2 nuotr.Šeštadienį vyksta referendumas dėl Latvijos Konstitucijos pataisų, suteikiančių rusų kalbai antros valstybinės kalbos statusą.
Rinkėjų aktyvumas per šeštadienį vykstantį referendumą dėl rusų kalbos statuso yra didesnis nei per referendumą dėl Seimo paleidimo.
12.00 val. duomenimis, balsavo 414 tūkst. 867 žmonės, arba 26,85 proc. šalies piliečių, - tai 140 tūkst. žmonių daugiau nei per referendumą dėl parlamento paleidimo.
Rygoje balsavo 10 tūkst. 140 rinkėjų (24,75 proc., Vidžemėje - 121 tūkst. 137 rinkėjai (29,6 proc.), Latgaloje - 62 tūkst. 158 rinkėjai (26,33 proc.), Kuržemėje - 62 tūkst. 313 rinkėjų (30,45 proc.), Žiemgalėje - 67 tūkst. 619 rinkėjų (29,14 proc.).
Latvijos prezidentas Andris Berzinis balsavo prieš rusų kalbos paskelbimą antra valstybine kalba.
"Prezidentas balsavo palaikydamas latvių kalbą", - šeštadienį pranešė prezidento atstovė spaudai Liga Krapanė.
Prezidentas mano, kad latvių kalba turi likti vienintele valstybine kalba šalyje.
Rusakalbių inicijuojamas ir Rusijos remiamas įstatymo projektas numato pakeisti Latvijos Konstitucijos 4, 18, 21, 101 ir 104 straipsnius, kurie rusų kalbai suteiktų antrosios valstybinės kalbos statusą.
Kad Latvijos Konstitucijos pataisos įsigaliotų, referendume už jas turėtų balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkėjų. Mažai kas abejoja, kad siūlomos pataisos bus atmestos, tačiau baiminamasi, kad tai dar labiau suskaldys Latvijos visuomenę. Iš 2 mln. Latvijos gyventojų trečdalis yra rusakalbiai.
Vasario 13 d. Lietuvos Seimo parlamentinė grupė „Už latvių ir lietuvių vienybę“ išplatino viešą kreipimąsi lietuvių ir latvių kalbomis „Dėl vasario 18 d. referendumo Latvijos Respublikoje“. Kreipimesi lietuvių kilmės Latvijos piliečiai raginami balsuoti prieš antrosios valstybinės kalbos įvedimą Latvijoje.
„Kviečiame visus lietuvių kilmės Latvijos piliečius būti solidarius su latvių tautos ir valstybės gyvybiniais interesais ir referendume balsuoti prieš antrąją valstybinę kalbą Latvijoje bei skatinti kitus, atsakomybę jaučiančius piliečius, pasielgti taip pat“, - rašoma kreipimesi.
Kreipimosi autoriai teigia, kad referendumo dėl rusų kalbos pripažinimo valstybine Latvijos kalba sumanytojai kėsinasi į Latvijos valstybingumo pagrindus, kelia pavojų latvių nacionalinei kultūrai ir siekia supriešinti Latvijos piliečius.
Kreipimąsi pasirašė 12 Seimo narių: Gintaras Songaila, Vida Marija Čigriejienė, Julius Dautartas, Laimontas Dinius, Algis Kazulėnas, Rytas Kupčinskas, Gediminas Navaitis, Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Rimantas Smetona, Kazimieras Uoka, Justinas Urbanavičius, Valdemaras Valkiūnas.
„Respublika“ pasiteiravo ką tik iš Latvijos grįžusio Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centro vadovo prof. Alvydo Butkaus nuomonės apie šiandien kaimyninėje šalyje vyksiančio referendumo perspektyvas.
- Kokios nuotaikos Latvijoje? Kaip ruošiamasi referendumui?
- Buvau Latvijoje tris dienas, dalyvavau daugelyje susitikimų ir, žinoma, stebėjau vietos žiniasklaidą - tiek latvišką, tiek rusišką. Pirmasis įspūdis: latviai yra labai įsitempę. Visa Latvija tarsi perskelta pusiau. Malonu tik tiek, kad didelė dalis rusakalbių inteligentų palaiko latvių kalbą kaip valstybinę ir yra nusiteikę balsuoti prieš siūlomas pataisas. Tačiau pamačiau ir kiek netikėtų dalykų. Pavyzdžiui, referendumo iniciatoriai stengiasi dezorientuoti balsuosiančius žmones, siūlydami balsuoti tuščiu lapu - o tai jau būtų balsavimas už rusų kalbą. Taip pat siūloma balsuoti „už latvių kalbą“, nors tokio punkto biuletenyje išvis nėra. Jeigu kas nors už tai balsuos, vadinasi, bus už Latvijai pražūtingas pataisas.
- Paklausiu naiviai: tai sąmoningas klaidinimas ar koks nors nesusipratimas?
- Žinoma, sąmoningas. Tai yra juodosios technologijos. Beje, Latgaloje buvo masiškai žmonių klausinėjama: už ką jūs balsuosite - už anglų kalbą ar už rusų, nors jokia anglų kalba, aišku, nesiūloma... Taip klaidinama visuomenė, siekiant kuo palankesnio referendumo rezultato.
- Daugiausia laiko praleidote Rygoje. Ryga, kaip žinome, yra miestas, kuriame gyvena daugybė įvairiausių tautybių žmonių. Galbūt iš jų nuotaikų galima nuspėti, kaip ketinama balsuoti, į kurią pusę krypsta mūšio už kalbą svarstyklės?
- Rygoje nieko negalima pajusti. Ten labai ramu, net kiek neįprasta... Vakare vaikščiojome po senamiestį. Jame neįprastai tuščia, nors anksčiau būdavo pilna žmonių. Nežinau, gal įtaką daro ekonominė būklė, o gal tiesiog šaltis. Nesijaučia jokio reikšmingiems įvykiams būdingo šurmulio.
- Daugelis politologų ir apžvalgininkų prognozės gana panašios: jų manymu, referendumas neturi jokių galimybių laimėti ir taip įteisinti rusų kalbos valstybinį statusą. Vadinasi, jo tikslai yra kiek kitokie, nei oficialiai skelbiama, nes ne trumpalaikis rezultatas iniciatoriams svarbus? Kokių matote grėsmių?
- Grėsmių yra daug ir ne vieniems latviams. Tačiau pirmiausia norėčiau akcentuoti vieną gerą dalyką: šis referendumas dar kartą sutelkė latvių pilietinę tautą. Nes visi - tiek latviai, tiek kitų tautybių žmonės - supranta: jeigu bus balsuojama „prieš“, vadinasi, bus pasisakyta už Latvijos valstybę. Jeigu rusų kalba, kaip antroji valstybinė kalba, laimėtų, tuomet valstybingumui tektų pasakyti „sudie“... O žiūrint iš šalies matyti, kad šis referendumas yra gana sėkmingas bandymas destabilizuoti visą Baltijos regioną. Tai, ką daro Rusija Latvijoje, daro Lenkija Lietuvoje. Tik jie tam pasitelkia lenkų bendruomenę Pietryčių Lietuvoje. Esminis skirtumas tik tas, kad lenkai čia gyvena gana kompaktiškai, o rusai Latvijoje pasklidę po visą šalies teritoriją.
- Paminėjote juodąsias technologijas, taikomas Latvijoje. Tačiau matyti, kad ir tarp Latvijos politinio elito yra daug nesusikalbėjimo. Antai vieni agituoja ateiti į referendumą ir balsuoti „prieš“, kiti sako, kad reikia apskritai ignoruoti referendumą...
- Aš tai traktuoju kaip geresnės išeities paieškas. Tačiau didžioji dauguma Latvijoje bent jau dabar sutaria, kad geriausia išeitis yra ateiti ir balsuoti „prieš“. Neatėjimas balsuoti gali būti įvairiai interpretuojamas, be to, jeigu neateisi balsuoti pats, už tave balsuos kitas... Ir Lietuvoje tokių pavyzdžių esama. Dabar matau jau aiškų susitarimą. Ateiti į referendumą ragina ir pats Latvijos prezidentas, kuris anksčiau taip pat kalbėjo, kad reikia neiti balsuoti.
- Gal teigiamą įtaką padarė ir Latvijos prezidento iniciatyva neseniai pasirašytas nacionalinis susitarimas, arba Geros valios manifestas?
- Be jokios abejonės. To manifesto pagrindinis tikslas ir yra vienyti bendraminčius į Latvijos pilietinę tautą. Man malonu, kad tą manifestą pasirašė ir rusų intelektualai, išskyrus, žinoma, referendumo iniciatorius. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad ir kokie bus referendumo rezultatai, pleištas į Latvijos visuomenę, turint tikslą ją skaldyti, bus kalamas toliau. Tiek latvių, tiek rusų politologai atskleidžia kitą didelę bėdą, t.y. partijų kūrimąsi tautiniu ir etniniu pagrindu. Tai labiausiai skaldo valstybę. Kita vertus, man ten teko nemažai bendrauti ir su mūsų tautiečiais. Džiugu, kad visi jie vieningai nusiteikę palaikyti latvių kalbą, kaip vienintelę valstybinę.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
