respublika.lt

Kam Laisvės partija matavo „neapykantos kalbos“ apynasrį (100)

2021 balandžio 05 17:30:22
Gediminas JAKAVONIS

Daliai visuomenės pasipriešinus Stambulo konvencijos ratifikavimui, valdantieji nukėlė šio klausimo svarstymą Seime į rudens sesiją. Laisvės partija, per sisteminės žiniasklaidos ruporus ilgai trimitavusi apie tolerancijos visuomenėje stoką bei būtinybę kuo greičiau priimti neapykantos kurstymą žabojančius įstatymus, taip pat projektą atsiėmė. Tik neatrodo, kad valdančioji dauguma, įgyvendindama „naujosios pasaulio tvarkos" kūrėjų idėjas, savo tikslų atsisakytų.

×
nuotr. 1 nuotr.
Priimti Baudžiamojo ir Administracinių nusižengimų kodeksų pataisas dėl neapykantos kalbos labiausiai rūpėjo LGBT bendruomenei. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

 

Ar iš tiesų tokie įstatymai reikalingi ir kur jie veda? Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo kalbėjomės su Kovo 11-osios akto signataru, teisininku Egidijumi BIČKAUSKU, buvusiu Seimo pirmininku, teisininku Artūru PAULAUSKU, Žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininku Vytautu BUDNIKU, Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesoriumi daktaru Gediminu NAVAIČIU. Pokalbį vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS. Trisdešimt metų gyvename nepriklausomoje Lietuvoje. Nei tamsiais sovietmečio, nei dabartiniais laikais nejaučiau savo gimtinėje jokio neapykantos skatinimo. Tiek šeimoje, tiek mokykloje buvome mokomi gerbti kito nuomonę, neužsipuldinėti žmonių dėl jų pažiūrų ar tautybės. Ar dabar, Lietuvai esant Europos Sąjungoje, mums trūksta teisės aktų, įstatymų, kurie draustų neapykantos kurstymą?

E.BIČKAUSKAS: Sutinku, jog tiesioginio neapykantos skatinimo nebuvo nei tada, nei dabar. Nors būtų galima diskutuoti, ar tuomet nebuvo skatinama neapykanta ir netolerancija Vakarams, na, o dabar - Rytams, konkrečiai - Rusijai. Tačiau čia turbūt kalbame ne apie ideologines ar asmenines tų ar kitų įtakingų mūsų politikų preferencijas ir pasirinktą veikimo būdą. Tačiau nesutiksiu, jog pas mus nėra neapykantos ar akivaizdžios tolerancijos stokos apraiškų, užtenka pasiskaityti interneto komentarus. Galų gale tai, kad visame pasaulyje esame vieni pirmaujančių pagal nužudymų skaičių, tikrai nekalba apie meilės artimam perteklių. Kitas dalykas, ar pasirenkami neapykantos išgyvendinimo, tiksliau, jos „kartelės nuleidimo" būdai yra pagrįsti ir duos atitinkamą efektą. Galbūt, atvirkščiai, fizinis slopinimas tik nustums esamą neapykantą į vidų, o kokiu būdu ir kada ta „spyruoklė" atsilaisvins (o ji tikrai atsilaisvins), nežinia. Nemanau, jog tai teisės aktų, bent tų, kurie yra ruošiami, problema. Gal tai, galų gale, ir suprato projekto rengėjai, atsiimdami savo pasiūlymą.

A.PAULAUSKAS: Laisvės partija į rinkimus ėjo su laisvės idėja. Žadėjo panaikinti pandemijos metu priimtus draudimus, varžančius žmonių teises ir laisves, dekriminalizuoti narkotikų laikymą ir vartojimą, leisti - ypač jaunimui - pasijusti globalaus pasaulio piliečiais. Tikrovėje pasirodė, kad Laisvės partijos nariai laisvės idėją supranta labai specifiškai. Kalbu apie jų pateiktą Seimui Baudžiamojo kodekso pakeitimą ir Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) papildymo įstatymo projektą, kuriuo nustatoma administracinė atsakomybė už vadinamąją neapykantos kalbą. Dar 2009 m. buvo pakeisti bei papildyti Baudžiamojo kodekso 170 ir 170 (1) straipsniai, sugriežtinant atsakomybę už rasizmo bei ksenofobijos apraiškas. Tai buvo kriminalizuotos veiklos, kurstančios neapykantą. Dar reikėtų prisiminti, kad Baudžiamajame kodekse galioja atsakomybė už šmeižtą. Taigi mūsų teisės sistemoje yra pakankamai normų, kad atgrasytų norinčius diskriminuoti, rodyti neapykantą asmenų grupei ar tai grupei priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimo ar pažiūrų. Klausimas, ko siekiama teikiamomis įstatymo pataisomis? Ir į tai atsako aiškinamas raštas, kuris pateiktas Seimui. Autoriai, pagrįsdami naujai nustatomą administracinę atsakomybę, argumentuoja tuo, kad baudžiamajai atsakomybei kilti nepakanka vien įžeidžiančio, niekinančio pobūdžio viešo pareiškimo, jeigu jame nėra konkretaus, tiesioginio ar netiesioginio neapykantos, diskriminacijos skatinimo ar kurstymo panaudoti smurtą ar fiziškai susidoroti su tam tikra žmonių grupe, dėl kurio galėjo kilti reali grėsmė įstatymo saugomoms vertybėms. Be to, baudžiamoji atsakomybė suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, saugomoms vertybėms apginti ir todėl svarbu atkreipti dėmesį į tai, ką jie sako. Vyrauja pozicija, jog vienas lakoniškas neetiškas komentaras nesukelia tokios grėsmės įstatymų saugomoms vertybėms, todėl negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė ir tokie asmenys lieka nenubausti. Vadinasi, administracinė atsakomybė nustatoma būtent tokiais atvejais, kai galbūt net vienas kažkoks, kaip jie mini, lakoniškas atvejis, gali užtraukti jau administracinę atsakomybę. 83 str. su ženkleliu „prim" sako, kad administracinė atsakomybė turi būti nustatyta tiems, kas tyčiojasi, niekina žmonių grupę ar asmenį dėl amžiaus, tikėjimo, įsitikinimo ar pažiūrų. Suteikdami policijai teisę reaguoti ir bausti už šiuos veiksmus, mano nuomone, jie atidaro Pandoros skrynią. Net sunku įsivaizduoti, kokį aktyvumą galime pasiekti skųsdami vieni kitus policijai, „kiberpatruliams". Manau, tokiu atveju pareigūnai turės darbo visas 24 val. per parą.

G.NAVAITIS: Kada visuomenėje atsiranda problemos, jos bandomos spręsti. Mums netiesiogiai sako, kad problema yra bendresnė, tai yra netolerancija, o jos pasekmė, neapykantos kalba, kuri, įstatymo rengėjų nuomone, peržengė ribas ir dėl tos priežasties reikia imtis skubių priemonių.

Šioje nuostatų sekoje yra sąmoningai daroma klaida. Lietuviai yra išskirtinai tolerantiška tauta. Lietuvoje nerasime tokių šūkių kaip Lenkijoje: „Lietuvių chamai, klaupkitės prieš lenkų poną". Lietuva nekariavo kolonijinio karo prieš kito tikėjimo savo piliečius, kaip tai Olsteryje darė Jungtinė Karalystė. Lietuvoje nebuvo degančių priemiesčių, kaip Prancūzijoje, arba iš neapykantos sudeginamų turkų namų, kaip Vokietijoje. Tačiau riboti žodžio laisvę, cenzūruoti kalbą siūloma ne tose šalyse, o Lietuvoje.

Kodėl to iš tikro prireikė? Šiandieną kairuoliška ir agresyvi grupė bando primesti visuomenei savo pasaulėvaizdį - šeimos sampratą, žmonių bendravimo sampratą. Ši samprata yra svetima Lietuvos kultūrai, todėl neatsitiktinai žmonės, tapatinantys save su Lietuva, jos nepriima. Todėl juos ir siekiama nutildyti. Siekiama, kad kairuoliškai nenuoseklūs ir nelogiški siūlymai atsidurtų už kritikos ribų ir tai iš dalies pavyko padaryti. Antai pasisakantys prieš tos pačios lyties asmenų santuoką agresyviai pravardžiuojami sergančiais fobija. Nors būtų sunku paaiškinti, kodėl agituojama šeimos tesės srityje atsisakyti lyties principo, bet nesiūloma atsisakyti monogamijos principo. Taip visuomenė įpinama į beprasmiškas diskusijas, ką vadinti šeima, ko nevadinti. Vadinti šeima galime bet ką - haremą, grupinę šeimą. Tačiau esminis, mums visiems svarbus, klausimas: „Kokį šeimos modelį Lietuvos valstybė turėtų remti?". Taip uždavę klausimą mes labai aiškiai matome, kad siūlymas remti bet ką reiškia ir taip menkos realios paramos šeimai sumažinimą. Remiant viską realiai, neberemiama nieko.

Taip pat matome, kad kairuoliškai radikalioms politinėms jėgoms reikia ne sprendimo, o konflikto. Kone ketvirtį amžiaus triukšmaujama dėl tos pačios lyties žmonių bendro gyvenimo įteisinimo. Lietuvos visuomenę, kuri yra gana tolerantiška, buvo galima lengvai įtikinti, kad įstatymų pakeitimai reikalingi. Tiesiog turėjo atsirasti viena ar dešimt, ar šimtas porų, kurios pas notarą užregistruotų sutartis, leidžiančias susipažinti su vienas kito sveikata, bendrai tvarkyti ūkį ir pan. Tačiau to nedaryta. Pasirinktas agresyvaus konfrontavimo su Lietuvos tradicijomis ir kultūra kelias.

V.BUDNIKAS: Vargu ar kas nors visuomenėje abejoja, kad neapykantos kalba yra masių suvaldymo instrumentas, vaizdžiai tariant, naujas prievaizdo bizūnas baudžiauninkams. Tik kažkodėl vyrauja įsitikinimas, kad šis valdymo instrumentas yra neutralus ir gali būti visiems vienodas, pamirštant, jog viskas priklauso nuo to, kieno rankose bus šis bizūnas. Kad geriau suvoktume šios iniciatyvos esmę, pirmiausia turime sutarti, kas yra „neapykantos kalba". Sutrikusių žmogaus teisių tinklalapiai skelbia, kad neapykantos kalba skatina neapykantą ar prievartą prieš asmenis ar jų grupes pagal tam tikrus požymius dėl lyties, lytinės orientacijos, rasės, etninės grupės, tautybės, socialinės padėties, religijos ar kitų įsitikinimų. Visi mato ir girdi, kad šiuo metu viešojoje erdvėje labai dergiama Bažnyčia, tyčiojamasi iš jos tarnautojų. Toks veikėjas A.Mickevičius už viešai pareikštus moralinius įsitikinimus kunigą A.Toliatą pavadino „kunigu-pizonu-hipsteriu" ir „tualetu". Bet tikintieji dėl to nesiskundžia. Kitas atvejis. Trečdalis visuomenės gyvena skurde, o Valatkos, Užukalniai ir į juos panašūs skurde gyvenančius žmones vadina runkeliais ir kalafiorais, bet šie nedrįsta piktintis. Akivaizdu, kad ši išmonė su „neapykantos kalba" yra labai reikalinga vienintelei visuomenės grupei - vadinamoms mažumoms. Tačiau ir tarp šių mažumų yra lygesnių už kitus. Štai Arūnas Valinskas apie V.Tomaševskį pasakė, kad „tokius reikėtų šaudyti šiaip jau". Nesu V.Tomaševskio gerbėjas ir taip kalbėti yra tikrai negerai. Bet prokuratūra nustatė, kad A.Valinskas neragino ir neskatino žiūrovus smurtauti. Bet štai kitas atvejis. Sostinėje neseniai vykusio protesto „Susivienijimas už laisvę!" metu kažkas pasakė, kad tokius žmones, kaip Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius, „reikėtų šaudyti". Prokuratūra beregint paskelbė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo kurstymo prieš homoseksualius asmenis, fiziškai susidoroti su šiuo Seimo nariu dėl jo seksualinės orientacijos. Galima spėlioti, kokia bus šio tyrimo pabaiga, nors neabejoju, kad tyrimas nebus greitai nutrauktas. Netrukus pamatysime, kaip nevienodai neapykantos kalba taikoma atskiroms visuomenės grupėms.

G.JAKAVONIS: Kodėl dabartinei daugumai, kurių gretose tiek Seime, tiek jų suformuotoje Vyriausybėje savo srities specialistų yra minimumas, kyla noras priiminėti tokius įstatymus? Atrodo, turėdami absoliučią balsų daugumą ir visišką sisteminės žiniasklaidos palaikymą, pandemijos sukelto karantino sąlygomis, šie žmonės buldozeriu gali priimti bet kokį sprendimą.

E.BIČKAUSKAS: Klausimas kodėl - tikrai ne man. Greičiausiai todėl, kad yra galimybė, kad yra tokie įsipareigojimai ir pan. Greičiausiai todėl, kad ir vėliau, netekus daugumos, darbas bus padarytas, įstatymas pasiliks. Tik vėlgi, ar su šio įstatymo priėmimu nebus padaryta daugiau žalos tiek siekiant savo konkretaus noro įgyvendinimo, tiek kalbant bendrąja prasme apie valstybės netoleruotiną tiesioginį kišimąsi į privatų gyvenimą, netgi mintis. Kita vertus, galbūt iniciatoriai net nesitiki, jog įstatymas bus priimtas, tačiau ruošia dirvą savo rinkėjams - štai mes stengėmės, tačiau, matote, „jie yra tokie".

G.NAVAITIS: Šeimos padėties aptarimas - tai pavyzdys, kaip veikia agresyvios grupės, siekiančios keisti Lietuvos visuomenę. Šiandien jos suaktyvėjo, naudojasi streso, sukelto jau kone metus besitęsiančio karantino aplinkybėmis ir siekia suskaldyti, supriešinti, supykdyti žmones. Tokie veiksmai jau artėja, o gal ir peržengė valstybės išdavimo ribas. Antai Seimo ir Vyriausybės nariai prisiekia, o priesaikoje yra įsipareigojimas „saugoti Lietuvos valstybės žemės vientisumą". Prisiekiąs tai daryti žmogus siūlo po trijų dešimtmečių Nepriklausomybės kai kuriose Lietuvos vietovėse okupavusios valstybės kalbą paskelbti valstybine, suteikti nenorėjusiems išmokti lietuviškai išskirtines teises. Čia turėtume užduoti klausimą: „Kodėl tai vyksta?" Antivalstybinės grupės veikė visada. Tačiau šiandien jos turi geresnę galimybę skleisti savo melą, nes žmonės yra sutrikę, turi problemų dėl karantino. Ekonomines ir socialines problemas spręsti sunkiau, negu skelbti žmonių erzinimui ir supriešinimui, neapykantos kurstymui skirtus šūkius ir taip užsidirbti „politinių taškų".

V.BUDNIKAS: Atsakymas paprastas - tai yra galios klausimas. Lietuvoje mažumos mano laikysiančios naująjį įstatymą savo rankose ir galėsiančios diktuoti daugumai naujas gyvenimo taisykles. Reikia pažymėti, kad šalies visuomenė apskritai yra abejinga dirbtinai aktualizuojamoms tiek mažumų, tiek visuomenės daugumos seksualinėms reikmėms, o teisėtvarka per pastaruosius metus nėra pagarsinusi nė vieno bent kiek žymesnio atvejo dėl neapykantos prieš LGBT kurstymo, išskyrus pastarąjį, kurį šios bendruomenės nariai aistringai reklamuoja. Tačiau bausmių už „neapykantos kalbą" reikia būtent mažumoms. Kviečiu atkreipti dėmesį, kaip sutrikusių teisių „adeptai" supranta neapykantos kalbos turinį. Jie sako, kad skirtumas tarp to, kas gali ir negali būti laikoma neapykantos kalba, yra labai nedidelis. Iš to kyla klausimas: kas spręs, kada viešai nuskambėjusią nuomonę reikia laikyti kritika, o kada neapykantos kalba?

Štai Stambulo konvencijos ratifikavimas atidėtas vėlesniam laikui. Konvencijoje numatyta, kad smurtas dėl lyties apima ir psichologinę žalą. Joje yra numatytos baudžiamosios sankcijos už bet kokios formos žodinius, nežodinius veiksmus, kurių pasekmė yra asmens orumo pažeminimas, o smurtavimu laikoma sukelta bet kokia emocinė ar psichologinė kančia. Bausmės už tokį smurtavimą būtų taikomos ir dėl sukeltos emocinės ar psichologinės kančios dėl asmens lytinės tapatybės. Pamėginkime įsivaizduoti, kaip galima sukelti kitam asmeniui kančią dėl jo lytinės tapatybės? Ogi labai paprastai. Pakanka pasakyti, kad vyras, kuris save laiko moterimi, nėra moteris, tai ir bus „neapykantos kalba", žeidžianti tą asmenį ir žeminanti jo orumą, nes jis nepripažįstamas tuo, kuo laiko save esąs. Suplanuota idealiai. Bet nepavykus žaibiškai ratifikuoti Stambulo konvencijos, griebtasi kitokios teisinės inžinerijos - mėginta prakišti įstatymo pataisas dėl „neapykantos kalbos", kad būtų galima uždrausti bet kokį nepageidaujamą požiūrį į kitoniškumą. Akivaizdu, kad tariamos neapykantos užkardymu labiausiai yra suinteresuota dabartinė valdžia. Prisidengdama „neapykantos kalba", ji gali bet kokį viešą nepasitenkinimą valdžia, ypač joje esančių mažumų kritiką, kurios siūlo sunkiai protu suvokiamus įstatymus, laikyti neapykantos kurstymu.

G.JAKAVONIS: Kai žinai, kokios jėgos ir kokie žmonės tokius įstatymus stumia, aišku, kad visas represinis teisingumo sistemos aparatas stoja įvairių mažumų pusėn. Pakalbėkime apie įstatymo, jeigu jis būtų priimtas, pasekmes. Atrodo, siekiama, kad įsivyrautų baimė kažką pasakyti, padaryti ne taip, būti apskųstam ar nuteistam. Juk bet kuris iki šiol buvęs nereikšmingas buitinis konfliktas galėtų būti kriminalizuojamas prisidengiant žmogaus teisių gynimu...

E.BIČKAUSKAS: Mano galva, baimė pasakyti kažką ne taip egzistuoja jau dabar. Ir tai nėra tik vidinės cenzūros, nors ji, be abejonės, būtina ir net pageidautina, išraiška. Keisti visuomenės bendravimo normas, ypač nepakantumo, tolerancijos klausimais per draudimus, grasinant sankcijomis, toli gražu ne pats geriausias būdas, neduodantis teigiamo efekto. Šioje situacijoje paradoksaliausia yra tai, jog vienu iš siūlyto įstatymo projekto autorių yra teisingumo ministrė, kuriai privalu šią tiesą suprasti. Prie viso to dar priminsiu toliau į priekį besistumiantį „virtualaus policininko" projektą, kurio didelį pavojų matau žengiant ir kontroliuojant veiksmus internetinėje erdvėje. Manau, jog čia pakanka „visuomeniškai aktyvių piliečių". Tik reaguokit į jų pranešimus.

A.PAULAUSKAS: Projektuose įtraukiami papildomi diskriminacijos bei neapykantos požymiai - lytinė tapatybė, odos spalva, pilietybė bei etninė kilmė. Daug galvojau, kodėl reikia būtent dar keturių papildomų požymių, kai ir taip įstatymas sako, kad negalima diskriminuoti dėl rasės, tačiau būtinai dar pabrėžiama odos spalva, dėl tautybės, kilmės, tačiau būtinai reikia papildyti etnine kilme, pilietybe. Ar visi šie papildymai nėra tam, kad neatkreiptume dėmesio į turbūt jiems labiau rūpimą požymį, tai yra lytinę tapatybę. Nors dabar taip pat sakoma, kad negalima diskriminuoti dėl lyties, seksualinės orientacijos, bet dar atsiranda ir lytinės tapatybės požymis. Įdomu, kaip autoriai supranta lytinę tapatybę ir kaip tai sako aiškinamajame rašte. Lytinė tapatybė suprantama kaip kiekvieno asmens lyties pajautimas bei su juo susijęs savęs priskyrimas ar nepriskyrimas konkrečiai lyčiai. Jie pažymi, kad įtraukus šį požymį būtų užtikrintas teisinis tikslumas, būtų išvengta plečiamo Baudžiamojo kodekso nuostatų aiškinimo ir padidėtų translyčių asmenų apsauga nuo neapykantos kurstymo. Mes susiduriame su tokiu reiškiniu kaip pajautimas. Neseniai buvo komentuojamas straipsnis, kur vienas JAV pilietis, atlikdamas bausmę už moterų prievartavimą, kalėjime nutarė, kad jis yra moteris. Ir pasiprašė būti perkeliamas į moterų kalėjimą, o kai tai buvo padaryta, jis ten dar dvi moteris išžagino. Šituo atveju nereikia, kad būtų atlikta kažkokia chirurginė operacija, kad iš tikrųjų būtų pakeisti biologinės lyties organai. Užtenka pajautimo, kad esi kitos lyties, save priskiri kitai biologinei lyčiai ir tuo pagrindu jau gali piktintis, jeigu kažkas nesutinka su tavo pajautimu arba kritikuoja, kad nesi toks.

Mano supratimu, mes įžengėme į tokią labai pavojingą zoną, kai net ir žurnalistai turės keisti savo rašymo stilių, kad nesulauktų reakcijos iš žmonių, kurie pajus, kad jie yra įžeidinėjami, niekinami, kad jų atžvilgiu yra nepagarbiai kalbama, tyčiojamasi, kurstama neapykanta ir panašiai. Dabar netgi Laivės partijos frakcijos seniūnė nesugebėjo tinkamai paaiškinti, ar nebus diskriminuojamos žmonių laisvės ir teisės. Tiesa, projektą atšaukė, jis šiuo metu nebus svarstomas, bet nėra garantijos, kad po kurio laiko jis vėl neatsiras Seimo darbotvarkėje.

V.BUDNIKAS: Seimo nariai buvo sumanę teisinę avantiūrą. Kas jie - ne paslaptis: Evelina Dobrovolska, Silva Lengvinienė, Tomas Vytautas Raskevičius, Ieva Pakarklytė, Monika Ošmianskienė, Morgana Danielė, Gintautas Paluckas, Kasparas Adomaitis, Vytautas Mitalas, Artūras Žukauskas, Marius Matijošaitis, Linas Jonauskas, Dovilė Šakalienė, Julius Sabatauskas, Domas Griškevičius, Algirdas Sysas ir Matas Maldeikis. Būtent jie įregistravo Administracinių nusižengimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis siūlyta nusižengimu arba nusikaltimu laikyti asmens padarytas veikas, be kita ko, dėl „lyties tapatybės" ir „pilietybės".

Jeigu Seimas būtų patvirtinęs šios antivalstybininkų grupės siūlomą BK 169 straipsnio pataisą, kuri turėjo užtikrinti visiems asmenims lygias teises dalyvauti politinėje veikloje, nepaisant jų lytinės tapatybės ar pilietybės - už panašią diskriminaciją grėsė laisvės atėmimas iki trejų metų. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad užsieniečiai, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, būtų įgiję vienodas politines teises kaip ir Lietuvos piliečiai. Jie būtų galėję steigti Lietuvoje politines partijas, dalyvauti valdžios rinkimuose ir kt. Diskriminavimu pilietybės pagrindu būtų laikomas ir draudimas ne Lietuvos piliečiui būti renkamam Lietuvos Respublikos prezidentu arba Seimo nariu, nes pagal dabartinį teisinį reguliavimą Seimo nariu gali būti renkamas asmuo, jeigu jis nėra susijęs su priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei (Konstitucijos 56 str.). Ši politinių avantiūristų grupelė Seime iš esmės siekė panaikinti Lietuvos pilietybės institutą, nes diskriminavimo draudimas pilietybės pagrindu suvienodina Lietuvos piliečio ir ne piliečio teises.

 

Naujausios žinios

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (100)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KOSMOSE: Kinija ketvirtadienį ketina pirmą kartą nusiųsti tris astronautus į savo naują nuosavą kosminę stotį - pirmoji pilotuojama misija į pagrindinį naujosios kosminės stoties modulį turėtų prasidėti 9 val. 22 min. vietos (4 val. 22 min. Lietuvos) laiku, per trečiadienį surengtą spaudos konferenciją pranešė Kinijos kosmoso agentūra.
  • PAKEITIMAI: nuo liepos 1 dienos įsigalioja palankesnės valstybinių pensijų mokėjimo sąlygos.
  • SOMALYJE: mažiausiai 15 kariuomenės šauktinių žuvo antradienį, kai savižudis sprogdintojas atakavo karinę treniruočių stovyklą Mogadiše, pranešė pareigūnai.
  • NELAIMĖ: gaisras, kilęs COVID-19 pacientams skirtoje ligoninėje Irako sostinėje Bagdade, nusinešė mažiausiai 20 žmonių gyvybes.
  • NEAPLENKĖ: pandemija pasiekė Everestą: koronavirusas nustatytas norvegų alpinistui, buvusiam aukščiausio pasaulio kalno bazinėje stovykloje, kuris sraigtasparniu nukeltas nuo kalno šlaito ir nugabentas į ligoninę Nepalo sostinėje Katmandu.
  • ŠIEMET NELABAI: 2020-ieji Europoje buvo šilčiausi metai nuo orų stebėjimo pradžios - žiema buvo net 3,4 laipsnio šiltesnė už 1980-2010 metų vidurkį, o ypač šilta buvo Europos šiaurės rytuose.
  • SUECAS: visi laivai, kurie buvo įstrigę dėl konteinervežio „MV Ever Given“ avarijos, praplaukė Sueco kanalą.
  • DIDVYRIAI: gydytojų komanda sėkmingai užbaigė atvirą širdies operaciją vienoje Rusijos ligoninėje, kurioje penktadienį kilo gaisras - jie operavo, kol ugniagesiai iš išorės gesino liepsnas.
  • KONKURSAS: gražiausio lietuviško interneto vardo konkursą šiais metais laimėjo domenas jūrė.lt, surinkęs daugiausiai internautų balsų, antroje vietoje liko domenas burtažodžiai.lt, o trečioje – šatrijosugnis.lt.

  • NUBAUDĖ: Rusijos teismas penktadienį skyrė socialiniam tinklui „Twitter“ 3,2 mln. rublių (35,6 tūkst. eurų) baudą, nes šis nepašalino, valdžios institucijų teigimu, „draudžiamo“ turinio, susijusiu su narkotikų vartojimu.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar dalyvaujate/stebite trijų dienų „įspėjamąjį mitingą”?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip manote, kada bus nutrauktas karantinas?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+8 +17 C

+10 +21 C

 

+15 +21 C

+18 +25 C

+25 +30 C

 

+25 +27 C

0-4 m/s

0-3 m/s

 

0-4 m/s

       

Nuorodos