1 nuotr.Antradienį Turkijos sostinėje Ankaroje vyksiančiame viršūnių susitikime NATO narės pabrėš sparčiai augančias gynybos išlaidas, tikėdamosi nuraminti dėl Europos reakcijos į karą su Iranu įsiutusį JAV prezidentą Donaldą Trumpą.
Šis dviejų dienų susitikimas, vyksiantis didžiuliuose Turkijos prezidento rūmuose, rengiamas praėjus metams po to, kai NATO narės, spaudžiamos D. Trumpo, įsipareigojo padidinti su saugumu susijusias išlaidas iki penkių procentų BVP.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte tvirtina, kad Europos šalys vykdo savo pažadus, didindamos karinius biudžetus ir prisiimdamos didesnę atsakomybę už žemyno gynybą prieš Rusiją.
„Praėjus vos metams, jau matome esminę pažangą“, – susitikimo išvakarėse žurnalistams Ankaroje sakė M. Rutte.
Su D. Trumpu iš Vašingtono į šį svarbų viršūnių susitikimą pirmadienį vėlai vakare išvyko valstybės sekretorius Marco Rubio ir gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas.
Siekdamas padaryti įspūdį JAV lyderiui, Aljansas išrikiavo visą eilę dėmesį pritraukiančių asmenybių.
„Laikas surengti šou“, – sakė vienas aukšto rango Europos diplomatas, pageidavęs likti anonimu.
Antradienį prieš pagrindinį viršūnių susitikimą vyksiančiame pramonės forume lyderiai ketina paskelbti naujus dešimčių milijardų dolerių vertės ginklų sandorius, siekdami parodyti D. Trumpui, kad laikosi savo žodžio.
Kanada pirmadienį paskelbė naujos povandeninių laivų flotilės statybai pasirinkusi Vokietijos bendrovę „Thyssenkrupp Marine Systems“. Tai kelių milijardų dolerių vertės programa, kurią Otava pristatė kaip dalį platesnių pastangų stiprinti gynybos ryšius su sąjungininkėmis Europoje, kurios yra NATO narės.
Tačiau kartėlį dėl to, kad Europos šalys nustatė apribojimus savo karinių bazių naudojimui JAV pajėgų atakoms prieš Iraną, vis dar jaučiantis D. Trumpas visą laiką iki pat viršūnių susitikimo griežtai kritikavo sąjungininkes už, jo nuomone, per lėtą veikimą.
„Būtų absurdiška JAV toliau eiti šiuo vienašališku keliu, kai santykiai nėra abipusiai. Jie mums neištiesė pagalbos rankos!!!“ – praėjusią savaitę savo platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas.
Rutte pabrėžė „realų mąstysenos pokytį“
Europos šalių lyderiai siekia mažų mažiausiai išvengti konflikto su kaprizingu JAV prezidentu, kuris suduotų dar vieną smūgį NATO patikimumui, ypač po to, kai D. Trumpas ne kartą pasėjo abejonių dėl JAV įsipareigojimo ginti savo sąjungininkes.
Diplomatai viliasi, kad D. Trumpo geri santykiai su Turkijos vadovu Recepu Tayyipu Erdoganu ir NATO vadovo M. Rutte aktyvūs bandymai nuginkluoti JAV prezidentą žavesiu padės suvaldyti jo nuotaikas viršūnių susitikimo metu.
Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad D. Trumpas spėjo susipykti su daugybe kitų lyderių – paskutinė iš jų buvo Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, – jo pykti galinčių išprovokuoti dirgiklių anaiptol netrūks.
Siekdamos pademonstruoti ryžtą prisidėti Irano klausimu, sąjungininkės Europoje su Prancūzija ir Didžiąja Britanija priešakyje parengė planą karinio jūrų laivyno misijai, skirtai padėti JAV Hormuzo sąsiauryje. Šalys jau perkėlė laivus arčiau šio regiono, kad būtų pasirengusios prireikus imtis veiksmų.
Tačiau situacija išlieka nestabili, o prieš siųsdami savo karinius laivus europiečiai nori aiškumo dėl tarpios JAV sutarties su Iranu eigos.
Nors ir viliasi, kad D. Trumpas laikysis taikaus tono, Europos lyderiai vis labiau susitaiko su realybe, kad JAV neišvengiamai atsitraukia iš pagrindinio vaidmens Aljanse.
Vašingtonas aiškiai pareiškė pageidaujantis, kad sąjungininkės imtųsi vadovauti žemyno konvencinei gynybai, ir neseniai paskelbė mažinantis NATO vadams skiriamus išteklius.
Europos šalys sieks įrodyti esančios pasirengusios imtis didesnio vaidmens, tuo pačiu stengdamosi kuo labiau įtraukti D. Trumpą ir galingą JAV kariuomenę.
„Visa tai liudija realų mąstysenos pokytį. Tai yra NATO 3.0. Stipresnė Europa stipresniame NATO“, – tikino M. Rutte.
Zelenskis ragino imtis ryžtingų sprendimų
Europos šalys ne tik prisiėmė didesnę atsakomybę už savo gynybą, bet ir beveik visiškai perėmė paramos Ukrainai estafetę iš JAV..
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris antradienį dalyvaus lyderių vakarienėje, iš NATO priklausančių savo rėmėjų Europoje gaus įsipareigojimą dėl ne mažiau kaip 70 mlrd. eurų kasmetinės karinės pagalbos Kijevui 2026 ir 2027 m..
Ankaros viršūnių susitikime susitikti su D. Trumpu planuojantis Ukrainos prezidentas paragino Aljansą priimti ryžtingus sprendimus dėl Ukrainos oro gynybos stiprinimo po 30 žmonių gyvybių nusinešusios rusų masinės atakos Kijeve praėjusią savaitę.
Ukrainos lyderis sieks įtikinti D. Trumpą, kuris prieš susitikimą Ankaroje kalbėjosi telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad Kijevas keičia karo eigą, ir kad Vašingtonas turėtų daryti spaudimą Maskvai, jog ši grįžtų prie rimtų taikos derybų.
