1 nuotr.Vilnius mainais už nereikalingas paslaugas miesto milijonais bent dešimtmetį maitins verslininkus. Mat iš kosminėmis kainomis nuomotų biurų išsikėlus šimtams valdininkų paaiškėjo, jog ankstesnės valdžios sudarytos nuomos sutarties nutraukti nebeįmanoma.
Milijonai - į balą
Atvykę į “Vilniaus verslo uoste” įsikūrusią “Vilnius - Europos kultūros sostinė” (VEKS) būstinę, nerandame nė gyvos dvasios. Pastato administratorė paaiškina: valdininkų nebėra. Per šimtą žmonių, dirbusių VEKS, savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyboje, savivaldybės Kontrolierių tarnyboje bei Turizmo skyriuje, grįžo į savivaldybės pastatus. Mat savivaldybė taupydama pinigus nusprendė, jog per didelė prabanga už 2200 kvadratinių metrų biurą mokėti po 1,7 milijono litų per metus.
Tačiau paaiškėjo, kad buvusios valdžios pasirašytos sutarties su UAB “Nekilnojamojo turto gama” neįmanoma nutraukti dar mažiausiai dešimtmetį. Priešingu atveju tektų mokėti daugiau nei pusės milijono litų kompensaciją.
“Visas sutartis galima nutraukti. Ir šią. Bet yra numatyta sankcija sumokėti kompensaciją už nutraukimą, - paaiškino dabartinis administracijos direktorius Vytautas Milėnas. - Visi darbuotojai išsikėlė, bandėme nuomotojams patalpas atiduoti, bet jie nedalyvavo. Bet mes turime užfiksavę, kad išsikėlėme iki birželio 1-osios. O ten ir kitų keistų dalykų yra. Neatsitiktinai meras kreipėsi į prokurorus dėl viešojo intereso gynimo.”
V.Milėnas tikino, kad su nuomotojais kol kas bandoma tartis gražiuoju. Tačiau neatmetama, kad gali tekti kreiptis į teismus.
“Manau, kad savivaldybė ir tada turėjo pakankamai patalpų, kad galėtų dirbti savose. Nežinau, kodėl priimti tokie sprendimai. Dabar deramės, bandome įtikinti, kad iš nelaimės pelnytis negalima. Visi variantai įmanomi: jei nepavyks susitarti, gali būti ir bylinėjimųsi”, - tikino direktorius.
Nuomojo, nes reikėjo
Tačiau buvęs savivaldybės administracijos vadas Gintautas Paluckas aiškino, kad sudaryti tokią sutartį tuomet buvo gyvybiškai būtina. Savo kaltės jis neįžvelgia.
“Čia yra normali komercinė praktika. Tai yra rinkoje. Kodėl dešimt metų - buvo poreikis apsidrausti. Gal reikės patalpų, gal nereikės. Dėl sutarties nuostatų derėjosi speciali darbo grupė, sutartis sudaryta su savivaldybės įmone “Vilniaus planas”. Jos reikėtų klausti. Administracija tik perėmė įsipareigojimus. Aš nepasirašinėjau. Taip, apie sutartį man buvo žinoma. Neturėjau jokių įtarimų, kad gali būti savivaldybei nepalankiomis sąlygomis sudaryta sutartis. O dabartiniai administracijos vadovai šneka neįsigilinę į situaciją. Buvo ieškoma patalpų šalia savivaldybės”, - teisinosi nušalintasis savivaldybės administratorius G.Paluckas.
Biznis valstybės sąskaita
Rasa Budbergytė - Valstybės kontrolierė:
Šiemet atlikome administracinių patalpų auditą, nustatėme daugybę įvairių panašių atvejų. Seimo nariai buvo labai nustebinti. Valstybinės institucijos, turėdamos patalpas, kurių jiems nereikia, jas išnuomoja verslo subjektams už perpus mažesnę kainą nei rinkos. O daugybė kitų valstybės institucijų, neturėdamos savo patalpų, gana didelėmis rinkos kainomis nuomojasi patalpas, sudaro labai neapgalvotų sutarčių. Tai yra aplaidus požiūris į valstybės turtą. Nėra aiškios politikos, kaip valstybės turtas turi būti valdomas: jei vienos įstaigos turi perteklių, jos negali nuomoti verslo subjektams, kai kitos moka tokius pinigus. Čia išskirtinis atvejis, kai galima manyti, kad ir prokuratūra gali ką nors nuveikti. Paieškoję rastume ne vieną tokį pavyzdį.
Be jokios abejonės, tai yra lėšų švaistymas ir tarnautojų aplaidumas. Žmonės, dirbantys institucijose, pamiršta, kad turi būti ne privatūs interesai, o visuomenės. Teisės normų, kuriomis remdamasis tu gali bandyti patraukti kaltus asmenis atsakomybėn, pakanka. Bet šiems pareiginiams nusikaltimams labai sunku surinkti įrodymų, kad žmogus tyčia, sąmoningai ką nors darė. Čia jau klausimas prokurorams.
