Virš daugiabučių skraido papildomo mokesčio idėja

Kita vertus, daugiabučiuose, kurių dauguma statyti 1961-1980 m., gyvena apie 60 proc. Lietuvos gyventojų. Ar jie tikrai visi finansiškai pajėgūs mokėti dar vieną papildomą mokestį?

Ką tik paskelbti statistiniai duomenys, jog kas penktas Lietuvos gyventojas per mėnesį neskiria taupymui nė vieno euro. Per metus netaupančių padaugėjo nuo 15 proc. iki 20 proc. Be to, daugiabučiai skirtingi.

Didžiuosiuose miestuose gali pamatyti atnaujintų ar naujos statybos daugiabučių. O kaimiškų savivaldybių teritorijose dar riogso kolūkio laikų dviaukščių daugiabučių. Su išdaužytais langais, apšnerkštomis laiptinėmis ir pusiau tuščių. Ar čia vis dar likę gyventi pensininkai ar šiaip varguoliai bus pajėgūs mokėti dar kažkokį papildomą mokestį?

Ačiū, bet nereikia!

Šakiuose įregistruotos, 24,5 metų veikiančios daugiabučių namų savininkų bendrijos (DNSB) „Klevas" pirmininkas Vytas Bilskis, vos išgirdęs apie bendros paskirties patalpų draudimą, iškart atsakė: „Ne, nereikia. Kodėl? Nes manau, kad čia yra draudimo bendrovių pinigų plovimas."

Kauno DNSB V.Krėvės pr.1 pirmininkas Aurimas Adomaitis sakė, kad galbūt toks draudimas ir būtų neblogas.

„O kiek reikėtų mokėti? - pasiteiravo A.Adomaitis. - Kas mėnesį 2-4 eurus? Tada nereikia, nes pakankamai brangu. Jei po 1 eurą, tai gal ir tiktų, o jei po 2-4 eurus, tai per metus nuo mūsų namo surinktų apie 5000 eurų. Tokios žalos mes tikrai nepatiriame."

Gal ir praverstų?

DNS 306-osios bendrijos pirmininkas Artūras Maigys svarstė, kad bet koks draudimas kaip ir loterija visada yra naudingas tik tokios veiklos organizatoriams.

„Nereikia būti dideliu pranašu, - aiškino A.Maigys, - kad suprastum, jog visi draudikų surinkti pinigai nėra išdalinami. Tai faktas. Niekada tu, mokėdamas už draudimą, neatgausi tų sumokėtų pinigų. Tai yra tik tam tikras verslas šitoje vietoje.

O rizikos tikimybė, kad įvyks kažkoks draudiminis įvykis ir tu gausi išmoką, tai jinai vis vien nepadengs tų kaštų, kuriuos tu sumokėsi per visą draudimo laikotarpį. Bet, nežiūrint į šitą logiką, draudimo kompanijos egzistuoja, žmonės draudžiasi, todėl negali pasakyti, kad ta paslauga visai nereikalinga."

O kas gali atsitikti?

Visgi A.Maigys sakė abejojantis, ar verta drausti daugiabučių bendras patalpas, nes ir taip kiekvieną mėnesį yra renkami pinigai į einamojo remonto fondą, iš kurio yra imamos lėšos bet kuriam remontui.

„Tačiau jeigu mes šnekame apie kokį nors laiptinės išteptos sienos padažymą, tai aš nemanau, kad ištepta siena yra draudiminis įvykis, - patikslino A.Maigys. - O jei įvyktų gaisras, tai žmonėms gal ir būtų malonu gauti pinigų iš draudimo bent kažkokią išmoką, bet sakau - šitoje vietoje aš matau tik vieną suinteresuotą asmenį - draudimo bendrovę.

Nes nė viena draudimo kompanija tikrai neis į nuostolį tam, kad padėtų Lietuvos piliečiams ir juos finansuotų iš savo lėšų. Paslauga būtų finansuojama kitų apsidraudusių žmonių pinigais.

Aišku, visko gali atsitikti, nors mūsų bendrija per 29-erius gyvavimo metus ypatingų avarijų neturėjo. Nors niekas nėra nuo jų apsaugotas. Ypač dabar, kai gali ir koks nors skraidantis aparatas užkristi.

Kol kas ekstremalių situacijų nebuvo, gal tik vėjas kokį medį nulaužė, bet ir tie, jei ir užkliudė namą, tai jo nepažeidė.

O kas gali, pavyzdžiui, daugiabučio laiptinėje atsitikti? Nebent būtų tyčinis padegimas, nes niekas čia degių medžiagų nesandėliuoja, betonas nedega, o metaliniai laiptų turėklai - taip pat sunkiai. Lygiai tas pats su stogu.

99 proc. daugiabučių yra su prilipdoma stogo danga, kuri prilipdoma prie betono. Jos nuplėši per audrą ar didelį vėją nėra daug šansų."

Mokesčių vis daugiau

A.Maigys pareiškė savo nuomonę ir dėl 2-4 eurų, kurie, jei butų savininkai tokiam draudimui pritartų, galimai būtų kas mėnesį mokami už bendro naudojimo patalpų draudimą.

Anot A.Maigio, nors neįlįsi į kiekvieno žmogaus kišenę, tačiau valstybė jau įstatymu privalomai reguliuoja įmokas į bendrąjį patalpų remonto fondą, todėl žmonės šiai dienai ir taip moka pakankamai didelius valstybės nustatytus mokesčius.

A.Maigio teigimu, tai ir žemės mokestis, nors žemė yra po daugiabučiu, todėl niekas ja nesinaudoja.

Žmonės, kadaise kurdami daugiabučių bendrijas, įsivaizdavo, kad patys priiminės sprendimus dėl vienokių ar kitokių mokėjimų bendru susitarimu, bet bėgant metams visus tarifus vis labiau reguliuoja valstybė.

„Mokesčiai jau apskaičiuojami ne gyventojų sprendimu, bet tiesiog įstatymais nustatomi tarifai, - aiškino A.Maigys. - Ir tų reglamentų kuo toliau, tuo daugiau.

Turi privalomai vykdyti ir namo techninę priežiūrą ir niekas neklausia, ar tu nori to, ar nenori. Tai yra privalomi reikalavimai.

Dauguma savivaldybių yra įvedusios mokestį už šiukšlių išvežimą pagal buto kvadratūrą ir nesvarbu, ar tu neši šiukšles į konteinerį, ar neneši. Tai irgi yra privalomas dalykas.

Taip pat yra privaloma šiluminio tinklo priežiūra, jo paruošimas sezonams ir taip toliau. Tai jeigu dar bus įvestas privalomas bendrojo naudojimo patalpų draudimas, kaip dabar yra privalomas automobilio draudimas, tai būtų žmonėms dar vienas finansinis pasunkinimas."

Komentuoja Lietuvos būsto rūmų prezidentas Algis ČAPLIKAS:

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje užfiksuota ne viena situacija, kai žala daugiabučiuose siekė dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų. Audros plėšė stogus, vandens avarijos gadino liftus, gaisrai niokojo požemines aikšteles. Tokiais atvejais gyventojams tenka ieškoti lėšų savarankiškai, dažnai viršijančių jų galimybes.

Vienas ryškiausių pavyzdžių - sprogimas Vilniaus Viršuliškių daugiabutyje, kurio padarinių likvidavimas pareikalavo daugiau nei milijono eurų . Nors šiuo atveju dalį išlaidų padengė savivaldybė, tokia pagalba yra išimtinė. Kitais atvejais nuostolius solidariai dengia visi būstų savininkai.

Ar realu tikėtis, kad gyventojai patys padengs tokio masto nuostolius? Praktika rodo, kad ne. Kaupiamos lėšos tokiems atvejams nėra skirtos, o savivaldybių galimybės ribotos. Tai reiškia, kad finansinė rizika lieka nevaldoma.

Diskusijos dėl bendrojo naudojimo turto jau vyksta ne vienerius metus, tačiau sprendimai stringa. Vis dėlto, dažnėjant incidentams, ši tema tampa vis aktualesnė. Tikėtina, jog ji sulauks didesnio įstatymų leidėjų dėmesio.