Mokyklose trūksta psichologų: prašymas ministrei dėl nuotolinių konsultacijų

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenys rodo, kad šiais mokslo metais trečdalis mokyklų veikė be psichologo teikiamų paslaugų. Šią savaitę Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija ragino laikinąją švietimo, mokslo ir sporto ministrę R. Popovienę imtis iniciatyvos, kad šios paslaugos moksleiviams galėtų būti teikiamos nuotoliniu būdu. 

„Ši problema ypač aktuali didžiosiose kaimiškose savivaldybėse – jose net 140 ugdymo įstaigų (43,3 proc.) neturi psichologų. Susitikimo metu atkreiptas dėmesys į psichologų ir kitų švietimo pagalbos specialistų trūkumą mokyklose, nepakankamą psichologinės ir kitos švietimo pagalbos prieinamumą ugdymo įstaigose“, – teigiama Seimo kanceliarijos išplatintame pranešime. 

„Komisija prašo ŠMSM imtis lyderystės – įgyvendinti siūlymus dėl galimybės teikti psichologinę pagalbą mokyklose nuotoliniu būdu, susistemintos informacijos sklaidos mokyklose apie psichologinės pagalbos gavimo galimybes už mokyklos ribų“, – pranešime cituojama Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė. 

Nurodoma, su R. Popoviene susitikę Seimo komisijos nariai prašė pakeisti Psichologinės pagalbos teikimo aprašą, kuriame nustatyta, kad nuotolinės švietimo paslaugos, kurioms taip pat priskiriamos ir psichologo konsultacijos, moksleiviams gali būti teikiamos tik išimtiniais atvejais – esant ekstremaliai situacijai (gaisras, potvynis, ekstremali temperatūra ir kt.) arba mokiniui negalint nuosekliai dalyvauti kontaktiniame ugdymo procese dėl sudėtingos emocinės ar fizinės būklės.

„Tikimės, kad šio susitikimo metu švietimo, mokslo ir sporto ministrės išsakytas ketinimas ieškoti sprendimų, kad psichologinė pagalba mokyklose būtų teikiama ir nuotoliniu būdu, bus rezultatyvus“, – pabrėžė M. Petrauskaitė. 

Neatmeta nuotolinių konsultacijų galimybės

Kiek anksčiau R. Popovienė žurnalistams nurodė matanti galimybę, kad ugdymo įstaigose būtų teikiamos nuotolinės psichologinės pagalbos konsultacijos. Vis dėlto toks sprendimas, anot jos, galėtų būti priimtas tik gavus specialistų sutikimą. 

„Aš manau, kad tikrai, jeigu specialistai pritartų, tai galėtų būti iš tiesų ir nutolusiuose regionuose, tam tikrose mokyklose“, – ŠMSM surengtoje spaudos konferencijoje pirmadienį kalbėjo R. Popovienė. 

Vis tik ji pabrėžė mananti, kad tokia paslauga neturėtų būti nuolat teikiama nuotoliu. 

„Tai galbūt neturėtų būti pastovi paslauga, bet tam tikrais atvejais tikrai galėtų būti (...). Aš manau, kad tai tikrai labai palengvintų (situaciją – ELTA). Svarbiausia, kad mes laiku suteiktume paslaugą vaikui“, – akcentavo laikinoji švietimo ministrė. 

Nuo rugsėjo – psichologinės ir teisinės pagalbos mobilioji linija mokytojams

Kaip skelbta, remiantis ŠMSM duomenimis, pastaraisiais mokslo metais 301 ugdymo įstaiga (35,5 proc. visų šalies mokyklų) veikė be psichologo teikiamų paslaugų. 

Ministerijos atstovai nurodė, kad teikti psichologinės sveikatos paslaugas nuotoliniu būdu nėra svarstoma, tačiau pabrėžė, jog siekiant gerinti psichologinį mikroklimatą ugdymo įstaigose būtina atsižvelgti ir į pedagogų emocinės sveikatos būklę.

Praėjusią savaitę R. Popovienė pristatė ministerijos parengtą 2026–2028 m. priemonių planą, skirtą pedagogams pritraukti ir išlaikyti darbo vietose. Viena iš strategijos dedamųjų – nuo kitų mokslo metų pradžios įsteigti Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamą mokytojų teisinės ir psichologinės pagalbos liniją. 

Vis dėlto psichologų profsąjungų atstovai tikina, kad pastaruoju metu vaikų emocinės sveikatos rodikliai, įskaitant savižudybių, savižalos atvejus, prastėja, o dalį psichologinės pagalbos konsultacijas galinčių suteikti specialistų nuo darbo mokyklose atbaido netinkamai suformuotos darbo sąlygos bei jų kompetencijų neatitinkantys reikalavimai.