1 nuotr.Praėjusią savaitę didmeninės elektros kaina Lietuvoje mažėjo 7 proc., o savaitgalį dienos metu buvo fiksuotos mažiausios neigiamos kainos šiemet, skelbia „Litgrid“.
Bendrovės duomenimis, gegužės 18–24 d. vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje sumažėjo nuo 96 iki 90 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 64 eurus už MWh.
„Sekmadienį užfiksuota mažiausia didmeninė elektros energijos kaina šiemet, siekusi -15,11 euro už MWh. Tuo metu dėl didelės saulės elektrinių gamybos bei mažo vartojimo neigiamos elektros kainos buvo stebimos ir kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje elektros kaina trumpam smuko iki -87 eurų už MWh, o Prancūzijoje iki -86 eurų už MWh“, – pranešime teigia „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Skelbiama, kad elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę išliko toks pats kaip ir ankstesnę savaitę – 235 gigavatvalandės (GWh). Vietos elektrinės šalyje užtikrino 81 proc. šalies poreikio. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagaminta 190 GWh elektros energijos – 5 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai generacija siekė 200 GWh.
Daugiausia elektros Lietuvoje praėjusią savaitę gamino vėjo ir saulės elektrinės. Vėjo elektrinių gamyba sumažėjo 13 proc. iki 73 GWh, o saulės elektrinių generacija augo 6 proc. iki 73 GWh. Tuo metu hidroelektrinės pagamino 18 GWh, šiluminės jėgainės – 14 GWh, o kitos elektrinės – 11 GWh.
Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 39 proc., saulės jėgainės pagamino taip pat 39 proc., hidroelektrinės – 9 proc., šiluminės jėgainės – 7 proc., o kitos elektrinės – 6 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos.
Bendras elektros importo kiekis per savaitę padidėjo 19 proc. ir siekė 105 GWh. „Litgrid“ duomenimis, 67 proc. elektros buvo importuoti iš Latvijos, 27 proc. – iš Švedijos, o likę 6 proc. – iš Lenkijos.
Tuo metu elektros eksporto srautai iš Lietuvos praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 68 GWh. Fiksuota, kad 45 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją, 36 proc. – į Lenkiją, o 19 proc. – į Latviją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 73 proc. Lenkijos ir 21 proc. Lietuvos kryptimis, o „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 26 proc. Švedijos ir 25 proc. Lietuvos kryptimis.
