1 nuotr.Kalbant apie žarnyno sveikatą, probiotikai ir prebiotikai dažnai minimi kartu, tačiau šios sąvokos neretai painiojamos. Nors abi medžiagos yra svarbios mikrobiotos pusiausvyrai, tai nėra tas pats - jų veikimas ir paskirtis skiriasi. Paprastai tariant, probiotikai - tai gyvosios bakterijos, kurios papildo žarnyno mikroflorą, o prebiotikai - tai jų „maistas", t. y. skaidulinės medžiagos, skatinančios gerųjų bakterijų augimą. Norint tinkamai pasirūpinti žarnyno veikla, svarbu suprasti, kuo skiriasi probiotikai ir prebiotikai bei kada verta rinktis vienus, o kada - derinti abu.
Kas yra probiotikai?
Probiotikai - tai gyvi mikroorganizmai (dažniausiai bakterijos) kurie vartojami pakankamais kiekiais gali būti naudingi žarnyno mikrobiotos pusiausvyrai palaikyti. Dažniausiai naudojamos bakterijų rūšys priklauso Lactobacillus ir Bifidobacterium gentims, taip pat kai kuriais atvejais naudojamos mieliagrybių rūšys, pavyzdžiui, Saccharomyces boulardii. Skirtingos padermės pasižymi skirtingomis savybėmis, todėl jų poveikis gali skirtis priklausomai nuo individualios situacijos.
Probiotikų galima gauti su maistu - jų natūraliai yra fermentuotuose produktuose, tokiuose kaip:
• kefyras;
• natūralus jogurtas;
• pasukos;
• raugintos daržovės;
• kombučia.
Taip pat probiotikai gali būti vartojami maisto papildų forma - kapsulėmis, milteliais ar suspensijos pavidalu, kai siekiama tikslinio poveikio ar didesnės bakterijų koncentracijos.
Probiotikai gali padėti palaikyti normalią žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą, ypač po antibiotikų vartojimo. Jie taip pat gali padėti esant viduriavimui bei palengvinti dažnus virškinimo sutrikimus. Be to, subalansuota žarnyno mikroflora yra susijusi su maistinių medžiagų pasisavinimu bei sotumo jausmu.
Kas yra prebiotikai?
Prebiotikai - tai nevirškinamos skaidulinės medžiagos, kurios tampa „maistu" gerosioms žarnyno bakterijoms. Skirtingai nei probiotikai, jie nėra gyvi mikroorganizmai, tačiau padeda sudaryti palankią terpę naudingų bakterijų augimui ir veiklai. Dažniausiai minimi prebiotikų tipai yra inulinas, fruktooligosacharidai (FOS), galaktooligosacharidai (GOS) ir atsparusis krakmolas.
Natūralūs prebiotikų šaltiniai - tai įvairūs augaliniai produktai, pavyzdžiui:
• svogūnai;
• česnakai;
• porai;
• bananai;
• šparagai;
• ankštinės daržovės;
• viso grūdo produktai.
Kai kuriais atvejais prebiotikai vartojami ir maisto papildų forma, ypač kai mityboje trūksta skaidulų arba siekiama kryptingai palaikyti žarnyno mikrobiotos balansą.
Prebiotikai padeda didinti gerųjų bakterijų kiekį žarnyne ir gali palaikyti normalią žarnyno veiklą. Stipri ir įvairi mikrobiota yra susijusi su efektyvesniu organizmo atsaku į išorinius veiksnius.
Ar reikia probiotikus vartoti kartu su prebiotikais?
Probiotikai ir prebiotikai veikia efektyviausiai tada, kai yra vartojami kartu, nes jų poveikis papildo vienas kitą. Probiotikai į žarnyną „atneša" naujas naudingas bakterijas, o prebiotikai tampa jų maistu ir padeda šioms bakterijoms įsitvirtinti bei daugintis. Toks derinys padeda užtikrinti didesnį gyvybingų bakterijų kiekį žarnyne ir ilgesnį jų aktyvumą.
Vartojant tik probiotikus ir negaunant pakankamai prebiotikų su maistu ar papildais, gerosios bakterijos gali neturėti pakankamos terpės išlikti, todėl jos žūsta. Būtent todėl probiotikai ir prebiotikai dažnai rekomenduojami kartu - taip sukuriamos palankesnės sąlygos žarnyno mikrobiotai atsistatyti ir išlaikyti pusiausvyrą.
Žarnyno sveikata priklauso nuo subalansuotos mikrobiotos, todėl svarbu suprasti, kad probiotikai ir prebiotikai atlieka skirtingas, tačiau viena kitą papildančias funkcijas. Probiotikai papildo organizmą naudingomis bakterijomis, o prebiotikai sudaro joms palankias sąlygas augti ir išlikti aktyvioms. Derinant abu galima pasiekti efektyvesnį rezultatą, ypač siekiant palaikyti gerą virškinimą ir stiprų imunitetą. Rūpinantis mityba ir, prireikus, vartojant tinkamus papildus, galima kryptingai prisidėti prie ilgalaikės žarnyno pusiausvyros.
Šis straipsnis buvo paruoštas UAB „Azeta vaistinė" užsakymu.
