1 nuotr.Įvairioms frakcijoms atstovaujanti parlamentarų grupė įregistravo Konstitucijos pataisos projektą, siūlantį supaprastinti Seimo nario neliečiamybės panaikinimo tvarką. Parlamentarui raštiškai sutikus dėl jo teisinio imuniteto panaikinimo, Seimo pritarimas nebebūtų privalomas.
Jei Seimas pritartų konservatoriaus Jurgio Razmos inicijuotai Konstitucijos pataisai, pagrindiniame šalies dokumente atsirastų nauja nuostata, numatanti, kad Seimo sutikimas patraukti parlamentarą baudžiamojon atsakomybėn nėra privalomas, jeigu jis Statuto nustatyta tvarka dėl konkretaus atvejo raštu išreiškia savo sutikimą būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
„Priėmus Konstitucijos pataisą ne tik būtų sudaryta galimybė pačiam Seimo nariui asmeniškai apsispręsti dėl imuniteto atsisakymo konkrečiu atveju, tačiau ir būtų išvengta papildomų su jo neliečiamybės atėmimu susijusių procedūrų parlamente. Taip pat būtų išvengta neadekvačių situacijų, kai Seimo narys sutinka būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau parlamentarai nepriima nutarimo dėl sutikimo jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – sako iniciatyvos autorius J. Razma.
Konstitucijos pataisą pasirašė Seimo konservatorių, liberalų, demokratų, socialdemokratų, „valstiečių“, Mišrios Seimo narių grupės atstovai.
Šiuo metu Konstitucijos 62 straipsnyje nustatyta, kad Seimo narys be parlamento sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.
Beje, šį mėnesį, po to kai į parlamentą kreipėsi generalinė prokurorė Nida Grunskienė, parlamentaras Saulius Skvernelis sutiko, kad jo teisinis imunitetas būtų naikinamas supaprastinta tvarka, tačiau įtarimus neigė. Parlamentaras Gintautas Paluckas irgi ketina sutikti, kad jo teisinis imunitetas būtų panaikintas supaprastinta tvarka. Tiesa, jis irgi tikina nusikalstamų veikų nepadaręs.
ELTA primena, kad Konstitucijos keitimo procedūros yra sudėtingos ir ne visada sėkmingos. Šių metų balandžio mėnesį Seimas bandė priimti Konstitucijos pataisą, kuri leistų savivaldos rinkimuose balsuoti nuo 16 metų, tačiau ji neįveikė pirmojo balsavimo.
Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime 2 kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka.
Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už projektą balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių, t. y. 94 parlamentarai.
