1 nuotr.Kubos prezidentas Miguelis Diazas-Canelis ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi galimai JAV atakai prieš komunistinę salą, prezidentui Donaldui Trumpui kelis mėnesius didinant spaudimą.
„Mes to (konfrontacijos) nenorime, bet mūsų pareiga yra būti pasiruošusiems, kad to išvengtume, o jei tai neišvengiama, laimėti“, – sakė M. Diazas-Canelis tūkstančiams žmonių, dalyvavusių mitinge Havanoje, skirtame paminėti 65-ąsias nesėkmingos JAV invazijos į salą Kiaulių įlankoje metines.
Kuba rengiasi galimai atakai po pakartotinių D. Trumpo perspėjimų, kad nuvertus Venesuelos lyderį Nicolą Maduro ir pradėjus karą prieš Iraną Kuba bus „kita“.
Vašingtonas ir Havana surengė derybas dėl įtampos mažinimo, tačiau per šių dviejų priešininkų diskusijas reikšmingos pažangos nepasiekta, pranešė JAV žiniasklaida.
Velionio prezidento Raulio Castro dukra Mariela Castro sakė, kad kubiečiai „nori dialogo“ su Vašingtonu, tačiau „neaptariant mūsų politinės sistemos“.
Ji teigė, kad jos 94 metų tėvas, vadovavęs istoriniam suartėjimui su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis 2015 m. valdant Barackui Obamai ir vėliau D. Trumpo atšauktam, netiesiogiai dalyvavo derybose.
Pranešta, kad tarp derybininkų buvo Raulio anūkas, pulkininkas Raulis Rodriguezas Castro.
M. Diazas-Canelis pripažino, kad dabartinė padėtis yra „labai rimta“, tačiau pabrėžė „socialistinį“ Kubos pobūdį, Fidelio Castro paskelbtą 1961 m. balandžio 16 dieną.
1961 m. invazija Kiaulių įlankoje buvo pradėta praėjus dvejiems metams, kai F. Castro vadovaujami revoliucionieriai perėmė salos kontrolę ir pradėjo nacionalizuoti JAV priklausiusį turtą ir verslą.
Nuo balandžio 15 iki 19 d. apie 1400 Majamyje gyvenančių ir F. Castro priešiškų Kubos tremtinių, kuriuos apmokė ir finansavo Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA), išsilaipino Kiaulių įlankoje, maždaug už 250 kilometrų į pietus nuo Havanos. Kubos pajėgos atrėmė įsibrovėlius, amerikiečiai patyrė žeminantį pralaimėjimą.
Po šešių dešimtmečių Vašingtono akys vėl nukrypo į Kubą.
Po N. Maduro suėmimo Karakase D. Trumpas įvedė Kubos naftos blokadą, tai dar labiau paaštrino didžiausią per kelis dešimtmečius ekonominę ir energetinę krizę nuskurdusioje saloje.
M. Diazas-Canelis atmetė JAV apibūdinimą, kad Kuba yra „žlugusi valstybė“.
Dėl savo bėdų Havana daugiausia kaltina JAV prekybos embargą, įvestą netrukus po F. Castro atėjimo į valdžią ir iki šiol tebegaliojantį, bei pastarojo meto naftos blokadą.
„Kuba nėra žlugusi valstybė, tai apgulta valstybė“, – teigė jis.
