1 nuotr.Dėl smarkiai išaugusių trąšų kainų ir jau kelerius metus besitęsiančios žemės ūkio sektoriaus krizės ūkininkai gyvena nežinomybėje, o valstybės siūloma finansinė pagalba kol kas yra nepakankama, sako Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Gedas Špakauskas.
Anot jo, trąšų kainos pradėjo augti dar metų pradžioje, įsigaliojus naujam Europos Sąjungos (ES) reguliavimui – anglies dioksido pasienio korekcinio mechanizmo (angl. Carbon Border Adjustment Mechanism, CBAM) mokesčiui, o vėliau situaciją dar labiau apsunkino Hormuzo sąsiaurio krizė ir dėl jos kilusios tiekimo problemos.
„Kainos pakilusios stipriai. Kai kurių trąšų jau trūko pavasarį, todėl dalis ūkininkų tręšė mažiau, negu planavo. Tai reiškia, kad ir prognozuojamas derlius gali būti mažesnis“, – Eltai sakė G. Špakauskas.
Pasak jo, dalis ūkininkų jau svarsto rudenį mažinti tręšimą arba jo visai atsisakyti, nes jiems trūksta apyvartinių lėšų. Situaciją, žemės ūkio atstovo teigimu, dar labiau sunkina tai, kad grūdų ir pieno supirkimo kainos iš esmės išlieka panašios kaip prieš dešimtmetį, nors gamybos sąnaudos per tą laiką smarkiai išaugo.
LŪS vadovo teigimu, šiuo metu rinkoje jau juntamas ir trąšų pasiūlos trūkumas. Anot jo, prekybininkai skaičiuoja, kad ūkininkams panorėjus įsigyti visą rudeninei sėjai reikalingą trąšų kiekį, jo rinkoje šiuo metu neužtektų.
„Kas bus toliau, gyvename nežinomybėje. Laukiame rudens ir Europos Komisijos sprendimų dėl pagalbos priemonių. Neramu ir dėl investicijų – daugelis ūkininkų jas stabdo arba atideda“, – teigė G. Špakauskas.
Anot jo, jei dėl mažesnio tręšimo ir nepalankių oro sąlygų derlius šiemet sumažėtų, tai ilgainiui galėtų turėti įtakos ir maisto produktų kainoms.
„Jeigu bus aišku, kad derlius mažesnis, perdirbėjai gali pradėti ruoštis galimam žaliavos trūkumui ir atitinkamai koreguoti kainas. Ar taip tikrai bus, dar anksti pasakyti, tačiau tokia rizika egzistuoja“, – sakė LŪS pirmininkas.
Vertindamas valstybės siūlomas paramos priemones sunkumų patiriantiems ūkiams, G. Špakauskas teigė, kad papildomai numatytas 100 mln. eurų paskolų įrankis per nacionalinį plėtros banką ILTE yra teigiamas signalas, tačiau to kol kas nepakanka.
„Tai yra geras startas, tačiau kol kas – lašas kibire. Sveikintina, kad valstybė ieško sprendimų ir pradėjo dirbti šia kryptimi. Tačiau ūkininkams svarbiausia, kad pagalba juos pasiektų greitai. (…) ILTE dar tik mokinasi, kaip su ūkininkais dirbti, dar tik bando pritaikyti priemones, filtrus, kaip greičiau viską daryti, kaip paraiškas vertinti ir pan. (…) Tiesa, šiuo metu dar trūksta greičio“, – teigė jis.
LŪS vadovas tikino, jog žemdirbių organizacijos bendradarbiauja ir ieško tolesnio dialogo su institucijomis, papildomų sprendimų, padėsiančių ūkiams išgyventi sudėtingą laikotarpį.
Skirta parama
ELTA primena, kad nuo šių metų gegužės 4 d. ūkininkai gali pretenduoti į 40 mln. eurų paramą, iš jos 25 mln. eurų numatyta su sunkumais susiduriantiems ūkininkams, o 15 mln. eurų – tiems, kam trūksta apyvartinių lėšų. Šios priemonės biudžetą planuojama didinti iki 100 mln. eurų, atsižvelgiant į pareiškėjų aktyvumą bei faktinį lėšų panaudojimą.
Priemonę padidinus iki 100 mln. eurų, 60 proc. paskolų planuojama skirti su sunkumais susiduriantiems ūkininkams, likusią dalį – apyvartinėms lėšoms.
Anot nacionalinio plėtros banko ILTE, tiesioginis finansavimas ūkininkams sulaukė susidomėjimo: iš viso gauta daugiau nei 450 paraiškų. Jau patvirtintos – 76 už 7,2 mln. eurų, iš kurių pasirašytos 72 sutartys už 7 mln. eurų.
