Siūloma gerokai plačiau vertinti absolvento brandą  

Naujoji brandos įvertinimo sistema būtų sudaroma iš keturių dalių: egzaminų, mokymosi dalykų metinio vidurkio, baigiamojo darbo bei neformalaus švietimo pasiekimų.

Brandos aukščiausias balas siektų 100. Pasiekus ne mažiau nei 60 balų, mokinys gautų brandos atestatą, kuris suteiktų teisę tęsti mokslus aukštojoje mokykloje.

„Šie pakeitimai prisidėtų prie ugdymo kokybės, skatintų mokymosi motyvaciją, padėtų vertinti moksleivius ir pačiam įsivertinti renkantis profesiją, tęsiant mokslus kolegijose ar universitetuose. Naujoji sistema prisidėtų prie brandos vertinimo visapusiškumo“, – sako E. Jovaiša.

Anot akademiko, pastaraisiais metais Lietuvoje stiprėjanti neformaliojo švietimo programų plėtra ugdytinių kompetencijų lauką išplečia kur kas plačiau, nei esant tik formaliajam švietimui.

„Tačiau iki šiol brandos vertinime yra neatsižvelgiama į neformaliame švietime įgytas kompetencijas ugdantis meno, sporto, karo ir kitose mokyklose, dalyvaujant olimpiadose, konkursuose, būnant savanoriu ir panašiai. Duomenis apie reikšmingiausius mokinio pasiekimus, formalųjį švietimą papildančius ir neformalios veiklos rezultatus būtų tikslinga pradėti kaupti nuo pradinio ugdymo pakopos ir atspindėti brandos atestate: jo priede turėtų būti išrašytos pagrindinės formalųjį švietimą papildančios veiklos ir mokyklos. Tokiu būdu kito ugdymo etapo vertintojai turėtų išsamų vaizdą apie absolvento polinkius ir pasiekimus“, – pažymi E. Jovaiša.

Anot akademiko, naująją brandos vertinimo sistemą reikėtų įvesti ne anksčiau nei 2027 metais. Tai sudarytų galimybę mokiniams, jų tėvams ir mokyklai pasiruošti pokyčiams. Pavyzdžiui, 2022 metų aštuntokai žinos, kad kiekvienų metų vidurkiai 2027 metais bus vertinami.

„Tam pačiam laikui reikėtų nustatyti, kad sprendimus dėl stojimo į aukštąsias mokyklas priima pačios aukštosios mokyklos, kaip tai yra daugybėje Europos ir pasaulio valstybių“, – rekomenduoja E. Jovaiša.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertų, analizavusių Lietuvos švietimo sistemą, rekomendacijose pažymima, kad Lietuvoje būtina diegti mokyklos vidinio vertinimo sistemą, kuri užtikrintų mokytojų rašomų pažymių palyginamumą tarp skirtingų mokyklų, prisidėtų prie patikimo mokinių pasiekimų vertinimo.

Europos Komisija taip pat parengė rekomendacijas Lietuvai dėl pasiekimų vertinimo kaitos, kur akcentuojama formuojamojo vertinimo diegimo Lietuvoje būtinybė, kaip sąlyga siekti geresnių mokinių pasiekimų.