1 nuotr.Artėjančiame NATO viršūnių susitikime Ankaroje Ukrainai turėtų būti pažadėta karinė pagalba, kurios vertė siekia milijardus eurų, naujienų agentūrai „dpa“ pranešė informuoti šaltiniai.
Agentūrai „dpa“ pavyko sužinoti, kad šiai priemonei penktadienį Briuselyje vykusio susitikimo metu pritarė 32 aljanso valstybių narių ambasadoriai.
Pagal šiuos planus sąjungininkai įsipareigoja per dvejus metus kasmet skirti Ukrainai po 70 mlrd. eurų, o karinei įrangai, paramai ir mokymams iš viso suteikti 140 mlrd. eurų.
Tačiau į šį finansavimą turėtų būti įtraukta ES paskola, skirta padėti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, kurios vertė 2026 ir 2027 metais sieks 60 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad NATO sąjungininkai iš savo nacionalinių biudžetų kasmet turės padengti maždaug 40 mlrd. eurų.
NATO vadovai trečiadienį Ankaroje turėtų oficialiai patvirtinti šią pagalbą.
Didžiąją finansavimo dalį turėtų užtikrinti Europos NATO narės ir Kanada, nes Jungtinės Valstijos Donaldui Trumpui prezidentaujant smarkiai apribojo Kijevui teikiamą finansinę paramą.
Vokietija jau yra pareiškusi, kad 2026 m. planuoja skirti Ukrainai 11,5 mlrd. eurų.
Įsipareigojant suteikti karinę pagalbą Kijevui siekiama parodyti Rusijai, kad, praėjus ketveriems metams nuo karo pradžios, NATO vis dar remia Ukrainą.
Pastaraisiais mėnesiais NATO Ukrainą vadovaudamasi „Prioritetinių Ukrainos poreikių sąrašu“ – vadinamąja PURL programa.
Pagal šią iniciatyvą JAV pagaminti šaudmenys ir ginklai parduodami Europos sąjungininkams ir Kanadai, kurie paskiau juos perduoda Ukrainai.
Tikimasi, kad po to, kai Kijevas neseniai sėkmingai atakavo Rusijos energetikos ir kariniams objektus, pridarydamas Maskvai ekonominių ir logistinių sunkumų, viršūnių susitikime Ankaroje svečio teisėmis dalyvaus ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Tačiau, nuo karo pradžios praėjus daugiau nei ketveriems metams, Rusija vis dar yra okupavusi maždaug penktadalį Ukrainos teritorijos, o JAV vadovaujamos pastangos užbaigti Rusijos pradėtą karą iš esmės yra sustojusios.
Tikimasi, kad visi sąjungininkai, įskaitant JAV, paskelbs Rusiją ilgalaike grėsme euroatlantiniam saugumui, kaip jau buvo padaryta praėjusių metų viršūnių susitikimo deklaracijoje.
