Seimo pirmininkas kartoja nematantis poreikio koalicijos pokyčiams: ji marga, todėl bus įvairių nuomonių

„Koaliciją sudarėme programai įgyvendinti. Kol programą mes įgyvendinsime, man atrodo, ta koalicija laikysis. Jeigu bus kokių nors strigimų įgyvendinant mūsų įsipareigojimus, tada atsiras svarstymai, ką reikia keisti, kad galėtume savo įsipareigojimus žmonėms įgyvendinti“, – interviu Eltai teigė J. Olekas. 

„Taip Lietuvos žmonės lėmė, kad mūsų koalicija yra ganėtinai marga: socialdemokratai, valstiečiai, žalieji ir Krikščioniškų šeimų partijos atstovai. Tai nuomonių čia visada bus įvairių“, – sakė socialdemokratas. 

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sakė taryboje pristatysiantis tris galimus tolesnio darbo koalicijoje scenarijus. Manoma, jog politinės jėgos lyderis pristatys status quo, mažumos Vyriausybės ir koalicijos su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ variantus. 

Parlamento vadovas teigia partijos kolegoms išsakysiantis savąją poziciją – išlaikyti dabartinę koaliciją. Tiesa, jis neatmeta, jog bus įvairių nuomonių, todėl galutinis sprendimas priklausys nuo daugumos nuomonės. 

„Tą ir pristatysiu, kad mes šia sudėtimi vykdome įsipareigojimus žmonėms, tuos, kuriuos mes esame davę. Jeigu kolegos sakys, kad yra geresni variantai dar sustiprinti socialdemokratinių įsipareigojimų įvykdymą, tada aš priimsiu sprendimą, išklausęs jų nuomonę“, – dėstė Seimo pirmininkas. 

„Aš manau, kad taryba bus intensyvi, o sprendimą matysime. Demokratinėje partijoje sprendimas bus priimtas daugumos balsais. Man labai patinka M. Sinkevičiaus stilius, kad čia nėra kažkokių užkulisinių susitarimų ar sprendimų iš anksto (…) – bus diskusija ir matysime, kokie argumentai nusvers galutinius sprendimus“, – kalbėjo jis. 

Politiniuose kuluaruose svarstoma, kad J. Olekas baiminasi prarasti Seimo pirmininko kėdę – pasikeitus koalicijos sudėčiai, galėtų būti pokyčių dėl postų. Pats politikas tokių gandų nei patvirtina, nei paneigia, bet leidžia suprasti, kad nėra įsikibęs parlamento vadovo kėdės.  

„Man atrodo, labai svarbu nuoširdžiai atlikti tą darbą. Mes atėjome, pasirinkome, aš asmeniškai – nuo labai mylimo chirurgo darbo, kur man sekėsi. Turėdamas tą savo šeimos istoriją, pasiryžau dalyvauti politikoje, laisvos demokratinės Lietuvos kūrime. Mes atėjome tarnauti žmonėms. (…) Aš dirbau ir pozicijoje, ir opozicijoje, ir niekur nuo to neišėjau, nepabėgau. Aš manau, kad ir ateityje mes tą liniją išlaikysime“, – sakė jis. 

LRT įstatymo pataisos – kompromisinės

– Pradėkime nuo aktualijų. Seimas priėmė LRT įstatymo pataisas. Tiesa, valdančiųjų balsais, nes opozicija balsavime nedalyvavo. Jūsų suburtos darbo grupės parengtą projektą pakoregavo Kultūros komitetas, nebeliko dalies nuostatų, pavyzdžiui, siūlymo riboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant LRT turinį, sudaryti sutartį su Vyriausybe ir pan. Dalis valdančiųjų ir viešai pripažįsta, kad projektas ne toks, kokio norėta, esą svarbiausi pasiūlymai liko paraštėse. Jums šis projektas tinkamas?

– Aš manau, kad tai yra tikrai toks klasikinis kompromisinio įstatymo priėmimo pavyzdys. Aš girdžiu, kad ir vieni jaučiasi laimėtojais, ir kiti. Ir vieni jaučiasi nepralaimėję, ir kiti. Tai reiškia, kai nėra tokio aiškumo, kam jis tinka ir kam ne – yra suderintos įvairios nuostatos. Bet aš manau, kad po šio įstatymo priėmimo visuomeninių lėšų naudojimas LRT tikrai bus efektyvesnis, nuo ko ir prasidėjo šio įstatymo svarstymas, kai mes gavome Valstybės kontrolės išvadas, kad kai kuriais atvejais lėšos panaudojamos neefektyviai. 

Man atrodo, kad išsiplečia Tarybos atstovavimo ratas, daugiau visuomeninių organizacijų. Tarp kitko, sutarties su Kultūros ministerija arba Vyriausybe mūsų darbo grupės projekte nebuvo numatyta. Tai buvo atskirų Seimo narių, kurie rėmėsi irgi egzistuojančia europine praktika (...), siūlymas. Aš taip ir vertinu, kad tai yra mūsų tam tikras susitarimas tarp įvairių visuomenės grupių, kaip mes galime efektyviau naudoti visuomeninio transliuotojo galimybes ir geriau, efektyviau panaudoti tam skirtas mokesčių mokėtojų lėšas.

– Tai manote, kad tas projektas bus naudingas pačiam LRT?

– Aš manau, kad taip. Bus toks efektyvesnis valdymas, pasiūlant Valdybą. Jis dabar yra gana efektyvus daugelyje institucijų, kurios turi ir Tarybą, ir Valdybą. Taryba gal bus savarankiškesnė, turėdama tam tikrą biurą, kuris gali aptarnauti, surinkti medžiagą (…).

– Bet prisiminkime gruodį. Pirminiame projekte siūlėte slaptą balsavimą, skiriant ir atleidžiant direktorių, tai pat ir tai, kad jis būtų atleistas, išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Dabar šių nuostatų neliko, kiek prie to prisidėjo vykę daugiatūkstantiniai protestai, visuomenės pasipiktinimas?

– Nesakyčiau, kad neliko. Jūs dabar paminėjote tuos dalykus, bet dabar kaip tik yra grąžinta teisingai ta būklė, kaip buvo priimama dabartinė generalinė direktorė, kad Taryba galėjo pasirinkti, ar slaptas, ar atviras balsavimas. Tie dalykai yra sugrąžinti. Man atrodo, kad čia diskusijų metu daug kas argumentavo, kad neturėtų įsigalioti naujos tvarkos jau priimtam į darbą. Mes grįžome prie senosios tvarkos, kaip buvo priimama, o tie konkretūs pasiūlymai, kurie yra, jie modifikavosi. Aš manau, kad pareigų neatlikimas, šiurkštus pažeidimas, kas dabar yra įrašyta, atspindi Europos žiniasklaidos laisvės dvasią, kad turi būti konkretūs dalykai, už ką gali būti atleidžiama. 

Man atrodo, kad čia yra tam tikras balansas. Kiekvienas gali rasti priekaištų, tačiau iš esmės tai yra pakankamai subalansuotos sąlygos. Ir aš nemanau, kad kas nors labai turėtų skųstis: nei tas, kuris gali būti atleidžiamas, nei tie, kurie turi tam tikras teises, bet irgi ne begalines.

– Nutarta nekeisti įsigaliojimo terminų, tad nauja tvarka dėl atleidimo galės būti taikoma ir dabartinei LRT direktorei. Venecijos komisija buvo nurodžiusi, kad pokyčiai, susiję su tuo, turėtų būti taikomi tik po jų įsigaliojimo paskirtiems vadovams. Kodėl direktoriaus atleidimo nenorite susieti su viso įstatymo įsigaliojimu? 

– Šitas įstatymas yra nauja redakcija. Aš tik priminsiu, kai ši generalinė direktorė buvo priimama į darbą, jai atleidimo sąlygos buvo tik nubalsavimas. Ar jūs norite sugrąžinti tokias sąlygas, kokios buvo jos priėmimo metu? Tai tada būtų slaptas ar atviras balsavimas be jokių aprašytų konkrečių funkcijų. Man atrodo, kad jeigu mes išvis nepaliekame įsigaliojimo, tai žmogus dirba arba nedirba ir jam įstatymas neturi jokio poveikio. Visos nuostatos, kurios yra, jos pradeda galioti, kai įsigalioja įstatymas. Tik tos nuostatos, kurios yra naujos... Na, sakykim, jeigu kalbant apie atleidimą, tai turėtų tie konkretūs faktai tada negalioti, tada galioja tiktai slaptas ar atviras balsavimas ir nubalsavimas (...). Mes bandėme atsižvelgti į Venecijos komisijos siūlymą, kad kažkoks turi būti konkretumas. Tai pavardina labai konkrečius dalykus, kurie, man atrodo, visiškai atitinka tą dvasią. 

– Kaip jūs vertinate kritiką iš opozicijos atstovų, kad valdantieji siekia atleisti dabartinę generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę?

– Man atrodo, kad gerai dirbančio žmogaus niekas neatleidžia. Čia truputį keisti tie dalykai. Jeigu bus pažeidimai, be abejo (…), atleidimai gali būti. Bet keisčiausia yra, kad opozicija bando ginti generalinę direktorę nuo jų paskirtos Tarybos (...). Aš girdėjau argumentus, kad reikia sulaukti, kol bus nauja Taryba (…). Dabartiniai valdantieji galėjo norėti kuo vėliau, kad įsigaliotų, kai bus paskirti jų žmonės. Bet gynė kaip tik nuo to laisvo sprendimo žmonių, kuriems dabartinė dauguma visiškai neturėjo įtakos, nes tai buvo paskirti būtent per buvusius aštuonerius metus ir konservatorių, ir demokratų laikais tie žmonės. Man atrodo, kad ta kritika neteisinga, nes iš tikrųjų pati idėja buvo efektyvesnis visuomeninių viešųjų lėšų panaudojimas. Ir būtent nuo to prasidėjo (…). 

– Sakote, kad kritika nėra pagrįsta, nes gerai dirbančio žmogaus niekas nenorės atleisti, tai mano klausimas būtų: ar manote, kad dabartinė LRT vadovė tinkamai atlieka paskirtas užduotis, tinkamai vadovauja?

– Aš mačiau kritikos, aš mačiau iš Valstybės audito išvadų, pas mus buvo atėję ir kitų trūkumų, sakykim, kai kurių dalykų, kurie buvo išdėstyti Darbo inspekcijos ir kituose pranešimuose. Mes matėme kai kurių žurnalistų tokį spaudimą, kuris yra buvęs dėl jų nuomonės pareiškimo. Tai visko čia yra buvę, bet tą turi įvertinti, kaip įstatymas numato, plati visuomeninė Taryba, kuri gali tą darbą įvertinti.

– Opozicija svarsto dar šios sesijos metu dėl priimtų pataisų kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Tiesa, jie tikisi, kad to neprireiks, jei įstatymą vetuos prezidentas Gitanas Nausėda. Ar taip gali nutikti? Kaip tuomet elgsis valdantieji?

– Turbūt nebuvo Seime kito tokio įstatymo, kuris būtų praėjęs tokį ilgą diskusijų periodą. Mes tikrai išklausėme daugelio institucijų atstovų, dalyvavo tie, kas norėjo dalyvauti, kas nenorėjo dalyvauti, nedalyvavo, kritikavo iš šalies. Tai visą tą esame praėję ir man atrodo, kad tikrai į daug ką atsižvelgta. Pavyzdžiui, Valdyba buvo pateikta būtent tų, kurie dabar kritikuoja (…). 

Aš manau, kad įstatymas bus pasirašytas, jis įsigalios, o opozicijos tokia dalia – kritikuoti, ieškoti kažkokių kitokių kelių pasitikrinti KT. Daug ką tikrinamės. Kai kurie aktai buvo kritikuoti ar reikėjo keisti, o kiti buvo patvirtinti, kad viskas tvarkoje. Čia normali demokratinės valstybės procedūra. Turime instituciją, kuri gali savo vertinimus padaryti.

Premjerė – ne pasiuntinukė

– Pakalbėkime kita tema. Tęsiasi Registrų centro (RC) istorija, kurioje pasigendama valdžios atstovų politinės atsakomybės. Ekspertai sako, kad atsidūrėme ne tik kibernetinės atakos centre, bet ir savotiškoje komunikacinėje krizėje. Kas turėtų prisiimti politinę atsakomybę dėl šio incidento? 

– Manau, kad mes pirmiausia turėtume pasimokyti iš šios situacijos. Tokioje situacijoje nėra vienareikšmiškai pasakyta, kur čia yra teisėsaugos institucijų rūpestis, kad tyrimas vyktų sklandžiai, kad informacija nebūtų paskleidžiama, kada ir kaip ji turėtų būti paskleidžiama, kas atsakingas už tos informacijos pateikimą žmonėms. Šiuo metu tą atsakomybę yra prisiėmęs RC direktorius, kuris šiuo metu jau yra pasitraukęs iš savo pareigų. O toliau mes tiesiog turėtume pereiti per visas grandis, kad sistema veiktų. Matyt, ji iki šiol buvo nepakankamai sustyguota. Ar, sakykim, tam tikru metu prokuratūra, vykdydama tyrimą, sako, kad tos informacijos negalima pasakyti, bet tuo metu, kada galima, kam ji praneša? 

Pavyzdžiui, Seimo pirmininkas gali žinoti, kad yra tokia situacija, ar ne? Iki šiol tai nėra aišku. Aš sužinojau taip, kaip ir visi Lietuvos piliečiai – paskaitęs informaciją žiniasklaidoje. Čia reikia iš tikrųjų išmokti. Dabar turime pasitarimus, sprendimus. Seime mes irgi imamės tam tikrų priemonių dėl kibernetinio saugumo sustiprinimo. Man atrodo, tą turi padaryti ir visos kitos institucijos. Turi būti labai aiškūs signalai ir indikatoriai, kada, kas ir kam praneša.

– Bet priimtina, kai dalis ministrų ir premjerė apie duomenų nutekinimą sužinojo balandį, bet prezidentas apie tai informuotas nebuvo? Už tai premjerė sulaukė kritikos iš šalies vadovo. Kaip vertinate Vyriausybės vadovės laikyseną?

– Aš nežinau, ar premjerė yra žmogus, kuris turi apibėgti ir pranešti kitiems, ar tai turi padaryti institucijos, kur atsitiko toks dalykas (…). Prezidentą informuoja generalinė prokurorė per premjerę? (…). Ji nėra pasiuntinukė, bet ji, kaip aš supratau iš tos informacijos, laikėsi tų terminų, nes, man atrodo, ten buvo gegužės 27 d., kada galima atskleisti, paskui lyg buvo 22 d., kai pati prokuratūra pranešė. Tai dabar šituos dalykus mes turime labai aiškiai susidėlioti, kad niekam nekiltų abejonių.

– Tai valdžios atstovų politinės atsakomybės šioje situacijoje jūs nematote?

– Aš matau, kad dabar mums reikia sutvarkyti šitas grandines, jau galbūt net ir įstatymų lygmenyje, jeigu neužtenka kitų tvarkų, kurios yra, ir tai bus artimiausiu laiku padaryta.

– Apskritai pastaruoju metu kritikos premjerei netrūksta. Klausiau vieno jūsų pokalbio pernai rugpjūtį, tik paaiškėjus, kad I. Ruginienė taps premjere. Tada jūs sakėte, kad jos žinių trūkumą kompensuos entuziazmas. Dabar, susiduriant su geopolitinės grėsmėmis, vidaus politikos įtampomis, ar manote, kad socialdemokratai pasirinko teisingai? Ar, jūsų vertinimu, I. Ruginienė tinkama vadovauti Vyriausybei?

– Jūs minite tik vieną pusę – kritiką, bet yra ir pagiriamųjų žodžių. Man atrodo, kad premjerė tikrai daug prisidėjo prie šių metų biudžeto parengimo ir priėmimo ir parodė daug profesionalumo, lankstumo, derinant procesus su įvairiomis institucijomis. 

Daug svarbių projektų ateina iš Vyriausybės, kur ji geba suburti ministrus, suderinti tam tikrus dalykus. Daug vizitų yra savivaldybėse ir konkrečių problemų sprendimų, ar tai būtų švietimo, ar socialiniai klausimai, kur ji turbūt yra stipriausia, ar sveikatos sektoriuje. Tai tokių gerų dalykų yra daug. 

Kas nedirba, tas neklysta. Aš manau, kad čia visada pasitaiko vienokių ar kitokių galbūt klaidelių darbe, ir čia yra labai natūralu. Tikrai ši dvidešimtoji Vyriausybė savo darbą atlieka, ir daug pozityvių pasikeitimų, vadovaujant premjerei, vyksta. 

– Tai jūs esate patenkintas I. Ruginienės, kaip premjerės, vadovavimu ir darbu?

– Aš manau, kad premjerė atlieka savo darbą ir mes galime darbuotis toliau labai sėkmingai.

– Jei įvertinant premjerės darbą reikėtų parašyti pažymį, kokį rašytumėte?

– Pažymius rašo mokytojai (...). Aš manau, kad dabar mūsų partijos pirmininko, Seimo žmonių, Vyriausybės darbas kartu su premjere duoda tikrai pozityvų rezultatą. Ir čia galbūt tai sukelia tokią piktą kritiką, kad jiems pakankamai sekasi, nors yra įvairių iššūkių. Sakykime, ir geopolitinė situacija, ir konfliktas Artimuosiuose Rytuose, ir Ukrainoje, ir dabar tas RC duomenų nutekėjimas (…). 

Aš manau, kad ta sėkmės istorija, ypatingai – opozicijai, kelia daug tokio rūpesčio ar nervų, kurie prasiveržia kartais ne visai korektiškais išsireiškimais, pasisakymais ir veiksmais.

M. Sinkevičius vertas premjero posto, bet laiko dar yra

– Opozicija sako, kad Vyriausybei vadovauti turėtų neseniai nuolatiniu LSDP pirmininku išrinktas Mindaugas Sinkevičius. Jūs matytumėte jį šiame poste?

– (…) Ačiū už tokius patarimus. Dar kartą pasikartosiu, kad šitas mūsų toks komandinio vadovavimo stilius yra iš tikrųjų geras. Galbūt kartais tai sukelia tokių ne įtampų, bet galimų vertinimų, nes mes nesame sukirpti pagal vieną kurpalių. Mes kiekvienas esame žmogus, turime savo jausmus, savo elgseną, bet man atrodo, kad tai veikia efektyviai. 

Aš esu labai komandinis žmogus ir to šalininkas. O kad M. Sinkevičius galėtų užimti tokį postą – be abejo. Jis tą įrodė ir dirbdamas meru, ir ministru, ir dabar vadovaudamas partijai. Jis turi visus gebėjimus. Bet mes turime ir kitų užduočių, kaip pasirengimas savivaldos rinkimams, paskui jau bus netoli pasirengimas ir Seimo rinkimams. Tai bus dar tų ministrų pirmininkų laiko. Tai aš manau, kad M. Sinkevičius tikrai yra potencialus ministras pirmininkas. Ar anksčiau, ar vėliau – jis dar padirbės ir Lietuvai pasitarnaus. 

– Bet ne dabar?

– Dabar mes turime premjerę, kuri dirba, ir turime M. Sinkevičių, partijos pirmininką, kuris atlieka ir šį darbą gerai.

– Bet galbūt jis įneštų daugiau stabilumo…

– Tai mes ir taip stabiliai dirbame. O kokio čia dar stabilumo reikia? Dabar kritika yra šiai ministrei pirmininkei, pasikeitus atsiras kitam ministrui. Negalvokite, kad bus toks ministras pirmininkas, kuriam nebus kritikos. Opozicija visada turi pagrindinį tikslą – nuversti poziciją. Tai jie tą ir daro. Jie šiandien turi vieną taikinį, pasikeitus žmonėms toje pozicijoje jie turėtų kitą taikinį. Lygiai taip pat būtų atakuojama ir sakytų: „Jau du ministrus pirmininkus pakeitė, trečią, ir vėl – kas čia per dauguma?“ 

Aš manau, kad, M. Sinkevičius vertas ministro pirmininko posto, bet mūsų darbas dabar duoda labai pozityvius rezultatus Lietuvos žmonėms šioje sudėtingoje geopolitinėje situacijoje.

– Kritikos pasigirsta ir užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui, esą jis tarptautinėje arenoje ne visada atspindi užsienio politikos kryptį, kuria krypsta Vyriausybė, Seimas. Kaip vertinate ministro darbą? Ar turite jam priekaištų?

– Kuriam ministrui nėra opozicijos kritikos? Užsienio ministro darbas viešesnis, yra daugiau pasisakymų, atstovavimo. Man atrodo, kad yra daug padaryta. Mes turėjome ir tebeturime sudėtingą užduotį atstatyti mūsų santykius su Kinija iki dabartinio europinio lygmens – tai nėra taip paprasta (…). Tie patys santykiai su kaimynine Baltarusija – vėlgi ir instrumentalizuota emigracija, ir oro balionai, trikdantys civilinę aviaciją, ir mūsų transporto užgrobimas – tai tie dalykai yra. Ir, galiausiai, bendraeuropinės sankcijos. Mes turime tą matyti (…). Visą laiką mes rasime galimybę kritikuoti, nes užsienio politika atstovauja mūsų šalies interesams. 

Diplomatinis darbas nėra toks, kad visi matytų visas atverstas kortas ant stalo. Man atrodo, kad ministras daug keliauja, daug dalyvauja, buria vietoje mūsų diplomatijos žmones, ir jie savo darbą atlieka. Aš manyčiau, kad pasižiūrint į mūsų įsipareigojimus rinkiminius, pasižiūrint į Vyriausybės programos nuostatas, manau, kad tie įsipareigojimai Lietuvos žmonėms ir Lietuvai, kurie yra ir užsienio politikos srityje, jie yra iš tikrųjų įgyvendinami. Bet kiekvienu aspektu tu nežinai, kas kitą dieną bus ir ką daryt reikės. Bet man atrodo, kad ministras dirba gana profesionaliai.

– Jūs užsimenate, kad opozicija kritikuoja. Atvirkščiai, opozicija nekritikuoja, kritikuoja savi. Mes matėme ir Remigijaus Žemaitaičio pasisakymus K. Budrio atžvilgiu, neoficialiai ir kai kurie socialdemokratai sako, kad turi tam tikrų priekaištų.

– Tai žiūrėkite, aš dar ką sakau: nė vienas – nei K. Budrys, nei J. Olekas – nesame idealūs. Kiekvienas žmogus gali turėti savo matymą ir kritiką. Užsienio politika yra didžioji politika, ir čia tikrai reikia kartais ir padaryti nuolaidų, kartais kai kur pasakyti aštresnį žodį, bet tai ir yra diplomatija. Ir kiekvienas, kuris šiek tiek domisi užsienio politika, gali visada surasti ir turėti kritikos. 

Nemanau, kad jeigu mes liaupsinsime kažką ir sakysime, kad jis yra idealus, tai taip ir bus. Manau, kad tikrai kiekvienu atveju ministras galbūt turi daugiau žinių negu mes kiekvienas atskirai, nes jis bendrauja, jis žino, kokios yra reakcijos ar vienoje šalyje, ar kitoje. Kartais reikia pasakyti ir prisitaikant žodį, kartais paprieštarauti. Jeigu tu tik paimi atskirą sakinį ar atskirą pasisakymą, kad ir tą, sakykime, nelemtą pasisakymą apie Karaliaučių. 

Mano, kad LSDP taryba bus intensyvi

– Pone Olekai, kalbamės, kai valdančiosios koalicijos gretose netrūksta įtampų. Šeštadienį rinksis partijos taryba, joje socialdemokratų lyderis M. Sinkevičius žada pristatyti tris scenarijus. Jūs šią savaitę leidote suprasti, kad sprendimas jau priimtas, nes koalicija dirba. Ar tai reiškia, kad ir tarybos posėdyje išsakysite šią poziciją, turiu omenyje – tęsti darbą su „Nemuno aušra“?

– Aš pasakysiu poziciją, be abejo, dalyvausiu ir pasisakysiu taryboje. Bet įtampų visada bus, tam ir yra koalicija. Netgi jeigu būtume ne koalicija, būtume laimėję 72 mandatus, ir taip ginčytumėmės frakcijoje, nes tarp mūsų, atstovaujančių savo apygardas ar šiaip dirbančių Seimo nariais daugiamandatėje, visada bus tam tikros nuomonės. Kiekvienas žmogus mato savaip ir tos diskusijos bus. Taip Lietuvos žmonės lėmė, kad mūsų koalicija yra ganėtinai marga: socialdemokratai, valstiečiai, žalieji ir Krikščioniškų šeimų partijos atstovai. Tai nuomonių čia visada bus įvairių. (…)

Jeigu pažiūrėtume, kur mūsų koalicijos partneriai yra Europos partijų šeimoje, tai jie gana plačiau į dešinę. Mes galėtume sakyti, kad čia tokia plati koalicija Lietuvoje yra. Dėl to tie skirtumai yra. Bet mes turime matyti, kokiu būdu mes, socialdemokratai, galime labiausiai įgyvendinti žmonėms duotus įsipareigojimus. Ir man atrodo, mes bandėme viską: ir su demokratais kartu dirbome, kalbėjomės su liberalais, neformaliai pasikalbame ir dabar, ir su konservatoriais, ir kartais sulaukiame palaikymo balsų.

Pirmininkaujant Seimo posėdžiui būna smagu matyti, kaip vienbalsiai nubalsuojamas įstatymas ir nėra nei pozicijos, nei opozicijos, nes tai yra tam tikras sutarimas, kas naudinga Lietuvai. Bet tokių dalykų būna ne visada. Mums reikėjo patvirtinti šių metų biudžetą ir mes nesulaukėme opozicijos palaikymo balsų, nors labai svarbus atrodo gynybinis biudžetas. Pirmą kartą tapome NATO valstybių aljanse lyderiais, skirdami dėmesį gynybai, bet net ir tokiu atveju konservatoriai, liberalai nebalsavo (…). Tai čia yra mūsų nuostatos, kurias mes įgyvendinome. Jeigu mes šitų balsų neturėtume, tai negalėtume to padaryti. 

O diskusijos, svarstymai, pasikeitimai – jie visada yra gerai, kad mes esame atviri, kad mes galime sakyti, kad nebus taip, jog niekas nesakė, niekas nediskutavo ir kažkas atsitiko. 

Aš manau, kad taryba bus intensyvi, o sprendimą matysime. Demokratinėje partijoje sprendimas bus priimtas daugumos balsais. Man labai patinka M. Sinkevičiaus stilius, kad čia nėra kažkokių užkulisinių susitarimų ar sprendimų iš anksto (…) – bus diskusija ir matysime, kokie argumentai nusvers galutinius sprendimus.

– Jūs sakote, kad pristatysite poziciją, tai kokią konkrečiai?

– Tą ir pristatysiu, kad mes šia sudėtimi vykdome įsipareigojimus žmonėms, tuos, kuriuos mes esame davę. Jeigu kolegos sakys, kad yra geresni variantai dar sustiprinti socialdemokratinių įsipareigojimų įvykdymą, tada aš priimsiu sprendimą, išklausęs jų nuomonę.

– Tai visos tos diskusijos apie galimus pokyčius koalicijoje buvo dūmų uždanga?

– Koaliciją sudarėme programai įgyvendinti. Kol programą mes įgyvendinsime, man atrodo, ta koalicija laikysis. Jeigu bus kokių nors strigimų įgyvendinant mūsų įsipareigojimus, tada atsiras svarstymai, ką reikia keisti, kad galėtume savo įsipareigojimus žmonėms įgyvendinti.

– Galbūt čia yra strateginis sprendimas? Suprantant, kad pokyčiai koalicijoje galėtų kainuoti ir postų, na pavyzdžiui, jūsų. 

– Man atrodo, labai svarbu nuoširdžiai atlikti tą darbą. Mes atėjome, pasirinkome, aš asmeniškai – nuo labai mylimo chirurgo darbo, kur man sekėsi. Turėdamas tą savo šeimos istoriją, pasiryžau dalyvauti politikoje, laisvos demokratinės Lietuvos kūrime. Mes atėjome tarnauti žmonėms. 

Nuo mūsų gerų sprendimų, bendravimo su žmonėmis, nuo įsiklausymo, nuo tų sprendimų, nuo tų įsipareigojimų įgyvendinimo priklauso mūsų gera savijauta ir pasitenkinimas tuo, ką darai. (…) Aš dirbau ir pozicijoje, ir opozicijoje, ir niekur nuo to neišėjau, nepabėgau. Aš manau, kad ir ateityje mes tą liniją išlaikysime. Svarbiausia įvykdyti tai, ką tu esi įsipareigojęs, jeigu tu turi pakankamai galių, nes koalicija ir yra tam tikra prasme ir gerai, kad tu kažką gali padaryti, ir blogai dėl to, kad tu negali visko padaryti, ką tu įsipareigoji, nes kiti atėjo, išrinko žmonės koalicijos partnerius, kurie turėjo kitokius įsipareigojimus.

Antras prioritetas – demografija

– Sprendimą sužinosime šeštadienį. Dabar pakalbėkime apie demografiją. M. Sinkevičius užsiminė apie partijų susitarimą dėl demografijos. Ar matote galimybę Seime pasiekti ilgalaikį susitarimą šiuo klausimu, kuris galiotų nepriklausomai nuo besikeičiančių valdžių? Gal jau kalbėjote su M. Sinkevičiumi apie šios iniciatyvos įgyvendinimą?

– Aš visiškai pritariu partijos pirmininko pozicijai, nes manau, kad demografija iš tikrųjų yra gal ne pirmas, bet antras mūsų prioritetas. Pirmas prioritetas yra taika, nes mes neišspręsime nei demografijos, nei kitų problemų, jeigu Lietuvoje negarantuosime taikos. Tie sprendimai šių metų biudžete dėl lėšų skyrimo, dėl įstatyminių dalykų, kurie yra priimami, skirti tam, kad mes iš tikrųjų galėtume turėti tokią tvirtą taiką Lietuvoje, kad galėtume tuos savo darbus dirbti. Ir čia iškyla antroji užduotis – tai yra demografija. 

Mes dėliojamės įvairių politinių grupių pasiūlymus ir manau, kad rudens sesijos metu galėtume, pasišlifavę, pasižiūrėti, kad tai, kas yra bendra ir visiems tinka, tiesiog būtų surašyta ir pasirašyta. Pavyzdžiui, graži iniciatyva iš Vyriausybės ateina dėl pagalbinio apvaisinimo, kur, esant medicininėms indikacijoms, galėtume padėti. Dabartiniu vertinimu, kasmet galėtų būti papildomai apie 500 gimdymų (…). Galbūt papildoma socialinė stipendija auginantiems vaiką studentams galėtų būti, būsto įsigijimo, paskolų dengimo dalykai ir daug iniciatyvų.

Taip pat ir sugrįžimas mūsų išvykusių žmonių, sąlygų sudarymas jų vaikams švietimo sistemoje įsijungti į mokymą, kad nebūtų problemų. Aprūpinimas darželiais, kas yra labai svarbu, pavyzdžiui, Vilniaus miesto žmonėms. Aš manau, kad jeigu sutartume ir pasirašytume tokį susitarimą, atlenktume tą mūsų gimstamumo mažėjimą, tai būtų didžiulis pasiekimas. 

– Tai jau rudens sesijoje galėtų toks susitarimas atsirasti?

– Dar nesu užtikrintas, kada. Manau, kad per šią kadenciją tikrai. Gal ir užteks rudens, bet mes dar per mažai esame pasitarę, kad galėtume kažkokius terminus nustatyti. Neturime labai daug laiko iš tikrųjų, kadangi ta situacija yra tokia. Kažkokį pirminį variantą, kurį galėsime pasiūlyti kolegoms, tikrai turėsime. Ir matysime, kaip seksis tas mūsų tarimasis. Bet jeigu nepavyks, tai mes vis tiek pabandysime padaryti darbus, kurie yra svarbūs, kurie yra reikalingi.

– O kur jūs dėtumėte svarbiausią akcentą, kalbant apie gimstamumo didinimą?

– Akcentas turbūt yra filosofinis gyvenimo supratimas, kad vaiko gimimas tai nėra nauji sunkumai, iššūkiai, bet tai yra gyvenimo džiaugsmas. Niekas tokio džiaugsmo negali suteikti kaip tavo auginamas ir užaugintas vaikas. (…) Čia yra pagrindas. Tik užauginęs vaiką gali suprasti iš tikrųjų tą didįjį džiaugsmą ir turtą, kurį tu pats turi ir kurį tu duodi kaip atsakomybę, kaip pareigą savo tautai, savo valstybei.

– Pabaigai. Kaip vertinate Lietuvos perspektyvas įvesti visuotinį šaukimą? Kokia jūsų pozicija būtų šiuo klausimu?

– Aš esu šalininkas to, kad karinė tarnyba būtų garbė, pareiga ir kiekvieno jaunuolio tikslas. (…) Mes turime sudaryti ir tarnybos sąlygas tokias, kad žmonės norėtų, ir tokią atmosferą, ugdymą. Aš didžiuojuosi, kad didžioji dalis mūsų karių, kurie ateina tarnauti, jie ateina savo noru.