1 nuotr.Buvęs Seimo konservatorių frakcijos narys Kristijonas Bartoševičius - vaikų seksualinis prievartautojas ir tvirkintojas. Toks sprendimas įsiteisėjo Lietuvos žmones įaudrinusioje ir politinę padangę sudrebinusioje byloje. Seksualinio nusikaltėlio žodžiais apie nekaltumą teismas nepatikėjo.
Nukentėjo keturi vaikai
Lietuvos apeliacinio teismo (LApT) trijų teisėjų kolegija ketvirtadienį atmetė už seksualinius nusikaltimus prieš mažamečius ir nepilnamečius vaikus buvusiam Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario 38 metų K.Bartoševičiays skundą.
Palikta pernai liepą Panevėžio apygardos teismo dėl 10 nusikalstamų veikų padarymo jam skirta subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausmė.
Be to, nauju nuosprendžiu K.Bartoševičiui atimta teisė 5 metus dirbti darbą arba užsiimti veikla, kuri gali būti susijusi su mažamečiais bei nepilnamečiais asmenimis.
Byloje, nukentėjusiais nurodyti keturi berniukai. Nustatyta, kad nusikaltimai įvykdyti metų laikotarpyje.
Konstatuota, kad būdamas Seimo nariu K.Bartoševičius seksualiai prievartavo vieną vaiką, kai jis buvo mažametis ir nepilnametis. Jam teko atsakyti ir dėl keturių seksualinio tvirkinimo epizodų - nukentėjusiais pripažinti trys tuo metu mažamečiais buvę berniukai. Visiems keturiems vaikams konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Byla nagrinėta uždaruose posėdžiuose.
Anot LApT, K.Bartoševičiaus kaltė jokių abejonių nekelia.
Nuteistasis į nuosprendžio paskelbimą neatvyko.
Nagrinėjo keturis skundus
Kaip rašė „Vakaro žinios", prokuratūra paprašė skirti kaltinamajam 10 metų kalėti. Be to, prašyta po bausmės atlikimo K.Bartoševičiui atimti teisę 5 metus dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla, kuri gali būti susijusi su mažamečiais bei nepilnamečiais.
Vieno nukentėjusiojo atstovė prašė nuteistajam paskirti ne mažesnę nei 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Taip pat prašyta pakeisti nuosprendžio dalį, kuria iš dalies atmestas jos civilinis ieškinys, ir iš nuteistojo priteisti beveik 35 tūkst. eurų neturtinę ir turtinę žalą.
Dar dėl vieno nukentėjusiojo prašyta nuteistajam paskirti ne mažesnę nei 4 metų laisvės atėmimo bausmę, o taip pat priteisti daugiau nei 35 tūkst. eurų neturtinę ir turtinę žalą.
Nuteistojo advokatas Olegas Šibkovas skunde prašė K.Bartoševičių išteisinti arba skundžiamą nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
Tikėjosi išteisinimo
Jau pirmojo teismo posėdžio, vykusio penai gruodį, metu K.Bartoševičius žurnalistams pakartojo esantis nekaltas ir tikėjosi, kad jo skundas bus patenkintas: „Turiu ne nuomonę, o faktus."
Jo advokatas nuo bylos jis vėl pabandė nušalinti valstybės kaltinimą palaikiusį Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą Donatą Skrebiškį.
Analogišką prašymą gynėjas buvo pateikęs šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme užpernai lapkritį. Tuomet prašymas buvo atmestas.
Sudrebino Seimą
Rezonansinis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2022 m. lapkričio 15 d. Anot generalinės prokurorės Nidos Grunskienės, jis užtruko, nes reikėjo laukti specialistų išvadų.
Galimos pedofilijos skandalas praeitos kadencijos Seimo valdančiuosius supurtė 2023 m. pradžioje. Kaip rašė „Vakaro žinios", sausio 23 d. (pirmadienį) N.Grunskienė raštu kreipėsi į tuometinę Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen prašydama inicijuoti neeilinės Seimo sesijos sušaukimą, kurios metu būtų kreipiamasi dėl leidimo patraukti vieną parlamentarą baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo teises.
Vis tik Seime dėl K.Bartoševičiaus klausimo nebereikėjo prakaituoti, nes prieš pat prokuratūros išplatintą pranešimą nuskambėjo žinia, kad jis atsisako mandato. Vėliau paaiškėjo, kad K.Bartoševičius prašymą atsiuntė dar sausio 20 d. (penktadienio) vakare, būdamas komandiruotėje Čilėje. Apie tai, kad jam pateikti įtarimai, viešai buvo pranešta 2023 m. vasario 1 d.
Seimo opozicija bei žurnalistai kėlė abejones, kad K.Bartoševičius galėjo būti kolegų perspėtas skubiai trauktis iš Seimo tam, kad jo pavardė nebūtų paviešinta.
Prokuratūra nusprendė galimo informacijos nutekinimo aplinkybių netirti, nes nematė pagrindo teigti, kad ikiteisminio tyrimo duomenys buvo atskleisti ir taip galėjo būti pakenkta jo atlikimui bei jo eigai.
Tuomet prezidentas Gitanas Nausėda komentavo, kad TS-LKD galėjo nuo pat pradžių į viską atsakyti ir, ko gero, ta krizė nebūtų besirutuliojusi toliau.
Tų pačių metų liepą byla pasiekė teismą.
Ryškus personažas
K.Bartoševičiaus į Seimą buvo išrinktas pagal TS-LKD sąrašą, dalyvavo Kultūros ir Ateities komitetų veikloje, priklausė Priklausomybių prevencijos komisijai. Atlikti ryškų šuolį daugiamandatės apygardos sąraše, matyt, jam padėjo ir televizijos humoro laidose sukurtas milijonieriaus „Mėslitos" direktoriaus Sauliaus Poškos personažas.
Prieš tapdamas Seimo nariu jis ne vienoje mokykloje dirbo ekonomikos mokytoju, 2012-2020 m. buvo berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas" direktorius.
