„Litgrid“ nebefinansuos ukrainiečių pabėgėlių būsto nuomos

Kaip pranešama, prašymą apgyvendinti „Ukrenergo“ darbuotojų artimuosiuos išsakė pati įmonės vadovybė, „Litgrid“ savo ruožtu teigė, kad šią paramą skirs iki karo pabaigos.

Šį vasarį pasikeitus „Litgrid“ vadovybei nuspręsta paramos atsisakyti, naujasis valstybinės bendrovės vadovas Andrius Šemeškevičius teigė, kad „laikinumas turi pradžią ir pabaigą“.

„Mes nesame įsipareigoję iki gyvenimo pabaigos kažką daryti, nes tai parama, savanoriškas dalykas“, – LRT televizijai sakė A. Šemeškevičius.

Tačiau buvęs „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis teigė, jog patvirtinus bendrovės biudžetą ukrainiečių pabėgėliai buvo informuoti, jog finansavimas būsto nuomai bus užtikrintas ir 2026-aisiais.

Vėliau LRT atsiųstame komentare „Litgrid“ nurodė, jog situacija per paskutinius metus pasikeitė, dauguma ukrainiečių Lietuvoje jau įsitvirtinę ir būstus nuomojasi savarankiškai, nacionalinės jų apgyvendinimo iniciatyvos taip pat baigia savo veiklas.

„Mes toliau remiame Ukrainą kitomis formomis – nuolat siunčiame humanitarinę paramą įrenginiais ir kitomis reikalingomis priemonėmis. Nuo karo pradžios iš viso esame Ukrainai paaukoję įrangos, kurios vertė, jeigu skaičiuotume naujus įrenginius – per 20 mln. eurų“, – nurodo „Litgrid“.

Anot bendrovės, šiuo klausimu sutarta ir su „Ukrenergo“.

Pagal paskutinę sutartį su butų savininku, būsto nuomos ukrainiečiams sutartis turėjo baigtis balandžio 11 d., tačiau, bendrovės teigimu, siekiant užtikrinti sklandų pereinamąjį laikotarpį ji pratęsiama ir vykdomas naujas pirkimas, kad šeimoms būtų suteiktas trijų mėnesių terminas susirasti naują būstą.

„Litgrid“ valdančios Energetikos ministerijos vadovas Žygimantas Vaičiūnas sakė, jog įmonės parama Ukrainai nemažės.

„Turėtume ieškoti subalansuotų sprendimų. Neišvaryti žmonių į gatvę, bet ir ieškoti ilgalaikių sprendimų“, – LRT televizijai sakė ministras.

Per metus ketverius metus „Litgrid“ parama kainavo apie 1,5 mln. eurų, tai buvo daroma iš įmonės pelno.