Linas Linkevičius apie NATO viršūnių susitikimą Ankaroje: reikėtų valdyti savo lūkesčius

„Pagrindinis tikslas yra tai, kad NATO galėtų greičiau reaguoti (...). Mes šitą (NATO oro policijos – ELTA) patruliavimą ir pradinį gynybos lygį turime, tačiau turint grėsmės lygį, galbūt reikėtų papildomų pajėgumų. Ir tie papildomi pajėgumai jau galėtų būti sutelkiami greičiau, lanksčiau ir perdislokuojami ten, kur ta grėsmė kyla“, – Eltai teigė R. Kaunas.

Be to, pabrėžė laikinasis ministras, tikimasi pasiekti susitarimą su norvegais dėl modulinių laivų įsigijimo.

„Moduliniai laivai yra tokios platformos, kurios leidžia užtikrinti tiek mūsų Klaipėdos uosto, tiek mūsų jūros saugumą, nes ant modulinių laivų galima dislokuoti tiek droninius, tiek antidroninius pajėgumus, oro gynybos pajėgumus, pakrantės gynybos pajėgumus“, – kalbėjo R. Kaunas.

„Norvegai tikrai yra patyrę partneriai šioje srityje ir mes kalbame ne tik apie laivų įsigijimą, bet ir apie pramoninį bendradarbiavimą, t. y. tokio pobūdžio laivų statybą Klaipėdoje. Tai tikiuosi, kad mums pavyks pasiekti šitą susitarimą“, – sakė jis.

R. Kaunas tvirtino, jog Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) atstovams Lietuva dar kartą primins apie priimtą sprendimą pilnai kompensuoti amerikiečių karių buvimą šalyje, investuoti į reikiamą infrastruktūrą, valstybės gynybą. Taip pat bus priminta ir apie pasiruošimą dalyvauti laivybos saugumo užtikrinimo misijoje Hormuzo sąsiauryje. 

„Lietuva dar kartą demonstruoja, kad ne žodžiais, o darbais mes vykdome savo įsipareigojimus“, – pabrėžė krašto apsaugos ministras.

Laukiama užtvirtinimo dėl 5-ojo straipsnio

Praeitą savaitę LRT televizijai komentavęs prezidentas G. Nausėda teigė, kad Ankaroje tikimasi sulaukti JAV vadovo Donaldo Trumpo patvirtinimo, jog 5-asis NATO sutarties straipsnis yra šventas ir neliečiamas.

„Tokio galbūt artikuliuoto pasakymo, kad 5-asis straipsnis yra neginčijamas, šventas, mes vis dar laukiame. Tikiuosi, kad tai vienokia ar kitokia forma bus ir padaryta. Kita vertus, kai kalbama apie tai, kad ne visos valstybės vienodai prisideda prie kolektyvinio saugumo principo, aš manyčiau, jog prezidentas D. Trumpas tiesiog išgyvena dėl to, kad visos valstybės vienodai suprastų savo atsakomybę ir kad nebūtų kažkokių mažiau prisidedančių ir daugiau prisidedančių klubų“, – praėjusį ketvirtadienį LRT televizijai teigė jis.

„Juk jeigu kalbame apie solidarumą, tai solidarumą turi visas komponentas (...) Tai jei to solidarumo, supratimo, kad tai yra ne vienos, dviejų arba trijų su Rusija besiribojančių valstybių problema, bet visų mūsų problema, nes jeigu kiltų pavojus vienai ar dviem valstybėms, tai būtų užpuolimas viso Aljanso. Jei šito supratimo rasis daugiau po Ankaros susitikimo, laikysiu, kad tas susitikimas pavyko“, – kalbėjo prezidentas.

G. Nausėda taip pat teigė, kad artimiausiomis savaitėmis bus pateikti atsakymai dėl tolesnio JAV karių likimo Lietuvoje. Tiesa, kaip pažymėjo jis, neaišku, ar tai įvyks iki viršūnių susitikimo ar po to.

„Signalai, kuriuos gauname, yra, viena vertus, pozityvūs, kita vertus, prašantys šiek tiek kantrybės, nes dėliojamas bendras paveikslas, kurį galime pavadinti JAV karių dislokavimo visoje Europoje paveikslu. Taip, Lietuvos dalis yra galbūt gana nedidelė šitame paveiksle. Nepaisant to, mums labai reikšminga. Tačiau iš mūsų prašoma šiek tiek laiko, kol bus priimti sprendimai dėl viso paveikslo, ir tada mes matysime, kur jame yra Lietuva“, – sakė jis.

Reikėtų valdyti lūkesčius

Buvęs užsienio reikalų bei krašto apsaugos ministras, ambasadorius Švedijoje L. Linkevičius sako, kad su tokio pobūdžio renginiais reikėtų valdyti ir savo lūkesčius. Anot jo, Ankaroje ypatingos reikšmės sprendimai veikiausiai nebus priimami, tačiau labiau bus kalbama apie tai, kaip vykdomi anksčiau sutarti įsipareigojimai.

„Šalia tų NATO pajėgumų stiprinimų, gilinimų ir kitų klausimų, parama Ukrainai bus vienas iš klausimų. Kai kurios NATO šalys, kaip Baltijos ar Šiaurės valstybės, skiria pastovų procentą nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) paramai. Bet taip turėtų visi daryti. Tai dėl to, matyt, reikės diskutuoti“, – Eltai pažymėjo L. Linkevičius.

Buvęs užsienio reikalų ministras pastebi, kad šis susitikimas vyks po įtampų tarp JAV prezidento D. Trumpo ir Europos partnerių. Šiame kontekste, kaip sakė jis, svarbų vaidmenį atliko NATO vadovas Markas Rutte.

„M. Rutte ir toliau vaidina tokį vaidmenį ir misiją – atlieka Europos ir JAV pozicijų suartinimą. Spaudoje kai kas jį vadina „D. Trumpo užkalbėtoju“, toks terminas jam prirašytas. Tas jo vizitas, neseniai vykęs Baltuosiuose rūmuose, tikrai buvo sėkmingas (...), įrodė ir D. Trumpui, ir jo saugumo komandai tą svarbą europinių NATO sąjungininkų ir JAV, kad tai yra naudinga visų interesams. Todėl pasitinkame tą sumitą Ankaroje šiek tiek kitoje nuotaikoje“, – pabrėžė pašnekovas.

„Bet, kaip ir sakiau, reikėtų valdyti tuos lūkesčius. Sėkmė, jeigu reikėtų apibūdinti, sakyčiau, kad sėkmė – nesugadinti, nepakenkti, nesusipykti, nepadaryti kažko blogiau, išsaugoti JAV įsipareigojimus Aljansui, įtikinti JAV Europos sąjungininkų įsipareigojimų rimtumu ir patikimumu, ir garantuoti tęstinę paramą Ukrainai. Tokie būtų minimalūs lūkesčiai, bet jie ir būtų pakankami, kad sakyti, jog sumitas pavyko“, – tvirtino L. Linkevičius.

Anot pašnekovo, būtina pabrėžti dar vieną dalyką – JAV norą po truputėlį perleisti Europai daugiau užduočių. 

„Turbūt nieko čia nestebina ir neturėtų stebinti, kad amerikiečiai po truputėlį – ne tai, kad traukiasi iš NATO, tai būtų neteisybė – bet jie užleidžia europiečiams daug atsakomybės sričių. Ir tą reikia padaryti sklandžiai, kad nebūtų kokia šoko terapija“, – sakė jis.

Anot jo, Europa jau gali perimti dalį atsakomybių iš JAV, tačiau pastaroji vis dar užtikrina žvalgybą, strateginę aviaciją, oro raketinę gynybą.

„Čia reikia turėti tam tikrą pereinamąjį laikotarpį. Apie tai irgi, matyt, turėtų būti kalbama. Nebūtinai ta informacija išlįs į viešumą, bet tokiuose susitikimuose, kur kalbasi ne tik vadovai bet ir ministrai, vadai, turėtų būti apie tai kalbama“, – teigė L. Linkevičius. 

NATO viršūnių susitikimas, kuriame dalyvaus 32 valstybės narės, vyks liepos 7–8 d. Turkijos sostinėje.

JAV atstovai skelbė, kad NATO susitikime Ankaroje daugiausia dėmesio bus skiriama gynybos įsipareigojimų, dėl kurių buvo sutarta pernai Hagoje vykusiame viršūnių susitikime, įgyvendinimo vertinimui. 

Reaguodama į Rusijos karą prieš Ukrainą ir raginama prezidento D. Trumpo, NATO praėjusių metų susitikime įsipareigojo beprecedentiškai padidinti išlaidas gynybai. 

Sąjungininkai susitarė dėl tikslo vėliausiai iki 2035 m. kasmet į gynybą ir saugumą investuoti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – daugiau nei bet kuriuo metu nuo Šaltojo karo laikų. 

Be karinių išlaidų, taip pat tvirtinamos investicijos į infrastruktūrą.