Skurdžios čempionės palydos

Turkijos Gazentepo mieste kovo 1-14 dienomis vyksiančiame čempionate dėl šio trofėjaus rungsis apie 100 pajėgiausių šachmatininkių iš visos Europos. Ar pavyks Viktorijai pakartoti praėjusių metų triumfą?

- Kokius tikslus sau keliate šiame Europos čempionate? - pasiteiravo „Respublika“ V.Čmilytės.

- Stengsiuosi žaisti kuo geriau - svajoju apie aukščiausias vietas, bet iš tikrųjų manau, kad rezultatą galėsiu pavadinti geru, jei pateksiu į pirmąjį dešimtuką. Šachmatininkės, čempionate iškovojusios pirmąsias keturiolika vietų, kartu iškovos ir teisę dalyvauti 2014-ųjų pasaulio moterų taurės varžybose. Tai irgi yra mano tikslas.

- Ar yra buvę per Europos čempionatų istoriją, kad ta pati šachmatininkė pirmenybėse triumfuotų dvejus metus iš eilės?

- Švedė Pija Kramling ir ukrainietė Katerina Lahno Europos čempionės titulą yra iškovojusios po porą kartų, tačiau šiuos laimėjimus skyrė ne vienų metų pertrauka. Iškovoti šį laimėjimą dvejus metus iš eilės nėra pavykę nė vienai šachmatininkei.

- Gal laikas tą istoriją perrašyti?

- Tikriausiai kiekvieno žmogaus svajonė yra perrašyti istoriją. Žiūrėsime, kaip visa tai susiklostys. Visada norisi padaryti ką nors tokio ypatingo, tačiau būtų naivu planuoti ir galvoti, kad tik šitaip ir bus. Aš pasistengsiu, bet pažadėti negaliu.

- Kurias šachmatininkes Europos čempionate išskirtumėte kaip pačias grėsmingiausias varžoves?

- Jas įvardyti gana nesunku: Slovėnijos atstovė Ana Muzyčiuk, ukrainietė K.Lahno, Nana Dzagnidzė iš Gruzijos, seserys Nadežda ir Tatjana Kosintsevos.

- Į Senojo žemyno pirmenybes, kaip ir pernai, vyksite be trenerio?

- Mano treneris Gediminas Rastenis sirguliuoja, todėl į pirmenybes išvykstu viena. Kaip visada, papildomų lėšų nėra, todėl jokių kitų variantų net nesvarsčiau. Lietuvos šachmatų federacija pažadėjo apmokėti tik mano kelionės išlaidas. Kadangi esu praėjusių metų čempionė, mano gyvenimo išlaidas Turkijoje apmokės čempionato organizatoriai.

- Kas kompensuoja tai, kad šalia nėra žmogaus, kuris palaiko ir pataria?

- G.Rastenis mane lydėdavo į visas svarbiausias varžybas, jis buvo kartu ir 2008-aisiais, kai iškovojau Europos vicečempionės titulą. Deja, pastaraisiais metais neturime galimybių į pasaulio ir Europos čempionatus vykti kartu. Trenerio nebuvimą kompensuoja bendravimas internetu ar telefonu su juo, artimaisiais.

- Ar naudinga buvo paskutinė repeticija prieš čempionatą Gruzijoje, kur dalyvavote moterų „Gran Prix“ finale?

- Tai buvo svarbus turnyras, džiaugiuosi į jį patekusi, gaila, jis man susiklostė nesėkmingai. Varžybos prasidėjo nekaip - pralaimėjau dvi pirmąsias partijas. Vėliau laimėjau porą partijų, tačiau kritinėse situacijose dariau daugiau klaidų nei paprastai. Nebuvo dar laiko viską išanalizuoti, nes tik prieš kelias dienas grįžau namo.

- Galbūt patirta nesėkmė kartais gali būti vertingesnė už laimėjimus?

- Čia yra dvi medalio pusės. Iškovojus pergalę neišvengiamai apima euforijos jausmas, kuris bando užliūliuoti ir įtikinti, kad viskas yra labai gerai. Todėl kiekviena nesėkmė, jei iš jos padaromos teisingos išvados, yra naudingesnė už laimėjimus. Aišku, visada norisi, kad nesėkmių būtų kuo mažiau.

- Kuris iš pasirengimo turnyrų jums suteikė daugiausiai naudos?

- Manau, kad įdomiausias buvo turnyras Olandijoje, kurio metu sužaidžiau 13 partijų. Visas partijas teko žaisti prieš varžovus, kurių reitingas yra aukštesnis, kai kurių - gerokai aukštesnis. Tokios varžybos visada duoda daug naudos, tačiau atima ir nemažai jėgų.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"