1 nuotr.Ilgalaikei Vilniaus arkikatedros tyrimų, apsaugos ir tvarkybos darbų programai parengti sudaryta darbo grupė pritarė siūlymui dėl minimalios apimties vienos iš galimų Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietų patikrinimo mauzoliejuje.
Lietuvos istorijos institutui pavesta parengti tokio patikrinimo veiksmų planą, kuriame būtų nustatyta metodika, rizikų valdymo priemonės, reikalingi specialistai ir būtini suderinimai, sakoma Vyriausybės kanceliarijos pranešime spaudai.
Pabrėžiama, kad galimas patikrinimas būtų atliekamas tik laikantis mažiausios intervencijos principo, Kultūros paveldo departamento nustatytų sąlygų ir gavus Vilniaus arkivyskupijos kurijos ekonomo tarnybos bei Bažnytinio paveldo muziejaus sutikimus. Platesnės apimties invaziniai tyrimai šiuo metu negali būti pradedami neturint pakankamai mokslinių ir paveldosauginių duomenų.
„Net ir labai nedidelė intervencija tokiame objekte turi būti vertinama kaip jautrus veiksmas. Todėl siūloma, pirmiausia, atlikti tik tokį patikrinimą, kuris leistų gauti papildomų duomenų ir nesukeltų neproporcingos rizikos kultūros paveldo objektui“, – teigė darbo grupės vadovė, premjerės patarėja Ingrida Kutkienė.
Kaip nurodoma pranešime spaudai, minimalios apimties patikrinimo metodas leistų patikrinti vieną iš tyrimų metu nustatytų galimų palaikų palaidojimo vietų, kartu užtikrinant kuo mažesnį poveikį Vilniaus arkikatedros bazilikos vertingosioms savybėms, autentiškai medžiagai, konstrukcijoms ir galimiems laidojimo objektams.
„Šioje situacijoje svarbiausias principas – ne skubėti, o veikti tiksliai, pagrįstai ir saugiai. Darbo grupė sutaria, kad platesnės apimties invaziniai tyrimai negali būti pradedami neturint pakankamai duomenų ir neįvertinus visų rizikų. Galimas tik minimalus, technologiškai kontroliuojamas patikrinimas, jam pasirengus pagal visus paveldosaugos reikalavimus“, – pranešime spaudai cituojamas Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras.
Siūloma įamžinti Vytauto Didžiojo brolio palaidojimo vietą
Minimalaus invazinio patikrinimo metu privalėtų būti užtikrintas išsamus proceso dokumentavimas, tyrime turėtų dalyvauti atestuotas architektas, tyrimų vykdytojai ir, esant poreikiui, kitų sričių specialistai.
Prieš galimą patikrinimą būtų įvertintos ertmės mikroklimato ir aplinkos sąlygos, numanomas švino lakšto buvimas, poveikis jautriems objektams – tekstilei, organinėms medžiagoms ar kitiems potencialiems radiniams. Tyrimo metu turėtų būti kontroliuojami gręžimo technologiniai parametrai, įskaitant temperatūrą ir vibraciją, siekiant išvengti neigiamo poveikio.
Platesnės apimties invaziniai tyrimai, darbo grupės siūlymu, galėtų būti svarstomi tik įvertinus minimalios apimties patikrinimo rezultatus, parengus tyrimų ir rizikų valdymo planą, įtraukiant platų specialistų ratą – archeologijos, antropologijos, paveldosaugos, restauravimo, architektūros, konstrukcijų, biologinės saugos ir mikrobiologijos sričių ekspertus.
Taip pat posėdyje pritarta Lietuvos ambasadoriaus Čekijoje Rolando Kačinsko pasiūlymui įprasminti Vytauto Didžiojo brolio Butauto (krikštu gavusio Henriko vardą) palaidojimo vietą Prahoje, Augustinų vienuolyno šv. Tomo bažnyčioje. Šioje vietoje siūloma įrengti atminimo lentą.
S. Poderis mano, kad palaikai yra katedros požemiuose
ELTA primena, kad balandį restauratorius Saulius Poderis pranešė turintis įrodymų, kad per tarpukariu vykusią Vilniaus katedros rekonstrukciją kartu su Lietuvos bei Lenkijos valdovų Aleksandro, Elžbietos Habsburgaitės bei Barboros Radvilaitės palaikais buvo rasti ir Vytauto Didžiojo palaikai.
Pasak jo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto palaikai Vilniaus katedros požemiuose galėjo būti atrasti 1931 metais. Jie esą čia gali būti ir dabar, o kad būtų identifikuoti, dėl tyrimų reikia tartis su Ukrainos ekspertais.
