Vaikučiams marširuojant po sostinę ir dainuojant lietuvių liaudies dainas, plazdant vėliavoms, iš valstybės vadų ir šalies žymūnų lūpų besiliejant didingoms kalboms apie laisvę - visai Lietuvai švenčiant Vasario 16-ąją - Lietuvos nepriklausomybės dieną, didžio šalies poeto Justino Marcinkevičiaus artimiausi giminės, ištikimiausi gerbėjai ir draugai, stengdamiesi nekonkuruoti su valstybės švente, kukliai paminėjo poeto netekties metines.
Ankstų rytą tylomis žmonės gužėjo Šv.Kryžiaus (Bonifratrų) bažnyčion, kur du Just.Marcinkevičiaus sielos brolio monsinjoro Kazimiero Vasiliausko auklėtiniai - kunigai Ričardas Doveika ir Gintaras Petronis - už poeto sielą aukojo šventąsias mišias. Nors apie tai niekur viešai nebuvo skelbta, į nedidelę bažnytėlę vos galėjo sutilpti visi norintieji darsyk pabūti kartu su poetu, uždegti jo atminimui žvakelę, padėkoti Kūrėjui už tokią šviesią asmenybę, turėtą šalia mūsų.
Ilgą, itin poetišką ir nuoširdų pamokslą sakydamas kunigas R.Doveika prisiminė poeto gimimo dieną 1930-aisiais ir nuo pat šios dienos prabėgo mintimis visu jo gyvenimu, vadindamas jį tobulai išsipildžiusiu Dievo sumanymu. „Justinas Marcinkevičius kovojo už viltį žmoguje. Tauta ir jos vienybė buvo jo kelias. Dora, sąžinė, darbštumas, gerumas buvo jo kelias. Jis buvo ne tik poetas - jo siela, jo gyvenimas kvepėjo gerumu. Kvepėkime ir mes taip, kaip jis. Kvepėkime meile ir duona“, - sakė R.Doveika, paragindamas susirinkusiuosius nustoti gedėti - imti švęsti poeto įkurtuves jaukioje ir tikrai jam prideramoje vietoje - Lietuvos žmonių širdyse.
Po mišių poeto našlės Genovaitės ir dukrų Ramunės bei Jurgos pakviesti poeto atminimą jo artimieji paminėjo prie pietų stalo. Čia vienas artimiausių Just.Marcinkevičiaus draugų - poetas Algimantas Baltakis - garsiai pasidžiaugė gavęs iš JAV laišką, bylojantį apie tai, kad didžiojo poeto išėjimo metinėms skirtas renginys „Turbūt ne dėl savęs esu“ įvyko net ir už vandenyno - Lemonto (JAV) aukštosios mokyklos menų centre buvo skaitomos Just.Marcinkevičiaus eilės, ištraukos iš „Dienoraščių be datų“, poemų „Mindaugas“, „Mažvydas“, chorai ir solistai atliko dainų jo parašytais tekstais...
Renginių, skirtų poeto atminimui, gausu buvo ir Lietuvoje - jo metines šventė atskiri šalies miestai, jų kultūros bendruomenės, netgi paskiros, tiesiogiai lyg ir nieko bendro su poeto vardu ar biografija neturinčios šalies mokyklos... Be abejo, Just.Marcinkevičiui skirtų renginių arsenalas dar neišsemtas - šio poeto vardu bus ženklinta ir kasmetė Vilniaus knygų mugė, kurioje žadama pristatyti paskutinę paties Just.Marcinkevičiaus leidybai parengtą poezijos knygą „Ranka parašyta“ bei poeto bičiulės literatūros mokslininkės Viktorijos Daujotytės monografiją „Justino Marcinkevičiaus žemė“.
Su poeto vardu lūpose pasitiksime ir pavasario pradžią - jau dabar uoliai ruošiamasi Just.Marcinkevičiaus gimtadieniui skirtiems renginiams. Nuostabu tai, kad poeto gyvenimą taip jo numylėtos Lietuvos laisvės šventės rėmina iš abiejų pusių - šalies Nepriklausomybės atkūrimo šventės išvakarėse - kovo 10-ąją - poetui būtų sukakę 82-eji.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
