Šiandien Kaune į paskutinę kelionę palydimas Stanislovas Stonkus. Europos krepšinio čempionas, profesorius, rektorius, federacijos vadovas - tai tik nedidelė dalis velionio titulų ir nuopelnų.
Pokario laikais Lietuvos vardą garsino visas būrys krepšininkų, vėliau jie tapo treneriais, pedagogais. S.Stonkus irgi nepasitenkino vien sportine karjera. Krepšinyje nerastume veiklos srities, kurioje velionis nebūtų palikęs ryškaus pėdsako.
1950 m. iš Telšių kilęs krepšininkas papildė „Žalgirio“ gretas. Jau 1952 m. jaunasis puolėjas su TSRS rinktine vyko į Helsinkio olimpines žaidynes, bet tąsyk nežaidė ir sidabro medalio negavo. Iškovoti olimpinį sidabrą pavyko po ketverių metų Melburne. Dar po metų žalgirietis tapo Europos čempionu. Bulgarijoje vykusiose pirmenybėse S.Stonkus pelnė 125 taškus ir buvo įtrauktas į simbolinę turnyro komandą.
Žaisti TSRS rinktinėje S.Stonkus baigė 1958 m., bet pasitraukimas iš aikštelės tapo naujų didelių darbų pradžia. „Profesorius buvo viena iš kertinių asmenybių, lėmusių visą Lietuvos krepšinio sėkmę. Baigęs aktyvią karjerą, S.Stonkus buvo vienas iš tų žmonių, kurie augino Lietuvos krepšinį, kūrė sistemą. Jis parašė daugiametę krepšininkų rengimo programą. Nuo maždaug 1971-1972 m. visos sporto mokyklos ir treneriai vadovavosi ta programa“, - „Respublikos“ skaitytojams primena Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.
Daugybę metų S.Stonkus dirbo Lietuvos kūno kultūros institute (LKKI), vėliau pavadintame Lietuvos kūno kultūros akademija. Aukštoji mokykla tapo trenerių kalve. S.Stonkus joje ne tik dėstytojavo, bet ir ėjo rektoriaus, Sportinių žaidimų katedros vadovo pareigas.
Velionis iš dalies nulėmė olimpinio čempiono Modesto Paulausko gyvenimo kelią. „Aš buvau įstojęs į Kauno politechnikos institutą. 1965 m. susitikome Kaune su S.Stonkumi ir jis pasiūlė pereiti į LKKI. Iš karto priėmė mane į antrą kursą. Kai baigiau institutą, S.Stonkus buvo diplominio darbo vadovas. Vėliau susitikdavome tik renginiuose. Jis buvo labai kultūringas, paprastas, draugiškas, nors tarp mūsų juk buvo metų skirtumas“, - pasakojo M.Paulauskas.
M.Balčiūnas su S.Stonkumi susidurdavo dažniau. Krepšinio patriarchas buvo ne tik LKF sekretoriaus dėstytojas, bet ir disertacijos vadovas. „Profesorius buvo griežtas, bet gerąja prasme. Jis buvo teisingas ir kiekvienoje situacijoje surasdavo reikiamą toną. Tas jo griežtumas kėlė didelę pagarbą kiekvienam studentui. Nesutikau tokio, kuris tai vertintų negatyviai. Tiesiog negalėjai S.Stonkui pažadėti ir paskui nepadaryti. Studentai jam buvo šventas reikalas, visada patardavo, net paskutiniais metais, kai sveikata jau nebuvo labai gera“, - sakė M.Balčiūnas.
Nuo 1966 m. S.Stonkus išleido ne vieną knygą apie Lietuvos krepšinio istoriją, vadovėlį, žinyną. Jau 1970 m. jo žinios įvertintos ir užsienyje. Knygelė „Individuali krepšinio treniruotė“ buvo išleista Jugoslavijoje. Pasak M.Balčiūno, netrukus išversti S.Stonkaus vadovėlius ketina kinai. Atkuriant nepriklausomą valstybę, profesorius vykdavo į susitikimus su Tarptautinės krepšinio federacijos vadovais ir kalbėdavosi apie Lietuvos priėmimą.
Ne visus darbus pavyko užbaigti. Federacija žada po profesoriaus mirties išleisti knygą apie Lietuvos krepšinio organizatorius. „Paskutiniu metu jis nedėstė, bet buvo aktyvus kaip mokslininkas, vadovėlių rengėjas. Kas savaitę pas jį važiuodavau. S.Stonkus nurodė veiklos kryptis, buvo žmogus, kurio visada gali paklausti ir gauti tinkamą atsakymą“, - teigė M.Balčiūnas.
LKF generalinis sekretorius pabrėžė, kad S.Stonkus nepasidavė net sušlubavus sveikatai: „Šnekėjau su jo žmona. Sekmadienį vakare jis iki vėlumos rašė, o pirmadienį ryte jau nesikėlė iš lovos. Dirbo iki paskutinio atodūsio. Dabar su Algimantu Bertašiumi papildė knygą „Su krepšiniu per Europą ir pasaulį“. Jis negalėjo nedirbti“.
Pasak M.Balčiūno, profesorius krepšinį laikė ne tik sporto šaka: „Buvo be galo plačiai mąstantis žmogus. Knygos buvo apie krepšinį, bet ten įpintos ir mūsų šviesiausių rašytojų, poetų mintys. Krepšinis tiesiog integruojamas, sujungiamas su kultūra. Nežinau, kada Lietuva vėl turės tokį žmogų. Turbūt niekada. Jis vienintelis toks visiems laikams“.
S.Stonkus bus palaidotas Kauno Eigulių kapinėse. Karstas iš Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos šarvojimo salės bus išneštas šiandien 13 val.
