1 nuotr.Vilniaus Tuskulėnų gatvėje stovinčio dvylikaaukščio renovacija prasidėjo nuo kelių iniciatyvių gyventojų idėjos pagerinti pastato išvaizdą ir sumažinti energijos sąnaudas. Šiandien pokyčiais džiaugiasi visi - namai tapo šiltesni, bendrosios erdvės atnaujintos, o kaimynai dar labiau suartėjo ir susibūrė į bendruomenę.
Pasak daugiabučio gyventojų atstovo Dariaus Rupšlaukio, prieš renovaciją namas niekuo neišsiskyrė iš kitų sostinės daugiabučių - išoriškai tvarkingas, tačiau bėgant metams vis labiau senstantis, o ir aplinka jau nebeatitiko šiuolaikinių lūkesčių. Iniciatyvos atnaujinti daugiabutį ėmėsi penki butų savininkai, kuriems teko įtikinti ir kitus butų savininkus, turėjusius nemažai abejonių - jiems nebuvo aišku, kaip vyks renovacija, kiek ji kainuos ir kokių rezultatų galima tikėtis.
„Aišku, visada atsiranda skeptiškai nusiteikusių asmenų , tačiau labai aktyvaus pasipriešinimo nebuvo. Trūko galbūt tik bendro aktyvumo - daugelis sakydavo „jei reikia, darykite". Aš pats labiau linkęs į aktyvesnį bendruomeniškumą, todėl manau, kad kai kuriuos sprendimus būtume galėję priimti dar greičiau, jei tokių žmonių būtų buvę daugiau", - dalinasi D. Rupšlaukis.
Ir sutaupo, ir mažina poveikį aplinkai
Modernizuojant šį daugiabutį apšiltintas pastato fasadas ir stogas, sutvarkyta nuogrinda, pakeisti visi langai, įstiklinti balkonai, atnaujintas šilumos punktas, šildymo sistema, vamzdynai ir radiatoriai. Taip pat atnaujintos bendrojo naudojimo elektros ir apšvietimo sistemos, geriamojo vandens bei buitinių nuotekų tinklai. Be to, pakeisti du liftai ir įrengta 10 kW galios saulės elektrinė, leidžianti dalį elektros energijos pasigaminti savarankiškai. Butuose papildomai įdiegta mini rekuperacijos sistema, tiekianti šviežią orą, mažinanti drėgmę ir pelėsio riziką.
Įgyvendinus renovaciją gyventojai greitai pajuto naudą - sumažėjo šildymo sąnaudos, išaugo būsto vertė. Lyginant 2023 m. gruodį su 2025 m. gruodžiu, vienam kvadratiniam metrui tenkantis energijos suvartojimas sumažėjo nuo maždaug 16 iki 7 kWh/m², o pastato energinio naudingumo klasė pakilo iš F į B.
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos taip pat sumažėjo beveik perpus - nuo 36,91 iki 18,24 tonų CO₂ per metus. Taigi gyventojai ne tik sutaupo, bet ir mažina poveikį aplinkai.
Paskatino didesnį bendruomeniškumą
Renovacijos metu taip pat sutvarkytos laiptinės prie naujai įrengtų liftų, todėl visa aplinka tapo tvarkingesnė ir malonesnė. Nors dalį smulkesnių darbų gyventojams teko atlikti ir savo iniciatyva, bendras rezultatas akivaizdžiai pagerino kasdienę gyvenimo kokybę.
Pagražėjus aplinkai pasikeitė ir žmonių nuotaikos - atsirado daugiau noro susitikus ne tylint prasilenkti, o pasikalbėti. „Dabar jaučiasi daugiau bendravimo tarp kaimynų - žmonės dažniau, užkalbina vienas kitą. Pats bendravimas taip pat tapo šiltesnis. Anksčiau lifte sutikti kaimynai dažnai net laba diena nepasakydavo. Dabar situacija pasikeitė: visi mažų mažiausiai pasisveikina, dažnai paklausia, kaip sekasi", - sako daugiabučio gyventojų atstovas.
Susipažinti su visoje Lietuvoje įgyvendintais daugiabučių renovacijos projektais, kurie dalyvauja „Metų renovacijos projekto 2026" rinkimuose jau šiandien galite Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) „Facebook" paskyroje. Balsavimas vyks balandžio 13-17 d., o laimėtojai bus paskelbti balandžio 20 d. Atiduodant savo balsą APVA ragina tai daryti atsakingai ir įvertinti ne tik daugiabučio estetinį vaizdą ar skaičius, bet ir bendrą pokytį - komfortą, bendruomeniškumą, tvarumą bei ilgalaikę vertę.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas" finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Užs. 87.
