Už Europos pinigus pagal europietiškus standartus remontuojamas Vilnius-Utena kelio ruožas gerina sąlygas vairuotojams ir net gyvūnams, tačiau visiškai pamirštami pakelės gyventojai. Žmonės čia, eidami į kitoje kelio pusėje esančią parduotuvę, priversti įveikti keliomis juostomis be perstojo lekiančius automobilius bei persiropšti per skiriamąją tvorą.
Netikėtos kliūtys
Kelio Vilnius-Utena ruožo nuo 10 iki 16 km rekonstrukcijai skirta beveik 41,2 mln. litų. Tačiau apie 100 tūkst. litų pėsčiųjų perėjai ir šviesoforui šiame ruože įrengti nerasta.
Su tokia paradoksalia Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos kelininkų kuriama ateities gerove susidūrė Vilniaus - Molėtų plento, šalia esančių Vaniginės ir Skersinės sodų gyventojai. Žmonės skundėsi nustebę, kai prieš kelias dienas išvydo prieš savo namų langus remontuojamo kelio viduryje statomą skiriamąją tvorą.
Pasak vilnietės Janinos, vietiniai gyventojai neprieštarauja atliekamiems kelio darbams, kurie neva turėtų padidinti eismo saugumą, pralaidumą. Tačiau gyventojai tvirtino pasigedę kelininkų darbuose elementarios logikos. Mat žmonės, norėdami pereiti į kitoje plento pusėje esančią parduotuvę, stotelę ar kaimyno namą, dabar priversti ropštis per ką tik pastatytą skiriamąją tvorą arba traukti kelis kilometrus aplink. Pėsčiųjų perėjos ar viaduko pėstiesiems čia nerasta ir neplanuojama statyti.
“Kodėl iš mūsų pusės kelkraštyje tokia tvora nepadaryta, o tik kelio viduryje? Mes nuo mašinų ir nuo greičio nesame apsaugoti. O jeigu kas lėks? Jau viena mašina buvo į mūsų daržą įlėkusi”, - kelininkų darbo šedevru piktinosi Janina.
Padarė, tada pagalvojo
Minėtų darbų užsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Eismo saugumo skyriaus vedėjas Egidijus Skrodenis iškilusios problemos neneigė. Jis sutiko, kad kelininkų per kelias dienas sulipdyta metalinė pertvara vietos gyventojams susisiekimą padarė sunkesnį.
“Man buvo minėję apie šitą problemą. Mes tikrai imsimės kokių nors veiksmų. Dabar, kol rekonstruojama, mes nieko negalime padaryti, nepadarysime prioritetinės pėsčiųjų perėjos”, - prisipažino E.Skrodenis.
Pašnekovas pasiūlė gyventojams pabūti kantriems, kol kelininkai sugalvos, kaip “išspręsti šią problemą”. Tačiau sprendimo būdų LAKD Eismo saugumo skyriaus vedėjas sakė dar nesugalvojęs.
Jo teigimu, prioritetinė pėsčiųjų perėja nepadės, nes automobilių srautas didelis, todėl “kažin ar kas praleis pėsčiuosius”. Viaduko statyti taip pat neapsimoka, esą tokiam žmonių srautui būtų neracionaliai brangu.
“Neturime konkretaus sprendimo. Gal ten turėtų koks šviesoforas atsirasti, - spėliojo eismo saugumu besirūpinantis E.Skrodenis. - Tokios problemos būna visąlaik. Jeigu mes norime patogiai važiuoti, nukenčia pėstieji. Jeigu norime sąlygų pėstiesiems, tada išnyksta komfortas važiuojantiems”.
