1 nuotr.Ketvirtadienį Europos Centrinis Bankas dar kartą paliko galioti 2 proc. palūkanų normą, politikos formuotojams nusprendus toliau analizuoti dėl karo Irane kylančių energijos kainų poveikį infliacijai ir lėtėjantį ekonomikos augimą.
Energijos kainos šoktelėjo po to, kai dėl JAV ir Izraelio pradėtų bombardavimų Iranas beveik visiškai uždarė Hormuzo sąsiaurį, kurio paprastai keliaudavo apie penktadalis pasaulio naftos ir dujų.
Euro zonoje jau auga infliacija: kovo mėnesį ji siekė 2,6 proc., o balandį – net 3 proc., viršydama ECB nustatytą 2 proc. ribą. Tačiau Europos Centrinis Bankas nebuvo linkęs didinti palūkanų normos, baimindamasis, kad didesnės skolinimosi išlaidos gali neigiamai paveikti ir taip jau vangų regiono ekonomikos augimą.
Palūkanų normą 2 proc. lygyje lieka nuo praeitų metų birželio, ECB dar kartą renkantis stebėti ekonominę situaciją ir dėl galimų pokyčių apsispręsti vėliau.
Ekonominiai duomenys nuo karo Irane pradžios rodo mažėjantį vartotojų ir investuotojų pasitikėjimą, o balandžio mėn. atliktas pagrindinis tyrimas parodė, kad euro zonos verslo aktyvumas pirmą kartą per 16 mėnesių susitraukė.
Praėjusią savaitę Latvijos banko valdytojas Martinš Kazakas, kuris yra palūkanų normas nustatančios ECB valdančiosios tarybos narys, laikraščiui „The Financial Times“ sakė, kad kol kas ECB pareigūnai nejaučia poreikio skubėti.
„Mes vis dar turime didelę prabangą rinkti duomenis ir formuoti savo nuomonę“, – tikino M. Kazakas.
Savo sprendimus apie palūkanų normas ECB skelbia kas šešias savaites spaudos konferencijoje po atitinkamo valdančiosios tarybos pinigų politikos posėdžio. Šie sprendimai itin svarbūs finansų rinkoms ir daro įtaką įmonių skolinimosi išlaidoms bei indėlininkų pajamoms.
