Nacionalinių vertybių rinkimams - penkeri metai

Mieli skaitytojai, kviečiame aktyviai rinkti Lietuvos nacionalinę vertybę - nugalėtojus skelbsime jau kitą mėnesį.

Dienraštis „Respublika“ kartu su „Zonta International“ jau penkerius metus organizuoja „Respublikos nacionalinių vertybių rinkimus“. Redakcija laikosi nuostatos, kad kiekviena istorija, patekusi į laikraščio puslapius, jau yra vertybė. Kiekvienas žmogus, ieškojęs, rašęs ir siuntęs mums aprašytas istorijas, nusipelno didžiausios pagarbos.

Kompetentinga komisija, sudaryta iš įvairių sričių specialistų, kultūros pasaulio atstovų, iš penkių kategorijų nominantų atrenka geriausiuosius - jie ir tampa metų nugalėtojais. Tarp jų - ir didžiausio skaitytojų palaikymo sulaukusi nominacija.

Metams pasibaigus Vilniaus miesto rotušėje nugalėtojams įteikiamos specialiai šiam projektui skulptoriaus Viktoro Tunkevičiaus sukurtos statulėlės „Šakelė“.

„Nacionalinių vertybių“ apdovanojimų vakarą paskelbiami šešių nominacijų nugalėtojai:

„Žmogus amžininkas“;

„Žmogus istorinė asmenybė“;

„Istorinis faktas“;

„Reiškinys, garsinantis Lietuvą“;

„Daiktas, objektas, garsinantis Lietuvą“;

„Respublikos“ skaitytojų balsas“.

Kiekvienam nominantui įteikiamas Garbės raštas ir dienraščio „Respublika“ prenumerata, o kiekvienam rašiusiajam - Padėkos raštas ir dienraščio „Respublika“ prenumerata. Renginyje apibendrinamas metus trukęs projektas, kuriame galėjo dalyvauti kiekvienas Lietuvos žmogus.

Šiandien pristatome antrąją pusę pretendentų į nacionalines vertybes. Pirmoji pusė skelbta vasario 3 d.

25 1911-aisiais du energingi šiauliečiai V.Vaitkus ir A.Gricevičius sumanė Šiauliuose įsteigti kuklią saldainių gaminimo dirbtuvę. Jų iniciatyva davė pradžią dideliam šios produkcijos fabrikui „Rūta“. Dabar ši įmonė kokybiškais gaminiais garsina mūsų kraštą net užsienyje.

26 Išsaugojusi seną lietuvininkų vardą, Mažoji Lietuva mums brangi ne vien todėl, kad tai lietuvių ir jų brolių prūsų žemė. Lietuvių kalbos gyvybę gelbėjo šimtai knygnešių, kurie nebodami kalėjimų ir tremties nešė lietuvišką žodį per Rusijos sieną į Didžiąją Lietuvą.

27 Jonas Petronis dar Antrojo pasaulinio karo metais įsteigė leidyklą, kurios pagrindinis tikslas buvo spausdinti muzikos kūrinius. Jis buvo lietuviškos muzikos skleidėjas, netroškęs pelno, nesiekęs garbės, bet savo darbais mylėjęs Lietuvos kultūrą ir rodęs, ką gali nuveikti eilinis lietuvis.

28 Silvestras Žukauskas 1918 m., jau būdamas karininku, stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Vėliau buvo paskirtas krašto apsaugos ministru. Tapęs vyriausiuoju Lietuvos kariuomenės vadu vadovavo krašto išvadavimui. Jis buvo vienintelis generolas Lietuvoje, turėjęs didelę patirtį.

29 Žymiausio praėjusio amžiaus dievdirbio, naujo lietuviškojo ornamento kūrėjo Liongino Šepkos (1907-1985) kūriniai Rokiškio krašto muziejuje eksponuojami atskiroje oficinoje, šešiose muziejaus salėse. Reto talento rokiškėnas iki šiol įkvepia kurti ne tik Aukštaitijos, bet ir kitų šalies regionų medžio drožėjus.

30 Dabar krepšinis yra populiariausia Lietuvos sporto šaka, bet ne visada taip buvo. Krepšinis Lietuvoje dideliais žingsniais pradėjo eiti į priekį 1936 m. O 1937 m. buvo įrašytas pirmas auksinis įrašas Lietuvos krepšinio istorijoje. Mūsų šalies rinktinė Rygoje sensacingai tapo Europos čempione.

31 Krepšinio suklestėjimas Lietuvoje labai susijęs su Felikso Kriaučiūno vardu. 1937 m. jis su Lietuvos rinktine tapo Europos čempionu. 1938 m. šis krepšininkas treniravo Lietuvos moterų rinktinę ir Europos čempionate ji laimėjo sidabro medalius. 2007 m. F.Kriaučiūnas išrinktas kaip vienas labiausiai Lietuvos krepšiniui nusipelniusių asmenų.

32 Būsimasis garsus lengvaatletis ir krepšininkas Stasys Šackus gimė 1907 m., studijavo Vilniaus universitete, baigė Berlyno kūno kultūros akademiją. Su Lietuvos komanda dalyvavo Europos krepšinio ir lengvosios atletikos čempionatuose bei iškovojo prizines vietas.

33 Kalnai - mano gyvenimas, taip sakė ir sakys daugelis žmonių, kurie be kalnų negali gyventi. Vienas iš tokių žmonių buvo Gediminas Akstinas. Į Kaukazo kalnus Gediminas pirmą kartą išvažiavo 1950 metais. Kalnus pamilo iš karto ir šia „liga“ užkrėtė ne vieną savo pažįstamą.


34 Paminklinė Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, anot šalies gyventojų, tarytum sausumos švyturys, rodantis tautai jos kelią. Tik ne kiekvienas žino, su kokia skausminga viltimi į tą iškilų paminklą net pusę šimtmečio žvelgė čia gyvenanti tauta, kol pagaliau tą išoriškai didingą, bet morališkai išniekintą savo simbolį galėjo pavadinti jam skirtu vardu!

35 Vieną iš didžiausių žaizdų mūsų tautos istorijoje paliko lenkų okupacijos (1920-1939) laikotarpis. Per šį laikotarpį lietuvių kalba buvo išstumta iš viešojo gyvenimo, iš valstybinių įstaigų ir bažnyčių. Lietuvių kalbos puoselėtojai buvo persekiojami. Vienas iš tokių lietuvių tautos žadintojų buvo iškili asmenybė kunigas Ambraziejus Jakavonis.

36 Augalo stiebas... lapeliai, kylantys į dešinę, į kairę, į viršų. Jie smulkūs ir jų daug. Koks meistro, kūrusio šį grožį, kruopštumas! Juk jie išdėstyti siauroje, vos 2,5 cm pločio, 30 cm ilgio medžio juostelėje! Jos centre matyti lyg deimantais išpuoštas mažas kryželis! Taip stebina ir žavi darbštaus, subtilų grožį kūrusio tautodailininko Felikso Vargono išdrožinėti darbai.

37 Vieno iš labiausiai tautai ir valstybei nusipelniusių žmonių Stasio Šilingo vardas ilgą laiką nebuvo minimas tarp iškiliųjų kultūros ir politikos veikėjų. Jo nuopelnai nepriklausomos valstybės atkūrimui, kariuomenės organizavimui, pedagogikai, visuomeninių organizacijų veiklai šiandien mažai kam yra žinomi.

38 Perlojos savivalda vadinama Perlojos Respublika. Jos istorija yra tarsi visos Lietuvos istorijos sutrumpintas variantas. Nedidelės gyvenvietės Perlojos gebėjimas naudotis savivaldos pranašumais pasireiškė 1918 metų rudenį, dar tada, kai žodis „demokratija“ išvis buvo negirdėtas.

39 Viena pirmųjų tarpukario Lietuvos paminklinių skulptūrų yra Juozo Zikaro sukurta „Laisvė“. Šiuo paminklu kaip tautos simboliu įamžinti pirmųjų dešimties Lietuvos nepriklausomybės metų pasiekimai.

40 Vytautas Pečiukonis ir šiandien, jau įpusėjęs 9-ą dešimtį, tebegyvena paskendęs fantastiniuose vaizdiniuose, sieloje gimusias vizijas jis guldo ir guldo ant drobių. Menotyrininkų vertinimu, jis -
vienintelis Lietuvoje profesionalus dailininkas, XX a. antroje pusėje ėjęs simbolizmo keliu.

41 Paveikslai, kaip ir žmonės, turi savo likimus. Neretai nežinome ir kitados buvusio gerai pažįstamo žmogaus likimo. O kas įspės dailininko Kazio Šimonio, dirbusio iš širdies, negailėjusio savo akių šviesos ir energijos, paveikslų likimus?

42 Margionys - valstybinis Skroblininkų kaimas, minimas nuo 1637 m., įsikūręs miškų glūdumoje. Dar 1974 m. Skroblaus slėnis buvo paskelbtas valstybės saugomu landšaftiniu draustiniu, o 1991 m. ši teritorija pateko į Dzūkijos nacionalinio parko Kapiniškių kraštovaizdžio draustinį.

43 „Daug mačiau muziejų visokių plačiame pasaulyje, o labiausiai sujaudino Uoginių Adomo Petrausko sukaupti etnografiniai turtai. Čia viskas šneka širdžiai ir protui, parodo, kaip mūsų protėvių būta, gyventa, kokį vargą pakelta“ - šie Juozo Baltušio žodžiai A.Petrausko muziejaus atsiliepimų knygoje apibūdina jo nuveiktus darbus.

44 2001 m. susikūręs Merkinės jaunimo etnokultūros klubas pasivadino „Kukumbalis“ ir nuo susikūrimo akimirkos apibrėžė savo veiklą, kad tai yra „Jaunimo, gyvenančio, besimokančio Merkinėje arba gyvenančio Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje susivienijimas, sudarytas siekiant giliau pažinti Dzūkijos etninę kultūrą ir ją propaguoti“.

45 Alytiškis Vidas Abromaitis 1971 m. atėjo dirbti į Panočius. Čia dirbdamas istorijos mokytoju atsiskleidė kaip pedagogas, publicistas, visuomenininkas: nuosekliai tirdamas krašto ir rajono istoriją, spaudoje paskelbė per 100 straipsnių. Taip pat gilinosi į iškilių apylinkės žmonių  likimus ir jų indėlį į krašto kultūrą.


46 Vilniaus medicinos draugija įkurta 1805 m. gruodžio 12 d. Vilniaus universiteto prof. Jozefo Franko iniciatyva. Tai pirmasis ir vienintelis medicinos mokslo centras Lietuvoje. Draugijos gydytojai kovojo su epidemijomis, tyrė krašto patologiją. Šiuo metu ši draugija vienija visų specialybių gydytojus - skleisti medicinos naujoves, skatinti profesinį tobulėjimą.

47 Magiška Lietuvos jūrų muziejaus trauka. Toliau nuo pajūrio gyvenantys lietuviai labiausiai klaipėdiečiams pavydi dviejų dalykų - Baltijos jūros ir ant jos kranto stovinčio Jūrų muziejaus su neatsiejamu nuo jo delfinariumu.


48 Iškilus XIX a. pradžios Lietuvos ir Vilniaus visuomenės šviesulys Stanislovas Moravskis visapusiškai spindėjo kaip gydytojas, rašytojas, poetas, memuaristas, filantropas, etnografas.

49 Lietuvių literatūros klasikas, vis primenantis apie būtinybę permąstyti Lietuvos praeitį ir neatidėlioti pareigos pagaliau imtis kurti jos ateitį, tautinę savigarbą ir meilę Tėvynei nuo gilaus sovietmečio žadinantis poetas Marcelijus Martinaitis.

Visi pretendentai

1.     Vladas DRĖMA - ištikimas paminklosaugos riteris
2.     Vitalijus ANDRIUŠAITIS. Gyvenimas - šachmatai
3.     Lietuvių kultūros puoselėtojas Liudvikas Gediminas RĖZA
4.     Aldonos BALČYTĖS gyvenimo siekis - tarnauti žmonėms
5.     Gydytojas Stanislovas MAČIULIS
6.     Profesorius Pranas JODELĖ
7.     Audėja Aldona ŽAROMSKIENĖ
8.     Tautos dvasios puoselėtojas Motiejus VALANČIUS
9.     Dailininkas Antanas Krištopaitis
10.     Mokytojas Algirdas AŽUBALIS
11.     Mykolo OGINSKIO festivaliai
12.     Lietuvos koplyčios.
13.     „ŽIBURĖLIO“ draugija
14.     Broliai VILEIŠIAI
15.     Akademiko prof. Algimanto MARCINKEVIČIAUS talentai
16.     Gydytojas Antanas GUDONIS
17.     Teodoras BRAZYS - atsidavęs Tėvynei ir Bažnyčiai
18.     Medicinos sesuo Zinaida Emilija KANEVIČIENĖ
19.     Partizanų MOTINA
20.     Gydytojas Juozas ŽEMGULYS
21.     Krepšinio pradininkas Lietuvoje Steponas Darius
22.     Didžioji Jono BIRŽIŠKIO kelionė
23.     ŽIŪRŲ kaimas
24.     Krepšininkas Pranas LUBINAS
25.     Šimtmetį žaliuojanti Šiaulių „RŪTA“
26.     Didi MAŽOJI Lietuva
27.     Jonas PETRONIS - apsvaigęs leidyklos rūpesčiais
28.     Generolas Silvestras ŽUKAUSKAS
29.     Dievdirbys Lionginas ŠEPKA
30.     Lietuvos krepšininkai
31.     Krepšininkas Feliksas KRIAUČIŪNAS
32.     Sportininkas Stasys ŠACKUS
33.     Gediminas AKSTINAS - lietuvių alpinizmo pionierius
34.     Paminklinė Kristaus Prisikėlimo bačnyčia
35.     Kunigas Ambraziejus JAKAVONIS
36.     Tautodailininkas Feliksas VARGONAS
37.     Kultūros ir politikos veikėjas Stasys ŠILINGAS
38.     PERLOJOS Respublika
39.     „LAISVĖS“ paminklas
40.     Dailininkas Vytautas PEČIUKONIS
41.     Dailininkas Kazys ŠIMONIS
42.     MARGIONIŲ kaimas
43.     Adomo PETRAUSKO etnografiniai turtai
44.     Etnokultūros klubas KUKUMBALIS
45.     Mokytojas Vidas ABROMAITIS
46.     Vilniaus medicinos draugija
47.     Lietuvos jūrų muziejus
48.     Visuomenės šviesulys Stanislovas MORAVSKIS
49.     Poetas Marcelijus MARTINAITIS