Tarptautinis prekybos susitarimas dėl kovos su klastojimu (ACTA), sutartis, kurią Lietuva ir dar 21 Europos Sąjungos valstybė pasirašė sausio pabaigoje, pradėjo strigti - kol mūsiškiai entuziastingai pritaria bet kokioms užsienio iniciatyvoms, pats užsienis pradeda tas iniciatyvas stabdyti. Tuo tarpu intelektinės nuosavybės gynimas slepia ir didžiųjų genetiškai modifikuotų produktų gamintojų interesus.
Kai ACTA sutarties ratifikavimą sustabdė Latvija, Lenkija ir Čekija, mūsų valdžiai įspūdžio tai nepadarė. Antai Užsienio reikalų ministerija (URM) išplatino pranešimą, esą ši sutartis atspindi Lietuvos poziciją ir nepažeidžia visuomenės interesų. URM antrino ir Prezidentūra, jokių problemų ACTA susitarime neįžvelgusi, nes mūsų teisinė sistema esą puikiausiai integruota į ES ir jokių griežtinančių įstatymų priimti nereikės.
Tačiau lyg griaustinis iš giedro dangaus mūsų prisitaikėliams smogė Vokietija, pareiškusi, kad apskritai nepasirašys sutarties. Mūsiškiams, subyrėjus SSRS, Vokietija visada buvo didžiausias autoritetas ir tokio akibrokšto jie akivaizdžiai nesitikėjo. Nesitikėjo to ir „nepriklausomi“, tačiau užsienio valdomi interneto portalai, vokiečių sprendimą nukišę į giliausius užkampius.
Tačiau yra daugiau mūsų kosmopolitams nerimą keliančių ženklų. Sausį atsistatydino vienas svarbiausių sutarties iniciatorių - Europos Parlamento pranešėjas apie ACTA Kaderis Arifas. Jis pareiškė buvęs dar niekada anksčiau nematytų manevrų, kurie atlikti rengiant šią sutartį, liudininku, o derybas dėl jos K.Arifas pavadino maskaradu.
Be to, Slovėnijos ambasadorė Japonijoje Helena Drnovšek Zorko, sausio pabaigoje pasirašiusi ACTA sutartį, vėliau atsiprašė dėl neatidumo. Ji pripažino, kad pasirašė sutartį, į kurią nebuvo gerai įsigilinusi, ir sutiko, kad ACTA gali pakenkti interneto laisvei, todėl pakvietė slovėnus jos vardu surengti mitingą Liublianoje.
Dar vienas signalas - pasaulio bendruomenės suaktyvėjimas. Internetinis judėjimas „Avaaz“ parengė kreipimąsi į Europos Parlamento narius, o šiam dokumentui jau yra pritarę beveik 2 mln. žmonių iš viso pasaulio.
„Būdami susirūpinę pasaulio piliečiai, mes kviečiame jus apginti laisvą bei atvirą internetą ir neratifikuoti Prekybos susitarimo dėl kovos su klastojimu (ACTA), kuris visa tai sugriautų. Internetas yra esminis viso pasaulio žmonėms instrumentas, kuriuo jie gali keistis idėjomis ir skatinti demokratiją. Mes raginame jus parodyti tikrą pasaulinę lyderystę ir apginti mūsų teises“, - rašoma peticijos tekste.
Interneto aktyvistai įtaria, kad ACTA bus ribojama prieiga prie interneto ir cenzūruojamos interneto svetainės, be to, jie baiminasi, kad bus reikalaujama tikrinti pasienyje keleivių nešiojamuosius kompiuterius ir bus kontroliuojamas internetu perduodamų duomenų srautas. Taip pat jie pabrėžia, kad ACTA yra slaptas susitarimas, kuriam įsigaliojus bus pradėta taikyti vadinamoji trijų kirčių atjungimo sistema siekiant kovoti su pažeidimais internete arba bus reikalaujama, kad interneto paslaugų teikėjai kontroliuotų arba filtruotų savo siunčiamus duomenis.
Estija, Kipras, Nyderlandai, Slovakija ir Vokietija sutarties kol kas dar nepasirašė. JAV, Kanada, Japonija, Australija, Naujoji Zelandija, Singapūras, Pietų Korėja ir Marokas pasirašė, tačiau niekam ne paslaptis, kad ne šios šalys sukelia didžiausias problemas dėl piratavimo plitimo.
Todėl bene svarbiausia problema yra ta, kad patys didžiausi piratinės produkcijos gamintojai ir platintojai - Rusija, Kinija, Indija ar visa Lotynų Amerika - nė neketina jungtis prie susitarimo, vadinasi, būtent jiems ir yra naudingiausios ES bei Šiaurės Amerikoje ir išsivysčiusiose Okeanijos šalyse įvedamos griežtesnės antipiratinės taisyklės, kurios tiesiog panaikins didžiausius piratų konkurentus sutartį ratifikavusiose šalyse. O tai reiškia tik tiek, kad kova su piratavimu tėra sutarties iniciatorių pasiūlytas figos lapelis, kurio paskirtis yra pridengti tikruosius susitarimo motyvus - globalią interneto erdvės kontrolę ir netgi galbūt genetiškai modifikuotų organizmų plėtrą. Ne be reikalo, juk 2011-ųjų pabaigoje ACTA buvo tyliai patvirtinta Europos Sąjungos žemės ūkio ministrų susitikime.
Ramūnas Karbauskis, politikas, verslininkas:
Yra ir kita, beveik nematoma ACTA susitarimo pusė, ne vien tik internetas ir žmonių teisė laisvai reikšti savo mintis ar dalytis informacija. Ši sutartis slepia labai negerus ir pavojingus dalykus pirmiausia dėl genetiškai modifikuotų organizmų gamintojų lobizmo. Savo produktus jie taip pat įvardija kaip intelektinę nuosavybę...
Pažiūrėkime, kas vyko Vengrijoje prieš metus. Ten genetiškai modifikuotais organizmais (GMO) užkrėstomis sėklomis buvo užteršta apie 5000 ha žemės. Amerikoje jau netgi ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai tampa priklausomi nuo GMO, nes į jų pasėlius užkratas jau pernešamas natūraliu būdu.
Tuo tarpu tiek Lietuva, tiek daugelis kitų Europos valstybių griežtai pasakė „ne“ GMO. Amerikos lobistai tokiu būdu per ACTA bando tyliai prakišti savo interesus. Man nesuprantama, kodėl šią sutartį turėjo svarstyti žemės ūkio ministrai. Jų parašai po ACTA sutartimi yra tiesiog protu nesuvokiamas nonsensas. Kokia viso to prasmė? Juk šioje vietoje ACTA tiesiogiai prieštarauja visai Europos žemės ūkio politikai.
Man kyla daug įtarimų, kad ACTA tik tam ir reikalinga, o žemės ūkio ministrų parašai kaip tik tai ir įrodo. Tačiau Europoje kyla logiškas pasipriešinimas šitam susitarimui, nes tokie dalykai nedaromi už uždarų durų. Gaila, kad visuomenė dar nesusigaudė dėl sutarties niuansų - juk daug didesnes problemas kelia GMO plitimas nei interneto laisvės varžymai. Jaunimas ACTA problemą supranta tik per interneto laisvės prizmę, tačiau kai sužinojau, kad pirmiausia šią sutartį slaptai svarstė Europos žemės ūkio ministrai, man kilo klausimas, kuo čia jie dėti. Ir tik kai pamačiau tuos dokumentus, supratau, kad čia pirmiausia yra tokių JAV kompanijų kaip „Monsanto“ interesas, kad jų „intelektinė nuosavybė“ į genetiškai modifikuotus organizmus būtų apsaugota ir jie galėtų toliau plėsti savo verslą.
Mūsų URM ar Prezidentūra, pritariančios sutarčiai, aiškiai neįsigilina ir nesupranta, kam jos pritaria. Aš esu toli nuo minties, kad jos tarnauja JAV GMO lobistų interesams, - matyt, čia tas pats, kaip su Lisabonos sutartimi ir kitomis, kurioms pritarėme net neskaitę. Kita vertus, mūsų valdžia juk negali pasisakyti už intelektinės nuosavybės vogimą, tai logiška, tačiau reikia įvertinti visas grėsmes, griežtai atmesti dalykus, kurie tiesiog gali sunaikinti mūsų tautą.
Jeigu jums kas nors pasakys, kad GMO jokios grėsmės nekelia, netikėkite, nes nėra jokių tyrimų, patvirtinančių arba paneigiančių tai. Tuo tarpu nesveikas daugelio Amerikos žmonių „patinimas“ ir apskritai prasta amerikiečių sveikata leidžia manyti, kad GMO daro labai didelę neigiamą įtaką žmogaus sveikatai. Laikas ir mums suklusti.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
