8 nuotr.Antradienį Vilniaus kongresų rūmuose vyks pirmą kartą Lietuvoje pastatytos Džakomo Pučinio (Giacomo Puccini) operos "Manon Lesko" premjera.
Operą garsiojo romano apie nuodėmingą gražuolę Manon motyvais režisavo Dalia Ibelhauptaitė, po penkerių metų nuo "Bohemos" premjeros grįžusi prie Dž. Pučinio kūrybos.
Spektaklio premjeroje dainuos iš užsienio teatrų atvykę operos atlikėjai - pagrindinius vaidmenis kuriantys Asmik Grigorian, Vaidas Vyšniauskas, Laimonas Pautienius, Georgijus Onianis ir kt.
Vilniaus kongresų rūmų scenoje iškilo stilingas statinys, kuris perkels žiūrovus į dekadentišką, ištroškusį naujovių, kerintį prabanga 1910-1914 metų Paryžių.
Vilnietiškam spektakliui prieš šimtmetį vyravusio "art deco" stiliaus kostiumus ir grimą kuria Juozas Statkevičius, scenografiją - britų dailininkas Dikas Berdas (Dick Bird), šviesų dailininkas - Piteris Mamfordas (Peter Mumford), ir anksčiau ne kartą bendradarbiavę "bohemiečių" spektakliuose.
"Manon Lesko" premjeroje publika pamatys jau penktąjį unikalų britų scenografo D. Berdo kūrinį netradiciniame "bohemiečių" teatre operai nepritaikytoje scenoje. Tik scenografas ir jo talkininkai žino, kiek kilometrų geležies, kiek vamzdžių, plastiko, veidrodinės plėvelės ir kitų medžiagų prireikė scenoje sukurti grakštų stoties holą, turtuolio Žermonto apartamentus ar kalėjimo, į kurį pateks Manon, požemius.
XVIII amžiaus istorija operoje perkels žiūrovus į 1910-1914 m. industrinį Paryžių su to laiko madomis ir architektūra.
"Nesinorėjo paskęsti krinolinuose ir perukuose pasakojant apie laisvos dvasios, fatališkos moters likimą. Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse Paryžiuje vyravo dekadentiškumas, nauja energija, industrija, pramonininkai, visiškai nauja architektūra. Moterys pagaliau išsivadavo iš korsetų, atsirado pirmieji madų kūrėjos Koko Šanel (Coco Chanel) darbai, kailiai, plunksnos... Tas laikas buvo tiesiog pritvinkęs naujos energijos, kuri sprogo netikėtai prasidėjus karui", - kalbėjo režisierė D. Ibelhauptaitė.
Pasak operos muzikinio vadovo Gintaro Rinkevičiaus, Dž. Pučinio muzikinė dramaturgija visada geniali, operų melodinis grožis paliečia giliausius žmogaus jausmus. "Yra ten tokios muzikos, tokia dramaturgija, kuri jaudina kiekvieną suprantantį, jaučiantį ir turintį jausmus žmogų. Ta visa tragedija ir kažkoks melodinis grožis - visas tas dalykas skverbiasi į širdį. Didžiausias iššūkis šioje operoje tenka sopranui ir tenorui", - sako G. Rinkevičius.
Operą "Manon Lesko" įkvėpęs benediktinų vienuolio Prevo (Prevost) romanas, kažkada uždraustas, buvo toks populiarus, kad net trys XIX amžiaus kompozitoriai įkūnijo šią heroję savo operose. Vienintelė prancūzų kompozitoriaus Žiulio Masnė (Jules Massenet) opera "Manon" buvo pastatyta ir Vilniuje, dar senajame operos teatre J. Basanavičiaus gatvėje, tačiau šį spektaklį mažai kas prisimena.
Dž. Pučinio "Manon Lesko" laikoma pirmąja sėkminga šio kompozitoriaus opera, kurioje autoriui pavyko su pašėlusia itališka aistra nutapyti ištroškusios meilės, turtų ir kitų gyvenimo džiaugsmų Manon paveikslą. Gražuolė Manon ramia sąžine gyvena dėl meilės ir prabangos su dviem skirtingais vyrais, nė vienam jų neįsipareigodama ir galiausiai yra žiauriai nubaudžiama už vagiliavimą ir prostituciją, kalinama ir ištremiama į katorgą.
Premjeriniai "Manon Lesko" spektakliai Kongresų rūmų scenoje taip pat bus rodomi balandžio 4, 6 ir 7 dienomis.
