Per gaisrus pastarąją parą žuvo 5 žmonės

Ankstų pirmadienio rytą, apie 5.56 val., Šakių rajone, Maštaičių kaime, užgesinus gaisrą name, rastas mirusio vyro (gim. 1965 m.) sudegęs kūnas.

Pirmadienio vakarą, apie 22.57 val., Vilniaus rajone, Naujasėdžio kaime, užgesinus gaisrą ūkiniame pastate, rasti dviejų mirusių nenustatytos tapatybės ir amžiaus apdegę žmonių kūnai. 

Dar vienas tragiškas gaisras kilo naktį į antradienį.

Apie 1.50 val. Širvintose, Ramybės gatvėje, užgesinus gaisrą name, rasti mirusių vyro (gim. 1954 m.) ir moters (gim. 1965 m.) apdegę kūnai. 

Pradėti ikiteisminiai tyrimai šių žmonių mirties priežasčiai nustatyti.

Per praėjusias 3 paras šalyje gaisruose žuvo septyni žmonės, iš jų praėjusią parą – net penki, dar keturi gyventojai buvo traumuoti. Iš viso šiemet gaisruose žuvo 29 žmonės, pernai tuo pačiu metu – 15, skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Ugniagesiai sako, kad pagrindinės gaisrų priežastys – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai. Dėl šios priežasties kyla maždaug trečdalis gaisrų.

Nelaimes su ugnimi taip pat nulemia neatsargus žmonių elgesys su ugnimi, elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai, neatsargus rūkymas ir t.t.

Šiemet šeši gyventojai žuvo dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 4 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 4 – dėl neatsargaus rūkymo, po 1 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi ir dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų. 13 gaisrų, kuriuose žuvo žmonės, priežastys dar tiriamos. 

Šiemet šalyje užgesinta daugiau nei 1,7 tūkst. gaisrų.

Gaisrai kyla dėl aplaidumo

Ugniagesiai gelbėtojai dar kartą atkreipia gyventojų dėmesį, kad gaisrai dažniausiai kyla dėl aplaidumo, todėl siekiant jų išvengti būtina laikytis elementarių, tačiau labai svarbių saugumo reikalavimų. 

Degius daiktus ir medžiagas rekomenduojama laikyti ne arčiau kaip 1 metro atstumu nuo krosnies pakuros ir ne arčiau kaip 0,5 metro nuo kitų šildymo įrenginių. Grindys prieš pakurą turėtų būti uždengtos nedegiomis medžiagomis – skardos lakštu, keraminėmis plytelėmis ar kitomis nedegiomis dangomis, kad iškritusios žarijos ar kibirkštys nesukeltų gaisro.

Kūrenimui patariama naudoti tik sausą kurą ir tik tokį, kurį rekomenduoja šildymo įrenginio gamintojas. Drėgnos malkos greičiau užteršia dūmtraukius dervomis, didindamos gaisro riziką. 

Griežtai draudžiama deginti atliekas, plastiką, gumą ar kitas sintetines medžiagas. Taip pat negalima įkuriant naudoti degių skysčių, nes staigus liepsnos pliūpsnis gali sukelti nudegimus. Degių pastato konstrukcijų atstumas nuo dūmtraukio turi būti ne mažesnis kaip 25 cm.

Gyventojai raginami atsakingai kūrenti krosnis, jų neperkaitinti, atsargiai naudoti elektrinius šildymo prietaisus ir pasirūpinti vienišais kaimynais.

Be to, ugniagesiai gelbėtojai įspėja, kad kai kurie keliai, ypač atokiose vietovėse, yra sunkiai pravažiuojami, todėl kilus gaisrui pagalbos gali tekti laukti ilgiau.

Vasario 16-osios naktį, 2.15 val., buvo gautas pranešimas apie gaisrą mediniame gyvenamajame name Šakių rajone, Kidulių seniūnijoje, Maštaičių kaime. Dėl storos sniego dangos ugniagesiai negalėjo privažiuoti iki gaisro vietos. 

Pasitelkus dviejų gyventojų traktorius buvo pravalytas privažiavimas. 

Gaisro metu namas sudegė, o viduje buvo rastas apdegęs žmogaus kūnas.