Žmonių grupė, norinti priimti sprendimą ar pasakyti savo nuomonę viešai, to Lietuvoje padaryti negali. Mat politikai bei kiti suinteresuoti asmenys bet kada gali palaikyti tai nesankcionuotu protestu. Net jei žmonės susirinko aptarti tik namo problemų. Aišku, jei tik žmonės nevartoja alkoholio.
Išvaikė policija
Politikų pavyzdys, kaip galima interpretuoti susirinkimų įstatymą ir uždrausti žmonėms rinktis, pavyzdžiui, prie Seimo ar Vyriausybės, įkvėpė ir kitus. Pasirodo, jei viešumoje pastebėjote bet kokią didesnę grupę žmonių, kurie nevartoja alkoholinių gėrimų ir nėra panašūs į turistus, galite kviesti policiją - ji surašys protokolą už viešosios tvarkos pažeidimą.
Seimo narys Algirdas Sysas įregistravo susirinkimo įstatymo pataisą, kurioje numatomos išimtys, kada žmonės visgi gali burtis į vieną vietą. Tai, pasak seimūno, paskatino konkretus atsitikimas dar prieš gerą pusmetį.
„Žmonės norėjo tvarkyti savo reikalus, t. y. pakeisti namus administruojančią įmonę. Tarp dviejų gyvenamųjų namų susirinko iš viso gal apie 100 žmonių iš keliolikos namų. Tačiau, aišku, ne be namus administruojančios įmonės raginimo, atvyko policija, organizatoriams surašė administracinių pažeidimų protokolą. Policijos pareigūnai motyvavo, kad tokie gyventojų susirinkimai kiemuose yra neteisėti, jie traktuojami kaip nusikaltimas. Žmonės dėl to patyrė stresą, teismai buvo apkrauti darbu“, - „Vakaro žinioms“ pasakojo A.Sysas.
Anot jo, gerai bent tiek, jog teismai vadovavosi protingumo kriterijais ir baudas vėliau panaikino.
„Bet jie skirti baudą galėjo. O susirinkimo įstatymas nekeistas nuo 1992-ųjų. Pagal jį, privatūs asmenys gali tik švęsti ir linksmintis be leidimo. Žmonėms, kurie bando dėl ko nors pakovoti, taip labai lengva pagrasinti susidorojimu“, - pripažino parlamentaras.
Teismus laimėjo
Tokie ribojimai - ne naujiena. Vilniaus savivaldybė po naktinių politikų reformų bei po 2009-ųjų sausio 16-osios neramumų prie Seimo buvo uždraudusi bet kokius mitingus prie Vyriausybės ir parlamento rūmų. Vietoj to žmonėms buvo siūloma piktintis aikštelėje prie buvusių Sporto rūmų. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas pripažino, jog pergalę protestuotojams pavyko pasiūlyti tik teisme.
„Kai mums buvo siūloma protestuoti prie Pramogų arenos, Kalnų parke - visais atvejais teismas pripažino, jog Vilniaus savivaldybė nesilaikė susirinkimo įstatymo nuostatų ir privalėjo leisti protestuoti prie Seimo ir Vyriausybės. Bet tai turėjome įrodinėti tik teismuose. O kai draudžiama susirinkti net kieme - tai dar didesnis absurdas. Suprantu, kai yra numatyti tam tikri atstumai, tarkime, 75 metrai, 25 metrai, kurių negalima peržengti prie tam tikrų įstaigų. Bet žiūrint į tokį precedentą, visai realu, jei išeitų koks architektūros dėstytojas su studentais apžiūrėti Seimo pastato, tai gali būti traktuojama kaip kažkoks mitingas, tai jau būtų pažeidimas“, - stebėjosi jis.
Anot A.Černiausko, absurdiškas yra jau ir pats reikalavimas gauti leidimą.
„Daugelyje užsienio šalių tereikia informuoti apie tai, kad renginys vyks. Vienintelė išlyga - gali būti pasiūlyta kita susirinkimo vieta, jei galima konfrontacija ar jau vyksta kitas renginys. Visa problema yra dėl to, kas valdo savivaldybę ir prieš ką nukreipti vieši renginiai“, - pripažino jis.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
