1 nuotr.Vilniaus meras Valdas Benkunskas sugalvojo mieste prilipdyti daugybę lapelių su lietuviškais žodžiais. Tai neva padės daugybei miestą užplūdusių imigrantų išmokti mūsų kalbą. Žinoma, būtų efektyviau, jei pats meras prisiklijuotų ant kaktos lapelį ir lakstytų gatvėmis, mokydamas svetimšalius.
Benkunskas sumanė pritaikyti metodą, kurį kai kurie žmonės taiko namie - ant daiktų priklijuoja lapelius su užrašais norima išmokti kalba.
Panašių lapelių, tik daug didesnių, dabar galima išvysti įvairiose Vilniaus vietose. Medis, bažnyčia, tvora, stotelė - visus šiuos žodžius imigrantai neva išmoks, spoksodami į lapelius.
Tik vargu, ar tikrai išmoks, nes tarp lapelių namų virtuvėje ir Vilniaus gatvėse yra reikšmingų skirtumų.
Pirma, namie lapelius klijuoja tie, kurie tikrai nori mokytis kalbos, o mūsų „svečiams" iš netolimų Rytų ar tolimesnių ir saulėtesnių kraštų tai nėra būdinga.
Antra, tie svečiai labai judrūs. Nuolat laksto, pavyzdžiui, vežiodami maistą, tad lapelių turinio tikrai netyrinės.
Būtų visai kitas efektas, jei Benkunskas ir jo klerkai įsijungtų į programą asmeniškai.
Benkunskas prisiklijuotų prie kaktos lapelį su žodžiu „meras" ir gatvėse stabdytų imigrantus, rodydamas į save. Gal imigrantai taip bent vieną žodį išmoktų, vis šiokia tokia pradžia.
