1 nuotr.Pasibaigus Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių rotacijai, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis teigia, kad Lietuva tikisi artimiausiu metu sulaukti aiškesnės informacijos dėl tolesnio amerikiečių karių buvimo šalyje.
„Mes jau ne kartą transliavome žinią, kad ir Lietuvoje mes labai tikimės, kad artimiausiu metu sugrįš amerikiečių pajėgos ir gal net bus didesnės, negu buvo iki šiol – žinia iš Lenkijos ir demonstruoja tai, nes pajėgos Lenkijoje yra tos, kurios užtikrina buvimą Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse. Tai yra pirmas svarbus, reikalingas žingsnis, (kuris – ELTA) artimiausiu metu bus padarytas“, – LRT radijui pirmadienį teigė D. Matulionis, pažymėdamas, jog pozityvių signalų sulaukiama iš Lenkijos.
„Aš labai viliuosi, kad artimiausiu metu tą žinią išgirsime“, – pridūrė jis.
Kaip skelbta, Lenkija per tris mėnesius turėtų sulaukti daugiau JAV karių, rašo Lenkijos laikraštis „Dziennik Gazeta Sprawna“.
Remdamasis neoficialiais šaltiniais, laikraštis taip pat pranešė, kad sprendimas dėl nuolatinės JAV karinės bazės įkūrimo Lenkijoje galėtų būti priimtas per 6-12 mėnesių.
D. Matulionis nespekuliavo, ar patikinimą dėl karių prezidentas G. Nausėda iš amerikiečių galėtų išgirsti NATO viršūnių susitikime Ankaroje.
„Sunku pasakyti – gali būti ir taip, gal šiek tiek ir vėliau. Šiomis dienomis turėtų spręstis“, – sakė jis.
Anot D. Matulionio, Ankaroje šalies vadovas turės galimybę susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, su kuriuo, esant galimybei, aptars ir amerikiečių karių klausimą.
„Kažkokia forma mes tikrai pasikalbėsime. Atskiro susitikimo nėra numatyta, bet galimybė trumpam susitikimui tikrai bus. Manau, kad ir tas klausimas bus iškeltas“, – nurodė D. Matulionis.
„Manau, kad prezidentas D. Trumpas puikiai žino viską, ką mes darome, ne kartą prezidentas G. Nausėda yra siuntęs laiškus su atitinkamais patikinimais dėl gynybos finansavimo, dėl mūsų galimybės prisidėti prie Hormuzo sąsiaurio laisvos laivybos užtikrinimo, dėl galimybės naudotis Lietuvoje esančia infrastruktūra Amerikos karinėms misijoms“, – pabrėžė jis.
Išvyko pasibaigus rotacijai
Kaip skelbta, pasibaigus rotacijai birželio pradžioje pasitraukimą iš Lietuvos pradėjo per 1 tūkst. JAV karių su technika. Dar nežinoma, kas ir kada juos pakeis.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sakė turįs patikinimą iš sąjungininkų, kad pasibaigus karių rotacijai, juos pakeis nauji.
Tuo metu G. Nausėda ir kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras teigė, kad Vašingtonas siunčia labai pozityvius signalus dėl amerikiečių karių tolesnio buvimo Lietuvoje.
Anksčiau birželį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vicepirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas sakė turįs žinių, kad liepos mėnesį į Lietuvą atvyks nauji kariai.
Kaip skelbė ELTA, Vašingtonas ėmė nuolat rotuoti pajėgas Baltijos valstybėse ir Lenkijoje po to, kai prieš ketverius metus Rusija įsiveržė į Ukrainą.
JAV yra priėmusios sprendimą dėl nepertraukiamo amerikiečių rotacinių pajėgų dislokavimo Baltijos regione.
Savo ruožtu Lietuva yra įsipareigojusi dėti visas pastangas, kad atvykstantiems JAV kariams būtų suteikta visa reikalinga priimančiosios šalies parama ir sukurta tinkama infrastruktūra.
JAV sunkieji batalionai Lietuvoje rotuojami nuo 2019 metų.
Remiantis JAV kariuomenės balandžio vidurio duomenimis, šiuo metu Europoje dislokuota apie 86 tūkst. JAV karių, iš kurių apie 39 tūkst. yra Vokietijoje.
Vykstant karių rotacijai ir pratyboms bei dėl kitokių priežasčių šis skaičius nuolat kinta.
