Aukoti reikia ne tik benamiams gyvūnams, bet ir valstybės gynybai?

Ir gyvūnai, ir politikai

Tiesa, nors pinigų laukė daugiau nei 22 tūkst. gavėjų, Lietuvos gyventojai, skirdami GPM, aiškiai sudėliojo prioritetus. Dvejus metus iš eilės daugiausia žmonių skyrė pinigus viešajai įstaigai „Blue & Yellow". Šiai įstaigai daugiau nei 28 tūkst. mokesčių mokėtojų pernai skyrė 1,86 mln. Eur, o užpernai - 2,1 mln Eur. Antroje vietoje atsidūrė krepšininko Rimanto Kaukėno paramos fondas, remiantis vaikus, sergančius onkologinėmis ligomis.

Šiam fondui surinkti 696 tūkst. Eur. Fondui skyrė 1,2 proc. GPM beveik 13 tūkst. žmonių. Tiesa, užpernai fondas pagal mokesčių mokėtojų simpatijas buvo trečioje vietoje. O antrojoje vietoje figūravo Tėvynės Sąjunga - Lietuvos krikščionių demokratų partija (TS-LKDP). Surinkusi 660 tūkst. eurų. O pernai šios partijos gerbėjų gretos aptirpo. TS-LKDP gavo tik 611 tūkst. Eur.

Taip pat tarp labiausiai remiamų organizacijų nuolat yra paramos ir labdaros fondas „Mamų unija", „Laisvės TV" ir benamius šunis globojanti VšĮ „Penkta koja". Toliau pagal populiarumą rikiuojasi Maltos ordino pagalbos tarnyba, Laisvės partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Liberalų sąjūdis ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.

Labiausiai remia Ukrainą, baltarusius - tik vienas!

Peržvelgus visą paramos gavėjų sąrašą, atsiskleidžia piliečių prioritetų bei simpatijų panorama. Piliečiai mieliau remia organizacijas, globojančias gyvūnus nei organizacijas, kurios globoja sutrikusio intelekto žmones ar rūpinasi pagyvenusių žmonių reikalais. Tačiau vaikus su sutrikusiu intelektu remia daugiau nei suaugusius su sutrikusiu intelektu.

Dar vienas pastebėjimas - nors Lietuvos valdžia oficialiai remia Baltarusijos disidentus, tačiau savo 1,2 proc. GPM į Lietuvos baltarusių visuomeninių organizacijų asociaciją pernai pervedė tik vienas žmogus. Negi Lietuva turi tik vieną baltarusių tautybės pilietį? Net Seimo Užsienio reikalų komiteto 9 nariai nedavė šiai asociacijai nė vieno euro nuo GPM.

Lietuvos sporto žurnalistų federaciją parėmė tik du asmenys. O šit futbolo sirgalių klubas „Pirmyn Žaliai Balti" gavo daugiau nei 4000 Eur paramos. Kitas klubas, teikiantis civilinės paskirties įrangą, pvz., dronus, Krašto apsaugos savanoriškoms pajėgoms, irgi kasmet surenka vis daugiau tūkstančių eurų.

Tad, sprendžiant iš VMI sąrašo, visuomenės prioritetai aiškūs. Visuomenė pakankamai gailestinga, nes remia sergančius vaikus ir benamius gyvūnėlius. Visuomenė sukrėsta karo Ukrainoje, todėl aukoja dronams, radarams ir t.t. Be to, visuomenė pakankamai praktiška, todėl remia darželius, mokyklas, kur patys dirba ar mokosi jų vaikučiai. Praktiški partiniai remia savo partijas, sodininkai - savo sodų bendrijas, tikintieji - savo parapijas.

Bet kokia nauda organizacijai, jei ji surenka iš mokesčių mokėtojų tik 70-90 Eur? Jei tik tiek piliečių įžvelgia šios organizacijos darbo prasmę visuomenėje, ar ne išmintingiau būtų tuos pinigus aukoti krašto gynybai? Nes jei valstybė bus nesaugi, tai ir visos jos asociacijos, būreliai ir t.t. bus nesaugūs.

Gynybos mokestis - privalomas ar ne?

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės (LŠDP) sąjungos pirmininkas Andrius NAVICKAS, nepaisant to, jog jo vadovaujama LŠDP taip pat išsilaiko iš savanoriškų GPM įnašų, sakė manąs, jog kažkoks GM procentas galėtų būti skirtas ir gynybai:

„Aš manyčiau, kad su šalies gynyba negalima juokauti, todėl turbūt mokestis neturėtų būti laisvanoriškas. Toks mokestis turėtų būti privalomas, nes galbūt kažkas nenorės to mokesčio mokėti savo noru, tikėsis, kad kas nors kitas sumokės. Tad laisvanorišką gynybos mokestį surinkti būtų sudėtinga. Aišku, jeigu žmonės savo GPM rems gynybą, tai natūralu, kad mažiau galės skirti paramos labdarai, kūrėjams ir t.t. Bet nereikėtų painioti to bendro visuomeninio gyvenimo ir valstybės gynybos. Gynyba turėtų būti privalomai finansuojama, o ne pasirinktinai."

Komentuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius GAIŽAUSKAS:

Jei būtų padarytas pataisymas, kad žmogus savanoriškai galėtų skirti 1,2 proc. GPM gynybai, aš jam pritarčiau. Aš manau, kad tai būtų pakankamai protingas žingsnis. Žmogus jaus, kad jis irgi prie gynybos prisidėjęs. Bet turi būti išlaikytas savanoriško apsisprendimo principas.

Nes jei neliktų savanoriško apsisprendimo, supriešintume visuomenę. Vieni gal norės paremti ne gynybą, bet kokią nors nevyriausybinę organizaciją, mokyklą, darželį ar panašiai. Tačiau, ieškant gynybai papildomų finansavimo šaltinių kaip vienas iš jų galėtų būti ir savanoriškas žmogaus apsisprendimas skirti 1,2 proc. GPM gynybai. Bet prievarta - ne. Aš sakau, kad prievarta gali parklupdyti visus prie kryžiaus, bet daugiau tikinčių į Dievą vis vien nebus.

Gynybai šiai dienai, kiek mes esame suplanavę, Lietuva pinigų turi. Visas trūkumas kyla iš konservatorių iškelto tikslo, kuris per rinkimų kampaniją yra labai gerai suvartojamas. Konservatoriai visuotinės gynybos principą nustumia į šoną ir sako, kad pirmoje vietoje turi būti visuotinis šaukimas į kariuomenę.

Mes sakome, kad, vadovaujantis visuotinės gynybos principu, pirmiausiai reikia kurti infrastruktūrą, kariuomenę aprūpinti, kaupti rezervą, o apie visuotinį šaukimą kalbėti tada, kai bus jau ir brigada, ir divizija, ir komendantūros. Visos partijos šiuo klausimu sutaria, bet konservatoriams prieš rinkimus reikia tos visuotinio šaukimo temos voliojimo į kairę ir į dešinę. O tada jau trūksta 500 milijonų eurų. Mes klausiame - kur jūs tuos milijonus dėsite?

Dar kartą sakau, kad pinigų gynybai valstybės biudžete yra. Be jokių papildomu resursų. Daug ką mes siūlome. Galima išleisti valstybės obligacijas, kad galėtų žmonės savo pinigus ne į bankus nešti ir gauti minimalius procentus, bet pirkti obligacijas su 4-6 proc. ir su valstybės garantija. Žmonės mielai pirktų ir patys daugiau pinigų gautų - tuo pačiu ir gynybą paremtų. Bet konservatoriams to nereikia. Jie geriau Nacionalinį stadioną statys, nors sako, kad gynybai pinigų trūksta.

Esmė ta, kad konservatoriai ruošiasi rikimams, šiemet Lietuvoje planuojamos trejos pratybos, todėl visuotinio šaukimo tema bus labai populiari. Balandį vyks Lietuvos ir Lenkijos karinės pratybos, gegužę, kai bus prezidento rinkimai, NATO pratybos, kuriose dalyvaus 100 tūkst. karių.

Jie vykdys užduotį, kaip perkelti kuo daugiau karių į vieną vietą. Į Baltijos šalis ir tiesiai į Lietuvą. Todėl Lietuvoje matysime ir vokiečių, ir prancūzų karių. O prieš Seimo rinkimus dar bus visuotinės mobilizacijos pratybos, kurios bus organizuojamos įmonėse. Tokiame fone konservatoriams tai yra didžiulė reklama. Gali temą apie gynybą vynioti kiek nori ir niekas tavęs nepaklaus apie švietimą, sveikatą, apie bankus, mokesčius. Reikia tik kalbėti, kad tuoj tuoj bus karas...

Niekas apie karą normalioje valstybėje tiek nešneka. Taip, grėsmę supranta, ruošia NATO gynybinius planus, bet niekas taip panikos nekelia, kad jau rytoj atvažiuos ir užpuls rusai. Tai visiška beprotybė.