisidėjusių vykdant teroristinius nusikaltimus skirtingose šalyse.

Kaip skelbta, Lietuvos, Lenkijos, Nyderlandų, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijos, veikdamos Eurojusto koordinuotoje jungtinėje tyrimo grupėje, sustabdė Europoje planuotus įgyvendinti išpuolius naudojant savaime užsiliepsnojančius siuntinius ir identifikavo nusikaltimus planavusius bei vykdžiusius asmenis.

Tarptautinio tyrimo metu nustatyta, kad nusikaltimus organizavo ir jų įgyvendinimą koordinavo asmenys, siejami ir turintys ryšių su Rusijos karinėmis žvalgybos tarnybomis.