A.Stapušaitytė: gyvenu ekspromtu

Vasario 4-5 d. Kaune vyko jubiliejinis 50-asis Lietuvos badmintono čempionatas, kuriame net tris aukso medalius pelnė Akvilė Stapušaitytė. Šiuo metu „BC Duinwijck“ (Olandija) klubui atstovaujančios badmintonininkės svarbiausias tikslas - kelialapis į 2012 m. Londono olimpiadą.

Geriausia mūsų šalies badmintonininkė Lietuvos čempionate triumfavo asmeninėse, moterų dvejetų ir mišrių dvejetų varžybose. „Kokioje kategorijoje Akvilė žaidė, ten ir laimėjo. Galima sakyti, kad ji yra vienetų varžybų žaidėja, bet Lietuvoje gerai pasirodė ir kituose susitikimuose. Šiuo metu mūsų šalyje jai nėra lygiaverčių varžovų. Ir artimiausiu metu tokių, kurie pasiektų Akvilės lygį, nematyti“, - sakė Lietuvos badmintono federacijos generalinis sekretorius Marius Šlaustas.

- Lietuvos badmintono čempionate laimėjote tris aukso medalius. Tokių rezultatų ir tikėjotės? Ar Lietuvoje nėra lygiaverčių varžovių moterų vienetų varžybose? - „Sporto žmonės“ paklausė A.Stapušaitytės.

- Tiesą sakant, tokių rezultatų ir tikėjausi. Nusiteikimas buvo geras. Jeigu jau dalyvauji, tai norisi ir laimėti. Todėl ir žaidžiau, tikėjausi laimėti medalius. Tokie tikslai ir buvo. Kalbant apie varžoves, tikrai nejaučiau labai didelio pasipriešinimo. Galbūt dar auga nauja karta.

- Mišrių dvejetų varžybose laimėjote su broliu Ramūnu Stapušaičiu. Kaip vertinate jo žaidimą?

- Anksčiau brolis treniravosi ganėtinai rimtai, o šiuo metu dvejoja - ar sportuoti, ar ne. Prieš tai jis buvo patyręs keletą traumų, jas dabar išsigydė ir tas Lietuvos čempionatas jam buvo kaip paskatinimas ir jėgų pasitikrinimas. Dabar brolis vėl pradėjo treniruotis, tad žiūrėsime, kaip bus toliau, kokius tikslus jis sau kels.

- Kaip vertinate praėjusius metus ir ko tikitės iš šių?

- Praėjusiais metais reikėjo labai įtemptai ruoštis sezonui, kuris prasidėjo vasaros pabaigoje, nes 2012 m. svarbiausias tikslas - Londono olimpiada. Nuo tada iki šiol dar nebuvo laiko atsipūsti. Beveik kiekvieną savaitgalį vyksta varžybos, jei ne tarptautinės, tai klubinės. Nuo rugsėjo iki vasario mėnesio sužaidžiau 20 klubinių varžybų ir vienetų mačuose nepralaimėjau nė vienai varžovei. Liko tik keli mėnesiai, kada paaiškės, kas pateks į olimpiadą. 2008 m. Pekino olimpiadoje nepasisekė su burtais, tai dabar norisi pasitikrinti, kiek galiu pasiekti. Tada buvau nusiminusi, kai burtai lėmė, jog teks kovoti su pirmąja pasaulio rakete. Niekada nebuvau prieš ją žaidusi, tai nežinojau ir savo galimybių. Galima sakyti, tada papuoliau vilkui į nasrus. Dabar nuotaika puiki, jaučiu, kad tikrai patobulėjau. Netgi mano žaidimas pasikeitė, daugiau pergalių, daugiau pasitikėjimo savimi. Taigi tikiuosi, kad viskas bus gerai ir pavyks pasiekti viršūnę, atsiimti už pralietą prakaitą. Iš visų jėgų reikia siekti pergalių ir kovoti dėl kiekvieno taško.

- Ar skaičiuojate, kiek jau turite medalių savo kolekcijoje?

- Tikrai neskaičiuoju. Lietuvoje ir už pergales mažuose turnyruose duoda medalius. Taigi jų tikrai daug yra. O pirmąjį medalį gavau turbūt prieš 15 m.

- Buvote išrinkta Harlemo miesto (Olandija) geriausia 2011 m. sportininke.

- Taip. Tai buvo didžiulė staigmena man. Buvo nominuotos 5 geriausios sportininkės, iš jų žmonės balsavimo būdu išrinko 3, o tada komisija išrinko nugalėtoją. Džiaugiausi, kad patekau tarp 3 geriausiųjų, o kai paskelbė nugalėtoją, negalėjau patikėti. Net nežinojau, kokią kalbą sakyti, o tuo labiau olandiškai, net ir kalbėdama angliškai labai jaudinausi. Žinoma, prisidėjau prie komandos pergalių lemtingose varžybose, taip pat sezoną užbaigiau šimtaprocentinėmis pergalėmis vienetų varžybose. Taigi turbūt buvau verta, kad mane pastebėtų. Tačiau tai vis tiek buvo labai didelis netikėtumas. Daugiau dėmesio gavau čia nei Lietuvoje.

- Ar norėtųsi tokį apdovanojimą gauti ir Lietuvoje?

- Žinoma, netgi labai norėtųsi ir būtų malonu. Kiekvienam sportininkui malonu, kai jį įvertina. Lietuvoje turbūt nerenka geriausio miesto sportininko arba tiesiog juos vertina kitaip. Olandijoje sportininkus labiau skatina, jiems skiria daugiau dėmesio. Jaučiamas didžiulis palaikymas.

- Olandijoje filmavotės ir reklaminiame klipe. Ar patiko būti modeliu?

- Tiesiog buvome išrinktos trys kandidatės, renkant geriausią sportininkę mieste. Ir buvo kuriamas klipas apie kiekvienos atstovaujamą sporto šaką. Taigi toks čia ir buvo modelio darbas. Nors iš tikrųjų buvo įdomu. Salėje teko praleisti gal 2-3 val. dėl poros minučių įrašo. Aikštelėje sportuoti lengviau nei filmuotis.

- Kodėl atstovaujate būtent Olandijos klubui?

- Po Pekino olimpiados galvojau, gal pasilikti Lietuvoje. Tada buvo toks laikotarpis, kai nežinojau, kuria linkme eiti, kur geriau. Vėliau gavau pasiūlymą iš Olandijos klubo. Jiems buvo reikalinga nauja žaidėja. Olandai pasiūlė geras sąlygas. Taip pat turėjau galimybę treniruotis su geriausiais jų sportininkais olimpiniame treniruočių centre. Taigi priėmiau tai kaip iššūkį, norėjau pažiūrėti, kiek dar galiu pasiekti, tobulėti. Galima sakyti, atvedė smalsumas. Taigi ir pasilikau čia. Pirmuosius metus treniravausi minėtame centre, o dabar jau turiu asmeninį trenerį, treniruojamės individualiai.

- Olandijoje bendraujate anglų ar olandų kalbomis?

- Anglų. Olandų kalbos mokausi, jau beveik viską suprantu, tačiau noriu mokėti ir taisyklingai rašyti, ir kalbėti, taip pat treniruoju vaikus, kuriems 10-13 m. ir jie angliškai nelabai supranta. Mano brolis gyvena netoli, taigi pakalbame ir lietuviškai.

- O kokia buvo pirmoji pažintis su badmintonu?

- Dar pradinėse mokyklos klasėse, pamenu, per pamoką atėjo vyras ir pasiūlė išmėginti visiems norintiems badmintoną. Tada dar tikrai nežinojau, kokia tai sporto šaka. Buvau labai aktyvi vaikystėje, tai ir susidomėjau. Tais laikais išmėginau ir lengvąją atletiką, ir rankinį. Badmintono treniruotės vyko sporto salėje netoli mano namų, taigi negalėjau nesportuoti. Tada konkurencija buvo didelė, o man tai labai patiko. Taip pat patiko, kad tai individuali sporto šaka, kovoji už save. Rankinis - komandinis sportas, krepšiniui - pritrūko ūgio... Taigi pasirinkau badmintoną. Patiko iššūkiai, adrenalinas. Kokių nors idealų, į kuriuos lygiuočiausi, neturiu.

- Kokie jūsų ateities planai? Juose taip pat daug sporto?

- Esu labai impulsyvi ir viskas mano gyvenime vyksta ekspromtu. Vadovaujuosi širdimi, protu. Tačiau sporto tikrai kol kas neapleisiu. Daug ką nulems tai, ar pateksiu į olimpiadą, ar ne, ar pasiliksiu toje pačioje komandoje, kurioje žaidžiu jau keturis sezonus, ar ne. Pačiai įdomu, kaip bus. Viskas priklausys nuo situacijos. Toliau sieksiu aukštų rezultatų, nes tobulėti dar yra kur. Kol kreivė kils į viršų, tol sportuosiu. Kol kas dėl nieko nesigailiu, jei kas įvyko ne taip, kaip tikėjausi, priimu tai kaip iššūkį.