Kaip įamžinsime J.Marcinkevičiaus atminimą?

Vilniaus universiteto Šv.Jonų bažnyčioje, kalbėdama apie nuo pat vasario pirmosios prasidėjusių poeto Justino Marcinkevičiaus išėjimo metinių minėjimo renginių gausą, profesorė Viktorija Daujotytė sakė: „Pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės siunčia ženklų ne tik apie poeto išlikimą, bet ir naują iškilimą. Metai, per kuriuos išėjo gal penkios jo poezijos knygos, dvi monografijos...“

Poeto ir poetui skirtų knygų šį J.Marcinkevičiaus netektimi ženklintą mėnesį ir dar daugiau turėtume sulaukti - dvi leidyklos artėjančiai knygų mugei ruošia poeto eilėraščių rinkinių, taip pat savo monografiją „Justino Marcinkevičiaus žemė“ turėtų pristatyti ir pati profesorė V.Daujotytė.

Prie J.Marcinkevičiaus išlikimo ir naujo iškilimo ketinama prisidėti ir valstybiniu mastu - specialiu Lietuvos ministro pirmininko potvarkiu sudaryta darbo grupė, besirūpinsianti poeto atminimo įamžinimu.

Į paties šalies kultūros ministro Arūno Gelūno vadovaujamą darbo grupę susibūrė Kultūros ministerijos Programų skyriaus vedėja Ona Šaltytė, literatūros kritikas, rašytojas Valentinas Sventickas, skulptorius Rytas Jonas Belevičius, literatūros mokslininkė prof. V.Daujotytė - Pakerienė, literatūros mokslininkas Virginijus Gasiliūnas, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas, poetas Antanas A.Jonynas, Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Dainius Numgaudis, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė, Prienų rajono ir Birštono krašto laikraščio „Gyvenimas“ redaktorė Ramutė Šimukauskaitė, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Kultūros švietimo ir sporto komiteto pirmininko pavaduotoja Daina Urbanavičienė, Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas Aleksandras Vasiliauskas bei Lietuvos radijo ir televizijos vadovas Audrius Siaurusevičius.

Šios darbo grupės vadovas šalies kultūros ministras A.Gelūnas „Respublikai“ papasakojo apie svarstomus J.Marcinkevičiaus įamžinimo akcentus ir sakė, kad grupės iniciatyvos junta išmintingą paties poeto šeimos pasergėjimą neveikti karštakošiškai, nesiversti per galvą. „Patirtis įamžinant jau anksčiau išėjusius didžius šalies žmones byloja, kad skubotumas nėra tinkamas pakeleivis sprendžiant tokio pobūdžio klausimus“, - sakė ministras. Pasak jo, jau būta ir tokių iniciatyvų, į kurias poeto šeima reagavo nepalankiai.

Kol kas pagrindinės planuojamų poeto atminimo įamžinimo darbų kryptys, pasak ministro, yra visų akademinių J.Marcinkevičiaus raštų parengimas ir išleidimas, planuojamas per artimiausią dešimtmetį; atminimo lenta Vilniaus universiteto kiemelyje; poetui skirta interneto svetainė, orientuota ne tik į jo amžininkus, bet ypač į jaunimą, stengiantis J.Marcinkevičiaus kūrybą ir išmintį skleisti šiuolaikine, jaunimui priimtina forma; jo vardu jau pavadinta poeto gimtojo Prienų rajono biblioteka (poeto našlė Genovaitė Marcinkevičienė šiai bibliotekai jau padovanojo visą J.Marcinkevičiaus darbo kabinetą drauge su visomis knygomis, baldais ir interjero detalėmis), taip pat Mokslų akademija žada įsteigti J.Marcinkevičiaus premiją, skirtą literatūrologijos mokslininkams, M.Mažvydo biblioteka - parengti detalią viso poeto kūrybinio kelio bibliografiją, o šalies skulptoriai - surengti simpoziumą J.Marcinkevičiaus įamžinimo tema ir Antakalnyje, maždaug 400 metrų atstumu nuo poeto namų, įkurti skulptūriškai apipavidalintą J.Marcinkevičiaus atminimą liudijančią erdvę, skirtą literatūros skaitymams.