FNTT atskleidė jaunųjų ūkininkų sukčiavimo schemą: pasisavino apie 0,5 mln. eurų ES paramos

Europos deleguotasis prokuroras Vytautas Kukaitis teigė, jog iš viso šio ikiteisminio tyrimo metu nustatyta ir teismo konstatuota, kad buvo įgyta 562,17 tūkst. eurų bei pasikėsinta įgyti 110 tūkst. eurų. 

Iš viso schemą organizavo 4 asmenys, sukčiavimo schemoje dalyvavo dar 22 žmonės. 

Pastariesiems pripažinus kaltę, teismas juos atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tuo metu keturi organizatoriai pripažinti kaltais.

„Šioje byloje yra priimti apkaltinamieji nuosprendžiai veikos organizatoriams ir taip pat ikiteisminio tyrimo metu per 2025 m. iš viso buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn 22 asmenys, kurie įsitraukė į jaunųjų ūkininkų sukčiavimo schemą. Jie pripažino kaltę, teismai priėmė sprendimus atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė V. Kukaitis.

„Visi keturi veikos organizatoriai teismo yra pripažinti kaltais, teismas skyrė 150 tūkst. eurų baudų sumas keturiems veikos organizatoriams“, – tęsė Europos deleguotasis prokuroras. 

Taip pat iš sukčiavimo schemos dalyvių konfiskuota viso 34 tūkst. eurų, jie įpareigojo sumokėti 37 tūkst. eurų į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

FNTT Specialiųjų tyrimų 2-osios valdybos viršininko Daugilo Razausko teigimu, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2022 m.

„Ikiteisminis pradėtas 2022 m. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso straipsniuose, tokiuose, kaip sukčiavimas stambiu mastu, dokumentų klastojimas, veikiant organizuotoje grupėje“, – antradienį žurnalistams kalbėjo jis. 

„Tyrimo metu nustatyta, kad organizatoriai iš principo sugalvojo labai sudėtingą sukčiavimo schemą su tikslu neteisėtai įgyti ES fondo lėšas, skirtas žemės ūkiui. Pasinaudoję, pasitelkę asmenis, taip vadinamus jaunuosius ūkininkus, klastojo dokumentus, imitavo fiktyvią žemės ūkio veiklą, tokiu būdu teikė paraiškas institucijoms, skirstančioms Lietuvos Respublikoje ES paramą su tikslu gauti finansavimą tokiai veiklai vykdyti“, – tęsė jis. 

Anot jo, ES fondo lėšos buvo panaudotos 2020–2021 m., schema veikė dar pusantrų–dvejus metus, kol asmenys buvo sulaikyti, buvo atliekamos kratos.  

Anot D. Razausko, ikiteisminio tyrimo laikotarpiu pranešimai apie įtarimus buvo įteikti daugiau nei 30 asmenų, jiems tyrimo metu taikytos įvairios kardomosios priemonės, taip pat ir suėmimai. 

Iš viso per skirtingus ikiteisminio tyrimo realizacijos etapus atlikta daugiau nei 50 kratų įvairiose Lietuvos vietovėse, jų skirtinguose etapuose dalyvavo daugiau nei 100 FNTT pareigūnų. 

Tikslas – pasisavinti ES paramos lėšas

Europos deleguotasis prokuroras teigė, kad šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje fiktyvūs jaunieji ūkininkai buvo įsigiję ne mažiau nei 22 8 hektarų žemės sklypus įvairiose Lietuvos vietovėse. 

„Pati jaunųjų ūkininkų programa sudarė sekančias aplinkybes, kad asmuo, kuris neturi 40 metų, gali įsikurti kaimo vietovėse, įgyti žemės sklypus, apie 8 hektarus, kurių kaina apie 30–35–40 tūkst. eurų. Tas paramos lėšas gaudavo iš Nacionalinės mokėjimų agentūros, atitinkamai pateikę dokumentus, eilę suklastotų dokumentų, imituodami atitikimo kriterijos ir įsipareigoję vykdyti tam tikrą žemės ūkio veiklą“, – kalbėjo jis.

Kaip pranešė FNTT, buvo rengiami ir teikiami suklastoti dokumentai – paraiškos, verslo planai, įsipareigojimai bei kiti duomenys, sudarantys įspūdį apie planuojamą realią ūkinę veiklą. 

Taip pat buvo sudaromi apsimestiniai žemės sklypų pirkimo–pardavimo, nuomos ar panaudos sandoriai, kuriuose buvo nurodomos tikrovės neatitinkančios, dažnai dirbtinai padidintos kainos. Šių sandorių pagrindu imituoti ir finansiniai atsiskaitymai – pinigų pervedimai, paskolos, kurie realiai neatspindėjo tikrų ekonominių santykių.

Be to, nors dokumentuose buvo deklaruojama daržininkystės, bitininkystės ar kita žemės ūkio veikla, iš tiesų ją vykdydavo kiti asmenys arba ji apskritai nebūdavo vykdoma. 

Institucijos teigimu, į schemą buvo įtraukiami asmenys, kurie savo vardu teikdavo Nacionalinei mokėjimo agentūrai paraiškas paramai gauti, tačiau faktiškai veikė pagal organizatorių nurodymus ir nepriimdavo savarankiškų sprendimų.

„Ta žemės ūkio veikla yra apimanti daržininkystės, bitininkystės ar kitą žemės ūkio veiklą. Tokiu būdu per trejus metus turėjo pasiekti tam tikrus rezultatus. Tokie žemės ūkio darbai nebuvo realiai vykdomi išvis arba tai buvo vykdoma kitų asmenų, kaip taisyklė, tai buvo didžiųjų  bendrovių arba tų asmenų, kam ir anksčiau priklausė tokie žemės sklypai“, – aiškino V. Kukaitis.

Anot jo, ūkininkai, žemės ūkio bendrovės schemoje dalyvavo atskirdami nuo didesnių žemės sklypų 8 hektarų plotą.

FNTT teigimu, pasisavinti gautas paramos lėšas buvo planuojama pasibaigus „jaunųjų ūkininkų“ projektų trejų metų kontrolės laikotarpiui. 

„Pati schema, kurią identifikavo FNTT pareigūnai, pasireiškė sekančiomis aplinkybėmis. Pirmiausia, reikėjo įgyti žemės sklypą, išlaikyti trejus metus, po trejų metų parduoti tą žemės sklypą, atitinkamai padidėjus žemės kainai, ir tą sumą pasidalinti“, – aiškino Europos deleguotasis prokuroras.

„Prieš tai, tam, kad įvykdytų tokią veiklą, ją reikėjo įgyti. Dėl to šioje baudžiamojoje byloje kartu su kolegomis atsakomybėn patraukėme ir asmenis, kurie pardavinėjo žemės sklypus, jie taip pat yra pripažinti kaip dalyvavę dokumentų klastojimo schemose, pripažino kaltę ir iš jų buvo konfiskuota mano anksčiau minėta pinigų suma už žemės sklypų pardavimus. Vėliau tuos sklypus jie įgijo, atitinkamai imitavo ūkio veiklą arba ta žemė buvo dirbama visiškai kitais tikslais, bet dokumentuose buvo imituojama, kad tai jaunųjų ūkininkų rezultatas“, – pridūrė jis. 

Schemos organizatoriai nėra susiję su žemės ūkiu 

FNTT Specialiųjų tyrimų 2-osios valdybos viršininkas D. Razauskas teigė, kad pagrindiniai schemos organizatoriai nėra susiję su žemės ūkio veikla.

„Pagrindiniai organizatoriai, sugalvoję visą šią nusikalstamą schemą, iš principo nėra susiję su žemės ūkiu. (...) Tai asmenys, gaunantys didesnes pajamas, iš didesnių miestų, įmonės vadovai, finansų specialistai, teisininkai, informatikos specialistai, apskaitininkai ir t. t. Tai rodo, kad asmenys randa landas, nišas, kaip būtų galima viename ar kitame sektoriuje panaudoti ES fondų paramą“, – aiškino jis. 

Kaip teigė V. Kukaitis, šie asmenys turėjo išmanyti tiek technologijas, tiek ES paramos schemą.

„Veikos organizatoriai, turėdami specialias žinias, nes tokią veiką galima padaryti tik gerai išmanant ir technologijas, ir pačią (paramos – ELTA) įsisavinimo schemą, parūpindavo ūkininko pažymėjimus, prisijungimus prie paskaitų išklausymo nuotoliniais būdais. Taip pat yra duomenų ir buvo teismo patvirtinta, kad jie jungdavosi ir kitiems asmenims perteikdavo prisijungimo slaptažodžius“, – sakė jis.

Tuo metu kiti 22 schemoje dalyvavę asmenys, anot jo, buvo renginių organizavimo įmonės vadovas, gyvenimo draugė, organizatorių giminės, artimieji, jauna mama, kasininkė, finansininkė, apskaitininkė, teisininkas, informatikos specialistas ir t. t.

Kaip skelbė FNTT, teismo nuosprendžiu užbaigtas pirmasis didelio tyrimo etapas. Europos prokuratūra kartu su FNTT toliau tęsia tyrimą dėl kitų daugiau nei keliasdešimt analogiškų įtariamų nusikalstamų veikų epizodų.