respublika.lt

Kauno technikos kolegija pagerbė savo pradininkus- grafus Gravrogkus

(3)
2020 sausio 28 07:00:04
Olava STRIKULIENĖ

Šiemet savo įkūrimo šimtmetį švenčianti Kauno technikos kolegija jubiliejinių renginių ciklą penktadienį pradėjo popiete, pavadinta „Didžios meilės vaisius“. Popietė buvo skirta paminėti tuometinės Kauno aukštesniosios technikos mokyklos steigėją bei ilgametį direktorių, inžinierių grafą Julijoną Gravrogką (1885-1968). Kartu prisimintas ir vyresnysis J.Gravrogko brolis, inžinierius, taip pat šioje mokykloje nuo pat jos ištakų dėstęs grafas Antanas Gravrogkas (1880-1958). Jubiliejaus proga kolegijos amfiteatrinei 112-ai auditorijai suteiktas J.Gravrogko vardas. Jo vardu taip pat bus rengiamas tarptautinis konkursas „Geriausias medžiagų apdirbimo inžinierius 2020 m“.

×
nuotr. 6 nuotr.
Gravrogkų šeima. Antroje eilėje iš kairės - Julijonas Gravrogkas, antroje eilėje iš dešinės - Antanas Gravrogkas (su ūsais), 1908 m. Gravrogkų archyvo nuotr.

 

Apie kokią meilę kalbėta kolegijoje, ruošiančioje ne humanitarus, bet techniškų specialybių bakalaurus? Kalbėta apie tai, jog tarpukario Lietuva buvo statoma ir iš idealizmo, ir iš meilės Lietuvai. Ir šiose valstybės statybose aktyviai dalyvavo ir Vokietijos senos aristokratų giminės atstovai broliai Gravrogkai. Nes Lietuva buvo jų gimtinė. Nes jie jau buvo nutautėjanti vokiečių atšaka. Prieš kelis šimtmečius išvykusi iš savo istorinės tėvynės, per Kuršą pasiekę šiaurinę Lietuvą ir čia apsigyvenę.

Kauno technikos kolegijos vadovas Nerijus Varnas papasakojo, jog iš pradžių planuota pirmąją Lietuvoje techninių mokslų mokyklą steigti Vilniuje. Tačiau Vilniui atitekus Lenkijai, pasirinkta laikinoji sostinė. Mokyklos įstatuose buvo numatyta „rengti praktinės ir kiek galima teorinės parengties kelių tiesimo, mechanikos ir elektros specialistus“. Tokios mokyklos svarbos tais laikais nesuvokė net pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona (1874-1944). Tikino, jog Lietuva yra agrarinis kraštas, todėl jai reikia ne inžinierių, ne elektrikų, bet agronomų ir humanitarų. Tačiau dalis šviesuomenės suvokė techninių mokslų svarbą valstybės ateičiai. Kauno technikos mokykla buvo įsteigta. Tais pačiais 1920 m. Kaune buvo įsteigti ir Aukštesnieji kursai, davę pradžią būsimam Lietuvos universitetui, kuriam vėliau buvo suteiktas Vytauto Didžiojo Universiteto vardas. Šio universiteto rektoriumi 1941-1944 m. išrinktas J.Gravrogkas. Aukštesniųjų kursų, o vėliau universiteto reikalingumu abejojo tuometinis švietimo ministras Juozas Tūbelis (1882-1939). Tačiau aukštojo mokslo svarbą suvokę inteligentai, kaip pasakojo Kauno technologijos universiteto (KTU) muziejaus vedėja, doc. dr. Audronė Veilentienė, dėstė kursuose studentams iš pradžių net už dyką. Vien iš idealizmo. Taip dėstė ir abu broliai Gravrogkai.

Biografas, žurnalistas Juozas Stražnickas, parašęs knygą „Tylos kalba“ apie J.Gravrogką, sakė, kad J.Gravrogkas savo anketoje, pildytoje 1941 m. rugsėjo 1 d., tai yra, jau prasidėjus vokiečių okupacijai, įrašė esąs lietuvis. Nors neturėjo nė lašo lietuviško kraujo. Kodėl norėjo būti lietuvis? J.Stražnickas tai sieja su faktu, jog Gravrogkų motinos Julijos Goes-Gravrogkienės brolio Stanislovo von Goes Medvilionių dvaras buvo lietuvybės lopšys. Čia lankėsi Povilas Višinskis, Žemaitė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, A.Smetona, dailininkas Adomas Varnas, netgi Vincas Mickevičius-Kapsukas. Čia spaudos draudimo metu buvo slepiamos lietuviškos knygos, veikė lietuviška mokykla, pirmą kartą Kauno gubernijoje suvaidinta lietuviška komedija „Velnias spąstuose“. Gravrogkų dvaras Lieporuose buvo tik keli šimtai metrų nuo Medvilionių. Tad lietuvybė paveikė ir būsimus inžinierius Gravrogkus. Abu, baigę Sankt Peterburgo technikos institutą, iš pradžių dirbo Rusijoje, o 1920 m. sugrįžo į Lietuvą.

J.Stražnickas pabrėžė, kad broliai Gravrogkai vienas kitą puikiai papildė. Vyresnysis brolis, kuris, anot J.Stražnicko, buvo kaip gyvas sidabras, 1923 m. buvo vienas Klaipėdos sukilimo vadų. O vos atgavus Klaipėdą jaunesnysis brolis Julius įsteigė savo vadovaujamoje mokykloje jūreivystės kursą.

A.Veilentienė akcentavo, jog tuometiniai valstybės kūrėjai- entuziastai vienu metu sugebėjo dirbti net tris darbus. J.Gravrogkas dirbo Susisiekimo ministerijoje, vadovavo mokyklai, dėstė Aukštuosiuose kursuose, o vėliau VDU dirbo docentu, profesoriumi, o Antrojo pasaulinio karo metu - rektoriumi. Tada pagrindinis tikslas buvo išsaugoti studentiją, kad nebūtų išvežta į Vokietiją darbams. Ir kovoti, kad universitetas nebūtų uždarytas. Kai okupantų valdžia uždraudė rinkti pirmą kursą, VDU ėmė priiminėti „hospitantus“ - laisvuosius klausytojus. Nes, anot J.Gravrogko, Lietuvai turėti savo universitetą yra tautinė garbė ir ji negali būti pažeista.

Vyresnysis brolis, A.Gravrogkas, taip pat dėstė ir VDU, buvo Lietuvos siaurųjų geležinkelių direktoriumi, o 1932-1933 m. ir Kauno burmistru.

Brolių keliai išsiskyrė 1945 m. Julijonas pasitraukė į Vakarus, o Antanas liko Lietuvoje. Iki mirties dėstė Kauno politechnikos institute. Jau ne kaip profesorius, bet tik docentas.

KTU profesoriaus, dr. Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos nario Arvydo PALEVIČIAUS komentaras:

Kai tyrinėji šią giminę, pamatai valstybės gimimo istoriją visai kitoje šviesoje. Gravrogkai - tai fenomenas Europos mastu ir didelė laimė, kad jie nusėdo Lietuvoje. Jų gyvenimas - moderniojo riteriškumo pavyzdys. Aristokratija suvokė, kad jų pareiga veikti dėl valstybės. Iš bolševikų istorijos žinome, kad dvarai yra blogis. Bet iš ten ėjo kultūra, mokslas, technologijos. Kokia valstybė be savo didikų, bajorijos?

Faktai

1920 m. - įkurta Kauno aukštesnioji technikos mokykla.

1937-1938 m. - Tvirtovės alėjoje pastatyti mokyklos rūmai (arch.Stasys Kudokas).

1945 m. - mokykla pavadinta Kauno politechnikumu.

1990 m. - mokyklai grąžintas Kauno aukštesniosios technikos mokyklos vardas.

2002 m. - mokykla tapo Kauno technikos kolegija.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (3)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KRITIKA: Kinija ketvirtadienį griežtai sukritikavo Europos Sąjungos inicijuotą bylą Pasaulio prekybos organizacijoje dėl Pekino ekonominio spaudimo Lietuvai.
  • BIUDŽETAS: Sumažinus lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą šildymui nuo 9 iki 5% valstybės biudžetas negautų apie 17 mln. eurų pajamų, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
  • ATSAKYMAS: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gavo JAV ir NATO atsakymą į anksčiau Maskvos pateiktus reikalavimus suteikti saugumo garantijų, bet šiam dokumentui išnagrinėti reikės laiko, ketvirtadienį sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
  • APRIBOJIMAI: Anglijoje reikšmingai švelninami pandemijos apribojimai, atsisakoma vadinamųjų „skiepų pasų“ ir kaukių.
  • PVM: „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas skeptiškai vertina siūlymus mažinti PVM, ypač šildymui, nes, jo teigimu, tarifo sumažinimas keliais procentiniais punktais kelis kartus išaugusių šildymo, elektros ir dujų kainų situacijos iš esmės nepagerins.
  • PAKLAUSA: „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymi, kad atsinaujinančios energijos išteklių paklausa iki 2030 m. augs kur kas sparčiau nei jų pasiūla.
  • BAUDA: Maskvos apylinkės teismas sausio mėnesį skyrė 4 mln. rublių (apie 45,5 tūkst. eurų) baudą interneto bendrovei „Google“ už pateiktas nuorodas į Rusijoje uždraustus informacijos šaltinius, propaguojančius narkotikus, radikalias islamistines ir nacionalistines idėjas, taip pat į Rusijoje uždrausto internetinio leidinio kasparov.ru svetainę.
  • POREIKIS: Energetikos ministras Dainius Kreivys numato, kad iki 2030 m. elektros energijos poreikis Lietuvoje augs mažiausiai ketvirtadaliu, o ateityje gali augti dar labiau.
  • BIBLIOTEKA: Per nepriklausomybės laikotarpį Kauno rajono viešoji biblioteka išsaugojo 30 filialų, kurių dauguma įsikūrė atnaujintose patalpose.
  • PROJEKTAS: Krašto apsaugos ministerija pristatė visuotinės karo prievolės projektą: siūloma įtraukti ir moteris bei panaikinti tarnybos atidėjimą dėl studijų.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar bijote sparčiai augančių užsikrėtimų koronavirusu atvejų?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kurioje tvoros pusėje stovintys asmenys Jūsų nuomone labiau pažemino Sausio 13-osios aukas?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

0 +4 C

+1 +3 C

 

-5 +2 C

0 +4 C

0 +2 C

 

-2 +1 C

0-11 m/s

0-11 m/s

 

0-11 m/s