VŽ Info
Vos penktadaliui Lietuvos rinkėjų pasirodė svarbu, kurie 12 mūsų šalies atstovų penkerius metus trins kėdes Europos Parlamente. Politologų nuomone, tokį pasyvumą labiausiai lėmė pagrindinės ES institucijos visiškas atitolimas nuo žmonių.
Pasyvumo rekordas
Išankstinės Lietuvos politologų prognozės išsipildė su kaupu: rinkimuose į EP dalyvavo vos penktadalis Lietuvos rinkėjų. Negalutiniais duomenimis, prie balsadėžių atėjo vos 20,8 proc. balsavimo teisę turinčių mūsų šalies piliečių. Prieš rinkimus prognozuota, kad balsuos 25-35 proc. žmonių.
Rinkimai nesudomino ir kitų ES šalių piliečių. Nuo pat 1979-ųjų, kai pirmą kartą buvo rengiami tiesioginiai EP rinkimai, balsavusiųjų skaičius buvo pats mažiausias ir tesiekė 43,6 proc. Aktyviausiai dalyvavo belgai - 91 proc. Tačiau verta paminėti, kad Belgijoje, kaip ir Graikijoje bei dar keliose ES valstybėse, balsavimas yra privalomas.
Lietuvoje sėkmingiausiai pasirodę konservatoriai surinko 26,8 proc. balsų ir gaus 4 mandatus. 18,6 proc. rinkėjų pasirinko socdemus, jiems teks 3 mandatai. Du mandatai priklausys tvarkdariams, po 1 - liberalams, lenkams ir darbininkams. Kurie veikėjai penkeriems metams bus izoliuoti nuo Lietuvos ir vyks į Briuselį, paaiškės, kai Vyriausioji rinkimų komisija tiksliai suskaičiuos pirmumo balsus.
Nusivylė ES
Konservatoriškos jėgos triumfavo visoje ES. Daugiausia balsų surinko centro dešines jėgas vienijantis Europos liaudies partijos ir Europos demokratų blokas, kuris 736 vietų parlamente turės 267 mandatus. Socialistai turės tenkintis 159 vietomis, liberalai - 81, žalieji - 51. Praėję rinkimai pasižymėjo ir tuo, kad Austrijoje, Suomijoje bei dar keliose valstybėse itin sėkmingai pasirodė euroskeptinių pažiūrų partijos.
Politologai tokį euroskeptikų populiarumą ir itin pasyvų rinkėjų dalyvavimą vertina kaip požymį, rodantį, kad europiečių nebetenkina EP vykdoma politika bei vaidmuo. Didelis nusivylimas kilo dėl to, kad EP smarkiai atitolo nuo paprastų žmonių.
VŽ Info
Tuzinas Lietuvos politikų penkerius metus galės nesukti galvų dėl finansų krizės. Ne veltui buvo tiek daug norinčiųjų patekti į EP: dar prieš 4 metus buvo nuspręsta, kad ateinančios kadencijos europarlamentarai iš EP biudžeto gaus vienodas algas - po 7,4 tūkst. eurų (25,5 tūkst. litų). Taip pat išrinktiesiems per metus priklausys po maždaug 50 tūkst. eurų (173 tūkst. litų) dienpinigių.
Nereikšminga institucija
Evaldas NEKRAŠAS - Politologas, prof. habil. dr.:
Sutinku su įprastiniais aiškinimais, kad Lietuvoje EP rinkimuose dalyvavo mažai žmonių dėl to, jog labai mažai laiko praėjo po prezidento rinkimų. Tačiau yra ir kitų priežasčių. Tiek Lietuvoje, tiek ir visoje ES žmonėms labai menkai žinomi EP įgaliojimai, galios. EP laikomas nesvarbia institucija, todėl manoma, kad nėra svarbu, kas ten dirbs. Aišku, bendrą nuotaiką nulėmė ir ekonominė krizė, politikų veiksmai sprendžiant problemas.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios".
