Karo Ukrainoje kronika (02.24-05-02)

 

Karo Ukrainoje video galerija

2022-05-02 ĮVYKIAI

11:33 Danija vėl atidarė savo ambasadą Kijeve

Pirmadienį Danija vėl atidarė savo ambasadą Kijeve.

Ambasados atidaryme dalyvavo šalies užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas. „Danijos ambasados durų atidarymas - labai stiprus Danijos paramos Ukrainai ir jos žmonėms simbolis", - pranešime teigė J. Kofodas.

Danija savo ambasadą Ukrainoje uždarė dėl vasario 24 dieną prasidėjusios Rusijos invazijos ir dabar tapo pirmąja ją vėl atidariusia Šiaurės šalimi. Pasak Užsienio reikalų ministerijos Kopenhagoje, čia iš pradžių dirbs ribotas žmonių kiekis, tačiau laipsniškai bus grįžta prie įprastos veiklos.

Ukrainoje taip pat neseniai lankėsi Danijos premjerė Mette Frederiksen. Ji savo vizito metu paskelbė apie papildomą 600 mln. Danijos kronų (81 mln. eurų) vertės karinę paramą Ukrainai.

11:09 Ukraina teigia netoli Gyvačių salos sunaikinusi du Rusijos patrulinius laivus

Pirmadienio rytą Juodojoje jūroje naudojant „Bayraktar" droną sunaikinti du Rusijos patruliniai laivai. Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužinas, kurį cituoja agentūra „Reuters".

„Šiandien auštant netoli Gyvačių salos sunaikinti du Rusijos „Raptor" tipo laivai", - socialiniame tinkle „Telegram" parašė V. Zalužinas.

Rusija šių žinių dar nekomentavo.

10:39 Ukrainos URM vadovas ragina Vokietiją imtis vadovaujamo vaidmens Europoje

Vokietijos atsakas į Rusijos Ukrainoje sukeltą karą, palyginti su kitomis Europos šalimis, buvo neryžtingas, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

D. Kuleba vokiečių laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung" sakė, kad Berlynas „turėtų imtis vadovaujamo vaidmens Europoje, ypač politikos žemyno rytuose klausimu", ir nurodė, kad tai apima ginklų tiekimą Kyjivui, sankcijas Rusijai ir Europos Sąjungos (ES) šalies kandidatės statuso suteikimą Ukrainai. Pasak diplomatijos vadovo, Ukraina iš Vokietijos vyriausybės ateityje tikisi drąsių sprendimų.

D. Kuleba kartu perspėjo, kad jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas laimės šį karą, „Europa kelis dešimtmečius neregės stabilumo ir saugumo". Tačiau, ministro teigimu, jei pergalę iškovos Ukraina, tai Europą sustiprins.

Kalbėdamas apie Rusijos grasinimus panaudoti branduolinį ginklą, D. Kuleba nurodė: „Šiuo klausimu Rusija, kurią valdo bepročio režimas, turi būti pažabota. Putinui branduoliniai ginklai veiksmingiausi tada, kai jie yra nenaudojami. Grasinti yra veiksmingiau, nei iš tikrųjų panaudoti šiuos ginklus."

09:50 Turkija nepritaria Vakarų sankcijoms ir priima rusų turistus bei jų "Mir" korteles

Turkija stengiasi pritraukti daugiau rusų turistų, plėsdama rusiškos mokėjimo kortelių sistemos „Mir" naudojimą ir taip faktiškai siekdama apeiti Vakarų sankcijomis sukurtas kliūtis mokėjimams, praneša Vokietijos transliuotojas DW.

Turkija šiais metais nori padidinti savo pajamas iš turizmo iki priešpandeminio lygio ir atgaivinti krizės nualintą ekonomiką, nes dėl infliacijos turkiškos liros vertė sumažėjo perpus.

Tai lengviau pasakyti, nei padaryti, nes Turkija labai priklauso nuo Rusijos energijos tiekimo, prekybos ir turizmo. 2019 metais abiejų šalių prekybos apimtis siekė 25,07 mlrd. eurų.

NATO narė Turkija iš principo nepritaria Vakarų sankcijoms Rusijai ir prie jų neprisijungė. Ji nori palaikyti gerus santykius tiek su Rusija, tiek su Ukraina, nes šalyje gilėja ekonomikos krizė, o infliacija pasiekė dvidešimties metų aukštumas dėl didėjančių energijos ir grūdų kainų.

Todėl pajamos iš turizmo laikomos gyvybiškai svarbiomis siekiant sumažinti didžiulį einamosios sąskaitos deficitą, tačiau dėl sankcijų taikomi atsiskaitymų kortelėmis ir skrydžių apribojimai sukėlė baimę, kad Rusijos turizmas į Turkiją sumažės. Tačiau Turkija galbūt rado išeitį.

Rusai gali mokėti „Mir" kortelėmis

JAV kortelių milžinės „Mastercard" ir „Visa" sustabdė savo veiklą Rusijoje, nes tai yra JAV sankcijų, kuriomis siekiama nubausti prezidentą Vladimirą Putiną, dalis. Tačiau Turkija yra parengusi būdą, kaip rusų turistai gali atvykti į Turkiją apeidami „Visa" ir „Mastercard" pasitraukimą: rusai Turkijoje gali naudotis savo lėšomis per Rusijos mokėjimų sistemą „Mir".

Rusija 2014 metais sukūrė „Mir" (rusiškai „taika" arba „pasaulis"), baimindamasi, kad Vakarai gali įvesti sankcijas Rusijos bankams ir verslininkams dėl Krymo aneksijos ir užblokuoti „Mastercard" ir „Visa" operacijas. Vėliau „Mir" buvo įdiegta kai kuriose užsienio šalyse, kuriose keliauja ir gyvena rusai.

Rusijos banko duomenimis, „Mir" kortelės priimamos visoje Rusijos Federacijoje ir dar 12 šalių, įskaitant Armėniją, Kirgiziją, Kazachstaną, Baltarusiją, Vietnamą ir Kiprą. 2021 metų pabaigoje išduotų „Mir" kortelių skaičius siekė 113,6 mln.

Šiuo metu Turkijoje mokėjimus „Mir" kortelėmis priima trys bankai. Vienas jų „Mir" korteles pradėjo priimti 2019 metais, motyvuodamas abiejų šalių prekybiniais ryšiais.

Turkijos iždo ir finansų ministras Nureddinas Nebatis sakė, kad šiuo metu Turkijoje „Mir" kortelių naudojimo lygis siekia apie 15 proc. Bankai stengiasi jį dar padidinti, nepaisydami praėjusį mėnesį Ukrainos centrinio banko išsakyto raginimo šalims, taip pat ir Turkijai, sustabdyti visus mokėjimus „Mir" kortelėmis.

Šiuo metu Turkijoje gyvenantys rusai dėl Vakarų sankcijų neturi kitų mokėjimo galimybių, išskyrus „Mir" korteles ir grynuosius pinigus. Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Turkijos bankai atsargiai atidaro banko sąskaitas naujai atvykusiems rusams Turkijoje, nes baiminasi pažeisti sankcijas. Nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo karas, tūkstančiai rusų atvyko į Turkiją, laikydami ją saugiu prieglobsčiu nuo sankcijų.

Vaikščiojimas plonu ledu

Kai kurie ekspertai perspėja, kad Turkijos veiksmai gali būti interpretuojami kaip bandymas apeiti Rusijai taikomas sankcijas.

Turkija, kuri turi bendrą Juodosios jūros pakrantę ir su Rusija, ir su Ukraina, palaiko „sudėtingus" politinius ir ekonominius santykius su abiem valstybėmis, portalui DW sakė Stambule gyvenanti ekonomistė Güldem Atabay. Pasak jos, „Kaip Vokietija negali įvesti energetinio embargo, taip ir Turkijos pozicija Rusijos atžvilgiu yra suprantama - taip ji bando apsisaugoti".

Tačiau ji perspėja, kad su tokiu požiūriu Turkija turi būti atsargi.

„Jei bus siekiama pirkti energiją iš Rusijos ir parduoti ją Vakarams, Turkijos pozicija taps ne teisinga, o klaidinga. Atsižvelgiant į tai, kad esame šalis, kurioje tokių iniciatyvų potencialas yra didelis, jei pradėsime girdėti apie tai, kad čia perkami ir perdirbami naftos produktai, kurie paskui parduodami į Vakarus, gali kilti problemų, jei tai taps Rusijos įrankiu išvengti Vakarų embargo".

Londone įsikūrusios investicinės bendrovės „BlueBay Asset Management" strategas Timothy Ashas taip pat kritiškai įvertino Turkijos požiūrį į sankcijas Rusijai ir socialiniame tinkle „Twitter" perspėjo, kad Turkija vaikšto plonu ledu.

09:41 A. Baerbock: Vokietija palaiko rusiškos naftos embargą

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pakartojo, kad Berlynas palaiko galimybę įvesti embargą naftos importui iš Rusijos.

A. Baerbock sakė visuomeniniam transliuotojui ARD, kad Vokietija yra pasirengusi kelerius metus išgyventi be rusiškos naftos. Pasak ministrės, pastaruoju metu buvo sudarytos naujos sutartys dėl naftos tiekimo, kurios gerokai sumažino Vokietijos priklausomybę nuo Rusijos.

Vyriausybės Berlyne duomenimis, per kelias savaites Vokietija sumažino savo priklausomybę nuo rusiškos naftos nuo 35 proc. iki 12 proc.

Vokietijai tarus pritariamąjį žodį naftos embargui, didėja spaudimas atitinkamą sprendimą delsiančioms priimti likusioms Europos Sąjungos (ES) šalims. Vėliau pirmadienį Briuselyje vyks ES energetikos ministrų susitikimas, kuriame, be kita ko, bus kalbama apie Rusijos sprendimą nutraukti dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai.

09:14 Naujoji Zelandija įveda naujas sankcijas Rusijos įstatymų leidėjams

Naujoji Zelandija pirmadienį paskelbė įvedanti naujas sankcijas Rusijos įstatymų leidėjams ir gynybos sektoriui.

Naujausių sankcijų taikinyje - 170 Rusijos parlamento aukštųjų rūmų narių ir šešios gynybos sektoriaus bendrovės bei organizacijos, pranešė užsienio reikalų ministrė Nanaia Mahuta.

„Tęsiantis prezidento (Vladimiro) Putino karo mašinos neteisėtoms atakoms ir aiškėjant vis daugiau žiaurumų, esame pasiryžę priversti visus atsakingus asmenis sumokėti, - teigė N. Mahuta. - Palaikome Ukrainos žmones ir esame įsipareigoję patraukti prezidentą V. Putiną ir jo karo kurstytojų šutvę atsakomybėn."

Pasak užsienio reikalų ministrės, Velingtonas taip pat įveda visapusiškas sankcijas daugiau kaip 400 žmonių, kuriems prieš tai jau buvo pritaikytas kelionių draudimas. „Tai neleis sankcijų jau veikiamiems žmonėms vykdyti veiklą Naujojoje Zelandijoje ir neleis paversti šalies Rusijos neteisėtos veiklos Ukrainoje dalyvių finansų rojumi", - pabrėžė N. Mahuta.

Šalis kiek anksčiau jau pritaikė tikslines sankcijas V. Putinui, jo vyriausybės nariams, oligarchams ir aukšto rango kariuomenės vadams. Naujoji Zelandija į savo oro erdvę taip pat nebeįsileidžia Rusijos ir Baltarusijos lėktuvų bei taiko 35 proc. muitus rusiškų prekių importui.

08:41 Rytų Ukrainoje per Rusijos antskrydžius žuvo aštuoni žmonės

Sekmadienį Rytų Ukrainoje per Rusijos antskrydžius žuvo aštuoni žmonės, pranešė paveiktų sričių gubernatoriai.

Pasak Donecko srities gubernatoriaus Pavlo Kyrylenkos, šiai sričiai priklausančiame Lymano mieste per apšaudymą žuvo keturi žmonės. Gubernatoriaus teigimu, sužeista dar 11 žmonių, o kitame mieste netoli Lymano nuo sužeidimų mirė dar vienas žmogus.

Tuo metu Charkovo mieste ir jo apylinkėse per gyvenamųjų rajonų apšaudymą žuvo trys žmonės ir dar aštuoni civiliai sužeisti, pranešė Charkovo srities gubernatorius Olehas Synegubovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai pripažino, kad situacija Donbase yra sudėtinga. Šis regionas dabar laikomas pagrindiniu Rusijos kariuomenės, kuri vasario 24 dieną įsiveržė į Ukrainą, taikiniu.

08:05 Lvove prieglobstį randa ir keturkojai karo pabėgėliai

Didžiausias vakarų Ukrainos miestas Lvovas yra tapęs ne tik nuo karo baisumų bėgančių žmonių prieglobsčio centru, čia iš visos šalies gabenami ir namų bei šeimininkų netekę gyvūnai.

Dauguma jų apgyvendinama netoli miesto istorinio senamiesčio įsikūrusioje gyvūnų prieglaudoje. Čia apsilankęs Eltos žurnalistas stebėjo, kaip gyvena iš karo zonų atgabenti šunys ir katės, kurie, anot savanorių, dažnai ištraukti tiesiai iš griuvėsių, savaitėmis valkatavę ir badavę. Taip pat prieglaudoje rūpinamasi sužeistais laukiniais gyvūnais, gandrais ir kitais paukščiais.

Priglausta tūkstančiai

Tik įėjus į šunims skirtą nemažą patalpą, pasigirsta kurtinantis lojimas. Vieni keturkojai blaškosi voljeruose, kiti guli ir stebi prašalaitį abejingomis akimis. Pasirodžiusi prieglaudos savanorė Nata Turko paaiškino, kad čia gyvena šunys iš karo siaubiamų Ukrainos zonų, tad ramybės čia nebūna.

Paklausta, kaip praeina laikas prieglaudoje, savanorė teigė, kad priklauso nuo dienos. „Dirbu čia nuo kovo pabaigos. Visko būna. Vieną dieną viskas gerai, savanoriai sklandžiai dirba, turime pakankamai pašaro, per kitą iš subombarduotos Irpenės (miestas netoli Kijevo) atvažiuoja šimtas šunų, ir tada prasideda. Dauguma tų gyvūnų turi psichinių ir fizinių problemų, juos reikia gydyti, nekalbant jau apie tinkamų sąlygų užtikrinimą. Lakstome po 12-16 valandų, nuovargis didžiulis", - pasakojo savanorė N. Turko.

Šiuo metu Lvovo gyvūnų prieglaudoje gyvena apie tris šimtus šunų ir kačių, o iš viso nuo karo pradžios čia buvo priglausta per tris tūkstančius keturkojų. Savanorės teigimu, gyvūnai čia suvežti iš visos šalies, daugiausia iš rytinių regionų, kur vyksta aktyviausi karo veiksmai.

„Yra šunų iš Charkovo, Donbaso, kačių iš Mariupolio, taip pat turime lapių ir gandrų iš Kijevo apylinkių, yra ir kitų laukinių gyvūnų. Kalbant apie naminius gyvūnus, dalies jų šeimininkai žuvę arba dingę be žinios, dalis pabėgo į Lvovą, bet neturi sąlygų jais rūpintis, tad palieka čia. Vienu metu esame turėję vien šunų apie tris šimtus ir dar kačių mažiausiai du šimtus. Buvo tikrai ankšta. Prasčiausia tai, kad neaišku, kas bus toliau, bet greičiausiai gyvūnų srautas nemažės", - sakė N. Turko.

Laukia bet kokios paramos

Pasak N. Turko, dauguma gyvūnų prieglaudoje vidutiniškai gyvena apie mėnesį, kai kurie čia užtrunka vos dieną kitą. „Ši vieta yra tarsi logistikos centras, čia sandėliuojamas pašaras, skirtas kitoms Ukrainos prieglaudoms. Gauname paramos iš visos Europos, taip pat ir iš Lietuvos. Dalis gyvūnų ten pat ir išvežama, dažniausiai į Lenkiją ir toliau į Vokietiją, pasiekia net Portugaliją. Išvykusius gyvūnus netrukus pakeičia nauji, tai tarsi nesibaigiantis ratas. Tiesa, šiuo metu su pervežimais turime bėdų, nes priimtas įstatymas, jog vienas ukrainietis per sieną gali gabentis tik penkis gyvūnus", - sakė mergina.

Jos teigimu, nors šiuo metu prieglaudos sandėlyje pašaro ir medikamentų gyvūnams yra, jo nuolat trūksta. „Apetitai yra didžiuliai, atsargos greitai išsenka, tad mums nuolat reikia pašaro, ypač geresnės kokybės, skirto sergantiems gyvūnams, didesnio maistingumo ir pan., taip pat įvairių vaistų, visgi dauguma mūsų šunelių yra ligoniai. Turime kontūzijos atvejų, atvirų žaizdų, lūžių, visko ir nesuskaičiuosi. Tad laukiame bet kokios pagalbos, mūsų durys atviros visiems", - pabrėžė N. Turko.

Mergina pridūrė, kad asmeniškai jai skaudžiausia matyti psichologiškai palaužtus šunis. „Kai prie jų prieini, jie ima žaloti save, kiti panirę į apatiją, neėda. Nors, atrodo, jau esi mačius visko, bet tas vaizdas vis tiek pakerta kojas", - sakė N. Turko.

Šunys populiaresni

Katėms skirta patalpa gerokai mažesnė, čia palyginti ramu. Tarp voljerų sukinėjasi savanorė Lilija. „Čia mano zona, antrieji namai. Myliu jas visas kaip savo. Kiekvieną apeinu, pakalbinu, pašeriu. Joms reikia daug dėmesio ir šilumos. Jos patyrusios siaubingų dalykų, jei papasakotų, jums ausys užsiraitytų. Bet jos tyli, tik nori pažaisti ir po to būti ramiai", - iš lėto pasakoja Lvovo gyventoja.

Lilija sakė, jog dabar jos žinioje apie aštuoniasdešimt kačių, anksčiau buvo dvigubai daugiau. „Vienos išvežtos gydytis, kitos atsidūrė Vokietijos, Lenkijos prieglaudose. Tos, kurios liko, tiesiog laukia. Galbūt jos svajoja grįžti namo, tik kažin, ar tai atsitiks. Jos atvežtos iš Charkivo, Irpenės, Bučos, šios vietos vis dar netinkamos tokioms nuostabioms būtybėms", - sakė Lilija.

Savanorė pasakojo, jog kartais kates priglaudžia ir vietos gyventojai. „Štai vakar moteris pasiėmė dvi kates. Apskritai sulaukiame to dėmesio iš miestiečių. Ateina žmonės šunų pavedžioti, kartais ir pas maniškes užsuka. Deja, šunys visgi pirmauja", - skėstelėjo rankomis užkietėjusi kačių mylėtoja Lilija.

Atvežė pusę tonos pašaro

Lietuviai, teikdami pagalbą nukentėjusiems nuo karo Ukrainoje, nėra paskutinėje vietoje. Apie tai liudija ir Lvovo gatvėse neretai matomi automobiliai lietuviškais numeriais ir humanitarinės pagalbos ženklais.

Kaip sakė Juozo Gabrio vardo paramos organizacijos „Šviesos kariai" koordinatorė Renata Ambrazaitienė, vien per šią organizaciją iš Lietuvos per kelis mėnesius į Ukrainą buvo atvežta daugiau kaip pusė tonos pašaro šunims ir katėms.

„Daugiausia orientuojamės į pagalbą civiliams ir kariams, bet gyvūnai taip pat rūpi. Juolab, jog kai kurie kariai dirba su šunimis, teritorinės gynybos atstovai, kiti daliniai eina per išlaisvintus miestus, kur pilna valkataujančių gyvūnų, juos čia pat šeria, taip pat surenka, padeda nugabenti į prieglaudas. Kiek galėdami prisidedami prie to proceso, kiekviena auka, net maišelis pašaro, yra svarbi", - sakė R. Ambrazaitienė.

07:44 S. Lavrovas: Rusija nesieks užbaigti karo Ukrainoje iki gegužės 9-osios

Rusija nesieks užbaigti savo karo Ukrainoje iki gegužės 9-osios, kai šalyje minima Pergalės diena, pareiškė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Duodamas interviu Italijos kanalui „Mediaset", S. Lavrovas tvirtino, kad Maskva neskubės užbaigti savo „specialiosios karinės operacijos" būtent iki šios datos. „Mūsų kariuomenė nesieks dirbtinai priderinti savo veiksmų prie kurios nors datos, įskaitant Pergalės dieną", - pareiškė S. Lavrovas. Pasak jo, operacijos Ukrainoje tempas esą priklausys nuo poreikio sumažinti bet kokią grėsmę civiliams ir Rusijos kariuomenei.

Rusija Pergalės dieną įprastai pamini Maskvoje surengdama didžiulį karinį paradą, o prezidentas Vladimiras Putinas pasako kalbą, kurioje išgiria savo šalies vaidmenį įveikiant fašizmą Europoje. Tačiau šios datos minėjimą šiais metais temdo Maskvos Ukrainoje pradėtas kruvinas karas, kurį V. Putinas teisina tuo, neva šią šalį reikia „denacifikuoti".

„Šiemet, kaip ir visada, gegužės 9-ąją paminėsime iškilmingai. Prisiminsime tuos, kurie krito už Rusijos ir kitų buvusios Sovietų Sąjungos respublikų išlaisvinimą, už Europos išlaisvinimą nuo nacių maro", - tikino S. Lavrovas.

Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, šioje šalyje jau žuvo tūkstančiai žmonių, o dar keli milijonai buvo priversti palikti savo namus. Maskva tvirtina, kad Ukrainoje iki šiol neteko kiek daugiau nei tūkstančio karių, tačiau, Ukrainos duomenimis, šis skaičius jau viršija 20 tūkst.

07:32 Netoli Zaporožės ukrainiečiai atrėmė daug rusų atakų

Ukrainos kariuomenė teigia atrėmusi seriją Rusijos atakų aplink svarbų Zaporožės miestą Ukrainos pietuose.

Ukrainos pajėgos stabilizavo frontus į pietryčius nuo miesto, o atsiradusi pertrauka tarp mūšių naudojama gynybinėms pozicijoms įtvirtinti, sekmadienio vakarą pranešė naujienų agentūra UNIAN, remdamasi regiono administratoriumi Oleksandru Staruchu.

Jis sakė, kad Rusijos daliniai kelis kartus nesėkmingai bandė apsupti Ukrainos karius į rytus nuo Zaporožės, o per mūšius buvo apgadinta daug gyvenamųjų pastatų, elektros ir telefono tinklų.

Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

07:27 Kijevas: Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniame štabe demaskuotas rusų šnipas

Ukrainos saugumo tarnybos, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjo Oleksijaus Arestovyčiaus, šalyje demaskavo Rusijos agentų tinklą.

Vienas iš šių šnipų dirbo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniame štabe, teigė O. Arestovyčius, kurį cituoja portalas „Ukrinform". Prezidento patarėjas nenurodė tikslaus demaskuotų šnipų skaičiaus, tačiau įvardijo vieną iš galimų tinklo užduočių.

„Jie turėjo virš Rusijos ar Baltarusijos numušti keleivinį lėktuvą ir tada dėl to apkaltinti Ukrainą", - tvirtino O. Arestovyčius.

Pasak jo, šiam planui buvo ketinama panaudoti Kijevo turimas priešlėktuvines raketas.

2022-05-01 ĮVYKIAI

19:01 Danija teigia, kad Rusijos lėktuvas pažeidė jos oro erdvę

Danijos vyriausybė sekmadienį pranešė iškvietusi Rusijos ambasadorių, kai šnipinėjantis Rusijos lėktuvas pažeidė jos oro erdvę.

Lėktuvas penktadienio vakarą įskrido į Danijos oro erdvę į rytus nuo Danijai priklausančios Bornholmo salos Baltijos jūroje prieš įskrisdamas į Švedijos oro erdvę, pranešė vyriausybė. Švedijos gynybos pareigūnai apie pažeidimą pranešė šeštadienį. „Rytoj Rusijos ambasadorius bus iškviestas į užsienio reikalų ministeriją", - sekmadienį parašė Danijos užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas. Jis pridūrė, kad tai „visiškai nepriimtina ir ypač kelia nerimą dabartinėje situacijoje", turėdamas omenyje Rusijos invaziją į Ukrainą ir didėjančią įtampą su NATO. Danija yra NATO narė.

Danijos gynybos vadovybės spaudos pareigūnas Henrikas Mortensenas sekmadienį sakė naujienų agentūrai AFP, kad "tai buvo žvalgybinis lėktuvas, kuris mūsų oro erdvėje buvo labai trumpą akimirką. Du danų F-16 tuoj pat įsikišo". H. Mortensenas pridūrė, kad tokie incidentai pasitaiko retai.

18:52 Vienas sužeistas per gaisrą Rusijos kariniame objekte

Sekmadienį Rusijos gynybos ministerijai priklausančiame objekte Belgorode, netoli Ukrainos sienos, kilo gaisras, pranešė regiono gubernatorius, vienas žmogus sužeistas.

„Prie trijų savivaldybių - Borisovo, Belgorodo ir Jakovlevskio miesto rajono - kilo gaisras viename iš Gynybos ministerijos objektų", - per „Telegram" sakė Rusijos Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. Vėliau jis sakė, kad vienas žmogus patyrė nesunkius sužalojimus, ir pridūrė, jog įvykio vietoje dirbo gelbėjimo tarnybos.

Kito pasienio regiono Kursko gubernatorius anksčiau sekmadienį „Telegram" kanale pranešė, kad sugriuvo dalis geležinkelio tilto, kuriuo vežami kroviniai, bet niekas nenukentėjo.

"Tai buvo sabotažas, iškelta baudžiamoji byla. Už tyrimą atsakingos institucijos išspręs šį klausimą", - sakė gubernatorius Romanas Starovoitas, nepaminėjęs Ukrainos pajėgų ir žadėdamas papildomai informuoti vėliau.

Rusija daug kartų kaltino Ukrainos pajėgas atakomis Rusijos teritorijoje, rajonuose netoli Ukrainos sienos.

18:33 V. Zelenskis: iš Mariupolio plieno gamyklos evakuota apie 100 civilių

Pirmoji maždaug 100 civilių grupė evakuota iš apgultos "Azovstal" plieno gamyklos pietiniame Mariupolio uostamiestyje, sekmadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

"Prasidėjo civilių evakuacija iš "Azovstal". Pirmoji maždaug 100 žmonių grupė jau vyksta į kontroliuojamą zoną. Rytoj mes juos sutiksime Zaporižioje", - tviteryje parašė jis, turėdamas omenyje miestą, esantį maždaug už 220 kilometrų į šiaurės vakarus. „Dabar jie, kartu su #JT, stengiasi evakuoti kitus civilius iš gamyklos", - sakė jis.

Anksčiau sekmadienį Jungtinės Tautos patvirtino, kad iš „Azovstal" vykdoma „saugaus praėjimo operacija", kurią koordinuoja Raudonasis kryžius ir Rusijos bei Ukrainos pajėgos. Daugiau informacijos nepateikta saugumo sumetimais.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas taip pat patvirtino, kad Ukrainos Mariupolio mieste vyksta evakuacijos operacija siekiant išgelbėti civilius iš Rusijos kariuomenės apsuptos „Azovstal" gamyklos.

Didžiulė „Azovstal" geležies ir plieno gamykla yra paskutinė Ukrainos pajėgų tvirtovė nusiaubtame Mariupolio uostamiestyje po savaites trukusio Rusijos kariuomenės puolimo. Keli šimtai Ukrainos karių ir civilių glaudžiasi sovietinių laikų požeminių tunelių labirinte po plieno gamykla, daugeliui jų reikia medikų pagalbos. Daugiau nei 11 kvadratinių kilometrų besidriekiantis kompleksas yra didžiulis geležinkelio linijų, sandėlių, anglies krosnių, fabrikų, kaminų ir tunelių, idealiai tinkančių partizaniniam karui, kompleksas.

Pirminiais duomenimis, iš plieno gamyklos patalpų autobusų kolona jau buvo išvežtos kelios dešimtys civilių. Pirmoji evakuacija įžiebė viltį, kad gali būti vykdoma platesnė operacija. Ukrainos pareigūnų teigimu, gamyklos bunkeriuose vis dar įstrigę apie 1000 civilių. Rusija kalba apie 2500 žmonių ir teigia, kad daugelis jų yra kariškiai ir „užsienio samdiniai".

17:02 Kijevas praneša apie žuvusiuosius per ataką prieš Rusijos armijos štabo būstinę Iziume

Keli žmonės žuvo per ukrainiečių ataką prieš Rusijos kariuomenės štabo būstinę Iziumo mieste, sakoma Kijevo vyriausybės pareigūnų paskelbtoje informacijoje.

Tarp aukų yra aukšto rango karininkai, „Telegram" kanale pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka.

Pasak Ukrainos pareigūnų, ten taip pat apsistojo Rusijos generalinio štabo vadas Valerijus Gerasimovas, atvykęs vadovauti puolimui Donbase.

Teigiama, kad ataka rytiniame mieste įvyko šeštadienį. Iš Maskvos negauta patvirtinimo apie ataką ir apie tai, ar V. Gerasimovas buvo šiame rajone.

17:02 JT teigia, kad iš Ukrainos plieno gamyklos vykdoma „saugaus praėjimo operacija"

Sekmadienį vykdoma operacija, kad civiliai galėtų palikti apgultą "Azovstal" plieno gamyklą Ukrainos Mariupolio uostamiestyje, pranešė Jungtinių Tautų (JT) atstovas.

„JT patvirtina, kad "Azovostal" plieno gamykloje vyksta saugaus praėjimo operacija, derinama su Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus Komitetu ir konflikto šalimis", - sakė atstovas spaudai Jensas Laerke.

16:52 Bulgarijos prezidentas: karas visoje Europoje „realus"

Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas perspėjo, kad yra pavojus, jog karas Ukrainoje išplis visoje Europoje ir net visame pasaulyje.

„Rizika, kad karas peraugs į visos Europos ir net pasaulinį (karą), yra reali", - sekmadienį per gegužės 1-ąją sakė R. Radevas. Jis sakė, kad sprogimai aidi „Europos širdyje". „Mūsų namai, vaikai, mūsų tėvynė ir gamta gali tapti šio eskalavimo aukomis", - perspėjo R. Radevas.

Prorusišku laikomas R. Radevas toliau sakė, kad „mūsų patriotinė pareiga" yra neleisti Bulgarijai įsitraukti į Ukrainos karą. Taip jis prieštarauja ministrui pirmininkui Kirilui Petkovui, kuris nori, kad Bulgarija siųstų ginklus Ukrainai. Dėl karinės pagalbos Ukrainai Bulgarijos liberalų-socialistų keturių partijų koalicija yra susiskaldžiusi. Socialistai grasina trauktis iš vyriausybės, jei bus nuspręsta siųsti ginklų ir amunicijos.Nacionalinė asamblėja Sofijoje šį trečiadienį svarstys galimą karinę pagalbą Kijevui.

16:05 Prie sienos su Ukraina iš dalies sugriuvo Rusijos geležinkelio tiltas

Vakarų Rusijos Kursko srityje netoli šalies sienos su Ukraina iš dalies sugriuvo geležinkelio tiltas.

Specialistai tiria incidento priežastis, sekmadienį per „Telegram" parašė Kursko gubernatorius Romanas Starovoitas ir pridūrė, kad niekas nenukentėjo.

Sudžos rajonas, kur tiltas jungia to paties pavadinimo miestelį su Sosnovy Boro kaimu, ribojasi su Šiaurės rytų Ukrainos Sumų sritimi, iš kurios pasitraukė Rusijos pajėgos.

Iš karto nebuvo aišku, ar tilto griūtis susijusi su tebesitęsiančia Rusijos invazija į Ukrainą. Rusija ne kartą kaltino Ukrainą užpuolus jos teritoriją ir, nors pastarosiomis savaitėmis Rusijos pramonės ir karinės paskirties objektuose griaudėjo sprogimai, atakų šaltinis neaiškus.

13:58 Maskva pranešė, kad iš Mariupolio plieno gamyklos evakuota beveik 50 civilių

Rusijos gynybos ministerija sekmadienį pranešė, kad beveik 50 civilių buvo evakuoti iš apsuptos „Azovstal" plieno gamyklos Ukrainos Mariupolio uostamiestyje.

„Balandžio 30 d., įgyvendinus paliaubas ir atidarius humanitarinį koridorių, dvi civilių grupės paliko gyvenamuosius pastatus, esančius greta „Azovstal" plieno gamyklos teritorijos", - per „Telegram" pranešė ministerija. „Dvidešimt penki gyventojai išvyko po pietų. Ankstyvą vakarą išvyko antra 21 žmogaus grupė ir buvo nuvežta į Bezimenę - kaimą, esantį pusiaukelėje tarp Mariupolio ir Rusijos sienos. „Visiems civiliams buvo suteiktas apgyvendinimas, maistas ir būtina medicininė pagalba", - nurodė Rusijos valdžia, nepatikslinusi, kur buvo išvežta pirmoji grupė.

Gynybos ministerijos vaizdo įraše buvo matyti tamsoje keliaujanti automobilių ir autobusų vilkstinė, ​​pažymėta „Z" raide, kurią kare naudoja Rusijos pajėgos.

Šeštadienį Ukrainos pajėgos, saugančios „Azovstal" teritoriją, pranešė, kad į Zaporižios miestą buvo evakuota 20 civilių, įskaitant vaikus.

Sekmadienį Rusijos gynybos ministerija taip pat patvirtino, kad „netoli Odesos didelio tikslumo raketos „Onyx" sunaikino angarą kariniame aerodrome, jame buvo ginklai ir amunicija iš JAV ir Europos šalių, taip pat sunaikintas kilimo ir tūpimo takas".

13:20 Britų žvalgyba: Rusija siekia „ilgalaikės" įtakos Chersone

Sekmadienį Rusija planuoja įvesti rublį kaip oficialią valiutą Pietų Ukrainos Chersono mieste, siekdama „ilgam laikui daryti stiprią politinę ir ekonominę įtaką Chersone", pranešė britų žvalgyba.

„Ilgalaikė Chersono ir jo transporto jungčių kontrolė padidins Rusijos galimybes išlaikyti savo veržimąsi į šiaurę ir vakarus bei padidins Rusijos Krymo kontrolės saugumą", - sakoma Gynybos ministerijos sekmadienį paskelbtame žvalgybos vertinime.

13:17 Ukraina paleido raketas į Rusijos okupuotą Gyvačių salą

Ukrainos pajėgos pranešė pakartotinai paleidusios raketas į Rusijos okupuotą Gyvačių salą Juodojoje jūroje.

Per atakas sunaikintos kelios oro gynybos sistemos ir ryšių padalinys, sekmadienį pranešė Ukrainos kariuomenės pietinė vadovybė. Teigiama, kad per antskrydžius žuvo 42 Rusijos kariai.

Nei atakos, nei aukų skaičiaus neįmanoma nepriklausomai patikrinti. Iš Rusijos pusės pranešimų nebuvo. Gyvačių sala yra nutolusi maždaug 35 kilometrus nuo Ukrainos krantų ir vasario pabaigoje buvo Rusijos užimta.

12:08 Ukrainos ambasadorius sako Vokietijai: mums reikia modernesnių ginklų

Ukraina ragina Vokietiją tiekti modernesnę ginkluotę - vos po kelių dienų, kai Vokietijos vyriausybė pirmą kartą patvirtino tiesioginį priešlėktuvinių tankų pristatymą Ukrainos kariuomenei.

Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas laikraščiui „Bild am Sonntag" sakė, kad priešlėktuviniams tankams „Gepard" jau 40 metų. Kad nugalėtume Rusiją, „mums reikia moderniausių vokiečių ginklų", sakė jis. Jo teigimu, reikia naujesnių „Leopard" ir „Marder" tankų, taip pat savaeigių haubicų „ir daug daugiau".

Pasak jo, kancleris Olafas Scholzas lėtai reagavo į Ukrainos karą, jis jį palygino su pirmtake kanclere. „Atrodo, kad Olafas Scholzas elgiasi kaip Angela Merkel: pirmiausia palaukia, stebi ir vėliau nusprendžia - arba ne. Trūksta vaizduotės ir drąsos".

A. Melnykas sakė, kad Kijevas taip pat nori daugiau finansavimo iš Vokietijos, kad padėtų Kijevui persiginkluoti. Susirūpinimą, kad Vokietija taps konflikto šalimi, jis apibūdino kaip beprasmį, nes „Putinui Vokietija jau seniai yra konflikto šalis. Tie, kurie nori užkirsti kelią, kad jo karas neišplistų, dabar turi mums padėti pastatyti Putiną į vietą".

„Trečiasis pasaulinis karas jau prasidėjo. Putino vykdomas Ukrainos puolimas paliečia visus", - pridūrė A. Melnykas.

12:06 JT maisto agentūra: Ukrainoje įstrigo milijonai tonų nepanaudotų grūdų

Jungtinės Tautos perspėjo, kad karas Ukrainoje daro rimtą poveikį jos gebėjimui pristatyti skubiai reikalingą pagalbą maistu viso pasaulio šalims, nes didelė jo dalis įstrigusi Ukrainos uostuose.

„Šiuo metu beveik 4,5 mln. tonų grūdų įstrigę Ukrainos uostuose ir laivuose ir negali būti panaudoti", - dpa sakė Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programos (WFP) Vokietijoje direktorius Martinas Frickas. Maisto eksportas yra nepaprastai sunkus, nes Ukrainos uostai ir jūrų keliai į šalį yra nepasiekiami dėl Rusijos invazijos.

Iki karo pradžios Ukraina buvo viena svarbiausių kviečių gamintojų pasaulyje ir didelė kukurūzų gamintoja. Daugelis šalių yra priklausomos nuo pigių kviečių iš Ukrainos. Grūdai taip pat labai svarbūs teikiant pasaulinę pagalbą maistu. „Pasaulyje skubiai reikia Ukrainos maisto", - sakė M. Frickas.

Jis pridūrė, kad Pasaulio maisto programa iki šiol suteikė pagalbą maistu maždaug 2,5 mln. ukrainiečių - daugiausia pačioje Ukrainoje ir keliems šimtams tūkstančių Moldovoje. „Maistas turi patekti pas įstrigusius ir kenčiančius žmones Ukrainoje, bet taip pat jis turi išeiti iš regiono ir patekti į pasaulį, kad sušvelnintų pasaulinę maisto krizę", - sakė M. Frickas.

WFP reikia humanitarinės prieigos, tiek prie žmonių, tiek prie uostų, kad būtų galima atnaujinti maisto eksportą, sakė M. Frickas ir pridūrė: „Alkis neturi būti ginklas".

11:19 Per iš anksto nepraneštą vizitą į Kijevą N. Pelosi susitiko su V. Zelenskiu

JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi lankosi Ukrainos sostinėje Kijeve - apie jos kelionę nieko nebuvo paskelbta. Atvykusi ji pareiškė paramą prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, sekmadienį pranešė JAV ir Ukrainos pareigūnai.

„Mūsų įsitikinimu, lankomės pas jus norėdami pasakyti ačiū už jūsų kovą už laisvę (...) Esame įsipareigoję būti šalia jūsų, kol baigsis kova", - pagal Ukrainos prezidentūros paskelbtą vaizdo įrašą V. Zelenskiui sakė N. Pelosi.

V. Zelenskis tviteryje parašė: „Ačiū Jungtinėms Valstijoms už pagalbą ginant mūsų valstybės suverenitetą ir teritorinį vientisumą". „JAV stipriai remia Ukrainą kovojant su Rusijos agresija", - sakė jis.
Apie Kongreso delegacijos kelionę anksčiau nebuvo pranešta.

„Mūsų delegacija su pasididžiavimu perdavė žinią, kad papildoma Amerikos parama yra pakeliui, stengiamės, kad prezidento Joe Bideno tvirtas finansavimo prašymas būtų paverstas teisės aktų paketu", - sakoma N. Pelosi biuro pranešime.

JAV prezidentas J. Bidenas praėjusią savaitę pasiūlė didžiulį 33 milijardų dolerių (31 mlrd. eurų) paketą Ukrainai apginkluoti ir paremti. J. Bidenas taip pat pristatė siūlomus naujus įstatymus, leidžiančius naudoti iš Rusijos oligarchų atimtą prabangų turtą, siekiant kompensuoti Ukrainai už įsiveržusios Rusijos padarytus sugriovimus.

„Kai grįšime į Jungtines Valstijas, mes ir toliau tai darysime labiau informuoti, įkvėpti ir pasirengę atlikti tai, kas reikalinga, kad padėtume Ukrainos žmonėms, ginantiems demokratiją savo tautai ir pasauliui", - tęsiama N. Pelosi pareiškime.

Praėjusį mėnesį Kijeve lankėsi JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.

10:47 Grupė civilių paliko „Azovstal"gamyklą Mariupolyje

Maždaug 20 civilių grupė paliko „Azovstal" plieno gamyklą Mariupolyje, paskutinę pietinio miesto dalį, kuri vis dar yra Ukrainos karių rankose, pranešė BBC.

Tai - pirmoji pasitraukusi grupė nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę įsakė užblokuoti didžiulę pramonės zoną, „kad nė musė neišskristų", prieš tai paskelbęs, jog Mariupolis užimtas. Vyksta derybos dėl maždaug 1000 ten įstrigusių civilių išlaisvinimo.

Rusijos žiniasklaida pranešė, kad šeštadienį palikti „Azovstal" gamyklą sugebėjo 25 civiliai, įskaitant šešis vaikus iki 14 metų amžiaus, tačiau nepasakė, kur žmonės nuvežti. Tai patvirtino ir plieno gamykloje esantys kariai, - jų teigimu, pasitraukė 20 moterų ir vaikų. „Azovo" pulko vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras sakė, kad jie „perkelti į tinkamą vietą ir tikimės, kad jie bus evakuoti į Zaporižią, Ukrainos kontroliuojamą teritoriją".

Mariupolio meras Vadymas Boičenka BBC sakė, kad žmonės buvo „ant gyvybės ir mirties ribos". „(Žmonės) laukia, jie meldžiasi išgelbėjimo (...) Sunku pasakyti, kiek dienų ar valandų turime jų gyvybėms išgelbėti".

Mariupolio užėmimas padėtų Maskvai įgyvendinti savo planus užimti visą pietinę Ukrainos pakrantę, kuri sujungtų prorusiškus separatistinius regionus, tokius kaip Doneckas ir Luhanskas Rytų Ukrainoje, su Krymu, Rusijos aneksuotu 2014 metais. Tai taip pat palengvintų prieigą prie prorusiškos Uždniestrės srities Moldovoje, anapus vakarinės Ukrainos sienos.

Šeštadienį pietvakariniame Odesos uostamiestyje nugriaudėjo trys stiprūs sprogimai, pasak pareigūnų, sunaikintas oro uosto kilimo ir tūpimo takas, todėl jis tapo netinkamas naudoti. Ukrainos gynybos ministerijos atstovas Oleksandras Motuzianykas sakė, kad Rusijos kariuomenė „laipsniškai didina puolimo intensyvumą Rytų Ukrainoje visomis kryptimis vienu metu". „Yra ženklų, kad agresorius rengiasi dar labiau suaktyvinti karo veiksmus", - sakė pulkininkas O. Motuzianykas.

Vakarų pareigūnų teigimu, Maskva rytuose susiduria su dideliais iššūkiais. Jungtinės Karalystės gynybos ministerija nurodė, kad Rusija buvo „priversta sujungti ir perskirstyti dėl nesėkmingo puolimo išeikvotus paskirus dalinius" ir „daugelis šių dalinių tikriausiai yra susilpnėjusios moralės". Tai atliepia JAV pareigūnų nakties pareiškimus, kad Rusija „bent keliomis dienomis atsilieka nuo to, ko siekė".

10:03 Prorusiškas informacinis karas vykdomas iš senos ginklų gamyklos

Informacinis karas vyksta iš senos ginklų gamyklos Sankt Peterburge, kur troliai taikosi į Borisą Johnsoną ir skleidžia paramą Vladimiro Putino invazijai į Ukrainą, rodo tyrimas. Naujame tyrime išsamiai atskleidžiama, kaip Rusijos prezidento režimas mėgina manipuliuoti viešąja nuomone socialiniuose tinkluose ir pagrindinių žiniasklaidos priemonių komentarų skiltyse.

Remiantis Didžiosios Britanijos vyriausybės finansuotu tyrimu, kurį ketinama paskelbti pagrindinėse platformose, nustatyta, kad internetiniai veikėjai nurodo sekėjams taikytis į Vakarų žiniasklaidos priemones ir politikus, tarp jų į Jungtinės Karalystės ministro pirmininko, Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir Europos Sąjungos užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio paskyras socialiniuose tinkluose. Dezinformacijos operacijos taikiniais tapo ir grupių bei muzikantų, įskaitant „Daft Punk", Davido Guettos, Tiesto ir Rammstein, paskyros socialiniuose tinkluose.

Nustatyta veikla tviteryje ir feisbuke, bet ypač instagrame, YouTube ir „TikTok", kur tyrimas ribotas. Tyrime teigiama, kad „TikTok" influenceriams mokama už tai, kad jie skleistų Kremliui palankius pasakojimus. Dar dar viena naujovė - operatyvininkai skleidžia tikras teisėtų socialinės žiniasklaidos vartotojų žinutes, kurios atitinka Kremliaus požiūrį. Atrodo, kad ši technika sukurta, siekiant išvengti socialinės žiniasklaidos platformų kovos su dezinformacija priemonių.

Teigiama, kad pagrindinį vaidmenį internete atlieka „Telegram" kanalas, kuris vadinasi „Cyber ​​Front Z", raidė „Z" reiškia Rusijos paramą karui. Įtariama, kad jo būstinė yra nuomojamose patalpose Sankt Peterburgo „Arsenal" gamykloje - įmonėje, gaminančioje karinę įrangą ir technologijas. Pasak tyrėjų, grupuotė, atrodo, pasimokė iš „Qanon" sąmokslo teoretikų ir teroristinės grupuotės „Islamo valstybė" taktikos.

07:48 V. Zelenskis teigia, kad iki šiol žuvo apie 23 tūkst. Rusijos karių

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad nuo konflikto pradžios prieš du mėnesius Ukrainoje žuvo apie 23 tūkst. Rusijos kareivių. Šeštadienio vakaro vaizdo kreipimesi Ukrainos lyderis sakė, kad taip pat buvo sunaikinta daugiau nei tūkstantis Rusijos tankų ir beveik 2500 kitų karinių transporto priemonių.

Maskva kol kas patvirtino tik kiek daugiau nei tūkstančio Rusijos kareivių žūtį ir sakė, kad žuvusių Ukrainos kovotojų skaičius siekia daugiau nei 23 tūkstančius. Gynybos ministerija Maskvoje anksčiau šeštadienį pranešė, kad sunaikinta daugiau nei 2600 Ukrainos tankų ir šarvuočių, apie 650 dronų, taip pat 142 orlaiviai ir 112 sraigtasparnių.

Šiuo metu kovos daugiausia vyksta Donbase - Donecke ir Luhanske, dalį šių sričių kontroliuoja prorusiški separatistai. Vyrauja įsitikinimas, kad dabar, kai Rusijos armijai nepavyko suduoti stipraus smūgio, Rusija mėgina įtvirtinti savo valdžią teritorijose Ukrainos pietuose ir rytuose.

„Okupantai kaupia papildomas pajėgas naujoms atakoms prieš mūsų kariuomenę šalies rytuose, - sakė V. Zelenskis. - Jie surinko pastiprinimą Charkivo srityje, kad padidintų spaudimą Donbase". Jis kreipėsi į Rusijos kariuomenę: „Kiekvienas rusų karys vis dar gali išgelbėti savo gyvybę. Geriau likite gyvi Rusijoje, nei žūkite mūsų žemėje".

V. Zelenskis sakė, kad Ukraina tęsia derybas dėl sankcijų sustiprinimo Rusijai. „Artimiausiu metu" tikimasi sprendimo dėl naftos importo iš Rusijos apribojimų, sakė jis.

2022-04-30 ĮVYKIAI

20:22 Ukraina ir Rusija vėl apsikeitė karo belaisviais

Ukraina ir Rusija dar kartą apsikeitė belaisviais. Kijevas iškeitė neatskleidžiamą skaičių rusų karių į 14 ukrainiečių, praneša AFP.

Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščiuk socialiniame tinkle „Telegram" paskelbė, kad namo grįš 7 kariai ir 7 civiliai. Viena karė yra penkis mėnesius nėščia.

Penktadienį duodama interviu BBC I. Vereščiuk kaltino Maskvą sąmoningai į Rusiją deportuojant daug ukrainiečių civilių, įskaitant moteris ir savivaldos atstovus, ir naudojantis jais kaip įkaitais.

Vicepremjerė sakė, kad žinoma apie daugiau nei 1 000 įkaitų, įskaitant beveik 500 moterų. Ji pridėjo, kad žmonės laikomi kalėjimuose ir tardymo izoliatoriuose.

Politikė taip pat pažymėjo, kad dabar Ukraina atsisako keistis belaisviais jeigu į sąrašą neįtraukiamos ukrainietės moterys ir civiliai.

Naujienų agentūra dpa paskelbė, kad Rusija kol kas informacijos apie mainus nepatvirtino.

Anot I. Vereščiuk, Rusijos nelaisvėje yra apie 1 000 ukrainiečių civilių ir 700 karių. Tuo metu į Ukrainos nelaisvę pateko apie 700 Rusijos kareivių.

Abi valstybės jau kelis kartus keitėsi karo belaisviais po to, kai vasario 24 d. Rusija užpuolė Ukrainą.

19:57 Kursko srities gubernatorius kaltina Ukrainą apšaudžius pasienio kontrolės punktą

Rusija sako, kad Ukraina panaudojo artileriją ir apšaudė Rusijos pasienio teritoriją Kursko srityje, praneša naujienų agentūra dpa.

Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas pareiškė, kad šeštadienio popietę buvo apšaudytas Krupeco kaime esantis pasienio kontrolės punktas. Anot jo, rusų pasieniečiai taip pat pradėjo šaudyti ir bombardavimas liovėsi. Niekas nenukentėjo.

Penktadienį gubernatorius taip pat aiškino, kad į Kursko sritį buvo šaudyta iš Ukrainos teritorijos.

Šių teiginių nebuvo galima nepriklausomai patikrinti, o Kijevas į juos taip pat nesureagavo.

Po to, kai vasario pabaigoje Rusija įsiveržė į Ukrainą, įvyko sprogimai kai kuriuose netoli sienos esančiuose Rusijos objektuose. Pavyzdžiui, balandžio pradžioje Rusija kaltino Ukrainą dėl gaisro naftos terminale Belgorodo mieste, bet Kijevas neigė atsakomybę.

Vis dėlto praėjusią savaitę Ukrainos prezidento patarėjas Mykhailo Podoliakas tviteryje rašė, kad Ukraina ginsis kaip gali ir neatmetė smūgių galimybės Rusijos bazėms.

19:27 Rusija raketomis apšaudė Odesos oro uostą

Rusija raketomis apšaudė Odesos oro uostą, informuoja naujienų agentūra „Ukrinform".

Apie sprogimus oro uoste socialiniame tinkle „Telegram" paskelbė Odesos miesto taryba, kuri rėmėsi Ukrainos kariuomenės duomenimis.

„Per raketų ataką Odesos srityje buvo apgadintas Odesos oro uosto kilimo ir nusileidimo takas. Juo naudotis nebeįmanomą", - sakoma pareiškime.

16:48 E. Macronas: Prancūzija dar aktyviau teiks karinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai

Šeštadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir žadėjo dar aktyviau teikti karinę ir humanitarinę pagalbą su Rusija kovojančiai Ukrainai, praneša AFP.

Pasak E. Macrono, Ukrainos prezidentas jam padėkojo už tai, kad Prancūzija perdavė daug ginklų. Prancūzijos lyderis pabrėžė, kad „ši parama ir Prancūzijos teikiama humanitarinė pagalba ir toliau intensyvės".

E. Macronas taip pat sakė, kad prancūzų ekspertai tęs savo misiją ir toliau rinks įrodymus apie tarptautinės teisės pažeidimus ir nusikaltimus Rusijos agresijos kontekste.

JAV, Prancūzija, Čekija ir kitos valstybės perdavė Ukrainai šimtus ilgo nuotolio artilerijos sistemų, kurios padeda stabdyti Rusijos vykdomą puolimą Donbase. Prancūzija siunčia savo itin modernias savaeiges artilerijos sistemas „Caesar".

Prancūzijos prezidento tarnyba šeštadienį paskelbė, kad perduota daugiau nei 615 tonų paramos Ukrainai, įskaitant įrangą, medikamentus, generatorius ligoninėms, maistą, palapines ir greitosios pagalbos automobilius.

Prezidentu perrinktas E. Macronas teigė norįs aktyviai dirbti antrąją kadenciją, kad būtų atkurtas Ukrainos suverenumas ir teritorinis vientisumas, ir žadėjo artimai bendradarbiauti su partneriais ir sąjungininkais Europoje.

14:54 Bučoje rasta dar viena masinė kapavietė

Penktadienį Bučoje, prie Ukrainos sostinės Kijevo esančiame mieste, buvo rasta dar viena masinė kapavietė su trijų ukrainiečių civilių kūnais, informuoja naujienų agentūra „Unian".

Kijevo srities policijos vadovas Andrejus Nebytovas sakė, kad Rusijos kareiviai civilius gyventojus kankino, o po to sušaudė ir užkasė kūnus miške prie Mirockės gyvenvietės.

Policija pranešė, kad žmonėms buvo surištos rankos, audeklu uždengti veidai ir akys, o kai kuriems užkimštos burnos. Taip pat ant kūnų pastebėtos kankinimų žymės ir šautinės žaizdos.

Policija apžiūrėjo palaikus, o toliau bus atliekama teismo medicinos ekspertizė.

Tyrėjai Kijevo srityje jau apžiūrėjo 1 202 civilių, kuriuos nužudė rusų okupantai, kūnus.

13:55 V. Zelenskis: Rusija nori sunaikinti Donbasą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėja, kad Rusijos pajėgos siekia sunaikinti Donbasą, praneša dpa.

„Donbase okupantai daro viską, kad išnaikintų visą gyvybę šioje teritorijoje. Nuolatinis brutalus bombardavimas, nuolatiniai rusų smūgiai prieš infrastruktūrą ir gyvenamuosius rajonus įrodo, kad Rusija siekia šią teritoriją paversti negyvenama", - V. Zelenskis sakė šeštadienio rytą transliuotame vaizdo įraše.

Jis taip pat dėkojo JAV prezidentui Joe Bidenui ir Kongresui už ginklų tiekimo programą, sakydamas, kad ji „padės nugalėti ideologinius nacių įpėdinius", kaip ir panaši lendlizo programa padėjo Antrajame pasauliniame kare.

13:25 Ukraina kaltina Rusiją pavogus kelis šimtus tūkstančių tonų grūdų

Ukraina kaltina Rusiją okupuotose teritorijose išvogus kelis šimtus tūkstančių tonų grūdų, praneša „Reuters".

Žemės ūkio viceministras Tarasas Vysockis Ukrainos nacionaliniam transliuotojui pareiškė nuogąstavimus, kad Rusijos kariuomenė okupuotose teritorijose gali pavogti didžiąją dalį iš ten saugotų 1,5 mln. tonų grūdų.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija dar ketvirtadienį paskelbė, kad Rusija užimtose teritorijose pasisavina grūdus, o tai gali kelti grėsmę pasaulio apsirūpinimui maistu.

12:42 Slovakija ir Lenkija ruošiasi perduoti Ukrainai naikintuvus

Slovakija ir Lenkija susitarė dėl naikintuvų MiG-29 perdavimo Ukrainai. Apie tai penktadienį Bratislavoje paskelbė abiejų valstybių gynybos ministrai, informuoja naujienų agentūra dpa.

Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadas sakė, kad Lenkija sutiko saugoti Slovakijos oro erdvę su savo JAV gamybos naikintuvais F-16, jeigu Slovakija nebeturės tarybinių laikų naikintuvų MiG.

Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas teigė, kad Lenkijos karinėms oro pajėgoms bus savaime suprantamas žingsnis išplėsti savo veikimo erdvę. Slovakija daug mažesnė už Lenkiją, o abi ES ir NATO narės ribojasi su Ukraina, kuriai aktyviai teikia humanitarinę ir karinę pagalbą.

Iš pradžių J. Nadas ir kiti valdžios atstovai neigė, kad Slovakija gali įgyvendinti Ukrainos prašymą perduoti savo naikintuvus. Jie planavo tarybinių lėktuvų atsisakyti ilgainiui, nes juos prižiūrėti galėjo tik technikai iš nedraugiškos Rusijos. Šie naikintuvai Slovakijai reikalingi tol, kol ji negavo iš JAV prieš kelis metus užsakytų lėktuvų F-16.

Be to, J. Nadas anksčiau sakė, kad Slovakija negalėtų Ukrainai perduoti ir savo oro gynybos sistemų S-300, taip pat sukurtų Sovietų sąjungos laikais. Tačiau balandžio pradžioje ministras netikėtai paskelbė, kad raketų sistemos buvo atiduotos Ukrainai ir slapta nugabentos į kaimyninę šalį.

Slovakijos opozicija dėl to apkaltino valdžią melavus žmonėms ir palikus šalį be pakankamos ginkluotės.

12:09 Ukraina: Rusijos puolimas rytuose nesėkmingas

Ukrainos Generalinis štabas paskelbė, kad Rusijos pajėgos tęsia bandymus pulti Ukrainos rytuose, tačiau nesėkmingai, praneša naujienų agentūra dpa.

Generalinis štabas teigia, kad Rusija toliau telkia karius prie Iziumo miesto, Charkovo regione. Rusijos kariuomenė bando stumtis į priekį keliose vietose, bet ukrainiečiai puolimą sulaiko.

Dniepropetrovsko sritį apšaudė Rusijos raketos ir artilerija, o rusai iš dalies persigrupuoja ir bando sustiprinti savo pajėgas.

Luhansko ir Donecko srityse ukrainiečiai atrėmė 14 Rusijos bandymų pulti bei sunaikino 11 tankų, 9 dronus ir 7 artilerijos sistemas.

Tuo metu padėtis „Azovstal" metalurgijos gamykloje Mariupolio mieste išlieka neaiški. Rusija aiškina, kad bunkeriuose ir pramoninėje zonoje įsitvirtinę 2 500 ukrainiečių karių ir užsieniečių savanorių. Ukraina skelbia, kad gamykloje glaudžiasi ir evakuacijos laukia 1 000 civilių su vaikais.

Tarpininkaujant Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui, Kijevas ir Maskva susitarė dėl humanitarinio koridoriaus civilių evakuacijai iš gamyklos. Tačiau vis dar neaišku, ar humanitarinis koridorius bus sėkmingai sukurtas.

11:48 Pentagonas: JAV rengia Ukrainos karius Vokietijoje ir kitose šalyse

JAV Gynybos departamento atstovas spaudai Johnas Kirby paskelbė, kad JAV šiuo metu Vokietijoje ir kitose valstybėse apmoko Ukrainos karius naudotis vakarietiška ginkluote, praneša dpa.

Kariai apmokomi naudotis haubicomis ir kitais ginklais, kuriuos Vakarų partneriai tiekia Ukrainai, kad ši apsigintų nuo Rusijos.

J. Kirby sakė, kad ukrainiečiai treniruojasi keliose vietose už Ukrainos ribų. Viena iš valstybių yra Vokietija, o Vašingtonas ir Berlynas palaiko ryšius dėl karinio rengimo programos. Kitų karinio rengimo vietų Pentagono atstovas neatskleidė.

JAV kariuomenė savo instruktorius perkėlė iš Ukrainos dėl saugumo priežasčių dar prieš Rusijai pradėjus puolimą.

160 Floridos Nacionalinės gvardijos karių, kurie patarinėjo Ukrainos pajėgoms, buvo perkelti į kitą Europos valstybę.

J. Kirby sakė, kad tie patys Floridos Nacionalinės gvardijos kariai dabar apmokys Ukrainos pajėgas tik jau kitoje šalyje.

 

Šeštadienį Rusijos pajėgos bombardavo Charkovą, antrą pagal dydį Ukrainos miestą, tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad šalies karinės pajėgos šiame regione pasiekė taktinių laimėjimų, praneša AFP.

Nors Ukraina ir kontroliuoja Charkovą, bet Rusijos pajėgos tęsia miesto bombardavimą ir puolimą.

Charkovo regiono karinė administracija socialiniame tinkle „Telegram" paskelbė, kad vienas žmogus žuvo, o penki buvo sužeisti miestą apšaudžius rusų artilerijai ir minosvaidžiams.

„Padėtis Charkovo regione sunki, tačiau mūsų kariuomenė ir žvalgyba pasiekė svarbią taktinę pergalę", - prezidentas Volodymyras Zelenksis sakė vaizdo įraše.

Ukrainos pajėgos paskelbė atkovojusios strategiškai svarbų Ruskos Lozovos kaimą netoli Charkovo ir evakavusios šimtus civilių.

Tuo metu Rusija pripažino, kad ketvirtadienį Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui lankantis Kijeve jos raketos smogė Ukrainos sostinei. Tai buvo pirmoji tokia ataka prieš Kijevą per pastarąsias dvi savaites, o jos metu žuvo žurnalistė.

Rusijos gynybos ministerija teigė, kad buvo sunaikinti Ukrainos raketų gamyklos „Artem" pastatai.

V. Zelenskis ragino pasaulį reaguoti į ketvirtadienio raketų smūgius, įvykusius netrukus po jo pokalbio su JT vadovu Kijeve.

„Belieka apgailestauti, kad į Rusijos įvykdytą sąmoningą ir žiaurių Jungtinių Tautų pažeminimą nebuvo atsakyta", - sakė Ukrainos prezidentas.

JT generalinis sekretorius taip pat lankėsi Bučoje ir kituose netoli Kijeve esančiuose miestuose, kur Rusija vykdė karo nusikaltimus. Pastaroji neigia, kad jos pajėgos žudė civilius.

„Mane sujaudino Ukrainos žmonių ryžtas ir drąsa. Mano žinia jiems yra paprasta - mes nepasiduosime", - penktadienį tviteryje rašė A. Guterresas.

09:38 JT vadovas įsitikinęs, kad Rusijos raketų smūgiai Kijevui jo vizito metu nebuvo asmeninė žinutė

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas įsitikinęs, kad Rusijos raketų sprogimai Ukrainos sostinėje jo vizito metu nebuvo asmeninė Kremliaus žinutė jam, praneša dpa.

„Jis mano, kad ši ataka su juo nesusijusi. Iš tiesų jis tai priėmė kaip ženklą. Tačiau kaip nepagarbos ženklą Kijevo žmonėms, o ne jam", - penktadienį sakė JT atstovas spaudai Farhanas Haqas.

JT taip pat pareiškė užuojautą žurnalistės Viros Hyryč šeimai, kuri žuvo sprogus raketai.

Penktadienį Rusijos kariuomenė patvirtino smogusi Kijevui dieną anksčiau, kai ten lankėsi A. Guterresas.

Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai Igoris Konašenkovas sakė, kad tolimojo nuotolio itin taikliomis raketomis buvo atakuota Ukrainos raketų gamyklą „Artem".

Tačiau Kijevo meras Vitalijus Klyčko teigė, kad taip buvo „pasveikintas" JT generalinis sekretorius, kuris prieš savo vizitą į Ukrainą Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

„Ponas V. Putinas parodė vidurinį pirštą", - vaizdo įraše sakė V. Klyčko.

Sprogus raketai, žuvo V. Hyryč, o 10 žmonių buvo sužalota. Ji dirbo transliuotojui „Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas" (angl. Radio Free Europe / Radio Liberty). Žuvusi moteris buvo rasta po gyvenamojo pastato griuvėsiais.

08:53 Rusija ragina JAV ir NATO nebetiekti ginklų Ukrainai

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas interviu Kinijos žiniasklaidai paragino JAV ir NATO nustoti tiekus ginkluotę Ukrainai, jeigu šalys iš tikrųjų nori išspręsti krizę, informuoja naujienų agentūra AFP.

Rusija į Ukrainą įsiveržė prieš du mėnesius, bet savo tikslo greitai užimti Kijevą nepasiekė. Dabar Maskva intensyvina operacijas Donbase, Ukrainos rytuose.

Nepaisant to, S. Lavrovas Kinijos valstybinei naujienų agentūrai „Xinhua" sakė, kad „speciali karinė operacija" vyksta griežtai pagal planą.

Kinija vengia pasmerkti Rusijos karą Ukrainoje ir gina savo artimą draugystę su Maskva, o šalies valstybinė žiniasklaida atkartoja Rusijos teiginius apie karą.

„Jeigu JAV ir NATO iš tiesų suinteresuotos Ukrainos krizės išsprendimu, tai pirmiausia turėtų atsibusti ir sustabdyti ginklų ir amunicijos tiekimą Kijevo režimui", - pareiškė S. Lavrovas.

Kremlius jau anksčiau aiškino, kad ginklų tiekimas Ukrainai neva kelia grėsmę Europos saugumui.

Šeštadienį „Xinhua" publikavo interviu, kuriame S. Lavrovas tikina, kad Rusija gali reorganizuoti savo ekonomiką, kad apsigintų nuo „potencialiai neteisėtų priešiškų veiksmų".

Užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad Rusija, kuriai taikomos sankcijos, dabar sutelkė savo dėmesį tam, kad taptų nepriklausoma nuo JAV dolerio, importo ir užsienio technologijų.

Maskva „dedolerizacijos" politiką siekė įgyvendinti keletą metų ir ragino partneres, tokias kaip Kinija ir Indija, mokėjimus atlikti kita valiuta.

Nuo karo pradžios Vakarai taiko sankcijas, kurios Rusijos finansų sektorių iš esmės atkirto nuo pasaulinės ekonomikos.

Tuo metu Ukrainos prokurorai nustatė daugiau nei 8 000 Rusijos karo nusikaltimų ir pradėjo tyrimą prieš 10 rusų karių, įtariamų dėl karo nusikaltimų Bučoje, kur po Rusijos pajėgų atsitraukimo rasta dešimtys užmuštų civilių.

08:12 V. Zelenskis įsitikinęs, kad JAV lendlizo programa padės Ukrainai nugalėti Rusiją

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad JAV lendlizo (ginkluotės tiekimo) programa padės Ukrainai nugalėti Rusiją, praneša naujienų agentūra „Ukrinform".

„Esu dėkingas Jungtinėms Valstijoms, prezidentui Joe Bidenui ir Kongresui už analogišką garsiąją lendlizo programą, kuri itin padės kovoje prieš Rusiją, prieš rusus užpuolikus, kuri labai pasitarnavo kovoje prieš nacius per Antrąjį pasaulinį karą. Esu įsitikinęs, kad dabar lendlizas padės Ukrainai ir visam laisvajam pasauliui nugalėti idėjinius nacių įpėdinius, kurie pradėjo karą prieš mus mūsų žemėje", - sakė V. Zelenskis.

Ukrainos lyderis pažymėjo, kad lendlizas ir kitos pagalbos Ukrainai priemonės yra konkretus įrodymas, kad laisvė ir šiais laikais moka gintis nuo tironijos.

07:44 Pentagono atstovas sako, kad Rusijos pajėgos kare Ukrainoje pademonstravo savo moralinį žlugimą

JAV Gynybos departamento atstovas spaudai Johnas Kirby teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas visiškai nepaiso ukrainiečių civilių žūčių, praneša naujienų agentūra dpa.

Penktadienį J. Kirby žurnalistams sakė, kad Ukrainą užpuolusios Rusijos pajėgos pademonstravo savo abejingumą ir moralinį žlugimą.

Vienas žurnalistas Pentagono atstovo paklausė, ar, jo manymu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas elgiasi racionaliai.

„Nemanau, kad visiškai suvokėme tą smurto ir žiaurumo lygį, kurio jis ėmėsi", - atsakė J. Kirby.

Jis pridūrė, kad nėra psichologas ir negali vertinti, kas dedasi Rusijos prezidento galvoje, tačiau pabrėžė, kad Rusijos pajėgos žiauriai elgiasi su civiliais.

„Sunku žiūrėti į tai, ką jis daro Ukrainoje, ką jo pajėgos daro Ukrainoje, ir manyti, kad etiškas ir moralus žmogus galėtų tai pateisinti", - teigė JAV Gynybos departamento atstovas spaudai.

2022-04-29 ĮVYKIAI

18:40 Lenkija perduoda Ukrainai daugiau kaip 200 tankų „T-72"

Lenkija Ukrainai kovoje su rusų agresoriumi perduoda daugiau kaip 200 sovietinių „T-72" tipo tankų. Tai penktadienį pranešė Lenkijos radijo naujienų agentūra IAR, remdamasi vyriausybės šaltiniais. Dauguma tankų esą jau kirto sieną ir yra Ukrainos teritorijoje.

Ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis prieš kelias dienas patvirtino, kad Ukrainai bus perduotas didelis kiekis tankų, tačiau tikslaus skaičiaus neįvardijo. Prezidentas Andrzejus Duda savaitės pradžioje pareiškė, kad Lenkija nuo karo pradžios Ukrainai suteikė karinės pagalbos už 1,5 mlrd. eurų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per pokalbį su lenkų žurnalistais Kijeve padėkojo „Lenkijai ir lenkams už beprecedentę paramą Ukrainai ir ukrainiečiams", pranešė Lenkijos TV stotis TVN24.

V. Zelenskis turėjo omenyje ne tik paramą ginklais, bet ir jau daugiau kaip 3 mln. iš Ukrainos į Lenkiją pabėgusių žmonių priėmimą. Lenkija esą daro viską, kad pabėgę ukrainiečiai galėtų jaustis kaip namuose. Ir Lenkija labai gerai žino, kad abi šalys turi eiti išvien, jei viena yra užpulta.

17:35 Į Lenkiją atvykusių Ukrainos karo pabėgėlių skaičius viršijo 3 mln.

Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos į Lenkiją atvykusių karo pabėgėlių skaičius viršijo 3 mln. Tai penktadienį tviteryje pranešė Lenkijos pasienio apsauga.

Pareigūnai oficialiuose pasienio su Ukraina postuose suskaičiavo 3,033 mln. žmonių. Per tą patį laiką sieną Ukrainos kryptimi kirto 924 000 asmenų. Nors karas Ukrainoje toliau tęsiasi, Lenkijos institucijos pastarosiomis savaitėmis fiksuoja daugiau grįžtančiųjų nei atvykstančiųjų.

Lenkijos pasieniečiai penktadienį taip pat pranešė apie 30 neteisėtų mėginimų kirsti sieną iš Baltarusijos. Tai buvo Turkijos, Sirijos ir Jemeno piliečiai. Suimti trys spėjami žmonių kontrabandininkai iš Ukrainos, Moldovos ir Uzbekistano. Nuo metų pradžios suimta 118 žmonių kontrabandininkų, dauguma kurių buvo Gruzijos, Lenkijos ir Ukrainos piliečiai, pranešė pasieniečiai.

Žmogaus teisų organizacijos kaltina Lenkiją diskriminacija tų pabėgėlių, kurie yra ne iš Ukrainos. Lenkų tarnybos ne kartą paneigė pažeidinėjančios žmogaus teises ir gynė griežtus savo veiksmus prieš pabėgėlius, atvykstančius iš Baltarusijos. Jie kaltina Minską tyčia gabenant migrantus iš ne Europos šalių prie Lenkijos sienos.

17:30 Nyderlandų pasienio policija padės tirti karo nusikaltimus Ukrainoje

Nyderlandai siunčia 30 pasienio policijos agentų grupę, kuri padės ištirti galimus karo nusikaltimus Ukrainoje, penktadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra, kurio komentarus perdavė naujienų agentūra ANP.

Pasak W. Hoekstros, agentai turėtų atvykti į Kijevą gegužės pirmoje pusėje ir veikti Hagoje įsikūrusio Tarptautinio Teisingumo Teismo galių ribose.

Nyderlandų institucijos, tirdamos keleivinio lėktuvo MH17 numušimą virš rytų Ukrainos 2014 metais, sukaupė nemažai nusikaltimų įrodymų rinkimo patirties.

W. Hoekstra sakė, kad pasienio policija taip pat gali tirti, kas nutiko Bučoje - Kijevo priemiestyje, kur buvo aptikta daugybė nužudytų civilių, kai iš ten pasitraukė Rusijos kariai.

16:50 Ukrainoje žuvus amerikiečiui, JAV perspėja piliečius nevykti ten kariauti

JAV gynybos departamentas penktadienį perspėjo amerikiečius nevykti į Ukrainą kovoti su Rusijos pajėgomis, kai ten žuvo buvęs jūrų pėstininkas.

„Mes ir toliau raginame amerikiečius nevykti į Ukrainą... Tai aktyvaus karo zona, tai nėra ta vieta, į kurią reikėtų keliauti", - sakė Pentagono atstovas žiniasklaidai Johnas Kirby televizijai CNN kitą dieną po to, kai pasirodė pranešimų apie Willy Josepho Cancelio žūtį.

W. J. Cancelio motina Rebecca Cabrera sakė CNN, kad jos 22 metų sūnus pirmadienį žuvo Ukrainoje, į kurią atvyko kovo viduryje ir dirbo privačiam kariniam rangovui.

Ji teigė, kad sūnaus kūno dar nesusigrąžino. Jis paliko žmoną ir vaiką, kuriam dar nėra vienerių metų.
Jo žmona Brittany Cancel sakė „ABC News", kad jos vyras „labai norėjo savanoriauti" Ukrainoje ir „išvyko ten norėdamas padėti žmonėms".

J. Kirby išreiškė užuojautą B. Cancel šeimai ir sakė suprantantis jo „altruistinius motyvus", kartu pabrėždamas, kad yra būdų, kaip paremti Ukrainą „saugiai ir veiksmingai". Jis pridūrė, kad Pentagonas neturi informacijos apie tai, kaip W. J. Cancelis žuvo.

Iškart po Rusijos invazijos, prasidėjusios vasario 24 dieną, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino užsieniečius savanorius kovoti už jo šalį.

Kovo mėnesį Ukrainos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad į kvietimą atsiliepė dešimtys tūkstančių savanorių iš dešimčių šalių.

Ketvirtadienį Londone buvo pranešta apie, kaip manoma, pirmą žuvusį konflikte kovojusį britą. Dar vienas britas dingo be žinios.

15:00 Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 23 tūkst. karių

Rusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 23 000 karių. Tai pranešė portalas „Ukrinform", remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki balandžio 29-osios Rusija taip pat neteko 986 tankų, 2 418 šarvuočių, 435 artilerijos sistemų, 151 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, 73 oro gynybos sistemų, 189 lėktuvų, 155 sraigtasparnių, 1 695 transporto priemonių, 8 laivų, 76 degalų cisternų, 229 dronų ir 31 specialiosios technikos vieneto.

Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

14:39 Ukrainos kariuomenė: Rusija sustabdė puolimą Donbase

Rusijos ginkluotosios pajėgos naktį laikinai sustabdė antžemines atakas Rytų Ukrainoje, penktadienį pranešė Ukrainos kariuomenės generalinis štabas.

„Iziumo kryptimi [priešas] nevykdė jokių puolamųjų veiksmų", - rašė generalinis štabas savo naujausioje ataskaitoje apie padėtį, pažymėdamas, kad Rusijos pajėgos apsiriboja žvalgyba ir artilerijos ugnimi.

Pastarosiomis dienomis Rusijos kariuomenė daugiausia veiksmų vykdė Charkivo regiono Iziumo apylinkėse. Stumiantis į pietus, akivaizdžiai buvo siekiama apsupti Ukrainos pajėgas Donbaso regione.

Ukrainos generalinio štabo duomenimis, kitose fronto teritorijose taip pat išliko palyginti ramu. Pranešama apie artilerijos apšaudymą netoli Donecko, tačiau jokių tolesnių bandymų šturmuoti miestą nebuvo.

Britų žvalgybos tarnyba teigė, kad Rusijos pažangą Donbaso regione stabdo stiprus Ukrainos pasipriešinimas.

„Rusijos teritoriniai laimėjimai riboti ir pasiekti su dideliais Rusijos pajėgų nuostoliais", - tviteryje rašė JK Gynybos ministerija.

Pranešime teigiama, kad kovos buvo „ypač intensyvios" aplink rytinius Lysyčansko ir Severodonecko miestus, „bandant prasiveržti į pietus" nuo Iziumo link Sloviansko.

14:36 Ukraina prašo tarptautinės paramos neutralizuojant minas

Ukraina prašo tarptautinės bendruomenės pagalbos neutralizuojant minas mūšių teritorijose. Reikalingi specialistai ir technika, sakė Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis, kurį cituoja „Ukraijinska Pravda". Ministro teigimu, po vienos aktyvių kovų dienos prireikia 30 dienų minoms likviduoti. Jis pažymėjo, kad vien tik mūšiai sostinės Kijevo regione tęsėsi 30-35 dienas. Teritorijos valymas čia teoriškai truktų daugiau kaip dvejus metus.

Ministras įspėjo, kad prasidėjus pavasariui minos gali apaugti žolėmis ir tada jas bus galima rasti tik su specialia įranga. Ukraina esą turi per mažai specialių pajėgų ir todėl prašo tarptautinių organizacijų atsiųsti specialistų ir technikos.

Ketvirtadienį Kijevo meras Vitalijus Klyčko įspėjo dėl minų pavojaus priemiesčiuose. Anot jo, jau yra nuo minų žuvusių žmonių.

13:51 NVO: Rusijos pajėgos Ukrainoje „paėmė į nelaisvę" du JK pagalbos darbuotojus

Du britai, dirbantys pagalbos savanoriais Ukrainoje, buvo Rusijos pajėgų paimti į nelaisvę, įtariant, kad jie yra „šnipai", penktadienį pranešė nepelno organizacija ir vieno iš jų šeima.

Kaip pranešė humanitarinė organizacija „Presidium Network", pirmadienį Rusijos kareiviai „paėmė į nelaisvę" Paulą Urey ir Dylaną Healy patikros punkte į pietus nuo Zaporižios miesto Pietryčių Ukrainoje.

13:27 Ukrainos gynėjams perduotas dar vienas oro gynybos kompleksas S-300

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų zenitinių raketų kariuomenė gavo oro gynybos kompleksą S-300, kurį jai perdavė partneriai, praneša penktadienį „gazeta.ua".

Kaip pažymi „Telegram" kanale Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybė, šis kompleksas sustiprino oro gynybą šalies pietuose.

Pasak Ukrainos kariškių, kompleksas jau vykdo kovines užduotis ir saugo šalies dangų nuo okupantų rusų.

Zenitinių raketų kompleksas S-300 gali numušti lėktuvus, sparnuotąsias ir balistines raketas 150 kilometrų atstumu.

Anksčiau buvo pranešta, kad Slovakija perdavė Ukrainai oro gynybos kompleksą S-300. Be to, Slovakijos vyriausybė patvirtino informaciją apie Bratislavos ir Kijevo derybas dėl savaeigių artilerijos pabūklų „Zuzana 2" pardavimo.

13:25 Per Rusijos smūgį Kijevui JT vadovo vizito metu žuvo Laisvosios Europos radijo darbuotoja

JAV finansuojamas Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas (RFE/RL) penktadienį pranešė, kad per Rusijos smūgį Ukrainos sostinei Kijevui, kai ten tuo metu lankėsi Jungtinių Tautų (JT) vadovas Antonio Guterresas, žuvo viena jo darbuotoja.

„Laisvosios Europos radijo korespondentė ir prodiuserė Vera Gyryč žuvo, kai Rusijos raketa pataikė į namą Kijeve, kuriame ji gyveno. Apšaudymas įvyko balandžio 28 dieną", - sakoma radijo Ukrainos padalinio pranešime.

Rusijos gynybos ministerija penktadienį patvirtino, kad Kijeve surengė „preciziškai tikslų" smūgį. Kijevo meras Vitalijus Klyčko vėliau pranešė, kad griuvėsiuose buvo aptiktas vieno žmogaus lavonas.

RFE/RL pranešime teigiama, kad V. Gyryč karjerą radijo Ukrainos padalinyje pradėjo 2018 metais. Radijo redakcija pareiškė užuojautą žuvusiosios artimiesiems ir nurodė prisiminsianti V. Gyryč kaip „gerą žmogų, tikrą profesionalę".

13:24 Indonezijos lyderis: V. Zelenskis ir V. Putinas pakviesti į G20 viršūnių susitikimą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakviestas į lapkritį vyksiantį G20 viršūnių susitikimą, kuriame dalyvaus ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, penktadienį pranešė priimančiosios šalies Indonezijos prezidentas.

„Pakviečiau prezidentą Zelenskį dalyvauti G20 viršūnių susitikime", - sakė Joko Widodo. Jo teigimu, buvo pasiektas kompromisas po Vakarų spaudimo uždrausti Rusijai dalyvauti renginyje, reaguojant į jos invaziją į Ukrainą.

V. Putinas per pokalbį telefonu su J. Widodo patvirtino, kad dalyvaus viršūnių susitikime, vyksiančiame Balio saloje, sakė Indonezijos lyderis per tiesiogiai transliuotą kreipimąsi.

Rusija yra G20 narė, Ukraina - ne.

Nuo karo Ukrainoje pradžios Indonezija patyrė smarkų JAV ir Vakarų šalių spaudimą neleisti Rusijai dalyvauti viršūnių susitikime. Tačiau Džakarta primygtinai teigė, kad būdama šeimininkė ji turi išlikti nešališka, o JAV prezidentas Joe Bidenas pasiūlė, kad ir Ukraina galėtų dalyvauti.

V. Zelenskis tviteryje paskelbė, kad trečiadienį Indonezija pakvietė jį į aukščiausiojo lygio susitikimą po pokalbio telefonu su J. Widodo.

12:58 Nyderlandų ambasada grįžo į Kijevą

Nyderlandų ambasada atnaujina darbą Kijeve. Tai penktadienį pranešė šalies Užsienio reikalų ministerija.

„Šiandien Kijeve vėl bus atidaryta Nyderlandų ambasada. Ambasadorius Jennesas de Molas ir nedidelė komanda glaudžiai bendradarbiaus su Ukrainos valdžios institucijomis ir šalimis partnerėmis", - sakoma tviteryje paskelbtame žinybos pranešime.

„Bet ambasados ​​konsulinis skyrius lieka uždarytas. Rekomendacijos dėl kelionių į Ukrainą tebėra „raudono" lygio", - informavo Nyderlandų URM.

Prieš pat Rusijos invaziją Nyderlandų ambasada buvo perkelta iš sostinės į Ukrainos vakaruose esantį Lvovą, o prasidėjus karui olandų diplomatai išvyko į Lenkiją.

11:34 Kijevo meras: per Rusijos smūgį JT vadovo vizito metu žuvo vienas žmogus

Ukraina penktadienį pranešė, kad per Rusijos ataką, dieną anksčiau supurčiusią sostinės Kijevo centrą, kai ten viešėjo Jungtinių Tautų vadovas, žuvo vienas žmogus.

„Gelbėtojai, kurie tęsia paieškas ir šalina griuvėsius iš gyvenamojo namo Ševčenkos rajone, į kurį vakar pataikė raketa, ką tik aptiko žuvusio žmogaus palaikus", - sakoma Kijevo mero Vytalijaus Klyčko pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.

11:33 Rusija patvirtino „didelio tikslumo" smūgį Kijevui per JT vadovo vizitą

Rusijos gynybos ministerija penktadienį patvirtino surengusi oro smūgį Kijevui per Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso vizitą.

„Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgų didelio tikslumo tolimojo nuotolio aviacijos ginklai sunaikino raketų ir kosmoso įmonės „Artiom" gamybinius pastatus Kijeve", - pranešė ministerija per kasdienę spaudos konferenciją dėl karo Ukrainoje.

Ukraina penktadienį pranešė, kad vienas žmogus žuvo per ketvirtadienio smūgį, pirmąjį sostinėje per beveik dvi savaites, kurį A. Guterreso atstovas pavadino „šokiruojančiu". Ketvirtadienį A.Guterresas lankėsi Bučoje ir kituose Kijevo priemiesčiuose, kuriuose Maskva įtariama įvykdžiusi karo nusikaltimus.

Gynybos ministerija sakė, kad jos pajėgos ketvirtadienį surengė daugybę oro antskrydžių ir sunaikino tris elektros pastotes Ukrainos geležinkelių mazguose bei raketų paleidimo įrenginį „Točka-U", kuris, pasak jos, surengė ataką prieš Rusijos kontroliuojamą Chersono miestą.

10:42 Ukraina pranešė, kad penktadienį planuojama evakuacija iš Mariupolio gamyklos

Kijevas pranešė, kad penktadienį planuojama evakuoti civilius iš apsiaustos „Azovstal" plieno gamyklos pietiniame Mariupolio mieste, kur Ukrainos pajėgos ir civiliai yra apsupti Rusijos kariuomenės.

„Šiandien planuojama civilių evakuacijos operacija iš „Azovstal" gamyklos", - sakoma Ukrainos prezidentūros pranešime, praėjus vienai dienai, kai Jungtinių Tautų vadovas pareiškė, kad organizacija „daro viską", siekiant palengvinti civilių gelbėjimą iš uostamiesčio.

Praėjusią savaitę Rusija paskelbė įgijusi visišką strateginio uostamiesčio kontrolę, išskyrus didžiulę „Azovstal" pramonės zoną. Pasak Kyijivo, prezidentas Vladimiras Putinas įsakė blokuoti plieno gamyklą, kurioje šimtai civilių glaudžiasi kartu su Ukrainos kariais, tarp jų yra žmonių, kuriems reikalinga medicinos pagalba.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas šią savaitę pareiškė, kad JT daro viską, kas įmanoma, kad užtikrintų civilių evakuaciją iš Mariupolio „apokalipsės". JT atstovė Ukrainoje per vizitą sakė vykstanti į centrinį Zaporižios miestą rengtis „teikiančiai vilčių" evakuacijai.

„JT yra visiškai mobilizuotos, kad padėtų išgelbėti ukrainiečių gyvybes ir padėtų tiems, kuriems to reikia", - sakė nuolatinis JT humanitarinės pagalbos koordinatorius Ukrainoje Osnatas Lubrani.

10:33 D. Kuleba ragina pasaulio valstybes apsispręsti dėl saugumo garantijų Ukrainai

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba penktadienio rytą paragino pasaulio valstybes apsispręsti, kokias saugumo garantijas jos pasirengusios suteikti Ukrainai, praneša portalas „eurointegration.com.ua".

„Dėl taikos pasaulyje Ukraina atsisakė branduolinės ginkluotės. Tada beldėmės į NATO duris, bet jos taip ir nebuvo atidarytos. Saugumo vakuumas paskatino Rusijos agresiją. Pasaulis skolingas Ukrainai už saugumą, todėl prašome valstybes nuspręsti, kokias saugumo garantijas jos yra pasirengusios suteikti", - rašo tviteryje Ukrainos diplomatijos vadovas.

Portalas pažymi, jog Ukraina siekia, kad Vakarai suteiktų jai tokias saugumo garantijas, kokias turi NATO šalys.

Anksčiau prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina iki šiol neturi jokių saugumo garantijų.

09:55 Estijoje statomas dar vienas gelbėjimo laivas Ukrainai

Estijos laivų statykloje „Baltic Workboats" Saremos saloje pradėtas statyti Ukrainos užsakytas gelbėjimo laivas, kuris dirbs Juodojoje jūroje, praneša portalas ERR.

Planuojama, kad po metų laivas bus nuplukdytas į Odesos uostą.

Šiuo metu Ukrainos jūrų gelbėjimo tarnyba turi septynis laivus, dalis jų prieš keliolika metų taip pat buvo pastatyti Saremoje.

Naujasis laivas bus 28 metrų ilgio ir atsieis daugiau kaip 5 mln. eurų.

„Juodojoje ir Azovo jūrose padėtis įtempta, ten blokuojama bet kokia laivyba. Rusijos kariniai laivai paleidžia ugnį be įspėjimo. Nors mes kariaujame sunkų plataus masto karą su Rusija, Ukraina buvo ir yra partikima partnerė. Mes įvykdysime visus įsipareigojimus", - sakė žurnalistams Ukrainos jūrų gelbėjimo tarnybos viršininkas Viktoras Sudarevas.

„Baltic Workboats" laivų statykloje dirba daugiau kaip 50 ukrainiečių.

09:35 TATENA tiria Ukrainos pranešimus apie virš Zaporožės atominės elektrinės praskriejusią raketą

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pranešė tirianti Ukrainos pranešimus apie virš Zaporožės atominės elektrinės praskriejusią raketą ir nurodė, kad jei atitinkami pranešimai pasitvirtintų, tai būtų „labai rimta", informuoja agentūra „Reuters".

Pasak TATENA vadovo Rafaelio Grossi, ketvirtadienį agentūra sulaukė oficialaus Kijevo pranešimo, kad raketa pro atominę elektrinę praskriejo balandžio 16 dieną. Objektas išsidėstęs netoli Južnoukrainsko miesto, už 350 km į pietus nuo Kijevo.

„Jei ši raketa būtų nukrypusi nuo savo kurso, ji galėjo smarkiai paveikti fizinę elektrinės struktūrą ir sukelti branduolinę avariją", - sakoma R. Grossi pranešime.

TATENA vadovas konkrečiai nenurodė, kas buvo atsakingas už šios raketos paleidimą, tačiau kiek anksčiau Kijevas dėl to apkaltino Maskvą.

08:25 Rusijoje siūloma įtraukti į užsienio agentų sąrašą menininkus, neigiamai atsiliepiančius apie šalies prezidentą

Rusijos Valstybės Dūmos Kultūros komiteto pirmininkė Jelena Jampolskaja pasiūlė įtraukti į užsienio agentų sąrašą kūrybinių profesijų atstovus, kurie neigiamai atsiliepia apie šalies prezidentą, Rusiją, jos piliečius, turi dvigubą pilietybę ir nuolat gyvena užsienyje.

Kaip sakė parlamentarė naujienų agentūrai „RIA Novosti", įtraukti į sąrašą artistai netektų teisės imtis kūrybinės veiklos Rusijoje.

J. Jampolskaja pabrėžė, kad tai tik jos asmeninė pozicija, pati iniciatyva kol kas niekur nebuvo keliama. Deputatė neatmetė, jog jos pasiūlymas gali būti palaikytas pernelyg radikaliu. Ji patikslino turinti omenyje ne visus, „kurie išvažiavo, kurie išsigando", o tik tuos, kurie „piktybiškai, metų metus, neigiamai, su neapykanta atsiliepia apie Rusiją, apie prezidentą, apie liaudį".

Parlamentarė piktinosi, kad kai kurie autoriai, kurie yra „piktanoriai kritikai", skelbia savo kūrybą Rusijoje ir iš to uždirba. J. Jampolskajos nuomone, jų kūrybinę veiklą būtų galima apriboti tam tikru sprendimu, kurį reikėtų apsvarstyti.

08:05 Maskva atsisako atverti humanitarinį koridorių iš Mariupolio plieno gamyklos

Rusija atmetė raginimus pradėti derybas dėl humanitarinio koridoriaus visiems, įstrigusiems „Azovstal" plieno gamykloje priešų apsuptame Ukrainos Mariupolio mieste.

„Prezidentas (Vladimiras Putinas) labai aiškiai pasakė: civiliai gali išeiti ir pasitraukti bet kuria kryptimi, kariuomenė turi išeiti ir sudėti ginklus", - valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Jo teigimu, kariams garantuojama gyvybė ir medicininė pagalba, bet nieko daugiau. Maskva nenori suteikti jiems saugaus praėjimo, ir D. Peskovas pabrėžė, jog dėl to nebus jokių derybų.

07:54 Kijevas ir Sofija susitarė bendradarbiauti

Per abiejų šalių vadovų derybas Kijeve Ukraina ir Bulgarija susitarė dėl glaudaus karinio ir ekonominio bendradarbiavimo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Bulgarijos ministras pirmininkas Kirilas Petkovas aptarė sankcijų spaudimą Rusijai ir bendradarbiavimą Europos Sąjungos lygiu, ketvirtadienio vakarą per vaizdo kreipimąsi sakė Ukrainos vadovas.

„Labai svarbus susitarimas yra dėl mūsų karinės technikos remonto Bulgarijos gamyklose", - sakė V. Zelenskis. „Kitas klausimas, dėl kurio susitarėme, yra Ukrainos elektros tiekimas Bulgarijai ir Transbalkanų dujotiekio naudojimas kartu su Bulgarija", - sakė V. Zelenskis.

Trečiadienį Rusijos valstybinė bendrovė „Gazprom" pranešė sustabdžiusi dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai, nes abi šalys nepakluso Maskvos reikalavimui mokėti už dujas rubliais.

V. Zelenskis ir K. Petkovas taip pat susitarė, kad Kijevas galės naudoti Bulgarijos Varnos uostą žemės ūkio produktų eksportui iš Ukrainos. Rusijai kontroliuojant arba blokuojant visus Ukrainos uostus, Kijevas turi ieškoti alternatyvių maršrutų.

Prieš K. Petkovo kelionę į Kijevą Sofijoje kilo karštas ginčas. Maskvai draugišku laikomas prezidentas Rumenas Radevas prieštaravo vizitui, o tarp valdančiųjų esantys socialistai taip pat atsisakė būti į Kijevą vykstančioje delegacijoje.

07:48 Rusų okupuotame Donecke dega naftos bazė

Penktadienio rytą rusų okupuotame Ukrainos Donecko mieste užsidegė naftos bazė, praneša portalas „gazeta.ua".

Pasak leidinio, gaisro priežastis kol kas nežinoma, bet prorusiški propagandininkai dėl jo jau kaltina Ukrainą.

Ugnis įsiplieskė auštant naftos bazėje miesto Kirovo rajone.

Internete pasirodžiusiuose vaizdo įrašuose matyti liepsnos ir į dangų kylantis tirštų juodų dūmų stulpas.

Vietos valdžia dar nekomentuoja incidento. Propagandininkai teigia, kad esą gaisro priežastis - naftos bazės „apšaudymas iš Ukrainos pusės".

07:27 O. Arestovičius: karas peržengs Ukrainos sienas

Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius mano, kad karas peržengs Ukrainos sienas. Jis tai pareiškė „YouTube" kanalui „Feigin Live".

Pasak patarėjo, „karo šešėlis krinta ant Moldovos, Baltarusiją jis jau seniai slegia, ir Rusijos regionus".

„Karas plečiasi į visas puses, jis neišsilaikys nei „specialiosios operacijos" ribose, nei tarp Ukrainos sienų. Jis metė labai didelį šešėlį, ir šiame šešėlyje matyti gaisrų pašvaistės", - sakė O. Arestovičius.

Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas taip pat pabrėžė, kad nepripažintoje Uždniestrėje aerodromas rengiamas galimam Rusijos karinių lėktuvų nusileidimui. Anot O. Arestovičius, Ukrainos priešlėktuvinė gynyba prireikus galės juos numušti.

UNIAN primena, jog anksčiau O. Arestovičius pareiškė, kad Rusijos sukeltas karas gali trukti iki šių metų pabaigos.

2022-04-28 ĮVYKIAI

21:05 Rusija smogė Kijevui raketomis tuo metu, kai ten lankėsi JT vadovas

Ketvirtadienio vakarą Rusija atakavo Kijevą raketomis, tuo metu, kai čia lankėsi Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas. Tai pirmas toks Ukrainos sostinės bombardavimas nuo balandžio vidurio, pranešė prezidento kanceliarija ir AFP korespondentai.

„Raketų smūgiai Kijevo centre per oficialų Antonio Guterreso vizitą", - tviteryje parašė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biuras, o AFP korespondentai girdėjo sprogimą ir matė miesto teritorijoje sklindančius dūmus bei liepsnas.

20:50 Rusų pajėgos skelbia apšaudžiusios dešimtis karinių objektų Ukrainoje

Rusijos kariuomenė pranešė, kad vėl surengė smarkius oro smūgius prieš Ukrainą. „Rusijos kariuomenės taktinės oro pajėgos apšaudė 76 karinius objektus", - ketvirtadienį sakė Gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Per šiuos antskrydžius esą pataikyta į du amunicijos sandėlius, kelias dalinių susitelkimo vietas ir karines vilkstines. I. Konašenkovas nurodė, kad priešas neteko daugiau kaip 320 karių.

Anot duomenų, raketomis apšaudyti dar 38 kariniai objektai. Per šias atakas, be kita ko, sunaikinti šeši amunicijos sandėliai, taip pat numuštos kelios Ukrainos „Točka-U" tipo raketos. Šių duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.

20:50 JT vadovas: Saugumo Taryba „nepadarė visko, ką galėjo", kad užbaigtų karą

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba nepadarė visko, ką galėjo, kad užkirstų kelią Rusijos karui Ukrainoje, ir jį nutraukti, ketvirtadienį viešėdamas Kijeve pripažino JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas.

„Noriu pasakyti labai aiškiai: Saugumo Taryba nepadarė visko, kas nuo jos priklausė, kad užkirstų kelią šiam karui ir jį užbaigtų. Ir tai kelia didelį nusivylimą, apmaudą ir pyktį", - sakė jis bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

20:30 Odesos ir Mykolajivo miestai praneša apie apšaudymus

Pietų Ukrainos Odesos ir Mylokajivo miestai pranešė apie Rusijos pajėgų vykdomus apšaudymus.

„Mykolajivas vėl apšaudytas iš daugkartinio naudojimo „Smerč" raketinių sistemų", - ketvirtadienį feisbuke rašė Pietų Ukrainos karinės apygardos vadovybė. Jos duomenimis, apgadinta dešimtys privačių butų, automobilių ir parduotuvių.

Apie sprogimus ketvirtadienio vakarą pranešė ir milijoninis Odesos miestas. Tačiau vietos karinės administracijos vadovas Serhijus Bračukas patikino, kad oro gynyba kontroliuoja situaciją. Apie žalą kol kas informacijos nėra.

19:55 Pranešama apie du didelius sprogimus Rusijos Belgorodo mieste

Du liudininkai agentūrai „Reuters" pranešė apie du smarkius sprogimus Rusijos Belgorodo mieste netoli Ukrainos sienos.

Rusija praėjusiomis dienomis teigė, kad Ukrainos pajėgos surengė virtinę atakų prieš Rusijos teritoriją netoli sienos ir įspėjo, kad tai gali sukelti didelę eskalaciją.

Ukraina aiškiai neprisiėmė atsakomybės už atakas, tačiau pavadino jas kerštu ir karma.

19:25 Ukraina teigia nustačiusi daugiau nei 8 000 įtariamų karo nusikaltimų, padarytų nuo karo pradžios

Ukrainos tyrėjai nustatė daugiau kaip 8 000 įtariamų karo nusikaltimų atvejų nuo Rusijos invazijos pradžios, ketvirtadienį Vokietijos televizijos kanalui sakė Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova.

„Iš tiesų tai yra 8 600 bylų tik dėl karo nusikaltimų ir daugiau kaip 4 000 bylų, kurios yra susijusios su karo nusikaltimais", - sakė I. Venediktova transliuotojui „Deutsche Welle".

Nuo vasario 24 dienos, kai Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą, I. Venediktova registruoja ir tiria vis daugiau įtariamų Rusijos pajėgų nusikaltimų atvejų.

Pasak jos, šiuo metu daugiau nei 8 000 tyrėjų renka įrodymus vietoje, įskaitant valstybės saugumo tarnybas, nacionalinę policiją ir užsienio tyrėjus.

Dokumentuose užfiksuoti įtariami nusikaltimai apima „civilių žudymą, civilinės infrastruktūros bombardavimą, kankinimus" ir „seksualinius nusikaltimus", apie kuriuos pranešama „okupuotose Ukrainos teritorijose", sakė I. Venediktova.

Tyrėjai negali patekti į okupuotas teritorijas, tokias kaip Mariupolis, Doneckas ar Luhanskas, tačiau „galime apklausti žmones, kurie buvo evakuoti iš tų teritorijų", - sakė ji. Jie taip pat naudojasi „okupantų radijo ir garso ryšiu".

Pati I. Venediktova pastaruosius du mėnesius praleido keliaudama po neokupuotą Ukrainą ir rinkdama įrodymus.
Kovo mėn. interviu AFP ji pavadino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „pagrindiniu 21 amžiaus karo nusikaltėliu".
Tarp atvejų, kuriuos ji jau buvo pradėjusi tirti, buvo ir apšaudymo metu sugriauti gimdymo namai, sudegęs teatras, kuriame buvo prisiglaudę vaikai.

I. Venediktova sakė, kad bylos bus nagrinėjamos Ukrainos vidaus teismuose. Tačiau didžiausias laimėjimas būtų nuosprendis tarptautiniame teisme.

Ukraina nėra Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) narė, tačiau praeityje pripažino jo jurisdikciją, todėl tribunolui durys yra atviros.

19:05 J. Bidenas: Rusija turėtų liautis „tuščiai" grasinti branduoliniu karu

Ketvirtadienį JAV prezidentas Joe Bidenas sukritikavo Maskvą dėl „tuščių komentarų" apie galimą branduolinio ginklo panaudojimą Ukrainos kare ir pareiškė, kad tokios kalbos rodo Rusijos „desperaciją".

„Niekas neturėtų tuščiai komentuoti branduolinių ginklų panaudojimo ar galimybės, kad jie bus panaudoti. Tai neatsakinga", - sakė J. Bidenas.

18:30 Ukrainoje žuvo jos pusėje kovojęs britas, dar vienas dingo be žinios

Ukrainoje žuvo Jungtinės Karalystės pilietis, o dar vienas dingo be žinios, ketvirtadienį pranešė užsienio reikalų ministerija, o šalies žiniasklaida teigė, kad abu jie kovojo prieš Rusijos pajėgas.

„Galime patvirtinti, kad Ukrainoje žuvo JK pilietis ir (mes) palaikome jo šeimą", - agentūrai AFP sakė ministerijos atstovas, pridurdamas, kad dar vienas pilietis yra dingęs be žinios.

Yra žinoma, kad Ukrainos pusėje kovoja keli JK ir dvigubą pilietybę turintys JK ir Ukrainos piliečiai.

17:05 Ukraina pradėjo tyrimą 10 Rusijos karių atžvilgiu dėl veiksmų Bučoje

Ukrainos prokurorai ketvirtadienį pranešė, kad atlieka tyrimą dėl 10 Rusijos karių, įtariamų įvykdžius karo nusikaltimus Bučoje, kur atsitraukus Maskvos kariuomenei buvo rasti žmonių civiliais drabužiais kūnai.

„Dešimt Rusijos ginkluotųjų pajėgų 64-osios motorizuotosios pėstininkų brigados, priklausančios 35-ajai armijai, karių įtariami žiauriu elgesiu su civiliais ir kitais karo įstatymų bei papročių pažeidimais", - sakoma Ukrainos generalinės prokuratūros pareiškime.

14:46 V. Klyčko primygtinai pataria gyventojams kol kas negrįžti į Kijevą

Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko dar kartą paragino pabėgusius gyventojus kol kas negrįžti į Kijevą. Ukrainiečių kariai daro viską, kad numuštų rusų raketas, tačiau Kijevas dar nėra saugus miestas, sakė jis ketvirtadienį.

Ne paslaptis, kad Kijevas buvo ir yra užpuolikų taikinys, pabrėžė V. Klyčko. Jis teigė negalįs uždrausti žmonėms sugrįžti, tačiau primygtinai rekomenduojąs to nedaryti.

Anot V. Klyčko, vis dar pavojinga ir priemiesčiuose, nes ten neutralizuotos dar ne visos minos. Mero duomenimis, jau yra nuo jų žuvusių žmonių.

13:29 Kijevas turi „teisę" smogti kariniams taikiniams Rusijoje

Aukštas Ukrainos prezidento padėjėjas ketvirtadienį pareiškė, kad Kijevas turi „teisę" smogti Rusijos kariniams taikiniams. Jis leido suprasti, kad kalba apie tiesiogines atakas prieš objektus Rusijos teritorijoje.

„Ukraina ginsis visais įmanomais būdais, įskaitant smūgius žudikės Rusijos sandėliams ir bazėms. Pasaulis pripažįsta šią teisę", - tviteryje parašė prezidento padėjėjas ir karo derybininkas Mychailo Podoliakas.

13:20 Lenkija teigia, kad reikėtų bausti šalis, kurios už rusiškas dujas atsiskaito rubliais

Europos Sąjunga (ES) turėtų bausti šalis, kurios už rusiškas dujas atsiskaito rubliais. Tai pareiškė Lenkijos klimato ministrė Anna Moskwa, kurią cituoja agentūra „Reuters".

ES šalys narės yra pasidalijusios tolesnio atsiskaitymo už rusiškas dujas klausimu nepažeidžiant Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą šiuo metu taikomų sankcijų. Daugelis Europos šalių išlieka labai priklausomos nuo rusiškų energetikos išteklių importo.

Viena garsiausiai už sankcijas Rusijai pasisakančių ES šalių Lenkija teigia, kad blokas turėtų imtis visiško rusiškų dujų embargo.

„Šiandien trūksta visapusiškų sankcijų dujoms, kurios išspręstų problemas su „Gazprom" ir šimtaprocentiniu sankcijų įgyvendinimu. Tikimės, kad tokios sankcijos bus priimtos, - kanalui „Polsat News" trečiadienį sakė A. Moskwa. Pasak jos, šiuo metu griežtesnėms sankcijoms rusiškų dujų importui labiausiai prieštarauja Austrija, Vokietija ir Vengrija.

„Tikimės, kad (už rusiškas dujas rubliais atsiskaitančios) šalys bus nubaustos ir dėl to bus priverstos nutraukti atsiskaitymą rubliais", - pridūrė ministrė. Ji nepatikslino, kokios tai galėtų būti bausmės.

A. Moskwa savo komentarus išsakė po to, kai Rusijos dujų mižinė „Gazprom" nutraukė dujų tiekimą jos šaliai ir Bulgarijai.

13:19 Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarų ginklų tiekimai Ukrainai kelia pavojų Europos saugumui.

„Tendencija pumpuoti ginklus, įskaitant sunkiuosius ginklus, į Ukrainą - tai veiksmai, keliantys grėsmę žemyno saugumui, provokuojantys nestabilumą", - žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

D. Peskovas reagavo į Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorės Liz Truss trečiadienį išsakytus komentarus, kai ji paragino Kijevo sąjungininkes „padidinti" karinę gamybą, įskaitant tankus ir lėktuvus, kad būtų galima padėti Ukrainai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašo sunkesnės ginkluotės, kad Ukraina galėtų padidinti savo ugnies jėgą atremiant Rusijos veržimąsi rytuose, vis dėlto sąjungininkės nenori būti įtrauktos į konfliktą, galintį peraugti į atvirą Maskvos ir NATO karinę konfrontaciją.

13:14 Bundestagas pritarė Vokietijos sunkiosios ginkluotės tiekimui Ukrainai

Vokietijos Bundestagas ketvirtadienį priėmė dokumentą, kuriame šalies vyriausybė raginama plėsti ir spartinti sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai, praneša „Bild".

Priimtas dokumentas „Taikos ir laisvės gynimas Europoje - visapusiška parama Ukrainai" yra bendras opozicinio CDU/CSU bloko ir valdančiosios koalicijos partijų pasiūlymas. Už jį balsavo 586 parlamentarai, prieš - 100, o dar septyni susilaikė.

Deputatai paragino federalinę vyriausybę „tęsti ir, kur įmanoma, spartinti būtinos įrangos pristatymą į Ukrainą, o kartu plėsti sunkiosios ginkluotės ir sudėtingų sistemų tiekimą".

Be to, Bundestago deputatų nuomone, Vokietija turėtų nusiųsti daugiau kariškių į Rytų Europos šalis, kad sustiprintų NATO buvimą ten.

Prieš karinę pagalbą Ukrainai balsavo tik kraštutiniai dešinieji ir kraštutiniai kairieji.

Stebėtojai atkreipia dėmesį į tai, kad Vokietijos kancleris Olafas Scholzas prieš šį istorinį balsavimą išvyko į Japoniją su vizitu, už ką jau sulaukė kritikos.

12:37 Nyderlandai užblokavo Rusijos ir Baltarusijos aktyvus, kurių vertė - 633 mln. eurų

Iki šiol Nyderlandai įšaldė Rusijos ir Baltarusijos aktyvus, kurių bendra vertė - 633 mln. eurų. Tai ketvirtadienį pranešė laikraštis „Volkskrant", remdamasis Nyderlandų užsienio reikalų ministru Wopke Hoekstra.

Šiuo metu šalies teritorijoje yra 20 laivų ir 6 lėktuvai, kurie negali būti grąžinti savininkams, kadangi šie yra įtraukti į sankcionuojamų asmenų sąrašą.

Pasak leidinio, Nyderlandų vyriausybė neturi informacijos, kad Rusijos ir Baltarusijos aktyvai būtų perkeliami į kitas šalis.

„Volkskrant" primena, kad buvęs Nyderlandų užsienio reikalų ministras Stefas Blokas paskirtas koordinatoriumi, kontroliuojančiu, kaip laikomasi Rusijai paskelbtų sankcijų.

Balandžio 27 d. Nyderlandų vyriausybė nutraukė trumpalaikių vizų išdavimą Rusijos piliečiams. Šis sprendimas priimtas Rusijai išsiuntus kelis Nyderlandų diplomatus.

Anksčiau Nyderlandų klimato ir energetikos politikos ministras Robas Jettenas pareiškė, kad iki šių metų pabaigos šalis visiškai atsisakys dujų, anglių ir naftos iš Rusijos.

12:19 A. Guterresas ragina Rusiją bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas ketvirtadienį paragino Rusiją bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu (TBT) tiriant galimus karo nusikaltimus, įvykdytus per jos invaziją į Ukrainą.

„Visiškai palaikau TBT ir kreipiuosi į Rusijos Federaciją, kad ši sutiktų ir bendradarbiautų su TBT. Tačiau, kai kalbame apie karo nusikaltimus, negalime pamiršti, kad pats baisiausias nusikaltimas yra karas", - sakė JT vadovas per vizitą į Bučą prie Kijevo, kur Rusijos kariuomenei pasitraukus ten buvo aptikta šimtai nužudytų civilių.

12:16 JK neatsisako pažado išvyti Rusiją iš „visos Ukrainos"

Didžioji Britanija ketvirtadienį neigė, kad persistengia reaguodama į Rusiją, kai užsienio reikalų sekretorė Liz Truss pareiškė, jog turi būti išlaisvinta „visa Ukraina", o tai rodo, kad turi būti atgautas ir Krymas.

Gynybos sekretorius Benas Wallace'as sakė, kad L. Truss pastaba, išsakyta didelio atgarsio sulaukusioje kalboje, atitinka ilgalaikę Vakarų poziciją nuo pat tada, kai Rusija 2014 metais užgrobė Krymo pusiasalį. „Mes nuolat kartojome, kad Rusija privalo palikti Ukrainos suverenią teritoriją, todėl tai nepasikeitė", - „Sky News" sakė B. Wallace'as. Tačiau paklaustas, ar Didžioji Britanija kariškai parems Ukrainą kokiame nors puolime atsiimant pusiasalį, jis atsakė: „Dar reikia nueiti ilgą kelią, kol Ukraina įsiverš į Krymą".

„Tikrai galiu pasakyti, kad remiame Ukrainos suverenų integralumą. Mes tai darėme visą laiką. Tai, žinoma, apima ir Krymą. Tačiau visų pirma išvykime Rusiją iš ten, kur ji dabar įgyvendina savo invazijos planus". Trečiadienio vakarą Londone kreipdamasi į diplomatus ir verslo lyderius L. Truss sakė, kad Britanija „padvigubina" savo karinę paramą. „Mes eisime toliau ir greičiau, kad išstumtume Rusiją iš visos Ukrainos", - sakė ji ir paragino Vakarų sąjungininkes didinti karinę gamybą, įskaitant tankus ir lėktuvus, kad padėtų Kijevui.

B. Wallace'as pakartojo, kad bet kokie Jungtinės Karalystės tankai ir lėktuvai nekeliaus tiesiai į Ukrainą, o vietoj to „užpildys" sovietinių laikų atsargas, kurias siunčia tokios šalys kaip Lenkija. Jis patikslino, kad į Ukrainą siunčiamos ilgojo nuotolio „Brimstone" raketos, kurios gali būti šaudomos jūroje, „bus naudojamos virš žemės", tačiau Didžioji Britanija svarsto pagalbą priešlaivinėmis raketomis. „Nepaprastai svarbu, kad grūdai, kurie turi įtakos mums visiems, maisto kainoms, būtų išvežami iš Ukrainos, kad rusai negalėtų kontroliuoti Juodosios jūros", - sakė jis.

B. Wallace'as taip pat sakė, kad prezidentas Vladimiras Putinas rengiasi svarbiam pranešimui, skirtam Rusijos Antrojo pasaulinio karo Pergalės dienai gegužės 9-ąją paminėti. „Jei jis nori labiau sutelkti Rusijos žmones, turės pripažinti, kad tai yra karas", - BBC radijui sakė ministras. V. Putinas vadina karą „specialia karine operacija". „Jis negali to pripažinti pasakydamas „aš klydau". Jis turės tai pripažinti mėgindamas apkaltinti visus kitus", įskaitant NATO", - sakė B. Wallace'as.

11:53 „Azovstal" gamyklos Mariupolyje savininkas teigia, kad čia galimai pradeda stigti vandens ir maisto

„Azovstal" gamykloje Ukrainos Mariupolio uostamiestyje esantiems žmonėms galimai pradeda stigti vandens ir maisto. Tai portalui „Sky News" pareiškė šią gamyklą valdančios įmonės „Metinvest Holding" generalinis direktorius Jurijus Ryženkovas.

Pasak jo, šiame metalurgijos komplekse maisto ir vandens atsargų turėjo pakakti trims savaitėms, tačiau čia ukrainiečių kariai ir civiliai įstrigę jau beveik du mėnesius. J. Ryženkovas teigė nežinąs tikslaus ten esančių gamyklos darbuotojų skaičiaus, tačiau ten galimai kilo „humanitarinė katastrofa".

Jis nurodė, kad buvo kelis kartus mėginama evakuoti ten esančius civilius, tačiau „kaskart, kai žmonės mėgindavo išvykti, į juos buvo šaudoma". J. Ryženkovo teigimu, tenykštė situacija yra „tragiška".

„Azovstal" gamykla laikoma paskutiniu ukrainiečių pasipriešinimo bastionu Mariupolyje. Manoma, kad čia gali būti įstrigę šimtai ar net tūkstančiai žmonių.

11:03 JT vadovas A. Guterresas Ukrainoje: XXI amžiuje karas yra absurdas

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas ketvirtadienį apibūdino karą kaip „blogį" ir absurdą, lankydamasis Borodiankoje prie Kijevo, kur Maskvos kariuomenė kaltinama per okupaciją žudžiusi civilius.

„Įsivaizduoju savo šeimą viename iš tų namų, kurie dabar yra sugriauti ir pajuodę. Regiu savo anūkes, paniškai bėgančias. XXI amžiuje karas yra absurdas. Karas yra blogis. Karas jokiu būdu negali būti priimtinas XXI amžiuje", - sakė A. Guterresas.

10:42 JT vadovas A. Guterresas atvyko į Borodianką Kijevo regione

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas ketvirtadienį atvyko į Borodiankos miestą prie Kijevo, kur Rusijos pajėgos kaltinamos civilių žudymu, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas iš įvykio vietos.

A. Guterresas, karo apimtoje šalyje lankydamasis pirmą kartą nuo Rusijos įsiveržimo vasario 24 d., prieš derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu taip pat turi apsilankyti Bučos mieste.

10:37 Vengrijos URM vadovas apie Rusijos dujas: kito varianto nėra

Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó interviu televizijos kanalui CNN pareiškė, jog jo šalis neatsisako energetikos išteklių iš Rusijos ne dėl savo pasirinkimo, o todėl, kad kol kas neįmanoma jiems rasti alternatyvos.

„Viską lemia infrastruktūra. 85 proc. dujų gauname iš Rusijos, kaip ir 65 proc. naftos. Ir šitaip yra ne todėl, kad mes taip užsimanėme. Mes nesirinkome šios situacijos. Nėra alternatyvių dujų šaltinių, alternatyvių tiekimo maršrutų, kurie mums leistų artimiausiais metais atsisakyti rusiškos naftos ir dujų", - sakė Vengrijos diplomatijos vadovas.

Anot P. Szijjártó, Vengrija mėgina diversifikuoti tiekimą ir jau turi jungtis su šešiomis iš septynių savo kaimynių, tad jei atsiras galimybė gauti dujų iš ten, ja bus pasinaudota.

URM vadovas paprieštaravo teiginiui, kad Vengrijos pozicija dėl Rusijos karo prieš Ukrainą gerokai skiriasi nuo kitų ES ir NATO šalių pozicijos.

„Jūs pagrįstai sakote, jog „susidaro toks įspūdis" - iš tikrųjų taip nėra. Vengrija parėmė visus penkis ES sankcijų paketus", - pareiškė P. Szijjártó. Anot ministro, jo šalis nepritaria tik tiems žingsniams, kurie „sustabdytų ekonomiką".

10:30 JK žvalgyba: nepaisant patirtų nuostolių, Rusijos karinis jūrų laivynas toliau kelia grėsmę Ukrainai

Nepaisant patirtų nuostolių, Rusijos karinis jūrų laivynas toliau kelia grėsmę Ukrainai iš Juodosios jūros. Tai ketvirtadienį pranešė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija, kuria remiasi portalas „Euronews".

Ministerija savo naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje nurodė, kad Juodojoje jūroje šiuo metu plaukioja apie 20 Rusijos karo laivų, įskaitant povandeninius laivus.

Tačiau, pasak ministerijos, nors Rusija čia patyrė gėdingų nuostolių, šalies „laivynas Juodojoje jūroje vis dar turi galimybių smogti taikiniams Ukrainoje ir šalies pakrantėje".

09:34 Ukraina prašo JAV patiekti jai smogiamųjų dronų „Grey Eagle"

Ukraina paprašė JAV patiekti jai smogiamųjų dronų „MQ-1C Gray Eagle" su raketomis „AGM-114 Hellfire", praneša „Politico", remdamasis Ukrainos gynybos ministerijos pareiškimu.

Pasak leidinio, Kijevas tikisi, kad šių bepiločių skraidyklių tiekimo klausimas bus išspręstas teigiamai.

Iki šiol Jungtinės Valstijos perdavė Ukrainai bepiločių orlaivių kamikadzių „Switchblade" ir specialiai Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms sukurtų dronų „Phoenix Ghost", rašo „Politico". Kijevo pageidaujami „Reaper" ir „Grey Eagle" gali įveikti didesnius atstumus, skristi didesniame aukštyje ir įsikrauti papildomoms misijoms.

Pasak leidinio, smogiamųjų dronų tiekimui taikomas raketų technologijų kontrolės režimas, todėl anksčiau gauti skraidyklių „Reaper" ir „Grey Eagle" nepavyko kai kuriems JAV partneriams, pavyzdžiui, Katarui.

Pranešama, kad Ukraina jau vedė derybas su šiuos dronus gaminančia kompanija „General Atomics".

Neseniai surengtos apklausos duomenimis, ginkluotės tiekimui Ukrainai pritaria trys ketvirtadaliai amerikiečių.

09:20 Rusijos pareigūnai: nuo gegužės 1 dienos Ukrainos Chersono mieste įvedamas rublis

Rusijos kariuomenės užimtame Ukrainos Chersono mieste nuo gegužės 1 dienos įvedamas rublis. Tai pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Ria Novosti", kuria remiasi BBC.

Chersono srities karinės ir civilinės administracijos vicepirmininkas Kirilas Stremousovas sakė „Ria Novosti", kad prie rusiškos valiutos bus pereita per keturis mėnesius ir šiuo pereinamuoju laikotarpiu apyvartoje bus tiek rublis, tiek Ukrainos grivina.

Pasak jo, šiam laikotarpiui pasibaigus, bus visiškai pereita prie rublio.

08:40 JT vadovas atvyko į Kijevą derybų su Ukrainos vadovybe

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius António Guterresas trečiadienio vakarą atvyko į Kijevą pokalbių su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba. Ketvirtadienį taip pat planuojamas jo vizitas į dar neskelbiamą vietą prie sostinės.

Kaip ir per ankstesnį JT vadovo vizitą Maskvoje šią savaitę, viena pagrindinių temų greičiausiai bus situacija Pietryčių Ukrainos Mariupolio uostamiestyje, kur Ukrainos kariai ir civiliai yra apsupti Rusijos kariuomenės.

A. Guterresas Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, o vėliau traukiniu keliavo iš Lenkijos į Kijevą. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis anksčiau kritikavo JT vadovą, kad jis pirmiau vyko ne į Kijevą, o į Maskvą.

08:31 Moldova pasiūlė Ukrainai pirmąją karinę pagalbą - išminuotojų brigadą

Trečiadienį Moldovos prezidentė Maia Sandu pasiūlė Ukrainai pirmąją karinę pagalbą - išminuotojų brigadą, kuri padėtų išminuoti iš okupantų rusų išvaduotas gyvenvietes, praneša portalas "rbc.ua", remdamasis "Jurnal TV".

„Mes stengiamės padėti Ukrainai, atidarydami jai transporto arterijas, pasiūlėme jai pagalbą išminuotojais, taip pat humanitarinę pagalbą. Tai, ką mes galime", - sakė žurnalistams valstybės vadovė.

Moldovos prezidentė pridūrė, kad šalies bankų sistema prisijungė prie Europos Sąjungos finansinių sankcijų prieš Rusiją.

08:29 ES metams sustabdys visus muitus importui iš Ukrainos

Europos Komisija pasiūlė vieneriems metams sustabdyti importo muitus visam Ukrainos eksportui į Europos Sąjungą.

Pasiūlymu, kurį Komisija pavadino „precedento neturinčiu paramos kariaujančiai šaliai gestu", taip pat būtų vieneriems metams sustabdytos visos ES antidempingo ir apsaugos priemonės, taikomos Ukrainos plieno eksportui. Tai skirta padėti padidinti Ukrainos eksportą į ES ir palengvinti sunkią Ukrainos gamintojų ir eksportuotojų padėtį Rusijos karinės invazijos akivaizdoje.

„ES dar niekada nebuvo įgyvendinusi tokių prekybos liberalizavimo priemonių, jų mastas neturi precedento - Ukrainai suteikti nuliniai tarifai, nulinės kvotos patekti į ES rinką", - trečiadienį sakė ES prekybos komisaras Valdis Dombrovskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pavadino „svarbiu sprendimu". „Šiuo metu tai leis mums kiek įmanoma išlaikyti ekonominę veiklą Ukrainoje, mūsų nacionalinę produkciją", - pridūrė jis „Telegram" kanale paskelbtame pranešime.

Šiai priemonei dar turi pritarti Europos Parlamentas ir ES šalys, galimi pasiūlymo pakeitimai.

08:14 Lenkija prašo ES lėšų Ukrainos pabėgėlių priežiūrai apmokėti

Lenkija prašo papildomo Europos Sąjungos (ES) finansavimo, kad padėtų apmokėti jos pastangas apgyvendinti milijonus pabėgėlių, užplūdusių šalį iš kaimyninės Ukrainos.

Ketvirtadienį Vokietijos bulvarinio laikraščio „Bild" paskelbtuose komentaruose ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis sakė, kad Lenkija gydo sužeistus Ukrainos karius ir atvėrė duris bei širdis 2,5 mln. pabėgėlių. Lenkijai reikia pinigų, kurie padėtų finansuoti šias pastangas, tačiau iki šiol ES „nemokėjo nė cento" už pabėgėlių priežiūrą, pridūrė jis. Lenkija siekia sąžiningo elgesio, paaiškino M. Morawieckis. Turkija per paskutinę pabėgėlių bangą buvo remiama milijardais, o dabar Lenkija nusipelnė ES pagalbos, sakė jis.

M. Morawieckis taip pat išreiškė pasipiktinimą buvusiu Vokietijos kancleriu Gerhardu Schröderiu, smarkiai kritikuojamu, kad neatsisakė savo pareigų Rusijos energetikos įmonėse, nepaisant Rusijos puolimo prieš Ukrainą. Paklaustas, ar jis vis dar paspaustų G. Schröderiui ranką, M. Morawieckis atsakė: „Ne, tikrai ne".

Kalbėdamas apie Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų, Lenkijos premjeras pažymėjo, kad Varšuva ne kartą perspėjo Berlyną dėl dujotiekių iš Rusijos. Tačiau šie prašymai nebuvo išgirsti, sakė jis. M. Morawieckis tvirtino, kad lenkai niekada neturėjo iliuzijų dėl Kremliaus politikos ir jos padarinių. Tačiau „geriau vėliau nei niekada", pridūrė jis.

08:05 Daugiau kaip pusė JAV perduodamų haubicų jau yra Ukrainoje

Pirmoji Jungtinių Valstijų perduodamų haubicų siunta jau nugabenta į Ukrainą. Tai trečiadienį pareiškė JAV gynybos departamento spaudos sekretorius Johnas Kirby`is.

„Šios dienos duomenimis, neįvardydamas tikslių skaičių, galiu pasakyti, kad daugiau kaip pusė šių haubicų jau yra Ukrainoje", - sakė Pentagono atstovas.

J. Kirby`is taip pat pranešė, kad 50 Ukrainos kariškių jau išėjo mokymus, per kuriuos jie buvo supažindinti, kaip naudoti haubicas. Jis patikslino, kad šie kariškiai „ketina grįžti į Ukrainą ir treniruoti savo draugus".

Praėjusią savaitę JAV patvirtino dar vieną 800 mln. dolerių vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, kuriame, be kita ko, - 90 155 mm kalibro haubicų ir 144 tūkst. artilerijos šaudmenų bei taktinės transporto priemonės šioms haubicoms gabenti.

2022-04-27 ĮVYKIAI

20:00 Slovakija pasirengusi tiekti Ukrainai sunkiąją ginkluotę, teigia prezidentė

Prezidentė Zuzana Čaputova trečiadienį pareiškė, kad Slovakija yra pasirengusi tiekti kaimyninei Ukrainai papildomų ginklų, jeigu tik jos šalies gynyba išliks užtikrinta.

Vyksta derybos dėl to, kad Ukraina gautų Slovakijoje suprojektuotų ir pagamintų savaeigių haubicų, sakė Z. Čaputova.

„Slovakijos Respublikos pozicija yra aiški, - sakė Z. Čaputova. - Nuo pat pradžių, be humanitarinės pagalbos, teikėme ir karinę pagalbą. Pagal apimtį tai yra didžiausia pagalba Slovakijos Respublikos istorijoje".

Slovakija, be kitų ginklų ir įrangos, jau padovanojo Ukrainai savo oro gynybos sistemą S-300.

Tačiau Z. Čaputová sakė, kad tolesniam ginklų tiekimui būtina sąlyga yra ta, kad nenukentėtų pačios Slovakijos karinis pasirengimas. Dėl šios priežasties, pasak jos, vyksta derybos ne tik su Ukrainos atstovais, bet ir su NATO sąjungininkėmis.

19:30 JT vadovas atvyko į Kijevą

JT generalinis sekretorius António Guterresas trečiadienį vakare atvyko į Kijevą, kur kitą dieną susitiks su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba.

Ketvirtadienį taip pat planuojamas vizitas į kol kas neatskleistą vietą už sostinės ribų.

Kaip ir per ankstesnį JT vadovo vizitą į Maskvą šią savaitę, viena iš pagrindinių temų greičiausiai bus padėtis pietryčių Ukrainos Mariupolio uostamiestyje, kur Ukrainos karius ir civilius gyventojus laiko apsupusi Rusijos kariuomenė.

Maskvoje A. Guterresas susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, o po to traukiniu iš Lenkijos išvyko į Kijevą.

19:00 Rusija išsiuntė iš šalies Japonijos ir Norvegijos diplomatus

Reaguodama į savo diplomatų išsiuntimą dėl invazijos į Ukrainą, Rusija išsiuntė Japonijos ir Norvegijos atstovus.

Aštuoni Japonijos diplomatai turės išvykti iš Maskvos iki gegužės 10 dienos, trečiadienį pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Japonija stojo Ukrainos pusėn, rėmė ją politiškai, ekonomiškai, teikė karinę pagalbą, taip pat išsiuntė aštuonis Rusijos diplomatus, teigiama jos paaiškinime.

Norvegijos atveju buvo išsiųsti trys diplomatai. Kiek anksčiau šalies vyriausybė nepageidautinais asmenimis paskelbė tris rusus.

Nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo Rusijos karas prieš Ukrainą, Maskvos skaičiavimais, visame pasaulyje buvo išsiųsta apie 400 Rusijos diplomatų. Rusija į kiekvieną jų reagavo „akis už akį" principu išsiųsdama tų šalių diplomatus.

Pirmadienį iš Maskvos tokiu pat principu buvo išsiųsti 40 Vokietijos diplomatų.

18:50 V. Putinas grasina „žaibišku" atsaku, jei Rusijai kils strateginė grėsmė

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagrasino greitais atsakomaisiais veiksmais Ukrainą remiančioms šalims. Tie, kas kišis iš išorės ir sukels Rusijai nepriimtiną strateginę grėsmę, turi žinoti, kad atsakas bus „žaibiškas, greitas". Tai V. Putinas pareiškė trečiadienį Sankt Peterburge.

„Mes tam turime visus instrumentus, - kalbėjo V. Putinas susitikime su aukštais funkcionieriais. - Mes nesigiriame. Mes juos panaudosime, jei bus reikalinga. Ir aš noriu, kad visi tai žinotų". Reikalingi sprendimai esą jau priimti.

Kartu V. Putinas pareiškė, Vakarų mėginimas sankcijomis užsmaugti Rusijos ekonomiką žlugo. „Karinė specialioji operacija" Ukrainoje ir Dombase, kaip jis vadina karą, pasieks visus užsibrėžtus tikslus, pažymėjo jis.

17:25 Ukraina teigia smogusi Rusijos pajėgoms Gyvačių saloje

Kijevas pranešė, kad Ukrainos kariai smogė Rusijos pozicijoms Juodosios jūros Gyvačių saloje, kuri išgarsėjo, kai ten dislokuoti Ukrainos kariai atmetė Maskvos įsiveržusių pajėgų reikalavimus pasiduoti.

„Mūsų pajėgos smogė priešo pozicijoms Gyvačių saloje", - antradienį vakare socialinėje žiniasklaidoje teigė Ukrainos kariuomenė, teigdama, kad smogė kontrolės punktui ir priešlėktuvinei sistemai.

„Rusų patirti nuostoliai tikslinami", - sakoma pranešime.

Rusija nepatvirtino atakos Gyvačių saloje, kurią Maskva užėmė netrukus po to, kai vasario 24 dieną pradėjo invaziją į Ukrainą.

Ši mažytė sala tapo Ukrainos pasipriešinimo Rusijos invazijai simboliu po to, kai per radiją buvo išplatintas pokalbis, kuriame Ukrainos kariai Rusijos karinio laivo įgulai, reikalaujančiai pasiduoti, pasakė: „Rusijos karini laive, eik na...".

Saloje buvę Ukrainos kariai pateko į nelaisvę, bet vėliau buvo iškeisti į rusų belaisvius. O šio pokalbio įrašas apskriejo visą pasaulį ir tapo Ukrainos pasipriešinimo leitmotyvu - jis buvo rašomas ant plakatų per paramos mitingus užsienyje ir spausdinamas ant pašto ženklų.

Balandžio viduryje Juodojoje jūroje nuskendo su tuo susijęs Rusijos laivas „Moskva", Rusijos teigimu, laive įvykus sprogimui. Ukraina teigė, kad ji pataikė į karo laivą raketomis.

16:00 JAV ir Rusija apsikeitė kaliniais

JAV Prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad siekiant užtikrinti Rusijoje kalinamo buvusio JAV jūrų pėstininko paleidimą mainais į JAV laikomą rusų pilotą, reikėjo priimti „sunkius sprendimus".

Maskva trečiadienį taip pat pranešė, kad amerikietis Trevoras Reedas iškeistas į rusų pilotą Konstantiną Jarošenką.
Sveikindamas T. Reedo sugrįžimą namo, J. Bidenas sakė, kad derybos, po kurių įvyko apsikeitimas kaliniais, „pareikalavo sunkių sprendimų, kurių nepriimu lengvai".

Apsikeitimas kaliniais įvyko tuo metu, kai tarp Maskvos ir Vašingtono išaugo įtampa dėl vasario mėnesį prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą.

T. Reedo „saugus sugrįžimas liudija, jog mano administracijai įkaitais laikomų ir neteisėtai užsienyje sulaikytų amerikiečių sugrąžinimas namo yra prioritetas", - sakė J. Bidenas.

Valstybės sekretorius Antony Blinkenas taip pat pasveikino šį apsikeitimą. „Džiaugiuosi galėdamas pranešti apie JAV piliečio Trevoro Reedo, kuris buvo neteisėtai sulaikytas Rusijoje, paleidimą", - sakoma A. Blinkeno pareiškime.

T. Reedas, studentas ir buvęs jūrų pėstininkas iš Teksaso, 2020 metų liepą Rusijos teismo buvo nuteistas devynerius metus kalėti po to, kai, kaip įtariama, būdamas neblaivus užpuolė policijos pareigūnus. Jis nepripažino savo kaltės, sakydamas, kad incidento neprisimena.

K. Jarošenka 2010 metais buvo suimtas Liberijoje už prekybą narkotikais. Vėliau jis buvo perkeltas į JAV, kur 2011 metų rugsėjo mėnesį buvo nuteistas 20 metų kalėjimo.

15:55 EK siūlo atšaukti Ukrainai taikomus ES importo muitus

Europos Komisija (EK) trečiadienį pasiūlė atšaukti Ukrainai taikomus Europos Sąjungos (ES) importo muitus ir taip padėti šalies ekonomikai atsilaikyti prieš Rusijos invaziją.

„Šios plataus masto priemonės tikslas - paskatinti Ukrainos eksportą į ES. Tai padės palengvinti sunkią Ukrainos gamintojų ir eksportuotojų padėtį", - nurodė EK.

Pasak ekonomikos eurokomisaro Valdžio Dombrovskio, toks precedento neturintis žingsnis, kuriam turėtų pritarti visos ES šalys narės ir Europos Parlamentas (EP), padėtų paskatinti Ukrainos ekonomiką. „Tai gyvybiškai svarbu norint laimėti karą ir atsigauti jam pasibaigus, - tviteryje parašė jis. - Tai parodo nepalaužiamą ES įsipareigojimą padėti Ukrainai jai sunkią valandą".

EK savo pasiūlymą pateikė praėjus dienai po to, kai Jungtinė Karalystė (JK ) atsisakė visų muitų ukrainietiškų prekių importui. EK pirmininkė Ursula von der Leyen nurodė, kad Briuselio siūlymas pristatytas po diskusijų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kaip būtų galima padėti karo nusiaubtai jo šalies ekonomikai.

ES duomenimis, dvišalės prekybos su Ukraina apimtys 2021 metais buvo rekordiškai didelės ir siekė 52 mlrd. eurų.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) praėjusią savaitę įspėjo, kad dėl Rusijos sukelto karo Ukrainos ekonomika šiemet susitrauks 35 proc.

15:15 Mariupolio mero patarėjas: Rusijos pajėgos toliau atakuoja „Azovstal" gamyklą

Rusijos karinės pajėgos toliau atakuoja Ukrainos Mariupolio uostamiestyje esančią „Azovstal" gamyklą. Tai pareiškė šio miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka, kurį cituoja BBC.

Apie tai pranešta nepaisant to, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę pareiškė, jog jo pajėgos nebeatakuos šio metalurgijos komplekso ir vietoj to imsis jo blokados. Antradienį kalbėdamasis su Jungtinių Tautų (JT) generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu, V. Putinas taip pat tikino, kad niekam nedraudžiama palikti nei „Azovstal", nei pačio Mariupolio.

Tačiau trečiadienio rytą P. Andriuščenka paprieštaravo šiems V. Putino pareiškimams ir teigė, kad susitarimų dėl humanitarinių koridorių iš miesto - nėra, o atakos prieš „Azovstal" tęsiasi.

„Azovstal" gamykla laikoma paskutiniu Ukrainos karių bastionu Mariupolyje. Manoma, kad be karių čia taip pat yra daugybė civilių.

14:49 EK siūlo atšaukti Ukrainai taikomus ES importo muitus

Europos Komisija (EK) trečiadienį pasiūlė atšaukti Ukrainai taikomus Europos Sąjungos (ES) importo muitus ir taip padėti šalies ekonomikai atsilaikyti prieš Rusijos invaziją.

„Šios plataus masto priemonės tikslas - paskatinti Ukrainos eksportą į ES. Tai padės palengvinti sunkią Ukrainos gamintojų ir eksportuotojų padėtį", - nurodė EK.

13:35 Rusija traukiasi iš JT Pasaulio turizmo organizacijos

Rusija traukiasi iš Jungtinių Tautų (JT) Pasaulio turizmo organizacijos, trečiadienį pareiškė UNWTO prieš jos vykdomosios tarybos balsavimą dėl Maskvos narystės sustabdymo baudžiant ją už invaziją į Ukrainą.

„Rusija paskelbė apie savo ketinimą pasitraukti iš UNWTO", - tviteryje pranešė organizacija ir pridūrė, kad Rusijos narystės sustabdymas „įsigalioja nedelsiant".

12:55 Kijevas praneša apie atvykstantį pastiprinimą Rusijos puolimui rytuose

Rusijos pajėgos planuoja paspartinti savo puolimą Rytų Ukrainoje, sutelkdamos daugiau karinių pastiprinimų iš Rusijos, trečiadienį pranešė Ukrainos kariuomenė.

Rusai dislokavo du taktinius batalionus iš Belgorodo srities, esančios į šiaurę prie Ukrainos sienos, Iziumo mieste Ukrainos rytuose, feisbuke nurodė Ukrainos kariuomenės generalinis štabas. Dar dvi „Iskander-M" raketų divizijos taip pat dislokuotos iš Belgorodo srities, pranešė Ukraina.

Pasak Ukrainos kariškių, Rusijos kariuomenė nežymiai pasistūmėjo Ukrainos šiaurės rytiniame Charkivo regione. Pranešimų apie kariuomenės judėjimą ir kautynes ​​neįmanoma nepriklausomai patikrinti.

Verždamasi toliau į pietus Rusijos kariuomenė siekia apsupti Ukrainos pajėgas Donbaso regione, esančiame prie Rusijos sienos ir iš dalies kontroliuojamame prorusiškų separatistų. Ukrainos rytinių ir pietinių regionų kontrolė yra pagrindinis vasario 24 d. prasidėjusios Rusijos invazijos tikslas.

Aplink Donecką, vieną didžiausių rytinio regiono miestų, vyksta įnirtingos kautynės, pranešė generalinis štabas. Toliau į pietus prie Azovo jūros toliau bombarduojamos paskutinės Ukrainos pajėgos Mariupolyje - „Azovstal" plieno gamykla.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos taip pat nerimauja dėl galimo Rusijos kariuomenės ir prorusiškų separatistų puolimo iš kitos šalies pusės - separatistinio Moldovos Padniestrės regiono. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sakė, kad neaišku, kiek galinga gali būti tokia ataka iš vakarų ir kiek pajėgų gali dalyvauti.

12:23 Žiniasklaida: Turkija tikisi, kad artimiausiomis dienomis pavyks surengti V. Zelenskio ir V. Putino susitikimą

Turkija tikisi, kad prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano pasiūlymu pavyks surengti Ukrainos ir Rusijos lyderių - Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino - susitikimą.

Kaip praneša trečiadienį portalas „rbc.ua", remdamasis naujienų agentūra „Anadolu", tai pareiškė Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras.

Pasak žinybos vadovo, Ankara su nerimu stebi Rusijos karą prieš Ukrainą ir deda pastangas probleminėms situacijoms sureguliuoti.

„Rusijos ir Ukrainos derybos Antalijoje buvo surengtos ministrų lygiu. Po to mūsų prezidentas ne kartą bendravo su ponu Putinu ir ponu Zelenskiu. Nors esama tam tikrų sunkumų, mes tikimės, kad dviem lyderiams galbūt pavyks susitikti artimiausiomis dienomis", - sakė H. Akaras.

Jis pridūrė, jog Turkija tęs savo tarpininkavimo misiją, kad būtų nutraukta ugnis ir užkirstas kelias humanitarinei katastrofai Ukrainoje.

„rbc.ua" primena, jog antradienį V. Putinas pareiškė, kad Rusija negali garantuoti Ukrainos saugumo, kol neišspręstas klausimas, kam priklauso Krymas ir Donbasas.

11:41 JK žvalgyba: Rusijos kariai Mariupolyje naudoja laisvakrites bombas

Rusijos kariai Ukrainos Mariupolio uostamiestyje naudoja laisvakrites bombas. Tai trečiadienį pranešė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija, kuria remiasi portalas „Sky News".

Ministerija savo naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje nurodė, kad dėl to Rusijos vykdomi antskrydžiai nėra tikslūs ir taip padidėja tikimybė, jog jų metu gali nukentėti civiliai. Skaičiuojama, kad šiame mieste jau galimai žuvo mažiausiai 20 tūkst. civilių.

Tačiau JK žvalgybos duomenys taip pat rodo, kad Ukraina toliau kontroliuoja beveik visą savo oro erdvę. Karo pradžioje analitikai prognozavo, kad Kijevas gali greitai prarasti atitinkamą kontrolę.

Ministerija pridūrė, kad Rusijos karinės oro pajėgos dabar „daugiausiai savo dėmesio skiria Pietų ir Rytų Ukrainai ir padeda čia esančioms antžeminėms rusų pajėgoms".

11:29 Rusijai stabdant dujų tiekimą, ES žada „koordinuotą atsaką"

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį pareiškė esanti „pasirengusi", jei Maskva sustabdytų dujų tiekimą 27 valstybių blokui, ir planuoja „koordinuotą" atsaką, Rusijos „Gazprom" užsukus čiaupus Lenkijai ir Bulgarijai.

„Šis „Gazprom" pranešimas yra dar vienas Rusijos bandymas šantažuoti mus dujomis. Esame pasirengę tokiam scenarijui. Planuojame koordinuotą ES atsaką", - tviteryje parašė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.

„Europiečiai gali pasitikėti, kad esame vieningi ir solidarūs su paveiktomis valstybėmis narėmis"

10:48 Rusija tvirtina, kad trečiadienio rytą sprogimai nugriaudėjo iš viso trijose šalies srityse

Rusija tvirtina, kad trečiadienio rytą sprogimai nugriaudėjo iš viso trijose šalies srityse

Rusijos vietos valdžios institucijų tvirtinimu, ankstų trečiadienio rytą sprogimai nugriaudėjo iš viso trijose su Ukraina besiribojančiose šalies srityse, praneša agentūra „Reuters".

Iš pradžių pranešta, kad Belgorodo srityje kilo gaisras šaudmenų sandėlyje. Pasak šios srities gubernatoriaus Viačeslavo Gladkovo, gaisras sandėlyje Staraja Nelidovkos kaime užgesintas ir jo metu civiliai nenukentėjo.

Tačiau vėliau Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas pranešė, kad ankstų trečiadienį sprogimai taip pat pasigirdo Kursko mieste. Negana to, Rusijos naujienų agentūra TASS citavo šalies nepaprastųjų situacijų ministerijos pareigūną, kuris nurodė, kad pranešimų apie sprogimus gauta ir Voronežo mieste. Pasak jo, pareigūnai tiria incidento aplinkybes.

10:05 Ukraina pranešė, kad Rusijos pajėgos užėmė kelis kaimus rytuose

Ukraina trečiadienį paskelbė, kad Rusijos pajėgos prasiveržė giliau į šalies rytus ir užėmė kelis kaimus, vykstant Maskvos puolimui Donbasui perimti.

Gynybos ministerija pranešė, kad Rusijos pajėgos išstūmė Kijevo kariuomenę iš Velyka Komyšuvachos ir Zavodų Charkovo srityje bei perėmė Zaričnės ir Novotoškivskės kontrolę Donecko srityje. Zaričnė yra vos už 50 kilometrų nuo regiono centro Kramatorsko, kur šį mėnesį Rusija smogė traukinių stočiai, iš kurios gyventojai traukėsi į saugesnes vietas, ataka nusinešė dešimtis gyvybių.

Gynybos ministerija perspėjo, kad Rusijos pajėgos „tęsia puolimą Nyžnijės ir Orichivo kryptimis" centriniame Zaporožės regione.

Prorusiški separatistai kontroliuoja Donecko ir Luhansko sritis nuo 2014 metų, kai Kremlius aneksavo Krymo pusiasalį po gatvių demonstracijų, nuvertusių Maskvai draugišką Ukrainos lyderį. Rusija sako, kad puolimas rytuose sukurs sausumos sieną tarp Ukrainos ir separatistų kontroliuojamos teritorijos ir Juodosios jūros pusiasalio.

09:52 Kinijos kompanija nebetieks dronų Rusijai ir Ukrainai

Kinijos kompanija „DJI Technology Co Ltd", kuri specializuojasi gaminti bepilotes skraidykles, pareiškė laikinai stabdanti verslą Rusijoje ir Ukrainoje, kad jos produkcija nebūtų naudojama mūšio lauke, praneša naujienų agentūra „Ukrinform".

Agentūra pažymi, jog tai pirma didelė Kinijos bendrovė, nusprendusi nebeprekiauti savo gaminiais Rusijoje prasidėjus karui Ukrainoje.

Skirtingai nuo daugelio Vakarų kompanijų, kurios pasitraukė iš Rusijos, protestuodamos prieš jos įsiveržimą į Ukrainą, Kinijos bendrovės liko ten, kadangi Pekinas susilaiko nuo kritikos Maskvos adresu.

DJI atstovas paaiškino, kad verslo stabdymu siekiama ne apibrėžti savo požiūrį į kurią nors šalį, o pademonstruoti kompanijos principus.

„DJI kategoriškai nepritaria jokiam mūsų dronų naudojimui darant žalą, todėl mes laikinai stabdome pardavimus šiose šalyse, siekdami užtikrinti, kad niekas nenaudos mūsų skraidyklių mūšyje", - sakoma bendrovės pranešime.

Anksčiau oficialūs Ukrainos asmenys ir piliečiai kaltino DJI perduodant Rusijai informaciją apie Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. Bet kompanija neigė šiuos kaltinimus. Tiesa, DJI atstovai pripažino, jog internete pasirodė vaizdo įrašų, leidžiančių manyti, kad Rusija naudoja kompanijos pagamintus dronus per „specialią karinę operaciją". Bet jie teigė, kad svarių to įrodymų kol kas nėra.

09:28 Nauja humanitarinės pagalbos siunta tuoj iškeliaus iš Kauno į Ukrainą

Artimiausiu metu iš Kauno į Ukrainą išvyks 8 greitosios medicinos pagalbos ir 5 policijos automobiliai su tvarsliava bei turniketais. Humanitarinę siuntą papildys kauniečių parama. Tai - praėjusį savaitgalį prie PLC „Mega" surinktas beveik pilnas autobusas būtiniausių daiktų - sauskelnių, higienos bei švaros prekių ir kitų buities reikmenų. Taip pat centralizuotai perkami dideli kiekiai greitai negendančio maisto ir trūkstamų medikamentų.

Kauno miesto savivaldybė pranešime teigiama, kad antradienį posėdžiavusi miesto taryba vieningai palaikė kauniečių ketinimus ir toliau siųsti paramą karo niokojamos Ukrainos žmonėms. Šįkart humanitarinė pagalba bus adresuota Ukrainos įstaigoms Charkove, Kijeve, Lvovo ir Rivnės srityse. Stengiamasi pagal galimybes atliepti poreikius, kurie išsakomi prašymuose iš Kauno miestų partnerių. Tačiau kad ir kiek resursų skirtų Kauno miesto savivaldybė, organizuodama paramą ukrainiečiams, gyventojų prisidėjimas ypač svarbus. Tad miesto vadovai gerbia jų geranoriškas pastangas ir už pagalbą nuoširdžiai dėkoja Kauno gyventojams.

„Esame dėkingi kauniečiams, kurie nepasiduoda apatijai, pagal išgales prisideda ir dar prisidės prie humanitarinės pagalbos daiktais ar paaukotomis lėšomis. Taip pat dėkojama nenuilstamai dirbantiems savanoriams, ypač iš Raudonojo Kryžiaus. Kiekvieno indėlis čia - gyvybiškai svarbus ten", - teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Ekstremalių operacijų centro vadovas Paulius Keras.

Pasak jo, nepaisant nekokio oro, savaitgalį prie prekybos ir laisvalaikio centro „Mega" atvyko daug geradarių. Charkovui skirtoje paramos akcijoje sauskelnėmis, higienos ir švaros reikmenimis bei kitomis prekėmis užpildytas visas autobusas. Solidžia piniginių lėšų suma pasipildė ir specialioji paramos Ukrainai sąskaita. Vien per savaitgalį paaukota per du tūkstančius eurų. Šie pinigai papildys miesto savivaldybės skirtas lėšas centralizuotam medikamentų ir ilgo galiojimo maisto produktų pirkimui.

Savivaldybės pranešime pažymima, jog Ukrainos sveikatos ministerijos Nacionalinei specializuotai vaikų ligoninei „Okhmatdyt" į Kijevą iškeliaus iš Kauno 7 „Volkswagen" greitosios pagalbos mikroautobusai. Būtent į šią ligoninę Ukrainos sostinėje vežama dauguma nukentėjusių vaikų. Dar vienas greitosios pagalbos automobilis perleidžiamas tarptautiniam paramos fondui „Ostanij bastion", su kuriuo dirba Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Per viešuosius pirkimus Kaune įsigytos medicininės pagalbos ir asmens higienos priemonės bus perduotos Jurijaus Semeniuko klinikinei ligoninei Rivno srityje bei Lvivo regionui.

Charkovo miestui Kaunas perduos didelį medicininių priemonių paketą - dešimtis tūkstančių vienetų įvairaus tipo tvarsliavos ir turniketų - karo zonoje dirbantiems medikams. Kauno savivaldybė šiam Ukrainos miestui perleis ir penkis „Dacia" automobilius. Ne vienerius metus Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui tarnavusios transporto priemonės drauge su pareigūnų surinkta parama iškeliaus kolegoms ukrainiečiams.

Kaune numatoma ir toliau tęsti nenutrūkstamą deficitinių prekių bei priemonių tiekimą su Rusijos karine agresija kovojančiai Ukrainai. Kauniečiai kviečiami prisidėti prie miesto pagalbos daiktais, piniginėmis aukomis ar kitais būdais.

09:21 Trys ketvirtadaliai amerikiečių pritaria ginklų tiekimui Ukrainai

73 proc. amerikiečių pritaria JAV pastangoms tiekti ginklus Ukrainai. Šis paramos lygis - aukščiausias nuo vasario 24 d., kai Rusija pradėjo plataus masto agresiją prieš Ukrainą.

Tai rodo apklausos, kurią surengė naujienų agentūra „Reuters" ir konsultacijų bendrovė „Ipsos", rezultatai.

Per ankstesnę „Reuters"/"Ipsos" apklausą, vykusią kovo pabaigoje, kai visuomenė dar nebuvo sukrėsta pranešimų apie žudynes Bučoje, ginklų tiekimui Ukrainai pritarė 68 proc. tyrimo dalyvių.

Naujausia apklausa taip pat rodo, jog dauguma demokratų ir respublikonų pritaria JAV sankcijoms prieš Rusiją ir ketina per tarpinius rinkimus į Kongresą, vyksiančius lapkričio 8 d., palaikyti tuos kandidatus, kurie yra už karinę pagalbą Ukrainai.

Bet maždaug pusė respondentų nerimauja dėl to, kad Rusija mėgins daryti poveikį balsavimo rezultatams dezinformacija ir propaganda internete.

09:01 Ukrainos prezidento patarėjas sako, kad karas gali tęstis iki metų pabaigos

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksyjus Arestovyčius sako, kad karas su Rusija gali tęstis iki šių metų pabaigos.

Tačiau ginklai, kuriuos neseniai gavo Ukrainos pajėgos, gali „rimtai paveikti" kovas gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje, antradienio vakarą „YouTube" paskelbtame interviu sakė O. Arestovyčius. Jis pridūrė, jog karas greičiausiai tęsis daugelį mėnesių: „Turime būti pasirengę ilgai istorijai".

Net jei dabartinės aktyvios kovinės operacijos Donbaso regione bus sustabdytos, tai jokiu būdu nereikš karo su Rusija pabaigos, apibendrino patarėjas.

08:31 Slovakijos prezidentė kreipėsi į Rusijos kareivius

Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova įrašė kreipimąsi rusų kalba į Rusijos kareivius ir vadus, kuriame pasmerkė jų karo nusikaltimus Ukrainoje, dangstomus „išvadavimo" šūkiais, praneša „Ukrinform". Šis įrašas skelbiamas tviteryje.

„Tą pasaulį be karo, kuriame mes gyvenome, jūs pavertėte pasauliu, kuriame absurdiškai, žiauriai ir beprasmiškai miršta žmonės. Niekas jums negrasino ir niekas jums nenorėjo pakenkti, bet jūs tai darote", - pareiškė Z. Čaputova.

„Nuo ko jūs norėjote „išvaduoti" Tatjaną iš Irpinės, kurią kartu su dviem jos vaikais užmušė rusiška granata, paleista, kai jie bėgo gatve, turėjusia tapti saugaus humanitarinio koridoriaus dalimi? Arba Aliną iš Hostomelio, kurią automobilyje išžagino vienas iš jūsų? Ji net nešaukė, nes šalia nebuvo nieko, kas būtų galėjęs jai padėti. Ji tegalvojo, kaip likti gyvai. Nuo ko jūs „išvadavote" senutę Verą iš mažo kaimelio, kuri galėjo būti motina ją išprievartavusiam kareiviui?" - retoriškai klausė Slovakijos valstybės vadovė.

„Kasdien girdėdama vis naujų siaubingų liudijimų, aš netenku žado. Aš matau dešimčių neapsakomas kančias patiriančių moterų ir vaikų, civilių veidus. Aš matau žmonių, kuriuos visiems laikams sužalojo skausmas, sielas", - sakė Z. Čaputova.

Prezidentė pabrėžė, kad Rusijos kariškiai, žudantys civilius, suteršia karininko garbę, pažeidžia karinę drausmę ir tarptautines kariavimo taisykles. Ji paragino Rusijos kareivius, vadus ir visus su tuo susijusius asmenis nutraukti karą, jeigu juose dar liko bent lašelis žmoniškumo.

08:10 Australija tiekia Ukrainai haubicas ir šaudmenis

Australija teikia papildomą karinę paramą Ukrainai haubicomis ir amunicija, sakoma premjero Scotto Morrisono ir gynybos ministro Peterio Duttono pareiškime, kurį trečiadienį paskelbė naujienų kanalas AAP.

Pagal naują 26,7 mln. Australijos dolerių (19,1 mln. JAV dolerių) karinės pagalbos paketą Ukraina gaus šešias lengvasvores velkamas haubicas M777 ir šaudmenis. Bendras Australijos karinės pagalbos įnašas Ukrainai iki šiol siekia 225 mln. JAV dolerių, dar 65 mln. JAV dolerių skirta humanitarinei pagalbai ir daugiau nei 70 tūkst. tonų šiluminės anglies.

S. Morrisonas ir P. Duttonas sakė, kad ši įranga yra tolesnė parama kovojant su „žiauria, nepaliaujama ir neteisėta Rusijos invazija" į kaimyninę Ukrainą. „Australijos vyriausybė ir toliau ieškos galimybių teikti tolesnę karinę pagalbą, kai galės operatyviai suteikti reikiamus pajėgumus Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms", - sakė S. Morrisonas. „Australija palaiko Ukrainos žmones ir dar kartą ragina Rusiją nutraukti neišprovokuotą, neteisingą ir neteisėtą invaziją į Ukrainą", - pridūrė premjeras.

Australija buvo viena iš 40 šalių, antradienį dalyvavusių susitikime dėl Ukrainos konflikto JAV Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje.

07:51 UNIAN: Rusijai liko tiek pat raketų, kiek ji jų jau paleido į Ukrainą

Nuo vasario 24 d. Rusija į Ukrainą paleido apie 1 300 raketų, maždaug tiek pat jų jai dar liko. Tai pareiškė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Ana Maliar, kuria remiasi naujienų agentūra UNIAN.

„Mūsų duomenimis, Rusijos raketų atsargos nuo vasario 24 d., kai ji pradėjo jas aktyviai naudoti Ukrainos teritorijoje, sumažėjo daugiau kaip per pusę. Apytikriai skaičiai - paleista daugiau kaip 1 300 raketų, maždaug tiek pat jų dar liko. Tai ore, jūroje ir žemėje bazuojamos raketos", - sakė ministro pavaduotoja.

Anot A. Maliar, raketų komplektuojamąsias dalis rusai įsiveždavo iš kitų šalių, atsargų dėl sankcijų artimiausiu metu jiems nepavyks papildyti. Bet likusių raketų Rusijai pakaks dar keliems karo mėnesiams.

„Rusijos raketų atsargos senka, bet jų yra dar pakankamai, kad padarytų daug žalos, jų dar pakaks keliems mėnesiams", - pareiškė ji.

07:48 V. Zelenskis sako, kad Rusijos tikslai siekia toliau Ukrainos

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos tikslai yra daug platesni nei dabartinis karas Ukrainoje.

„Galutinis Rusijos vadovybės tikslas yra ne tik užgrobti Ukrainos teritoriją, bet ir suskaldyti visą Europos centrą bei rytus ir suduoti pasaulinį smūgį demokratijai", - sakė V. Zelenskis vaizdo žinutėje, vėlų antradienį paskelbtoje „Telegram" kanale. „Pasaulinis smūgis demokratijai" taip pat yra vienas iš Maskvos tikslų, kaltino V. Zelenskis.

„Laisvame pasaulyje" iš esmės visi suprato, kad invazija į Ukrainą yra tik pradžia, pridūrė prezidentas. Jo teigimu, besitęsiančios atakos Ukrainoje, pavyzdžiui, Odesos regione šalies pietuose arba Donbase rytuose, atneš Rusijai tik „naujų nuostolių". Tai lems naują Europos Sąjungos sankcijų paketą arba daugiau prekybos apribojimų. V. Zelenskis tvirtino, kad už agresyvią Maskvos vyriausybės politiką dauguma rusų turės sumokėti skurdu.

07:24 Rusijoje, netoli sienos su Ukraina, kilo gaisras šaudmenų sandėlyje

Su Ukraina besiribojančioje Belgorodo srityje kilo gaisras šaudmenų sandėlyje. Tai trečiadienį „Telegram" kanale pranešė šio Rusijos regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas, informuoja UNIAN.

„Apie 3 val. 35 min. mane pažadino garsas, panašus į sprogimą. Kol kas nė viena miesto ir srities tarnyba neranda šio garso priežasties. Paieška tęsiasi, rezultatus iškart pranešiu. Kol rašiau šį pranešimą, nugriaudėjo dar trys sprogimai", - parašė jis.

Vėliau gubernatorius pranešė sužinojęs, kad Staraja Nelidovkos kaimo rajone dega šaudmenų sandėlis.

„Gyvenamieji namai nesugriauti. Tarp civilių nukentėjusiųjų nėra", - pranešė V. Gladkovas.

Rusijos socialiniuose tinkluose jau skelbiamos nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas gaisras kariuomenės sandėlyje.

Staraja Nelidovka yra už kelių dešimčių kilometrų nuo Ukrainos sienos.

Kaip pažymi UNIAN, tai jau anaiptol ne pirmas tokio pobūdžio incidentas Rusijos kariniuose objektuose pastaruoju metu.

2022-04-26 ĮVYKIAI

17:30 S. Lavrovas: jei Ukrainai bus tiekiami ginklai, derybos nebus vaisingos

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas susitikime su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu griežtai įspėjo dėl ginklų tiekimo Ukrainai. „Jei tai tęsis, derybos vargu ar duos rezultatų", - pareiškė S. Lavrovas antradienį Maskvoje po pokalbių su JT vadovu. Jis pridūrė, kad Rusija turi pajėgų Ukrainoje ir Vakarų tiekiamus ginklus ten ir toliau laikys taikiniu.

S. Lavrovas sakė, kad Rusija ir toliau pasirengusi pokalbiams dėl kovinių veiksmų Ukrainoje nutraukimo, tačiau jis nematąs realaus Kijevo susidomėjimo. Paklaustas apie tarpininkų pasitelkimą konflikte tarp Ukrainos ir Rusijos, S. Lavrovas teigė: „Tam dar ne laikas". Jis, turėdamas omenyje JAV, kritikavo, kad Vakarams dabar tik svarbu įveikti Rusiją.

S. Lavrovas kaltino Ukrainą ir Vakarus jau per praėjusius aštuonerius metus nerodžius intereso išspręsti konfliktą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis esą atšaukė Minsko taikos plano susiarimus. Dėl Minsko taikos plano buvo priimta ir JT rezoliucija, tačiau niekas nesijautė jos saistomas, kalbėjo S. Lavrovas.

A. Guterresas į tai atsakė, kad rezoliucijos yra privalomos. Kartu jis pabrėžė, kad yra kitų metodų nei karas tikslams įgyvendinti.

17:10 Ukraina teigia, kad Rusija mėgina „destabilizuoti" Moldovą

Ukraina antradienį apkaltino Rusiją bandymu sukelti neramumus Maskvos remiamame separatistiniame Moldovos regione, kur neseniai įvykę sprogimai sukėlė baimę, kad konfliktas Ukrainoje gali išsiplėsti.

„Rusija nori destabilizuoti Uždniestrės regioną ir užsimena, kad Moldova turėtų laukti „svečių", - socialiniame tinkle „Twitter" parašė Ukrainos prezidento padėjėjas Michaylo Podoliakas, sakydamas, kad jo šalis sieks užtikrinti „strateginį regiono saugumą".

Ukrainos naujienų portalas „Guildhall" pranešė, kad pagal planą, apie kurį sužinojo Ukrainos žvalgyba, Rusijos specialiųjų tarnybų atstovai Moldovoje planuoja pradėti masinius antivyriausybinius protestus gegužės 9 dieną.

Formalia protestų priežastimi turėtų tapti rusiškos simbolikos - Georgijaus juostos, taip pat raidžių Z ir V, kurios simbolizuoja paramą Rusijos agresijai prieš Ukrainą, draudimas.

Be Moldovos sostinės Kišiniovo, ypatingas dėmesys skiriamas protestams šiauriniuose Moldovos regionuose, įskaitant Belcio miestą, taip pat Gagaūziją šalies pietuose.

14:48 Vokietija registravo per 380 000 karo pabėgėlių iš Ukrainos

Vokietija iki šiol registravo per 380 000 iš Ukrainos atvykusių karo pabėgėlių. Vidaus reikalų ministerija antradienį tviteryje pranešė, kad federalinė policija nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną suskaičiavo 381 521 pabėgėlį iš Ukrainos. Tai daugiausiai moterys, vaikai ir senyvi žmonės.

Vis dėl to tikrasis skaičius ukrainiečių, kurie į Vokietiją atvyko prieglobsčio, nežinomas, nes prie ES vidaus sienų kontrolė paprastai nevykdoma, o ukrainiečiai 90 dienų gali atvykti be vizų. Nėra patikimų duomenų ir apie galimą karo pabėgėlių išvykimą iš Vokietijos į kitas ES šalis ar jų grįžimą iš Vokietijos atgal į Ukrainą.

14:32 Per pastarąją parą Rusijos pajėgos 35 kartus apšaudė „Azovstal" gamyklą

Per pastarąsias 24 val. Rusijos karinės pajėgos 35 kartus apšaudė Ukrainos Mariupolio uostamiestyje esančią „Azovstal" gamyklą. Tai pranešė portalas „Ukrinform", remdamasis Mariupolį ginančiu „Azovo" pulku.

„Nuo priešo ugnies kenčia „Azovstal" gamykla, kurioje įsitvirtinę Mariupolio gynėjai ir rūsiuose nuo apšaudymo slepiasi civiliai. Vien per pastarąsias 24 val. surengti 35 antskrydžiai", - „Telegram" nurodė pulkas ir pridūrė, kad smūgių metu nukentėjo civiliai, kai kurie jų įstrigo po griuvėsiais.

13:32 Norvegija skirs 41,2 mln. eurų Didžiosios Britanijos iniciatyvai pirkti Ukrainai ginklų

Norvegija skirs 400 mln. kronų (apie 41,2 mln. eurų) Didžiosios Britanijos iniciatyvai pirkti Ukrainai ginklų.

Tai antradienį pareiškė Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre, praneša laikraštis „Aftenposten".

„Mes siūlysime skirti 400 mln. Norvegijos kronų Didžiosios Britanijos vadovaujamam ginklų ir karinės įrangos pirkimo Ukrainai mechanizmui" - sakė Støre.

Anot premjero, ši finansinė parama leis Norvegijai paremti Ukrainą technika, kurios pačios Norvegijos ginkluotosios pajėgos neturi arba negali jos perduoti nesilpnindamos šalies gynybinės galios.

Jis taip pat pareiškė parlamentui, kad Norvegija gali papildomai patiekti Ukrainai ginklų.

Dėl saugumo ginkluotės tiekimas viešai nesvarstomas, kol ji dar nenugabenta į paskirties vietą, tad ministras pirmininkas nepatikslino, kokių ginklų Norvegija gali patiekti Ukrainai ateityje.

13:16 JT vadovas teigia norįs kuo skubesnių paliaubų Ukrainoje

Rusijos sostinėje Maskvoje šiuo metu besilankantis Jungtinių Tautų (JT) vadovas Antonio Guterresas pareiškė norįs kuo skubesnių paliaubų Ukrainoje.

„Esame labai suinteresuoti rasti būdų sudaryti sąlygas veiksmingam dialogui, skubioms paliauboms ir taikiam sprendimui", - pradėdamas derybas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, teigė A. Guterresas.

12:44 Rusijos kariuomenė paskelbė apie daugelį smūgių Ukrainos gynybai

Rusijos armija pranešė išvedusi iš rikiuotės dvi oro gynybos sistemas S-300 ir sunaikinusi trumpojo nuotolio raketų „Tochka-U" paleidimo aikštelę netoli Barvinkovo Rytų Ukrainoje.

Gynybos ministerijos atstovas spaudai Igoris Konašenkovas sakė, kad kitur Donecko srityje taip pat buvo sunaikintos dvi Ukrainos priešlėktuvinės sistemos „Buk-M1" ir „Ossa".

Galingos sovietų gamybos S-300 sistemos gali atremti artėjančius lėktuvus ir raketas 300 kilometrų spinduliu. I. Konašenkovas pridūrė, kad Rusijos pajėgos per pastarąją parą Ukrainoje apšaudė beveik 1 300 taikinių.

12:34 JT mano, kad daugiau nei 8 mln. ukrainiečių paliks šalį kaip pabėgėliai

Jungtinės Tautos antradienį pranešė dabar prognozuojančios, kad 8,3 mln. žmonių galiausiai paliks Ukrainą kaip pabėgėliai - daugiau nei jau 5,2 mln. pabėgusiųjų nuo karo.

JT pabėgėlių agentūra, iš pradžių prognozavusi, kad nuo karo Ukrainoje pabėgs iki keturių milijonų žmonių, teigė, jog kaimyninėse šalyse priimtiems pabėgėliams paremti reikės 1,85 mlrd. JAV dolerių.

12:16 Didžiosios Britanijos ginkluotųjų pajėgų ministras: viskas gerai, jei Ukraina taikosi į Rusijos teritoriją

Didžiosios Britanijos ginkluotųjų pajėgų ministras palaiko Ukrainos smūgius kariniams taikiniams anapus Rusijos sienų, net jei naudojami iš Didžiosios Britanijos gauti ginklai.

Ginkluotųjų pajėgų ministras Jamesas Heappey antradienį pareiškė, kad yra „visi šansai", jog Maskvos pajėgos bus atmuštos sąjungininkėms teikiant paramą Kijevui. Jis atmetė Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo teiginius, kad Vakarų sąjungininkės „pila žibalą į ugnį", savo tiekimais stiprindamos Ukrainos ugnies galią. J. Heappey sakė, kad „žinoma", Britanija remia smūgius degalų sandėliams Rusijoje, apie kuriuos pranešta. Jis sakė „Times Radio", kad „Ukraina visiškai teisėtai taikosi į Rusijos gilumą, kad sutrikdytų logistiką, kuri, jei nebūtų sutrikdyta, tiesiogiai prisidėtų prie mirties ir skerdynių Ukrainos žemėje".

Ministras sakė, kad „tai nebūtinai yra problema", jei britų dovanoti ginklai bus naudojami smogti taikiniams Rusijos žemėje, ypač dėl to, kad ginklų, kuriuos dabar Ukrainai tiekia sąjungininkės, nuotolis leidžia juos panaudoti anapus sienų. „Pasaulyje yra daug šalių, naudojančių iš kitų šalių importuotus įrenginius; kai jie naudojami, mes linkę nekaltinti šalies, kuri juos pagamino, o kaltini šalį, kuri juos paleido", - pridūrė jis.

Šie komentarai žymi tolesnį Didžiosios Britanijos pozicijos stiprėjimą, sąjungininkėms pereinant nuo atsargumo prieštaraujant Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui prie vis didesnės mirtinų ginklų pagalbos Ukrainai.

Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas perspėjo, kad branduolinio konflikto grėsmė „neturėtų būti nuvertinta". Jis apkaltino NATO pajėgas ginklų tiekimais „pilant žibalą į ugnį" ir perspėjo neprovokuoti „Trečiojo pasaulinio karo". Tačiau J. Heappey sakė „BBC Radio 4" laidai „Today", kad branduolinio karo tikimybė yra „vis mažesnė". Jis liepė S. Lavrovui „pamąstyti" apie karo Ukrainoje priežastį, turint galvoje, kad Rusija ten įsiveržė, ir „Sky News" sakė: „Visas šis triukšmas iš Maskvos, kad jų puolimas prieš Ukrainą yra atsakas į NATO agresiją, yra tiesiog visiška nesąmonė".

J. Heappey teigė, kad yra „visi šansai", jog ukrainiečiai atrems rusų invaziją, ir tvirtino, jog Maskvos pergalė Ukrainos rytuose nėra neišvengiama. „Matysime konfliktą tarp dviejų pajėgų, kurių jėgos yra kur kas labiau subalansuotos, o ukrainiečiai turi gynybinių pozicijų, iškastų ir paruoštų per pastaruosius aštuonerius metus, pranašumą ir šis riešutėlis rusams bus labai sunkiai įkandamas, - sakė jis „Sky News". - Su visa parama, kurios ukrainiečiai sulaukia iš viso pasaulio, jie turi visas galimybes juos išmušti".

11:29 Kijeve įvedama naktinė komendanto valanda

Ukrainos sostinėje Kijeve iki penktadienio įvedama naktinė komendanto valanda. Tai pranešė portalas „Sky News", remdamasis Kijevo srities karinės administracijos vadovu Oleksandru Pavliuku.

Pasak O. Pavliuko, atitinkamos priemonės imtasi dėl „provokuojamų" Rusijos veiksmų. „Karo padėties metu svarbu laikytis visų reikalavimų ir paisyti priimamų sprendimų. Tokios priemonės padeda apsaugoti gyventojus nuo provokuojamų priešo veiksmų", - teigė O. Pavliukas.

Komendanto valanda sostinėje prasidės kasdien 22 val. ir tęsis iki 5 val. ryto.

11:09 Rusijos remiamos Padniestrės radijo bokšte nugriaudėjo sprogimai

Padniestrės, separatistinės Rusijos remiamos teritorijos buvusioje sovietinėje Moldovoje, Vidaus reikalų ministerija antradienį pranešė, kad netoli Ukrainos sienos esančiame radijo centre nugriaudėjo du sprogimai.

„Ankstų balandžio 26-osios rytą buvo girdėti du sprogimai Majako kaime, Grigoriopolio rajone", - sakoma atsiskyrusios respublikos Vidaus reikalų ministerijos pranešime. Jame teigiama, kad 6.40 ir 7.05 val. (03.40 ir 04.05 GMT laiku) nugriaudėję sprogimai buvo nukreipti į „Majak" radijo centrą, maždaug už 50 kilometrų nuo regiono sostinės Tiraspolio. Ministerija nurodė, kad dvi „galingos" antenos, retransliavusios Rusijos radiją, neveikia, ir pasidalijo vaizdais, kuriuose jos matyti gulinčios ant žemės. Ministerija pridūrė, kad niekas nenukentėjo.

Pirmadienį separatistinio regiono valdžia pranešė, kad Valstybės saugumo ministerijos biurai Tiraspolyje nukentėjo nuo, regis, granatsvaidžio atakos. Kol kas nėra jokios priežasties sieti abu incidentus.

Padniestrė yra nepripažintas Maskvos remiamas separatistinis Moldovos regionas, besiribojantis su Vakarų Ukraina. Maskva ten vis dar turi karinę bazę, taip pat apie 20 tūkst. tonų amunicijos atsargas.

Incidentai įvyko vienam aukštam Rusijos kariuomenės pareigūnui praėjusią savaitę iškėlus Padniestrės rusakalbių klausimą Rusijos karinės kampanijos Ukrainoje kontekste. Moldovos užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių dėl komentarų, kuriuos pavadino „nepagrįstais ir prieštaraujančiais Rusijos pozicijai palaikyti mūsų šalies suverenitetą ir teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintose sienose".

10:47 Vokietija nusiųs Ukrainai priešlėktuvinių tankų „Gepard"

Vokietija nusiųs Ukrainai priešlėktuvinių tankų „Gepard". Tai pranešė naujienų agentūra dpa, remdamasi šaltiniais.

Pasak šaltinių, Berlynas apie tai oficialiai paskelbs vėliau antradienį. Tankus tieks ginklų gamybos kompanija „Krauss-Maffei Wegmann".

Vokietija prieš tai buvo aršiai kritikuojama, nes vis atsisakė siųsti Ukrainai sunkiąją ginkluotę, kad šalis galėtų atremti Rusijos invaziją. Tačiau, manoma, kad dabar Berlynas imasi keisti savo atsargią ginklų tiekimo politiką.

10:45 Dvi Rusijos raketos praskriejo pro pat Zaporožės atominę elektrinę

Antradienio rytą dvi Rusijos sparnuotosios raketos nedideliame aukštyje praskriejo virš Zaporožės atominės elektrinės.

Tai pranešė Ukrainos valstybinės įmonės „Energoatom" spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform".

„Šiandien 6 val. 41 min. ir 6 val. 46 min. dvi priešo sparnuotosios raketos nedideliame aukštyje praskriejo virš Zaporožės AE aikštelės Zaporižios kryptimi", - sakoma pranešime.

„Zaporožėje buvo užfiksuoti sprogimai, kuriuos sukėlė Rusijos sparnuotosios raketos", - pažymi spaudos tarnyba.

Rusijos branduolinis terorizmas aktyvėja, grėsmė vis didėja. Praėjus 36 metams po Černobylio tragedijos, Rusija visam pasauliui kelia branduolinės katastrofos pavojų, pabrėžė „Energoatom" atstovai.

„Raketos, skriejančios nedideliame aukštyje virš Zaporožės AE, kur yra septyni branduoliniai įrenginiai su daugybe branduolinės medžiagos, kelia didžiulę grėsmę. Juk jos gali pataikyti į vieną ar kelis įrenginius, o tai sukeltų branduolinę ir radiacinę katastrofą visame pasaulyje", - pareiškė „Energoatom" vadovas Petro Kotinas.

Zaporožės AE - didžiausia atominė jėgainė Europoje, ją naktį į kovo 4-ąją užėmė ir iki šiol kontroliuoja rusai. Jie ten laiko sunkiąją techniką bei šaudmenis ir iš esmės pavertė elektrinę karine baze.

09:33 Latvijos URM vadovas: S. Lavrovo grasinimai dėl Trečiojo pasaulinio karo - Ukrainos sėkmės ženklas

Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui prabilus apie Trečiojo pasaulinio karo grėsmę, Latvijos URM vadovas Edgaras Rinkevičius paragino padvigubinti paramą Ukrainai ir dar labiau sugriežtinti sankcijas Rusijai.

„Rusijos grasinimai Trečiuoju pasauliniu karu yra akivaizdus Ukrainos sėkmės ženklas. Mes turime ne nusileisti Rusijos šantažui, bet padvigubinti mūsų paramą Ukrainai ir sugriežtinti sankcijas Rusijai. Tik tvirtas ir nuoseklus požiūris gali atkurti tarptautinę teisę ir tvarką", - parašė jis tviteryje.

Rusija prieš antradienį vyksiantį Jungtinių Valstijų ir sąjungininkių susitikimą dėl papildomų ginklų siuntimo į karo draskomą Ukrainą perspėjo apie „realią" Trečiojo pasaulinio karo grėsmę.

Pirmadienį RF užsienio reikalų ministras S. Lavrovas šalies žiniasklaidai pareiškė, jog „gresia realus pavojus, kad kils Trečiasis pasaulinis karas".

09:08 JK sumažino visus muitus Ukrainai, uždraudė daugiau eksporto į Rusiją

Atsiliepdamas į tiesioginį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymą, Jungtinės Karalystės (JK) tarptautinės prekybos departamentas pirmadienį pranešė sumažinęs „visus muitus iš Ukrainos importuojamoms prekėms", įskaitant pagrindines eksporto prekes, tokias kaip miežiai, medus ir paukštiena.

„JK ir toliau darys viską, ką gali, kad palaikytų Ukrainos kovą prieš žiaurią ir neišprovokuotą Putino invaziją", - sakoma tarptautinės prekybos sekretorės Anne-Marie Trevelyan pareiškime.

Tuo pat metu Didžioji Britanija paskelbė, kad neleis eksportuoti „produktų ir technologijų, kurias Rusija galėtų panaudoti represuoti didvyriškus Ukrainos žmones", įskaitant galimą sekimo ir perėmimo įrangą. Praėjusią savaitę Didžioji Britanija sustiprino sankcijų režimą Rusijai, nusitaikydama į kariuomenės vadus ir įtraukdama draudimus importuoti sidabrą, medienos gaminius ir ikrus.

Invazija sukėlė paramos iš abiejų Atlanto pusių protrūkį, Vakarų šalys pritaikė daugybę finansinių nuobaudų ir siunčia ginklus į Ukrainą, kad padėtų Kijevui atmušti Rusijos kariuomenę.

Naujausios JK priemonės priimtos Rusijai įspėjus, kad konfliktas, trunkantis jau trečią mėnesį, gali peraugti į Trečiąjį pasaulinį karą.

08:52 Kijevas tikisi, kad JT generalinis sekretorius A. Guterresas padės apsaugoti humanitarinį koridorių iš Mariupolio

Ukrainos vyriausybė pareiškė tikinti, kad Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius António Guterresas tarpininkaus gelbstint maždaug 1000 civilių, įstrigusių plieno gamykloje apsiaustame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje.

A.Guterreso prašoma tapti „humanitarinio koridoriaus iniciatoriumi ir garantu", sakė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščiuk ir pridūrė, jog tikisi, kad JT ir Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas prižiūrės operaciją.

„Azovstal" plieno gamykla tapo paskutiniu prieglobsčiu žmonėms, vis dar įstrigusiems Mariupolio mieste, kuriame tebevyksta kovos. Rusijos šaltinių teigimu, ten vis dar yra apie 2500 ukrainiečių kovotojų ir užsienio samdinių. Kijevas teigia, kad plieno gamykloje yra ir 1000 civilių. Rusijos gynybos ministerija pirmadienį teigė, jog Rusijos armija pažadėjo nutraukti karo veiksmus 11.00 val. GMT laiku, kad civiliai humanitariniu koridoriumi galėtų palikti pramoninę zoną. Vakare Rusijos gynybos ministerija pranešė, jog „Kijevo valdžia šiandien vėl sutrukdė šiai humanitarinei operacijai. 2022 m. balandžio 25 d. 20 val. Maskvos laiku (23 val. GMT laiku) niekas nepasinaudojo siūlomu humanitariniu koridoriumi".

I.Vereščiuk neigė, kad su rusais buvo susitarta dėl saugaus koridoriaus iš plieno gamyklos. „Koridorius, kuris deklaruojamas tik vienašališkai, nesuteikia saugumo", - savo „Telegram" kanale parašė ji.

Ketvirtadienį A. Guterresas turi vykti į Kijevą po antradienį Maskvoje planuojamo susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir pareiškė matąs tarpininkavimo galimybę per konfliktą. „Jaučiame, kad yra proga ir atėjo laikas žengti į priekį", - pirmadienį sakė A. Guterreso atstovas Farhanas Haqas, pridūręs, jog dar per anksti duoti kokių nors pažadų.

Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas perspėjo dėl Trečiojo pasaulinio karo grėsmės. „Pavojus yra rimtas, jis yra realus, jo negalima nuvertinti", - interviu Rusijos televizijai sakė S. Lavrovas.

S. Lavrovas taip pat pavadino iš Vakarų šalių atgabentas ginklų atsargas teisėtais jo šalies ginkluoto konflikto su Ukraina taikiniais. „Žinoma, šie ginklai bus teisėtas Rusijos pajėgų taikinys", - sakė jis. „Kaip galėtų būti kitaip, - tęsė S. Lavrovas. - Jei NATO de facto kariauja su Rusija per savo įgaliotinį ir apginkluoja šį įgaliotinį, tada kare darai tai, ką turi daryti kare".

Tuo metu Ukrainos parlamentas balsavo prieš tai, kad tikslas įstoti į NATO būtų išbrauktas iš šalies Konstitucijos. Neleisti Ukrainai įstoti į NATO ir pasiekti neutralų statusą yra vienas pagrindinių Rusijos agresijos prieš kaimynę tikslų.

Parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančiukas pabrėžė, kad šalies teritorinis vientisumas yra „raudonoji linija", nes Maskva taip pat reikalauja, kad Ukraina oficialiai atsisakytų Juodosios jūros pusiasalio Krymo, kurį Rusija aneksavo 2014 metais, ir rytinių Ukrainos Donecko ir Luhansko regionų.

08:42 V. Zelenskis: Ukrainos išvadavimas - tik laiko klausimas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, jog tik laiko klausimas, kada bus išvaduota Ukrainos žemė, bet reikia tęsti kovą.

Kaip praneša UNIAN, valstybės vadovas tai pareiškė pirmadienio vakare paskelbtame kreipimesi.

„Iki šiol pavyko išvyti okupantus iš 931 gyvenvietės. Rusijos armija dar kontroliuoja daug miestų ir bendruomenių. Bet aš neabejoju, kad tai tik laiko klausimas, kada mes išvaduosime savo žemę", - pabrėžė prezidentas.

Pasak V. Zelenskio, Rusija skiria didžiulius išteklius tam, kad galėtų tęsti karą. „Tam, kad stotų prieš visą laisvąjį pasaulį. Ji gali atimti iš savo žmonių visa, kas prisidėtų prie pačios Rusijos vystymo, ir skirti šį potencialą tam, kad sugriautų kaimynų gyvenimą", - pareiškė valstybės vadovas.

„Bet istorijos pamokos gerai žinomos. Jeigu ketini kurti tūkstantmetį Reichą - pralaimėsi. Jeigu ketini sunaikinti kaimynus - pralaimėsi. Jeigu nori atkurti seną imperiją - tu pralaimėsi. Ir jeigu stoji prieš ukrainiečius - pralaimėsi", - pabrėžė V. Zelenskis.

„Akivaizdu, kad kiekvieną dieną - o ypač dabar, kai prasidėjo trečias mūsų pasipriešinimo mėnuo, - visus Ukrainos žmones jaudina taikos klausimas. Klausimas, kada visa tai baigsis. Kada ir kas gali tapti pergale Ukrainai", - sakė prezidentas.

„Į šį klausimą yra ir kartu nėra paprasto atsakymo. Kai bus pergalė - ją pajus kiekvienas. Kai ateis taika - ją pamatys kiekvienas. Bet kad tai įvyktų - ir kuo greičiau, - mes turime galvoti ne apie tai, kada tai bus. Mes turime kasdien galvoti apie tai, kaip dar labiau apsunkinti okupantų buvimą mūsų žemėje", - pabrėžė V. Zelenskis.

08:12 V. Zelenksis pažadėjo, kad Rusijai nepavyks laimėti karo su Ukraina

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo, kad Rusija nepasieks pergalės kare su Ukraina.

Per du mėnesius Rusijos ginkluotosios pajėgos panaudojo prieš Ukrainą daugiau nei 1 100 raketų, daugybę aviacijos bombų ir artilerijos, sakė V. Zelenskis savo naktinėje vaizdo kalboje, paskelbtoje „Telegram" kanale vėlų pirmadienį. „Bet jie nieko nepasiekė. Ir nieko nepasieks."

Ukrainos prezidentas pridūrė, kad Rusijos daliniai šalies rytuose nesulaukė nė „kruopelės" paramos, kurios labai tikėjosi. V. Zelenskis sakė, kad Chersone, Kachovkoje, Melitopolyje, Enerhodare ar kituose Rusijos kariuomenės užimtuose miestuose žmonės nenusilenkė Rusijos ginkluotosioms pajėgoms.

08:01 Moldova: sprogimais Tiraspolyje siekiama didinti įtampą regione

Sprogimais Tiraspolyje, pastate, kur įsikūrę vadinamosios Uždniestrės Moldovos Respublikos valstybės saugumo ministerijos ir Rusijos federalinės saugumo tarnybos filialo biurai, siekiama didinti įtampą regione.

Kaip praneša „Ukrinform", remdamasi portalu „Newsmaker", tai pareiškė Moldovos reintegracijos biuro atstovai.

„Incidento tikslas - komplikuoti saugumo situaciją Uždniestrės regione, kurio nekontroliuoja konstitucinė Moldovos valdžia. Reintegracijos biuras ragina laikytis rimties ir kartu su kompetentingomis institucijomis stebi situacijos raidą", - sakoma pareiškime.

Pirmadienį apie 17 val. 45 min. vietos laiku Tiraspolyje nugriaudėjo keli sprogimai. Pasak Ukrainos žvalgybos, šis išpuolis yra suplanuota Rusijos specialiųjų tarnybų provokacija.

07:54 Prieš Vakarų viršūnių susitikimą dėl ginklų Ukrainai Rusija perspėja apie Trečiąjį pasaulinį karą

Rusija prieš antradienį vyksiantį Jungtinių Valstijų ir sąjungininkių susitikimą dėl papildomų ginklų siuntimo į karo draskomą Ukrainą perspėjo apie „realią" Trečiojo pasaulinio karo grėsmę.

Maskvos invazija į kaimynę sukėlė Vakarų šalių paramos proveržį, kai į šalį plūsta ginklai, padedantys kariauti su Rusijos kariuomene. Vis dėlto Vakarų valstybės nelinkusios gilinti savo dalyvavimo, bijodamos sukelti konfliktą su branduolinius ginklus turinčia Rusija.

Kalbėdamas su Rusijos naujienų agentūromis, Maskvos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas perspėjo, kad yra „rimtas" Trečiojo pasaulinio karo pavojus, ir kritikavo Kijevo požiūrį, trukdantį taikos deryboms. „Tai realu, negalima to nuvertinti", - sakė S. Lavrovas.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis kelis mėnesius prašo Ukrainos Vakarų sąjungininkių sunkiosios ginkluotės, įskaitant artileriją ir naikintuvus, žadėdamas, kad su didesne ugnimi jo pajėgos gali atremti karo bangą. Panašu, kad raginimai dabar sulaukia atgarsio, kai daugelis NATO šalių įsipareigoja pateikti įvairių sunkiųjų ginklų ir įrangos, nepaisydamos Maskvos protestų.

Po savaitgalį vykusios svarbios dviejų JAV ministrų kelionės į Kijevą Pentagono vadovo Lloydo Austino kvietimu antradienį 40 šalių rengia viršūnių susitikimą Vokietijoje, JAV oro pajėgų bazėje Ramšteine, per kurį bus aptarti tolesni ginklų tiekimai Ukrainai, taip pat - kaip užtikrinti ilgalaikį šalies saugumą karui pasibaigus.

Tarp pakviestų šalių yra ne tik JAV sąjungininkės Europoje, bet ir Australija bei Japonija, kurios baiminasi, kad Rusijos pergalė Ukrainoje sukurs precedentą ir paskatins Kinijos teritorines ambicijas. Svečių sąraše taip pat yra Suomija ir Švedija - tradiciškai neutralios šalys, po Rusijos invazijos į Ukrainą svarstančios galimybę tapti NATO narėmis.

07:34 Tankus gaminanti Vokietijos bendrovė prašo vyriausybės leidimo tiekti juos Ukrainai

Vokietijos karinės pramonės bendrovė „Rheinmetall" kreipėsi į šalies vyriausybę, prašydama leidimo patiekti Ukrainai 88 tankus „Leopard 1A5", praneša naujienų agentūra „Ukrinform".

Anksčiau pirmadienį pasirodė pranešimų, jog „Rheinmetall" taip pat prašo leidimo eksportuoti į Ukrainą 100 senų pėstininkų kovos mašinų „Marder".

Kaip pareiškė oficialus Vokietijos vyriausybės atstovas, sprendimas šiais klausimais bus priimtas artimiausiu metu. Jeigu jis bus teigiamas, tai bus pirmosios Vokietijoje pagamintos sunkiosios ginkluotės siuntos į Ukrainą.

Kaip rašo Vokietijos laikraštis „Die Welt", remdamasis dokumentais, su kuriais pavyko susipažinti žurnalistams, koncernas gali per kelias savaites patiekti Ukrainai pirmuosius 22 tankus „Leopard 1A5", o kitus - perduoti iki metų pabaigos.

Įvairių modifikacijų tankai „Leopard 1" buvo įtraukti į Bundesvero ginkluotę iki 2010 metų, po to juos pakeitė tankai „Leopard 2". Bet ir tankai „Leopard 1" tebėra naudojami daugelio pasaulio šalių armijų ir nuolat modernizuojami.

07:28 Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje JAV rengia konferenciją dėl karo Ukrainoje

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pakvietė apie 40 šalių dalyvauti konferencijoje dėl karo Ukrainoje, ji antradienį vyks Ramšteino JAV oro pajėgų bazėje Vokietijoje.

Konferencijos tikslas - užtikrinti ilgalaikį Ukrainos saugumą ir suverenitetą. Tikimasi, kad daugiausia dėmesio bus skirta šalies gynybos poreikiams po karo.

JAV Gynybos departamentas aiškiai nurodė, kad tai nėra NATO globojama konferencija, tarp pakviestųjų yra šalių, kurios nėra Aljanso narės.

Prieš šią konferenciją L. Austinas ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas lankėsi Kijeve, ten sekmadienį susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir susitarė suteikti Ukrainai papildomos karinės pagalbos. Jiems taip pat buvo suteikta svarbi informacija, ko reikia Ukrainos gynybai, šios detalės bus aptartos su konferencijoje davyvausiančiomis JAV partnerėmis ir sąjungininkėmis.

2022-04-25 ĮVYKIAI

19:50 JT: Ukrainos karo pabėgėlių skaičius viršijo 5,2 mln.

Praėjusią parą, Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, iš Ukrainos pabėgo dar 45 000 žmonių. Iš viso nuo Rusijos invazijos pradžios šalį jau paliko per 5,2 mln. ukrainiečių, pirmadienį pranešė JT Pabėgėlių agentūra (UNHCR).

Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) duomenimis, nuo karo pradžios vasario 24-ąją, be to, į kaimynines valstybes pabėgo 218 000 trečiųjų šalių piliečių, pirmiausiai - studentų ir svetimšalių darbininkų.

IOM spėja, kad per 7,7 mln. žmonių Ukrainoje yra vadinamieji vidaus pabėgėliai. Beveik du trečdaliai vaikų Ukrainoje buvo priversti palikti savo namus, kad evakuotųsi į saugią vietą kitose šalies dalyse ar užsienyje.

Prieš Rusijos invaziją Ukrainoje vyriausybės kontroliuojamose teritorijose gyveno 37 mln. žmonių. Šios teritorijos neapima Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistų bastionų Ukrainos rytuose.

19:10 Netoli Lvovo esančiame miestelyje krito raketos, gyventojai teigia, jog atakos gali kartotis

Pirmadienio rytą Lvovo (Ukraina) srityje, miestelyje Krasne, Rusijos kariuomenė raketomis apšaudė elektros paskirstymo stotį geležinkelio stotyje. Po sprogimo įsiplieskė didelis gaisras.

Miestelio bendruomenės pirmininkas Roman Furda naujienų agentūrai ELTA teigė, kad žmonių aukų buvo išvengta, aplink elektrinę sugriauta keletas pastatų. Jo teigimu, sprogimas sutrikdė traukinių eismą, šiuo metu vyksta infrastruktūros atstatymo darbai, įvykio vietoje visą dieną dirbo gaisrininkai ir gelbėtojai.

R. Furda duomenimis, balandžio 25-ąją raketomis buvo apšaudytos dar mažiausiai dvi geležinkelio stotys gretimose Ukrainos srityse. Jo teigimu, tai buvo iš anksto suplanuota Rusijos armijos ataka, kuri bet kuriuo metu gali pasikartoti. Jos tikslas - paralyžiuoti Ukrainos geležinkelių darbą.

Miestelio bendruomenės vadovo teigimu, į elektros paskirstymo stotį buvo paleistos mažiausiai trys raketos, vieną jų sunaikino Ukrainos karinių oro pajėgų priešraketinės pajėgos, kita pataikė šalia jėgainės. Spėjama, kad raketos skriejo iš pietryčių pusės.

Pakalbinti miestelio Krasne gyventojai teigė, kad nuo sprogimo sudrebėjo jų namų langai, pakilo didelis dūmų stulpas. „Sprogimo garsas buvo sunkiai nusakomas, mes tuo metu buvome namie, sudrebėjo visas butas. Išbėgome į lauką, o ten - dūmai, jie matėsi ir už dešimties kilometrų" - teigė Krasne gyventoja Liuba.

Kitas Krasne gyventojas Oleksejus sakė, kad pastaruoju metu oro pavojaus sirenos girdėti kiekvieną dieną, bet gyventojai į jas mažai kreipė dėmesį. „Bet dabar, tik išgirdę signalą, iškart bėgame į slėptuves, tas sprogimas išgąsdino visus. Ukrainoje nebėra saugių vietų", - sakė 47 metų ukrainietis.

Žurnalistai į sprogimo zoną nebuvo įleisti. Miestelis Krasne yra apie 50 km atstumu nuo Lvivo. Pirmadienį oro pavojaus sirenos buvo įjungtos visoje Ukrainoje.

16:45 Maskva 40 Vokietijos diplomatų paskelbė „nepageidaujamais asmenimis"

Rusija 40 Vokietijos diplomatų paskelbė „nepageidaujamais asmenimis", taip nurodydama jiems palikti šalį.

Vokietijos ambasadoriui Maskvoje pirmadienį įteikta protesto nota dėl nedraugiškos Berlyno politikos ir 40 rusų diplomatų išsiuntimo balandžio pradžioje, Maskvoje informavo Užsienio reikalų ministerija.

Minėtas diplomatų skaičius, vokiečių naujienų agentūros dpa duomenimis, atitinka maždaug trečdalį Vokietijos diplomatinio korpuso Rusijoje.

16:10 JT: nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista 5 718 civilių

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą prieš du mėnesius, Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, žuvo arba buvo sužeista mažiausiai 5 718 civilių. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras pirmadienį Ženevoje pranešė, kad žuvo mažiausiai 2 665 žmonės, dar 3 053 buvo sužeisti.

Pateiktais duomenimis, tarp žuvusiųjų yra 195 vaikai. Dar 296 mergaitės ir berniukai buvo sužeisti. Ši statistika, anot biuro, apima civiles aukas nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną iki sekmadienio nakties. Kartu pažymima, kad tikrasis žuvusių ir sužeistų civilių skaičius gali būti didesnis.

15:15 Ukraina paneigė Rusijos pranešimus, kad bus atidarytas humanitarinis koridorius iš „Azovstal" gamyklos

Ukraina pirmadienį paneigė ankstesnius Rusijos pranešimus, kad pirmadienį bus atidarytas humanitarinis koridorius iš Mariupolyje esančios „Azovstal" gamyklos, ir nurodė, kad Maskva nesutiko su atitinkamu Kijevo prašymu.

„Deja, šiandien nėra jokių susitarimų dėl humanitarinių koridorių iš „Azovstal", - socialiniame tinkle „Telegram" parašė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk.

14:47 Rusija perspėja JAV nesiųsti Ukrainai daugiau ginklų

Rusija perspėjo JAV nesiųsti Ukrainai daugiau ginklų ir pareiškė, kad tokios siuntos kursto besitęsiantį konfliktą ir dėl to tik žus daugiau žmonių, praneša agentūra „Reuters".

Pasak Rusijos ambasadoriaus JAV Anatolijaus Antonovo, ginkluotės tiekimu siekiama nusilpninti Rusiją, tačiau tai esą eskaluoja konfliktą ir kenkia galimybei pasiekti taikos susitarimą. „Amerikiečiai pila žibalą į ugnį", - kanalui „Rossiya 24" pareiškė jis. Ambasadorius pridūrė, kad dėl to Vašingtonui buvo pateikta oficiali diplomatinė nota, tačiau į ją atsako dar nesulaukta.

„Pabrėžėme šios situacijos nepriimtinumą (...) ir pareikalavome nutraukti šią praktiką", - tvirtino A. Antonovas.

Sekmadienį Ukrainos sostinėje Kijeve apsilankę JAV valstybės sekretorius Antony'is Blinkenas ir gynybos sekretorius Lloydas Austinas pranešė, kad Vašingtonas skiria Ukrainai dar 332 mln. dolerių vertės karinę pagalbą. Prieš tai JAV prezidentas Joe Bidenas taip pat paskelbė apie 800 mln. dolerių vertės ginklų tiekimą šaliai.

13:54 Rusija neigia pranešimus, kad Ukrainos Chersono srityje planuoja surengti „referendumą"

Rusijos užsienio reikalų ministerija paneigė pasirodžiusius pranešimus, kad Maskva Ukrainos Chersono srityje planuoja surengti „referendumą" dėl vadinamosios „liaudies respublikos" įkūrimo.

„Apie tai nesu nieko girdėjęs", - pareiškė užsienio reikalų ministro pavaduotojas Andrejus Rudenka, atsakydamas į atitinkamą žurnalistų klausimą.

Pastaruoju metu buvo vis dažniau spėliojama, kad Chersone galimai rengiamasi tokiam „referendumui", panašiam į prieš tai surengtus Krymo pusiasalyje ir Donbaso separatistinėse respublikose. Anot pranešimų, Chersone, be kita ko, buvo pastebėta lankstinukų su raginimais surengti tokį balsavimą.

13:36 Lenkija jau suskaičiavo apie 2,94 mln. pabėgėlių iš Ukrainos

Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos į Lenkiją jau pasitraukė apie 2,94 mln. žmonių, pirmadienį pranešė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba.

Pasieniečių duomenimis, sekmadienį Lenkijos sieną kirto 9 800 pabėgėlių - palyginti su šeštadieniu, šis skaičius daugiau kaip trečdaliu mažesnis. Tačiau tą pačią dieną iš Lenkijos į Ukrainą grįžo 11 800 žmonių. Anot pasieniečių, didžioji dauguma jų yra Ukrainos piliečiai, grįžtantys į teritorijas, kurias atsikovojo Ukrainos kariuomenė.

Nėra oficialių duomenų apie tai, kiek iš viso iš Ukrainos į Lenkiją nuo karo pradžios atvykusių žmonių liko kaimyninėje šalyje ir kiek pasitraukė į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis.

Prieš karą Ukrainoje gyveno daugiau kaip 44 mln. žmonių. Lenkija ir Ukraina turi daugiau kaip 500 kilometrų ilgio sieną.

13:14 Rusija skelbia atidaranti humanitarinį koridorių iš „Azovstal" gamyklos

Pirmadienį Rusija atidarys civilių evakuacijai skirtą humanitarinį koridorių iš Ukrainos Mariupolio uostamiestyje esančios „Azovstal" gamyklos. Tai pranešė portalas „Sky News", remdamasis Rusijos naujienų agentūra „Interfax".

Manoma, kad, be Ukrainos karių, ten šiuo metu yra nuo 300 iki 1 000 civilių. Anot šaltinių, kai kurie žmonės ten slepiasi dar nuo vasario pabaigos ir kelias savaites nėra matę dienos šviesos.

Praėjusią savaitę Rusija pareiškė, kad šioje gamykloje esantys ukrainiečių kariai galės palikti jos teritoriją, jei sutiks pasiduoti, tačiau šiuo pasiūlymu niekas nepasinaudojo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kiek anksčiau įsakė pradėti šios gamyklos blokadą, kad nepastebėta neišskristų nė musė.

12:45 A. Blinkenas po vizito Kijeve: „Rusijai nepavyksta, Ukraina pasiekia tikslą"

Rusijai nepavyksta užkariauti Ukrainos, sako JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.

„Kalbant apie Rusijos karo tikslus, Rusijai nepavyksta, Ukraina pasiekia tikslą", - sakė jis Lenkijoje po ankstesnę dieną tris valandas trukusio vizito pas Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį kartu su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu.

A. Blinkenas sakė, kad Rusijos tikslas yra atimti iš Ukrainos suverenitetą ir nepriklausomybę, tačiau pažymėjo, kad jai nepavyko to padaryti, nepaisant daugiau nei du mėnesius trunkančių varginančių atakų. Jis pridūrė, kad Rusijos kariuomenė nepateisina lūkesčių ir kad šalies ekonomiką veikia Vakarų sankcijos. „Nežinome, kaip toliau klostysis šis karas, bet žinome, kad suvereni nepriklausoma Ukraina gyvuos daug ilgiau nei Vladimiro Putino valdymas."

12:14 V. Zelenskis dėkojo JAV už pagalbą ginklais ir ragino įvesti naujas sankcijas Rusijai

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo JAV už pagalbą ginklais per dviejų aukšto rango JAV ministrų vizitą ir drauge paragino sugriežtinti sankcijas Rusijai. „Su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu ir gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu aptarėme pagalbą gynybai, sankcijų Rusijai stiprinimą, finansinę paramą Ukrainai ir saugumo garantijas", - paskelbė V. Zelenskis savo oficialiame „Telegram" kanale.

Ginklų pagalba, iki šiol jau pasiekusi 3,4 mlrd. dolerių, labai padėjo Ukrainai jos nacionalinės gynybos srityje, sakė V. Zelenskis. Kartu, anot jo, svarbu apriboti Rusijos puolimo potencialą įvedant griežtesnes sankcijas. V. Zelenskis užsiminė apie veiksmų planą, kurį jau parengė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas ir buvęs JAV ambasadorius Maskvoje Michaelas McFaulis. Be to, V. Zelenskis pabrėžė, kaip svarbu Ukrainos ekonomikai turėti geresnę prieigą prie JAV rinkos jos prekėms.

12:09 Ukrainos Vinycios srityje surengtos raketų atakos

Pirmadienį Rusijos kariai surengė raketų atakas dviejuose Ukrainos Vinycios srities miestuose. Tai pranešė agentūra „Reuters", remdamasi šios srities gubernatoriumi Serhijumi Borzovu.

Pasak S. Borzovo, nuo raketų ugnies nukentėjo Žmerynkos ir Koziatynės miestai. „Priešas bando pulti kritinę infrastruktūrą", - socialiniame tinkle „Telegram" paskelbtame vaizdo įraše teigė gubernatorius.

Rusija šių pranešimų dar nekomentavo.

11:49 Kijevas praneša atremiantis Rusijos puolimus

Rytų Ukrainoje atremti keli Rusijos puolimai, anksti pirmadienį pranešta iš Kijevo.

Žinios pasirodė po naktį trukusių slaptų Ukrainos pareigūnų ir atvykusių JAV pasiuntinių susitikimų. Apie juos paaiškėjo nedaug detalių, nors manoma, kad kalbėta apie tolesnę karinę pagalbą Ukrainai, jau trečią mėnesį atremiančiai Rusijos invaziją.

Pasak Ukrainos pareigūnų, per nakties atakas mėginta pasistūmėti Kramatorsko - rytinio miesto, turinčio maždaug 150 tūkst. gyventojų, link. Tai reiškia, kad atakos paveikė ir tokias vietas kaip Iziumas, Barvinkova ir Komyšuvacha, pirmadienį pranešė šalies generalinis štabas. Kitose Donecko vietose Rusijos atakos apsiribojo artilerijos apšaudymu į ukrainiečių pozicijas, įskaitant apgultą Mariupolio miestą. Taip pat buvo bandoma šturmuoti Popasnos miestelį. Ukrainos pajėgos pranešė, kad rusai prarado 13 tankų ir kitų karinių įrenginių. Ataskaitų neįmanoma nepriklausomai patvirtinti.

JAV žiniasklaida po sekmadienio vėlų vakarą vykusio JAV gynybos sekretoriaus Lloydo Austino ir JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno vizito pranešė, kad šią savaitę tikimasi daugiau aukšto lygio diplomatinių vizitų. Tikimasi daugiau karinės pagalbos pasiūlymų.

A.Blinkenas ir L. Austinas susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir kitais aukšto rango ministrų kabineto pareigūnais. Daugumą detalių apie vizitą, net jo planavimą, Baltieji rūmai laikė paslaptyje.

JAV prezidentas Joe Bidenas pranešė, kad planuoja grąžinti JAV diplomatus į Ukrainą. Kaip ir daugumos kitų šalių, JAV diplomatai pasitraukė iš Ukrainos karui prasidėjus, kai atrodė, kad Rusijos pajėgos gali užimti sostinę. Jis sakė, kad ambasadore Ukrainoje skirs Bridžitą Brink, dabartinę JAV pasiuntinę Slovakijoje.

Pasak „The New York Times", jis taip pat pranešė, kad nori padidinti karinę pagalbą Ukrainai ir 15 kitų Rytų Europos šalių 713 mln. JAV dolerių. Pranešama, kad pinigai planuojami padėti Ukrainos pajėgoms modernizuoti savo ginklų sistemas.

10:33 Ukrainoje apšaudytos penkios geležinkelio stotys

Pirmadienio rytą „Ukrainos geležinkelių" vadovas Oleksandras Kamyšinas patvirtino, kad Vidurio ir Vakarų Ukrainoje apšaudytos penkios geležinkelio stotys, praneša portalas „Sky News".

Pasak jo, gauta pranešimų apie aukas, tačiau daugiau detalių kol kas neskelbiama. Jis pridūrė, kad visos atakos buvo surengtos pirmadienio rytą kas valandą.

Tai jau nebe pirmas kartas, kai Rusijos pajėgos Ukrainoje atakuoja geležinkelio stotis. Balandžio pradžioje rusų kariai raketomis apšaudė Kramatorsko geležinkelio stotį ir čia pražudė mažiausiai 50 žmonių.

10:28 Pentagono vadovas: Ukraina „gali laimėti" karą, „jei turės tinkamą įrangą"

Ukraina gali laimėti karą su Rusija, jei turės reikiamą įrangą, pirmadienį sakė Pentagono vadovas Lloydas Austinas, grįžęs iš kelionės į Kijevą, kur lankėsi kartu su JAV valstybės sekretoriumi Antony`iu Blinkenu.

„Pirmasis žingsnis siekiant pergalės yra tikėjimas, kad gali laimėti. Taigi jie tiki, kad mes galime laimėti", - grupei žurnalistų sakė L. Austinas po to, kai abu su A. Blinkenu susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. „Mes tikime, kad galime laimėti, jie gali laimėti, jei turės tinkamą įrangą, tinkamą palaikymą".

10:22 Pentagono vadovas: JAV nori „susilpninti" Rusiją, kad ji negalėtų ir vėl įsiveržti

Jungtinės Valstijos nori, kad Rusijos kariniai pajėgumai būtų susilpninti ir ji negalėtų įvykdyti kitos invazijos, pirmadienį pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, grįžęs iš kelionės į Kijevą.

„Norime, kad Rusija susilpnėtų iki tokio laipsnio, jog negalėtų daryti to, ką padarė įsiverždama į Ukrainą", - grupei žurnalistų sakė L. Austinas, kartu su JAV valstybės sekretoriumi Antony`iu Blinkenu susitikęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

10:14 JK žvalgyba: Rusijos pajėgos Ukrainoje iki šiol nepasiekė reikšmingo proveržio

Jungtinės Karalystės (JK) žvalgybos tarnybų duomenimis, nuo tada, kai Rusija užsibrėžė visiškai užimti Donbasą, jos karinės pajėgos padarė nedidelę pažangą kai kuriose Ukrainos teritorijose, praneša BBC.

Nepaisant to, Maskva iki šiol nepasiekė jokio reikšmingo proveržio.

JK gynybos ministerija savo naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje pridūrė, kad Ukrainos kariuomenės vykdoma Mariupolio gynyba sumažino daugelio Rusijos dalinių kovinį efektyvumą.

Ministerija taip pat nurodė, kad Rusijos gynybos ministerijos siūlymas, jog kompensacijų žuvusių rusų karių šeimoms išmokėjimą prižiūrėtų ne kariškiai, o civiliai pareigūnai, galimai reiškia tai, kad Maskva siekia nuo visuomenės nuslėpti tikrąjį savo nuostolių kare mastą.

09:38 J. Borrellis: ES nėra vieningos pozicijos dėl rusiškų energetikos išteklių embargo

Europos Sąjungoje (ES) šiuo metu nėra užtektinai palaikymo galimam visiškam rusiškos naftos ir dujų embargui. Tai pareiškė bloko užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis, kurį cituoja Vokietijos laikraštis „Die Welt".

„ES šiuo metu nėra vieningos pozicijos šiuo klausimu", - laikraščiui sakė J. Borrellis. Tačiau, pasak jo, visos bloko šalys nori sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų energetikos išteklių, ir tai galiausiai bus įgyvendinta.

„Kada nors tai įvyks ir Rusija skaudžiai pajus, kad praranda naftos ir dujų verslo pajamas", - pridūrė J. Borrellis.

Kremliui naftos eksportas yra pagrindinis užsienio valiutos šaltinis ir daugelis ES šalių reikalauja nutraukti atitinkamus atsiskaitymus, nes jais finansuojamas karas Ukrainoje. Kai kurios bloko šalys taip pat ragina skelbti Rusijai jau šeštą sankcijų paketą.

Rusija yra didžiausia Europos naftos tiekėja ir, Eurostato duomenimis, 2020 metais buvo atsakinga už kiek daugiau nei ketvirtadalį viso žemyno naftos importo.

07:40 Rusija: Briansko mieste liepsnoja naftos bazė

Rusijos mieste Brianske kilo gaisras naftos bazėje. Tai pirmadienį pranešė Rusijos žiniasklaida, remdamasi Briansko srities vyriausybės atstovais.

Vietos gyventojai žurnalistams sakė girdėję kelis sprogimus.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka „Telegram" kanale parašė, kad Brianske evakuojami žmonės, gyvenantys netoli naftos bazės.

„Policininkai neaiškina įvykių priežasčių, į incidento vietą nuskubėjo visos miesto gelbėjimo tarnybos", - pridūrė jis.

Brianskas yra už 100 kilometrų nuo Ukrainos sienos.

UNIAN primena, kad balandžio 1 d. naftos bazė užsidegė kitame Rusijos mieste Belgorode. Tada Belgorodo srities gubernatorius pranešė, kad per gaisrą nukentėjo du naftos bazės darbuotojai.

07:25 Valstybės departamento pareigūnas: A. Blinkenas sakė V. Zelenskiui, kad JAV diplomatai „šią savaitę" grįš į Ukrainą

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir gynybos sekretorius Lloydas Austinas sekmadienį atvyko į Kijevą - tai pirmasis aukšto lygio Amerikos atstovų vizitas į Ukrainą po Rusijos įsiveržimo, pranešė JAV pareigūnai.

A. Blinkenas ir L. Ostinas per kelionę paskelbė apie JAV diplomatų laipsnišką sugrįžimą į Ukrainą, prasidėsiantį „šią savaitę", sakė aukštas Valstybės departamento pareigūnas, taip pat apie daugiau nei 700 mln. JAV dolerių papildomą tiesioginę ir netiesioginę karinę pagalbą.

2022-04-24 ĮVYKIAI

16:55 Maskva skelbia iki šiol iš Ukrainos į Rusiją „evakavusi" 951 000 žmonų

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad nuo „karinės specialiosios operacijos" pradžios iš Ukrainos bei „Donecko ir Luhansko liaudies respublikų" į Rusiją išvežta daugiau kaip 951 000 žmonių, informuoja agentūra „Interfax".

Ministerija kalbėjo apie žmonių „evakuaciją". Ukraina tuo tarpu teigia, kad gyventojai deportuojami arba priverstinai perkeliami.

Ukraina ne kartą kritikavo, kad rusų pajėgos iš apsiaustų miestų savo koridoriais leidžia gyventojams išvykti tik į Rusiją. Maskva neigia, kad žmonės išvežami prieš jų valią.

16:41 Žiniasklaida: Italija svarsto perduoti Ukrainai daugiau ginklų

Italija, anot žiniasklaidos, svarsto galimybę perduoti Ukrainai daugiau ginklų. Roma galvoja apie dar vieną karinės paramos paketą, dėl kurio gali būti nuspręsta ateinančiomis dienomis, sekmadienį rašo keli šalies laikraščiai.

Vyriausybė šių pranešimų komentuoti nenorėjo ir atkreipė dėmesį į tai, kad Italija jau nusiuntė karinės paramos į Ukrainą. Tiesa, sąrašas ginklų, kurie perduoti, laikomas paslaptyje.

„Corriere della Sera", remdamasis vyriausybės šaltiniai, rašo, kad šiuo metu vertinama, kokią sunkiąją artileriją būtų galima tiekti Ukrainai. Laikraščiai minėjo įvairaus tipo šarvuočius. Kai kurie jų esą yra rezerve.

15:51 Ukrainos pajėgos praneša atsikovojusios aštuonias vietoves Chersono srityje

Ukrainos pajėgos teigia susigrąžinusios aštuonių vietovių Chersono srityje kontrolę. Tačiau Ukrainos generalinis štabas savo sekmadienį išplatintame pranešime nepateikė nei gyvenviečių pavadinimų, nei tikslios jų vietos.

Rusijos kariuomenė anksčiau skelbė, kad užėmė visą Chersono sritį. Ukraina baiminasi, kad čia Rusijos pripažintų „Luhansko ir Donecko liaudies respublikų" Donbase pavyzdžiu gali būti paskelbta nepriklausomybė nuo Ukrainos.

Generalinis štabas pranešė ir apie rusų karinės vilkstinės apšaudymą netoli Kyselivkos vietovės į šiaurės vakarus nuo Chersono. „Patyręs skaudžių nuostolių, priešas atsitraukė į Čornobajivką" - sakoma apžvalgoje. Per parą rusų daliniai Chersono regione esą neteko 74 kareivių, 2 tankų, 1 raketų paleidimo įtaiso, 6 šarvuotų automobilių ir 4 dronų.

14:07 Gubernatorius: per apšaudymą Donecke žuvo dvi mergaitės

Per rusų pajėgų vykdomą apšaudymą Rytų Ukrainos Donecko srityje, vietos institucijų duomenimis, žuvo du vaikai.

Tai penkerių ir 14 metų amžiaus mergaitės, „Telegram" kanale pranešė gubernatorius Pavlas Kyrylenka. Pastatas Očeretynsko vietovėje, kurioje jos gyveno, per apšaudymą sugriautas.

P. Kyrylenka paragino žmones palikti mūšių teritorijas ir pasitraukti į saugias vietas.

13:57 Rusija tęsia savo puolimą Ukrainoje ir per stačiatikių Velykas

Rusijos ginkluotosios pajėgos nemažindamos intensyvumo tęsia raketų atakas prieš Ukrainą ir per stačiatikių Velykas. Vėl apšaudyta dešimtys karinių objektų ir daug Ukrainos kariuomenės pozicijų, sekmadienį pareiškė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

Jo teigimu, didelio tikslumo ginklais Pavlohrade Dnipropetrovsko srityje sunaikintas požeminis amunicijos gamybos kompleksas. Be to, Charkovo srityje raketomis apšaudyti keturi amunicijos sandėliai ir dalinių susitelkimo vietos.

I. Konašenkovo duomenimis, per atakas nukauta 150 ukrainiečių kovotojų. Iš viso Velykų naktį 423 kartus smogta raketomis ir iš artilerijos. Į amunicijos sandėlius pataikyta ir kituose regionuose Ukrainos rytuose. Nepriklausomai šių duomenų patvirtinti neįmanoma.

Rusija atmetė paliaubas per stačiatikių Velykas. Rusijos ortodoksų bažnyčia kare prieš Ukrainą tvirtai palaiko prezidentą Vladimirą Putiną, davusį įsakymą vasario 24 dieną pradėti invaziją.

12:24 Ukraina: Rusija nuolat apšaudo „Azovstal" gamyklą Mariupolyje

Rusija, Ukrainos duomenimis, tęsia apsiaustos plieno gamyklos Mariupolio uostamiestyje puolimą. Ukrainiečių kovotojų kontroliuojama „Azovstal" gamykla nuolat apšaudoma, tviteryje pareiškė prezidento patarėjas Mychailas Podoliakas. Gamykla esą apšaudoma sunkiosiomis bombomis iš oro ir iš artilerijos.

Gamykloje glaudžiasi ir daug civilių. M. Podoliakas, kuris taip pat yra Ukrainos derybininkas pokalbiuose su Rusija, paragino vadovybę Maskvoje stačiatikių Velykų proga užtikrinti „tikrą Velykų ramybę" Mariupolyje. Rusija turi „pagalvoti apie savo reputacijos likučius" ir, be kita ko, pritarti humanitariniam koridoriui civiliams gyventojams evakuoti.

11:08 Ukraina skelbia nukovusi du rusų generolus

Ukraina skelbia pietiniame Chersono regione sunaikinusi Rusijos pajėgų vadavietę. Per ataką nukauti du rusų generolai, dar vienas sužalotas, jis kritinės būklės nuvežtas į ligoninę, feisbuke pranešė Ukrainos gynybos ministerija. Šių duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.

Chersonas yra prie Juodosios jūros, visiškai netoli Rusijos aneksuoto Krymo. Šis uostamiestis tapo pirmuoju dideliu miestu, kurį rusų pajėgos užėmė vasario 24-ąją prasidėjus karui.

10:23 J. Bidenas giria sąjungininkių vienybę

JAV prezidentas Joe Bidenas yra įsitikinęs, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepasieks savo karo tikslų Ukrainoje. „Jam niekada nepavyks užvaldyti ir okupuoti visos Ukrainos", - JAV valstybės departamentas tviteryje citavo J. Bideną.

J. Bidenas gyrė NATO sąjungininkių susitelkimą ir vienybę su Ukraina. Tai esą aiški žinia V. Putinui.

Sekmadienį Ukrainos sostinėje Kijeve laukiama JAV valstybės sekretoriaus Antony‘io Blinkeno ir gynybos sekretoriaus Lloydo Austino. Tai bus pirmasis JAV atstovų vizitas šalyje nuo karo pradžios.

10:14 Britų žvalgyba: Ukrainos pajėgos sėkmingai ginasi

Ukrainos ginkluotosios pajėgos, britų duomenimis, šią savaitę atrėmė daug Rusijos atakų palei kontaktinę liniją Donbaso regione šalies rytuose, praneša agentūra „Reuters".

Nepaisant kai kurių rusų teritorinių laimėjimų, Ukrainos pasipriešinimas visais frontais buvo stiprus, Rusijos pajėgoms padaryta didelių nuostolių, tviteryje rašė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija, remdamasi savo žvalgyba.

„Prasta Rusijos dalinių moralė ir ribotas laikas pajėgoms atstatyti, apginkluoti ir reorganizuoti po ankstesnių puolimų, tikėtina, neigiamai atsiliepia Rusijos koviniam efektyvumui", - teigiama toliau ataskaitoje.

09:24 Lenkija iki šiol perdavė Ukrainai ginklų už 1,5 mlrd. eurų

Lenkija nuo karo pradžios perdavė Ukrainai ginklų už 1,5 mlrd. eurų. Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis 7 mlrd. zlotų sumą įvardijo šeštadienį po Krokuvoje vykusio susitikimo su kolega iš Ukrainos Denysu Šmyhalu.

„Ši ginkluotė gelbėja Ukrainos, Lenkijos ir Europos suverenumą", - sakė jis. Lenkijos duomenimis, Varšuva, be kita ko, nusiuntė į Ukrainą prieštankinių ginklų, oro gynybos raketų, minosvaidžių, amunicijos ir dronų. Anot lenkų žiniasklaidos, kaimyninę šalį pasiekė ir 40 tankų bei apie 60 šarvuotų automobilių. Vyriausybė to kol kas oficialiai nepatvirtino.

Lenkijos premjeras Krokuvoje taip pat pasisakė už griežtesnes sankcijas Rusijai. Jis ir D. Šmyhalas yra vieningos nuomonės, kad dabartinių baudžiamųjų priemonių nepakanka, rašė M. Morawieckis feisbuke. Tai esą akivaizdu, kai pasižiūri į Rusijos valiutą, vertybinius popierius ir infliaciją. Tarptautinė bendruomenė, be to, turi daryti daugiau, kad labiau paremtų Ukrainą karinėmis priemonėmis.

Ministras pirmininkas pranešė, kad abi šalys pasirašė susitarimą dėl glaudesnio bendradarbiavimo geležinkelių transporto srityje. Tai padės ukrainiečiams tęsti prekybą su užsieniu ir tada, kai blokuojami Ukrainos uostai.

08:54 Ukraina kaltina Rusiją gyventojų deportacijomis

Ukraina kaltina Maskvą žmones iš okupuotų teritorijų gabenant gilyn į Rusiją. 308 ukrainiečių iš daug savaičių apsiausto Mariupolio traukiniu buvo išvežti į už 8 000 km esančią Nachodką Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, šeštadienį „Telegram" kanale rašė Ukrainos parlamento įgaliotinė žmogaus teisių klausimu Liudmyla Denisova.

Ukraina jau ne kartą kritikavo, kad rusų pajėgos iš apsiaustų miestų savo koridoriais leidžia gyventojams išvykti tik į Rusiją. Maskva neigia, kad žmonės išvežami prieš jų valią.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kritikavo rusų karių įrengtas filtracijos stovyklas, kuriose, oficialiu teigimu, galimi kovotojai atskiriami nuo civilių. „Sąžiningas jų pavadinimas yra kitas - tai koncentracijos stovyklos. Taip, kaip jas savo laiku statė naciai", - sakė V. Zelenskis.

Jis kritikavo, kad ukrainiečiai iš šių stovyklų gabenami ir į Rusiją. „Be kita ko, jie deportuoja vaikus - tikėdamiesi, kad jie pamirš, iš kur jie yra ir kur jų namai", - sakė prezidentas.

2022-04-23 ĮVYKIAI

20:00 Okupantai slepia nusikaltimus

Naujausios JAV bendrovės „Maxar Technologies" iš palydovų darytos nuotraukos rodo, jog Mangušo kaime, esančiame už 20 km nuo Mariupolio, yra daugiau kaip 200 masinių kapaviečių.

Remiantis ankstesnėmis nuotraukomis, pirmosios kapavietės iškastos kovo pabaigoje ir nuo tada jų vis daugėjo, pranešė bendrovė, kuria remiasi agentūra AP.

Vien tik šiame kaime okupantai galėjo palaidoti iki 9000 gyventojų, „Telegram" kanale pareiškė Mariupolio administracija. „Jie kasa 30 metrų ilgio duobes ir sunkvežimiais veža mūsų Mariupolio gyventojų kūnus", - sakė meras Vadymas Boičenka „YouTube" transliuotoje spaudos konferencijoje. Jo teigimu, per Rusijos atakas nuo miesto apsiausties pradžios žuvo mažiausiai 20 tūkst. žmonių.

Meras apkaltino Rusiją genocidu ir paragino tarptautinę bendruomenę imtis veiksmų. Jis kalbėjo apie „naują Babin Jarą". Babin Jare per Antrąjį pasaulinį karą buvo nužudyta 34 tūkst. žydų. „Tada Hitleris žudė žydus, romus ir slavus. O dabar V.Putinas žudo ukrainiečius" , - teigė V.Boičenka. Mariupolyje jis jau esą nužudė dešimtis tūkstančių civilių.

Iš palydovų darytose nuotraukose matyti ilgos kapų eilės, besiribojančios su esamomis Mangušo kapinėmis.

V.Boičenka vakar pakartojo savo anksčiau jau išsakytą raginimą visiškai evakuoti šį apsiaustą Ukrainos uostamiestį. „Mums reikia tik vieno - visiškai evakuoti gyventojus. Mariupolyje šiuo metu yra apie 100 tūkst. žmonių", - sakė V.Boičenka.

Užvakar Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nurodė blokuoti miesto pietryčiuose įsikūrusią „Azovstal" gamyklą, kurioje įsitvirtinę paskutiniai mieste likę Ukrainos kariai. Rusijos kariai jau du mėnesius tęsia intensyvų Mariupolio bombardavimą. Dėl to čia stinga maisto, vandens ir nėra elektros tiekimo.

Mariupolis kraujuoja, bet kovoja toliau

Kijevo duomenimis, pasipriešinimas Ukrainos Mariupolio uostamiestyje tęsiasi. Miestas toliau priešinasi Rusijai, „nepaisant visko, ką okupantai sako", vakar naktį paskelbtame vaizdo įraše pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Nors Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ketvirtadienio rytą pompastiškai pareiškė, kad Mariupolis užimtas, tačiau, pačių okupantų duomenimis, „Azovstal" plieno gamykloje dar yra per 2000 Ukrainos kovotojų ir „užsienio samdinių". Jie iki šiol nereagavo į V.Putino reikalavimus sudėti ginklus.

V.Zelenskis sakė, kad Rusija toliau permeta dalinius karui Ukrainoje. „Jie telkia pajėgas ir į mūsų šalį permeta naujus taktinius batalionus", - teigė jis. Ukrainos rytuose ir pietuose Rusijos daliniai esą daro viską, kad galėtų kalbėti bent „apie kokias nors" pergales, tačiau palaužti ukrainiečių pasipriešinimo nesugeba.

19:05 Naktį į sekmadienį visoje Ukrainoje galios komendanto valanda

Šį savaitgalį Ukrainoje švenčiant ortodoksų Velykas, naktį į sekmadienį visoje šalies teritorijoje galios komendanto valanda. Tai pranešė portalas „Euronews", remdamasis šalies prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotoju Kyrylu Tymošenka.

Pasak K. Tymošenkos, Rusijos invazijos labiausiai veikiamose srityse, įskaitant Donecko, Luhansko, Zaporožės, Charkovo, Mykolajivo ir Chersono sritis, komendanto valanda prasidės šeštadienį, 19 val. ir tęsis iki 5 val. ryto sekmadienį. Kitose šalies srityse, įskaitant Kijevo, Odesos, Černihovo ir Lvovo sritis, analogiška priemonė galios nuo 23 val. vakaro šeštadienį iki 5 val. ryto sekmadienį.

Ukrainos žvalgybos tarnybos šeštadienį pranešė, kad iš perimtų Rusijos karių pokalbių sužinota, jog Velykų savaitgalį gali suintensyvėti Rusijos atakos.

18:42 Šeštadienį žlugo civilių evakuacija iš Mariupolio

Šeštadienį žlugo planuota civilių evakuacija iš apsiausto Ukrainos Mariupolio uostamiesčio. Tai pranešė vietos valdžios pareigūnai, kuriais remiasi BBC.

Miesto mero patarėjas socialiniame tinkle „Telegram" parašė, kad iš viso susirinko apie 200 evakuotis norėjusių žmonių, tačiau Rusijos kariai juos išvaikė ir perspėjo apie galimą apšaudymą.

17:44 Odesoje per raketų ataką žuvo mažiausiai penki žmonės

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas pranešė, kad per šeštadienio popietę Odesos uostamiestyje surengtą raketų ataką žuvo mažiausiai penki žmonės, įskaitant kūdikį, ir dar 18 sužeista.

„Žuvo penki ukrainiečiai ir dar 18 sužeista. Ir tai yra tik žmonės, kuriuos mums pavyko rasti. Tikėtina, kad aukų skaičius bus didelis, - socialiniame tinkle „Telegram" parašė A. Jermakas. - Tarp žuvusiųjų yra trijų mėnesių kūdikis."

16:30 Luhansko srityje per artilerijos smūgį žuvo du civiliai

Ukrainos Luhansko srityje per artilerijos smūgį žuvo du civiliai. Tai pranešė šios srities gubernatorius Serhijus Gaidajus, kurį cituoja portalas „Sky News".

Per šią ataką Zolotės mieste sužeisti dar du žmonės.

Pastaruoju metu suintensyvėjo Rusijos kariuomenės puolimas Ukrainos rytuose.

15:55 Odesoje surengta raketų ataka

Šeštadienį Ukrainos Odesos uostamiestyje surengta raketų ataka. Tai pranešė šio miesto taryba, kuria remiasi agentūra „Reuters".

„Odesoje surengtas raketų smūgis. Nukentėjo infrastruktūra", - sakoma tarybos pranešime, tačiau nedetalizuojama.

14:39 Lvove įvedama komendanto valanda

Vakarų Ukrainos Lvovo mieste įvedama komendanto valanda. Tai pranešė Lvovo srities gubernatorius Maksymas Kozytskis, kurį cituoja portalas „Sky News".

Pasak M. Kozytskio, toks sprendimas buvo priimtas gavus „naujus žvalgybos tarnybų duomenis". Jis nurodė, kad komendanto valanda prasidės šeštadienį, 23 val. ir tęsis iki 5 val. ryto sekmadienį. Tokia tvarka galios kasdien iki tolesnio pranešimo.

Šeštadienį Ukrainoje prasideda stačiatikių Velykos.

„Deja, priešui neegzistuoja tokia sąvoka, kaip svarbi religinė šventė, - teigė M. Kozytskis. - Jie tokie žvėriški, kad nesupranta, kas yra Velykos."

Srityje esančios bažnyčios iki sekmadienio ryto atidėjo vakarines Velykų pamaldas.

14:18 Maskva teigia, esą JAV planuoja melagingai apkaltinti Rusiją masinio naikinimo ginklų naudojimu

Maskva šeštadienį pareiškė, esą JAV planuoja melagingai apkaltinti Rusiją masinio naikinimo ginklų naudojimu, kad dar labiau ją izoliuotų.

„Planuojama surengti masinio naikinimo ginklų panaudojimo inscenizaciją ir apkaltinti Rusiją pasitelkus neteisėtus ginklus siekiant įgyvendinti vadinamąjį „Sirijos scenarijų", pagal kurį tam tikra valstybė yra ekonomiškai ir politiškai izoliuojama bei pašalinama iš tarptautinių organizacijų, kaip Jungtinių Tautų Saugumo Taryba", - pareiškė Rusijos kariuomenės radiacinės, cheminės ir biologinės gynybos pajėgų vadas Igoris Kirilovas.

Pasak I. Kirilovo, pastarosiomis savaitėmis Vakarų šalių lyderiai jau išsakė provokuojamų teiginių, kad Rusija Ukrainoje planuoja panaudoti cheminius, biologinius ar branduolinius ginklus. Jis tikino, kad taip siekiama daryti spaudimą Indijai ir Kinijai prisijungti prie Vakarų sankcijų Rusijai.

Rusija ir Ukraina jau kelias savaites kaltina viena kitą planuojant panaudoti draudžiamus masinio naikinimo ginklus.

Rusija savo vasario 24 dieną pradėtą invaziją į Ukrainą iš dalies teisino tuo, kad čia neva kuriami biologiniai ir branduoliniai ginklai. Atitinkamų įrodymų šalyje neaptikta.

13:34 Latvijos ambasadorius Ukrainoje grįžo į Kijevą

Latvijos ambasadorius Ukrainoje Ilgvaras Klava grįžo į Kijevą, tviteryje pranešė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.

Apie I. Klavos grįžimą pranešta praėjus daugiau nei aštuonioms savaitėms po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ir po to, kai Rusijos kariai pasitraukė iš sostinės srities. Prasidėjus karui, Latvijos ambasadorius, kaip ir daugelis kitų šalių diplomatų, išvyko iš Kijevo.

Latvijos ambasada buvo laikinai perkelta į vakarinį Lvovo miestą, tačiau balandžio 7 dieną vėl atvėrė savo duris Kijeve.

I. Klava buvo grįžęs į Rygą konsultacijų, tačiau dabar tęs savo darbą Ukrainos sostinėje.

13:22 Ukrainos prezidento patarėjas: Rusijos kariai bando šturmuoti „Azovstal" gamyklą

Rusijos kariai bando šturmuoti Mariupolyje esančią „Azovstal" gamyklą ir ten atnaujino oro antskrydžius. Tai pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas, kurį cituoja portalas „Sky News".

Apie tai pranešta nepaisant to, kad ketvirtadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė nutraukti šios gamyklos šturmą ir vietoj to pradėti jos blokadą. „Blokuokite pramoninę zoną taip, kad neišskristų nė musė", - pareiškė jis.

„Azovstal" gamykla yra paskutinis Ukrainos karių bastionas Mariupolyje. Manoma, kad čia be karių taip pat yra apie 1 000 civilių.

13:00 Rusija tvirtina, kad Charkovo srityje numušė Ukrainos naikintuvą

Rusijos gynybos ministerija šeštadienį pareiškė, kad šalies kariuomenė virš Ukrainos Charkovo srities numušė ukrainiečiams priklausiusį naikintuvą „Su-25" ir čia sunaikino dar tris sraigtasparnius „MI-8", praneša agentūra „Reuters".

Ukraina šių pranešimų dar nekomentavo.

11:39 Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko apie 21 600 karių

Rusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko apie 21 600 karių. Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, kuriuo remiasi portalas „Ukrinform".

Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki balandžio 23-osios Rusija taip pat neteko 854 tankų, 2 205 šarvuočių, 403 artilerijos sistemų, 143 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 69 oro gynybos sistemų, 177 lėktuvų, 154 sraigtasparnių, 1 543 transporto priemonių, 8 laivų, 76 degalų cisternų, 182 dronų ir 27 specialiosios technikos vienetų.

Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

10:55 Ukraina teigia, kad nuo vidurdienio bus bandoma evakuoti civilius iš Mariupolio

Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk pranešė, kad nuo šeštadienio vidurdienio (vietos ir Lietuvos laiku) bus bandoma evakuoti civilius iš apsiausto Mariupolio.

„Šiandien vėl bandysime evakuoti moteris, vaikus ir pagyvenusius žmones, - socialiniame tinkle „Telegram" parašė I. Vereščuk. - Jei viskas vyks kaip planuota, evakuaciją pradėsime maždaug vidurdienį."

10:13 Iš Ukrainos į Lenkiją jau atvyko beveik 3 mln. pabėgėlių

Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos į Lenkiją jau atvyko daugiau kaip 2,9 mln. pabėgėlių. Tai šeštadienį pranešė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba, kuria remiasi BBC.

Tačiau pastarosiomis savaitėmis atvykėlių skaičiai kur kas sumažėjo ir padaugėjo vykstančiųjų į Ukrainą. Pasieniečių duomenimis, penktadienį Lenkijos sieną kirto 17 700 žmonių, tačiau tą pačią dieną iš šios šalies į Ukrainą išvyko 23 800 asmenų. Bendras nuo karo pradžios į Ukrainą iš Lenkijos išvykusių žmonių skaičius šiuo metu siekia 825 800.

Varšuvos universiteto migracijos tyrimų profesoriaus Maciejaus Duszczyko skaičiavimu, iš visų iš Ukrainos į Lenkiją atvykusių žmonių šalyje pasiliko apie 1,3-1,4 mln.

09:24 JK žvalgyba: per pastarąsias 24 val. Rusijos kariuomenė Ukrainoje didelių laimėjimų nepasiekė

Jungtinės Karalystės (JK) žvalgybos tarnybų duomenimis, per pastarąsias 24 val. Rusijos kariuomenė Ukrainoje didelių laimėjimų nepasiekė.

JK gynybos ministerija savo naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje nurodė, kad tai lėmė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontraatakos. Ministerija pridūrė, kad, nepaisant ankstesnių Rusijos pranešimų, jog perėmė Mariupolio kontrolę, šiame mieste tęsiasi mūšiai.

Tai lėtina Rusijos karių pažangą Donbase, teigiama suvestinėje.

Anksčiau šią savaitę Rusija paskelbė pradedanti antrąjį savo „specialiosios karinės operacijos" Ukrainoje etapą, kurio metu visą savo dėmesį skirs Donbaso „išlaisvinimui".

08:49 V. Zelenskis: Rusija savo invaziją į Ukrainą laiko tik pirmuoju žingsniu

Rusijos planai perimti Pietų Ukrainos kontrolę ir taip įgauti prieigą prie Moldovos sienos patvirtina įtarimus, kad Maskva savo invaziją į Ukrainą laiko tik pirmuoju žingsniu ir vėliau sieks užimti ir daugiau valstybių. Tai penktadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja portalas „Ukrinform".

„Šiandien paskelbtos žinios, kad Rusijos kariuomenė dabar neva sieks užimti Ukrainos pietus ir pasiekti Moldovos sieną, kur tariamai pažeidinėjamos rusakalbių teisės. Tai tik patvirtina, ką jau esu ne kartą sakęs: Rusijos invazija į Ukrainą yra tik pradžia, jie nori užimti ir daugiau valstybių", - vaizdo kreipimesi teigė V. Zelenskis.

Prezidentas pabrėžė, kad ukrainiečiai ginsis tiek, kiek reikės, kad Rusija atsisakytų šių siekių. Tačiau V. Zelenskis kartu pažymėjo, kad visos valstybės turi padėti Ukrainai, nes ji yra pirmoji Rusijos kelyje. „Kas bus kitas? Jei kitais galintys tapti šiandien išliks neutralūs, kad nieko neprarastų, jie labai rizikuoja. Nes jūs prarasite viską", - tikino V. Zelenskis.

Penktadienį Rusijos generolas Rustamas Minekajevas pareiškė, kad antrajame karo etape vienas iš Rusijos kariuomenės tikslų yra visiškai perimti Rytų ir Pietų Ukrainos kontrolę. Jis pažymėjo, kad, užėmus Ukrainos pietus, būtų galima pasiekti nuo Moldovos atskilusią Padniestrę, kur tariamai pažeidinėjamos rusakalbių teisės.

07:56 Rusijoje nurodyta suimti opocizionierių V. Kara-Murzą

Rusijos teismas nurodė suimti šalies opozicijos politiką Vladimirą Kara-Murzą dėl neva melagingos informacijos apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas skleidimo. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax", kuria remiasi dpa.

Teismas nurodė suimti 40-metį V. Kara-Murzą iki birželio 12 dienos. Jo advokatas Vadimas Prochorovas pranešė, kad šį nuosprendį apskundė. Rusijoje už bet kokios tariamai melagingos informacijos apie šalies karo veiksmus Ukrainoje skleidimą numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Rusijos teisingumo ministerija taip pat įtraukė opozicionierių į „užsienio agentų" sąrašą. Vos prieš kelias dienas dėl tariamo nepaklusimo policijos pareigūnams jam buvo skirta 15 dienų arešto bausmė.

V. Kara-Murza yra žinomas Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas. Politikas ir žurnalistas per plauką liko gyvas po dviejų mįslingų apnuodijimų, kuriais jis kaltina Rusijos federalinę saugumo tarnybą (FSB).

07:46 Pagalbos siuntos iš Kauno toliau plauks į kovojančią su agresoriumi Ukrainą

Savaitgalį prie „Megos" prekybos ir laisvalaikio centro organizuojama pagalbos Ukrainai akcija - toliau bus renkama humanitarinė parama ir lėšos Charkovo miestui.

Anot Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovės Rasos Markauskaitės, nuo pat karo pradžios trims Kauno miestams partneriams Ukrainoje paramą telkusi Kauno savivaldybė tolesnę pagalbą koncentruos iš jų labiausiai apgultam ir nukentėjusiam Charkovui. Tad kauniečiai kviečiami prisidėti prie humanitarinės siuntos būtiniausiais daiktais ir pinigine auka. Nes priešakinėse linijose atsidūrę, žiaurias Rusijos atakas išgyvenantys charkoviečiai bei kariai stokoja maisto, higienos ir švaros priemonių, ligoninėms trūksta medikamentų.

„Šimtams sužeistųjų ligoninėse, slėptuvėse nuo bombardavimo besiglaudžiantiems civiliams reikia gydymo ir pragyvenimo priemonių. Prašome humanitarinės pagalbos Charkovui, kad galėtume stabilizuoti padėtį ir išgyventi. Iš anksto dėkoju už jūsų palaikymą šiuo sunkiu metu, kuomet visi mes kovojame už savo laisvę ir gyvybes", - rašė Charkovo meras Ihor O. Terekhov Kauno miesto vadovams adresuotame laiške.

„Nuolat palaikome ryšį su giminingų Ukrainos miestų savivaldomis. Lucke ir Lvovo srityje kol kas sąlyginai ramu, tačiau mūsų skubi pagalba itin reikalinga charkoviečiams. Jei jie turi stiprybės nenuleisti rankų, mes privalome žengti drauge, užtikrindami nenutrūkstamą būtiniausių priemonių tiekimą. Tikimės, kad galėsime išsiųsti bent po vieną vilkiką per savaitę", - teigė Kauno miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų ir operacijų centro vadovas Paulius Keras.

Balandžio 23-24 dienomis nuo 10 iki 20 val. greta prekybos ir laisvalaikio centro „Mega" rengiama paramos akcija. Automobilių stovėjimo aikštelėje, ties „Rimi" įėjimu, geradarių lauks autobusai ir savanoriai. Visa pagalba renkama pagal pateiktą sąrašą. Čia iš kauniečių bus priimamos sauskelnės vaikams ir suaugusiems, intymios higienos priemonės, asmeninės švaros bei tualetiniai reikmenys, taip pat valikliai, plovikliai, skalbikliai.

Parama maistu ir vaistais prie „Megos" nebus renkama, tačiau galintys prisidėti kauniečiai kviečiami pervesti piniginę paramą į specialiąją sąskaitą: LT594010042500388593 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius). Gavėjas - Kauno miesto savivaldybės administracija; mokėjimo paskirtis: PARAMA UKRAINAI. Įmonės gali prisidėti didesniais kiekiais ilgai negendančio maisto, o farmacijos kompanijos - prie paramos vaistais ir medikamentais. Verslo atstovai kviečiami susisiekti el. paštu ukraina@kaunas.lt

R. Markauskaitės teigimu, Savivaldybė savo ruožtu vykdo centralizuotus stambesnius pirkimus: vilkikai bus užpildyti tvarsliava, vaistais ir kitais medikamentais, konservais bei kitokiais ilgo galiojimo produktais, taip pat - gyvūnų maisto atsargomis. Siekiant veikti kuo operatyviau, šios prekės bus įsigyjamos iš karto dideliais kiekiais - paletėmis.

Humanitarinė siunta artimiausiu metu bus pristatyta į paramos paskirstymo punktus Ukrainoje. Iš ten saugiais logistiniais kanalais visa perduota siunta pasieks Charkovo žmones.

Nuo pat pirmųjų Rusijos karinės invazijos dienų Kauno miestas į Ukrainą pristatė porą greitosios pagalbos automobilių, 10 autobusų ir vilkiką. Visos transporto priemonės buvo užpildytos humanitarinėmis siuntomis, kurios paskirstytos trims Kauno miesto partneriams - Luckui, Lvovo sričiai bei Charkovui. Balandį planuojama išsiųsti daugiau transporto priemonių ir paramos.

07:14 Ukraina: esama tikimybės, kad šeštadienį pavyks atverti humanitarinį koridorių iš Mariupolio

Ukrainos vadovybė mano, kad esama tikimybės, jog šeštadienį pavyks atverti civilių evakuacijai skirtą humanitarinį koridorių iš apsiausto Mariupolio.

„Esama tikimybės, kad galėsime atverti humanitarinį koridorių iš Mariupolio," - vėlų penktadienį feisbuke parašė vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Prieš tai jau kelis kartus žlugo bandymai evakuoti žmones iš šio miesto. „Tačiau turime bandyti tiek kartų, kiek reikės, kol mums pavyks", - pridūrė I. Vereščuk.

2022-04-22 ĮVYKIAI

20:59 M. Podoliakas: rusai šaudo ukrainiečius iš prancūziškų ginklų, parduotų apeinant sankcijas

Okupantai rusai šaudo taikius ukrainiečius iš ginklų, kurių komponentų Rusija nusipirko iš Prancūzijos 2015 metais, apeidama Maskvai taikomas sankcijas.

Tai penktadienį savo tviteryje parašė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas.

„Mažas prancūziškas automobilis. Šeima mėgino evakuotis, bet ją kelyje nužudė išgamos iš Rusijos. Ji buvo nužudyta, kaip nustatyta dabar, prancūziškais ginklais, parduotais apeinant sankcijas 2015-aisiais“, - pranešė jis.

M. Podoliakas taip pat paskelbė portalo „InfoCar.ua“ redaktoriaus Pavlo Kaščuko vaizdo įrašą iš išvaduotų Kijevo srities rajonų. Jame matyti Ukrainos kariškių paimtos Rusijos armijos pėstininkų kovo mašinos BMD-4.

Ši technika Rusijoje pradėta gaminti 2015 metais, o jos komponentų ir ugnies valdymo sistemos technologijų agresorė įsigijo iš Prancūzijos kompanijos „Thales“, sakoma vaizdo įraše. Tuo metu jau galiojo sankcijos, draudusios parduoti Rusijai ginkluotę.

„Kiekvienas, mėginantis flirtuoti su Rusija, turi matyti savo veiksmų padarinius“, - pabrėžė M. Podoliakas.

20:19 Moldova dėl kariškio pareiškimų iškvietė Rusijos ambasadorių

Moldova penktadienį iškvietė Maskvos ambasadorių, aukšto rango Rusijos vadui pareiškus, kad Maskva siekia „kontroliuoti Ukrainos pietus“, nes tai suteiktų prieigą prie Moldovos separatistinio Padniestrės regiono.

„Moldovos užsienio reikalų ministerija šiuos pareiškimus laiko nepagrįstais ir prieštaraujančiais Rusijos pozicijai palaikyti mūsų šalies suverenitetą ir teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintose sienose“, – sakoma ministerijos pranešime.

19:50 Turkijos prezidentas siūlys V. Zelenskiui ir V. Putinui susitikti Stambule

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas ketina artimiausiu metu pasikalbėti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Jis tai pareiškė žurnalistams po penktadienio pamaldų.

„Šiandien arba rytoj planuojame pokalbius su Putinu ir Zelenskiu. Taip pat ketiname tęsti derybų procesą Stambule lyderių lygiu. Tikiuosi, kad jie priims mūsų kvietimą. Mes surengsime Stambule aukšto lygio susitikimą“, - sakė Turkijos prezidentas.

Kaip primena „Ukrinform“, prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą, Turkijai tarpininkaujant jau įvyko du susitikimai – užsienio reikalų ministrų Antalijoje kovo 10 d. ir derybininkų grupių Stambule kovo 29 d.

R. T. Erdoğanas anksčiau taip pat pareiškė, kad Turkija gali tapti Ukrainos saugumo garantu ir pasistengs kuo greičiau surengti Zelenskio ir Putino susitikimą.

19:23 Kremlius: kitą savaitę Rusijoje V. Putinas susitiks su JT vadovu A. Guterresu

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kitą savaitę susitiks su Jungtinių Tautų (JT) generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu, penktadienį pranešė Kremlius.

„Antradienį, balandžio 26 d., JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas atvyks į Maskvą derybų su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu“, – valstybinei naujienų agentūrai RIA Novosti sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas

Pranešama, kad jį taip pat priims Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

18:53 Finansų ministrė: Vakarai turi imtis tolesnių koordinuotų veiksmų sankcionuojant agresores

Finansų ministrė Gintarė Skaistė susitikime Vašingtone su JAV Iždo departamento sekretorės pavaduotoju Wally Adeyemo pažymėjo būtinybę tarptautiniu lygmeniu koordinuoti tolesnes sankcijas karą Ukrainoje vykdančiai Rusijai ir jos bendrininkei Baltarusijai, siekti Vakarų parterių sutarimo nebepirkti naftos ir dujų iš Rusijos bei mobilizuoti plataus masto pagalbą Ukrainai.

Anot ministrės, Jungtinių Amerikos Valstijų lyderystė koordinuojant tarptautines sankcijas agresorėms, yra sėkmingo Vakarų partnerių bendradarbiavimo, siekiant sustabdyti agresores šalis, pavyzdys.

„Rusijos Ukrainoje vykdomi karo nusikaltimai negali likti nenubausti. Būtina ir toliau plėsti ir stiprinti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, ir tarptautiniu lygmeniu koordinuoti veiksmus su strategine partnere - JAV. Turime ne tik išmesti Rusiją ir Baltarusiją iš tarptautinių finansinių institucijų, bet ir atkirsti Rusijos režimą nuo pagrindinių finansų srautų - nustoti pirkti rusiškas dujas ir naftą, užtikrinant, kad Vakarai savo lėšomis nebefinansuos karo prieš Ukrainą ir jos žmones", - pažymėjo finansų ministrė G. Skaistė.

Susitikime ministrė taip pat akcentavo plataus masto finansinės ir humanitarinės pagalbos Ukrainai poreikį, atliepiant tiek trumpojo, tiek ir ilgesniojo laikotarpio šalies atstatymo poreikius.

JAV Iždo sekretorės pavaduotojas Wally Adeyemo yra antrasis Departamento vadovaujantis pareigūnas ir vykdomasis vadovas. Jis vadovauja Iždo nacionalinio saugumo, ekonominės nelygybės ir su pandemija susijusio ekonomikos atkūrimo darbams.

18:18 JT: nuo Rusijos įsiveržimo pradžios Ukrainoje žuvo 2 435 civiliai

Nuo Rusijos įsiveržimo pradžios Ukrainoje žuvo 2 435 civiliai, o dar 2 946 buvo sužeisti. Tai penktadienį pranešė Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR).

Tarp žuvusiųjų – 746 vyrai, 469 moterys, 48 mergaitės ir 66 berniukai, taip pat 70 vaikų ir 1 036 suaugusieji, kurių lytis kol kas nežinoma.

Sužeisti 345 vyrai, 274 moterys, 62 mergaitės ir 67 berniukai, taip pat 157 vaikai ir 2 041 suaugusysis, kurių lytis kol kas nežinoma.

OHCHR pažymi, kad daugumos mirčių ir sužeidimų priežastis buvo didelio naikinamojo ploto šaudmenų ir sprogmenų naudojimas, įskaitant apšaudymą sunkiosios artilerijos pabūklais ir reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis, taip pat raketų ir aviacijos smūgius.

OHCHR nuomone, tikrieji skaičiai yra kur kas didesni, kadangi informacija iš vietų, kur tęsiasi intensyvūs karo veiksmai, vėluoja, o daugelį ataskaitų vis dar reikia patvirtinti.

18:14 Baltijos šalių premjerai pasirašė bendrą pareiškimą dėl Rusijos karo prieš Ukrainą

Estijos, Latvijos ir Lietuvos Vyriausybių vadovai Kaja Kallas, Krišjanis Karinšas ir Ingrida Šimonytė, penktadienį susitikę Rygoje, be kitų aptartų klausimų pasirašė bendrą pareiškimą dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.

„Mes, Estijos, Latvijos ir Lietuvos Ministrai Pirmininkai, susitikome Rusijai vykdant neišprovokuotą ir nepateisinamą karinę agresiją prieš Ukrainą. Raginame Rusiją nedelsiant nutraukti agresiją, išvesti savo kariuomenę iš visos Ukrainos teritorijos ir laikytis visų įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę, taip pat ir pagal tarptautinę humanitarinę teisę, ir užtikrinti žmogaus teises.

Smerkiame barbariškus Rusijos veiksmus, dėl kurių žūsta nekalti žmonės, įskaitant moteris ir vaikus. Kiekviena prarasta gyvybė yra tragedija. Pagrobimai, sulaikymai, kankinimai, seksualinis smurtas ir beatodairiškos žudynės negali būti ir nebus toleruojami bei pamiršti. Remsime tarptautines pastangas fiksuoti ukrainiečių liudijimus siekiant dokumentuoti ir ištirti karo nusikaltimus ir galiausiai patraukti atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn.

Baltijos valstybių ministrai pirmininkai dar kartą pareiškė, kad tvirtai remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą valstybės ribose, pripažintose tarptautiniu mastu.

„Ukraina yra priešakinėse linijose, kovodama už visą Europą ir mūsų bendras vertybes. Mes ir toliau teiksime Ukrainai politinę, finansinę, humanitarinę ir karinę pagalbą. Tą daryti raginame ir savo sąjungininkus bei partnerius. Greitas sunkiosios ginkluotės pristatymas Ukrainai yra būtinas norint laimėti karą ir užtikrinti taiką Europoje. Ukrainos ateitis - Europos Sąjungoje. Pripažįstame aiškią Europos perspektyvą Ukrainai siekiant suteikti ES šalies kandidatės statusą.

Rusijos karinė agresija - iššūkis visam euroatlantiniam saugumui. Vienybė, solidarumas ir susitelkimas, kuriuos stiprina ypatingi transatlantiniai ryšiai, išlieka saugumo ir stabilumo kertiniu akmeniu žemyne. Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje dar labiau vertiname nepakeičiamus ir vienas kitą papildančius NATO ir ES veiksmus siekiant stiprinti Europos saugumo architektūrą.

NATO išlieka mūsų kolektyvinės gynybos pagrindu ir esminiu konsultacijų bei sprendimų saugumo klausimais forumu. NATO - gynybinis Aljansas, kuris ir toliau sieks taikos, saugumo ir stabilumo visoje euroatlantinėje erdvėje. Artėjančiame NATO viršūnių susitikime Madride sieksime patvirtinti naują NATO strateginę koncepciją ir sustiprinti NATO atgrasomąją ir gynybinę poziciją bei NATO Rytinį flangą ilgalaikėje perspektyvoje" - sakoma trijų Vyriausybių vadovų pareiškime.

Jame sakoma, kad siekiant užkirsti kelią bet kokioms agresijos formoms, Baltijos valstybėse būtina užtikrinti šiuolaikišką priešakinės gynybos poziciją. Tam reikės didesnių čia dislokuotų sausumos, oro ir jūrų pajėgų. Nuolatinis sąjungininkų pajėgų buvimas Baltijos valstybėse turėtų būti kuriamas aplink tris kovai parengtas divizijas - po vieną diviziją kiekvienai iš Baltijos valstybių, kurioms pavesta vykdyti kolektyvinės gynybos operacijas ir kurios gali integruoti vietines nacionalines gynybos pajėgas.

Kiekviena divizija turėtų turėti dislokuotą priešakinę kovinės parengties Sąjungininkų brigadą, paremtą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovine grupe, su visais reikalingais pajėgumais. Esame įsipareigoję nuosekliai didinti savo nacionalinius gynybos biudžetus bent iki 2,5 % BVP. Papildomas finansavimas palengvins spartesnį pajėgumų stiprinimą daugumoje svarbiausių sričių, taip pat ir bendruose Baltijos valstybių projektuose.

17:54 Rusija grasina Islandijai dėl pagalbos Ukrainai

Rusijos ambasada Islandijoje paskelbė pareiškimą, kuriame kritikuojami Islandijos vyriausybės, teikiančios karinę paramą Ukrainai, veiksmai, ir pagrasino Reikjavikui, kad tai gali turėti padarinių, praneša portalas „eurointegration.com.ua“.

RF ambasados pareiškimas pasirodė penktadienį jos „Facebook“ paskyroje.

„Deja, tenka konstatuoti, kad Islandija taip pat prisideda prie karinių tiekimų Ukrainai ir – tuo būdu – prie Ukrainos krizės užtęsimo. Islandija suorganizavo 13 skrydžių karinei technikai iš Albanijos, Slovėnijos, Italijos, Kroatijos ir Portugalijos gabenti. Tikimės, kad Islandijos valdžia suvokia atsakomybę už neigiamus tokių veiksmų padarinius“, - pareiškė Rusijos ambasada.

RF diplomatai pabrėžė, kad Rusija pasilieka teisę laikyti užsienio karinius krovinius ir techniką Ukrainos teritorijoje „teisėtais taikiniais“.

„Kartu pažymime, kad ginklų siuntimas Kijevo režimui neduos rezultatų, kurių siekia Vakarai. Specialios karinės operacijos tikslai demilitarizuoti ir denacifikuoti Ukrainą, kuriuos iškėlė Rusijos valdžia, būtinai bus pasiekti“, - teigia Rusijos ambasada Islandijoje.

17:29 S. Lavrovas: Rusijos ir Ukrainos derybos įstrigo

Maskvos ir Kijevo derybos, kuriomis siekiama užbaigti beveik du mėnesius trunkančią Rusijos karinę kampaniją provakarietiškoje Ukrainoje, įstrigo, penktadienį sakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

„Dabar jos (derybos) įstrigo“, – sakė S. Lavrovas po derybų su Kazachstano kolega ir pridūrė, kad Maskva vis dar negavo atsakymo į savo naujausią pasiūlymą, išsiųstą maždaug prieš penkias dienas.

17:14 Veteranas teisių gynėjas L. Ponomariovas paliko Rusiją

Levas Ponomariovas, Rusijos teisių gynėjas veteranas, anksčiau sulaikytas už protestą prieš Kremliaus karinę operaciją Ukrainoje, penktadienį pareiškė, kad „laikinai“ išvyko iš šalies.

80 metų buvęs parlamento narys yra aktyvistas nuo paskutinių Sovietų Sąjungos gyvavimo metų, 1988 m. padėjęs įsteigti dabar uždarytą organizaciją „Memorial“. Tačiau penktadienį išplatintame pareiškime jis teigė, kad susirūpinimas dėl asmeninio saugumo, įskaitant „neaiškią informaciją apie tai, ką jie ketino man padaryti“, privertė jį pasitraukti į užsienį.

„Abejoju, kad mano atostogos truks ilgai“, – sakė L. Ponomariovas, Rusijoje įtrauktas į Maskvos „užsienio agentų“ sąrašą. „Tai leis man šiek tiek pasirūpinti savo sveikata ir ramesnėje aplinkoje pagalvoti apie sunkią situaciją, kurioje esame atsidūrę“.

L. Ponomariovas neatskleidė savo naujosios buvimo vietos, tik pasakė, kad ir toliau atidžiai seka „nerimą keliančias“ naujienas Rusijoje.

L. Ponomariovas patvirtino savo išvykimą tą pačią dieną, kai kitas Kremliaus kritikas Vladimiras Kara-Murza stojo prieš tyrėjus dėl kaltinimų platinus melagingą informaciją apie Rusijos karinę kampaniją Ukrainoje, sakė jo advokatas. Dėl kaltinimo pagal naująjį įstatymą, paskelbtą Rusijai vasario 24 d. pradėjus karinę kampaniją Ukrainoje, 40 metų V. Kara-Murza gali būti įkalintas iki 15 metų. Vėliau penktadienį jis turėjo pasirodyti Maskvos teisme, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.

Likus mėnesiams iki karinės kampanijos pradžios Rusija pradėjo stiprinti spaudimą Kremliaus oponentams. Vasario 24 d. prezidentui Vladimirui Putinui pasiuntus kariuomenę į provakarietišką šalį, nepriklausomos žiniasklaidos priemonės buvo uždarytos arba sustabdė savo veiklą, daugelis žurnalistų ir aktyvistų pasitraukė į užsienį.

17:12 Nyderlandai ketina iki metų pabaigos atsisakyti rusiškų dujų

Iki šių metų pabaigos Nyderlandai visiškai atsisakys dujų ir anglių iš Rusijos. Tai penktadienį pareiškė šalies klimato ir energetikos politikos ministras Robas Jettenas, praneša portalas NOS.

Tikimasi, kad Nyderlandams iki artimiausios žiemos pavyks maksimaliai užpildyti savo saugyklas. Prie to daug prisidėti turi energetikos bendrovės. Joms būgštaujant dėl finansinės rizikos, kadangi dujos dabar labai brangios, vyriausybė rengia schemą, kuri leis iš dalies kompensuoti kainų skirtumą.

Valstybinė kompanija „Energie Beheer Nederland“ (EBN) turi 70 proc. užpildyti Bergermerio dujų saugyklą. Bendros išlaidos priklausys nuo dujų kainos, jos vertinamos 623 mln. eurų.

Taip pat planuojama didinti suskystintųjų gamtinių dujų importą. Jos laikomos Roterdamo ir Emshafeno dujų terminaluose.

16:44 Daugiau kaip 10 tūkst. lenkų yra pasirengę duoti kraujo ukrainiečiams

Daugiau kaip 10 tūkst. lenkų jau užsiregistravo duoti kraujo ukrainiečiams, jeigu iškils tokia būtinybė, praneša portalas RMF24.

Anksčiau Lenkijos nacionalinis kraujo centras paskelbė renkąs piliečių, norinčių tapti kraujo donorais Ukrainai, deklaracijas.

Šias deklaracijas gali užpildyti visi asmenys, atitinkantys donorystės sąlygas. „Reikalavimai: minimalus amžius – 18 metų, minimalus svoris – 55 kilogramai. Kiekvienas žmogus, norintis duoti kraujo, gali palikti savo duomenis ir informaciją apie kraujo grupę“, - paaiškino Nacionalinio kraujo centro direktorė Małgorzata Lorek.

Pasak jos, kol kas Ukrainos sveikatos apsaugos ministerija neprašė kraujo. Jei tokių signalų bus gauta, su žmonėmis, užsiregistravusiais naujoje duomenų bazėje, bus greitai susisiekta.

Ukrainos medikai pastarosiomis savaitėmis pranešė, kad jiems reikalinga įranga kraujui imti. Daugelyje vietovių ji buvo sunaikinta rusams apšaudant Ukrainos ligonines.

M. Lorek pabrėžė, kad kraujo atsargos Lenkijos medicinos įstaigose yra optimalaus lygio.

16:28 Rusija pasiruošusi paliauboms Mariupolio gamykloje „bet kurią akimirką“, jei Ukrainos kariai pasiduos

Rusijos gynybos ministerija penktadienį pareiškė esanti pasirengusi humanitarinėms paliauboms Mariupolio „Azovstal" plieno gamykloje – paskutinėje Ukrainos pajėgų tvirtovėje strateginiame uostamiestyje, jeigu Kijevo kariai pasiduos.

Rusija ketvirtadienį pareiškė įgijusi visišką strategiškai svarbaus Rytų Ukrainos miesto kontrolę, išskyrus jo didžiulę „Azovstal“ pramonės zoną. Prezidentas Vladimiras Putinas įsakė blokuoti plieno gamyklą, kurioje, kaip pranešama, kartu su Ukrainos kariais glaudžiasi šimtai civilių.

„Dar kartą pareiškiame, kad Rusija yra pasirengusi bet kurią akimirką įvesti tylos režimą ir paskelbti humanitarinę pauzę civilių gyventojų evakuacijai“, – teigė Gynybos ministerija ir pridūrė, kad paliaubos prasidėtų, jei Ukrainos pajėgos "iškeltų baltas vėliavas per visą perimetrą arba tam tikrose „Azovostal“ zonose“.

„Jei tokie ženklai atsiras bet kurioje „Azovstal“ metalurgijos gamyklos dalyje, Rusijos ginkluotosios pajėgos (...) tuojau pat nutrauks bet kokius karo veiksmus ir užtikrins saugų išėjimą“, – pridūrė ministerija. Pasak ministerijos, civiliai, priklausomai nuo jų pasirinkimo, bus palydėti  arba į Ukrainos kontroliuojamas teritorijas, arba į Rusiją. Sakoma, kad pasidavusiems Ukrainos kariams bus „garantuota“ gyvybė.

„Šis pareiškimas bus nuolat perduodamas Ukrainos formuotėms „Azovstal“ gamykloje per visus radijo kanalus kas 30 minučių“, – nurodė ministerija.

16:08 Kultūros ministras S. Kairys Kijeve: tiek Lietuva, tiek Lenkija aktyviai remia Ukrainos integraciją į ES

Kultūros ministras Simonas Kairys kartu su Lenkijos vicepremjeru, kultūros ir nacionalinio paveldo ministru Piotru Glinskiu penktadienį lankosi Kijeve.

Vizito, vykstančio Ukrainos kultūros ir informacijos politikos ministro Oleksandro Tkačenkos kvietimu, tikslas - padėti Ukrainai atremti Rusijos Federacijos agresiją kultūros ir informacijos srityse.

„Vakar išgirdome žinią, kad UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijos Kazanėje nebus. Sofijos soboras, kurį šiandien lankėme, yra didingos ir kultūriškai turtingos Ukrainos istorijos ir valstybingumo simbolis. Dar kartą norisi pabrėžti situacijos absurdiškumą, kaip Rusija iki šiol vis dar pirmininkauja Pasaulio paveldo komitetui UNESCO, kurio tikslas yra saugoti, o ne griauti. Labai tikiu, kad drauge su Ukraina ir Lenkija išvystysime bendradarbiavimą „Liublino trikampio" formate", - sakė S. Kairys.

Pasak ministro, tiek Lietuva, tiek Lenkija aktyviai remia Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą, Ukraina jau dabar yra Europos dalis, ginanti mūsų vertybes ginklu ir savo piliečių krauju.

„Mums, kultūros ministrams, labai svarbu kalbėti ir apie karą informacinėje erdvėje. Turime dar aktyviau siekti Rusijos ir Baltarusijos TV kanalų blokavimo ES teritorijoje, spręsti kitus kovos su dezinformacija klausimus", - teigė Lietuvos kultūros ministras.

Ukrainos kultūros ministras pažymėjo, kad Lietuva ir Lenkija yra didelės Ukrainos draugės, kurios pirmosios atskubėjo į pagalbą ir tik dėl partnerių pastangų konsolidavimo bus galima pasipriešinti agresoriui visuose frontuose.

Trišaliame susitikime aptartas jungtinės darbo grupės Ukrainos kultūros paveldui atkurti įsteigimas, būtinybė taikyti sankcijas fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie remia Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir toliau skleidžia dezinformaciją apie karą šioje šalyje, finansinės paramos teikimas Ukrainos nacionaliniams transliuotojams, Ukrainos aprūpinimas televizijos ir radijo įranga, kuri padės atkurti televizijos infrastruktūrą, sugadintą rusų kariuomenės.

Taip pat aptarti kultūrinių projektų, skirtų remti laikinai į Lietuvą ir Lenkiją persikėlusius Ukrainos gyventojus, įgyvendinimas, įskaitant menininkų ir kultūros darbuotojų bendradarbiavimo iniciatyvas, ir kiti susiję klausimai.

Kultūros ministerija primena, kad bendri „Liublino trikampio" šalių renginiai ir bendradarbiavimas buvo suplanuoti dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą. Tai diplomatinė iniciatyva, vienijanti Ukrainą, Lietuvą ir Lenkiją. Pagal šį formatą trys šalys bendradarbiauja politinėje, ekonominėje, socialinėje ir kultūrinėje srityse. Vasario 28 d. „Liublino trikampio" kultūros ministrai virtualiai pasirašė ketinimų deklaraciją, kuria siekiama plėtoti kultūrinius maršrutus Ukraina-Lenkija-Lietuva.

15:57 E. Macronas: Prancūzija patieks Ukrainai prieštankinių raketų „Milan“ ir savaeigių artilerijos pabūklų „Caesar“

Prancūzija patieks Ukrainai prieštankinių raketų „Milan“ ir savaeigių artilerijos pabūklų „Caesar“. Tai penktadienį paskelbtame interviu laikraščiui „Ouest-France“ pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

„Mes tiekiame Ukrainai daug įrangos, taip pat kelių rūšių ginkluotę. Manau, kad mes ir ateityje turime eiti šiuo keliu. Bet yra raudona linija, kurios esmė – neįsivelti į karą“, - sakė valstybės vadovas.

Iki šiol Prancūzija neatskleisdavo, kokią ginkluotę ji tiekia Ukrainai. Apie galimybę perduoti Ukrainai raketų „Milan“ anksčiau buvo užsiminę keli Prancūzijos politikai, o štai informacija apie savaeigių artilerijos pabūklų „Caesar“ tiekimą pasirodė pirmą kartą.

„Ouest-France“ duomenimis, Ukrainai bus perduota 12 tokių pabūklų, kurie gali šaudyti 155 mm sviediniais 40 km atstumu. Jų greitošauda – 6-8 šūviai per minutę.

15:52 ES vadovas spaudė V. Putiną suteikti Mariupoliui humanitarinę pagalbą

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis penktadienį sakė telefonu paraginęs Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną leisti humanitarinei pagalbai patekti į apgultą Ukrainos Mariupolį per stačiatikių Velykas.

„Primygtinai raginau nedelsiant suteikti humanitarinę pagalbą ir saugų išvažiavimą iš Mariupolio ir kitų apgultų miestų, juo labiau stačiatikių Velykų proga“, – po skambučio V. Putinui tviteryje parašė Ch. Michelis ir pridūrė „tvirtai pakartojęs Europos Sąjungos poziciją: parama Ukrainai ir jos suverenitetui, pasmerkimas ir sankcijos už Rusijos agresiją“.

Pokalbis su V. Putinu įvyko po Ch. Michelio vizito į Ukrainą trečiadienį, kur jis susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Ch. Michelis, tarptautiniu mastu atstovaujantis 27 valstybių bloko vadovams bendros užsienio ir saugumo politikos srityse, taip pat prašė V. Putino „tiesiogiai pasikalbėti su prezidentu V. Zelenskiu, kaip pastarasis prašo“, sakė vienas Europos pareigūnas Briuselyje.

15:28 Gubernatorius: Rusijos sėkmė Ukrainoje priklauso nuo Mariupolio

Rusijos karinės operacijos Ukrainoje sėkmė priklauso nuo Maskvos sugebėjimo užimti strateginį Mariupolio uostamiestį, ištisas savaites apsuptą Rusijos pajėgų, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė regiono gubernatorius.

„Priešo puolimo operacija pietuose priklauso nuo Mariupolio“, kur Ukrainos pajėgos, kaip pranešama, kovoja su Rusijos kariuomene, apsuptos „Azovostal“ plieno gamykloje kartu su šimtais civilių, sakė Donecko gubernatorius Pavlo Kyrylenka.

Ukraina teigia, kad šimtai jos pajėgų ir civilių slepiasi „Azovstal“ plieno gamykloje Mariupolyje, ir Kijevas ne kartą ragino nutraukti ugnį, kad moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės galėtų saugiai išeiti iš sunaikinto miesto.

P. Kyrylenka sakė, kad „Azovstal“ laikosi“, o mieste likusios Ukrainos pajėgos „vis dar turi šiek tiek amunicijos“, tačiau yra „išsekusios po du mėnesius trunkančių kovų“.

Ukrainos pareigūnai pastarosiomis dienomis ragino skubiai sukurti humanitarinius koridorius, kad civiliai galėtų pasitraukti, ir kaltino Rusijos pajėgas tęsiant atakas, dėl kurių evakuacija neįmanoma. „Rusijos pusė niekada nevykdė jokių susitarimų dėl humanitarinių koridorių“, – AFP sakė P. Kyrylenka. Jis teigė, kad Rusijos pajėgos vis labiau suirzusios, jog miestas laikosi, ir kaltino Maskvos kariuomenę sėjant „paniką“ likusiems gyventojams. „Kaip? Blokada, badas, nuolatinis bombardavimas, oro smūgiai, raketų smūgiai, sunkioji artilerija ir tankai, sunaikinę daugumą namų Mariupolyje“.

Kremlius šią savaitę pareiškė, kad „išlaisvino“ Mariupolį, kurio kontrolė yra jo karo planų pagrindas, praėjus beveik dviem mėnesiams, kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė pradėti invaziją į provakarietišką kaimynę.

15:16 Ukrainos pareigūnai įspėja tikinčiuosius dėl galimų Rusijos provokacijų per stačiatikių Velykas

Ukrainos pareigūnai ragina gyventojus būti ypač budrius per Velykas dėl priešo provokacijų grėsmės. Tikintieji turėtų vengti masinių susibūrimų maldos namuose, o cerkvių vadovai – riboti šventinėse pamaldose dalyvaujančių žmonių skaičių.

Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos saugumo tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.

„Rusijos propaganda jau paskelbė ne vieną pareiškimą, kad esą Ukrainoje per Velykas gali būti griebtasi smurto prieš tikinčiuosius. Taip Kremliaus žiniasklaida rengia dirvą Rusijos armijos provokacijoms ir iš anksto verčia atsakomybę už jas „nacionalistinių susivienijimų“ atstovams. Priešui pakaks niekšybės, kad surengtų provokacijas net per Velykas – vieną didžiausių krikščionių švenčių. Todėl raginame ukrainiečius būti ypač budrius šiuo laikotarpiu“, - sakoma pranešime.

Jame pažymima, jog Ukrainos saugumo tarnyba ir nacionalinė policija dės visas pastangas, kad Velykos būtų atšvęstos saugiai. Bet piliečiai turėtų nepamiršti, kad šalyje vyksta karas, ir priešas pasirengęs griebtis bet kokių veiksmų prieš civilius. Pagarbos cerkvėms ir šventykloms jis taip pat nejaučia – tai byloja daugybė tokių objektų bombardavimo atvejų.

„Taip pat prašome laikytis komendanto valandos taisyklių, kurias nustato kiekvieno regiono administracija“, - paragino Ukrainos saugumo tarnyba.

Balandžio 18 d. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad per Velykas Rusija gali griebtis provokacijų ne tik Ukrainoje, bet ir savo teritorijoje.

15:16 JK premjeras sako, kad karas Ukrainoje gali trukti iki 2023 metų pabaigos

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas penktadienį pareiškė, kad konfliktas Ukrainoje gali greitai nesibaigti dėl stipraus pasipriešinimo Rusijos invazijai.

Paklaustas, ar sutinka su gynybos žvalgybos vertinimais, kad mūšiai gali trukti iki kitų metų pabaigos, žurnalistams Naujajame Delyje jis sakė: „Liūdna, kad tokia galimybė reali“.

B. Johnsonas sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padarė „katastrofišką klaidą“. „Vienintelė galimybė, kurią jis dabar turi, yra toliau bandyti naudoti savo pasibaisėtiną malimo metodą“, – pridūrė jis.

Tačiau jis pagerbė Ukrainos pasipriešinimą ir nusakė planuojamą bei galimą karinę paramą šaliai ir jos kaimynėms.

B. Johnsonas sakė, kad „realios“ derybos siekiant užbaigti konfliktą „šiuo metu neatrodo tikėtinos“, bet Europai ir pačiai Ukrainai galiausiai reikės aptarti būsimas saugumo priemones.

„Tai, ko nori ukrainiečiai, ir, manau, dabar gaus, yra saugumo garantijos iš tų pačių siekių šalių, saugumo įsipareigojimai, ką galime padaryti juos paremdami“, – pridūrė jis. Tai gali būti ginklai, mokymai ir dalijimasis žvalgybos informacija, kad Ukraina galėtų užkirsti kelią būsimiems Rusijos puolimams.

14:44 O. Scholzas žada Ukrainai daugiau ginklų

Artimiausiu metu Vokietija nusiųs Ukrainai prieštankinių priemonių, minų ir artilerijos šaudmenų. Be to, Berlynas ketina prisidėti prie jos gynybinio pajėgumo stiprinimo Vakaruose pagaminta ginkluote.

Tai ketvirtadienį paskelbtame interviu leidiniui „Spiegel" pareiškė VFR kancleris Olafas Scholzas.

Pasak jo, galimybės tiekti Ukrainai ginkluotę iš Bundesvero atsargų iš esmės yra išnaudotos.

„Mes būtinai dar patieksime prieštankinių priemonių, prieštankinių minų ir artilerijos šaudmenų, gynybinės ginkluotės ir minosvaidžių. Mes mokame už ginklų tiekimą. Vokietija tam skyrė iš viso 2 mlrd. eurų", - pažymėjo O. Scholzas.

Anot kanclerio, prieštankines priemones ir artileriją galima greitai permesti į Ukrainos rytus. Berlynas taip pat pasirengęs išmokyti Ukrainos karius naudoti vokišką ginkluotę.

„Karinė technika turi būti naudojama be ilgo pasirengimo, be papildomos logistikos, be karių iš kitų šalių. Šį tikslą greičiausiai galima pasiekti su sovietine ginkluote, su kuria ukrainiečiai yra gerai susipažinę. Todėl neatsitiktinai kai kurios NATO šalys Rytų Europoje dabar tiekia Ukrainai tokią ginkluotę", - pridūrė Vokietijos vyriausybės vadovas.

14:32 Rusija pasiruošusi paliauboms Mariupolio gamykloje „bet kurią akimirką", jei Ukrainos kariai ten pasiduos

Rusijos gynybos ministerija penktadienį pareiškė esanti pasirengusi humanitarinėms paliauboms Mariupolio "Azovstal" plieno gamykloje - paskutinėje Ukrainos pajėgų tvirtovėje strateginiame uostamiestyje, jeigu Kijevo kariai pasiduos.

„Dar kartą pareiškiame, kad Rusija yra pasirengusi bet kurią akimirką įvesti tylos režimą ir paskelbti humanitarinę pauzę civilių gyventojų evakuacijai", - teigė Gynybos ministerija ir pridūrė, kad paliaubos prasidėtų, jei Ukrainos pajėgos "iškeltų baltas vėliavas".

14:26 JK premjeras sako, kad karas Ukrainoje gali trukti iki 2023 metų pabaigos

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas penktadienį pareiškė, kad konfliktas Ukrainoje gali greitai nesibaigti dėl stipraus pasipriešinimo Rusijos invazijai.

Paklaustas, ar sutinka su gynybos žvalgybos vertinimais, kad mūšiai gali trukti iki kitų metų pabaigos, žurnalistams Naujajame Delyje jis sakė: „Liūdna, jog tokia galimybė reali".

B. Johnsonas sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padarė „katastrofišką klaidą". „Vienintelė galimybė, kurią jis dabar turi, yra toliau bandyti naudoti savo pasibaisėtiną malimo metodą", - pridūrė jis.

14:20 Gubernatorius: Rusijos sėkmė Ukrainoje priklauso nuo Mariupolio

Rusijos karinės operacijos Ukrainoje sėkmė priklauso nuo Maskvos sugebėjimo užimti strateginį Mariupolio uostamiestį, ištisas savaites apsuptą Rusijos pajėgų, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė regiono gubernatorius.

„Priešo puolimo operacija pietuose priklauso nuo Mariupolio", kur Ukrainos pajėgos, kaip pranešama, kovoja su Rusijos kariuomene, apsuptos "Azovostal" plieno gamykloje kartu su šimtais civilių, sakė Donecko gubernatorius Pavlo Kyrylenka.

14:12 Didžioji Britanija nuo kito mėnesio vėl atidarys ambasadą Kijeve

Didžioji Britanija vėl atidarys savo ambasadą Ukrainos sostinėje, paskelbė ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.

B. Johnsonas penktadienį pareiškė, kad diplomatinė atstovybė Kijeve vėl atvers duris nuo kito mėnesio. Šis pranešimas paskelbtas po jo netikėto vizito į miestą susitikti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu anksčiau šį mėnesį. Kitų Europos šalių diplomatai taip pat grįžta į sostinę saugumo padėčiai ten palengvėjus, kai Rusijos pajėgos atsitraukė.

Didžioji Britanija iš pradžių perkėlė ambasadą į vakarinį Lvivo miestą vasarį, prieš prasidedant Rusijos invazijai. Užsienio reikalų sekretorė Liz Truss tada kovo pradžioje paskelbė, kad ambasadorė Melinda Simmons visiškai paliko šalį dėl „rimtos saugumo padėties".

Apie ambasados sugrįžimą B. Johnsonas paskelbė per spaudos konferenciją Naujajame Delyje, kur deryboms susitiko su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi.

12:46 Ukrainos Zaporožės srityje nukritus lėktuvui, žuvo vienas žmogus

Ankstų penktadienį Ukrainos Zaporožės srityje nukritus lėktuvui „An-26", žuvo vienas žmogus. Tai pranešė portalas „Ukrinform", remdamasis srities karine administracija.

„Šiandien 9 val. (vietos ir Lietuvos laiku) Mychailivkoje, Zaporožės srityje, nukrito lėktuvas „An-26". Preliminariais duomenimis, jis priklausė Ukrainai. Orlaivis tuo metu vykdė techninį skrydį", - teigiama administracijos pranešime.

Vienas žmogus žuvo ir dar du sužeisti. Tikslinamas lėktuve buvusių žmonių skaičius ir nelaimės aplinkybės.

Remiantis preliminaria ir nepatvirtinta informacija, lėktuvas įsirėžė į elektros stulpą ir dėl to užsidegė jo variklis. Įvykio vietoje dirba valstybinė nepaprastųjų situacijų ir kitos tarnybos.

12:44 Ukraina: rusų kariai neleidžia civiliams palikti gamyklos Mariupolyje

Ukraina apkaltino Rusijos pajėgas neleidžiant civiliams palikti apsiaustos plieno gamyklos Mariupolyje. „Rusai bijo šturmuoti „Azovstal", tačiau kartu tyčia ir ciniškai neišleidžia civilių", - penktadienį „Telegram" kanale pareiškė vicepremjerė Iryna Vereščuk. Taip esą didinamas spaudimas gamykloje likusiems kariams pasiduoti. I. Vereščuk pažymėjo, kad gamyklos ir Mariupolio gynėjai neketina pasiduoti.

Gamyklos bunkeriuose, Kijevo duomenimis, dar yra apie 1 000 civilių. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį nurodė nešturmuoti komplekso. Tačiau jis esą bus blokuojamas, kol Ukrainos kovotojai pasiduos. Rusija ne kartą kaltino gamyklą ginantį Azovo pulką naudojant civilius kaip gyvuosius skydus.

Ukrainos pietryčiuose esantis Mariupolio uostamiestis jau netrukus po karo pradžios buvo apsuptas rusų dalinių. Gynybos ministerija Maskvoje ketvirtadienį pareiškė, kad strategiškai svarbus miestas yra kontroliuojamas rusų. Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis tuo tarpu teigia, kad ten dar vyksta mūšiai.

12:35 Rusijos generolas: bus siekiama visiškos Ukrainos pietų ir rytų kontrolės

Rusijos kariuomenė, pasak generolo Rustamo Minekajevo, sieks visiškos Ukrainos pietų ir rytų kontrolės.

„Antrajame specialiosios operacijos etape vienas iš Rusijos kariuomenės tikslų yra visiška Donbaso ir Pietų Ukrainos kontrolė", - R. Minekajevą cituoja Rusijos naujienų agentūros, kuriomis remiasi AFP. Jis pridūrė, kad tai leis suformuoti sausumos koridorių į Maskvos 2014 m. aneksuotą Krymą.

Generolo teigimu, užėmus Ukrainos pietus taip pat būtų galima pasiekti nuo Moldovos atskilusią Padniestrę. Čia neva užfiksuota „rusakalbių engimo atvejų".

Tai yra bene detaliausias iki šiol iš Rusijos pusės girdėtas antrojo karo etapo tikslų apibūdinimas. Antroji puolimo fazė prasidėjo, kai Maskvos pajėgos pasitraukė iš Kijevo.

11:13 Mariupolio meras ragina visiškai evakuoti miestą

Mariupolio meras Vadymas Boičenka penktadienį pakartojo savo anksčiau jau išsakytą raginimą visiškai evakuoti šį apsiaustą Ukrainos uostamiestį.

„Mums reikia tik vieno - visiškai evakuoti gyventojus. Mariupolyje šiuo metu yra apie 100 000 žmonių", - V. Boičenką cituoja agentūra „Reuters".

Ketvirtadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė blokuoti miesto pietryčiuose įsikūrusią „Azovstal" gamyklą, kurioje įsitvirtinę paskutiniai mieste likę Ukrainos kariai.

Rusijos kariai jau du mėnesius tęsia intensyvų Mariupolio bombardavimą. Dėl to čia stinga maisto, vandens ir nėra elektros tiekimo.

09:51 Kijevas: penktadienį civilių evakuacija iš Ukrainos miestų nevyks

Penktadienį civilių evakuacija iš karo draskomos Ukrainos miestų nevyks, nes padėtis keliuose yra pernelyg pavojinga, pranešė šalies vicepremjerė Iryna Vereščuk.

„Keliuose vyraujant nesaugioms sąlygoms, šiandien, balandžio 22-ąją, humanitarinių koridorių nebus", - socialiniame tinkle „Telegram" parašė I. Vereščuk.

09:22 Ukraina praneša apie suintensyvėjusius mūšius palei fronto liniją rytuose

Rytų Ukrainoje, Kijevo duomenimis, suintensyvėjo mūšiai. Rusų daliniai suintensyvino susirėmimus palei visą fronto liniją Donecko regione, sakoma penktadienio rytą paskelbtoje Ukrainos generalinio štabo ataskaitoje.

Anot duomenų, Rusija vykdo puolimą prie Zaričnės. Ji mėgina stumtis Rubižnės miesto Luhansko srityje link. Mūšiai tęsiasi ir apie Popasną. Ukrainos duomenimis, ją iš dalies jau kontroliuoja Rusijos daliniai.

Įnirtingos kovos, kaip ir praėjusiomis dienomis, vyksta dėl Marinkos. Rusijos pajėgos mėgina čia prasiveržti naudodamos artileriją.

Duomenų iš karo zonos nepriklausomai patikrinti neįmanoma.

08:02 V. Zelenskis: Mariupolis toliau priešinasi Rusijai

Kijevo duomenimis, pasipriešinimas Ukrainos Mariupolio uostamiestyje tęsiasi. Miestas toliau priešinasi Rusijai, „nepaisant visko, ką okupantai sako", naktį į penktadienį paskelbtame vaizdo įraše pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienio rytą pareiškė, kad Mariupolis užimtas. Tačiau, rusų duomenimis, „Azovstal" plieno gamykloje dar yra per 2 000 Ukrainos kovotojų ir užsienio samdinių. Jie iki šiol nereagavo į V. Putino reikalavimus sudėti ginklus.

V. Zelenskis sakė, kad Rusija toliau permeta dalinius karui Ukrainoje. „Jie telkia pajėgas ir į mūsų šalį permeta naujus taktinius batalionus", - teigė jis. Ukrainos rytuose ir pietuose Rusijos daliniai esą daro „viską", kad galėtų kalbėti bent „apie kokias nors" pergales.

07:44 V. Zelenskis: Rusija atmetė pasiūlymą dėl paliaubų per stačiatikių Velykas

Rusija, pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, atmetė pasiūlymą dėl paliaubų per stačiatikių Velykas. Tai parodo, ką Rusijos vadovams reiškia krikščioniškas tikėjimas ir viena džiaugsmingiausių bei svarbiausių švenčių, sakė V. Zelenskis naktį į penktadienį paskelbtame vaizdo įraše.

„Tačiau mes vis tiek išlaikysime viltį. Taikos viltį. Viltį, kad gyvenimas nugalės mirtį", - pabrėžė prezidentas.

Be kita ko, popiežius Pranciškus prieš šį sekmadienį švenčiamas stačiatikių Velykas paragino nutraukti ugnį Ukrainos kare. Šventasis sostas ir Šventasis tėvas prisijungė prie atitinkamo JT generalinio sekretoriaus Antonuo Guterreso ir Ukrainos graikų katalikų bažnyčios didžiojo arkivyskupo Sviatoslavo Ševčuko kreipimosi.

Ortodoskai krikščionys šiais metais Velykas švenčia balandžio 24 dieną. Jie sudaro didžiausią tikėjimo bendruomenę Ukrainoje.

07:42 Meras: Mariupolyje esančių žmonių gyvybės yra V. Putino rankose

Apsiaustame Mariupolyje įstrigusių žmonių gyvybės yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino rankose. Tai interviu naujienų agentūrai „Reuters" pareiškė šio Ukrainos uostamiesčio meras Vadymas Boičenka.

V. Boičenka pareiškė savo nepasitenkinimą evakuacijos iš šio miesto tempais. Jo teigimu, Rusijos kariuomenė siekia pakenkti žmonių evakuacijai, kuri buvo pradėta dar pirmosiomis kovo dienomis. „Jie paprašė mūsų duoti jiems žemėlapį, kuriame būtų pažymėta, kur prasidės evakuacija, - žemėlapį jiems davėme. (Jie paklausė) kiek turite autobusų? Davėme jiems autobusų skaičių. Ir jie visas šias vietas sunaikino, jie sunaikino mūsų autobusus", - apgailestavo V. Boičenka.

Pasak mero, mieste šiuo metu vis dar yra apie 100 000 žmonių, o „Azovstal" gamykloje esantys Ukrainos kariai neketina pasiduoti. „Svarbu suprasti, kad ten vis dar esančių žmonių gyvybės yra tik vieno žmogaus - Vladimiro Putino - rankose", - pabrėžė V. Boičenka.

07:28 Ukraina: rusų daliniai per 24 valandas Donecke užėmė 42 vietoves

Rusijos pajėgos, Kijevo duomenimis, per 24 valandas užėmė 42 vietoves Donecko srityje šalies rytuose. Tai per Ukrainos vienybės televiziją pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėja Olena Simonenko, kurią cituoja agentūra UNIAN.

Iš viso rusų daliniai šiuo metu visoje Ukrainoje kontroliuoja daugiau kaip 3 500 vietovių. Koviniai veiksmai vyksta 11 500 šalies vietų, sakė O. Simonenko.

Ketvirtadienį Ukraina pranešė, kad rusai kontroliuoja 80 proc. kaimyninio Donecko regiono Luhansko.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pradėjo karą Ukrainoje. Dabar rusų pajėgos karinius veiksmus sutelkusios Donbase šalies rytuose.

07:24 V. Zelenskis: Ukrainai atstatyti reikės šimtų milijardų dolerių

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį teigė, kad jo šaliai po Rusijos sukelto karo atstatyti veikiausiai reikės šimtų milijardų dolerių.

Vaizdo ryšiu kalbėdamas bendrame Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko susitikime, V. Zelenskis nurodė, kad jo šaliai kas mėnesį reikia 7 mlrd. dolerių, jog būtų galima kompensuoti visus patiriamus ekonominius nuostolius. Be to, Ukrainai „reikės šimtų milijardų dolerių, kad vėliau būtų galima visa tai atstatyti", kalbėjo V. Zelenskis.

Pasak Ukrainos prezidento, Rusijos kariuomenė šalyje bando sunaikinti viską, kas yra ekonomiškai naudinga, įskaitant geležinkelių stotis, maisto sandėlius ir naftos perdirbimo gamyklas. Rusų kariai naikina infrastruktūrą, mokyklas, universitetus, ligonines ir gyvenamuosius namus.

TVF vadovė Kristalina Georgieva išgyrė vyriausybę Kijeve, kad ši karo metu iki šiol sugebėjo palaikyti sąlyginį makroekonominį stabilumą. TVF skaičiavimu, artimiausius du tris mėnesius Ukrainai kas 30 dienų reikės po maždaug 5 mlrd. dolerių, kad būtų galima užtikrinti vyriausybės ir kitų svarbių valstybinių institucijų veikimą.

Tačiau tai, pasak K. Georgievos, šaliai turėtų būti suteikta ne paskolų, o tiesioginės paramos forma. Šiuo metu esą „neprotinga" kaupti skolas, nes jas vėliau teks restruktūrizuoti.

07:19 Ukraina: beveik trys ketvirtadaliai žmonių paliko Donecką

Ukrainos duomenimis, iki šiol beveik trys ketvirtadaliai visų žmonių paliko Ukrainos kontroliuojamą Donecko regiono dalį šalies rytuose. Tai Ukrainos vienybės televizijai pareiškė Donecko srities gubernatorius Pavlas Kyrylenka, kurį cituoja internetinis laikraštis „Ukrajinska Pravda".

Anot duomenų, šiuo metu teritorijoje dar yra apie 430 000 gyventojų. Prieš Rusijos invaziją vasario 24 dieną jų buvo daugiau kaip 1,6 mln.

Ukrainos kontroliuojamame Kramatorske Donecko srityje dabar likę tik per 40 000 žmonių iš buvusių 200 000.

2022-04-21 ĮVYKIAI

21:17 V. Zelenskis kreipėsi į Portugalijos parlamentą

Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo ryšiu kreipėsi į Portugalijos parlamentą ir tautą, prašydamas perduoti Ukrainai tankų, šarvuotųjų transporterių ir priešlaivinių raketų, kad šalis galėtų gintis nuo Rusijos agresijos, praneša portalas „eurointegration.com.ua“.

„Kai kreipiamės į laisvojo pasaulio tautas, mes kalbame apie paprastus ir suprantamus dalykus. Mes raginame tiekti ginklus, kad galėtume apsiginti nuo žiauraus Rusijos įsiveržimo, kuris mūsų žmonėms atnešė tiek pat blogio, kiek prie 80 metų atnešė nacistų įsiveržimas“, - sakė valstybės vadovas.

„Jūs turite tankų „Leopard“, šarvuotųjų transporterių, priešlaivinių raketų „Harpoon“ – tuo jūs galite prisidėti prie Europos laisvės ir civilizacijos gynimo. Todėl kreipiuosi į jūsų valstybę, prašydamas suteikti mums šią pagalbą“, - pareiškė V. Zelenskis.

Jis taip pat pažymėjo, kaip svarbu stiprinti sankcijas Maskvai, ir paragino Europos bendroves priimti principinį sprendimą pasitraukti iš Rusijos rinkos.

Pasak V. Zelenskio, būtina uždaryti visus Portugalijos uostus Rusijos laivams, ypač tiems, kuriuos rusai maskuoja svetimomis vėliavomis.

Prezidentas taip pat paprašė paremti visateisę Ukrainos narystę Europos Sąjungoje ir padėkojo portugalams už jau suteiktą pagalbą.

21:00 Estija ir Latvija papildė Rusiją karo nusikaltimais kaltinančiųjų gretas

Estijos parlamentas ketvirtadienį visais balsais priėmė rezoliuciją, kuria Rusija kaltinama karo nusikaltimais ir genocidu prieš Ukrainos žmones.

Balsuojant dalyvavo keli Ukrainos įstatymų leidėjai.

Rezoliucijoje aprašomi „sistemingi ir plataus masto karo nusikaltimai (...) kuriuos Ukrainos tautai įvykdė Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos“, tokie kaip civilių žudynės, kankinimai ir prievartavimai. „Šiuos nusikaltimus ideologiškai kursto Rusijos politinė ir karinė vadovybė bei jos nacionalinės propagandos institucijos“, – toliau sakoma pareiškime.

Ukrainos įstatymų leidėja Olena Šuliak apibūdino rezoliucijos priėmimą kaip istoriškai reikšmingą sprendimą Ukrainai. „Nusikaltimo kvalifikavimas kaip toks ves prie neatšaukiamo pasmerkimo. Pradedant nusikaltėlių ir baigiant asmeniškai Vladimiro Putino", - cituojamas O. Šuliak pareiškimas parlamente.

Tą pačią dieną Latvijos parlamentas visais balsais pasmerkė „Rusijos armijos įvykdytus žiaurius masinius nusikaltimus", apie kuriuos byloja „gausūs liudijimai ir įrodymai“.

Taip pat ketvirtadienį „Human Rights Watch“ (HRW) paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad žiaurumai, kuriais kaltinami Rusijos kariai Ukrainos Bučos mieste, greičiausiai yra karo nusikaltimai. Organizacijos tyrėjai rado „daug įrodymų apie egzekucijas, kitus neteisėtus žudymus, priverstinius dingimus ir kankinimus, kurie gali būti laikomi karo nusikaltimais ir galimais nusikaltimais žmoniškumui“, sakė HRW. „Beveik kiekvienas Bučos kampelis dabar yra nusikaltimo vieta, atrodė, kad mirtis buvo visur“, – sakė HRW atstovas Richardas Weiras.

Įrodymai leidžia manyti, kad Bučą okupavusios ir dabar pasitraukusios Rusijos pajėgos „rodė panieką ir nepaisymą civiliniam gyvenimui ir svarbiausiems karo įstatymų principams“.

20:18 JT: nuo Rusijos įsiveržimo pradžios Ukrainoje žuvo 2 345 civiliai

Nuo Rusijos įsiveržimo pradžios Ukrainoje žuvo 2 345 civiliai, o dar 2 919 buvo sužeisti. Tai ketvirtadienį pranešė Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR).

Tarp žuvusiųjų – 703 vyrai, 429 moterys, 44 mergaitės ir 63 berniukai, taip pat 70 vaikų ir 1 036 suaugusieji, kurių lytis kol kas nežinoma.

Sužeisti 339 vyrai, 271 moteris, 61 mergaitė ir 66 berniukai, taip pat 158 vaikai ir 2 024 suaugusieji, kurių lytis kol kas nežinoma.

OHCHR pažymi, kad daugumos mirčių ir sužeidimų priežastis buvo didelio naikinamojo ploto šaudmenų ir sprogmenų naudojimas, įskaitant apšaudymą sunkiosios artilerijos pabūklais ir reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis, taip pat raketų ir aviacijos smūgius.

OHCHR nuomone, tikrieji skaičiai yra kur kas didesni, kadangi informacija iš vietų, kur tęsiasi intensyvūs karo veiksmai, vėluoja, o daugelį ataskaitų vis dar reikia patvirtinti.

20:17 Rusijos sąjungininkė Kirgizija perspėja piliečius nenaudoti invaziją remiančio simbolio „Z“

Rusijos sąjungininkės Kirgizijos saugumo tarnybos ketvirtadienį perspėjo piliečius, kad jiems gali būti iškelta baudžiamoji byla dėl simbolio „Z“, reiškiančio paramą Maskvos invazijai į Ukrainą.

Kirgizijos nacionalinio saugumo komitetas nurodė organizacijoms, nuomojančioms paradines uniformas prieš šventę, skirtą nacistinės Vokietijos pralaimėjimui Antrajame pasauliniame kare, neįtraukti simbolio „Z“, nes jis „gali kurstyti neapykantą tarp etninių grupių“ – pagal Kirgizijos teisę už šį nusikaltimą baudžiama.

Savo pranešime komitetas taip pat perspėjo piliečius susilaikyti nuo ženklų, susijusių su „Z“, per artėjantį paradą pergalei gegužės 9 d. paminėti. Ši lotyniškos abėcėlės raidė nuolat matoma ant Rusijos pajėgų, įsiveržusių į Ukrainą, tankų ir karinių uniformų. Kremlius skatina jos populiarinimą civiliniame gyvenime, reklamuodamas kaip patriotizmą ir tautinę vienybę reiškiantį simbolį.

Nors patikimų apklausų duomenų sunku gauti, atrodo, kad Rusijos įsiveržimas į Ukrainą suskaldė visuomenės nuomonę tokiose šalyse kaip Kirgizija ir kaimyninis Kazachstanas, kur yra daug etninių rusų ir rusakalbių gyventojų. Nė viena iš penkių Vidurinės Azijos valstybių, kuriose dauguma gyventojų yra musulmonai, tiesiogiai nekritikavo Maskvos, regionui svarbios prekybos ir saugumo partnerės. Kazachstanas, turtingiausia regiono šalis, turinti didelę etninę rusų mažumą, šį mėnesį pareiškė, kad neplanuoja gegužę rengti karinių paradų, motyvuodamas jų išlaidomis.

19:19 Šalys, priimančios pabėgėlius iš Ukrainos, nori papildomų ES lėšų

Praha ketvirtadienį pareiškė, kad devynios Vidurio ir Rytų Europos valstybės šį mėnesį prašys Europos Sąjungos (ES) finansinės pagalbos Ukrainos pabėgėlių priėmimo išlaidoms kompensuoti.

Nuo Rusijos įsiveržimo vasario pabaigoje daugiau nei penki milijonai žmonių pabėgo iš karo draskomos Ukrainos, dauguma jų kirto sieną į Lenkiją. Aplinkinės šalys taip pat priėmė savo dalį pabėgėlių, įskaitant Čekiją, kuri nuo konflikto pradžios ukrainiečiams išdavė 300 tūkst. laikinų vizų. „Dabartinė krizė yra išskirtinė ir negalime numatyti jos galutinio poveikio mūsų ekonomikai“, – sakoma Čekijos ministro pirmininko pavaduotojo Ivano Bartoso pranešime. „Todėl turime prašyti papildomų lėšų ES narėms, priimančioms didelį skaičių Ukrainos pabėgėlių“.

Aptariamos šalys, visos ES narės, yra Bulgarija, Čekija, Vengrija, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Baltijos šalių trijulė Estija, Latvija ir Lietuva. Pareiškime nenurodyta, kokios konkrečios sumos jos prašys iki mėnesio pabaigos. I. Bartosas pridūrė, kad šalys taip pat ragina „skubiai patvirtinti naujojo 2021–2027 m. biudžetinio laikotarpio programas, kad projektai, padedantys pabėgėliams Vidurio ir Rytų Europoje, būtų kuo greičiau pradėti kompensuoti“.

19:09 D. Kuleba: geriausias būdas priartinti taiką Ukrainoje – nelikti neutraliems

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį Bulgarijos parlamente pareiškė, jog šiuo metu geriausias būdas priartinti taiką Ukrainoje yra remti ją, o ne laikytis neutralios pozicijos, praneša „Ukrinform“.

„Šiandien geriausias būdas priartinti taiką yra remti Ukrainą, o ne laikytis neutralumo. Kartais tenka rinktis, negalima likti viduryje, dėstyti begalinius argumentus. Jūs turite stoti į tiesos pusę. Metas apsispręsti“, - sakė Ukrainos diplomatijos vadovas.

Anot ministro, šalmų ir neperšaunamųjų liemenių nepakanka, kad apsigintum nuo ginkluotų grobikų.

„Jeigu jūs turite šalmą ir neperšaunamąją liemenę, bet rankose nėra ginklo, jūs pasmerkti. Ši dalinė priemonė gera politiniu požiūriu, bet jos prasmė iš esmės tokia: „Mes norime, kad jūs mirtumėte apsaugoti“, - pridūrė D. Kuleba.

Bulgarija pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą, pritarė ES sankcijoms prieš Maskvą ir jau priėmė daugiau kaip 90 tūkst. pabėgėlių ukrainiečių. Bet valdančioji keturių partijų koalicija nesutaria, ar siųsti Ukrainai ginklų ir šaudmenų.  

Ukrainos URM vadovas D. Kuleba lankosi Bulgarijoje su vizitu.

19:04 Rusija paskelbė draudimą keliauti 61-am kanadiečiui

Rusija ketvirtadienį paskelbė draudimą keliauti 61-am Kanados piliečiui, įskaitant daugybę pareigūnų ir žurnalistų, reaguodama į sankcijas, įvestas dėl Maskvos karinės operacijos Ukrainoje.

Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad asmenų, kuriems „neribotam laikui“ draudžiama atvykti į Rusiją, sąraše yra tie, kurie „tiesiogiai dalyvauja kuriant, pagrindžiant ir įgyvendinant Kanados valdančiojo režimo rusofobišką kursą“.

Kanadiečių sąrašo viršuje - Cameronas Ahmadas, einantis ministro pirmininko Justino Trudeau ryšių direktoriaus pareigas, ir Kanados specialiųjų operacijų pajėgų vadas Steve'as Boivinas.

18:57 Rusija įvedė kelionių draudimą Kamalai Harris, Markui Zuckerbergui

Rusija ketvirtadienį įvedė kelionių draudimą JAV viceprezidentei Kamalai Harris, feisbuko vadovui Markui Zuckerbergui ir kitiems 27 garsiems amerikiečiams - tai jos atsakas į sankcijas, įvestas dėl Kremliaus karinės kampanijos Ukrainoje.

Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad draudimas keliauti, taikomas ir aukščiausiems Pentagono pareigūnams, JAV verslo lyderiams bei žurnalistams, galios „neribotą laiką“.

18:31 Žiniasklaida: ukrainiečiams paskandinus Rusijos kreiserį, suimtas Juodosios jūros laivyno vadas

Rusijos Juodosios jūros laivyno vadas admirolas Igoris Osipovas buvo atleistas iš pareigų ir suimtas, kai Ukrainos sparnuotosios raketos „Neptun“ sunaikino kreiserį „Moskva“.

Tai ketvirtadienį pranešė portalas „Defense Express“, remdamasis savo šaltiniais.

Pasak jo, Rusijos Juodosios jūros laivyno vadovybėje prasidėjo „valymai“, ieškoma, kas kaltas, kad kreiseris buvo sunaikintas. Pradėtas tyrimas laivyno vado pirmojo pavaduotojo viceadmirolo Sergejaus Pinčiuko atžvilgiu.

Juodosios jūros laivynui laikinai vadovaus viceadmirolas Arkadijus Romanovas.

Portalas primena per vieną iškilmingą renginį pasakytus I. Osipovo žodžius, kurie tapo pranašiškais: „Juodosios jūros laivynas be flagmano (kreiserio „Moskva“) negali egzistuoti. Aš nebūčiau laivyno vadas, jeigu neturėčiau flagmano“.

„Nėra flagmano, tai nebus ir vado“, - ironizuoja „Defense Express“.

Portalas primena, kad prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą Kremliaus propagandininkai teigė, jog I. Osipovas pats patikrino kreiserio galimybes atremti smūgius iš oro.

Balandžio 13 d. Juodosios jūros akvatorijoje į Rusijos kreiserį „Moskva“ pataikė Ukrainos sparnuotosios raketos „Neptun“. Ukrainos karinės vadovybės žiniomis, laivas užsidegė, o paskui apvirto ir nuskendo.

Rusija teigia, kad laive sprogo šaudmenys, o nuskendo jis tempiamas į uostą.

17:48 Rusija: per gaisrą Gynybos ministerijos institute žuvo penki žmonės

Penki žmonės žuvo ketvirtadienį per gaisrą Rusijos oro ir kosmoso gynybos kariuomenės Centriniame mokslinio tyrimo institute Tverės mieste. Tai pranešė naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi „informuotu šaltiniu“. Dar kelios dešimtys žmonių nukentėjo.

Šaltinio žiniomis, ugnis įsiplieskė viename iš karinio instituto kabinetų, gaisro plotas sudarė 1,5 tūkst. kvadratinių metrų.

Rusijos pareigūnai aiškinasi gaisro priežastis.

Kaip pažymi UNIAN, instituto specialistai padėjo kurti raketų kompleksus „Iskander“, kurie dabar naikina Ukrainos miestus.

17:32 J. Bidenas pažadėjo, kad V. Putinui „niekada nepavyks“ okupuoti Ukrainos

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pažadėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas niekada neperims Ukrainos kontrolės, Jungtinėms Valstijoms paskelbus apie naują karinę pagalbą Kijevui.

„Mūsų vienybė namuose ir su mūsų sąjungininkais bei partneriais, ir mūsų vienybė su Ukrainos žmonėmis siunčia Putinui neabejotiną žinią – jam niekada nepavyks užvaldyti ir okupuoti visą Ukrainą. Taip neatsitiks", – sakė J. Bidenas.

17:28 J. Bidenas paskelbė apie naują 800 milijonų dolerių karinį paketą Ukrainai

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį paskelbė apie naują 800 mln. JAV dolerių karinę pagalbą Ukrainai sakydamas, kad tai padės Kijevo pajėgoms kovoti su Rusijos pajėgomis Donbaso regione.

„Į šį paketą įeina sunkiosios artilerijos ginklai, dešimtys haubicų ir 144 tūkst. šaudmenų, skirtų toms haubicoms. Jame taip pat yra daugiau taktinių bepiločių orlaivių", - sakė J. Bidenas.

17:21 Slovėnija perduos Ukrainai tankų T-72 mainais į techniką iš Vokietijos

Slovėnija perduos Ukrainai savo pagrindinių tankų T-72, o mainais gaus iš Vokietijos pėstininkų kovos mašinų „Marder“ ir ratinių šarvuotųjų automobilių „Fuchs“.

Tai ketvirtadienį pranešė portalas „eurointegration.com.ua“, remdamasis leidiniu „Tagesspiegel“.

Ukrainos armija jau naudoja tankus T-72, todėl jos kariškiams nereikalingas ilgas papildomas rengimas.

Naujienų agentūros DPA žiniomis, Slovėnija kaip kompensacijos taip pat paprašė modernesnės technikos iš Vokietijos, pavyzdžiui, tankų „Leopard 2“, šarvuotųjų transporterių „Boxer“ ir pėstininkų kovos mašinų „Puma“, kurios Bundesvere pakeičia jau 50 metų naudojamas „Marder“.

„Bundesvero situacija tokia, kad jis, deja, negali atsisakyti ginkluotės, jeigu nori ir ateityje užtikrinti šalies ir NATO gynybą“, - pareiškė žurnalistams Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht.

Kaip pažymi UNIAN, Vokietija veda derybas su ES ir NATO šalimis dėl Sovietų Sąjungoje pagamintos sunkiosios ginkluotės perdavimo Ukrainai.

17:11 JAV paskelbė 500 mln. JAV dolerių ekonominės pagalbos paketą Ukrainai

Jungtinės Valstijos suteiks Ukrainai naują 500 mln. JAV dolerių pagalbą, kad padėtų vyriausybei Kijeve toliau mokėti atlyginimus, pensijas ir teikti paslaugas, ketvirtadienį pranešė iždo pareigūnas.

Apie pagalbą, kuri, pasak pareigūno, būtina, kad humanitarinė padėtis šalyje nepablogėtų Rusijai tęsiant invaziją, iždo sekretorė Janet Yellen paskelbs trečiadienį susitikdama su Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhalu ir finansų ministru Sergejumi Marčenka.

Pinigai skiriami po kito praėjusį mėnesį paskelbto 500 mlrd. JAV dolerių pagalbos paketo Ukrainos ekonomikai ir, pasak pareigūno, Vašingtonas siekia pristatyti pagalbą Kijevui kuo greičiau.

Šią savaitę D. Šmyhalas pareiškė, kad jo vyriausybei reikia 5 mlrd. dolerių per mėnesį vien tam, kad galėtų tęsti veiklą vykstant šalies ekonomikos niokojimui. Vakarų šalys, įskaitant Jungtines Valstijas, pastarosiomis dienomis stiprina pagalbą Ukrainai, šalies rytuose ir pietuose verdant kovoms, paramą didina ir TVF bei Pasaulio bankas. Prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino tiekti daugiau ginklų sakydamas, kad Ukrainai jų vis dar nepakanka, nepaisant milijardinės Vakarų karinės pagalbos, privertusios Rusiją nukreipti savo puolimą nuo Kijevo į šalies rytus.

TVF perspėjo apie niokojantį karo poveikį ekonomikai tiek Ukrainoje, tiek užsienyje. Dėl karo Ukrainos ekonomika šiais metais trauksis 35 proc., o Rusijos – 8,5 procento. Vašingtone įsikūręs krizių skolintojas šią savaitę taip pat perspėjo, kad „seisminiai“ karo padariniai plinta visame pasaulyje, ir sumažino pasaulinį augimą iki 3,6 procento.

16:49 AFP: į Zaporožę atvyko trys autobusai su evakuotaisiais iš Mariupolio

Trys mokykliniai autobusai, pilni evakuotųjų iš nusiaubto Ukrainos Mariupolio miesto, ketvirtadienį atvyko į Zaporožę, pervažiavę Rusijos pajėgų kontroliuojamą teritoriją, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Moterys ir vaikai buvo matyti autobusuose, kai jie atvyko atidarius humanitarinį koridorių iš Mariupolio, daug kartų atidėtą dėl įnirtingų kovų Pietų Ukrainoje.

16:47 Ukrainos pareigūnas: R. Kadyrovas žadėjo V. Putinui likviduoti V. Zelenskį

Planuojant įsiveržimą į Ukrainą, Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas žadėjo Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui likviduoti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.

Tai ketvirtadienį interviu radijo stočiai „Radio NV“ pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas, praneša UNIAN.

„Dėl mūsų aukščiausios vadovybės likvidavimo. Planą R. Kadyrovas gavo vasario 3 d., kai lankėsi pas V. Putiną. Šiame susitikime buvo suderintas mūsų prezidento likvidavimo planas, ir R. Kadyrovas įsipareigojo, kad jo grupuotė tai padarys“, - sakė O. Danilovas.

Anot NSGT sekretoriaus, „Ukrainos žvalgyba sekė šiuos procesus“.

„Buvo trys grupės, kurios vasario 26 d. įžengė į mūsų šalies teritoriją. Ne vasario 24 d., nes jos laukė dvi dienas, kol joms bus atvertas žalias koridorius į centrinį sostinės rajoną. Mes stebėjome visas tris grupes. Vieną iš jų sunaikino mūsų kariai. Dvi kitos po to išsinešdino iš mūsų šalies. Šiandien viena yra Donecko srities teritorijoje, kita – Mariupolio teritorijoje, bet jos ne pirmose gretose, o trečiame ketvirtame ešelone, kur visiškai saugu“, - sakė O. Danilovas.

Anksčiau Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas žurnalistams papasakojo, kad V. Zelenskis jau išgyveno daugiau kaip 10 pasikėsinimų į jo gyvybę.

16:46 Premjeras: Ispanija siunčia Ukrainai 200 tonų karinės medžiagos

Ispanija į Ukrainą išsiuntė 200 tonų karinės technikos, įskaitant sunkiasvores transporto priemones ir amuniciją, ketvirtadienį per vizitą Kijeve sakė ministras pirmininkas Pedro Sanchezas.

„Tai didžiausia iki šiol išsiųsta siunta, daugiau nei dvigubai didesnė nei iki šiol išsiuntėme“, – sakė jis per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen.

16:21 Ukrainoje karinė padėtis pratęsta iki gegužės 25 d.

Ukrainoje karinė padėtis, įvesta prasidėjus Rusijos plataus masto agresijai prieš šią šalį, pratęsta iki šių metų gegužės 25 d. Tai ketvirtadienį pranešė UNIAN.

Už atitinkamą sprendimą balsavo Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatai. Pratęsti karinę padėtį šalyje pasiūlė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Galiojant karinei padėčiai šalyje leidžiama taikyti ypatingąjį įvažiavimo ir išvažiavimo režimą, ribojama piliečių, užsieniečių ir asmenų be pilietybės judėjimo laisvė, taip pat transporto eismas, įvedama komendanto valanda.

Be to, karinės padėties laikotarpiu draudžiama politinių partijų ar visuomeninių susivienijimų, dirbančių prieš Ukrainos nepriklausomybę, veikla.

16:00 Ukraina ragina „skubiai“surengti evakuacijas iš gamyklos Mariupolyje

Ukraina ketvirtadienį paragino nedelsiant atidaryti humanitarinį koridorių, kad būtų galima evakuoti civilius ir sužeistus kovotojus iš Mariupolyje esančios „Azovstal“ gamyklos, nepasiduodančios Rusijos pajėgoms.

„Šimtai civilių, vaikų, sužeistų Ukrainos gynėjų yra įstrigę gamyklos slėptuvėse. Jie beveik neturi maisto, vandens, būtiniausių vaistų. Iš „Azovostal“ gamyklos reikalingas skubus humanitarinis koridorius su garantijomis, kad žmonės bus saugūs“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.

15:52 Ukraina ir Rusija vėl apsikeitė belaisviais

Ketvirtadienį tarp Ukrainos ir Rusijos įvyko dar vienas apsikeitimas karo belaisviais. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos vicepremjerė, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk.

„Įvyko dar vienas apsikeitimas belaisviais. Šiandien mes grąžiname į namus 19 žmonių, tarp kurių 10 kariškių (įskaitant du karininkus) ir 9 civiliai“, - pareiškė ji.

Vicepremjerė pažymėjo, kad šįsyk tarp išlaisvintųjų yra sužeistųjų, ir „tai labai svarbu“. „Juk dabar jiems bus užtikrintas visavertis gydymas ir reabilitacijos kursas“, - sakė I. Vereščuk.

Antradienį tarp Ukrainos ir Rusijos įvyko penktas apsikeitimas karo belaisviais. Buvo išlaisvinta 60 Ukrainos karių ir 16 civilių.

Šiuo metu rusų nelaisvėje yra apie tūkstantį civilių ukrainiečių, kurių pusę sudaro moterys, ir 700 kariškių. Ukraina reikalauja, kad Rusija paleistų civilius ir perduotų juos Ukrainai be jokių sąlygų.

15:44 Danijos parlamentas pritarė siūlymui Latvijoje dislokuoti 1 000 karių

Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje Danijos parlamentas ketvirtadienį pritarė vyriausybės siūlymui Latvijoje dislokuoti 1 000 karių.

Už balsavo 99 parlamentarai, vienas balsavo prieš.

Pasak Danijos užsienio reikalų ministro Jeppe Kofodo, tai siunčia aiškų signalą Baltijos šalims, kad Danija rimtai vertina jų saugumo padėtį. Šis batalionas prie Latvijoje jau esančių NATO pajėgų turėtų prisijungti gegužės pradžioje.

Apie tai pranešta tą pačią dieną, kai Ukrainos sostinėje Kijeve lankosi Danijos premjerė Mette Frederiksen. Ji į šalį atvyko kartu su Ispanijos premjeru Pedro Sanchezu. Čia numatytas jų susitikimas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

15:37 Kroatijos premjeras pareiškė boikotuosiąs prezidentą

Kroatijos ministras pirmininkas Andrejus Plenkovičius nutraukia visus kontaktus su šalies prezidentu Zoranu Milanovičiumi. Kaip ketvirtadienį pranešė portalas „Euractiv“, to priežastis – politiniai premjero ir prezidento nesutarimai, taip pat prorusiškos valstybės vadovo pažiūros.

„Mes neketiname susitikti su juo Nacionalinio saugumo tarybos formatu. Mes tikrai neketiname susitikti su juo akis į akį. Mes neketiname gaišti laiko ir turėti fizinį kontaktą su asmeniu, kuris gali taip niekingai ir įžūliai elgtis su politine partija, vyriausybe ir daugeliu iš mūsų asmeniškai“, - pareiškė A. Plenkovičius.

Šis pareiškimas nuskambėjo reaguojant į Z. Milanovičiaus žodžius, kad vyriausybės vadovo partija – Kroatijos demokratų sąjunga (HDZ) – yra susijusi su buvusia Jugoslavijos slaptąja tarnyba.

Premjeras taip pat pareiškė, kad prezidentas yra manipuliuotojas, vandalas ir prorusiškų pažiūrų žmogus.

„Aš nežinau, ar jis yra jų (rusų) agentas, ar ne, bet žala, kurią jis per du pastaruosius mėnesius padarė Kroatijai užsienio politikos srityje, yra didžiulė“, - sakė A. Plenkovičius.

„Kol dirba ši vyriausybė, nė vienas ministras niekur nevažiuos su juo, neorganizuos bendrų susitikimų ir konferencijų. Mes jį boikotuosime“, - pridūrė premjeras. Pasak jo, Z. Milanovičius peržengė ribą, pareikšdamas, kad visa HDZ partija ir vyriausybė yra banditai.

UNIAN primena, jog sausį Z. Milanovičius pareiškė, kad Ukrainai ne vieta NATO ir kad eskalacijos su Rusija atveju Zagrebas maksimaliai atsiribos nuo įvykių. O vasario pradžioje Kroatijos prezidentas apkaltino Didžiąją Britaniją dėl jos paramos Ukrainai ir paragino tartis su Rusija, be kurios, anot jo, negali būti stabilumo Europoje.

15:29 Birželį Rusijoje numatytas UNESCO pasaulio paveldo posėdis atidėtas neribotam laikui

Jungtinių Tautų (JT) kultūros agentūros Pasaulio paveldo komiteto posėdis, kurį birželį turėjo surengti Rusija, atidėtas neribotam laikui, ketvirtadienį pranešė šaltinis, po kelias savaites trukusių intensyvių diplomatinių ginčų, kuriuos paskatino Rusijos invazija į Ukrainą.

Rusijos ambasadorius UNESCO laiške, kuriuo susitikimas atidedamas, siūlo jį rengti Rusijos Kazanės mieste, o dabar oficialiai susitarta dėl jo atidėjimo neribotam laikui, naujienų agentūrai AFP sakė aukšto rango UNESCO šaltinis, prašęs neskelbti jo pavardės.

Rusijos UNESCO komisijos atsakingasis sekretorius Grigorijus Ordžonikidzė trečiadienį TASS sakė, kad UNESCO Pasaulio paveldo komitetas nusprendė atidėti komiteto posėdį Kazanėje, spaudžiamas Vakarų šalių.

„Komiteto nariai, tai yra 21 suvereni valstybė, patiria stiprų kolektyvinių Vakarų spaudimą, reikalaujant atsisakyti rengti susitikimą Kazanėje ir atimti iš Rusijos pirmininkavimą. Nepaisant to, dauguma Pasaulio paveldo komiteto valstybių nenori paremti tokių antirusiškų atakų. Siekdami mažinti temperatūrą, mūsų partneriai prašė mūsų apsvarstyti galimybę atidėti sesijos datą“, – sakė jis. „Netrukus planuojame pradėti diskutuoti dėl naujos datos. Bet kuriuo atveju Rusija patvirtina pasirengimą surengti 45-ąją Pasaulio paveldo komiteto sesiją", – pridūrė G. Ordžonikidzė.

Susitikime kiekvienais metais įpareigojama nuspręsti, kurioms vietovėms ir paminklams bus suteiktas organizacijos trokštamas Pasaulio paveldo statusas, o kuriems jis gali būti atimtas, jei šalys nesugeba jais pasirūpinti.

Birželio 19-30 dienomis numatytas susitikimas buvo vienas iš nedaugelio tarptautinių renginių, kuriuos Rusija vis dar turėjo surengti po prezidento Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą. Tačiau Jungtinės Karalystės vadovaujama koalicija, sudaryta daugiausia Vakarų šalių, pradėjo kampaniją, ragindama dabartinius komiteto narius neleisti Rusijai būti renginio šeimininke. Šis klausimas tapo ypač prieštaringas, kai UNESCO aiškiai nurodė, jog invazija padarė žalos beveik 100 šalies kultūros objektų.

JK ir jos sąjungininkės anksčiau šį mėnesį siūlė ieškoti kitokio sprendimo, ragindamos, kad komiteto posėdis įvyktų, bet ne Rusijoje ar Rusijai pirmininkaujant.

14:29 Zaporožėje surengtos dvi raketų atakos

Rusijos kariuomenė Ukrainos Zaporožės mieste surengė dvi raketų atakas. Tai pranešė portalas „Ukrinform", remdamasis Zaporožės srities karine administracija.

„Prieš maždaug 30 minučių Zaporižei smogė dvi raketos. Pranešimų apie aukas negauta", - teigė administracija.

Valdžios pareigūnai paragino vietos gyventojus viešoje erdvėje nesidalinti jokiais su šiomis atakomis susijusiais vaizdais.

13:48 Lenkija jau suskaičiavo beveik 2,9 mln. pabėgėlių iš Ukrainos

Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos į Lenkiją jau pasitraukė beveik 2,9 mln. žmonių, ketvirtadienį pranešė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba.

Pasieniečių duomenimis, trečiadienį Lenkijos sieną kirto apie 22 300 pabėgėlių arba 11 proc. mažiau nei ankstesnę dieną. Tačiau tą pačią dieną tiek pat žmonių grįžo į Ukrainą. Bendras nuo karo pradžios iš Lenkijos į Ukrainą išvykusių žmonių skaičius šiuo metu siekia 779 000.

Anot pasieniečių, didžioji dauguma šių žmonių yra Ukrainos piliečiai, grįžtantys į teritorijas, kurių kontrolę atsiėmė Ukrainos kariuomenė.

13:37 Rusijos naftos milžinės „Lukoil" vadovas traukiasi iš pareigų

Į Vakarų sankcijų sąrašus dėl Maskvos invazijos į Ukrainą įtrauktas Rusijos naftos milžinės „Lukoil" vadovas Vagitas Alekperovas traukiasi iš pareigų.

„Lukoil" paskelbė trumpą pranešimą, kuriame informavo apie V. Alekperovo pasitraukimą, tačiau nenurodė tokio sprendimo priežasties.

13:33 Latvijos parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Rusijos veiksmų ir Pilietybės įstatymo pataisas

Latvijos parlamentas (Saeima) ketvirtadienį vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kurioje Rusija kaltinama ukrainiečių tautos genocidu.

Įstatymų leidėjai taip pat paragino kitas ES valstybes nares nedelsiant nutraukti Rusijos naftos ir dujų importą.

Parlamentas paminėjo „gausius liudijimus ir įrodymus apie žiaurius masinius nusikaltimus, kuriuos įvykdė Rusijos kariuomenė". Tarp jų - ukrainiečių civilių žudymas, kankinimas, seksualinė prievarta ir išniekinimas Bučoje, Irpinėje, Mariupolyje ir kitose vietose.

Rezoliucijoje priduriama, kad Rusija taip pat grobia ir deportuoja Ukrainos piliečius į savo teritoriją. Taip pat pažymima, kad šalis remia demokratinių valstybių iniciatyvas konsoliduoti pastangas renkant ir tiriant įrodymus apie Rusijos vykdomus karo nusikaltimus.

Be to, ketvirtadienį Latvijos Saeima pritarė Pilietybės įstatymo pataisoms. Jose numatyta, kad iš asmenų, remiančių karo ar kitokius tarptautinius nusikaltimus prieš kitą demokratinę valstybę, gali būti atimta Latvijos pilietybė, pranešė parlamento spaudos tarnyba.

Latvijos pilietybė bus atimama, jei asmuo teikė didelę finansinę, materialinę, propagandinę, technologinę ar kitokią paramą valstybėms ar asmenims, kurie vykdė veiklą, įskaitant genocidą, nusikaltimus taikai, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, kenkiančią demokratinių valstybių teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei. Tai bus galima daryti ir tais atvejais, kai asmuo pats dalyvavo minėtoje veikloje.

13:01 Rusija skyrė seriją baudų "Google" už vaizdo įrašus apie Ukrainą

Rusijos teismas ketvirtadienį skyrė seriją nedidelių baudų „Google" už tai, kad ši nepašalino prieštaringų „YouTube" vaizdo įrašų apie Kremliaus karinę „operaciją" Ukrainoje.

Maskvos teismas nurodė JAV technologijų milžinei sumokėti iš viso 11 mln. rublių (135 000 JAV dolerių) už tai, kad ji ignoravo valstybinės žiniasklaidos priežiūros institucijos nurodymus pašalinti įrašus, kuriuose teigiama apie didelius Rusijos nuostolius Ukrainoje.

Viename iš vaizdo įrašų buvo parodytas numanomas Rusijos karių pokalbis telefonu su artimaisiais, kuriame kariai skundžiasi dėl daugybės aukų savo gretose, pranešė Rusijos valstybinės naujienų agentūros.

Kituose vaizdo įrašuose teigiama, kad į karius, kurie bandė atsitraukti nuo ukrainiečių kontrpuolimo, šaudė atsitraukimą blokuojantys rusų būriai, sakoma valstybinės žiniasklaidos pranešimuose.

Visur esanti „:Google" vaizdo įrašų talpinimo paslauga buvo Rusijos taikiklyje per beveik du mėnesius trukusį karą Ukrainoje.

Technologijų milžinė supykdė Rusijos pareigūnus šio mėnesio pradžioje užblokavusi oficialų žemųjų parlamento rūmų žiniasklaidos kanalą.

Rusija greitai ėmėsi veiksmų, kad apribotų prieigą prie nevalstybinės žiniasklaidos ir informacijos išteklių, vasario 24 dieną pradėjusi invaziją. Šalies teismai uždraudė socialinius tinklus „Twitter", „Facebook" ir „Instagram", pavadinę juos „ekstremistinėmis" organizacijomis.

Visos trys svetainės vis dar pasiekiamos per VPN paslaugas, kuriomis bandoma paslėpti vartotojo buvimo vietą.

Tačiau dauguma rusų naujienas gauna iš valstybinės televizijos ir kitų vyriausybės kontroliuojamų žiniasklaidos priemonių, kurios laikosi griežtų karinės „operacijos" nušvietimo taisyklių.

12:42 Vokietija iki šiol registravo per 366 000 karo pabėgėlių iš Ukrainos

Praėjus aštuonioms savaitėms po Rusijos invazijos, į Vokietiją vis dar kasdien atvyksta per 2 000 karo pabėgėlių iš Ukrainos. Vidaus reikalų ministerija ketvirtadienį tviteryje pranešė, kad nuo karo pradžios vasario 24 dieną Vokietijoje registruoti 366 304 pabėgėliai iš Ukrainos. Tai daugiausiai moterys, vaikai ir senyvi žmonės.

Vis dėl to tikrasis skaičius ukrainiečių, kurie į Vokietiją atvyko prieglobsčio, nežinomas, nes prie ES vidaus sienų kontrolė paprastai nevykdoma, o ukrainiečiai 90 dienų gali atvykti be vizų. Nėra patikimų duomenų ir apie galimą karo pabėgėlių išvykimą iš Vokietijos į kitas ES šalis ar jų grįžimą iš Vokietijos atgal į Ukrainą.

12:22 Ukraina reikalauja humanitarinio koridoriaus iš „Azovstal" gamyklos

Ukrainos vyriausybė reikalauja, kad Rusija atvertų humanitarinį koridorių iš apsiaustos „Azovstal" gamyklos Mariupolio uostamiestyje. „Ten yra apie 1 000 civilių ir 500 sužeistų karių. Jie visi šiandien turi būti išgabenti iš „Azovstal", - ketvirtadienį „Telegram" kanale rašė vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Jis paragino „pasaulį" dabar visas pastangas sutelkti į gamyklą. „Tai dabar svarbiausias humanitarinių pastangų punktas ir svarbiausias momentas", - pabrėžė I. Vereščuk.

Prieš tai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas davė nurodymą gynybos ministrui Sergejui Šoigu nešturmuoti gamyklos teritorijos. „Blokuokite pramoninę zoną taip, kad neišskristų nė musė", - sakė jis. Ukrainiečių kovotojai esą turi sudėti ginklus, tada jiems bus garantuota gyvybė.

11:37 Rusijos daliniai juda Kramatorsko kryptimi

Rusijos daliniai Ukrainoje, anot britų žvalgybos, šiuo metu iš bazių Donbase juda Kramatorsko kryptimi. Šis miestas Ukrainos rytuose nuolat apšaudomas raketomis, sakoma britų Gynybos ministerijos pranešime. Rusija oro antskrydžiais esą mėgina sunaikinti Ukrainos gynybos sistemas.

Maskva, pasak britų žvalgybos, yra spaudžiama laiko. Rusija tikriausiai nori pasiekti reikšmingų laimėjimų prieš gegužės 9-ąją minimą Pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną. „Tai gali turėti įtakos tam, kaip greitai ir energingai jie mėgins vykdyti operacijas artėjant šiai datai", - rašoma tviteryje.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskelbė, kad Rusija užėmė Ukrainos Mariupolio uostamiestį, pranešė agentūra „Interfax".

Tačiau „Azovstal" gamykloje vis dar yra per 2 000 ukrainiečių karių, S. Šoigu informavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

V. Putinas pareiškė daugiau nebematąs priežasčių šturmuoti Mariupolio pramoninę teritoriją. Atitinkami planai nebebus įgyvendinami, sakė jis. Tačiau kompleksas esą turi būti blokuojamas taip, kad nepastebėta neištrūktų nė musė. Perimti uostamiesčio Ukrainos pietryčiuose kontrolę yra sėkmė, pažymėjo V. Putinas, kurį cituoja agentūra „Reuters".

10:09 Į Kijevą atvyko Ispanijos ir Danijos premjerai

Ketvirtadienį į Ukrainos sostinę Kijevą atvyko Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas ir jo kolegė iš Danijos Mette Frederiksen, pranešė Ispanijos vyriausybė. Čia jie susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

P. Sanchezas trečiadienį teigė vizito metu išreikšiąs V. Zelenskiui Europos Sąjungos (ES) ir Ispanijos „aiškų įsipareigojimą... taikai".

10:01 Iš Mariupolio išvyko 4 evakuaciniai autobusai, pranešė Ukrainos vicepremjerė

Keturi autobusai su evakuojamais asmenimis išvyko iš apgulto ir sugriauto Mariupolio, kuriame Ukrainos pajėgos tebekovoja, kad išlaikytų kontrolę, ketvirtadienį pranešė vyriausybė.

„Keturiems evakuaciniams autobusams vakar pavyko išvykti iš miesto humanitariniu koridoriumi", - socialinėje žiniasklaidoje pranešė vicepremjerė Iryna Vereščuk, pridūrusi, kad moterų, vaikų ir pagyvenusių žmonių evakuacija bus tęsiama ir ketvirtadienį.

„Saugumo padėtis yra sudėtinga. Viskas gali pasikeisti", - pridūrė ji.

Mūšis dėl Mariupolio, atrodo, artėja prie kritinio taško po beveik du mėnesius trukusių niokojančių kovų, per kurias į spąstus pateko ir žuvo nežinomas skaičius civilių gyventojų.

Mariupolio ir atplėšto rytinio Donbaso regiono kontrolė leistų Maskvai užbaigti pietinį koridorių į 2014 metais aneksuotą Krymo pusiasalį ir atimti iš Ukrainos didžiąją dalį jūros pakrantės.

Trečiadienį vyresnysis Ukrainos derybininkas ir prezidento padėjėjas Michaylo Podoliakas pasiūlė surengti „specialų derybų raundą" mieste, siekiant „išgelbėti mūsų vaikinus".

09:58 Gubernatorius: Severodonecke sunaikinti visi maisto produktų sandėliai

Per Rusijos karinių pajėgų atakas Ukrainos Severodonecko mieste sunaikinti visi maisto produktų sandėliai, ketvirtadienį pranešė Luhansko srities gubernatorius Serhijus Gaidajus.

Pasak S. Gaidajaus, dabar vietos gyventojai gali būti maitinami tik naudojantis turimomis humanitarinės pagalbos atsargomis. Be to, gubernatoriaus teigimu, Rubižnės ir Novodružesko miestuose sunaikinti keli gyvenamieji namai. Abiejuose šiuose miestuose verda mūšiai.

Prorusiški separatistai prieš tai skelbė užėmę Rubižnę, tai iš dalies patvirtino Ukrainos valdžios pareigūnai. Šios informacijos nepriklausomai patikrinti negalima.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad pateikė Ukrainai raštišką pasiūlymą derybomis išspręsti prieš beveik aštuonias savaites Rusijos pradėtą karą, tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paneigė gavęs tokį pasiūlymą.

„Nieko negirdėjau, nieko nemačiau. Esu tikras, kad jie mums nieko nepateikė", - sakė V. Zelenskis bendroje spaudos konferencijoje su Europos Vadovų Tarybos vadovu Charlesu Micheliu.

Anksčiau Kremliaus atstovas žiniasklaidai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Ukrainai buvo perduotas dokumento projektas, „kuriame pateiktos aiškios ir išsamios formuluotės". Išsamesnės informacijos apie turinį jis nepateikė.

Tačiau V. Zelenskis apie tai pasakė: „Man atrodo, kad jis žaidžia futbolą pats su savimi".

Maskvos ir Kijevo derybos prasidėjo vasario 28 dieną, praėjus keturioms dienoms po invazijos į Ukrainą pradžios. Tarp Rusijos reikalavimų - Donecko ir Luhansko regionų atsiskyrimas, taip pat Krymo pusiasalio pripažinimas Rusijos dalimi. Kijevas kategoriškai atsisako atiduoti savo teritorijas.

Derybų pažanga anksčiau šį mėnesį buvo sugriauta, kai, Rusijos kariuomenei pasitraukus iš Kijevo priemiesčių, šių gatvėse buvo rasta šimtai civilių gyventojų kūnų.

D. Peskovas pakartojo, kad Rusijos pusė nepatenkinta ligšioliniu derybų tempu, sakydamas, kad „norėtųsi daugiau".

Taip pat trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Maskva nebepasitiki Ukrainos derybininkais. Jos teigimu, jie nuolat keičia savo poziciją ir nesilaiko išsiderėtų susitarimų.

08:46 Maskva siūlo, kad Ukrainos saugumo garantais taptų nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės

Maskva siūlo, kad Ukrainos saugumo garantais ateityje taptų penkios nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės. Tai ketvirtadienį agentūrai TASS pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas Aleksejus Poliščiukas. Anot jo, šis klausimas diskutuojamas Kijevo ir Maskvos derybose.

Derybose, be kita ko, kalbama apie Ukrainos, kaip neutralios, prie blokų neprisijungusios ir branduolinio ginklo neturinčios valstybės statusą, o taip pat apie tai, kokios šalys mainais jai galėtų suteikti saugumo garantijas.

Penkios nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės yra Rusija, Kinija, Didžioji Britanija, JAV ir Prancūzija. Tačiau neatmetami ir kiti variantai, sakė A. Poliščiukas.

Kijevas mainais už neutralų šalies statusą, be kita ko, reikalauja solidžių saugumo garantijų iš kitų šalių.

07:49 Ukrainos saugumo taryba: plataus masto puolimas šalies rytuose dar neprasidėjo

Pasak Ukrainos saugumo tarybos sekretoriaus, Rusija kol kas nepradėjo plataus masto puolimo šalies rytuose. Antradienio rytą pradėtos atakos palei visą fronto liniją Donecko, Luhansko ir Charkovo srityse, tačiau tai greičiausiai tik „bandomosios atakos", - interviu radijui sakė Oleksijus Danilovas, kurį trečiadienio vakarą citavo Ukrainos internetinis leidinys „Ukrajinska Pravda"

Kada prasidės vadinamasis didysis puolimas, yra tik laiko klausimas, teigė O. Danilovas. Maskva per ateinančias 2-4 savaites esą dar gali sutelkti didelius kiekius naujų resursų. O. Danilovas kartu įspėjo negalvoti, kad kovos dėl Donbaso bus paskutinysis ir lemiamas mūšis kare. „Nebūčiau toks optimistas, mūsų dar gali laukti daug įvairių dalykų", - teigė jis.

Kijevas jau kurį laiką tikisi didelio rusų pajėgų puolimo šalies rytuose. Šios balandžio pradžioje pasitraukė iš teritorijų apie sostinę Kijevą ir šalies šiaurės rytuose ir persigrupavo Rusijos pasienio su Ukraina teritorijoje ar Ukrainos rytuose.

Antradienį JAV gynybos departamentas taip pat pareiškė, kad naujausios rusų atakos yra tik didelio puolimo preliudija.

07:21 Borodiankoje rastos dar dvi masinės kapavietės

Kijevo Borodiankos priemiestyje, Ukrainos duomenimis, rastos dar dvi masinės kapavietės. Jose palaidoti devynių žmonių - vyrų ir moterų - palaikai, naktį į ketvirtadienį feisbuke pranešė Kijevo regiono policijos atstovas Andrijus Nebitovas.

Kai kurie kūnai buvo su kankinimų žymėmis. Borodianka yra vienas labiausiai sugriautų miestų sostinės regione. Iš miesto pranešama apie iš čia dabar jau pasitraukusių rusų dalinių vykdytus žiaurumus.

Naktį į ketvirtadienį vėl buvo apšaudomi kai kurie Ukrainos miestai. Charkovo didmiestyje šalies rytuose po sprogimų užsiliepsnojo mažiausiai du daugiaaukščiai ir keli automobiliai šiaurės rytiniame Saltivkos rajone, pranešė Ukrainos internetinis laikraštis „Ukrajinska Pravda".

Dnipropetrovsko srityje smarkiai apšaudyti kaimyniniai Selenodolsko ir Velyka Kostromkos miestai, ketvirtadienio rytą feisbuke rašė vietos karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas. Duomenų apie tikslius taikinius ar žalą jis nepateikė. Šiame regione yra šiluminė elektrinė. Kilo problemų dėl elektros tiekimo, teigė O. Vilkukas.

Jo duomenimis, vėlų trečiadienio vakarą apšaudyti ir vėl Ukrainos pajėgų kontroliuojami kaimai Chersono srityje. Duomenų nepriklausomai nepatikrinti neįmanoma.

06:31 Ukraina siūlo derybas su Rusija apsiaustame Mariupolyje

Dėl dramatiškos padėties daug savaičių apsiaustame Mariupolyje Ukraina pasiūlė surengti „specialų derybų raundą" su Rusija strategiškai svarbiame uostamiestyje. Derybos galėtų vykti „be išankstinių sąlygų", trečiadienį tviteryje rašė Ukrainos vyriausiasis derybininkas Mychailas Podoliakas.

Jis pabrėžė, kad Ukraina nori išgelbėti savo karius ir civilius iš Mriupolio. Ukrainos derybininkas Davidas Arachamija pareiškė esąs pasirengęs su M. Podoliaku vykti į Mariupolį ir „derėtis su Rusija dėl mūsų dalinių ir civilių evakuacijos".

Ukrainos pajėgos Mariupolyje po beveik du mėnesis trukusių įnirtingų mūšių trečiadienį paskelbė dramatišką pagalbos prašymą. Jo daliniams galbūt „galbūt atėjo paskutinės dienos, jei ne valandos", - pareiškė Ukrainos jūrų pėstininkų, kovojančių Mariupolyje, vadas Serhijus Volyna. Maskva ukrainiečių kariams pateikė naują ultimatumą, kuris baigėsi trečiadienio vakarą.

Mariupolyje ukrainiečių kariai įsitvirtinę „Azovstal" plieno gamykloje ir iš čia nuožmiai priešinasi rusų užpuolikams. Miesto institucijų duomenimis, požeminėse gamyklos patalpose yra ir mažiausiai tūkstantis civilių.

Mariupolio užėmimas būtų svarbi strateginė Rusijos kariuomenės pergalė Ukrainos kare. Uostamiesčio prie Azovo jūros kontrolė padėtų Rusijai sukurti tiesioginę sausumos jungtį tarp aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistų kontroliuojamų teritorijų Donbase.

2022-04-20 ĮVYKIAI

21:02 V. Nuland: NATO galėtų dalyvauti užtikrinant saugų civilių evakavimą iš Mariupolio

NATO sąjungininkai galėtų dalyvauti užtikrinant saugų civilių pasitraukimą iš apsupto Mariupolio, jeigu Rusija leistų jiems evakuotis.

Tai trečiadienį pareiškė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland, praneša CNN.

Pasak jos, „buvo tam tikra viltis, kad rusai leis“ civiliams ir sužeistiems kariams saugiai palikti Mariupolį humanitariniu koridoriumi. Jei taip atsitiktų, prie evakuacijos galėtų prisidėti NATO sąjungininkai.

Bet V. Nuland priminė, kad Rusija jau ne kartą pažeidė susitarimus dėl civilių evakuacijos.

20:50 V. Zelenskis giria „šiltesnius“ santykius su Vakarais dėl ginklų tiekimo

Santykiai tarp Vakarų ir Ukrainos dėl ginklų tiekimo „tapo šiltesni“, per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Karinės technikos atvykimo į Ukrainą terminai „tapo aiškesni“, sakė V. Zelenskis, Kijeve kalbėdamas kartu su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles‘iu Micheliu.

„Vakarų požiūris į Ukrainą šiltesnis“, – pridūrė jis, bet paragino Europos Sąjungos valstybes nares vengti delsimo ir taikyti sankcijas Rusijos naftos ir dujų importui. Vokietija nepasirengusi sankcijoms Rusijos energetikos importui, sakė V. Zelenskis, kritikuodamas vėlavimą.

20:36 Juodkalnijoje uždraustos Rusijos propagandinės žiniasklaidos priemonės „Russia Today“ ir „Sputnik“

Juodkalnija, įgyvendindama sankcijas, įvestas Rusijai už įsiveržimą į Ukrainą, uždraudė Kremliaus propagandines žiniasklaidos priemones „Russia Today“ ir „Sputnik“, praneša „Ukrinform“.

Juodkalnijos operatoriams bus draudžiama transliuoti ar platinti bet kokį „Russia Today“ ir „Sputnik“ turinį.

Europos Sąjunga dar praėjusį mėnesį uždraudė Rusijos valstybinių žiniasklaidos priemonių „RT/Russia Today“ ir „Sputnik“ transliacijas Europos Sąjungoje dėl sisteminio manipuliavimo informacija ir dezinformacija apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą.

20:18 Ukrainos pareigūnas: rusai užėmė 80 proc. Luhansko srities

Luhansko srities vadovas Sergijus Gaidajus trečiadienį pareiškė, kad Rusija kontroliuoja 80 proc. regiono teritorijos, praneša „Ukrinform“.

„Be abejo, Rusija neketina sustoti ir veršis toliau“, - sakė jis žurnalistams. Pareigūnas pridūrė, kad Rusijos pajėgos gerokai išsisklaidė.

„Mūsų situacija labai rimta. Visa Luhansko srities teritorija apšaudoma. Nėra nė vieno saugaus miesto. Mes suprantame, kad Rusija veržiasi į priekį ir ketina viską sunaikinti savo kelyje. Todėl mes stengiamės evakuoti kuo daugiau žmonių“, - pareiškė regiono vadovas.

S. Gaidajus paragino taikius gyventojus palikti Ukrainos rytus, kadangi karo veiksmai darosi vis intensyvesni. Anot jo, iš 350 tūkst. žmonių, gyvenusių Luhansko srities teritorijoje iki karo, čia liko apie 70 tūkst.

Paklaustas, kaip jis įsivaizduoja karo pabaigą, S. Gaidajus sakė, kad kovos veiksmus galėtų nutraukti politinis susitarimas. Bet, pasak jo, rusais sunku pasitikėti.

„Jie visą laiką meluoja, - pareiškė jis. – Tai visi žino. Ir niekas jais netiki. Visi žino, kad susitarimas su Rusija nevertas to popieriaus, kuriame jis surašytas. Šiandien Rusija yra viso pasaulio, o ne tik Ukrainos priešas“.   

Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymėjo, jog rusai pradėjo dideles kautynes dėl Donbaso.

19:51 JT vadovas prašo susitikimų su V. Putinu ir V. Zelenskiu

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas paprašė susitikti su Rusijos ir Ukrainos prezidentais atitinkamose jų sostinėse, trečiadienį pranešė JT atstovas.

Vykstant karui Ukrainoje, A. Guterresas tokį prašymą pateikė laiškuose, kurie antradienį buvo išsiųsti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo kolegai iš Ukrainos Volodymyrui Zelenskiui, sakė atstovas Stephane'as Dujarricas.

19:50 Ch. Michelis: ES padarys viską, kas įmanoma, kad padėtų Ukrainai laimėti karą

Europos Sąjungos vadovas Charles‘is Michelis trečiadienį pažadėjo, kad blokas vieningai stovės Maskvos agresijos Ukrainoje akivaizdoje ir padarys viską, ką gali, kad padėtų Kijevui laimėti karą.

„Jūs nesate vieni. Mes su jumis. Ir padarysime viską, kas įmanoma, kad palaikytume jus ir kad Ukraina laimėtų karą“, – sakė Kijeve viešintis Ch. Michelis per spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Kremliaus tikslas yra sugriauti Ukrainos suverenitetą, taip pat suskaldyti Europos Sąjungą, ir jam nepavyks“, – pridūrė jis. „Net ir sudėtingomis aplinkybėmis įrodėme, jog 27 valstybės narės sistemingai galėjome priimti sprendimus vieningai“, – sakė Ch. Michelis.

Savo ruožtu V. Zelenskis pakartojo, kad narystė ES yra nepaprastai svarbi jo šaliai. „Kalbant apie būsimą mūsų narystę ES, tai yra prioritetas mūsų valstybei, mūsų žmonių stiprybei, tiems, kurie yra pasirengę ginti mūsų žemę nuo rusų įsibrovėlių net ir be ginklų“, – sakė V. Zelenskis.

Ch. Michelis išreiškė paramą Kijevo lūkesčiams dėl narystės ES. „Ir aš esu įsitikinęs, kad tai, ką jūs šiandien demonstruojate, parodo, jog esate visiškai atsidavęs, – sakė jis. – Žinome, kad jūs kovojate už pagrindinius Europos principus ir vertybes“.

Rusijai intensyvinant savo puolimą Rytų ir Pietų Ukrainoje, Kijevas prašo Vakarų valstybių daugiau ginklų ir griežtesnių sankcijų Rusijai. „Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad sankcijos būtų skausmingos (Rusijos) režimui, – per spaudos konferenciją sakė Ch. Michelis. – Anksčiau ar vėliau nusitaikysime į naftą ir dujas (...) Labai sunkiai dirbame, kad galėtume priimti sprendimus, kurių reikia (...), kad pasiektume šį bendrą tikslą“.

19:50 CNN: JAV kol kas nemato požymių, kad Rusija ruoštųsi panaudoti Ukrainoje branduolinį ginklą

Jungtinės Valstijos kol kas nemato požymių, kad Rusija ruoštųsi panaudoti Ukrainoje branduolinį ginklą.

Tai trečiadienį pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis savo šaltiniais, susipažinusiais su naujausiais žvalgybos duomenimis.

Pasak kanalo šaltinių, tikimybė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakys panaudoti branduolinį ginklą, sudaro 1 proc.

Bet JAV administracija dėl tokios galimybės nerimauja labiau negu bet kada nuo šaltojo karo laikų.

Pranešama, kad JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas reguliariai – du tris kartus per savaitę – informuojamas apie situacijos pokyčius, o slapti planai koreguojami.

Amerikos kariškiai teigia, kad situacija yra kontroliuojama. Pasak jų, JAV palydovai ir lėktuvai nuolat stebi Rusiją ir „pamatytų“, jeigu Kremlius nuspręstų perkelti branduolinę ginkluotę.

UNIAN primena, kad Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Vadymas Denisenka anksčiau pareiškė, jog tikimybė, kad Rusija panaudos prieš Ukrainą branduolinį ginklą, yra labai maža.

19:21 Ch. Michelis: V. Putinui nepavyks suskaldyti ES

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nepavyks suskaldyti Europos Sąjungos (ES) jai atsakant į karą Ukrainoje, trečiadienį viešėdamas Kijeve pareiškė ES vadovas Charles‘is Michelis.

„Kremliaus tikslas yra sugriauti Ukrainos suverenitetą, taip pat suskaldyti Europos Sąjungą, ir jam nepavyks“, – per spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sakė Ch. Michelis.

„Pastarosiomis savaitėmis net ir sunkiomis aplinkybėmis įrodėme, kad 27 valstybės narės sistemingai galėjome priimti sprendimus visos kartu vieningai“, – sakė jis.

19:20 V. Putinas įsakė peržiūrėti Maskvos poziciją PPO, kad atremtų „neteisėtas“ sankcijas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį įsakė peržiūrėti Maskvos poziciją Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), siekiant atremti „neteisėtas“ sankcijas, įvestas dėl jos karinės operacijos Ukrainoje.

V. Putinas per televizijos transliuotą vyriausybės posėdį sakė, kad Vakarų vyriausybės pažeidė PPO taisykles, įvesdamos politiškai motyvuotus importo apribojimus Rusijos gaminiams, tokiems kaip plienas ir kiti metalai. „Pavedu vyriausybei visapusiškai peržiūrėti mūsų Vakarų prekybos partnerių veiksmų teisėtumą ir parengti atnaujintą strategiją mūsų veiksmams Pasaulio prekybos organizacijoje“, – sakė V. Putinas. Jis sakė, kad peržiūra turi būti baigta iki birželio 1 d., tačiau nepateikė informacijos, ką tai gali reikšti.

V. Putinas pasisakė per susitikimą, kuriame buvo kalbama apie tai, kaip atgaivinti pagrindinę Rusijos metalų pramonę. Rusija yra viena didžiausių pasaulyje neapdorotų produktų, tokių kaip valcuotas plienas, eksportuotojų.

„Nedraugiški žingsniai Rusijos metalų gamintojų atžvilgiu buvo žengti siekiant patenkinti tiesioginius politinius interesus“, – sakė V. Putinas. Jis nurodė savo ministrams ieškoti būdų, kaip paskatinti Rusijos plieno paklausą vidaus rinkoje, kad gamyklos veiktų ir darbo vietos būtų išsaugotos. „Nėra pagrindo manyti, kad mūsų partnerių elgesys iš esmės pasikeistų“, – perspėjo jis.

Rusijos plieno milžinė „Severstal“ praėjusį mėnesį laiku nesumokėjo savo užsienio skolos palūkanų, nes tarptautiniai bankai baiminosi, jog vykdydami jos transakciją pažeis Vakarų sankcijas Maskvai.

V. Putinas sakė, kad Rusijos plieno gamintojai galėtų būti remiami per „ilgalaikius projektus ir programas“, kurie naudingi paklausai ir ekonomikos augimui.

Tarptautinis valiutos fondas tikisi, kad dėl Vakarų finansinių ir prekybos apribojimų Rusijos ekonomika šiais metais susitrauks 8,5 procento.

18:56 V. Zelenskis: Ukrainos narystė ES yra „prioritetas“

Narystė Europos Sąjungoje Ukrainai yra „prioritetas“, trečiadienį per bendrą spaudos konferenciją su viešinčiu ES vadovu Charles'iu Micheliu pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Kalbant apie būsimą mūsų narystę ES, tai yra prioritetas mūsų valstybei, mūsų žmonių stiprybei, tiems, kurie yra pasirengę ginti mūsų žemę nuo rusų įsibrovėlių netgi be ginklų“, – sakė V. Zelenskis.

18:41 Ministras: Izraelis perduos Ukrainai individualios apsaugos priemonių

Izraelio gynybos ministras Benny`is Gantzas trečiadienį pareiškė, kad jo šalis perduos Ukrainai individualios apsaugos priemonių ir įrangos gelbėjimo tarnyboms.

Tai pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ambasada Izraelyje.

„Ministras B. Gantzas informavo, kad, atsiliepdamas į Ukrainos prašymą, Izraelis patieks individualios apsaugos priemonių ir įrangos Ukrainos gelbėjimo tarnyboms. Tai bus svarbi Izraelio pastangų teikti humanitarinę pagalbą Ukrainai dalis“, - pažymėjo ambasados atstovai.

Kaip anksčiau buvo pranešta, Izraelis patvirtino, kad yra pasirengęs organizuoti Jeruzalėje galimą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą, taip pat priimti mieste Ukrainos ir Rusijos delegacijas.

18:22 V. Putinas sako, kad „Sarmat“ raketa privers Rusijos priešus „dukart pagalvoti“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Rusija sėkmingai išbandė tarpžemyninę balistinę raketą „Sarmat“, ir sakė, jog naujos kartos raketa, galinti nešti branduolinius užtaisus, privers Kremliaus priešus „dukart pagalvoti“.

„Sveikinu jus sėkmingai paleidus tarpžemyninę balistinę raketą „Sarmat“, – per televiziją kariuomenei sakė V. Putinas. „Šis tikrai unikalus ginklas sustiprins mūsų ginkluotųjų pajėgų kovinį potencialą, patikimai užtikrins Rusijos saugumą nuo išorinių grėsmių ir privers tuos, kurie agresyvios retorikos įkarštyje bando kelti grėsmę mūsų šaliai, dukart pagalvoti“.

18:08 Pagalbos siuntos iš Kauno toliau plauks į kovojančią su agresoriumi Ukrainą

Savaitgalį prie „Megos“ prekybos ir laisvalaikio centro organizuojama pagalbos Ukrainai akcija – toliau bus renkama humanitarinė parama ir lėšos broliškam Charkovo miestui.

Nuo pat karo pradžios trims Kauno miestams – partneriams Ukrainoje paramą telkusi Kauno savivaldybė tolesnę pagalbą koncentruos iš jų labiausiai apgultam ir nukentėjusiam Charkovui. Tad kauniečiai kviečiami prisidėti prie humanitarinės siuntos būtiniausiais daiktais ir pinigine auka, nes priešakinėse linijose atsidūrę, žiaurias Rusijos atakas išgyvenantys charkiviečiai bei kariai stokoja maisto, higienos ir švaros priemonių, ligoninėms trūksta medikamentų.

„Šimtams sužeistųjų ligoninėse, slėptuvėse nuo bombardavimo besiglaudžiantiems civiliams reikia gydymo ir pragyvenimo priemonių. Prašome humanitarinės pagalbos Charkovui, kad galėtume stabilizuoti padėtį ir išgyventi. Iš anksto dėkoju už jūsų palaikymą šiuo sunkiu metu, kuomet visi mes kovojame už savo laisvę ir gyvybes“, – rašė Charkovo meras Ihoris O. Terechovas Kauno miesto vadovams adresuotame laiške.

„Nuolat palaikome ryšį su giminingų Ukrainos miestų savivaldomis. Lucke ir Lvivo srityje kol kas sąlyginai ramu, tačiau mūsų skubi pagalba itin reikalinga charkiviečiams. Jei jie turi stiprybės nenuleisti rankų, mes privalome žengti drauge, užtikrindami nenutrūkstamą būtiniausių priemonių tiekimą. Tikimės, kad galėsime išsiųsti bent po vieną vilkiką per savaitę“, – teigė Kauno miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų ir operacijų centro vadovas Paulius Keras.

Balandžio 23–24 dienomis nuo 10 iki 20 val. greta prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ rengiama paramos akcija. Automobilių stovėjimo aikštelėje, ties „Rimi“ įėjimu, geradarių lauks autobusai ir savanoriai. Visa pagalba renkama vadovaujantis pateiktu sąrašu. Čia iš kauniečių bus priimamos sauskelnės vaikams ir suaugusiems, intymios higienos priemonės, asmeninės švaros bei tualetiniai reikmenys, taip pat valikliai, plovikliai, skalbikliai.

Parama maistu ir vaistais prie „Megos“ nebus renkama, tačiau galintys prisidėti kauniečiai kviečiami pervesti ir piniginę paramą į specialiąją sąskaitą.

Savivaldybė savo ruožtu vykdo centralizuotus stambesnius pirkimus: vilkikai bus pripildyti tvarsliavos, vaistų ir kitų medikamentų, konservų bei kitokių ilgo galiojimo produktų, taip pat – gyvūnų ėdalo atsargų. Siekiant veikti kuo operatyviau, šios prekės bus įsigyjamos iš karto dideliais kiekiais – paletėmis.

Humanitarinė siunta artimiausiu metu bus pristatyta į paramos paskirstymo punktus Ukrainoje. Iš ten saugiais logistiniais kanalais visa perduota siunta pasieks Charkovo žmones.

Nuo pat pirmųjų Rusijos karinės invazijos dienų Kauno miestas į Ukrainą pristatė porą greitosios pagalbos automobilių, 10 autobusų ir vilkiką. Visos transporto priemonės buvo su humanitarinėmis siuntomis, kurios paskirstytos trims Kauno miesto partneriams – Luckui, Lvovo sričiai bei Charkovui. Balandį planuojama išsiųsti daugiau transporto priemonių ir paramos.

18:04 Ukrainos parlamentaras: daugiau kaip 200 religinių bendruomenių palieka Maskvos patriarchatą

Prasidėjus Rusijos plataus masto agresijai prieš Ukrainą, daugiau kaip 200 religinių bendruomenių pareiškė, kad pereina iš Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčios (MPUSB) į Ukrainos stačiatikių bažnyčią (USB).

Tai trečiadienį interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados Humanitarinės ir informacinės politikos komiteto pirmininkas Nikita Poturajevas.

„Paraiškų skaičius palyginti su ankstesniais metais smarkiai išaugo. Bijau suklysti, bet galiu tiksliai pasakyti, kad jų gauta daugiau kaip 200. Tiesiog per vieną mėnesį“, - teigė parlamentaras.

Jo manymu, sprendimą dėl MPUSB visavertės integracijos į USB turi priimti dvasininkija ir tikintieji, valstybė neturėtų kištis į šį procesą.

17:40 Ukrainos meras prašo Europos Parlamento daugiau ginklų

Ukrainos meras, pagrobtas ir paleistas per Rusijos invaziją į jo šalį, lankydamasis Europos Parlamente paragino Europos Sąjungą siųsti Ukrainai daugiau ginklų.

„Ukrainiečiai negalvoja apie patogumus, jie galvoja tik apie išlikimą, ir tai turi liautis“, – per diskusiją ES įstatymų leidžiamojoje institucijoje sakė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas. „Tai turi būti kuo greičiau nutraukta naudojant visas mums prieinamas priemones, įskaitant sankcijas ir ginklus“, – sakė I. Fiodorovas. Jis perspėjo, kad karas Ukrainoje gali išplisti į kitas Europos šalis.

I. Fiodorovas buvo trumpam pagrobtas kovo viduryje, bet vėliau paleistas per apsikeitimą belaisviais, teigiama Ukrainos vyriausybės pranešime.

17:38 Kipras anuliavo dar keturių rusų, kuriems taikomos sankcijos, pasus

Kipro vyriausybė trečiadienį priėmė sprendimą anuliuoti dar keturių Rusijos piliečių, kuriems taikomos Europos Sąjungos sankcijos, Kipro pasus, praneša portalas „Cyprus-Mail“.

Sprendimas taip pat galioja keturių neįvardytų asmenų išlaikytiniams, pavyzdžiui, vaikams, kurie tikriausiai taip pat gavo Kipro pasus.

Kol kas nežinoma, kiek išlaikytinių, susijusių su šiais keturiais rusais, gali turėti Kipro pasus.

Pranešama, kad nuo 2007 metų iki 2020 metų rugpjūčio Kipras suteikė pilietybę 2 886 Rusijos piliečiams, tarp kurių – investuotojai ir jų šeimų nariai.

16:45 Japoniją paliko aštuoni Rusijos diplomatai

Trečiadienį Japoniją paliko aštuoni Rusijos diplomatai, praneša televizijos kanalas NHK.

Gautomis žiniomis, lėktuvas su rusų diplomatais ir jų šeimų nariais pakilo iš Hanedos oro uosto netrukus po vidurdienio vietos laiku.

Sprendimą juos išsiųsti Japonijos vyriausybė priėmė prieš dvi savaites, siekdama stiprinti spaudimą Maskvai dėl jos agresijos prieš Ukrainą.

Pasak NHK šaltinių, kai kurie iš išsiųstų Rusijos diplomatų yra Vyriausiosios žvalgybos valdybos arba Užsienio žvalgybos tarnybos darbuotojai. Japonijos policija pripažino, kad kai kurie iš šių asmenų „kelia operatyvinį susidomėjimą“.

Manoma, kad šie žmonės šnipinėjo, dėdamiesi Rusijos ambasados ir prekybos atstovybės darbuotojais.

Japonijai iškart kelių užsienio diplomatų išsiuntimas yra retenybė.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

16:19 Rusijoje bus įslaptinti duomenys apie Ukrainoje žuvusių kareivių gimines

Rusijos gynybos ministerija nusprendė įslaptinti duomenis apie Ukrainoje žuvusių kareivių gimines, ši informacija bus laikoma valstybės paslaptimi.

Tai pranešė BBC rusų tarnyba, kuri remiasi Rusijos vyriausybės nutarimo projektu.

Duomenys apie Rusijos kariškius, žuvusius vykstant karo veiksmams, laikomi valstybės paslaptimi dar nuo 2015 metų, bet lengvatas žuvusiųjų šeimų nariams įformina rajonų administracijų valdininkai civiliai. Dabar Rusijos gynybos ministerija prašo vyriausybę perduoti šiuos įgaliojimus kariniams komisariatams.

Projekto aiškinamajame rašte sakoma, jog reikia įslaptinti šiuos duomenis, kad kuo mažiau asmenų „turėtų prieigą prie informacijos apie RF ginkluotųjų pajėgų kariškių, žuvusių (mirusių) per specialią karinę operaciją Ukrainos teritorijoje, šeimų narius“.

Dabar Ukrainoje žuvusių Rusijos kareivių pavardes atskleidžia regionų valdininkai ir patys žuvusiųjų artimieji ar draugai. Gynybos ministerija neskelbia jų sąrašų. Pastarąjį kartą žinyba apie nuostolius Ukrainoje pranešė kovo 25 d., pareikšdama, kad žuvo 1 351 Rusijos kariškis.

Balandžio 7 d. interviu televizijos kanalui „Sky News“ Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija „per specialią karinę operaciją“ Ukrainoje patyrė didelių nuostolių.

Atnaujintais Ukrainos generalinio štabo duomenimis, iki balandžio 20 d. Ukrainoje žuvo apie 20 900 Rusijos kareivių.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

16:13 Ukrainos prašymas suteikti karinę pagalbą klumpa Bulgarijoje

Ukrainos užsienio reikalų ministras trečiadienį kreipėsi į Bulgariją, prašydamas prisijungti prie tarptautinių pastangų ir teikti karinę pagalbą jo šaliai, nes tradicinė Rusijos sąjungininkė tebėra viena iš paskutinių stabdžių Europos Sąjungoje (ES).

Ukraina ne kartą spaudė NATO ir ES valstybes nares paspartinti karinės pagalbos tiekimą, kai Rusija vasario 24 d. įsiveržė į šalį, tačiau Bulgarija, tradiciškai palaikanti glaudžius ryšius su Rusija, iki šiol atsisako tai padaryti. „Bulgarijos vyriausybė ir Bulgarijos parlamentas puikiai žino, ko prašo Ukraina (...) Kariaujant karą, reikia visko – nuo kulkų iki kovinių lėktuvų. Visoms NATO narėms pateikėme tą patį sąrašą“, – sakė Dmytro Kuleba trečiadienį po susitikimų Bulgarijos parlamente.

Aukščiausias Ukrainos diplomatas vėlai pirmadienį automobiliu atvyko su trijų dienų vizitu į Bulgariją, didelę amunicijos, prieštankinių raketų ir lengvųjų ginklų gamintoją. Balkanų valstybė yra tarp kelių Rytų Europos šalių, turinčių sovietinės gamybos naikintuvų MiG-29, kuriuos Ukraina stengiasi gauti, nes jos pilotai moka jais skraidyti. D. Kuleba aptarė karinės pagalbos klausimą antradienį susitikęs su premjeru Kirilu Petkovu ir gynybos ministru Dragomiru Zakovu, trečiadienį patvirtino Bulgarijos užsienio reikalų ministrė Teodora Genčiovska. Trečiadienio rytą jis taip pat susitiko su prezidentu Rumenu Radevu, kuris išreiškė santūrumą teikti karinę paramą.

Socialistų partija BSP pagrasino pasitraukti iš valdančiosios koalicijos, jei Ukrainai bus siunčiama kokia nors pagalba. BSP lyderė ir ūkio ministrė Kornelia Ninova, kontroliuojanti ginklų eksporto licencijas, ne kartą pareiškė, kad kol ji bus vyriausybėje, į Ukrainą nebus eksportuota „nė viena vinis“.

„Mes gerbiame politinę situaciją Bulgarijoje ir paliksime parlamentui bei vyriausybei nuspręsti, kaip ir kada padėti Ukrainai“, – trečiadienį sakė D. Kuleba. „Tačiau noriu dar kartą pakartoti: tie, kurie nenori, kurie dvejoja, kurie pasisako prieš ginklų ir įvairios karinės technikos tiekimą Ukrainai, iš tikrųjų palaiko Rusijos agresiją ir mūsų piliečių žudynes“, – pridūrė jis.

15:49 Lietuvos teritorijoje stabdomas bendrovės „Gazprom-Media“ kontroliuojamų 32 televizijos programų retransliavimas

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) nusprendė sustabdyti rusų kalba retransliuojamų bendrovės „Gazprom-Media“ kontroliuojamų 32 televizijos programų laisvą priėmimą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Vasario 24 d. JAV Užsienio turto kontrolės biuras (Office of Foreign Assets Control, OFAC) priėmė direktyvą, pagal kurią numatytos ribojančios finansinės priemonės Rusijos Federacijos akcinei bendrovei „Gazprombank“. Šiai bendrovei priklauso Rusijos Federacijoje esanti kontroliuojančioji bendrovė „Gazprom-Media“, kurios kontroliuojamos 32 televizijos programos šiuo metu yra retransliuojamos ar platinamos internete Lietuvos teritorijoje.

Lietuvos Respublikos teritorijoje tiesiogiai ar netiesiogiai retransliuojamų ar platinamų televizijos programų savininkė yra akcinė bendrovė „Gazprombank“. Ji yra įtraukta į organizacijų, kurioms taikomos OFAC sankcijos, sąrašą. Todėl, kaip teigiama LRTK pranešime, sudarant sutartis dėl programų platinimo ir vykdant mokėjimus bei kitus sandorius, susijusius su televizijos programų platinimu, Lietuvoje veikiantys televizijos programų retransliuotojai ar platintojai internete tiesiogiai ar netiesiogiai rizikuoja pažeisti OFAC sankcijas. Be to, LRTK mano, kad tokių televizijos programų, kurių savininkams taikomos OFAC sankcijos, retransliavimas ar platinimas internete neatitinka Lietuvos Respublikos nacionalinių saugumo interesų.

Atsižvelgiant į tai bei siekiant apsaugoti televizijos programų retransliuotojus ir platintojus internete nuo galimo OFAC sankcijų pažeidimo ir su tuo susijusios finansinės rizikos, LRTK nusprendė sustabdyti televizijos programų „Avto Plius“, „Boks TV“, „HDL“, „Indiyskoye kino“, „Kinokomediya“, „Kinomiks“ „Kinoseriya“, „Kukhnya TV“, „KVN TV“, „Kto yest kto“, „La Minor TV“, „KHL TV channel“, „M-1 Global“, „Muzhskoye kino“, „Nashe novoe kino“, „Nostalgiya“, „NTV Mir“, „NTV Pravo“, „NTV Serial“, „NTV Stilj“, „Piatnica“, „Piatnica InternationaL“, „Rodnoye kino“, „Russkaya Noch“, „TB-3“, „THT“, „THT Comedy“, „THT International“, „THT Music“, „ZEE TV“, „Zhivi!“, „Malysh-TV“ retransliavimą ar platinimą internete Lietuvos Respublikos teritorijoje.

15:47 Ukrainos pareigūnas: Luhansko srityje agresoriai rusai sugriovė beveik visas cerkves ir per Velykas gali griebtis teroro

Luhansko srityje agresoriai rusai sugriovė beveik visas cerkves ir per Velykas gali griebtis teroro. Būtų geriau, jei regione likę tikintieji dalyvautų Velykų pamaldose nuotoliniu būdu.

Kaip praneša trečiadienį „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pareiškė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Sergijus Gaidajus.

„Luhansko srityje beveik neliko nenukentėjusių šventyklų – jas sugriovė Rusija. Cerkves, kurios buvo pavaldžios Maskvos patriarchatui, atakavo „rusų pasaulio“ atstovai. Nes priešui tas pats. Rusai gali pasinaudoti mūsų papročiais ir griebtis teroro per vieną svarbiausių krikščionių švenčių. Jeigu jiems bus įsakyta atakuoti cerkves per Velykas, jie nedvejos. O rusai, esu tuo įsitikinęs, mėgins tai daryti. Todėl verčiau likite namie – nerizikuokite gyvybe“, - parašė regiono vadovas.

Jis tikintiesiems priminė, kad Velykų pamaldos bus transliuojamos per televiziją ir internetu.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

15:40 A. Baerbock: Vokietija sąmoningai neatskleidžia visų detalių apie Ukrainai siunčiamus ginklus

Vokietija sąmoningai neatskleidė visų detalių apie Ukrainai iki šiol išsiųstus ginklus. Tai trečiadienį vizito Latvijos sostinėje Rygoje metu pareiškė užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, kurią cituoja BBC.

Kalbėdama po susitikimo su savo kolega iš Latvijos, A. Baerbock teigė, kad jos šalis Ukrainai jau pristatė „prieštankinių raketų, „Stinger'ių“ ir kitų dalykų, apie kuriuos viešai neskelbėme, kad šios siuntos šalį pasiektų greitai“.

Ministrė pridūrė, kad Vokietija padės Ukrainos pajėgoms prižiūrėti Berlyno ir Vakarų sąjungininkų išsiųstas pažangias ginkluotės sistemas ir išmokys karius jomis naudotis.

Ukraina prieš tai ragino savo sąjungininkus atsiųsti jai papildomos karinės pagalbos, kai Rusijos pajėgos pradėjo naują puolimą šalies rytuose.

14:38 Į Ukrainą grįžo daugiau kaip milijonas šalies piliečių

Nuo vasario 24 d., kai prasidėjo Rusijos plataus masto karas prieš Ukrainą, iš užsienio į tėvynę grįžo 1 mln. 100 tūkst. Ukrainos piliečių.

Tai trečiadienį pranešė Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka, kuriuo remiasi UNIAN.

Pasak pareigūno, iš pradžių didžiąją dalį grįžtančiųjų sudarė vyrai, norintys įsijungti į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretas ar kitaip padėti ginti šalį nuo priešo. Bet pastarosiomis savaitėmis į Ukrainą grįžta vis daugiau moterų, vaikų ir pagyvenusių žmonių.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

14:12 Ch. Michelis: istorija nepamirš Ukrainoje įvykdytų karo nusikaltimų

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis trečiadienį pareiškė, kad istorija nepamirš Ukrainoje įvykdytų Rusijos karo nusikaltimų.

„Istorija nepamirš čia įvykdytų karo nusikaltimų. Negali būti taikos be teisingumo", - po apsilankymo Ukrainos Borodiankos miestelyje tviteryje parašė Ch. Michelis.

Ch. Michelis tapo dar vienu Ukrainoje po Rusijos sukelto karo pradžios apsilankiusiu užsienio lyderiu. Vakarų šalys prisideda prie pačios Ukrainos ir tarptautinių pastangų tiriant galimus Rusijos pajėgų karo nusikaltimus šalyje.

Maskvos kariai kovo pabaigoje pasitraukė iš tokių Ukrainos miestų kaip Borodianka ir Buča. Po jų pasitraukimo ten buvo aptikti daugybės žmonių palaikai. Pasak vietos valdžios pareigūnų, Kijevo regione iki šiol rasti jau daugiau kaip 1 200 žmonių kūnai.

13:40 JT: nuo karo pradžios iš Ukrainos jau pasitraukė daugiau kaip 5 mln. žmonių

Jungtinės Tautos (JT) trečiadienį pranešė, kad nuo Rusijos sukelto karo pradžios iš Ukrainos jau pasitraukė daugiau kaip 5 mln. žmonių.

JT pabėgėlių agentūros (UNHCR) duomenimis, nuo vasario 24 dienos iš Ukrainos išvyko 5 034 439 žmonės.

13:25 Rusijos parlamento pirmininkas pareiškė norįs, kad Europa atlygintų jo šaliai už sankcijų padarytą žalą

Rusijos parlamento žemųjų rūmų pirmininkas Viačeslavas Volodinas trečiadienį pareiškė norįs, kad Europa atlygintų jo šaliai už sankcijų padarytą žalą.

Pasak V. Volodino, pastarosios sankcijos, paskelbtos dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, yra neteisėtos. „Mes dar grįšime prie šio klausimo ir apskaičiuosime visą žalą, kurią jūs pridarėte mūsų ekonomikai", - „Telegram" tinkle grasinimais svaidėsi jis. Šie V. Volodino pareiškimai susiję su ankstesniu Maskvos Vakarams pateiktu reikalavimu atsiskaityti už dujų tiekimą rubliais.

Be to, V. Volodinas sukritikavo Europos šalis kaip nepatikimas partneres. „Jūs nuolatos vagiate dujas ir taip vagiate iš mūsų biudžeto ir piliečių", - tvirtino jis. Dūmos pirmininkas pridūrė, kad tai, jog europiečiai šiuo metu ieško naujų tiekėjų, trikdo ilgametį jų ir Rusijos bendradarbiavimą energetikos sektoriuje.

Pasak jo, Rusija yra pasirengusi nukreipti savo energetikos išteklių tiekimą į kitas šalis ir jau prisitaikė prie sankcijų režimo. „Tačiau tik laikas parodys, ar tam pasirengusios jūsų šalys, kurios yra pripratusios prie nerūpestingo gyvenimo Rusijos sąskaita", - „Telegram" rašė V. Volodinas.

58-erių V. Volodinas yra vienas artimiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkų, o Kremliaus kritikai jį laiko vienu korumpuočiausių asmenų Rusijos valdžioje.

12:20 Rusija tęsia oro antskrydžius Ukrainoje

Rusijos karinės oro pajėgos skelbia naktį atakavusios 73 karinius taikinius Ukrainoje. „Smogus didelio tikslumo raketomis, Novovoroncovkoje ir Kiselivkoje sunaikinta iki 40 ukrainiečių karių bei septyni šarvuoti automobiliai", - trečiadienį sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Nepriklausimai šių duomenų patikrinti neįmanoma.

Atstovo teigimu, atakos pirmiausiai buvo nukreiptos prieš taktinius taikinius. Be ginkluotųjų oro pajėgų antskrydžių rusų raketiniai daliniai ir artilerija apšaudė 1 053 karinius objektus, sakė I. Konašenkovas savo kasdieniniame rytiniame brifinge.

Duomenų apie rusų sausumos puolimą karinis atstovas nepateikė. Jis nepasakė ir ar užimta Ukrainos vietovių.

12:09 Norvegija padovanojo Ukrainai oro gynybos ginkluotės

Norvegija padovanojo su Rusijos invazija šiuo metu susiduriančiai Ukrainai dar daugiau gynybinės ginkluotės - šįkart tai 100 priešlėktuvinės gynybos raketų „Mistral", pranešė Gynybos ministerija Osle.

Pasak gynybos ministro Bjorno Arildo Gramo, šios raketos veiksmingos ir jų reikėjo Ukrainos kariniam jūrų laivynui. Norvegijos ginkluotosios pajėgos prieš tai jau planavo pakeisti šiuos ginklus, tad, juos padovanojus Ukrainai, šalies gynyba nuo to nenukentės, pridūrė Gynybos ministerija.

Per pastarąsias kelias savaites Norvegija jau nusiuntė Ukrainai, be kita ko, 4 000 prieštankinių raketų ir apsaugos priemonių.

Buvusi šalies užsienio reikalų ministrė Ine Eriksen Soreide iš opozicinės konservatorių partijos sakė radijui „Norwegian Radio", kad dabartinė vyriausybė turi jos partijos paramą, jei norėtų nusiųsti Ukrainai sunkesnių gynybinių ginklų.

10:41 Kijeve lankosi EVT pirmininkas Ch. Michelis

Trečiadienį į Ukrainos sostinę Kijevą atvyko Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis.

„Šiandien esu Kijeve - laisvos ir demokratinės Europos širdyje", - tviteryje parašė Ch. Michelis ir prisegė nuotrauką, padarytą Ukrainos sostinės geležinkelio stotyje.

09:47 Ukraina: susitarta trečiadienį atidaryti humanitarinį koridorių iš Mariupolio

Ukraina pranešė susitarusi su Rusijos pajėgomis trečiadienį atidaryti civilių evakuacijai skirtą humanitarinį koridorių iš apsiausto Mariupolio uostamiesčio.

„Mums pavyko pasiekti preliminarų susitarimą dėl humanitarinio koridoriaus moterims, vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms", - „Telegram" tinkle pranešė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk.

08:52 Kijevas praneša apie nesėkmingą Rusijos bandymą pulti Severodonecką

Ukrainos generalinis štabas pranešė apie nesėkmingus Rusijos bandymus šturmuoti Rubižnės ir Severodonecko miestus Rytų Ukrainos Luhansko srityje. „Po rusų okupantų puolimo Rubižnėje ir Severodonecke 130 sužeistų priešo karių atgabenta į Novoaidaro vietos ligoninę", - pranešė Generalinis štabas.

Be to, Ukrainos karinė vadovybė pranešė apie Rusijos vykdomą puolimą netoli Iziumo Charkivo srityje ir smarkius mūšius Marinkoje, Popasnoje, Torskėje, Zelena Dolynoje ir Kreminoje. Prorusiški separatistai prieš tai pranešė perėmę Kreminos kontrolę. Nepriklausomai pranešimų patikrinti neįmanoma.

08:16 JAV rengia dar vieną 800 mln. dolerių vertės karinės pagalbos paketą Ukrainai

JAV ketina patvirtinti dar vieną 800 mln. dolerių vertės karinės pagalbos paketą Ukrainai, praėjus mažiau nei savaitei po to, kai buvo paskelbta apie ankstesnę tokio pat dydžio pagalbą, antradienį pranešė JAV žiniasklaida.

Naujojo paketo detalės dar tikslinamos, teigia CNN, kuri citavo tris aukšto rango prezidento Joe Bideno administracijos pareigūnus.

„NBC News" pranešė, kad tikimasi, jog naujajame pakete bus daugiau artilerijos ir dešimtys tūkstančių sviedinių, kurie padės Kijevui kovoti su Rusijos invazija, vis stiprėjant mūšiams Ukrainos rytuose.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki antradienį sakė, kad J. Bidenas su kitais pasaulio lyderiais dalyvavo pokalbyje, per kurį aptarė papildomos amunicijos ir saugumo pagalbos suteikimą Ukrainai.

Balandžio 13 dieną J. Bidenas pristatė Kijevui skirtą 800 mln. dolerių vertės įrangos paketą, įskaitant sraigtasparnius, haubicas ir šarvuočius.

Pirmadienį Pentagonas pranešė, kad pirmosios šio paketo siuntos jau atvyko prie Ukrainos sienų ir turėjo būti perduotos jos kariuomenei.

Didžiąją dalį tarptautinės karinės pagalbos, kurią Kijevas gavo nuo praėjusių metų rudens, buvo suteikta JAV.

Valdant J. Bidenui Ukrainai suteikta daugiau kaip 3,2 mlrd. dolerių saugumo pagalbos, neįskaitant numatyto naujojo paketo.

08:08 Kanada perduos Ukrainai sunkiųjų ginklų

Kanada perduos Ukrainai sunkiosios artilerijos ginklų, kad ši galėtų gintis nuo Rusijos puolimo. Taip atsižvelgiama į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymą, antradienį sakė ministras pirmininkas Justinas Trudeau. Detalės apie ginklus ir kaštus bus pateiktos ateinančiomis dienomis.

Ir Jungtinės Valstijos paskelbė apie sunkiosios ginkluotės, įskaitant artilerijos, tiekimą Ukrainai. 18 haubicų „labai, labai greitai" bus perduota Ukrainai, antradienį sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby‘is.

J. Trudeau, be to, pristatė naujas sankcijas dar 14 su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu susijusių asmenų, įskaitant dvi jo suaugusias dukras. Įšaldomas jų turtas Kanadoje, draudžiama atvykti į šalį. Praėjusiomis dienomis JAV ir Didžioji Britanija paskelbė panašias sankcijas.

07:42 V. Zelenskis: padėtis Mariupolyje yra „rimčiausia, kokia tik gali būti"

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad padėtis Mariupolio uostamiestyje yra „rimčiausia, kokia tik gali būti". Rusų pajėgos blokuoja visus mėginimus suorganizuoti humanitarinius koridorius iš išgelbėti Ukrainos piliečius, sakė V. Zelenskis vaizdo įraše, kuris paskelbtas naktį į trečiadienį.

Miesto gyventojus, esančius Rusijos dalinių rankose, anot jo, mėginama „deportuoti" ar mobilizuoti į rusų pajėgas. Deja, sakė V. Zelenskis, negaunama atsakymo į pasiūlymą dėl apsikeitimo, kuris leistų išgelbėti civilius ir miesto gynėjus. Šio pasiūlymo detalių prezidentas nekonkretizavo. Duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.

Padėtis smarkiai sugriautame Mariupolyje laikoma dramatiška. Rusija nori visiškai perimti strategiškai svarbaus uostamiesčio kontrolę ir antradienį dar kartą paragino Ukrainos kovotojus „Azovstal" plieno gamykloje kapituliuoti, tačiau šie atsisakė.

Maskva antradienio vakarą pranešė, kad iki 22.00 val. (21 val. Vidurio Europos laiku) niekas nepasinaudojo koridoriais. Taip pat paskelbta apie vienašališkas paliaubas, įskaitant „humanitarinį koridorių" iš plieno gamyklos trečiadienį 14.00 val. Maskvos laiku (13.00 val. Vidurio Europos laiku). Per šias paliaubas Ukrainos kovotojai gali pasiduoti, o civiliai - būti evakuoti, sakoma Rusijos generolo pulkininko Michailo Mizincevo pranešime antradienio vakarą.

Praėjusiomis savaitėmis abi pusės kaltino viena kitą sabotuojant civilių evakuaciją.

07:40 Ukraina pranešė TATENA, kad atkurtas ryšys su Černobylio AE

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pranešė, kad Ukraina ją informavo, jog atkurtas „tiesioginis ryšys" tarp Černobylio atominės elektrinės ir nacionalinio reguliuotojo, o TATENA vadovas Rafaelis Grossis pasveikino šią žinią.

TATENA teigė, kad ryšys tarp neveikiančios Ukrainos atominės elektrinės ir nacionalinio reguliatoriaus SNRIU buvo prarastas „daugiau nei prieš mėnesį", kai Rusijos pajėgos kontroliavo objektą.

„Akivaizdu, kad tokia situacija nebuvo tvari, ir labai gera žinia, kad reguliavimo institucija dabar gali tiesiogiai susisiekti su elektrine, kai to reikia", - sakė TATENA generalinis direktorius R. Grossis antradienį paskelbtame atnaujintame pranešime apie karą Ukrainoje.

Vėliau balandį R. Grossis planuoja su TATENA ekspertų misija atvykti į neveikiančią elektrinę patikrinti branduolinę saugą ir radiologinę padėtį, taip pat pristatyti įrangą ir suremontuoti agentūros nuotolinio saugos stebėjimo sistemas.

Vasario 24 dieną Rusijos pajėgos užėmė elektrinę ir laikė ją penkias savaites, o kovo 31 dieną pasitraukė.

Kovo 10 dieną Ukraina pranešė TATENA, kad prarado ryšį su elektrine ir kad reguliavimo institucija gauna iš jos informaciją „per aukštesnio rango elektrinės vadovybę, esančią už elektrinės teritorijos ribų", nurodė agentūra.

07:20 Pranešama apie sprogimus Ukrainos Mykolajivo mieste

Vėl pranešama apie apšaudymus iš Pietų Ukrainos Mykolajivo miesto.

„Vėl sprogimai Mykolajive", - trečiadienio rytą „Telegram" kanale rašė mieto meras Oleksandras Senkevyčius. Jis paragino gyventojus laikytis toliau nuo langų ir likti saugioje vietoje.

Pasak Ukrainos naujienų agentūros UNIAN, Mykolajivo gyventojai taip pat pasakojo, kad kai kur kilo gaisrai. Apie nuostolis ar žalą kol kas duomenų nėra.

06:50 Pentagonas: Ukraina turi daugiau naikintuvų nei prieš dvi savaites

Pentagonas antradienį pranešė, kad Ukrainos kariuomenė gavo papildomų naikintuvų ir atsarginių dalių jų remontui, kad apgadinti orlaiviai vėl galėtų skraidyti.

Pentagono atstovas žiniasklaidai Johnas Kirby nepateikė išsamios informacijos apie tai, kurios šalys suteikė lėktuvus, tačiau pripažino, kad buvo perduota naujų orlaivių, ir sakė, kad Ukraina turi daugiau tinkamų naudoti naikintuvų nei prieš dvi savaites.

Ukraina paneigė sąjungininkų ir karinių ekspertų lūkesčius, nes praėjus beveik dviem mėnesiams nuo Rusijos invazijos pradžios ne tik išlaikė savo karines oro pajėgas, bet ir remontavo orlaivius ir sugebėjo papildyti jų atsargas.

06:39 Mariupolio gynėjas: "Mums liko paskutinės dienos, jei ne valandos"

Ukrainos jūrų pėstininkų, kovojančių paskutinėje Mariupolio gynėjų tvirtovėje, vadas teigė, kad jo kariams „galbūt atėjo paskutinės dienos, jei ne valandos", ir trečiadienį ryte paskelbtame „Facebook" įraše prašė juos iš ten išgelbėti.

„Priešo pajėgos lenkia mus 10 kartų", - sakė 36-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados atstovas Serhijus Volyna, pasislėpęs apgultame „Azovstal" fabrike - didžiulėje gamykloje su požeminiais tuneliais, kur ukrainiečių gynėjus laiko apsupę rusų kariai.

„Kreipiamės į visus pasaulio lyderius ir prašome jų mums padėti", - vaizdo įraše sakė S. Volyna. - Prašome jų pasinaudoti „ekstrakcijos" procedūra ir nugabenti mus į trečiosios šalies valstybės teritoriją".

Patikrinti abiejų pusių pateiktos informacijos neįmanoma, atsižvelgiant į kovų mastą ir ryšio trūkumą Mariupolyje.

Manoma, kad Rusijos pajėgos pamažu prasiveržia į miestą, o kai kurie Ukrainos pareigūnai antradienį sakė, kad buvo smogta netoli „Azovstal" gamyklos esančiai ligoninei.

S. Volyna sakė, kad rusai turi „pranašumą ore, artilerija, savo sausumos pajėgomis, įranga ir tankais".

„Mes giname tik vieną objektą - gamyklą „Azovstal", kurioje, be kariškių, yra ir civilių, tapusių šio karo aukomis", - pridūrė jis.

„Reuters" pranešė, kad Rusija trečiadienį, siekdama lemiamos pergalės naujame puolime Ukrainos rytuose, pateikė naują ultimatumą pasiduoti Mariupolyje tebesilaikantiems Ukrainos kovotojams.

Pasibaigus ankstesniam ultimatumui pasiduoti ir artėjant vidurnakčiui, Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad nė vienas ukrainiečių karys nesudėjo ginklų, ir atnaujino pasiūlymą. Ukrainos vadai pažadėjo nepasiduoti.

Ukrainos prezidento patarėjas vėlų antradienio vakarą sakė, kad Rusija galingomis bunkeriams sprogdinti skirtomis bombomis smogė plieno gamyklai „Azovstal". Agentūra „Reuters" negalėjo patikrinti šios informacijos.

2022-04-19 ĮVYKIAI

21:00 Mariupolio gynėjai praneša, kad gamykla „Azovstal“ sunaikinta, o po griuvėsiais yra daug žmonių

Mariupolio metalurgijos gamykla „Azovstal“ sunaikinta itin galingomis bombomis, o po jos griuvėsiais yra daug žmonių.

Tai antradienį „Laisvės radijui“ pareiškė „Azovo“ pulko vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaris.

Jis pabrėžė, kad Mariupolio gynėjai kovos iki paskutinio šovinio, bet jie ragina Tėvynę išgelbėti civilius ir sužeistuosius bei išgabenti žuvusiųjų kūnus, praneša „Ukrinform“.

Anksčiau Ukrainos saugumo tarnyba paskelbė perimtą pokalbį, kuriame Rusijos kariškis pasakoja apie vadovybės įsakymą sulyginti su žeme gamyklą „Azovstal“.

20:19 Nyderlandų ambasada Ukrainoje vėl dirba – kol kas Lvove

Vėl atidaryta Nyderlandų ambasada Ukrainoje. Nedidelė atstovybės darbuotojų dalis su ambasadoriumi priešakyje į Ukrainą sugrįžo praėjusį šeštadienį. Tai antradienį pranešė portalas NOS, kuris remiasi Nyderlandų užsienio reikalų ministru Wopke Hoekstra.

Kol kas olandų diplomatai dirba Lvove. Prieš pat Rusijos invaziją Nyderlandų ambasada jau buvo persikėlusi į šį miestą Ukrainos vakaruose iš šalies sostinės Kijevo. Atitinkamas sprendimas buvo priimtas vasario 20 d.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Nyderlandai perkėlė savo ambasadą iš Lvovo į Lenkiją.

Jeigu situacija bus pripažinta pakankamai saugia, Nyderlandų ambasada grįš į Kijevą.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

20:11 O. Scholzas: V. Putinas atsakingas už „karo nusikaltimus“ Ukrainoje

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra atsakingas už karo nusikaltimus Ukrainoje, dėl kurių jau žuvo tūkstančiai civilių, antradienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

„Rusijos invazija į Ukrainą tebėra akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas. Tūkstančių civilių žudymas, kaip tai matome, yra karo nusikaltimas, už kurį atsakingas Rusijos prezidentas“, – žurnalistams po derybų su Vakarų lyderiais dėl konflikto sakė O. Scholzas.

20:10 Kanada įtraukė į sankcijų sąrašą V. Putino dukteris

Kanada antradienį įtraukė dvi suaugusias Rusijos prezidento Vladimiro Putino dukteris į savo sankcijų sąrašą, reaguodama į Maskvos karą Ukrainoje po panašių sąjungininkių žingsnių.

Asmenims, įtrauktiems į sąrašą – jame yra ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo žmona bei dukra ir 10 kitų „artimų Rusijos režimo bendražygių“ – gresia turto areštas ir draudimai keliauti. Didžioji Britanija, Europos Sąjunga ir JAV jau skyrė sankcijas dviem V. Putino dukroms Marijai Voroncovai ir Katerinai Tichonovai, gimusioms atitinkamai 1985 ir 1986 metais. Jų motina yra buvusi Rusijos lyderio žmona Liudmila, apie jos ir V. Putino skyrybas pranešta 2013 metais.

Kremlius laiko V. Putino dukterų gyvenimo detales griežtai saugoma paslaptimi. Pasak JAV iždo departamento, M. Voroncova atlieka Rusijos valstybės milijardais dolerių finansuojamus genetinius tyrimus, o K. Tichonova yra Rusijos gynybos sektoriaus technologijų vadovė.

„Mes kartu su mūsų sąjungininkėmis ir toliau taikysime sankcijas Rusijos režimui ir nepaliaujamai sieksime atskaitomybės už jų veiksmus, – sakoma Kanados užsienio reikalų ministrės Melanie Joly pareiškime. – Jie atsakys už savo nusikaltimus“.

Maskvai vasario 24 d. pradėjus invaziją į Ukrainą, Kanada paskelbė sankcijas daugiau nei 750 asmenų ir subjektų iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos.

20:00 Ukrainoje žuvo 3 tūkst. „Wagner“ samdinių, pranešta britų įstatymų leidėjams

Beveik 8 tūkst. liūdnai pagarsėjusios „Wagner“ grupės samdinių buvo Rusijos dislokuoti karui Ukrainoje, tačiau patyrė didelių nuostolių, pranešta britų parlamentarams.

Duodamas parodymus Bendruomenių rūmų Užsienio reikalų komitetui, tyrimo tinklalapio „Bellingcat“ vykdomasis direktorius Christo Grozevas sakė, kad manoma, jog mūšio lauke žuvo 3 tūkst. privačios karinės bendrovės narių.

Jis sakė, kad šaltiniai grupuotėje – didžiausioje iš trijų konflikte dalyvavusių samdinių grupių – jiems sakė, jog kartu su Rusijos pajėgomis kovojančiųjų skaičius buvo „daug didesnis“, nei tikėtasi. Tarp jų buvo 200 darbuotojų, išsiųstų į Kijevą prieš konfliktą vykdyti nesėkme pasibaigusią misiją „išžvalgyti ir nužudyti“ politinius veikėjus, o „didelė dalis“ buvo dislokuota su vilkstinėmis, kurios veržėsi į sostinę iš Baltarusijos. Jis sakė, kad samdiniai buvo ir Bučoje, kur aptikti kai kurių baisiausių įtariamų karo nusikaltimų įrodymai.

Pasak Ch. Grozevo, vienas buvęs grupės narys jiems pasakė, jog kai kurie pasirinko kautis, nes jiems patinka žudyti. „Jis sakė, kad apie 10–15 proc. yra sociopatai, žmonės, kurie ten eina tik todėl, kad nori žudyti. Jie ištroškę kraujo, jie nėra tik adrenalino narkomanai“, – sakė jis komitetui.

Dr. Seanas McFate'as, Atlanto tarybos vyresnysis bendradarbis ir JAV Nacionalinio gynybos universiteto profesorius, sakė, kad grupuotės žiaurumas tokiuose konfliktuose kaip Sirijos pilietinis karas yra „dalis jų parduodamos prekės“, jei kalbama apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. „Kai kalbame apie Bučą ir kitas vietas, matome tą patį modelį, kurį matėme Sirijoje, kur jie tardė, kankino ir kapojo galvas žmonėms“. Pasak daktaro McFate‘o, tai tapo vienu iš V. Putino pasirinktų ginklų, tačiau iki šiol Vakarų šalys nelabai rimtai vertino šios grupės grėsmę ir nesekė jos narių judėjimo. „Tai paskatino (Rusiją) tuo pasinaudoti įgyvendinant nacionalinės ekspansijos ir nacionalinių interesų strategiją“, – sakė jis.

Ch. Grozevas teigė, kad daugiau sankcijų grupės vadovui Jevgenijui Prigožinui, vadinamam „Putino virėju“, turės nedaug įtakos, kur kas veiksmingiau būtų nusitaikyti į atskirus grupės narius, mėgstančius su šeimomis atostogauti užsienyje. Jie tai daro ir dėl to Vakarų sankcijos tik pajuokiamos. „Todėl neleisti visiems šiems žmonėms keliauti tarptautiniu mastu, bent jau į Vakarų pasaulį, gali būti daug daug svarbiau, nei paskelbti dar vieną sankciją J. Prigožinui“.

19:41 Suomija suteiks Ukrainai papildomą karinę pagalbą

Suomijos prezidentas Saulis Niinistö antradienį šalies vyriausybės pasiūlymu priėmė sprendimą suteikti Ukrainai papildomą karinę pagalbą. Tai pranešė Suomijos gynybos ministerija.

Žinyba neatskleidžia detalių apie pagalbos turinį, pristatymo būdus ir laiką, kad kroviniai saugiai pasiektų paskirties vietą.

Teikdama papildomą pagalbą, Suomija atsižvelgia į savo ginkluotųjų pajėgų poreikius ir atsargas.

Prasidėjus Rusijos agresijai, Suomijos vyriausybė atsisakė tradicinės šalies politikos netiekti ginklų į karo veiksmų zonas ir nusprendė prisidėti prie Ukrainos gynybos stiprinimo.

Be to, Rusijai užpuolus Ukrainą, Suomija ir Švedija rimtai svarsto galimybę jau šią vasarą stoti į NATO. Jei šie planai bus įgyvendinti, Suomija turės ilgiausią (1340 km) sieną su Rusija tarp visų Aljanso šalių.

19:21 Ukrainos gubernatorius: Mariupolyje vyksta kovos

Strateginiame Mariupolio uoste „vyksta“ Ukrainos ir Rusijos pajėgų kautynės, antradienį CNN sakė vietos gubernatorius.

„Mariupolyje vyksta mūšiai. Tai gatvės mūšiai“, – sakė rytinės Ukrainos Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenka. Ukrainos pajėgos ten yra „smarkiai bombarduojamos“, tačiau „toliau gina Mariupolį“. „Yra tam tikrų rajonų, kuriuose tęsiasi gatvių mūšiai. Negaliu sakyti, kad rusai juos kontroliuoja“, – teigė P. Kyrylenka ir pridūrė, jog kautynės vyksta „ne tik smulkiais ginklais, bet ir tankų kautynės“.

Neįmanoma patikrinti abiejų pusių pateikiamos informacijos, atsižvelgiant į kovų mastą ir ryšių trūkumą. Manoma, kad Rusijos pajėgos pamažu veržiasi į miestą, stumdamos Ukrainos karius į milžiniškas gamyklas netoli uosto, kuriose įrengti didžiuliai požeminiai tuneliai. Rusija antradienį paskelbė naują ultimatumą, ragindama Ukrainos pajėgas Mariupolyje „nedelsiant“ sudėti ginklus. Jos Gynybos ministerija nurodė, kad Ukrainos pajėgų, vis dar esančių pagrindinėje nuniokotoje miesto metalurgijos gamykloje „Azovstal“, „padėtis yra katastrofiška“. „Kiekvienam, kuris padės ginklus, garantuotas išgyvenimas“, – teigė ministerija.

Mariupolio miesto taryba pirmadienį pranešė, kad gamykloje taip pat glaudžiasi šimtai civilių. „Metalurgijos gamyklos požeminėse patalpose yra mažiausiai 1000 civilių. Daugiausia moterys su vaikais ir pagyvenę žmonės“, – pranešė ji „Telegram“ kanale.

Praėjusią savaitę Rusija pareiškė, kad pasidavė daugiau nei tūkstantis Ukrainos karių iš vienos gamyklos Mariupolyje. Pasak prorusiškų Ukrainos separatistų, keli šimtai kitų tebekariauja įsitvirtinę didžiulėje „Azovstal“ gamykloje.

Manoma, kad mieste žuvo tūkstančiai civilių, o pabėgusieji pasakoja apie šiurpias sąlygas.

18:37 Rumunija ketina perduoti Ukrainai ginklų iš savo atsargų

Rumunija perduos Ukrainai ginklų iš kai kurių nacionalinės gynybos sistemos įstaigų atsargų. Tai antradienį pranešė leidinys „Romania Libera“.

Žengti šį žingsnį leis Rumunijos įstatymų pataisos. Šiuo tikslu Nacionalinės gynybos ministerija parengė nepaprastojo nutarimo projektą. Būsimasis normatyvinis aktas pakeis vyriausybės potvarkį, reguliavusį nacionalinės gynybos pajėgų atsargų kaupimą ir atnaujinimą.

Nutarimo projekte pažymima, kad tai būtina padaryti dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą.

Jei šiam dokumentui bus pritarta, tai Rumunija galės tiekti ginklus iš savo atsargų Ukrainai kaip NATO partnerei. Manoma, kad Ukrainai veikiausiai bus pasiūlyta buvusioje Sovietų Sąjungoje pagamintos ginkluotės, kurią Ukrainos kariškiai moka naudoti.

18:20 Danija pristatė energetikos planą, kad būtų „laisva nuo Putino“

Danija antradienį pristatė planą, kaip nutraukti priklausomybę nuo rusiškų dujų, skatinant atsinaujinančios energijos, biodujų ir savo dujų gavybą, kad taptų „laisva“ nuo prezidento Vladimiro Putino.

Nors Europos Sąjunga iki šiol atsisakė uždrausti Rusijos naftą ir dujas dėl Ukrainos karo, 27 valstybių blokas siekia iki metų pabaigos sumažinti dujų importą iš šios šalies. Atskiros šalys narės taip pat pristatė planus sumažinti Rusijos iškastinio kuro naudojimą.

Danijos vyriausybės pateiktame plane numatyta iki 2028 metų pusę iš 400 tūkst. namų ūkių, kurie šildomi dujomis, perkelti į centralizuotus šilumos tinklus arba elektrinius šilumos siurblius. Kitiems namų ūkiams ir įmonėms vyriausybė siekia plėtoti biodujas iš atsinaujinančių šaltinių, „kurie užtikrins, kad būtume laisvi nuo Putino“, per spaudos konferenciją sakė klimato ir energetikos ministras Danas Jorgensenas.

Vyriausybė taip pat sustiprino atsinaujinančios energijos plėtros programą, sakydama, kad dabar planuoja iki 2030 metų keturis kartus padidinti saulės elektrinių ir sausumos vėjo jėgainių skaičių. Pusė Danijos elektros energijos jau gaunama iš vėjo energijos.

Dujos sudaro 18 proc. kasmet Danijoje suvartojamos energijos. Danijos energetikos agentūros duomenimis, 2019 metais nacionalinė gamyba suvartojo tris ketvirtadalius dujų, o Rusija yra vienas iš pagrindinių importuojamų gamtinių dujų šaltinių. Vyriausybė sakė išnagrinėsianti galimybę laikinai padidinti dujų gavybą Šiaurės jūroje jau eksploatuojamuose telkiniuose. Ji pridūrė, kad neatsisako planų iki 2050 metų nutraukti dujų gavybą Šiaurės jūroje.

Tarptautinė energetikos agentūra teigia, kad 2021 m. Europos Sąjunga importavo iš Rusijos 155 mlrd. kubinių metrų dujų, o tai sudaro 45 proc. jos importuojamų dujų.

18:18 Lietuvos vadovas su Estijos ir Latvijos premjerais aptarė paramą Ukrainai, jos narystės ES perspektyvas

Prezidentas Gitanas Nausėda per pokalbius telefonu su Estijos ministre pirmininke Kaja Kallas ir Latvijos ministru pirmininku Arturu Krišjaniu Kariniu aptarė tolesnę paramą Ukrainai: karinę pagalbą, Europos Sąjungos (ES) šalies kandidatės statuso suteikimą Ukrainai ir sankcijų Rusijai griežtinimą, pranešė Prezidentūra.

„Rusijai pradėjus dar vieną masinį Ukrainos puolimą Donbaso regione, privalome dar labiau susitelkti teikdami karinę paramą Ukrainai ir griežtindami atsakomąsias priemones Rusijai“, – sakė šalies vadovas.

Pokalbių metu prezidentas pabrėžė, kad tarptautinė bendruomenė turėtų izoliuoti Rusiją visuose sektoriuose: tarptautinėse organizacijose, politinėse ir finansinėse institucijose, sankcionuoti visus Rusijos bankus, atsisakyti importuoti rusišką naftą ir dujas.

Lietuvos vadovas su Baltijos šalių ministrais pirmininkais taip pat aptarė prasidėjusį ES šalies kandidatės statuso suteikimo Ukrainai procesą. Prezidentas patikino, kad Lietuva nuosekliai remia Ukrainos kelią į ES ir kuo greitesnį šalies kandidatės statuso suteikimą.

18:07 Gubernatorius: per naują apšaudymą Charkove žuvo trys žmonės

Mažiausiai trys žmonės žuvo ir 21 buvo sužeistas antradienį per naujus Rusijos apšaudymus antrame Ukrainos mieste Charkove, pranešė vietos valdžia.

Pranešimas paskelbtas kitą dieną po smūgių mieste, esančiame netoli Rusijos sienos, kai žuvo penki žmonės.

„Šiuo metu Charkove, deja, mirė trys žmonės“, – „Telegram“ kanale sakė regiono gubernatorius Olegas Sinegubovas. Ukrainos televizijai „Hromadske“ jis taip pat sakė, kad antradienį per smūgius keturiuose skirtinguose gyvenamuosiuose rajonuose sužeistas 21 žmogus. „Charkovo apšaudymo intensyvumas padidėjo“, – teigė O. Sinegubovas, paprašęs gyventojų slėptis ir neiti į lauką.

Pasak valdžios institucijų, pirmadienį per Rusijos antskrydžius Charkove žuvo penki žmonės, dar 15 buvo sužeisti. Charkive, antrame pagal didumą Ukrainos mieste, kuriame iki Rusijos įsiveržimo vasario pabaigoje gyveno beveik 1,5 mln. gyventojų, Maskvos puolimo pradžioje vyko įnirtingos kovos, tačiau miestas visą laiką išliko kontroliuojamas Ukrainos.

Ukraina nuogąstauja, kad miestas gali tapti pagrindiniu taikiniu per naują Rusijos puolimą, kuris, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, prasidėjo pirmadienį.

17:04 Nyderlandai siųs sunkesnę ginkluotę Ukrainai, pareiškė ministras pirmininkas

Nyderlandai rems Ukrainą sunkesniais ginklais, tokiais kaip šarvuočiai, tviteryje paskelbė Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte.

Tai buvo pažadėta per pokalbį telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Kartu su sąjungininkėmis nagrinėjamas „papildomos sunkesnės medžiagos pristatymas“. Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren televizijos kanalui NOS sakė, kad „Putinui pradėjus puolimą Donbase, prasideda naujas karo Ukrainoje etapas. Mes ir toliau remsime Ukrainą“.

Nyderlandai pažadėjo ginklų siuntas netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną. Tačiau pastarąsias kelias savaites vyriausybė sąmoningai neskelbė daugiau informacijos apie siuntas.

16:55 Ukraina ir Rusija penktą kartą apsikeitė belaisviais

Antradienį tarp Ukrainos ir Rusijos įvyko penktas apsikeitimas karo belaisviais. Tai pranešė Ukrainos vicepremjerė, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk.

„Šiandien buvo išlaisvinta 60 Ukrainos kariškių, tarp jų – 10 karininkų. Taip pat namo grįžta 16 civilių. Iš viso – 76 žmonės“, - informavo ji.

Kaip praneša UNIAN, pirmas visavertis apsikeitimas karo belaisviais įvyko kovo 24 d. Tada Ukraina susigrąžino 10 kariškių mainais į 10 okupantų.

Balandžio 1 d. buvo pranešta apie antrą apsikeitimą belaisviais: Ukrainai pavyko susigrąžinti 86 kariškius, tarp kurių buvo 15 moterų.

Trečias apsikeitimas įvyko balandžio 9 d. – buvo išlaisvinti 12 Ukrainos karių ir 14 civilių. Per ketvirtą apsikeitimą balandžio 14 d. buvo išlaisvinti 22 kariškiai ir 8 civiliai.

16:52 Prezidentas: karinė parama Ukrainai yra tokia pat svarbi kaip ir politinė

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį telefonu kalbėjosi su Kroatijos premjeru Andrejumi Plenkovičiumi. Pokalbio metu buvo aptarta Rusijos karo prieš Ukrainą eiga, karinės paramos ir Europos Sąjungos (ES) šalies kandidatės statuso suteikimo Ukrainai klausimai.

Šalies vadovas akcentavo, kad, Rusijai pradėjus plataus masto puolimą Donbaso regione, Ukrainai ypač reikia karinės paramos. Pasak Prezidento, karinės paramos teikimą reikia spartinti, nes būtent tai gali nulemti tolesnę karo eigą ir potencialiai – Ukrainos pergalę prieš šalį agresorę.

Pokalbyje prezidentas akcentavo, kad Ukrainai pateikus atsakymus į ES klausimyną būtina spartinti formalias procedūras ir greičiau suteikti šalies kandidatės statusą.

„Karinė parama Ukrainai yra tiek pat svarbi kaip ir politinė. Ukrainos žmonės, savo krauju ginantys europines vertybes, turi žinoti, kad durys į Europą jiems yra atviros. Visi sutariame, kad Ukrainos vieta – prie bendro ES stalo, tad šis sutarimas turi atsispindėti būsimuose Europos Vadovų Tarybos sprendimuose“, – sakė prezidentas.

Lietuvos vadovas su Kroatijos ministru pirmininku taip pat aptarė humanitarinę pagalbą Ukrainai ir pagalbą nuo karo bėgantiems šios šalies piliečiams. Prezidentas informavo, kad šiuo metu Lietuva priima apie 47 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos.

16:05 Rusija išsiunčia 36 Europos diplomatus

Rusija antradienį paskelbė, kad išsiunčia iš viso 36 diplomatus iš dviejų Europos šalių, taip keršydama už analogiškus šių šalių veiksmus, kurių jos ėmėsi dėl Maskvos Ukrainoje sukelto karo.

Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad pripažino 21 Belgijos ir 15 Nyderlandų diplomatų persona non grata ir davė jiems dvi savaites išvykti iš šalies. Maskva esą taip pat išsikvietė Liuksemburgo ambasadorių šalyje ir perspėjo jį, kad gali imtis atsakomųjų priemonių, kai ši nedidelė Europos šalis išsiuntė Rusijos ambasadorių.

15:57 Rusija išsiunčia 15 Nyderlandų diplomatų

Antradienį Nyderlandų ambasadorius Maskvoje Hillesas Beshooras Pluchas buvo iškviestas į Rusijos užsienio reikalų ministeriją, kur jam buvo pareikštas griežtas protestas dėl „nepagrįsto“ 18 Rusijos diplomatų išsiuntimo.

Kaip pranešė Rusijos URM, Maskva imasi atsakomosios priemonės ir išsiunčia 15 Nyderlandų diplomatų. Nepageidaujamais asmenimis paskelbti 14 Nyderlandų ambasados Rusijos sostinėje darbuotojų ir 1 šios šalies generalinio konsulato Sankt Peterburge darbuotojas. Jie turi palikti Rusijos Federacijos teritoriją per dvi savaites.

Anksčiau Nyderlandų užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra pareiškė, jog išsiunčiami Rusijos diplomatai „kelia grėsmę šalies saugumui“, kadangi jie iš tikrųjų yra žvalgybininkai.

15:32 Vykstant karui Ukrainoje, į Baltijos šalis atvyksta Vokietijos užsienio reikalų ministrė

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock trečiadienį atvyksta su trijų dienų vizitu į Baltijos šalis Latviją, Estiją ir Lietuvą, antradienį Berlyne pranešė Užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Pasak atstovo, A. Baerbock diskutuos apie Europos Sąjungos, NATO ir tarptautinės bendruomenės reakcijas į Rusijos invaziją į Ukrainą. Pirmoji stotelė – Latvijos sostinė Ryga, ten ji susitiks su kolega Edgaru Rinkevičiumi. Taip pat planuojamas susitikimas su ministru pirmininku Arturu Krišjaniu Karinšu, diskusija su trimis Baltijos šalių užsienio reikalų ministrais Latvijos E. Rinkevičiumi, Estijos Eva-Maria Liimets ir Lietuvos Gabrieliumi Landsbergiu.

Kartu su Rusijos karu Ukrainoje pagrindinis derybų dėmesys bus skiriamas Baltijos regiono saugumui.

Ketvirtadienį A. Baerbock planuoja vykti į Estijos sostinę Taliną, kur vėl susitiks su E. M. Liimets ir Estijos premjere Kaja Kallas, o penktadienį vyks į Lietuvą susitikti su prezidentu Gitanu Nausėda ir užsienio reikalų ministru G. Landsbergiu.

Penktadienį A. Baerbock taip pat turi aplankyti NATO kovinę grupę Rukloje, kuriai vadovauja vokiečių pulkininkas leitenantas Danielis Andrä. Su maždaug 1000 karių kontingentu Vokietijos Bundesveras aprūpina didžiąją dalį iš maždaug 1600 ten dislokuotų karių. Nuo 2017 m. Bundesveras taip pat atsakingas už vadovavimą kovinei grupei, žinomai kaip „Enhanced Forward Presence Battle Group“ (EFP).

15:30 Rusija pareiškė atidaranti Ukrainos kariams skirtą humanitarinį koridorių iš Mariupolio

Rusija antradienį pareiškė, kad jos kariuomenė atidarė humanitarinį koridorių iš Ukrainos Mariupolio uostamiesčio, kuriuo iš čia gali išvykti pasiduoti sutikę ukrainiečių kariai.

„Rusijos ginkluotosios pajėgos atidarė humanitarinį koridorių savanoriškai pasidavusio Ukrainos karinio personalo ir nacionalistinių dalinių kovotojų išvedimui“, – pareiškė Rusijos gynybos ministerija ir pridūrė, kad atitinkamas koridorius buvo atidarytas 14 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.

15:21 Nuo karo pradžios PSO užfiksavo 147 Rusijos pajėgų atakas prieš Ukrainos medicinos įstaigas

Nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios buvo užfiksuotos 147 atakos prieš medicinos įstaigas.

Tai antradienį tviteryje pranešė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas, informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“.

Pasak jo, PSO griežtai smerkia nesiliaujančius išpuolius prieš Ukrainos medicinos įstaigas, šios atakos turi būti nutrauktos.

„Iki šiol PSO patvirtino 147 atakas, per kurias 73 žmonės žuvo, o dar 53 buvo sužeisti. Karas nebus sprendimas. Aš dar kartą raginu Rusiją jį nutraukti“, - parašė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

15:11 L. Andrikienė: Ukraina ir parama šiai šaliai išliks vienu svarbiausių Lietuvos prioritetų

2021-ieji buvo ypatingi metai atkurtos Lietuvos istorijoje, jiems analogų tiesiog nėra, todėl, vertindami Vyriausybės darbus, turime vertinti ir tų metų kontekstą: COVID pandemiją, galiojusius apribojimus ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, vertindama Vyriausybės 2021 metų veiklos ataskaitą ir planuojamus svarbiausius 2022 metų darbus užsienio politikos srityje, sako Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Andrikienė.

Komiteto pirmininkė sakė „labai pozityviai vertinanti Lietuvos Vyriausybės vykdytą vertybėmis grįstą, pagarbą demokratijai akcentuojančią, žmogaus teises ir laisves ginančią užsienio politiką“.

„Būtent tokia mūsų Vyriausybės užsienio politika sulaukė palaikymo ne tik Europos Sąjungos šalyse: Lietuvą aktyviai rėmė JAV ir Jungtinė Karalystė, kitos pasaulio demokratijos. Ryškiausias pavyzdys – kai ES lygiu siekėme pripažinti, kad A. Lukašenkos organizuoti neteisėtų migrantų srautai yra hibridinė ataka, kai sulaukėme ES politinio palaikymo ir institucinės bei finansinės paramos tai atakai atremti, o Lukašenkos režimui ES sprendimu buvo skirta naujų sankcijų dozė dėl hibridinės atakos prieš Lietuvą ir jos artimiausias kaimynes,“ – sako L. Andrikienė.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė sveikina Ingridos Šimonytės Vyriausybės ir jos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio vykdomą ambicingą diplomatinės tarnybos pertvarką, ekonominės diplomatijos stiprinimo veiksmus.

„Čia kalbu apie Lietuvos užsienio politikos krypties į Pietryčių Aziją stiprinimą ir eksporto rinkų diversifikavimą, ilgai lauktą Lietuvos ambasados atidarymą Pietų Korėjoje, apsisprendimą turėti ambasadą Singapūre, kuri šiuo metu jau veikia, taip pat užmegztus ekonominius ir prekybinius ryšius su Taivanu, kurie neabejotinai duos abipusės naudos, pirmiausia investicijų į aukštųjų technologijų plėtrą mūsų šalyje, naujų darbo vietų kūrimą“, – pažymėjo L. Andrikienė.

Užsienio reikalų komiteto pirmininkė taip pat akcentavo, kad Rytų partnerystės politika, pagalba Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelui 2021 metais taip pat buvo vienas Vyriausybės užsienio politikos prioritetų. Pasak jos, Ukraina, politinė, ekonominė, humanitarinė ir karinė parama šiai šaliai išliks vienu svarbiausių Lietuvos prioritetų ir 2022 metais.

Kalbėdama apie kitus Vyriausybės prioritetus užsienio politikos srityje, komiteto pirmininkė pažymėjo, pirmiausia, strateginės diversifikacijos svarbą, būtinus priimti sprendimus dėl Lietuvos diplomatinio atstovavimo tinklo plėtros, daugiau dėmesio skiriant Rytų Azijos regionui. Ji taip pat pareiškė pritarianti, kad daugiau dėmesio būtų skiriama vystomajam bendradarbiavimui, vystomojo bendradarbiavimo politikos ir jos įgyvendinimo sistemos strateginei peržiūrai.

„Negaliu nepaminėti dar vieno svarbaus užsienio politikos aspekto – aktyvesnio diasporos dalyvavimo skatinimo, siekiant stiprinti mūsų valstybę. Visų pirma, tos užsienio valstybės, kuriose yra gausios lietuvių bendruomenės, turi sulaukti daug didesnio mūsų dėmesio ir paramos“, – sakė L. Andrikienė.

Kaip ELTA jau skelbė, antradienį ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė Seimui pristatė Vyriausybės 2021 m. veiklos ataskaitą.

Gegužės 10 d. Seimo posėdyje planuojama surengti specialią diskusiją, kurios pabaigoje Seimas gali priimti rezoliuciją. Iki tol Vyriausybės metinę veiklos ataskaitą turės apsvarstyti visi Seimo komitetai.

14:12 Seimas uždraudė valstybių agresorių naudojamų simbolių propagavimą

Seimas pritarė Administracinių nusižengimų kodekso ir Susirinkimų įstatymo pakeitimams, uždrausdamas karinę agresiją propaguojančius ženklus ir simbolius.

Kodekse uždraustas totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių, kuriuos šie režimai naudojo ar naudoja jų įvykdytai ar vykdomai karinei agresijai, vykdomiems ar įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, propagavimas, platinimas ar demonstravimas.

Už tokius nusižengimus asmenys bus baudžiami bauda nuo trijų šimtų iki septynių šimtų eurų, juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys - bauda nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. Už pakartotiną nusižengimą bus baudžiama bauda asmenims nuo penkių šimtų iki devynių šimtų eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

Pradiniame pataisų projekte buvo siūloma kodekse įrašyti konkrečius autoritarinių režimų simbolius, naudojamus propaguoti jų įvykdytą ar vykdomą karinę agresiją (dvispalvę juodai oranžinę Georgijaus (šv. Jurgio) juostą, raides „Z" ir (arba) „V" ar kitus šias raides išreiškiančius elementus ir kitus simbolius.

Projektų svarstymų metu nuspręsta teisės aktuose įtvirtinti apibendrintas formuluotes.

„Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasirinko apibendrinančią formuluotę. Tai leidžia aprėpti daugiau ženklų, - sakė viena pataisų iniciatorių Seimo narė Paulė Kuzmickienė, pasak kurios, iki gegužės 9 d. šios nuostatos jau bus pristatytos ir gyventojams. - Pareigūnai bus pasiruošę, visuomenė jau bus informuota apie tai, kad ir baudos yra padidintos, ir tai yra vertinama kaip karo propaganda."

Tokiai nuomonei pritarė ir kita pataisų iniciatorė Seimo narė Monika Ošmianskienė: „Nebeliko konkrečių nuostatų dėl simbolių ir raidžių, tačiau policija turės galimybę skirti baudą už dar įvairesnių agresiją remiančių simbolių demonstravimą. Komitete buvo nuspręsta draudimo formuluotę praplėsti. Kas yra labai svarbu, jog yra palikta būtent karinė agresija, vykdoma ar vykdyta praeityje."

Susirinkimų įstatyme nustatyta, kad susirinkimo ar pavienio asmens akcijos metu draudžiama demonstruoti totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolius, kuriuos šie režimai naudojo ar naudoja jų įvykdytai ar vykdomai karinei agresijai, vykdomiems ar įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams propaguoti, taip pat atlikti nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR himną. Totalitarinių ar autoritarinių režimų simboliu, kurį šie režimai naudojo ar naudoja jų įvykdytai ar vykdomai karinei agresijai, vykdomiems ar įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams propaguoti, visais atvejais laikoma dvispalvė (juodos ir oranžinės spalvų) Georgijaus (šv. Jurgio) juosta.

Už Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus balsavo 124 Seimo nariai, prieš buvo vienas, susilaikė du Seimo nariai.

Susirinkimų įstatymo pataisoms pritarė 124, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė trys Seimo nariai.

13:51 Ispanijos premjeras artimiausiomis dienomis lankysis Ukrainoje

Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas artimiausiomis dienomis lankysis Ukrainos sostinėje Kijeve ir ten susitiks su šios šalies prezidentu Volodymyru Zelenskiu, praneša agentūra „Reuters", remdamasi šaltiniu vyriausybėje.

P. Sanchezas paseks keleto kitų Europos Sąjungos (ES) lyderių, įskaitant Europos Komisijos (EK) pirmininkę Ursulą von der Leyen ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Čekijos premjerus, pavyzdžiu. Visi jie jau lankėsi Ukrainoje, kad Rusijos invazijos akivaizdoje parodytų savo paramą šaliai ir jos žmonėms.

P. Sanchezas pirmadienį pranešė, kad Ispanija vėl atidarys savo ambasadą Kijeve.

12:05 Rusijos specialiosios pajėgos pradėjo „Azovstal" gamyklos Mariupolyje šturmą

Rusijos specialiosios pajėgos antradienį pradėjo plieno gamyklos „Azovstal" Mariupolyje šturmą. Apie tai pranešė naujienų agentūra „Nexta", remdamasi apsišaukėliškos „Donecko liaudies respublikos" Vidaus reikalų ministerija.

Gamykloje, Rusijos duomenimis, yra 2 500 kovotojų, įskaitant 400 užsienio samdinių. Ukrainos teigimu, gamyklos rūsiuose glaudžiasi per 1 000 civilių, tarp jų - moterys ir vaikai.

Pasak prorusiškų separatistų atstovo Eduardo Basurino, gamyklos šturmui buvo sudarytas specialus dalinys, kuris „pradėjo darbą". Pajėgas remia rusų karinė aviacija ir artilerija. Visi Mariupolio rajonai jau užimti.

Pasak „Nexta", „Donecko liaudies respublikos" vadovas Denisas Pušilinas sako, kad mėginama kuo greičiau „išlaisvinti" gamyklą „Azovstal".

Vyriausybė Kijeve kaltina Maskvą, jog ši, nepaisant prašymų, neatidarė humanitarinių koridorių, kad žmonės galėtų evakuotis.

Rusija savaitgalį paskelbė ultimatumą Ukrainai dėl „Azovstal" gamyklos ir patikino, kad kovotojai liks gyvi, jei sudės ginklus ir pasiduos. Ukrainos kariai tai atmetė ir pareiškė, jog priešinsis. Rusija tada pagrasino „sunaikinti" visus kovotojus gamykloje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad tokiu atveju bus nutrauktos derybos su Rusija dėl karo pabaigos.

Separatistų atstovas E. Basurinas teigia, kad civilių gamykloje nėra. Ukrainos nacionalistai esą apie tai kalba tik tam, kad išvengtų puolimo.

Mariupolis laikomas strategiškai svarbiu miestu. Jis yra paskutinė prieiga Ukrainai prie Azovo jūros.

11:45 Graikija areštavo Rusijos tanklaivį

Įgyvendindama ES sankcijas Rusijai, Graikija areštavo rusų tanklaivį „Pegas". Tai pranešė Graikijos laivybos ministerijos atstovas, kuriuo remiasi graikų naujienų agentūra „Amna" ir Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.

Tanklaivis sulaikytas Karostos saloje, kur dėl blogų orų buvo išmetęs inkarą. Atitinkamą nurodymą davė kovos su pinigų plovimu institucija, sakoma Graikijos agentūros pranešime. Laive buvo 19 rusų jūreivių.

Pažymima, kad areštuotas ne krovinys, o pats laivas.

11:14 „Nexta": Rusijos specialiosios pajėgos pradėjo „Azovstal" gamyklos Mariupolyje šturmą

Rusijos specialiosios pajėgos pradėjo plieno gamyklos „Azovstal" Mariupolyje šturmą. Apie tai pranešė naujienų agentūra „Nexta", remdamasi apsišaukėliškos „Donecko liaudies respublikos" Vidaus reikalų ministerija.

Mariupolio valdžios duomenimis, gamyklos rūsiuose glaudžiasi per 1 000 civilių. Pasak „Nexta", „Donecko liaudies respublikos" vadovas Denisas Pušilinas sako, kad mėginama kuo greičiau „išlaisvinti" gamyklą „Azovstal".

10:27 Iš Ukrainos į Lenkiją jau atvyko 2,838 mln. pabėgėlių

Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos į Lenkiją jau atvyko 2,838 mln. pabėgėlių. Tai antradienį pranešė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba, kuria remiasi BBC.

Tačiau pastarosiomis savaitėmis atvykėlių skaičiai kur kas sumažėjo ir padaugėjo vykstančiųjų į Ukrainą. Pasieniečių duomenimis, Velykų savaitgalį iš Lenkijos į Ukrainą išvyko daugiau žmonių, nei atvyko iš šios šalies.

Anot pasieniečių, pirmadienį Lenkijos sieną kirto 20 000 žmonių, arba 16 proc. daugiau nei sekmadienį. Tačiau tuo pat metu iš šalies į Ukrainą išvyko 14 400 asmenų. Bendras nuo karo pradžios į Ukrainą iš Lenkijos išvykusių žmonių skaičius šiuo metu siekia 738 000.

Varšuvos universiteto migracijos tyrimų profesoriaus Maciejaus Duszczyko skaičiavimu, iš visų į Lenkiją iš Ukrainos atvykusių žmonių šalyje pasiliko apie 1,2-1,4 mln.

10:17 Ukrainoje jau trečią dieną iš eilės neevakuojami civiliai gyventojai

Antradienį, jau trečią dieną iš eilės, Ukrainoje nebus humanitarinių koridorių civiliams evakuoti, nes Rusijos pusė nesutinka, antradienį sakė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk.

„Šiandien, balandžio 19 dieną, humanitarinio koridoriaus, deja, nebus, - I. Vereščuk parašė „Telegram". - Intensyvus Donbaso bombardavimas tęsiasi".

09:46 Ukraina: byloje dėl Rusijos karo nusikaltimų jau nustatyti 585 įtariamieji

Byloje dėl Rusijos karo nusikaltimų, Ukrainos generalinės prokuratūros duomenimis, jau nustatyti 585 įtariamieji.

„Pagrindinė byla dėl Rusijos agresijos: 585 įtariamieji, tarp kurių - Rusijos karinės ir politinės vadovybės atstovai, įskaitant ministrus, deputatus, kariuomenės vadus, pareigūnus, teisėsaugos institucijų vadovus, karo kurstytojus ir Kremliaus propagandistus", - generalinę prokuratūrą cituoja „Ukrinform".

Pranešama, kad iki antradienio ryto Ukrainos teisėsauga iš viso inicijavo 7 280 baudžiamųjų bylų dėl Rusijos Federacijos agresijos ir karo nusikaltimų. Be kita ko, užfiksuoti jau 3 326 nusikaltimai Ukrainos nacionaliniam saugumui, įskaitant 2 180 nusikaltimų, susijusių su pasikėsinimu į Ukrainos teritorinį vientisumą ir neliečiamumą ir 569 su valstybės išdavyste bei dar 58 su sabotažu susiję nusikaltimai.

07:34 Pentagonas: nuskendusiame laive „Moskva" branduolinio ginklo nebuvo

Nuskendusiame rusų karo laive „Moskva", JAV vyriausybės vertinimu, branduolinio ginklo nebuvo. „Neturime duomenų, kad tuo metu, kai nuskendo laivas, jame buvo atominių ginklų", - pirmadienį sakė aukštas Pentagono atstovas. Tikslių duomenų apie įgulos likimą jis pasakyti negalėjo. Esą yrą duomenų, kad dalis jūreivių išgyveno. Tačiau labai tikėtina, kad yra ir žuvusiųjų.

Rusijos gynybos ministerija prieš tai paskelbė vaizdo įrašą, kuriame esą matyti šimtai „Moskva" laivo įgulos narių. Tačiau neaišku, nei kada įrašas darytas, nei ar tai iš tiesų yra „Moskva" įgula, sakė Pentagono atstovas.

„Mes negalime pasakyti, kiek buvo išgyvenusiųjų ar kiek jūreivių nuskendus laivui žuvo", - pridūrė atstovas.

07:32 Britai siunčia į Ukrainą šarvuotus raketų paleidimo įrenginius

Rusijai pradėjus plataus masto puolimą ir siekiant perimti šalies rytų kontrolę, Jungtinė Karalystė netrukus nusiųs Ukrainai šarvuotų raketų paleidimo įrenginių.

Kaip rašo laikraštis „The Sun", Gynybos ministerija prieš dvi savaites Solsberio lygumoje ukrainiečiams pademonstravo didelio greičio raketų paleidimo įrenginį „Stormer" (HVM), o laikraštis priduria, kad 13 tonų sveriančias transporto priemones per kelias dienas į karą galima nuskraidinti transporto lėktuvais C-17.

„Stormer" gamina „BAE Systems", jam valdyti reikia tik trijų žmonių, jame naudojamos raketos „Starstreak", kuriomis galima numušti žemai skrendančius orlaivius.

07:14 Ukraina: sunaikinta ar apgadinta 30 proc. šalies infrastruktūros

Per Rusijos invaziją, Ukrainos duomenimis, iki šiol apgadinta arba sugriauta iki 30 proc. šalies infrastruktūros. Padaryta žala siekia apie 100 mlrd. dolerių (92,4 mlrd.) eurų, sakė infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas, kurį cituoja agentūra „Reuters".

Sugriauta arba apgadinta per 300 tiltų nacionalinės reikšmės keliuose, reikės tvarkyti arba atnaujinti daugiau kaip 8 000 km kelių. Be to, susprogdinta dešimtys geležinkelio tiltų. O. Kubrakovas pareiškė viltį, kad Vakarų šalys padės atstatyti Ukrainą.

06:54 Pentagonas: pirmieji ginklai iš naujo pagalbos paketo pasiekė Ukrainą

Pirmieji ginklai iš naujo JAV karinės pagalbos paketo pasiekė Ukrainos pasienį. Keturi lėktuvai sekmadienį atgabeno karinės įrangos Ukrainai, pirmadienį pareiškė aukštas JAV gynybos departamento pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės. Netrukus esą laukiama penkto skrydžio.

Baltieji rūmai apie 800 mln. dolerių (737 mln. eurų) vertės karinę pagalbą Ukrainos pajėgoms kovoje su Rusijos invaziniais daliniais paskelbė trečiadienį. Į naująjį paramos paketą įtraukta 18 155 mm haubicų, 200 M113 tipo šarvuotų automobilių, 11 Mi-17 sraigtasparnių, 100 kitokių šarvuočių, taip pat artilerijos amunicija.

Pentagono atstovas Johnas Kirby‘is sakė, kad NATO rytiniame flange dislokuoti JAV kariai „per ateinančias kelias dienas" pradės apmokyti ukrainiečių karius, kaip naudotis 155 mm haubicomis. Šių ginklų JAV Ukrainai perduoda pirmą kartą. 155 mm haubicos yra moderniausia šių ginklų versija.

Baltieji rūmai tuo tarpu pranešė, kad prezidentas Joe Bidenas neketina vykti į Ukrainą. Tokių planų nėra, patvirtino jo atstovė Jen Psaki. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį interviu CNN televizijai pareiškė viltį, kad JA prezidentas aplankys jo šalį.

JAV vyriausybė ketina siųsti į Ukrainą kitą aukštą atstovą. Tai gali būti valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas arba gynybos sekretorius Lloydas Austinas.

06:31 V. Zelenskis patvirtino, kad Rusija pradėjo puolimą Donbase

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Rusija pradėjo puolimą Ukrainos rytuose. „Galime patvirtinti, kad rusų daliniai pradėjo mūšį dėl Donbaso, kuriam seniai rengėsi, - sakė V. Zelenskis pirmadienio vakarą kalboje, paskelbtoje „Telegram" kanale. - Šiam puolimui dabar bus panaudota labai didelė visos Rusijos kariuomenės dalis".

„Tai pragaras. Puolimas, apie kurį kalbame kelias savaites, prasidėjo", - feisbuke rašė ir Luhansko srities gubernatorius Sergijus Haidajus. Anot jo, mūšiai vyksta Rubižnėje ir Popasnoje, taip pat „nesiliaujantys mūšiai kituose taikiuose miestuose".

Ukraina pranešė apie sprogimus palei rytinį frontą ir atakas kitose šalies dalyse. Ukrainos žiniasklaidos duomenimis, serija sprogimų nugriaudėjo Donecko regione. Vietos institucijos taip pat skelbia apie sprogimus Charkove, Mykolajive ir Zaporožėje.

Rusijos atakos, pasak mero Vitalijaus Klyčko, toliau gresia ir Ukrainos sostinei Kijevui. „Kijevas buvo ir lieka agresoriaus taikinys", - sakė jis pirmadienio vakare „Telegram" kanale. Jis primygtinai paragino iš miesto pabėgusius gyventojus geriau pasilikti saugesnėje vietoje. „Remdamiesi kariniais duomenimis ir atsižvelgdami į dabartinę situaciją, negalime atmesti tikimybės, kad Kijevui ir toliau grės raketų raketos", - pabrėžė V. Klyčko.

2022-04-18 ĮVYKIAI

20:47 Rusija teigia sunaikinusi didelį ginklų sandėlį netoli Lvovo

Rusijos kariuomenė pirmadienį pranešė sunaikinusi didelį neseniai Ukrainai atgabentų užsienio ginklų sandėlį netoli vakarinio Lvovo miesto.

Rusijos lėktuvai rytą smogė į Ukrainos logistikos centrą, kuriame buvo „didelės užsienio ginkluotės partijos, kurias Ukrainai per pastarąsias šešias dienas pristatė JAV ir Europos šalys“, ir jas „sunaikino“, sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

I. Konašenkovas taip pat sakė, kad Kijevo regione sunaikinta šaudmenų saugykla. Rusijos armija pranešė pirmadienį iš viso sunaikinusi 16 Ukrainos karinių objektų, įskaitant kuro ir amunicijos sandėlius bei taktinių raketų „Točka-U“ remonto gamyklą.

20:37 ES smerkia „beatodairišką“  Rusijos vykdomą Ukrainos civilių bombardavimą

Europos Sąjunga pirmadienį pasmerkė Rusiją už „beatodairišką" civilių bombardavimą per invaziją į Ukrainą, kai mirtini smūgiai buvo suduoti vakariniam Lvivo miestui.

„ES smerkia Rusijos ginkluotųjų pajėgų vykdomą beatodairišką ir neteisėtą civilių gyventojų ir civilinės infrastruktūros apšaudymą“, – sakoma ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio pareiškime.

Jis atkreipė dėmesį į „ypač smarkias atakas“ Ukrainos rytuose ir pietuose bei besitęsiantį antrojo šalies miesto Charkovo puolimą. „Atakos prieš Lvivą ir kitus Vakarų Ukrainos miestus rodo, kad nė viena šalies dalis nėra apsaugota nuo beprasmio Kremliaus puolimo“, – teigiama jo pranešime.

Per oro antskrydžius Lvovui žuvo mažiausiai septyni žmonės, pranešė pareigūnai. Miestas tapo prieglobsčiu ukrainiečiams, bėgantiems nuo konflikto į rytus esančiuose rajonuose, ir užsienio diplomatams.

J. Borrellis sakė, kad ES remia priemones, kuriomis siekiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, įtariamus žiaurumais per invaziją. „Negali būti nebaudžiamumo už karo nusikaltimus“, – sakoma jo pareiškime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau apkaltino Maskvą norint „sunaikinti“ visą rytinį su Rusija besiribojantį Donbaso regioną. Jis pirmadienį pareiškė, kad tikisi, jog Ukraina per kelias savaites gaus ES kandidatės statusą. Tačiau sudėtingas procesas paprastai trunka metus, o ES valstybės narės susiskaldžiusios dėl Ukrainos prašymo.

19:59 V. Zelenskis: Ukraina tikisi per kelias savaites gauti ES kandidatės statusą

Ukraina tikisi per kelias savaites gauti šalies kandidatės statusą stojimui į Europos Sąjungą (ES), pirmadienį sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis, Kijeve susitikęs su ES pasiuntiniu Ukrainoje.

V. Zelenskis pasiuntiniui Matti Maasikui įteikė du tomus, mainais į narystės klausimyną, kurį šį mėnesį per vizitą Ukrainoje atvežė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. „Tikime, kad sulauksime paramos šiam darbui, tapsime kandidate, o tada prasidės kitas finalinis etapas“, – socialiniuose tinkluose pasirodžiusiame susitikimo vaizdo įraše M. Maasikui sakė V. Zelenskis. „Tikrai tikime, kad ši procedūra įvyks artimiausiomis savaitėmis“, – sakė jis ir pridūrė, kad „mūsų žmonės (...) savo galvose jau ilgą laiką yra Europoje“.

V. Zelenskio personalo vadovas Andrijus Jermakas sakė, kad Ukraina tikisi gauti kandidatės statusą po birželį numatyto ES vadovų susitikimo. „Toliau turėtų prasidėti stojimo derybos, kurios turėtų vykti pagreitinta tvarka“.

„Ukraina bus Europos Sąjungoje“, – parašė jis.

Po Rusijos pajėgų įsiveržimo vasario 24 d. Ukraina sustiprino savo siekį įstoti į Europos Sąjungą. ES lyderiai išreiškė palaikymą Ukrainos ambicijoms, tačiau neįsipareigojo laikytis kokio nors grafiko ir išreiškė skeptišką nuomonę dėl proceso, paprastai trunkančio ne vienerius metus, paspartinimo.

19:00 V. Putinas pagerbė brigadą, kurią Ukraina apkaltino žiaurumais Bučoje

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį suteikė garbės vardą brigadai, kurią Ukraina apkaltino žiaurumais Bučos mieste.

V. Putino pasirašytas dekretas suteikė 64-ajai motorizuotai šaulių brigadai „gvardiečių“ titulą už jos narių „masinį didvyriškumą ir narsumą, atkaklumą ir drąsą“.

Apie tai paskelbta 54-ąją Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje dieną – tūkstančiai jau žuvo ir 12 milijonų žmonių pabėgo iš savo namų arba šalies per didžiausią pabėgėlių krizę Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.

Balandžio pradžioje Ukrainos gynybos ministerija pareiškė, kad dalinys okupavo miestą prie sostinės Kijevo ir įvykdė „karo nusikaltimus“. Ukrainos gynybos ministerijos Žvalgybos direktoratas paskelbė brigados narių pavardes, laipsnius ir pasų duomenis sakydamas, kad jie bus teisiami.

Dauguma Bučos žmonių mirė nuo šautinių žaizdų, praėjusią savaitę pranešė Ukrainos policija. Pasak AFP, po Rusijos karių pasitraukimo buvo rasti gatvėse išmėtyti civiliais drabužiais apsirengusių vyrų kūnai, kai kurie surištomis rankomis.

17:52 Kremlius teigia, kad taikos derybose pažangos nėra 

Kremliaus teigimu, vykstančiose Rusijos ir Ukrainos derybose dėl karo pabaigos vis dar nesimato jokios pažangos.

Naujienų agentūra „Interfax“ citavo Kremliaus atstovą Dmitrijų Peskovą, kuris sakė, kad Ukraina ne kartą keitė savo poziciją ir kad buvo nenuoseklumų ją derinant.

„Speciali karinė operacija“, kaip Kremlius vadina karą, vyksta pagal planą, sakė D. Peskovas. Jis pridūrė, kad Kremlius matė degančio Rusijos karo laivo „Moskva“, kuris vėliau nuskendo, nuotraukas, ir sakė: „Kiek jos autentiškos ir atitinka tikrovę, negalime pasakyti“.

Ukraina pranešė, kad į „Moskva“ pataikė dviem „Neptūno“ raketomis. Rusija tvirtina, kad laive kilo gaisras, dėl kurio laivas galiausiai nuskendo.

17:02 Trys žuvusieji per bombardavimą Charkove

Antrame pagal dydį Ukrainos Charkovo mieste per Rusijos apšaudymą pirmadienį žuvo trys žmonės, praėjus dienai, kai bombardavimas pareikalavo šešių gyvybių, pranešė pareigūnai.

Prokurorai nurodė, kad vienas sviedinys nukrito ant vaikų žaidimų aikštelės, žuvo vyras ir moteris. Greitosios medicinos pagalbos centro vadovas Viktoras Zabašta naujienų agentūrai „Interfax-Ukraine“ sakė, kad per kitą smūgį humanitarinės pagalbos skirstymo punktui žuvo vienas žmogus ir dar šeši buvo sužeisti. AFP žurnalistai Charkove visą rytą girdėjo nuolatinius sprogimus.

Remiantis naujausiais gubernatoriaus duomenimis, sekmadienį per miesto apšaudymą žuvo šeši žmonės, dar 24 buvo sužeisti. Dar trys žmonės žuvo per apšaudymą aplinkiniame regione.

Charkove, kuriame gyvena 1,5 mln. žmonių, Rusijos puolimo pradžioje kelias dienas vyko įnirtingos kautynės, bet miestas visą laiką liko kontroliuojamas Ukrainos pajėgų.

16:46 Kijevas pranešė, kad Rusijos pajėgos užėmė Kreminą Rytų Ukrainoje

Rusijos kariuomenė pirmadienį užėmė Rytų Ukrainos Kreminos miestą, pranešė vietos valdžia, Kijevo ginkluotosioms pajėgoms leidžiant salves į Rusijos pajėgas netoliese esančioje Rubižnės gyvenvietėje.

„Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Kreminoje įvyko didelis puolimas“, – sakoma Luhansko srities gubernatoriaus Serhijaus Haidajaus pareiškime socialinėje žiniasklaidoje. „Ten jau įžengė Rusijos armija su didžiuliu kiekiu karinės įrangos (...) Mūsų gynėjai atsitraukė į naujas pozicijas“, – pridūrė jis.

Kremina, iki karo turėjusi beveik 20 tūkst. gyventojų, yra maždaug už 50 kilometrų į šiaurės rytus nuo Kramatorsko, regiono administracinio centro, ir yra strateginis besiveržiančių Rusijos pajėgų tikslas. Rusijos pajėgų kontroliuojama Rubižnė buvo smarkiai apšaudoma iš Ukrainos artilerijos ir minosvaidžių, pranešė AFP žurnalistai. Galingi sprogimai buvo matyti Rubižnėje, kartais lydimi gaisrų ir baltų ar juodų dūmų stulpų.

Rusijos pajėgos sustiprino puolimą, siekdamos užimti rytinį Ukrainos Donbaso regioną, prieš tai atitraukusios kariuomenę, kuri buvo dislokuota aplink sostinę Kijevą, kai vasario pabaigoje Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą.

15:18 Rusija transliavo vaizdo įrašą, kuriame į nelaisvę paimti „britai“ reikalauja JK premjero derėtis dėl jų paleidimo

Rusijos valstybinė televizija pirmadienį transliavo vaizdo įrašą, kuriame, kaip ji apibūdino, į nelaisvę paimti už Ukrainą kovoję „britai“ reikalauja, kad ministras pirmininkas Borisas Johnsonas derėtųsi dėl jų paleidimo.

Du išsekusiai atrodantys vyrai, identifikuoti kaip Didžiosios Britanijos piliečiai Shaunas Pinneris ir Aidenas Aslinas, prašo iškeisti juos į Viktorą Medvedčiuką, turtingą Ukrainos verslininką, artimą prezidentui Vladimirui Putinui ir neseniai suimtą šioje provakarietiškoje šalyje. Laidoje nenurodoma, kur ir kieno – Rusijos pajėgų ar Maskvos sąjungininkų separatistų Rytų Ukrainoje – abu vyrai buvo laikomi.

Įrašai buvo pateikti kaip interviu su Rusijos valstybinio transliuotojo VGTRK žurnalistu Andrejumi Rudenko. Filmuotoje medžiagoje A. Rudenko dviem vyrams rodo vaizdo įrašą, kurį praėjusią savaitę paskelbė V. Medvedčiuko žmona Oksana Marčenko, reikalavusi iškeisti jos vyrą į du britus. Tada sulaikytieji angliškai prašo iškeisti juos į verslininką.

Penktadienį paskelbtame interviu britų laikraščiui „The Daily Telegraph“ A. Aslino motina kreipėsi dėl jo paleidimo. Ang Wood sakė atpažinusi savo 28 metų sūnų rusiškoje laidoje dėl išskirtinės tatuiruotės. „Aidenas yra tarnaujantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų narys ir dėl to yra karo belaisvis, todėl su juo turi būti elgiamasi žmoniškai“, – citavo laikraštis A. Wood.

Socialiniuose tinkluose išplitusiuose vaizdo įrašuose su Kremliaus remiamo transliuotojo RT logotipu jaunuolis, atrodo, leido suprasti, kad Ukraina vilkina konfliktą. Nebuvo aišku, ar tuose vaizdo įrašuose vyrai buvo verčiami kalbėti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė iškeisti 67 metų V. Medvedčiuką į šiuo metu Rusijoje laikomus ukrainiečius. Praėjusią savaitę paklaustas apie galimus mainus, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pabrėžė, kad V. Medvedčiukas „nėra Rusijos pilietis“, ir sakė nežinąs, ar jis nori, kad Maskva kištųsi į jo bylą. Pirmadienį D. Peskovas pažadėjo „pranešti“, koks į tai bus V. Putino atsakymas.

13:53 Ukraina parodė vaizdo įrašą, kuriame sulaikytas V. Putino sąjungininkas ragina iškeisti jį į Ukrainos pajėgas Mariupolyje

Ukrainos saugumo tarnybos pirmadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip sulaikytas prorusiškas Ukrainos magnatas ir politikas Viktoras Medvedčiukas ragina jį iškeisti į Ukrainos karius, kovojančias apgultame Mariupolio uostamiestyje.

„Noriu paprašyti Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio iškeisti mane į Ukrainos gynėjus ir Mariupolio gyventojus“, – sakė jis vaizdo įraše, vilkėdamas juodus drabužius ir žiūrėdamas tiesiai į kamerą.

12:06 Ispanija vėl atidarys ambasadą Kijeve

Ispanija „netrukus" vėl atidarys savo ambasadą Kijeve, pirmadienį pareiškė ministras pirmininkas Pedro Sanchezas, ji yra pastaroji šalis, grąžinanti savo diplomatus į Ukrainos sostinę po Rusijos pajėgų pasitraukimo.

Šalies diplomatinė delegacija iš Ukrainos sostinės į Lenkiją buvo evakuota netrukus, kai Rusija vasario 24 dieną įsiveržė į Ukrainą.

„Netrukus, artimiausiomis dienomis, vėl atidarysime Ispanijos ambasadą Kijeve, Ukrainoje, dar kartą parodydami Ispanijos vyriausybės, Ispanijos visuomenės įsipareigojimą Ukrainos žmonėms", - sakė P. Sanchezas per interviu privačiai televizijai „Antena 3".

Ispanija teikia paramą Ukrainai, siųsdama karinę įrangą, humanitarinę pagalbą ir priimdama ukrainiečių pabėgėlius.

Turkija savo ambasadą Ukrainoje perkėlė atgal į Kijevą, prieš tai evakavusi ją į Černivcus netoli Rumunijos sienos. Prancūzija praėjusią savaitę paskelbė, kad jos ambasada grįš į Kijevą iš vakarinio Lvivo miesto.

11:55 Po Rusijos puolimo Rytų Ukrainos mieste vyksta gatvės kautynės

Rusijos pajėgos įžengė į nedidelį Kreminos miestelį Luhansko srityje, pranešė Ukrainos šaltiniai.

„Per naktį priešas sugebėjo įsiveržti į Kreminą, tik jiems nepavyko ten įsitvirtinti. Mūšiai tiesiogiai mieste tęsiasi", - pirmadienį savo feisbuko puslapyje paskelbė Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus.

Kremina kartu su Rubižnės miesteliu, dėl kurio aršios kovos vyksta jau pusantro mėnesio, šiuo metu yra didžiausių problemų vieta, sakė S. Haidajus. Pasak jo, Rusijos šarvuota technika įžengė į miestą dideliu mastu. S. Haidajus taip pat pranešė apie didžiulį miesto apšaudymą, per kurį apgadinti keli gyvenamieji pastatai ir sporto kompleksas. Ukrainos generalinis štabas anksčiau savo situacijos ataskaitoje nurodė, kad Rusijos atakos buvo atremtos. Šių pranešimų neįmanoma nepriklausomai patikrinti.

11:50 Kijevas antrą dieną stabdo evakuacijas dėl Rusijos apšaudymo

Ukraina pirmadienį pranešė antrą dieną iš eilės stabdanti civilių gyventojų evakuaciją iš miestų ir miestelų, esančių prie fronto linijos šalies rytuose, kaltindama Rusijos pajėgas blokuojant ir apšaudant pasitraukimo kelius.

„Deja, šiandien, balandžio 18 d., nebus humanitarinių koridorių. Pažeisdami tarptautinę humanitarinę teisę, Rusijos okupantai nenustojo blokuoti ir apšaudyti humanitarinius kelius", - sakoma vicepremjerės Irynos Vereščiuk pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.

10:48 Gubernatorius: mažiausiai 6 žuvę, 8 sužeisti per Rusijos smūgius Lvovui

Per Rusijos oro smūgius Vakarų Ukrainos Lvovo miestui pirmadienį žuvo mažiausiai šeši žmonės, o dar aštuoni buvo sužeisti, pranešė regiono gubernatorius. Tai buvo viena iš nedažnų mirtinų atakų prieš miestą netoli Lenkijos sienos.

„Šiuo metu galime patvirtinti, kad šeši žmonės žuvo ir aštuoni sužeisti. Tarp aukų yra vaikas", - socialinėje žiniasklaidoje sakė Lvovo srities gubernatorius Maksymas Kozyckis.

10:21 Ukraina sako, kad penki „galingi" raketų smūgiai pataikė į vakarinį Lvovo miestą

Penkios „galingos" rusiškos raketos pirmadienį pataikė į Lvovą - miestą Ukrainos vakaruose, kurį iki šiol aplenkė kovos, Rusijai beveik prieš du mėnesius įsiveržus į provakarietišką kaimynę, sakė miesto meras.

Vienas Lvovo gyventojas naujienų agentūrai AFP sakė matęs tirštus pilkų dūmų debesis danguje virš kai kurių daugiabučių. Miesto meras Andrijus Sadovy per „Telegram" parašė, kad vietoje dirbo gelbėjimo tarnybos.

Antskrydžiai Lvive surengti, kai Rusijos pajėgos pastarosiomis dienomis suintensyvino smūgius sostinei Kijevui toliau į rytus, nusitaikiusios į keletą objektų, gaminančių karinę įrangą.

„Iškart penki galingi raketų smūgiai į senojo Europos Lvovo miesto civilinę infrastruktūrą", - tviteryje parašė Ukrainos prezidento padėjėjas Mychailo Podoliakas. „Rusai ir toliau barbariškai atakuoja Ukrainos miestus iš oro, ciniškai visam pasauliui deklaruodami savo „teisę" žudyti ukrainiečius", - pridūrė jis.

Ukrainos nacionalinių geležinkelių vadovas Aleksandras Kamyšinas socialinėje žiniasklaidoje pareiškė, kad buvo pažeista dalis darbų infrastruktūros ir greičiausiai bus vėluojama teikti paslaugas, tačiau keleiviai ar darbuotojai nenukentėjo. Jis taip pat išplatino nuotrauką, kurioje matyti, kaip iš nedidelio pastato, esančio šalia geležinkelio bėgių, kyla ugnis ir dūmų stulpai.

A. Sadovy teigė, kad iš karto nebuvo patvirtinta, jog po smūgių žuvo ar buvo sužeisti žmonės.

Kovo pabaigoje Lvovas patyrė daugybę Rusijos smūgių, nukreiptų į degalų sandėlį, buvo sužeisti penki žmonės. Kovo 18 dieną bombardavimai smogė į lėktuvų remonto gamyklą netoli Lvovo oro uosto. Apie sužalojimus nepranešta. Rusijos sparnuotųjų raketų taikinys kovo 13 dieną buvo didelė karinė bazė maždaug už 40 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Lvovo, žuvo mažiausiai 35 žmonės, 134 buvo sužeisti.

Netoli Lenkijos sienos esantis Lvovas tapo perkeltųjų asmenų prieglobsčio miestu, karo pradžioje į jį iš Kijevo persikėlė kelios Vakarų ambasados.

09:39 Mariupolio policijos viršininkas: priešų apsuptoje plieno gamykloje yra ir daug civilių

„Azovstal" plieno gamykloje stipriai bombarduojamame Mariupolio mieste yra ir daug civilių, taip pat Ukrainos karių, teigia vietos valdžia.

Žmonės ten slepiasi nuo apšaudymų per kelias savaites trunkančią Rusijos kariuomenės vykdomą miesto apsiaustį, vėlų sekmadienį vietos televizijai sakė Mariupolio patrulių policijos vadovas Mychailo Veršininas. „Jie nepasitiki rusais. Jie mato, kas vyksta mieste, todėl ir lieka gamyklos patalpose", - sakė jis. Informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

Teigiama, kad didžiulėje plieno gamykloje, kurioje yra požeminės patalpos, yra keli tūkstančiai Ukrainos miesto gynėjų. Didelė Mariupolio dalis dabar yra kontroliuojama Rusijos kariuomenės. Mariupolyje vis dar yra apie 100 tūkst. gyventojų, sakė M. Veršininas. Jis tvirtino, kad Rusijos kariai verčia juos už maistą valyti nuolaužas, taip pat traukti kūnus ir laidoti juos masinėse kapavietėse.

Prieš karą Mariupolyje gyveno apie 400 tūkst. gyventojų. Baiminamasi, kad per ilgą apsiaustį ir nuolatinius apšaudymus žuvo tūkstančiai civilių. Uostamiestis prie Azovo jūros Pietryčių Ukrainoje yra strategiškai svarbus. Jis yra kelyje tarp 2014 metais Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistų kontroliuojamų Rytų Ukrainos rajonų.

08:41 Ukraina sako, kad Rusija nori „sunaikinti" Donbasą, o Mariupolis rengiasi gynybai

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją norint „sunaikinti" visą rytinį Donbaso regioną, paskutinėms likusioms pajėgoms strateginiame Mariupolio uoste pirmadienį rengiantis galutinei gynybai.

Maskva siekia reikšmingos pergalės pietiniame mieste, norėdama perimti Donbaso kontrolę ir sukurti sausumos koridorių į jau aneksuotą Krymą. Tačiau Ukraina pažadėjo kovoti ir ginti miestą, nepaisydama sekmadienį paskelbto Rusijos ultimatumo, raginančio apsuptoje „Azovstal" plieno gamykloje likusius kovotojus sudėti ginklus ir pasiduoti.

Ukrainos valdžia paragino žmones Donbase persikelti į vakarus, kad išvengtų plataus masto Rusijos puolimo, siekiant užimti Donecko ir Luhansko regionus. „Rusijos kariuomenė artimiausiu metu ruošiasi puolimo operacijai mūsų šalies rytuose. Jie nori tiesiogine prasme pribaigti ir sunaikinti Donbasą", - sakoma V. Zelenskio vakariniame pareiškime.

Mariupolis tapo netikėtai aršaus Ukrainos pasipriešinimo simboliu nuo tada, kai vasario 24 dieną Rusijos kariuomenė įsiveržė į provakarietišką valstybę. „Miestas dar nepasidavė", - sakė ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas. „Ten vis dar yra mūsų karinės pajėgos, mūsų kariai. Taigi jie kovos iki galo, - sakė jis ABC laidai „This Week". - Mes nepasiduosime".

Keli dideli miestai yra apgulti, sakė jis, nė vienas, išskyrus pietuose esantį Chersoną, nekrito, o daugiau nei 900 miestų ir miestelių buvo atsiimti.

Luhansko gubernatorius Sergijus Gaidajus sakė, kad ateinanti savaitė bus „sunki". „Galbūt tai paskutinis kartas, kai turime galimybę jus išgelbėti", - feisbuke parašė jis. Rusijos pajėgos toliau apšaudė rytinę Luhansko sritį, du žmonės žuvo Zolotės mieste, anksčiau tą dieną Ukrainos žiniasklaidai sakė jis. Du žmonės taip pat žuvo ir keturi buvo sužeisti per išpuolius Marinkos ir Novopolio miestuose į vakarus nuo Donecko, „Telegram" kanale pranešė regiono gubernatorius Pavlo Kyrylenko, per oro antskrydį smogta ginkluotės gamyklai sostinėje Kijeve.

Antrajame šalies mieste Charkove mažiausiai penki žmonės žuvo, 20 buvo sužeisti per daugybę smūgių vos už 21 kilometro nuo Rusijos sienos. Charkovo srities sveikatos departamento vadovas Maksymas Chaustovas patvirtino mirtis per virtinę smūgių, dėl kurių, pasak AFP žurnalistų, visame mieste įsiplieskė gaisrai, nuo pastatų buvo nuplėšti stogai.

Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščiuk paragino Rusijos pajėgas leisti žmonėms pasitraukti iš apgulto Mariupolio, sakydama, kad humanitariniai koridoriai, leidžiantys civiliams pabėgti, sekmadienį neatsidarys, nes nepavyko susitarti su Maskvos pajėgomis. Tačiau Luhansko gubernatorius S. Gaidajus teigė pradėjęs evakuaciją. „Rizikuodami vis tiek išvežėme kelias dešimtis žmonių, bet tai jau pavojinga", - sakė jis Ukrainos žiniasklaidai.

Pasak Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programos, daugiau nei 100 tūkst. civilių Mariupolyje yra ant bado slenksčio, jiems trūksta vandens ir šildymo. Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras Mychailo Fiodorovas sakė, kad miestas yra „ant humanitarinės katastrofos slenksčio", jame daugėja įtariamų Rusijos žiaurumų įrodymų. „Mes viską perduosime Hagai. Nebaudžiamumo nebus", - pažadėjo jis.

V. Zelenskis situaciją Mariupolyje apibūdino kaip „nežmonišką" ir paragino Vakarus nedelsiant suteikti sunkiąją ginkluotę. Tačiau Rusija perspėjo Jungtines Valstijas apie „nenuspėjamus padarinius", jei jos atsiųs „jautriausias" ginklų sistemas į Ukrainą.

Rusijos gynybos ministerija šeštadienį tvirtino Odesos regione numušusi Ukrainos transporto lėktuvą, gabenusį Vakarų šalių tiekiamus ginklus. Sekmadienį atstovas spaudai Igoris Konašenkovas sakė, kad Rusijos raketos sunaikino amunicijos, degalų ir tepalų sandėlius Rytų Ukrainoje ir 44 Ukrainos karinius objektus, įskaitant vadovavimo postus. Rusijos oro gynybos sistemos numušė du Ukrainos lėktuvus MiG-29 Charkivo srityje ir droną netoli Pavlogrado miesto, pridūrė jis.

2022-04-17 ĮVYKIAI

17:46 Ukrainos kariai toliau kovoja Mariupolyje

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis sekmadienį pareiškė, kad strategiškai svarbus Mariupolio uostamiestis nekrito. Jis pridūrė, kad apsupti kariai, ginantys miestą nuo Rusijos okupantų, „kovos iki galo".

Premjeras ABC laidai „This Week" taip pareiškė praėjus kelioms valandoms po to, kai baigėsi Rusijos duotas ultimatumas pasiduoti kovotojams, įsitvirtinusiems vietinės plieno gamyklos požemiuose.

„Miestas vis dar neperimtas. Jame vis dar yra mūsų karinės pajėgos, mūsų kariai. Jie kovos iki galo", - sakė D. Šmyhalis.

16:54 Ukrainos griuvėsiuose darbuojasi gelbėtojai iš keturių užsienio šalių

Gelbėtojai iš keturių užsienio valstybių padeda kolegoms Ukrainoje likviduoti karo padarinius išlaisvintuose miestuose ir kaimuose, skelbia „Ukrinform".

„Į Ukrainą jau atvyko profesionalūs ugniagesiai gelbėtojai ir gelbėtojai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Australijos, Vokietijos ir Lenkijos. Jie padės kolegoms ukrainiečiams likviduoti karo padarinius deokupuotuose miestuose ir kaimuose", - feisbuke paskelbė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.

Žinutėje pažymima, kad gelbėtojai jau pradėjo darbus Borodiankoje, esančioje netoli Kijevo.

Kiek anksčiau amerikiečių bendrovė „Vita Inclinata Technologies" Ukrainos valstybinei nepaprastųjų situacijų tarnybai perdavė unikalią gelbėjimo sistemą „Vita Rescue System", kurios vertė - daugiau nei 500 tūkst. JAV dolerių.

15:58 Žvalgyba: Rusijoje sustojo priešlėktuvinių raketų gamyba

Rusijoje sustojo priešlėktuvinių raketų sistemų gamyba, o gamyklos darbuotojams liepta arba eiti priverstinių atostogų, arba už mėnesinę 50 tūkst. rublių algą užsirašyti kariauti Ukrainoje, feisbuke paskelbė Ukrainos žvalgyba, kurią cituoja „Ukrinform".

„Uljanovsko mechanikos gamyklos įrenginiai sustabdyti. Ši gamykla gamina radarus ir trumpojo bei vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas Rusijos sausumos pajėgoms (raketų sistemos „Buk", „Kub" ir „Tunguska"). Šios kritinės padėties priežastis ta, kad gamyboje naudojama daug įvairių priedų ir elektroninių komponentų", - sakoma žinutėje.

Žvalgybos duomenimis, iki šiol pagrindinė Rusijos gynybos sektoriaus tiekėja buvo Vokietija, tačiau prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą bendradarbiavimas su rusais buvo sustabdytas.

Darbuotojų teigimu, gamykla negali savarankiškai tęsti gamybos, nes technologiniame procese naudojami praktiškai tik užsienietiški komponentai.

Žvalgybos pareigūnai žinutėje teigia, kad gamyklos vadovybė esą ieško galimybių apeiti sankcijas ir užsitikrinti tiekimą per trečiąsias šalis, įskaitant Kazachstaną. Tačiau tokiu atveju gerokai išaugtų komponentų kaina, nes reikėtų papildomai atsiskaityti už paslaugas šalims tarpininkėms, o tokios išlaidos biudžete nėra numatytos. Galimybių padidinti biudžetą, ukrainiečių žvalgybos žiniomis, irgi nėra.

15:24 Ukrainos prezidentūra: naftos embargas gali būti įtrauktas į šeštąjį ES sankcijų paketą

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas teigia, kad naftos embargas gali būti įtrauktas į šeštąjį Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketą. Tai, remdamasis Vokietijos savaitraščio „Zeit" duomenimis, pareigūnas parašė „Telegram" kanale.

„Šiek tiek viešai neatskleistos informacijos iš Vokietijos „Zeit", kuris remiasi Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. ES svarsto mechanizmus, kaip į kitą sankcijų paketą įtraukti naftą. Taip pat svarstomi apribojimai bankų sektoriui, ypač „Sberbank" bankui, ir Rusijos energetikos sektoriui", - rašo A. Jermakas.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas akcentuoja, kad „sankcijos „Gazprombank" bankui, per kurį atliekami mokėjimai už rusiškas dujas, taip pat bus veiksmingos".

ES jau ne vieną savaitę svarsto galimybę įvesti embargą Rusijos naftos produktams. Tai būtų vienas stipriausių smūgių karą Ukrainoje pradėjusios Rusijos ekonomikai.

13:10 Italijos premjeras: kalbos su V. Putinu - tik laiko švaistymas

Italijos premjeras Mario Draghis interviu dienraščiui „Il Corriere della Sera" teigia, kad Vakarų diplomatinės pastangos įtikinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti karą Ukrainoje kol kas yra bevaisės.

„Pradedu manyti, kad teisūs yra tie, kurie sako, jog su juo kalbėtis beprasmiška, kad tai tik laiko švaistymas", - sakė M. Draghis.

Anot Italijos vyriausybės vadovo, jam iki šiol atrodė, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas elgėsi teisingai, bandydamas išnaudoti visas įmanomas dialogo galimybes.

„Tačiau man susidarė įspūdis, kad karo siaubas, žudynės ir tai, kas buvo padaryta vaikams ir moterims, visiškai nepriklauso nuo žodžių ar telefono skambučių", - sakė politikas.

Pasak M. Draghio, V. Putinas ne siekia taikos, o „bando palaužti Ukrainos pasipriešinimą, okupuoti šalį ir perleisti jos valdymą sau parankiai vyriausybei".

Kaip ir daugelis kitų politikų ir ekspertų karo pradžioje Italijos premjeras manė, kad rusai greitai pasieks pergalę.

„Tačiau taip neįvyko: jie nenugalėjo, ir nežinia, ar apskritai kada nors nugalės. Ukrainos pasipriešinimas yra didvyriškas. Dabar laukia pasipriešinimo karas, ilgalaikis smurtas ir nesibaigiantis naikinimas. Nėra jokių ženklų, kad ukrainiečiai ketintų susitaikyti su rusų okupacija", - sakė M. Draghis.

11:59 Rusija teigia prie Kijevo sunaikinusi karinę gamyklą

Rusijos gynybos ministerija sekmadienį paskelbė, kad esą sunaikino karinę gamyklą Kijevo regione.

„Šiąnakt didelio tikslumo iš oro paleistos raketos sunaikino šaudmenų gamyklą netoli Brovarų miesto", - sakoma „Telegram" kanale išplatintame ministerijos pranešime.

Brovarų meras Igoris Sapožka teigia, kad ankstyvą sekmadienio rytą „buvo pataikyta į kai kuriuos infrastruktūros objektus".

Tačiau mieste dirbantis naujienų agentūros AFP žurnalistas nepastebėjo jokių dūmų ar gaisro.

Pastarosiomis dienomis Rusija atakuoja karines gamyklas Kijeve ir už jo ribų.

Kovo mėnesį Rusija paskelbė apie karių atitraukimą iš šiaurinės Ukrainos dalies, įskaitant ir sostinės apylinkes. Dėmesys šiuo metu esą yra sutelktas į Donbaso regioną.

10:19 V. Zelenskis šalies gynėjams pažadėjo naujus būstus

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė vyriausybei aprūpinti būstu visus ukrainiečius, kurie dėl Rusijos sukelto karo neteko savo namų, taip pat šalies gynėjus fronte ir piliečius, dirbančius visuomenės labui.

Apie tai Ukrainos vadovas šeštadienį pranešė vaizdo žinutėje, skelbia „Ukrinform".

„Iškėliau užduotį pirmajame etape suteikti laikiną būstą visiems šalies viduje perkeltiems asmenims, kurių namus sugriovė karas. Būstai bus laikini, nes jų namai arba bus atstatyti, arba jiems bus išmokėtos kompensacijos. Antrajame etape atkursime tai, ką okupantai bandė sunaikinti: visus nukentėjusius miestus ir bendruomenes. Trečiajame etape aprūpinsime būstais mūsų valstybę gynusius ar ginančius asmenis, taip pat tuos, kurie dirbo ar dirba visuomenės labui ir neturi savo namų", - sakė V. Zelenskis.

Pasak prezidento, vyriausybė jau kalbasi su architektais ir siekia pritraukti valstybės potencialą bei tarptautinę paramą projektui įgyvendinti. Vėliau ketinama paskelbti apie dalyvaujančias statybos įmones, šalis partneres ir tarptautinius donorus.

9:08 V. Zelenskis: dokumentą dėl taikos galėtų sudaryti dvi skirtingos sutartys

Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, galutinį dokumentą dėl Rusijos pradėto karo nutraukimo galėtų sudaryti dvi dalys: sutartis dėl saugumo garantijų Ukrainai bei atskira dvišalė Ukrainos ir Rusijos sutartis, skelbia „Ukrinform".

V. Zelenskio teigimu, Rusija norėtų vienos sutarties, kuri apimtų abu klausimus. Tačiau, anot prezidento, ne visos šalys, kurios galėtų būti Ukrainos saugumo garantės, nori sėsti prie derybų stalo su Rusija.

„Joms Ukrainos saugumo garantijos yra vienas klausimas, o susitarimai su Rusija - jau visiškai kitas. Rusija nori, kad viskas būtų sudėta į vieną dokumentą. Tačiau kai kurios šalys sako: atleiskite, bet matėme, kas atsitiko Bučoje. Keičiasi aplinkybės, keičiasi būsimų susitarimų formatai, keičiasi ir susitarimų tikimybės procentas (...) vis mažiau valstybių nori turėti kokių nors susitarimų su Rusija, bet tuo pačiu nori susitarti su Ukraina", - sakė V. Zelenskis.

Ukrainos vadovas taip pat pridūrė, kad klausimas dėl Rusijos reparacijų turi būti išspręstas teisiškai.

08:29 Rusija vėl paragino Mariupolio gynėjus pasiduoti

Rusijos kariuomenė dar kartą paragino Mariupolio uostamiestį ginančius Ukrainos karius pasiduoti.

Apsuptiems ukrainiečių kariams ir „užsienio samdiniams" siūloma nuo šio sekmadienio 6 val. ryte vietos laiku nutraukti karo veiksmus ir sudėti ginklus, sakoma Rusijos gynybos ministerijos pareiškime, kuriame cituojamas generolas majoras Michailas Mizincevas.

„Visiems, kurie sudės savo ginklus, garantuojama gyvybė", - žada M. Mizincevas.

Rusijos duomenimis, visi Mariupolyje esantys ukrainiečių kariai šiuo metu yra įsitvirtinę „Azovstal" plieno gamyklos požemiuose.

M. Mizincevo siūlymu, visame „Azovstal" perimetre 6 val. Rusijos pusė iškeltų raudonas vėliavas, o Ukrainos pusė - baltas vėliavas, taip parodydama, kad laikosi paliaubų. O laikotarpiu nuo 6 val. iki 13 val. visiems Ukrainos daliniams būtų leista pasitraukti iš teritorijos, palikus „visus ginklus ir amuniciją".

Rusų generolas majoras pažadėjo laikytis „visų Ženevos konvencijos normų dėl elgesio su karo belaisviais".

2022-04-16 ĮVYKIAI

20:00 Rusų nusikaltėliai greitai artėja prie karo tribunolo

Airija skirs 3 mln. eurų Rusijos kariuomenės karo nusikaltimams Ukrainoje tirti. Tai užvakar lankydamasis Kijeve pareiškė Airijos užsienio reikalų ministras Saimonas Kovenėjus (Simon Coveney). Tuo metu aiškėja vis daugiau šiurpių detalių iš rusų surengtų žudynių Bučoje.

„Mes manome, kad ir galingiausios pasaulio šalys turi paisyti tarptautinės teisės", - sakė S.Kovenejus. Turi būti ištirta daugybė žiaurumų prieš Ukrainos gyventojus, kad už tą atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn.

Airija yra viena iš 39 šalių, kurios kreipėsi į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą Hagoje dėl Rusijos, tikėtina, Ukrainoje vykdomų karo nusikaltimų.

3 mln. eurų bus skirti Hagos teismo darbui paremti. Be to, Airija pasirengusi prisidėti prie galimo rusiškos naftos eksporto embargo, bendroje su kolega iš Ukrainos Dmytro Kuleba spaudos konferencijoje sakė ministras.

Tuo metu Bučoje toliau vyksta nužudytų civilių ekshumacija ir palaikų tyrimas. Ant beveik 85 proc. miestelyje žuvusių žmonių kūnų aptiktos šautinės žaizdos, vakar pranešė miestelio meras Anatolijus Fedorukas. „Ant beveik 85 proc. kūnų, kuriuos iki šiol iškėlėme iš masinių kapaviečių ar individualių kapų soduose, parkuose, aikštėse ir namų kiemuose, aptiktos šautinės žaizdos. Tas reiškia, kad Bučoje vyko sąmoningos, tyčinės žudynės", - teigė A.Fedorukas.

19:48 V. Zelenskis: paskutinių Mariupolio karių "eliminavimas" reikš derybų su Maskva pabaigą

Prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad eliminavus paskutinius Ukrainos karius, įstrigusius apgultame Mariupolio mieste, derybos su Maskva bus nutrauktos.

„Mūsų karių, mūsų vyrų (Mariupolyje) likvidavimas užbaigs bet kokias Ukrainos ir Rusijos derybas", - sakė V. Zelenskis interviu naujienų tinklalapiui „Ukrayinska pravda". - Tai bus aklavietė, nes mes nesiderame nei dėl savo teritorijų, nei dėl savo žmonių".

Vasario 24 dieną Rusijai įsiveržus į Ukrainą, strategiškai svarbus Mariupolio uostamiestis nukentėjo bene labiausiai.

Miesto užėmimas leistų Rusijai sausuma sujungti 2014 metais aneksuotą Krymo pusiasalį ir Maskvos remiamų separatistų valdomus regionus Ukrainos rytuose.

Netrukus po invazijos Rusijos kariai apsupo uostamiestį, tačiau menkiau ginkluota ir ne tokia gausi Ukrainos kariuomenė atsilaikė.

Rusijos kariai pamažu žengė į miestą, tačiau ukrainiečių pajėgų grupės ir toliau laikosi miesto milžiniškose metalurgijos ir sunkiosios technikos gamyklose, kurios turi didžiulį požeminių tunelių tinklą.

17:26 Maskva apkaltino Vokietiją kartu su JAV Ukrainoje įkūrus biologinių laboratorijų tinklą

Šeštadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad Vokietija kartu su Jungtinėmis Valstijomis dalyvavo atliekant biologinius tyrimus Ukrainoje.

„Remiantis patvirtinta informacija, Vokietijos pusė glaudžiai koordinavo savo veiklą biologinio saugumo srityje su kolegomis iš JAV, kurie Ukrainoje sukūrė mažiausiai 30 biologinių laboratorijų tinklą", - sakė M. Zacharova valstybiniam transliuotojui RT.

Šį darbą ji apibūdino kaip „pavojingus mokslinius tyrimus". Tačiau M. Zacharova nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį.

16:42 Kijevas: Rusija nelaisvėje laiko daugiau nei 1 000 Ukrainos karių ir civilių

Pasak Kijevo vyriausybės, Rusija nelaisvėje laiko apie 700 Ukrainos karių ir šimtus civilių.

„Jie yra paėmę į nelaisvę daugiau kaip 1 000 žmonių", - šeštadienį Ukrainos televizijai sakė vicepremjerė Iryna Vereščuk. Pasak jos, tarp jų yra apie 500 moterų.

Ukraina savo ruožtu paėmė į nelaisvę apie 700 Rusijos karių, pridūrė ji.

I. Vereščuk paragino Rusiją besąlygiškai paleisti civilius gyventojus. Nuo karo pradžios abi pusės kelis kartus keitėsi belaisviais.

Tikslus šiuo metu nelaisvėje laikomų žmonių skaičius nėra aiškus.

Rusijos žiniasklaidos duomenimis, separatistai vien rytiniame Ukrainos Donecko regione yra paėmę į nelaisvę daugiau kaip 3 000 ukrainiečių karių. Teigiama, kad apgultame Mariupolio uostamiestyje pasidavė daugiau kaip 1 000 jūrų pėstininkų. Ukraina tai neigia.

Jungtinės Tautos oficialiai užregistravo apie 2 000 civilių gyventojų, žuvusių nuo karo pradžios vasario 24 dieną. Tačiau JT, kaip ir Kijevo vyriausybė, daro prielaidą, kad tikrasis skaičius yra daug didesnis.

12:11 Tyčinis Ukrainos infrastruktūros naikinimas trukdo teikti pagalbą

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija teigia, kad atsitraukiančios Rusijos pajėgos tyčia naikina Ukrainos kelių infrastruktūrą ir trukdo teikti humanitarinę pagalbą buvusioms okupuotoms teritorijoms.

„Rusijos kariai, pasitraukdami iš šiaurės Ukrainos, dar labiau pablogino situaciją naikindami tiltus, dėliodami sausumos minas ir palikdami transporto priemones svarbiausiuose keliuose", - sakoma ministerijos tviterio žinutėje.

Černihivo mieste, kuriame prieš prasidedant karui gyveno apie 285 tūkst. žmonių, liko stovėti tik vienas pėsčiųjų tiltas per Desnos upę.

Pasak Ukrainos naujienų portalo unian.net, regioninė kelių tarnyba informavo, kad per karo veiksmus Černihivo regione buvo sugriauta arba apgadinta 16 tiltų ir viadukų. Tačiau Snovsko rajone žmonės bent vieną tiltą jau atstatė savo rankomis, nes netoliese esančių kaimų gyventojai negalėjo pasiekti rajono centro, nebuvo galimybės nuvykti į ligoninę ar atgabenti maisto.

11:12 Rusijos pajėgos smogė Ukrainos karinės technikos gamyklai Kijeve

Ankstyvą šeštadienio rytą Ukrainos sostinėje Kijeve buvo smogta karinės technikos gamyklai, pranešė AFP žurnalistas. Vos diena anksčiau Rusijos pajėgos bombardavo už miesto esantį raketų gamybos cechą.

Kijevo meras Vitalijus Klyčko socialinėje žiniasklaidoje paskelbė, kad sprogimai įvyko miesto Darnytskio rajone. Iš ten kilo dūmai, jame dirbo gausios gelbėtojų ir medikų pajėgos.

V. Klyčko „Telegram" kanale rašė, kad duomenys apie nukentėjusius asmenis dar tikslinami, ir prašė miesto gyventojų „neignoruoti oro pavojaus sirenų". Taip pat jis perspėjo išvykusius žmones kol kas negrįžti į miestą ir pasilikti saugesnėse vietose.

Pasak unian.net, ekspertai prognozuoja, kad gali suintensyvėti raketų smūgiai į Kijevo centrą. Tokiu būdu rusų pajėgos esą gali keršyti už raketinio kreiserio „Moskva" sunaikinimą.

Rusijos gynybos ministerija šeštadienį pranešė, kad jos pajėgos smogė karinės technikos gamyklai Kijeve. „Didelio tikslumo ilgojo nuotolio iš oro paleisti ginklai sunaikino ginkluotės gamyklos Kijeve gamybinius pastatus", - sakoma ministerijos pranešime „Telegram".

10:34 Vokietijos ministras: tankų tiekimas nereiškia įstojimo į karą

Vokietijos teisingumo ministro nuomone, sunkesnės ginkluotės, pavyzdžiui, tankų, tiekimas Ukrainai nebūtų įsitraukimas į karą su Rusija.

Nuo pat karo pradžios vasario pabaigoje Vokietijos politiką užgriuvo klausimas, kokią ginkluotę tiekti Ukrainai ir kaip greitai ją pristatyti.

Spaudimą tiesiogiai daro Kijevas, kurio vadovai ragina Vokietiją tiekti daugiau ginklų, kad padėtų kovoti su Rusijos kariuomene.

Socialdemokratų kancleris Olafas Scholzas atsisakė įsipareigoti siųsti sunkesnę ginkluotę, pavyzdžiui, tankus, sraigtasparnius ir lėktuvus, nors iš jo centro kairiosios koalicijos pasigirsta vis garsesnių balsų, reikalaujančių tiekti didesnę karinę paramą.

Teisingumo ministras Marco Buschmannas iš liberaliosios Laisvųjų demokratų partijos, mažiausios koalicijoje, laikraščiui „Welt am Sonntag" sakė, kad tarptautinėje teisėje ginklų tiekimas nelaikomas įsitraukimu į karą.

"Taigi, jei [Ukraina] naudojasi savo pagrįsta teise į savigyną, parama jai tiekiant ginklus negali reikšti įstojimo į karo veiksmus", - sakė jis pastabose, kurias šeštadienį matė naujienų agentūra dpa.

Jis pažymėjo, kad tai ne tik jo asmeninė, bet ir Vokietijos vyriausybės nuomonė.

M. Buschmanas teigė, kad Vokietija buvo viena pirmųjų šalių, pradėjusių sistemingai tirti galimus karo nusikaltimus Ukrainoje įtraukiant federalinę policiją ir generalinį prokurorą.

Tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bet kuriuo atveju būtų atleistas nuo atsakomybės, sakė M. Buschmanas. Tarptautinė teisė numato, kad negalima tirti veikiančių valstybių vadovų veiksmų.

09:45 Žiniasklaida: Rusija sunerimusi dėl JAV siunčiamos ginkluotės Ukrainai

Rusija pateikė oficialią notą Jungtinėms Valstijoms dėl karinės pagalbos Ukrainai ir perspėjo apie „nenuspėjamas pasekmes", jei modernios ginkluotės siuntos bus siunčiamos toliau, pranešė JAV žiniasklaida.

Šią savaitę Maskva diplomatinėje notoje įspėjo JAV ir NATO nesiųsti Kijevui „jautriausių" ginklų, kuriuos šis galėtų panaudoti kare su Rusija, teigdama, kad tokios siuntos „pakursto" situaciją ir gali turėti „nenuspėjamų pasekmių", pranešė „Washington Post".

Perspėjimas buvo pareikštas tą pačią savaitę, kai JAV prezidentas Joe Bidenas pažadėjo Ukrainai skirti naują 800 mln. dolerių karinės pagalbos paketą, įskaitant sraigtasparnius, haubicas ir šarvuočius.

„Tai, ką rusai mums sako privačiai, yra būtent tai, ką mes sakome pasauliui viešai - kad didžiulė pagalba, kurią mes teikiame savo partneriams Ukrainoje, yra nepaprastai veiksminga", - „Washington Post" citavo aukšto rango administracijos pareigūną, kuris kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.

Valstybės departamentas atsisakė komentuoti pranešimus apie oficialią notą. „Mes nepatvirtiname jokio privataus diplomatinio susirašinėjimo", - sakė Valstybės departamento atstovas žiniasklaidai.

„Bet galime patvirtinti, kad kartu su sąjungininkais ir partneriais teikiame Ukrainai milijardų dolerių vertės saugumo pagalbą, kurią mūsų partneriai Ukrainoje naudoja nepaprastai efektyviai gindami savo šalį nuo neišprovokuotos Rusijos agresijos ir siaubingų smurto aktų", - sakė jis.

Kaip rašo laikraštis „New York Times", remdamasis JAV pareigūnais, nota buvo išsiųsta įprastais kanalais ir jos nepasirašė joks aukštas Rusijos pareigūnas.

Tokia oficiali korespondencija rodo, kad Rusija yra sunerimusi dėl JAV teikiamos materialinės paramos Ukrainai, CNN sakė neįvardytas JAV pareigūnas.

CNN taip pat pranešė, kad vienas su dokumentu susipažinęs šaltinis teigė, jog nota gali reikšti, kad Maskva ruošiasi užimti agresyvesnę poziciją JAV ir NATO atžvilgiu, invazijai į Ukrainą tęsiantis.

Apie naują pagalbos ginklais siuntą J. Bidenas trečiadienį telefonu pranešė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, Rusijai sutelkiant savo pajėgas rytuose, į naują septynias savaites trunkančio karo fronto liniją.

„Rusijai ruošiantis intensyvinti puolimą Donbaso regione, JAV ir toliau teiks Ukrainai pajėgumus apsiginti, - sakė J. Bidenas. - Šį naują pagalbos paketą sudarys daugelis mūsų jau suteiktų itin veiksmingų ginklų sistemų ir nauji pajėgumai, pritaikyti platesniam puolimui, kurį Rusija greičiausiai pradės rytų Ukrainoje".

V. Zelenskis savo ruožtu tviteryje parašė, kad jis su J. Bidenu aptarė „papildomą gynybinės ir galimos makrofinansinės pagalbos paketą".

Naujoji pagalba apima kai kurią sunkesnę įrangą, kurią Vašingtonas anksčiau atsisakė suteikti Kijevui, baimindamasis eskaluoti konfliktą su branduolinį ginklą turinčia Rusija, ir teikiama po to, kai Ukrainos kariuomenei jau buvo suteikta ankstesnė pagalba ginklais.

07:24 V. Zelenskis: kare žuvo iki 3 000 Ukrainos karių

Prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Ukrainos pareigūnų skaičiavimu, daugiau kaip 50 dienų trunkančiame kare su Rusija jau žuvo apie 2 500-3 000 Ukrainos karių.

Civilių gyventojų aukas, ypač rusų okupuotose teritorijoje suskaičiuoti sudėtinga, penktadienį jis sakė JAV transliuotojui CNN.

Plačiame interviu, kurio ištraukos buvo paskelbtos penktadienį, V. Zelenskis pridūrė, kad apie 10 tūkst. Ukrainos karių buvo sužeisti ir kad „sunku pasakyti, kiek jų išgyvens".

V. Zelenskis palygino šiuos skaičius su žuvusiais Rusijos pusėje - apie 19-20 tūkst. karių.
Vakarų vertinimais, Rusija neteko kelių tūkstančių karių. Maskva neseniai kalbėjo apie maždaug 1 350 žuvusių savo karių.

2022-04-15 ĮVYKIAI

20:55 V. Zelenskis pritaria CŽA direktoriui, sakančiam, kad Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Rusija gali panaudoti branduolinius ginklus iš nevilties, kad žlunga jos invazija, paantrindamas CŽA direktoriaus Williamo Burnso komentarams.

Paklaustas apie tokią grėsmę, V. Zelenskis sakė, kad „visas pasaulis" turėtų nerimauti, jog Rusija „pradėjo kalbėti apie... branduolinius arba cheminius ginklus".

„Jie gali tai padaryti, tikrai gali, - sakė jis CNN. - Jiems žmonių gyvybė yra niekas... ne bijokime, o būkime pasirengę".

W. Burnsas ketvirtadienį sakė, kad Rusijos nesėkmės mūšio lauke padidino riziką, kad prezidentas Vladimiras Putinas gali panaudoti taktinį arba mažo galingumo branduolinį ginklą.

Kremlius teigė, kad netrukus po vasario 24 dieną prasidėjusio puolimo paskelbė aukštą Rusijos branduolinių pajėgų parengtį, tačiau JAV teigia nepastebėjusios jokių neįprastų branduolinio judėjimo požymių.

Rusijos karinėje doktrinoje laikomasi principo „eskaluoti siekiant deeskaluoti", pagal kurį, norint susigrąžinti iniciatyvą kare, gali būti panaudotas nedidelis branduolinis ginklas.

JAV prezidentas Joe Bidenas yra „labai susirūpinęs, kad būtų išvengta trečiojo pasaulinio karo, kad nebūtų pasiekta riba, kai branduolinis konfliktas tampa įmanomas", - sakė W. Burnsas.

20:55 Ukrainoje į saugią vietą evakuota dar 2 800 žmonių

Ukrainos duomenimis, daugiau kaip 2 800 žmonių pavyko ištrūkti iš ypač apsiaustų teritorijų šalies rytuose. Apie 2 500 pabėgėlių penktadienį atvyko į Zaporižės miestą šalies pietuose. 363 jų buvo iš smarkiai sugriauto Mariupolio, „Telegram" kanale rašė vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Prieš tai Charkivo srities prokuratūra pranešė, kad apšaudžius pabėgėlių autobusus žuvo septyni žmonės. 27 asmenys per rusų karių ataką Borovos vietovėje buvo sužeisti. Nepriklausomai šių duomenų patikrinti negalima.

Rusijos karas prieš kaimyninę šalį tęsiasi jau daugiau kaip septynias savaites. Jungtinės Tautos nuo tada patvirtino maždaug 2 000 civilių žūtį. Tačiau iš tikrųjų aukų skaičius gali būti daug didesnis.

19:35 Dauguma aukų Bučoje buvo nušautos, teigia Ukrainos policijos vadovas

Dauguma žmonių, nužudytų Bučoje, mieste, esančiame netoli Ukrainos sostinės, neseniai atkovotame iš Rusijos pajėgų, mirė nuo šautinių žaizdų, penktadienį pranešė regiono policijos viršininkas.

„95 procentus žmonių nušovė snaiperiai arba jie buvo nušauti rankiniais ginklais", - Kijevo regiono policijos vadovo Andrijaus Nebitovo žodžius spaudos konferencijoje citavo naujienų agentūra „Interfax Ukraine".

„Rusijos okupacijos metu žmonės buvo tiesiog šaudomi gatvėse. Tai užfiksuotas faktas. 21 amžiuje tokių nusikaltimų neįmanoma nuslėpti. Juos matė liudininkai, taip pat jie buvo užfiksuoti vaizdo kameromis", - pridūrė jis.

Prancūzijos nacionalinės žandarmerijos teismo medicinos departamento ekspertų grupė jau kelias dienas dirba, kad ištirtų ir identifikuotų asmenis, palaidotus didžiausioje iki šiol aptiktoje masinėje kapavietėje nuniokotame mieste.

Pasaulį sukrėtė, kaip įtariama, Rusijos pajėgų smurtas Bučoje. Per kruviną, mėnesį trukusią Rusijos kariuomenės apgultį vietos gyventojai patys laidojo kūnus.

Rusams pasitraukus, civiliais drabužiais apsirengusių vyrų kūnai, kai kurie su surištomis rankomis, buvo rasti gulintys gatvėse.

Nuo to laiko buvo aptiktos kelios masinės kapavietės. Bučos meras Anatolijus Fedorukas sako, kad po Rusijos karių pasitraukimo rasta daugiau kaip 400 kūnų.

Hagoje įsikūręs Tarptautinis baudžiamasis teismas, nagrinėjantis žmogaus teisių pažeidimus, turi savo tyrėjų Ukrainoje, o jo vadovas apibūdino šalį kaip „nusikaltimo vietą".

18:30 Rusija išsiunčia 18 ES delegacijos darbuotojų

Penktadienį Maskva pranešė, kad 18 ES misijos Rusijoje diplomatų buvo paskelbti nepageidaujamais asmenimis ir turi palikti šalį.

„Aštuoniolika ES delegacijos Rusijoje darbuotojų buvo paskelbti „persona non grata" ir artimiausiu metu turės palikti Rusijos Federacijos teritoriją", - sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

18:20 Šiaurės Makedonija išsiunčia dar šešis Rusijos diplomatus

Šiaurės Makedonija išsiunčia iš šalies dar šešis Rusijos diplomatus. Tai penktadienį Skopjėje pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Šie diplomatai savo veikla pažeidė galiojančias tarptautinės teisės nuostatas, reglamentuojančias diplomatinių atstovybių darbą, sakoma pranešime.

Diplomatų išsiuntimo kontekste ši formuluotė paprastai reiškia, kad asmenys užsiėmė šnipinėjimo veikla.

Tai jau antras Rusijos diplomatų išsiuntimas iš Šiaurės Makedonijos nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios vasario 24 dieną. Kovo 28-ąją Skopjė išsiuntė penkis rusų diplomatus.

18:05 Ukraina: Rusija pirmą kartą atakavo Mariupolį tolimojo nuotolio bombonešiais

Rusija, Ukrainos gynybos ministerijos duomenimis, pirmą kartą nuo invazijos pradžios panaudojo tolimojo nuotolio bombonešius Mariupolio uostamiesčiui pulti, praneša agentūra „Reuters".

Rusija mėgina užimti ne tik daug savaičių apsiaustą uostamiestį, bet ir Rubižnės ir Popasnos vietoves, sakė ministerijos atstovas Oleksandras Motucianikas. Jis pabrėžė, kad Rusijos pajėgos iki šiol nėra visiškai užėmusios Mariupolio ir kad ten toliau vyksta gatvių mūšiai. Kovos, be kita ko, vyksta prie Iljičiaus plieno gamyklos ir uosto teritorijoje.

Rusija tuo tarpu paskelbė, kad visiškai užėmė plieno gamyklą.

17:40 Maskva: ES neturi protingos alternatyvos rusiškai naftai ir dujoms

Rusijos energetikos ministrui Aleksandrui Novakui nedaro įspūdžio Europoje vykstančios diskusijos dėl galimo rusiškų dujų ir naftos importo draudimo. „Protingos alternatyvios šiems energijos ištekliams iš Rusijos praktiškai nėra. Turint omenyje Rusijos užimamą rinkos dalį, tampa akivaizdu, kad be rusiškų energijos resursų neįmanoma garantuoti Europos energetinio saugumo", - rašė A. Novakas straipsnyje specializuotame žurnale „Energetičeskaja Politika".

Pasak ministro, dar prireiks 5-10 metų, kol ES galės visiškai pakeisti rusišką naftą ir dujas. Nei JAV, nei OPEC šalys esą neturi pakankamai pajėgumų, kad galėtų gretai padėti europiečiams. „Todėl Europos pramonės likimas ir ES piliečių gerovė visiškai priklauso nuo ES lyderių priimamų sprendimų racionalumu", - rašė A. Novakas. Kartu jis gynė Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimą už dujas mokėti rubliais.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje Vakarai paskelbė Maskvai sankcijas. Europa, be to, nori mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų.

16:20 Rusija užblokavo Prancūzijos radijo stoties RFI interneto svetainę

Rusijos žiniasklaidos priežiūros institucija „Roskomnadzor" penktadienį užblokavo prieigą prie Prancūzijos radijo stoties RFI interneto svetainės, nes ji esą pažeidė įstatymą, draudžiantį skleisti melagingą ar ekstremistinę informaciją.

Kaip radijo stotis pažeidė įstatymą, institucija nenurodė.

RFI interneto svetainė buvo įtraukta į „Roskomnadzor" užblokuotų interneto svetainių duomenų bazę, o AFP žurnalistai Maskvoje negalėjo pasiekti šios radijo stoties interneto svetainių anglų, prancūzų ir rusų kalbomis.

Penktadienį ji taip pat užblokavo prieigą prie nepriklausomo naujienų leidinio „The Moscow Times" interneto svetainės rusų kalba dėl jo pranešimų apie Ukrainą.

16:00 CŽV: apimta „desperacijos", Rusija gali panaudoti mažesnės galios branduolinį ginklą

JAV Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) įspėja, kad Rusija kare prieš Ukrainą gali panaudoti mažesnės galios branduolinius ginklus.

„Galima desperacija" dėl karinių nesėkmių gali paskatinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną panaudoti „taktinius atominius ginklus ar trumpojo nuotolio branduolinius ginklus", sakė CŽV direktorius Williamas Burnsas. „Žinoma, kad mes labai sunerimę", - sakė jis, tačiau pabrėžė, kad ko kas „nėra daug praktinių įrodymų", kad rengiamasi šių ginklų panaudojimui.

Rusija turi arsenalą taktinių atominių ginklų, kurių galia mažesnė nei bombų, kurias JAV per Antrąjį pasaulinį karą numetė ant Hirošimos ir Nagasakio.

15:31 JT: jau penki milijonai žmonių pabėgo nuo karo Ukrainoje

Penktadienį paskelbtais Jungtinių Tautų duomenimis, nuo Rusijos sukelto karo iš Ukrainos jau pabėgo daugiau kaip penki milijonai žmonių.

JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) duomenimis, valstybės sieną kirto 4 796 245 ukrainiečių, o JT Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, į kaimynines šalis taip pat pabėgo beveik 215 tūkst. trečiųjų šalių piliečių.

14:39 Rusija smogė raketų gamyklai netoli Kijevo

Ukrainos karinė gamykla netoli Kijevo, kurioje buvo gaminamos raketos, kuriomis, kaip įtariama, buvo atakuotas Rusijos karo laivas „Moskva", buvo iš dalies sunaikinta per naktinius Rusijos smūgius, penktadienį įvykio vietoje matė AFP žurnalistas.

Netoli Kijevo tarptautinio Žulianų oro uosto esančios gamyklos „Vizar" cechas ir administracinis pastatas buvo smarkiai apgadinti.

Rusija jau anksčiau buvo paskelbusi, kad smogė gamyklai jūrinėmis ilgojo nuotolio raketomis „Kalibr".

Smūgis buvo suduotas kitą dieną po to, kai Ukraina pareiškė sunaikinusi Rusijos karo laivą „Moskva", kuris, pasak Maskvos, vėliau nuskendo.

Ukrainos valstybinės ginklų gamintojos „Ukroboronprom" interneto svetainėje paskelbtame pranešime teigiama, kad „Vizar" gamykloje buvo gaminamos raketos „Neptun".

Netoliese esančių medienos dirbtuvių savininkas Andrejus Sizovas sakė, kad smūgiai buvo suduoti naktį.

„Apie 1.30 val. nakties man paskambino apsaugininkas, nes buvo surengtas oro antskrydis, - sakė jis AFP. - Buvo penki smūgiai. Mano darbuotojas buvo biure ir sprogimo banga jį pargriovė".

Jis sakė manantis, kad Rusija keršija už karo laivą „Moskva".

Ukrainos pietinio Odesos regiono gubernatorius Maksimas Marčenka ketvirtadienį sakė, kad Ukrainos kariuomenė rusų laivui „Moskva" smogė raketomis „Neptun".

 

13:46 Ukraina: Rusija apšaudė evakuacinius autobusus Charkovo srityje, yra aukų

Rusijos kariuomenė Charkovo srityje apšaudė autobusus su evakuojamais gyventojais. Septyni žmonės žuvo, o dar 27 buvo sužeisti.

Tai pranešė naujienų agentūra UNIAN, remdamasi Charkovo srities prokuratūros spaudos tarnyba.

Ukrainos pareigūnų duomenimis, evakuaciniai autobusai pakliuvo į apšaudymą Iziumo rajono Borovajos gyvenvietėje balandžio 14 d.

„Charkovo srities prokuratūrai vadovaujant pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo, susijusio su tyčiniu nužudymu", - sakoma pranešime.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Kaip pažymi UNIAN, vienas iš labiausiai nukentėjusių Ukrainos miestų yra Charkovas. Nuo balandžio 14 d. iš Charkovo kursuoja nemokami evakuaciniai traukiniai, bet į juos sunku patekti.

12:49 Rusija tvirtina kontroliuojanti Mariupolyje esančią Iljičiaus vardo plieno gamyklą

Rusijos kariuomenė tvirtina visiškai perėmusi Ukrainos Mariupolio uostamiestyje esančios Iljičiaus vardo plieno gamyklos kontrolę.

„Mariupolio mieste per Rusijos ginkluotųjų pajėgų ir Donecko liaudies respublikos dalinių atakas iš Ukrainos nacionalistų visiškai išlaisvinta Iljičiaus vardo plieno gamykla", - pareiškė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

Ukraina šių pranešimų nepatvirtino, tačiau šalies jūrų pėstininkų 36-osios brigados vadas Serhijus Volyna sakė laikraščiui „Ukrainskaja Pravda", kad situacija mieste šiuo metu „kritiška". Pasak jo, Mariupolį pavyktų išlaisvinti tik įvykdžius sparčią karinę operaciją ar radus politinį sprendimą.

11:48 Penktadienį Ukrainoje atidaromi devyni humanitariniai koridoriai

Penktadienį Ukrainos rytuose atidaromi devyni humanitariniai koridoriai civilių evakuacijai. Tai pranešė šalies vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Pasak jos, su Rusijos kariuomene susitarta dėl maršrutų Donecko, Luhansko ir Zaporožės srityse.

Ketvirtadienį humanitariniais koridoriais iš viso evakuota 2 550 civilių.

Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną iš Ukrainos jau pasitraukė daugiau kaip 4,7 mln. žmonių.

11:06 Maskva grasina suintensyvinti smūgius Kijevui

Rusijos gynybos ministerija penktadienį pagrasino, kad, reaguodama į bet kokias atakas Rusijos teritorijoje, suintensyvins smūgius Ukrainos sostinei Kijevui.

Prieš tai Maskva apkaltino Ukrainos ginkluotąsias pajėgas surengus atakas Rusijos pasienio miestuose.

„Reaguojant į bet kokias nacionalistinio režimo Kijeve teroristines atakas ar sabotažą Rusijos teritorijoje, Kijeve padaugės raketų atakų", - sakoma ministerijos pranešime ir priduriama, esą Rusijos kariuomenė vėlų ketvirtadienį „Kalibr" raketomis smūgiavo netoli Kijevo esančiai karinei gamyklai.

10:35 Ukraina praneša, kad per naujus Rusijos antskrydžius šalies rytuose žuvo penki žmonės

Ukraina penktadienį pranešė, kad per naujus Rusijos kariuomenės antskrydžius šalies rytuose žuvo penki žmonės.

Penktadienį paskelbtoje prezidentūros ataskaitoje teigiama, kad du žmonės žuvo Luhansko, o dar trys - Donecko srityje. Joje priduriama, kad „mūšiai tęsiasi prie visos fronto linijos" Donecke.

Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad sostinės Kijevo srityje išsidėsčiusiame Vasilkivo mieste nugriaudėjo keli sprogimai ir buvo aktyvuotos oro gynybos sistemos.

Rusijos karinės pajėgos anksčiau paskelbė, kad dabar visą savo dėmesį skirs Ukrainos rytams.

09:32 JT: masinis pabėgėlių grįžimas į Ukrainą komplikuoja humanitarines problemas

Į Ukrainą jau grįžo 870 tūkst. pabėgėlių, palikusių šalį prasidėjus plataus masto karui su Rusija. Kasdien grįžta apie 30 tūkst. žmonių.

Tai pranešė JT, remdamosi Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos duomenimis.

Pasak organizacijos atstovų, masinis pabėgėlių grįžimas komplikuoja humanitarines problemas Ukrainos teritorijoje.

JT duomenimis, nuo karo pradžios savo namus turėjo palikti mažiausiai 11,7 mln. ukrainiečių. Iš jų daugiau kaip 4,6 mln. išvyko į kitas šalis, o 7,1 mln. tapo perkeltaisiais asmenimis Ukrainoje.

JT prognozuoja, kad migracija atgal į Ukrainą toliau didės. „Tai neišvengiamai sukels naujų problemų humanitariniam reagavimui į krizę, kadangi žmonėms bus reikalinga parama reintegruojantis į savo bendruomenes arba ieškant priimančių bendruomenių, jeigu grįžti į savo namus yra neįmanoma arba netikslinga", - sakoma JT humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) pranešime.

UNIAN primena JT prognozes, jog devyni iš dešimties ukrainiečių gali susidurti su skurdu, jeigu karas su Rusija nesibaigs kitąmet.

08:50 Ukraina: Rusijos karinių pajėgų smūgiai dabar daugiausiai nukreipti į miestus Luhansko srityje

Rusijos karinių pajėgų smūgiai dabar daugiausiai nukreipti į Rytų Ukrainą, siekiant užimti Luhansko srityje esančius Popasnos ir Rubižnės miestus. Tai penktadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Tačiau, štabo duomenimis, jų pastangos iki šiol buvo bevaisės.

Kijevas prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis Ukrainos rytuose įvyks didelio masto Rusijos puolimas.

Generalinis štabas taip pat pranešė, kad per pastarąją parą Luhansko ir Donecko srityse buvo atremtos atakos aštuoniose vietovėse. Jų metu sunaikinti keli rusų tankai ir viena artilerijos sistema.

07:55 Kijeve nugriaudėjo keli sprogimai

Naktį į penktadienį Ukrainos sostinėje Kijeve nugriaudėjo keli sprogimai, praneša BBC.

Ukrainos parlamento narė Lesia Vasylenko tviteryje parašė, kad „vienas po kito" pasigirdo trys sprogimai.

Vienas liudininkas sakė BBC korespondentui, kad jie įvyko sostinės pietvakariuose.

07:35 Meras: ant beveik 85 proc. Bučoje žuvusių žmonių kūnų aptiktos šautinės žaizdos

Ant beveik 85 proc. Ukrainos Bučos miestelyje žuvusių žmonių kūnų aptiktos šautinės žaizdos. Tai, remdamasis miestelio meru Anatolijumi Fedoruku, praneša portalas „Ukrinform".

„Ant beveik 85 proc. kūnų, kuriuos iki šiol iškėlėme iš masinių kapaviečių ar individualių kapų soduose, parkuose, aikštėse ir namų kiemuose, aptiktos šautinės žaizdos. Tai reiškia, kad Bučoje vyko sąmoningos, tyčinės žudynės", - teigė A. Fedorukas.

Meras nurodė, kad kūnų iškėlimas iš masinės kapavietės Šv. Andriejaus bažnyčios teritorijoje veikiausiai bus užbaigtas penktadienį, balandžio 15 d.

07:15 Ukrainos parlamentarai pripažino Rusiją teroristine valstybe

Ukrainos parlamentas pripažino Rusiją teroristine valstybe ir uždraudė šalyje naudoti su Maskvos pradėtu karu susijusius simbolius.

Ketvirtadienį atitinkamam įstatymui pritarė 354 parlamentarai, „Telegram" tinkle pranešė parlamento narys Jaroslavas Želesniakas. Tam, kad įstatymas būtų priimtas, buvo reikalingi tik 226 balsai.

„Rusijos Federacija yra teroristinė valstybė, vienas jos politinio režimo tikslų yra Ukrainos žmonių genocidas, fizinis Ukrainos piliečių naikinimas ir masinis jų žudymas", - teigiama įstatyme.

Juo taip pat uždraudžiamas Rusijos ginkluotųjų pajėgų ir kitų Rusijos valdžios institucijų simbolių naudojimas, o Rusijos režimas pripažįstamas „neonacistiniu totalitariniu režimu".

06:55 Prancūzija perkelia savo ambasadą Ukrainoje atgal į Kijevą

Prancūzija ketvirtadienį paskelbė, kad šalies ambasada Ukrainoje netrukus bus perkelta atgal į Kijevą. Prasidėjus Rusijos invazijai, kovo pradžioje visa jos veikla buvo vykdoma vakariniame Lvovo mieste.

„Šis perkėlimas įvyks netrukus ir leis Prancūzijai pagilinti savo paramą Ukrainai visose srityse", - sakoma Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Apie tai Ukrainos užsienio reikalų minisrui Dmytro Kulebai ketvirtadienį per pokalbį telefonu pranešė Prancūzijos diplomatijos vadovas Jeanas-Yvesas Le Drianas.

Nepaisant ambasados perkėlimo, Prancūzija ir toliau rekomenduoja savo piliečiams nevykti į Ukrainą, įskaitant sostinę Kijevą.

06:41 Gubernatorius: nuo karo pradžios Charkovo srityje jau žuvo 503 civiliai

Ukrainos Charkovo srityje nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną jau žuvo mažiausiai 503 civiliai, ketvirtadienį pranešė šios srities gubernatorius Olegas Sinegubovas.

Pasak jo, tarp aukų - 24 vaikai. „Tai nekalti civiliai, mes neatleisime jiems už nė vieną gyvybę!" - „Telegram" tinkle parašė jis.

Prasidėjus invazijai, Charkovas tapo vienu pagrindinių Rusijos kariuomenės taikinių. Čia nuolat vyksta bombardavimas.

06:27 Ukraina praneša, kad ketvirtadienį humanitariniais koridoriais evakuota 2 550 civilių

Ketvirtadienį Ukrainoje humanitariniais koridoriais pavyko evakuoti 2 550 civilių, pranešė vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Pasak jos, apie 2 300 žmonių, įskaitant 290 Mariupolio gyventojų, atvyko į Zaporožę, o dar 220 žmonių evakuota Luhansko srityje.

Artimiausiu metu numatomas didelio masto Rusijos puolimas Ukrainos rytuose.

06:16 V. Zelenskis padėkojo ukrainiečiams už 50 priešinimosi Rusijos invazijai dienų

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo savo tautiečiams už 50 priešinimosi brutaliai Rusijos invazijai dienų.

„Ačiū Dievui, Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir mūsų žmonės apgynė didžiąją dalį mūsų šalies, - vėlų ketvirtadienį paskelbtame vaizdo kreipimesi teigė V. Zelenskis. - 50 priešinimosi dienų yra pasiekimas. Milijonų ukrainiečių pasiekimas."

Prezidentas nurodė prisimenantis pačią pirmąją Rusijos invazijos dieną. „Švelniai tariant, niekas nebuvo tikras, kad mes liksime gyvi", - kalbėjo V. Zelenskis. Esą daugybė žmonių patarė jam išvykti iš šalies, tačiau jie nežinojo, kokie ukrainiečiai drąsūs ir kaip jie vertina laisvę „gyventi taip, kaip nori".

Ukrainos lyderis kartu padėkojo ir visiems jo šalį palaikantiems žmonėms. Jis tikino, kad per šias 50 dienų pasikeitė jo požiūris į daugelį politinių lyderių. Pasak V. Zelenskio, nepasiturintieji buvo „labai dosnūs", o tie, kurie kitų nebuvo vertinami rimtai, parodė savo ryžtą.

Tačiau prezidentas pabrėžė, kad buvo ir tokių politikų, kurie elgėsi taip, lyg neturėtų jokių įgaliojimų.

05:43 Pirmosios medikų komandos iš Lietuvos išvyksta į Ukrainą

Pirmosios dvi medikų komandos penktadienį išvyksta į Ukrainą. Teikti medicininę pagalbą iškeliauja 24 medikai.

„Į Ukrainą yra pasiruošusios vykti dvi gydytojų komandos. Kiekvienoje yra po 4 gydytojus ir 8 slaugytojus. Vos tik gavome pagalbos prašymą iš kolegų Ukrainoje, iškart pradėjome organizavimo darbus ir sulaukėme daugiau nei 300 savanorių medikų.

Labai didžiuojamės mūsų šalies medikais, kurie, nepaisydami pandeminio nuovargio, rado jėgų dar vienam kilniam tikslui", - komentuoja Marius Čiurlionis, Sveikatos apsaugos ministerijos patarėjas.

Reikalinga pagalba operacinėse

Anot M. Čiurlionio, medikai išvykti buvo pasiruošę kovo pradžioje, tačiau procesas užtruko pačioje Ukrainoje. Nors vyko nuolatinis bendravimas su medicinos įstaigomis Ukrainoje, tačiau ilgą laiką nebuvo aišku, kuriose teritorijose ir ligoninėse medikų reikia labiausiai.

Sveikatos apsaugos ministerija jau yra išsiuntusi į Ukrainos teritoriją medicininę paramą - apsaugos priemonių, vaistinių preparatų. Taip pat Ukrainos ligoninėms šiuo metu labai trūksta medikų, kurie galėtų pagelbėti operacijų metu, gydyti traumas bei įvairius sužeidimus. Visi medikai, prieš keliaudami į Ukrainos teritoriją, turėjo dalyvauti Lietuvos kariuomenės surengtuose mokymuose.

„Sulaukėme prašymo atsiųsti anestiozologų, reanimatologų, ortopedų-traumatologų, chirurgų. Kitaip tariant, labiausiai reikalinga pagalba atlikti operacijoms, gydyti traumas, sužeidimus. Visi medikai dalyvavo Lietuvos kariuomenės surengtuose mokymuose, kad būtų pasiruošę įvairioms situacijoms", - teigia SAM patarėjas M. Čiurlionis.

Kol kas nėra aišku, ar į Ukrainą bus siunčiama daugiau medikų komandų. Lietuvoje savanorių gydytojų pakanka, tačiau neaišku, ar jų pagalbos prireiks Ukrainoje.

„Medikai Ukrainoje bus 2 savaites - tai standartinis misijos laikotarpis. Spręsdami dėl tolesnių komandų misijų, stebėsime poreikį ir vertinsime, kaip seksis pirmosioms komandoms", - komentuoja M. Čiurlionis.

Medikai į Ukrainą keliauja ne tuščiomis - kartu gabenama didelė medikamentų ir medicinos priemonių siunta.

Iš Vilniaus medikus išlydės sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

2022-04-14 ĮVYKIAI

19:10 Ukrainos parlamentas Rusijos kariuomenės veiksmus pripažino „genocidu"

Ukrainos parlamentas ketvirtadienį pritarė rezoliucijai, kurioje Rusijos kariuomenės veiksmai šalyje pripažįstami „genocidu".

„Rusijos ginkluotųjų pajėgų veiksmai yra ne tik agresijos nusikaltimas, bet jais siekiama sistemingai ir nuosekliai naikinti ukrainiečių tautą, jos tapatybę ir atimti teisę į apsisprendimą bei nepriklausomą vystymąsi", - sakoma tekste, kuriam pritarė 363 įstatymų leidėjų dauguma.

Be to, kaip praneša Ukrainos naujienų portalas unian.net, 354 parlamento nariai balsavo už įstatymą, kuriuo uždraudžiama bet kokia prorusiška propaganda, raidės „Z" ir „V", naudojamos kaip Rusijos kariuomenės invazijos simbolika, o pati Rusija pripažinta teroristine valstybe.

19:00 Kijevas atmeta Maskvos kaltinimus dėl atakų Rusijos pasienio rajonuose

Kijevas ketvirtadienį atmetė Maskvos teiginius, kad Ukrainos pajėgos vykdė išpuolius abiejų šalių pasienyje, įskaitant smūgį, per kurį, Rusijos teigimu, buvo sužeisti septyni žmonės.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame pareiškime savo ruožtu apkaltino Rusiją rengiant „teroro atakas" savo teritorijoje, kad šalyje sukeltų „antiukrainietišką isteriją".

„Rusijos pasienyje buvo įvykdyti keli teroristiniai išpuoliai, dėl kurių Rusijos vadovybė kaltina Ukrainos diversines ir žvalgybines grupuotes", - priduriama pranešime.

Anksčiau Rusija apkaltino Ukrainą, kad ji pasiuntė sraigtasparnius bombarduoti miestelio pietinėje Briansko srityje, pranešusi, kad per apšaudymą buvo sužeisti aštuoni žmonės.

17:45 E. Macronas: kaltinimai Rusijai genocidu gali dar labiau įplieksti karą Ukrainoje

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį sakė, kad kaltinimas Rusijai vykdant genocidą Ukrainoje gali dar labiau paskatinti karo plitimą, ir gynė savo sprendimą nevartoti šio termino.

„Žodis „genocidas" turi reikšmę ir turi būti vartojamas teisiškai, o ne politiškai", - sakė E. Macronas radijui „France Bleu" per kelionę į Šiaurės Prancūziją.

„Valstybės, kurios mano, kad tai yra genocidas, pagal tarptautinę teisę privalo įsikišti. Ar žmonės to nori? Nemanau", - aiškino jis.

Pasak jo, tai reikštų, kad jos taptų „kariaujančiomis šalimis" šiame kare, o tai galėtų įtraukti į konfliktą Vakarų šalis, priklausančias NATO.

„Visi turi išlaikyti saiko jausmą, tai nepadeda Ukrainai... įsivelti į žodines eskalacijas, nepadarius visų išvadų", - pridūrė jis.

E. Macronas atskleidė, kad ketvirtadienio rytą kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuris buvo pažadėjęs aptarti genocido termino vartojimą su E. Macronu.

Trečiadienį V. Zelenskis nesutiko su E. Macrono atsisakymu vartoti žodį „genocidas" ir su tuo, kad jis ukrainiečius ir rusus apibūdino kaip „broliškas tautas".

„Tokie dalykai mums labai skaudūs", - sakė V. Zelenskis.

Kitas jų pokalbis numatytas vėliau ketvirtadienį, sakė E. Macronas.

V. Zelenskis ne kartą yra pavadinęs Rusijos karinį puolimą „genocidu" - šį terminą pirmą kartą penktajame dešimtmetyje pavartojo lenkų teisininkas Raphaelis Lemkinas.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau taip pat pavartojo šį žodį, tačiau kiti, pavyzdžiui, E. Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, jo vengia.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas taip pat atsisakė kalbėti apie genocidą.

„Genocidas yra griežtai apibrėžtas tarptautinėje teisėje. O Jungtinėse Tautose mes remiamės galutiniu teisiniu sprendimu, kurį priima atitinkamos teisminės institucijos", - sakė jis ketvirtadienį.

1948 metų JT genocido konvencijoje genocidas apibūdinamas kaip veiksmai, kuriais siekiama „visiškai ar iš dalies sunaikinti nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę".

Nyderlandų Leideno universiteto tarptautinės viešosios teisės profesorė Cecily Rose agentūrai AFP sakė, kad šį terminą „politikai turėtų vartoti labai atsargiai ir, pageidautina, remdamiesi nepriklausoma faktų nustatymo institucija".

15:35 Po apsikeitimo belaisviais su Rusija namo grįžta 30 Ukrainos piliečių

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad prezidento Volodymyro Zelenskio įsakymu į šalį grąžinama 30 karo belaisvių, kuriais buvo apsikeista su Rusija.

„Buvo sugrąžinti penki karininkai ir 17 karių. Taip pat buvo paleisti aštuoni civiliai, tarp jų viena moteris. Iš viso šiandien namo grįžta 30 mūsų piliečių", - sakoma vicepremjerės Irynos Vereščuk pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.

15:25 Ukraina teigia, kad Rusija paleido du į nelaisvę paimtus jos lakūnus

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad buvo paleisti du praėjusį mėnesį Maskvos pajėgų paimti į nelaisvę ir Rusijoje laikyti karo lakūnai, bet išsamios informacijos apie jų sugrįžimą nepateikė.

„Du Ukrainos lakūnai, kuriuos Rusijos okupantai laikė nelaisvėje, buvo paleisti", - sakoma Ukrainos gynybos ministerijos pranešime socialinėje žiniasklaidoje.

Pranešime nurodoma, kad šie vyrai - tai Ivanas Pepeliaško ir Oleksijus Čyžas, ir teigiama, kad jie buvo sulaikyti kovo pradžioje Ukrainos šiaurinėje Černigivo srityje esančiame kaime.

Pasak pranešimo, lakūnai buvo laikomi keliose vietose, o paskui išgabenti į Kursko sritį Rusijos pietuose, kur buvo laikomi kartu su dar aštuoniais Ukrainos kariais. Kitų aštuonių belaisvių statusas kol kas nežinomas.

Pareiškime cituojamas O. Čyžas teigė, kad nelaisvėje jie buvo šiukščiai tardomi, jiems buvo atsisakyta suteikti medicininę pagalbą.

„Mes buvome verčiami filmuotis propagandiniuose vaizdo įrašuose. Jei atsisakydavome, jie grasino, kad nustos tvarstyti mūsų draugų žaizdas", - pranešime cituojami jo žodžiai.

Pasak pranešimo, grįžę į Ukrainą vyrai susitiko su gynybos ministru Kirilu Budanovu.

Nuo vasario pabaigos, kai Maskvos pajėgos pradėjo invaziją į demokratinę kaimyninę šalį, Rusija ir Ukraina keletą kartų apsikeitė belaisviais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę pasiūlė iškeisti prokremlišką magnatą Viktorą Medvedčiuką, kurį Kijevas suėmė pabėgusį iš namų arešto, į Rusijos paimtus į nelaisvę ukrainiečius.

15:10 Briansko gubernatorius apkaltino ukrainiečius bombardavus Rusijos pasienio miestą

Rusijos pietinės Briansko srities gubernatorius ketvirtadienį apkaltino Ukrainos kariuomenę apšaudžius Rusijos miestą, esantį maždaug už 10 km nuo bendros sienos, ir sužeidus keletą civilių gyventojų.

„Šiandien Ukrainos ginkluotosios pajėgos apšaudė Klimovo miestą. Dėl apšaudymo buvo apgadinti du gyvenamieji namai, sužeista keletas gyventojų", - per „Telegram" pranešė gubernatorius Aleksandras Bogomazas.

13:55 Ukraina: Rusijos atakos Kramatorske aukų padaugėjo iki 59

Rusijos atakos prieš geležinkelio stotį Rytų Ukrainos Kramatorsko mieste aukų padaugėjo iki 59. Tai praneša portalas „Ukrinform", remdamasis Kramatorsko miesto taryba.

„Per Kramatorsko geležinkelio stoties apšaudymą žuvusių vaikų padaugėjo iki 7. Ligoninėje mirė dar du vaikai... Tad bendras per Rusijos ataką prieš Kramatorsko geležinkelio stotį žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki 59", - teigiama „Telegram" paskelbtame miesto tarybos pranešime.

Kaip skelbta anksčiau, balandžio 8 dieną Rusijos karinės pajėgos surengė raketų ataką prieš Kramatorsko geležinkelio stotį. Atakos metu stotyje buvo tūkstančiai į saugesnius Ukrainos regionus norėjusių išvykti žmonių. Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, rusai smūgiavo stočiai „Točka-U" raketomis.

13:39 Ukrainos prezidento patarėjas: Rusijos kreiseris „Moskva" - nuskandintas

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos kreiseris „Moskva" - nuskandintas.

„Kur yra „Moskva"? Ji nuskandinta", - tviteryje parašė O. Arestovyčius. Nors Ukrainos vadovybė to oficialiai dar nepatvirtino, O. Arestovyčiaus įrašu tviteryje pasidalino šalies nacionalinė televizija.

Rusija savo ruožtu prieš tai skelbė, kad jai priklausantis laivas buvo tik apgadintas.

Remiantis Kijevo pranešimais, Ukrainos ginkluotosios pajėgos trečiadienio vakarą smogė kreiseriui „Moskva" dviem „Neptun" raketomis. Nors Rusijos gynybos ministerija vėliau patvirtino, kad laivas buvo apgadintas, o jo įgula evakuota, ji pareiškė, esą ten būta tik gaisro.

Skelbiami įvairūs pranešimai apie tai, kur tiksliai smogta laivui - vienur teigiama, kad incidentas įvyko prie Gyvačių salos krantų, o kitur tvirtinama, kad laivas plaukiojo Sevastopolio įlankoje, kai į jį pataikė raketos.

Daugiau kaip 180 metrų ilgio kreiserį „Moskva" pradėta eksploatuoti 1983-aisiais. Šiemet Rusijos prieš Ukrainą pradėto karo metu iš jo į Ukrainos teritoriją buvo leidžiamos raketos.

Remiantis Ukrainos pranešimais, šis laivas vasarį dalyvavo atakuojant Gyvačių salą. Būtent iš jo rusai ragino saloje buvusius karius pasiduoti, o į tai Ukrainos jūrų pėstininkas Romanas Hrybovas atsakė: „Rusijos karo laive, eik n..." Ši frazė vėliau tapo Ukrainos pasipriešinimo Rusijos invazijai simboliu.

 

12:40 Į Kijevą atvyko Čekijos ir Lenkijos parlamentų vadovai

Čekijos Senato pirmininkas Milošas Vystrčilas kartu su keliais kolegomis atvyko į Kijevą Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininko Ruslano Stefančuko kvietimu. Tai ketvirtadienį pranešė Čekijos portalas „Novinky".

Ukrainos naujienų agentūros „Ukrinform" žiniomis, tuo pačiu traukiniu kartu su M. Vystrčilu atvyko keli Lenkijos parlamentarai su Senato pirmininku Tomaszu Grodzkiu priešakyje.

„Mes pasirengę kalbėti Ukrainos parlamente. Manau, kad mes taip pat apsilankysime gyvenvietėse prie Kijevo, kurias sugriovė agresoriai rusai, vykdę ten genocidą", - sakė žurnalistams Čekijos Senato pirmininkas.

Jis nekomentavo kelionės į Ukrainą detalių dėl saugumo.

Ketvirtadienio rytą M. Vystrčilas paskelbė tviteryje bendrą delegacijos narių nuotrauką su prierašu: „Būna kvietimų, kurių negalima atsisakyti".

12:33 Mariupolio meras teigia, kad miestas toliau kausis

Apsiausto Ukrainos Mariupolio uostamiesčio meras Vadymas Boičenka ketvirtadienio rytą sakė Vokietijos transliuotojui ARD, kad „Mariupolis buvo, yra ir bus Ukrainos miestas".

V. Boičenka melagienomis pavadino Rusijos pranešimus, neva jos kariai užėmė Mariupolio jūrų prekybos uostą ir kad čia pasidavė daugiau kaip 1 000 Ukrainos karių. Miestą toliau gina „Azovo" pulkas ir jūrų pėstininkai, tvirtino V. Boičenka.

Mariupolis apsiaustas beveik nuo pat Rusijos invazijos pradžios. Iki šiol jau sunaikinta didžioji jo dalis, o vietos gyventojai susiduria su katastrofiškomis humanitarinėmis sąlygomis.

Tuo pat metu Rusijos kariuomenė toliau smūgiuoja kitiems Ukrainos miestams. Naktį į ketvirtadienį rusų kariai tęsė Charkovo, Donecko ir Zaporižės bombardavimą, ketvirtadienio rytą pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Manoma, kad Ukrainos rytuose netrukus gali prasidėti didelio masto Rusijos puolimas.

11:51 A. Duda: Rusija Ukrainoje vykdo totalinį karą

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda po vizito Kijeve apkaltino Rusiją, kad ši Ukrainoje vykdo „totalinį karą".

A. Duda ketvirtadienį pareiškė niekada nepamiršiąs to, ką matė nuniokotoje Borodiankoje, ir išreiškė viltį, kad jo bendras vizitas Ukrainoje su Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentais pasiųs šalies gynėjams aiškų solidarumo ženklą.

A. Duda ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Latvijos prezidentas Egilas Levitas ir Estijos prezidentas Alaras Karisas į Ukrainą atvyko antradienio vakarą.

10:11 Ketvirtadienį Ukrainoje atnaujinami humanitariniai koridoriai

Ketvirtadienį Ukrainoje atnaujinami humanitariniai koridoriai civilių evakuacijai. Tai pranešė šalies vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Vicepremjerės pareiškime socialiniuose tinkluose teigiama, kad žmonės galės evakuotis iš viso devyniais koridoriais šalies rytuose ir pietuose. Trečiadienį jų atidarymas buvo neįmanomas, nes maršrutuose vyravo pernelyg pavojingos sąlygos.

09:24 ERR: Estija suteikė laikiną apsaugą 20 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos

Nuo Rusijos sukelto karo pradžios į Estiją atvyko apie 30 tūkst. pabėgėlių ukrainiečių, iš kurių daugiau kaip trečdalis - vaikai. Šiuo metu būstas reikalingas maždaug 5 500 žmonių, tarp kurių - beveik 2 tūkst. vaikų, praneša portalas ERR.

Per pastarąjį mėnesį Policijos ir sienos apsaugos departamentas suteikė laikiną apsaugą, t. y. leidimą metus gyventi šalyje, beveik 20 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos.

Laikina apsauga suteikiama siekiant užtikrinti pabėgėliams ukrainiečiams ir jų šeimų nariams tokias pat teises, kokias turi kiti Estijos gyventojai.

„Siekdamas paspartinti leidimų gyventi Estijoje išdavimą, Policijos ir sienos apsaugos departamento Aptarnavimo biuras dabar dirba vakarais ir poilsio dienomis. Šiuo tikslu parengėme policijos pareigūnų, paprastai dirbančių kitose srityse, komandą. Be to, pastarąjį mėnesį pabėgėlių įkurdinimo vietose taip pat dirbo mobilieji prašymų suteikti laikiną apsaugą priėmimo punktai", - sakė žurnalistams policijos atstovas Egertas Beličevas.

07:34 V. Zelenskis: Berlynas nebuvo pateikęs oficialios užklausos dėl galimo F. W. Steinmeierio vizito

Paaiškėjus, kad Ukraina galimai atmetė Vokietijos prezidento Franko-Walterio Steinmeierio vizitą šalyje, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Berlynas niekuomet nebuvo pateikęs oficialios užklausos dėl galimos kelionės.

„Nei aš, kaip prezidentas, nei mano biuras nėra gavęs oficialios Federalinio prezidento ir Federalinės prezidentūros užklausos dėl vizito į Ukrainą", - trečiadienį per spaudos konferenciją teigė V. Zelenskis.

Trečiadienį Kijeve lankėsi Lenkijos, Latvijos, Lietuvos ir Estijos prezidentai. Pasak Varšuvos, vizitą bendra iniciatyva organizavo Lenkija. F. W. Steinmeieris norėjo prisijungti prie šių keturių šalių vadovų, tačiau pats vėliau atskleidė, kad „tai Kijeve buvo nepageidaujama".

F. W. Steinmeieris jau kurį laiką žinomas dėl savo Rusijai palankios pozicijos.

07:33 V. Kličko: du trečdaliai dėl karo išvažiavusių Kijevo gyventojų jau grįžo į namus

Du trečdaliai Kijevo gyventojų, išvažiavusių prasidėjus Rusijos agresijai, jau grįžo į miestą. Tai pareiškė Ukrainos sostinės vadovas Vitalijus Kličko, praneša UNIAN.

„Du trečdaliai kijeviečių jau grįžo. Grįžta kasdien, nepaisydami rekomendacijų. Bet mes negalime uždrausti, mes galime tik rekomenduoti", - sakė Ukrainos sostinės meras. Jis pridūrė, jog kol kas neverta grįžti į Kijevą, kadangi visas visuomeninis transportas nedirba, o kontrolės postuose atliekamos patikros.

Pasak V. Kličko, miesto valdžia vadovaujasi tik kariškių rekomendacijomis, o šie įspėja, kad miestui gresia raketų smūgių pavojus.

„Dar viena grėsmė - minos. Deja, Kijevo apylinkėse per jų sprogimus žuvo keli žmonės", - sakė Ukrainos sostinės vadovas.

Rusijos gynybos ministerija grasina apšaudysianti vyriausybinius pastatus Kijeve. Tai esą bus atsakymas į „Ukrainos diversijas ir smūgius" objektams Rusijos teritorijoje.

Komentuodami šiuos grasinimus, Ukrainos prezidento biuro atstovai pareiškė, kad yra pasirengę bet kokiems Rusijos veiksmų scenarijams.

07:07 Kelininkai: eismo sąlygos yra geros

Jungtinėse Valstijose tęsiasi pokalbiai apie aukšto administracijos pareigūno vizitą į Ukrainą, bet galutinis sprendimas dar nepriimtas.

Tai televizijos kanalui CNN pareiškė šaltinis Baltuosiuose rūmuose.

Pasak jo, JAV prezidentas Joe Bidenas ir viceprezidentė Kamala Harris artimiausiu metu kažin ar lankysis Kijeve, bet oficialūs asmenys svarstė gynybos sekretoriaus Lloydo Austino arba valstybės sekretoriaus Antony`io Blinkeno kelionės į Ukrainą galimybes.

Praėjusią savaitę netikėtą vizitą į Kijevą surengė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. Po jo Vašingtonas pareiškė, kad J. Bidenas kol kas neplanuoja vykti į Ukrainą.

06:24 UNIAN: V. Zelenskis žada aptarti su E. Macronu jo žodžius apie „broliškas tautas"

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė ketinąs aptarti su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu jo žodžius, kad Rusijos veiksmai nėra genocidas, o ukrainiečiai ir rusai - broliai, praneša UNIAN.

V. Zelenskis tai sakė per spaudos konferenciją, skirtą susitikimo su Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentais rezultatams.

„Aš negirdėjau pono Prancūzijos prezidento. Šis pareiškimas, jeigu tai tiesa... Mes nepraleidžiame nė vienos detalės. Tokie dalykai mums labai skausmingi. Todėl aš būtinai padarysiu visa, kad šiandien ar rytoj aptarčiau su juo šį klausimą", - teigė V. Zelenskis.

Kaip pranešė UNIAN, Prancūzijos prezidentas E. Macronas pareiškė, kad Rusijos Federacijos veiksmai Ukrainoje nėra genocidas, o ukrainiečiai ir rusai yra broliai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

2022-04-13 ĮVYKIAI

20:10 V. Zelenskis konkretizavo reikalavimus dėl ginklų tiekimo

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą paragino Vakarus toliau tiekti ginklus jo šaliai. „Mums skubiai reikia sunkiosios artilerijos, sunkiųjų tankų, oro gynybos sistemų ir lėktuvų", - sakė jis trečiadienį instagrame paskelbtame vaizdo įraše anglų kalba.

V. Zelenskis konkrečiai įvardijo 155 mm ir 152 mm kalibro haubicas, sovietinio tipo „Grad", „Smerč" raketų sistemas ar amerikietiškas M142 HIMARS, taip pat sovietinius T-72 modelio tankus - „ar panašius amerikietiškus ar vokiškus".

Toliau V. Zelenskis minėjo sovietų gamybos S-300 ar BUK oro gynybos sistemas - „arba lygiavertes modernias Vakarų priešlėktuvines sistemas".

Prezidentas savo žinutę užbaigė žodžiais: „Apginkluokite Ukrainą dabar, kad apgintumėte laisvę".

18:25 Šveicarija prisijungia prie naujausių ES sankcijų Rusijai

Šveicarija įgyvendina ir penktąjį Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketą. Tai reiškia, kad iš Rusijos ir Baltarusijos bus draudžiama importuoti anglį, medieną, cementą ir degtinę. Taip pat bus draudžiamas žibalo, tam tikrų chemikalų ir kitų prekių eksportas, praneša agentūra „Reuters".

Bus įgyvendinamos ir naujos finansinės sankcijos, ypač - dėl patikos fondų. Alpių šalis, kuri nėra ES narė, be to, į sankcionuojamų asmenų sąrašą įtraukė dar daugiau kaip 200 asmenų ir organizacijų, įskaitant dvi Rusijos prezidento Vladimiro Putino dukras.

17:25 Kremlius: kategoriškai nesutinkame su kaltinimais genocidu

Rusija kategoriškai atmetė JAV kaltinimus dėl jos vykdomo genocido Ukrainoje. „Mes su jais kategoriškai nesutinkame", - trečiadienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskova, komentuodamas atitinkamus JAV prezidento Joe Bideno žodžius.

„Mes nepriimtinais laikome mėginimus iškraipyti situaciją, - kalbėjo D. Peskovas, kurį cituoja agentūra „Interfax". - Juo labiau, kaip jau esame sakę - tai, vargu, ar dera Jungtinių Valstijų prezidentui".

Dėl žiaurumų Ukrainoje J. Bidenas antradienį apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną genocidu. „Aš tai pavadinau genocidu, nes tampa vis aiškiau ir aiškiau, kad V. Putinas mėgina tiesiog ištrinti idėją, kad apskritai galima būti ukrainiečiu", - sakė jis.

Prieš pusantros savaitės šimtų civilių kūnai Ukrainos Bučos miestelyje sukėlė pasibaisėjimą visame pasaulyje. Šokiravo ir raketų ataka prieš pabėgėlius Kramatorsko geležinkelio stotyje. Vyriausybė Kijeve dėl šių nusikaltimų kaltina rusų karius ir kalba apie genocidą.

17:00 ES toliau finansuos ginklų tiekimą Ukrainai

Europos Sąjunga (ES) skirs dar 500 mln. eurų ginklų ir įrangos tiekimui Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Tai trečiadienį Briuselyje paskelbė ES šalių narių Taryba. Bendra skiriamų lėšų suma išaugs iki 1,5 mlrd. eurų.

Pirmajam 500 mln. eurų paketui pritarta vasario pabaigoje, dar vienam - balandį. Šiomis lėšomis, anot pranešimo, bus finansuojamas asmeninių apsaugos priemonių, pirmosios pagalbos rinkinių ir degalų, o taip pat gynybinių ginklų pirkimas.

„Kadangi Rusija ruošiasi puolimui Ukrainos rytuose, labai svarbu tęsti ir stiprinti karinę paramą Ukrainai, kad ji galėtų ginti savo teritoriją ir gyventojus ir užkirsti kelią tolesnėms kančioms", - sakė ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis.

Lėšos karinei paramai skiriamos iš vadinamojo Europos taikos priemonės (European Peace Facility) mechanizmo. Tai naujas ES finansavimo instrumentas, kuris gali būti naudojamas ir kariuomenių pajėgumams šalyse partnerėse stiprinti. 2021-2027 metų laikotarpiui šios priemonės apimtis siekia 5 mlrd. eurų.

Rusija kaltina Vakarus, kad šie, tiekdami ginklus Ukrainai, aštrina konfliktą. „Mes matome, kaip pavojingai dabar elgiasi mūsų Vakarų kolegos, įskaitant ES", - neseniai pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

15:20 JK ir ES paskelbė suderintas naujas sankcijas rusų separatistams ir oligarchams

Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga trečiadienį paskelbė suderintas sankcijas prorusiškiems separatistams, taip pat dar didesniam skaičiui oligarchų ir jų giminaičių.

JK vyriausybė pareiškė, kad koordinuodama veiksmus su ES ji paskelbė sankcijas „178 rusų separatistams" rytų Ukrainoje ir dar šešiems oligarchams.

14:31 V. Zelenskis kaltina Rusiją fosforo bombų naudojimu

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kaltina Rusiją naudojant fosforo bombas, rašo agentūra „Reuters".

Tai teroras prieš civilius gyventojus, sakė V. Zelenskis, trečiadienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Estijos parlamentą. Nepriklausomo patvirtinimo apie fosforo bombų naudojimą Ukrainoje nėra.

V. Zelenskis savo kalboje, be to, reikalavo rasti instrumentų, kurie padidintų spaudimą Rusijai, kad ši baigtų prievartinę ukrainiečių deportaciją. Jis taip pat pažymėjo, kad sankcijos Rusijai turi būti tęsiamos.

13:11 Charkovo regione per rusų apšaudymą žuvo 7 civiliai, tarp jų - trys vaikai

Per Rusijos pajėgų apšaudymą Ukrainos šiaurės rytiniame Charkovo regione praėjusią parą žuvo septyni civiliai gyventojai, trečiadienį pranešė regiono gubernatorius.

„Per apšaudymą regione buvo sužeisti 22 civiliai gyventojai, įskaitant tris vaikus. Septyni žmonės žuvo. Ligoninėje mirė dvejų metų berniukas, prieš kelias dienas sužeistas per apšaudymą", - socialinėje žiniasklaidoje pranešė gubernatorius Olegas Synegubovas.

12:51 Berlynas susierzino dėl Kijevo sprendimo ignoruoti Vokietijos prezidentą

Vokietijos valdančiosios koalicijos politikai trečiadienį išreiškė susierzinimą po to, kai šalies prezidentui Frankui-Walteriui Steinmeieriui buvo parodyta, kad jo vizitas į Ukrainą nepageidaujamas.

F. W. Steinmeieris trečiadienį ketino ten vykti kartu su Baltijos šalių vadovais, taip parodydamas paramą Ukrainai jos kare su Rusija, tačiau Ukrainos pusė nurodė, kad pageidautų vyriausybės vadovo, kanclerio Olafo Scholzo dalyvavimo.

Nuo pat pirmųjų karo savaičių Kijevas kritikuoja Vokietiją įvairiais aspektais - kad jos politika Rusijos atžvilgiu prieš karą buvo per švelni, kad per lėtai tiekia Ukrainos kariuomenei reikalingus ginklus ir kad vilkina embargo įvedimą Rusijos iškastiniam kurui.

Trečiadienį ypatingą nepasitenkinimą sukėlė demonstratyvus F. W. Steinmeierio, kurio, kaip prezidento, vaidmuo iš esmės yra reprezentacinis, bet kuris praeityje yra ėjęs daug aukštų vyriausybinių pareigų, ignoravimas.

„Tai daugiau nei erzina", - sakė O. Scholzo socialdemokratų (SPD) užsienio politikos ekspertas Nilsas Schmidas.

„Esame šalys sąjungininkės ir būtų buvęs geras ženklas, jei Steinmeieris būtų galėjęs vykti į Kijevą kartu su kitų valstybių vadovais", - sakė jis transliuotojui „Deutschlandfunk".

Jis pridūrė, kad daugeliui Vokietijos gyventojų šis sprendimas buvo „visiškai nesuprantamas".

Koalicinės Laisvųjų demokratų (FDP) partijos vadovo pavaduotojas Wolfgangas Kubickis, sakė, kad šis sprendimas gali turėti įtakos tam, ar kancleris pats vyks į Kijevą: „Neįsivaizduoju, kad vyriausybės, kuriai priklauso ir FDP, kancleris vyktų į šalį, kuri mūsų valstybės vadovą paskelbė nepageidaujamu asmeniu", - sakė jis naujienų agentūrai dpa.

12:37 LATGA neribotam laikui sustabdė bendradarbiavimą su Rusija ir Baltarusija

Asociacijos LATGA Taryba nusprendė neribotam laikui sustabdyti bendradarbiavimą su agresorės Rusijos ir ją kare su Ukraina aktyviai palaikančios Baltarusijos kolektyvinėmis autorių teisių bendrijomis. Nuo šiol asociacija LATGA nebesuteikia licencijų ir neberenka atlygio Rusijos ir Baltarusijos organizacijoms priklausantiems autoriams už jų kūrinių naudojimą.

Asociacijos LATGA žiniomis, kol kas vos kelios užsienio šalys sustabdė bendradarbiavimą su Rusijos kolektyvinėmis autorių teisių administravimo organizacijomis. Tarp jų - Jungtinė Karalystė, Lenkija, Australija. Duomenų dėl panašių sankcijų Baltarusijai organizacija neturi.

„Sustabdydami bendradarbiavimą, mes, Lietuvos autoriai, galima sakyti, pradėjome taikyti savo ekonomines sankcijas agresorei Rusijai ir jos bičiulei Baltarusijai. Tačiau šiuo atveju pinigai nėra svarbiausias dalykas. Puikiai žinome, kad Rusija savo kultūrą ir meną naudoja kaip minkštąją galią, o ją, kaip ir kitas, norisi sumažinti iki minimumo. Be to, šiuo žingsniu išreiškiame palaikymą Ukrainos autoriams, kurių nemaža dalis dabar gina tėvynę nuo užpuolikų su ginklu rankoje ir neturi nei laiko, nei jėgų, nei įkvėpimo kūrybai", - sako Asociacijos LATGA tarybos prezidentė Raminta Naujanytė-Bjelle.

Pasak asociacijos direktorės Lauros Baškevičienės, licencijos dėl Rusijos ir Baltarusijos bendrijų atstovaujamų autorių kūrinių naudojimo neteikiamos ir autorinis atlyginimas už jas nerenkamas jau nuo balandžio pradžios. Pinigų pervedimai už atstovaujamų autorių kūrinių naudojimą didžiausiai Rusijos kolektyvinio administravimo bendrijai RAO buvo sustabdyti dar anksčiau.

Ji sako, kad kūrinių naudotojai dabar yra patys atsakingi už licencijų, suteikiančių teisę naudoti Rusijos ir Baltarusijos kolektyvinio autorių teisių administravimo organizacijų autorių kūrinių, gavimą.

„Suprasdami, kad šios sankcijos įneša nemažai sumaišties į intelektinės nuosavybės naudojimo rinką, kūrinių naudotojams (tiek komercinėms, tiek valstybinėms organizacijoms) rekomenduojame paprasčiausiai peržiūrėti savo repertuarus ar leidybos planus ir atsisakyti rusų, baltarusių kūrinių, o vietoj jų įtraukti daugiau Lietuvos, Ukrainos autorių kūrybos. Taip prisidėsite prie didesnės Lietuvos ir Ukrainos autorių kūrinių sklaidos, o tuo pačiu „įdarbinsite" jų kūrybą", - pataria direktorė L.Baškevičienė.

Asociacija LATGA dar kovo pradžioje su Estijos autorių bendrija EAÜ ir Latvijos autorių bendrija AKKA/LAA išsiuntė kreipimąsi 228 bendrijas iš 120 pasaulio šalių vienijančiai Tarptautinei autorių ir kompozitorių bendrijų konfederacijai CISAC dėl Rusijos autorių bendrijų pašalinimo iš šios organizacijos.

„Deja, jokių aktyvių veiksmų šia kryptimi nesulaukėme, todėl iniciatyvos ėmėmės patys. LATGA Taryboje gimė sprendimas neribotam laikui sustabdyti bendradarbiavimą tiek su Rusijos, tiek su Baltarusijos autorių teisių bendrijomis. Apie šį sprendimą rusams ir baltarusiams jau pranešėme oficialiais raštais, o taip pat paraginome kitas šalis pasekti mūsų ir kitų bendradarbiavimą sustabdžiusių bendrijų pavyzdžiu", - sako LATGA tarybos prezidentė R.Naujanytė-Bjelle.

LATGA yra pasirašiusi 169 tarptautines abipusio ar vienašalio atstovavimo sutartis su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijomis iš 69 užsienio šalių.

Beveik 6 tūkstančiams Lietuvos autorių atstovaujanti asociacija LATGA yra tokių didžiulių tarptautinių autorių teisių bendrijų kaip CISAC (International Confederation of Societies of Authors and Composers), GESAC (European Grouping of Societies of Authors and Composers), IFFRO (International Federation of Reproduction Rights Organisations), SAA (Society of Audiovisual Authors) ir kitų narė.

12:34 O. Arestovyčius: Kijevas nori O. Scholzo vizito ir ginklų, o ne prezidento

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausiasis padėjėjas trečiadienį pareiškė, kad Kijevas nori, jog apsilankytų Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir pažadėtų daugiau ginklų, taip paaiškindamas atsisakymą priimti Vokietijos prezidentą.

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris antradienį pripažino, kad siūlėsi kartu su kitais ES lyderiais nuvykti į Ukrainą, tačiau gavo atsakymą iš Kijevo, kad šiuo metu jis nėra laukiamas.

Toks pareiškimas buvusio užsienio reikalų ministro F. W. Steinmeierio, kuris neseniai atsiprašė už pernelyg švelnią poziciją Maskvos atžvilgiu praeityje, atžvilgiu Vokietijoje buvo plačiai įvertintas kaip diplomatinis akibrokštas.

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius trečiadienį Vokietijos visuomeninei televizijai sakė, kad V. Zelenskis neturėjo tikslo įžeisti Berlyną.

„Manau, kad pagrindinis argumentas buvo kitoks - mūsų prezidentas tikisi, kad kancleris galės priimti tiesioginius praktinius sprendimus, įskaitant ginklų tiekimą", - sakė jis transliuotojui ZDF.

Vokietijos prezidentas atlieka daugiausia reprezentacinį vaidmenį, o kancleris vadovauja vyriausybei.

O. Arestovyčius sakė, kad strategiškai svarbaus Mariupolio uostamiesčio ir civilių gyventojų likimas rytų Ukrainoje „priklauso nuo vokiškų ginklų, kuriuos galėtume gauti" ir kurie nebuvo pažadėti.

Laikas yra labai svarbus, nes „kiekvieną minutę, kai neatvyksta tankas... mūsų vaikai žūsta, yra prievartaujami ir žudomi", sakė O. Arestovyčius.

Vokietijos politikai „matė siaubingus karo vaizdus", kurie, pasak jo, primena Berlyno sugriovimą 1945 metais. Rusijos kariuomenės veiksmai Ukrainoje nuo to „niekuo nesiskiria".

O. Scholzas susiduria su vis didėjančiu spaudimu savo šalyje didinti paramą Ukrainai dėl septynias savaites trunkančios Rusijos invazijos, jau nusinešusios tūkstančių civilių gyvybių.

Kancleris, kaip ir F. W. Steinmeieris, socialdemokratas, iš pradžių į Rusijos puolimą reagavo žadėdamas iš esmės pakeisti Vokietijos gynybos ir užsienio politiką, taip pat smarkiai padidinti karines išlaidas.

Tačiau iki šiol jis atmetė raginimus sekti kitų ES lyderių pavyzdžiu ir apsilankyti Kijeve, taip pat atsisakė, pirmiausia dėl istorinių priežasčių, siųsti sunkiąją ginkluotę Ukrainai.

Vokietija, reaguodama į konfliktą, iki šiol siuntė gynybinę ginkluotę, įskaitant prieštankinius ginklus, raketų paleidimo įrenginius ir raketas „žemė-oras". Ši pozicija padidino įtampą O. Scholzo vyriausybėje, o koalicinės Žaliųjų partijos ministrai paragino tiekti daugiau ginklų.

 

11:00 Rusija tęsia Mariupolio bombardavimą

Rusijos kariai naktį į trečiadienį tęsė Ukrainos Mariupolio uostamiesčio bombardavimą. Anot Ukrainos šaltinių, smūgių metu, be kita ko, taikomasi į miesto uostą ir „Azovstal" gamyklą, kurioje įsitvirtinę ukrainiečių kariai.

Ukrainos kariuomenės šaltinių teigimu, Rusija taip pat surengė artilerijos atakas rytiniame Charkivo mieste. Tačiau bendra karinė situacija pernakt esą pastebimai nepakito. Prognozuojama, kad artimiausiomis dienomis ar savaitėmis Ukrainos rytuose gali įvykti didelio masto Rusijos puolimas.

Mariupolis apsiaustas beveik nuo pat Rusijos invazijos pradžios. Vietos gyventojams trūksta vandens ir maisto, čia taip pat nėra elektros. „Tai nėra gyvenimas. Tai išlikimas", - teigė Mariupolio vicemeras Serhijus Orlovas. Ukrainiečių skaičiavimu, mieste jau galimai žuvo daugiau kaip 20 000 žmonių.

10:17 Ukrainoje trečiadienį neatveriami humanitariniai koridoriai

Ukraina trečiadienį pranešė, kad stabdo visus humanitarinius koridorius, kuriais iš karo nuniokotų šalies regionų evakuojami civiliai gyventojai, ir apkaltino Rusijos pajėgas pažeidus susitarimus, kuriais leidžiama žmonėms pasitraukti.

„Deja, šiandien jų neatidarome. Padėtis maršrutuose yra pernelyg pavojinga, todėl esame priversti šiandien neatidaryti humanitarinių koridorių", - sakoma vicepremjerės Irynos Vereščuk pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.

08:30 JAV: Mariupolis dar nėra Rusijos rankose

Ukrainos Mariupolio uostamiestis dar nėra Rusijos rankose ir dėl jo toliau verda kruvina kova. Tai pareiškė Pentagonas, kuriuo remiasi „Sky News".

„Akivaizdu, kad rusai nori Mariupolio dėl jo strateginio išsidėstymo Donbaso pietuose ir ant Azovo jūros krantų, - teigė Pentagono atstovas Johnas Kirby'is. - Jis taip pat svarbus Ukrainos žmonėms dėl savo reikšmės šalies ekonomikai ir dėl to, nes tai yra jų miestas."

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas pagyrė Mariupolio gynėjus, tačiau pridūrė, kad pradeda sekti jų turimos atsargos. Šis miestas apsiaustas beveik nuo pat Rusijos invazijos pradžios.

06:54 Ukraina pakvietė Vokietijos kanclerį apsilankyti Kijeve

Ukrainos pareigūnai pakvietė Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą apsilankyti Kijeve, kai prieš tai atmetė galimą šios šalies prezidento Franko-Walterio Steinmeierio vizitą šalyje.

„Pranešėme, kad mūsų prezidentas ir vyriausybė labai džiaugtųsi, jei kancleris Olafas Scholzas apsilankytų Kijeve", - vėlų antradienį vokiečių televizijos stotims „ProSieben" ir „SAT.1" sakė Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas. Vokietijos kanclerio vizito metu esą būtų galima skirti daug dėmesio, kaip Berlynas gali padėti Kijevui sunkiąja ginkluote. „Mūsų prezidentas to nekantriai laukia", - tvirtino A. Melnykas.

Prieš tai F. W. Steinmeieris pasisiūlė apsilankyti Ukrainoje, tačiau gavo atsakymą iš Kijevo, kad jo vizitas „nepageidaujamas". „Buvau pasirengęs tai padaryti, bet, matyt - ir turiu tai įsidėmėti - Kijevas to nenorėjo", - sakė jis žurnalistams.

F. W. Steinmeieris jau kurį laiką žinomas dėl savo Rusijai palankios pozicijos.

06:17 V. Zelenskis nori iškeisti V. Medvedčuką į Ukrainos karo belaisvius

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė norįs iškeisti sulaikytą prorusiškos opozicijos šalyje lyderį, artimą Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininką Viktorą Medvedčuką į Ukrainos karo belaisvius.

V. Medvedčukas slėpėsi po uniforma, todėl su juo reikėtų elgtis atitinkamai, savo naktiniame vaizdo kreipimesi teigė V. Zelenskis.

„Siūlau Rusijos Federacijai iškeisti savo berniuką į mūsų berniukus ir mergaites Rusijos nelaisvėje", - nurodė V. Zelenskis.

2022-04-12 ĮVYKIAI

19:05 M. Podoliakas: derybos su Rusija „nepaprastai sunkios"

Kijevas antradienį pareiškė, kad šiuo metu vykstančios derybos su Rusija dėl karo nutraukimo yra „nepaprastai sunkios", kai Maskva apkaltino Ukrainos derybininkus, kad šie vilkina diskusijas keisdami reikalavimus.

„Derybos yra nepaprastai sunkios. Rusijos pusė laikosi savo tradicinės taktikos daryti viešą spaudimą derybų procesui, įskaitant tam tikrus viešus pareiškimus", - komentaruose žurnalistams rašė Ukrainos prezidento patarėjas Mychaylo Podoliakas.

Derybos dėl jau antrą mėnesį besitęsiančio Rusijos pradėto karo Ukrainoje nutraukimo vyko nuo pat invazijos pradžios, tačiau nedavė jokių konkrečių rezultatų.

Maskvos ir Kijevo atstovai du kartus asmeniškai susitiko Turkijoje, paskutinį kartą - kovo pabaigoje.

„Akivaizdu, kad šiandien derybų procese vyrauja sunkus emocinis fonas. Akivaizdu, kad Ukrainos delegacija dirba tik Ukrainos interesų labui ir skaidriai", - rašė M. Podoliakas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau antradienį pareiškė, kad nuoseklumo trūkumas Ukrainos derybų reikalavimuose lėtina pažangą siekiant užbaigti karą.

16:45 IT ekspertai pranešė apie naujas kibernetines atakas prieš Ukrainą

Ukrainos elektros infrastruktūra tapo naujų Rusijos kibernetinių atakų taikiniu, teigia kibernetinio saugumo bendrovė ESET. Konkrečiai, bandoma paralyžiuoti transformatorinių darbą, antradienį pranešė ESET IT tyrėjai.

Kilus incidentui, kurį ESET apibūdino kaip „kibernetinę ataką, paveikusią energijos tiekėją Ukrainoje", ESET ir Ukrainos valdžios institucijos aptiko naują kenkėjiškos programos „Industroyer", kurią 2016 metais naudojo programišių grupė „Sandworm", versiją.

„Labai pagrįstai vertiname, kad įsilaužėliai naudojo naują „Industroyer" kenkėjiškos programos, kuri 2016 metais buvo panaudota siekiant nutraukti elektros energijos tiekimą Ukrainoje, versiją", - teigė ESET.

Vakarų IT ekspertai ir žvalgybos tarnybos mano, kad „Sandworm" yra susijęs su Rusijos karine žvalgyba GRU.

14:49 Prie Kijevo esančiame privataus namo rūsyje rasti šeši nušauti žmonės

Ukrainos prokurorai antradienį pranešė, kad netoli Kijevo esančio pastato rūsyje buvo rasti šeši nušauti žmonės - tai naujausias radinys, dar sustiprinantis įtarimus dėl Rusijos žiaurumų.

„Šešių civilių gyventojų kūnai su šautinėmis žaizdomis buvo rasti rūsyje tikrinant privatų gyvenamąjį namą", - sakoma generalinės prokuratūros pareiškime, kuriame priduriama, kad žudynės buvo įvykdytos Brovaruose, netoli sostinės Kijevo.

Žudynes įvykdė Rusijos pajėgos, perėmusios teritorijos kontrolę Maskvos invazijos į Ukrainą pradžioje, sakoma pareiškime. Taip pat buvo paskelbta nuotrauka, kurioje, pasak pareiškimo, matoma aptikimo vieta su keliais kūnais tamsioje betoninėje duobėje, apšviestoje žibintuvėliu.

Rusijos kariai kaltinami dėl plačiai paplitusių žiaurumų visoje šalyje, ypač Kijevo apylinkėse, iš kurių jie dabar pasitraukė. Maskva šiuos kaltinimus neigia.

Ukraina teigia, kad aplink sostinę rasta daugiau kaip 1 200 kūnų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Lietuvos įstatymų leidėjams sakė, kad Kijevo pareigūnai toliau tiria Rusijos kariuomenės įvykdytus nusikaltimus.

„Naujos masinės kapavietės randamos beveik kasdien. Renkami liudijimai. Tūkstančiai, tūkstančiai aukų. Šimtai kankinimo atvejų. Kūnai ir toliau randami kanalizacijoje ir rūsiuose", - sakė V. Zelenskis.

12:53 Lenkijos pareigūnai sulaikė rusų šnipą

Lenkijos prokuratūra antradienį savo tinklalapyje pranešė, kad sulaikytas šalyje nuolat gyvenantis rusas, kuris įtariamas šnipinėjimu.

„Lenkijos karinės žandarmerijos pareigūnai sulaikė šalyje nuolat gyvenanti rusą. Karinės kontržvalgybos duomenys rodo, kad jis šnipinėjo Rusijos Federacijos naudai", - sakoma pranešime.

Lenkijos ministro-specialiųjų tarnybų koordinatoriaus atstovas spaudai Stanisławas Żarynas patikslino, kad įtariamasis buvo sulaikytas balandžio 6 d. Rusijos specialiųjų tarnybų nurodymu jis rinko informaciją apie Lenkijos ir NATO ginkluotųjų pajėgų kovinę parengtį.

Šnipinėjimu kaltinamą rusą leista suimti trims mėnesiams. Jam gresia iki 10 metų kalėjimo.

12:35 Į Slovakiją jau atvyko daugiau kaip 320 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos

Nuo vasario 24 d. į Slovakiją atvyko 324 133 pabėgėliai iš Ukrainos, iš kurių 65 972 paprašė prieglobsčio šalyje. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra TASR.

Pirmadienį Slovakijos sieną kirto 2 526 pabėgėliai iš Ukrainos, tarp jų - 1 298 moterys ir 628 vaikai. Iš pirmadienį atvykusių žmonių prieglobsčio Slovakijoje paprašė 751.

Anksčiau Slovakijos ministras pirmininkas Eduardas Hegeris pareiškė, kad daugumai pabėgėlių Slovakija yra tranzito šalis. Jie stengiasi patekti į toliau vakaruose esančias Europos Sąjungos valstybes.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

10:59 Kijevas: Rusijos kariuomenė rengiasi pulti Rytų Ukrainą

Rusijos kariuomenė rengiasi pulti Rytų Ukrainą, antradienį pareiškė Kijevas ir Jungtinė Karalystė (JK).

Puolimo metu Rusija sieks užimti apsiaustą Mariupolį ir nedidelį Popasnos miestą Luhansko srityje, teigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas ir pridūrė, kad iš ten veikiausiai bus puolamas Kurachovo miestas. Štabas kartu nurodė, kad Maskva šiuo metu baigia karių dislokavimą Belgorodo ir Voronežo srityse prie Ukrainos sienų.

Vėlų pirmadienį Ukrainos „Azovo" pulkas pranešė, kad Mariupolyje galimai buvo panaudotas cheminis ginklas. Ši informacija nepriklausomai dar nepatvirtinta. Tačiau Donecko srities prorusiškų separatistų atstovas Eduardas Basurinas prieš tai buvo užsiminęs apie galimą tokio ginklo pasitelkimą.

JK gynybos ministerija savo ruožtu nurodė prognozuojanti, kad karo veiksmai Rytų Ukrainoje suintensyvės per artimiausias 2-3 savaites. Pasak ministerijos, Rusijos atakos šiuo metu tebėra sutelktos į Ukrainos pozicijas netoli Donecko ir Luhansko.

10:27 Antradienį Ukrainoje atidaromi devyni humanitariniai koridoriai

Antradienį Ukrainoje atidaromi devyni humanitariniai koridoriai civilių evakuacijai. Tai pranešė šalies vicepremjerė Iryna Vereščuk, kurią cituoja portalas „Sky News".

Pasak vicepremjerės, penki iš šių koridorių atidaromi Luhansko srityje. Žmonės taip pat galės evakuotis iš apsiausto Mariupolio.

Pirmadienį humanitariniais koridoriais iš viso evakuoti 4 354 žmonės.

08:34 UNICEF: savo namus Ukrainoje jau paliko beveik du trečdaliai vaikų

Per šešias savaites nuo Rusijos invazijos pradžios, Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) duomenimis, savo namus Ukrainoje paliko beveik du trečdaliai vaikų, praneša BBC.

JT taip pat jau patvirtino 142 vaikų žūtis, tačiau perspėjo, kad tikrasis skaičius beveik neabejotinai yra kur kas didesnis.

UNICEF skubios pagalbos programų vadovas Manuelis Fontaine teigė, kad per savo 31-erius humanitarinio darbo metus dar nebuvo matęs, jog per tokį trumpą laikotarpį būtų perkelta tiek daug vaikų. Tikslesni skaičiavimai rodo, kad savo namus iki šiol paliko 4,8 mln. iš 7,5 mln. Ukrainoje prieš karą gyvenusių vaikų.

„Iš 3,2 mln. savo namuose likusių vaikų beveik pusei galimai stinga maisto", - JT Saugumo Tarybai teigė M. Fontaine. Jis perspėjo, kad tokiuose miestuose, kaip Mariupolyje ir Chersone, padėtis gali būti dar blogesnė, nes ten nėra vandens ir sutrikdytas maisto bei vaistų tiekimas.

Ukrainos ambasadorius JT Serhijus Kyslycia savo ruožtu tvirtino, kad Rusija iš Ukrainos išvežė jau per 121 000 vaikų ir parengė įstatymo projektą, kuriuo siekiama supaprastinti ir paspartinti įsivaikinimo procedūras. Pasak M. Fontaine, kol kas neturima įrodymų tokiems kaltinimams pagrįsti, tačiau UNICEF šį klausimą ištirs.

08:06 JAV valstybės sekretorius paragino Indiją užimti aiškią poziciją Rusija atžvilgiu

JAV valstybės sekretorius Antony`is Blinkenas paragino Indiją „priimti sprendimus" dėl iššūkių, kurių iškėlė Rusijos karas prieš Ukrainą, ir užimti aiškią poziciją bendro verslo su Rusija atžvilgiu.

Jis tai pareiškė pirmadienį per spaudos konferenciją Vašingtone, kurioje dalyvavo JAV ir Indijos užsienio politikos ir gynybos žinybų vadovai, praneša naujienų agentūra „Ukrinform".

„Indija turi priimti savo sprendimus dėl (Rusijos karo prieš Ukrainą) iššūkių", - pabrėžė JAV valstybės sekretorius.

Pasak A. Blinkeno, ši Rusijos agresija yra išpuolis ne tik prieš ukrainiečių tautą, bet ir prieš pasaulio tvarką, kurios JAV, Indija ir kitos pasaulio šalys laikosi ir gina.

„Mūsų nuomone, svarbu, kad visos šalys, ypač tos, kurios turi poveikio svertų, darytų spaudimą Putinui, kad karas būtų nutrauktas. Bet taip pat svarbu, kad demokratijos būtų kartu", - pažymėjo valstybės sekretorius.

Kaip rašo „Ukrinform", Indija palaiko partneriškus santykius su Rusija, tebeperka iš jos naftą, o praėjusią savaitę susilaikė per balsavimą dėl Rusijos narystės JT Žmogaus teisių taryboje.

07:45 Japonija paskelbė Rusijai dar daugiau sankcijų

Antradienį Japonija paskelbė Rusijai dar daugiau sankcijų ir įšaldė 398 šios šalies piliečių turtą.

Tokiam veiksmui pritarė šalies ministrų kabinetas. Jis apima sankcijas, be kita ko, Rusijos prezidento Vladimiro Putino dukroms ir šalies užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo žmonai, pranešė naujienų agentūra „Kyodo".

Penktadienį premjeras Fumio Kishida paskelbė, kad Japonija planuoja visiškai atsisakyti rusiškų anglių importo ir paskelbti Rusijai naujas sankcijas. Pasak F. Kishidos, siekdamas nustatyti, kokios turėtų būti naujausios sankcijos, Tokijas glaudžiai konsultavosi su savo partneriais Didžiojo septyneto (G7) grupėje.

G7 grupę sudaro Japonija, JAV, Kanada, Prancūzija, Jungtinė Karalystė (JK), Italija ir Vokietija.

06:53 V. Zelenskis: Ukraina negauna pakankamai ginklų, kad galėtų kuo greičiau užbaigti šį karą

Ukraina negauna tiek ginklų, kiek reikia, kad galėtų atblokuoti Mariupolį ir kuo greičiau užbaigti šį karą. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naujausiame vaizdo kreipimesi, apibendrindamas 47-osios karo dienos rezultatus, praneša UNIAN.

„Esminis uždavinys tiek šiandien, tiek kiekvieną dieną pastaruoju metu - imtis konkrečių gynybinių priemonių. Konkrečiai didinti mūsų galimybes atremti visas Rusijos kariuomenės atakas. Esu įsitikinęs, žmonės tai irgi mato. Kaip mato ir tai, kad priešo karinės ir techninės galimybės vis dar gana didelės. Taip, ukrainiečiai nepalyginamai narsesni. Mūsų ginkluotosios pajėgos muša okupantus Rusijos kariškiams nepasiekiamu sumanumu ir apgalvota taktika. Bet jei kalbėsime apie būtiną ginkluotę, mes vis dar esame priklausomi nuo tiekimo, nuo mūsų partnerių. Deja, mes jos negauname tiek, kiek reikia, kad kuo greičiau užbaigtume šį karą. Kad visiškai sunaikintume priešą mūsų žemėje. Ir kad įvykdytume tuos uždavinius, kurie kiekvienam Ukrainos žmogui akivaizdūs. Pavyzdžiui, kad atblokuotume Mariupolį", - sakė prezidentas.

Anot V. Zelenskio, jeigu Ukraina gautų lėktuvų ir sunkiosios šarvuotosios technikos, artilerijos, ji galėtų tai padaryti.

„Bet vis dar tenka dėl to tartis. Vis dar tenka įtikinėti. Vis dar tenka išspausti reikiamus sprendimus. Neabejoju, kad mes gausime beveik viską, ko reikia. Bet prarandamas ne tik laikas. Prarandamos ukrainiečių gyvybės. Gyvybės, kurių jau nebesugrąžinsi. Ir už tai atsakingi ir tie, kurie iki šiol laiko sandėliuose Ukrainai reikalingą ginkluotę. Ši atsakomybė amžiams liks istorijoje. Kaip liks istorijoje ir mūsų dėkingumas. Dėkingumas toms valstybėms ir tiems politikams, kurie realiai padėjo, kurie nedelsė", - pabrėžė V. Zelenskis.

06:31 UNIAN: JAV ir JK sureagavo į pranešimus apie cheminio ginklo panaudojimą Mariupolyje

JAV ir Didžioji Britanija sureagavo į „Azovo" pulko pareiškimą, kad Rusija panaudojo cheminį ginklą Mariupolyje, praneša antradienį UNIAN.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss pareiškė, kad jau tikrina šią informaciją kartu su partneriais.

„Bet koks tokio ginklo panaudojimas bus negailestinga šio konflikto eskalacija, ir mes reikalausime, kad Putinas ir jo režimas atsakytų už tai", - parašė ji tviteryje.

JAV gynybos departamento spaudos sekretorius Johnas Kirby`is televizijos kanalui CNN pareiškė: „Pentagonas negali patvirtinti pranešimų, kad Rusija panaudojo Mariupolyje cheminį ginklą, bet jie, jeigu yra teisingi, kelia didelį susirūpinimą ir atspindi mūsų būgštavimus, kad Rusija gali panaudoti Ukrainoje įvairias riaušių slopinimo priemones, tarp jų - ašarines dujas, sumaišytas su nuodingosiomis medžiagomis".

Pasak jo, Pentagonas atidžiai stebi situaciją.

Pirmadienį Mariupolyje kovojantis „Azovo" pulkas pranešė, kad okupantai mieste panaudojo nežinomos kilmės nuodingąją medžiagą.

2022-04-11 ĮVYKIAI

20:30 Vokietijos žiniasklaida: "Rheinmetall" pasirengusi perduoti Ukrainai iki 50 tankų

Karinės įrangos gamintoja „Rheinmetall" pasirengusi perduoti Ukrainai iki 50 naudotų tankų „Leopard 1", pirmadienį pranešė laikraštis „Handelsblatt", remdamasis grupės generalinio direktoriaus žodžiais.

Jei Vokietijos vyriausybė duos sutikimą, „Rheinmetall" galėtų pristatyti pirmuosius tankus per šešias savaites, o likusius - per kitus tris mėnesius per savo dukterinę bendrovę „Rheinmetall Italia", „Handelsblatt" sakė generalinis direktorius Arminas Pappergeris.

Pasak jo, Ukrainos karius, jei jie jau turi įgūdžių, galima apmokyti kariauti su „Leopard 1" per kelias dienas.

Kai kurie Vokietijos vyriausybės politikai teigia, kad ukrainiečių mokymas naudotis vakarietiškais ginklais užtrunka per ilgai, todėl geriau siųsti įrangą, kuria jie galėtų naudotis iš karto.

Laikraštis rašo, kad Vokietijos koalicinės vyriausybės, kurią sudaro socialdemokratai, žalieji ir laisvieji demokratai, politikai yra atviri galimam tankų „Leopard" pristatymui.

Ekonomikos ministras Robertas Habeckas pirmadienį pareiškė, kad ginklai iš Vokietijos Ukrainai turėtų būti pristatyti greitai, nes gresia Rusijos puolimas iš rytų. „Priimdama sprendimą paremti Ukrainą ginklais, Vokietija prisiėmė įsipareigojimą", - sakė jis.

19:55 ES: bombarduodama Ukrainą Rusija „provokuoja badą pasaulyje"

ES diplomatijos vadovas pirmadienį pareiškė, kad Rusijos karas Ukrainoje, o ne Maskvai įvestos sankcijos vis labiau didina pasaulinę maisto krizę, kadangi Rusija bombarduoja kviečių atsargas ir neleidžia laivams išgabenti grūdų į užsienį.

„Jie sukelia stygių. Jie bombarduoja Ukrainos miestus ir provokuoja badą pasaulyje", - po ES užsienio reikalų ministrų posėdžio spaudos konferencijoje sakė Josepas Borrellis.

Jis teigė, kad Rusijos kariuomenė „sėja bombas Ukrainos laukuose, o Rusijos karo laivai blokuoja dešimtis laivų, užpildytų kviečiais".

„Jie bombarduoja ir naikina kviečių atsargas ir neleidžia šių kviečių eksportuoti", - sakė jis.

J. Borrellis perspėjo, kad be žiaurių mūšių, vykstančių Ukrainoje, „vyksta dar vienas mūšis - naratyvų mūšis".

Pasak jo, nors Maskva bando vaizduoti Vakarų sankcijas kaip „atsakingas už maisto trūkumą ir kylančias kainas", būtent Rusija „provokuoja badą pasaulyje, blokuodama uostus, kviečius ir naikindama kviečių atsargas Ukrainoje".
„Nustokite kaltinti sankcijas, - sakė jis. - Maisto trūksta dėl Rusijos kariuomenės kaltės".

Jo komentarai pasirodė po to, kai Jungtinės Tautos praėjusią savaitę perspėjo, kad kovo mėnesį, Rusijai įsiveržus į svarbią žemės ūkio valstybę Ukrainą, pasaulinės maisto kainos pasiekė visų laikų rekordą.

JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) teigė, kad dėl invazijos sutrikdyto eksporto ir Rusijai taikomų tarptautinių sankcijų imta baimintis, jog pasaulyje kils maisto krizė.

Ypač didelis susirūpinimas kilo Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, kur jau pasireiškė netiesioginis poveikis.

Rusija ir Ukraina valdo didžiulius grūdų auginimo plotus, kurie yra vieni iš pagrindinių pasaulio duonos aruodų. Jų derlius sudaro didelę dalį pasaulinio kelių pagrindinių prekių, įskaitant kviečius, augalinį aliejų ir kukurūzus, eksporto.

Per pastaruosius trejus metus Rusija ir Ukraina kartu eksportavo apie 30 proc. pasaulyje užauginamų kviečių ir 20 proc. kukurūzų, teigė FAO.

FAO vertinimais, jei nebus imtasi jokių priemonių, badas Vakarų Afrikos ir Sahelio regionuose, kurie yra labai priklausomi nuo Rusijos ir Ukrainos grūdų, gali paaštrėti ir iki birželio mėnesio paliesti daugiau kaip 38 mln. žmonių.

18:00 Siūloma Rusijos vykdomus nusikaltimus kvalifikuoti kaip ukrainiečių tautos genocidą

Seimas antradienį ketina priimti rezoliuciją, kuria dar kartą reiškia visišką solidarumą su Ukraina ir jos žmonėmis, smerkia Rusijos vykdomą agresiją ir karo nusikaltimus Ukrainoje, ragina stiprinti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai.

Seimas, kaip sakoma dokumento projekte, griežtai smerkia Rusijos Federacijos, padedant Baltarusijos Respublikai, tęsiamą karinę agresiją, įvykdytus ir toliau vykdomus karo nusikaltimus prieš suverenią Ukrainą ir jos žmones bei nusikaltimus žmoniškumui.

Parlamentarai ketina paraginti Ukrainą ir tarptautinę bendruomenę nedelsiant nuodugniai dokumentuoti Rusijos nusikaltimus, padarytus Ukrainos teritorijoje, ir įsteigti tarptautinį baudžiamąjį tribunolą, siekiant visus kaltininkus patraukti atsakomybėn. Jie siūlo, deramai įvertinus teisines aplinkybes, Rusijos vykdomus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui kvalifikuoti kaip ukrainiečių tautos genocidą.

Tarptautinė bendruomenė kviečiama toliau teikti įvairiapusę ginkluotę Ukrainai, įgalinant Ukrainą apginti savo laisvę ir suverenumą, atkurti teritorijos vientisumą ir užkirsti kelią tolesnėms masinėms civilių žudynėms.

Seimas numato pasmerkti Rusijos pareiškimus apie tai, kad Rusija gali ryžtis panaudoti masinio naikinimo ginklus, ir pabrėžti, kad bet koks jų panaudojimas yra neleistinas, o tarptautinės bendruomenės, NATO ir Europos Sąjungos atsakas žengus šį žingsnį privalo būti kuo griežčiausias.

Rezoliucijos autoriai reikalauja, kad Rusija nedelsdama išvestų karines pajėgas iš okupuotų Moldovos ir Sakartvelo regionų bei Baltarusijos.

Dokumento projekte Lietuvos parlamentarai skatina toliau iš esmės stiprinti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, kol Rusija išves savo karius iš visos Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymą, bei pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad jau esamų sankcijų įgyvendinimas būtų visapusis ir veiksmingas tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos, tiek ir tarptautiniu mastu.

Seimas ketina pasveikinti Lietuvos Vyriausybės sprendimą visiškai atsisakyti dujų importo iš Rusijos Federacijos ir ragina Europos Sąjungos ir NATO valstybes nares bei jų sąjungininkus pradėti taikyti visišką naftos, anglies, branduolinio kuro ir dujų importo iš Rusijos embargą.

Rezoliucijos projekto autoriai pasisako už tai, kad "visas su Vladimiro Putino režimu susijusių Rusijos Federacijos pareigūnų ar oligarchų, jų patikėtinių ir juos dangstančių bei įgalinančių asmenų turtas būtų konfiskuotas ir jų Šengeno ar nacionalinės vizos būtų atšauktos, siekiant visiško ir neatidėliotino „auksinių" pasų, vizų ir leidimų gyventi Europos Sąjungoje uždraudimo".

Lietuvos Seimas ketina kreiptis į visas tarptautinės teisės principus pripažįstančias ir gerbiančias pasaulio valstybes, ragindamas netalkinti, nesudaryti sąlygų ir nesuteikti galimybių Rusijai ir Baltarusijai apeiti sankcijas, taikomas dėl jų vykdomų karinės agresijos, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, ir šių sankcijų išvengti.

Parlamentarai sveikina Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių bei jų sąjungininkų veiksmus išsiunčiant Rusijos saugumo pareigūnus ir kviečia Europos Sąjungos ir NATO valstybes nares pažeminti Rusijos Federacijos diplomatinio atstovavimo lygį.

Europos Sąjungos ir NATO valstybės narės bei visos demokratinės valstybės raginamos užkardyti dezinformaciją skleidžiančius, prievartą skatinančius ir karo nusikaltimus bei nusikaltimus žmoniškumui teisinančius Rusijos žiniasklaidos kanalus ir priemones.

Rezoliucijos projekte kalbama apie Ukrainos solidarumo fondą, skirtą Ukrainai po karo atstatyti ir pakartotas raginimas kuo greičiau suteikti Ukrainai Europos Sąjungos šalies kandidatės statusą.

Europos Sąjunga, jos valstybės narės, sąjungininkai ir tarptautinės organizacijos raginamos teikti finansinę paramą valstybėms, kurios priglaudė nuo karo Ukrainoje priverstus bėgti šios šalies piliečius.

Seimas pasisako už tolesnį veiksmų koordinavimą Europos Sąjungoje ir su NATO sąjungininkais.

Rezoliucijos projektą įregistravo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Seimo frakcijų atstovai. Ją planuojama priimti po antradienį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kreipimosi į Lietuvos parlamentą.

16:25 Vilnius netoleruoja Rusijos agresiją Ukrainoje palaikančių mokytojų

Pasirodžius signalams apie kelių sostinės pedagogų socialiniuose tinkluose reiškiamą palaikymą Rusijos režimui, Vilniaus savivaldybės pozicija aiški - tokie asmenys mokyklose dirbti negali.

Savivaldybę pasiekė informacija apie Rusijos propagandą pamokose skleidžiančius mokytojus, jų įrašus socialiniuose tinkluose, kuriuose atvirai palaikoma karinė agresija Ukrainoje, žeminami Ukrainos žmonės bei juos palaikantys Lietuvos piliečiai.

„Pradėjus aiškintis situaciją, mokytojai pateikė pareiškimus išeiti iš darbo ir mokyklose jau nebedirba. Tačiau išėjimas savo noru neužkerta galimybės vėl įsidarbinti kitoje mokykloje. Tai konkretus pavyzdys, kad mokyklų vadovai turi išsiryškinti tokius veikėjus ir pasirūpinti, kad jų neliktų mokyklose, nelaukdami tėvų kreipimųsi. Kviečiu mokyklas ir tėvų bendruomenes informuoti savivaldybę apie kiekvieną probleminį atvejį", - sako Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas.

Pasak T. Gulbino, savivaldybė konsultuojasi su teisininkais dėl teisinio pagrindo tokių darbuotojų atleidimui. Savivaldybė sieks, kad palaikymą Rusijos režimui demonstruojantys ugdymo įstaigų darbuotojai negalėtų įsidarbinti kitoje švietimo įstaigoje.

Savo rekomendacijas dėl tokių situacijų sprendimo šalies mokykloms rengia ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Savivaldybė informacijos apie vilniečių pastebėtus panašius atvejus lauks Administracijos direktoriaus pavaduotojos Donaldos Meiželytės paštu donalda.Meizelyte@vilnius.lt.

16:15 Ukraina prognozuoja, kad Rusijos puolimas šalies rytuose prasidės netrukus

Ukraina prognozuoja, kad Rusija „netrukus" pradės didelį puolimą šalies rytuose, pirmadienį per brifingą sakė Ukrainos gynybos ministerijos atstovas Oleksandras Motuzianykas.

„Priešas beveik baigė pasirengimą puolimui rytuose, puolimas prasidės netrukus", - sakė jis.

16:10 Kroatija išsiunčia 24 Rusijos ambasados darbuotojus

ES narė Kroatija išsiunčia iš šalies 24 Rusijos ambasados Zagrebe darbuotojus.

Užsienio reikalų ministerija pirmadienį išsikvietė Rusijos ambasadorių Andrejų Nesterenką, kad informuotų jį apie šį sprendimą. Rusija buvo paraginta nutraukti „brutalią agresiją prieš Ukrainą" ir nedelsiant atitraukti savo pajėgas iš užpultos šalies, pranešė ministerija.

Tarp išsiunčiamų asmenų yra 16 diplomatų ir 8 diplomatinio statuso neturintys ambasados darbuotojai.

15:55 Ukraina baiminasi Rusijos puolimo ir iš vakarų

Ukrainos vadovybė baiminasi Rusijos puolimo ir iš vakarų. Tam esą gali būti panaudoti Moldovos Respublikoje dislokuoti rusų daliniai. „Neatmestina, kad rusų ginkluotosios pajėgos Padniestrės regione Moldovos Respublikoje vykdys provokacijas", - pirmadienį pareiškė Ukrainos generalinis štabas.

Prie Ukrainos sienos esanti Padniestrė tarptautinės teisės požiūriu priklauso Moldovos Respublikai, tačiau nuo 1990 metų yra kontroliuojama Rusijos. Jei rusų daliniai iš Padniestrės ir Maskvai lojalios paramilitaristinės grupuotės iš regiono įsitrauktų į karą, kiltų potenciali grėsmė, kad Ukrainos kariuomenė bus apsupta šalies pietuose, konkrečiai - apie Odesos regioną. Rusija iki šiol neigė tokius ketinimus.

Be to, Kijevas pranešė apie tolesnę Rusijos dalinių koncentraciją Rytų Ukrainoje. Tarp jų yra ir pajėgos iš Sibiro bei Rusijos Tolimųjų Rytų. „Gali būti, kad okupantai ateinančiomis dienomis mėgins atnaujinti puolimą", - pareiškė Ukrainos generalinis štabas.

Generalinis štabas feisbuke taip pat pranešė, kad nukauta dar 200 rusų karių, sunaikinti trys tankai ir 12 šarvuočių, penki artilerijos pabūklai, trys raketų paleidimo įtaisai ir du lėktuvai. Šių duomenų nepriklausomai patvirtint neįmanoma.

15:50 Ukrainos pajėgos rengiasi „paskutiniam mūšiui" dėl Mariupolio

Ukrainos pajėgos ruošiasi „paskutiniam mūšiui" dėl Mariupolio, kurį nuo invazijos pradžios rusai laiko apgultyje, kontrolės, pirmadienį pranešė mieste esantys jūrų pėstininkai.

„Šiandien tikriausiai bus paskutinis mūšis, nes baigiasi amunicija", - socialiniame tinkle „Facebook" pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 36-oji jūrų pėstininkų brigada.

„Kai kurių iš mūsų laukia mirtis, o kitų - nelaisvė", - sakoma įraše, priduriant, kad brigada buvo „nustumta atgal" ir „apsupta" Rusijos kariuomenės.

Pasak brigados, ji 47 dienas gynė uostą ir „darė viską, kas įmanoma ir neįmanoma", kad išlaikytų miesto kontrolę.
Rusijos pajėgos teigė, kad pastaruoju metu kovos vyko aplink miesto geležies ir plieno gamyklą „Azovstal" ir uostą.

Jūrų pėstininkai sakė, kad būtent ten „priešas palaipsniui stūmė mus atgal" ir „apsupo mus ugnimi, o dabar bando mus sunaikinti".

Brigada pranešė, kad maždaug pusė jos karių yra sužeisti: „Sužeistieji sudaro beveik pusę brigados. Tie, kurių galūnės nenuplėštos, grįžta į mūšį".

„Visi pėstininkai žuvo, o susišaudymuose dabar dalyvauja artileristai, priešlėktuvinių pabūklų šauliai, radistai, vairuotojai ir virėjai. Net orkestras", - sakoma įraše. Kariai padėkojo Elonui Muskui už „vis dar veikiantį" palydovinį „Starlink" internetą.

Jūrų pėstininkai skundėsi, kad jiems trūksta Ukrainos karinės vadovybės paramos: „Niekas nebenori su mumis bendrauti, nes esame nurašyti".

Mariupolyje vyko intensyviausi mūšiai nuo pat Kremliaus invazijos pradžios, dabar miestas beveik sulygintas su žeme. Manoma, kad mieste žuvo tūkstančiai civilių gyventojų.

12:28 V. Zelenskis: Ukrainoje iki šiol sunaikintos 938 švietimo įstaigos ir beveik 300 ligoninių

Pirmadienį kreipdamasis į Pietų Korėjos parlamentą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad Rusijos kariai jo šalyje iki šiol sunaikino 938 švietimo įstaigas ir dar beveik 300 ligoninių, praneša portalas „Sky News".

Pasak V. Zelenskio, Kremliaus pajėgos taip pat „sąmoningai" naikina gyvenamuosius rajonus ir miestus. „Dabar vietoj taikių miestų stūkso griuvėsiai. Net nebegalime suskaičiuoti visų žuvusiųjų", - teigė prezidentas. Pasak jo, Ukrainos šiaurėje gelbėtojai toliau naršo po griuvėsius, tačiau dalyje regiono toliau vyksta aktyvūs karo veiksmai.

Jis pridūrė, kad Rusija dislokavo šalyje tūkstančius karių ir milžinišką kiekį technikos, kad pasirengtų naujoms atakoms.

Kalbėdamas apie situaciją Mariupolyje, V. Zelenskis nurodė, kad prieiga į šį apsiaustą uostamiestį tebėra blokuojama. „Jie bandė jį sunaikinti žiauriausiais įmanomais būdais. Jie bandė sunaikinti visa, ką šis miestas turėjo. Mariupolis buvo sunaikintas", - teigė jis. Prezidentas pridūrė, kad čia jau žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, tačiau rusai to nepaiso ir tęsia savo puolimą.

11:52 Ukrainos rytuose apšaudyta dar viena geležinkelio stotis

Ukrainos rytuose Rusijos kariai apšaudė dar vieną geležinkelio stotį. Tai pirmadienį pranešė Ukrainos valstybinės geležinkelių bendrovės valdybos pirmininkas Oleksandras Kamyšinas, kuriuo remiasi CNN.

„Vakar Ukrainos rytuose Rusijos kariai apšaudė dar vieną geležinkelio stotį", - „Telegram" tinkle teigė O. Kamyšinas. Jis pridūrė, kad atakos metu žmonės nenukentėjo, tačiau apgadinti penki lokomotyvai, bėgiai ir elektros linijos.

11:14 Pirmadienį Ukrainoje planuojami devyni humanitariniai koridoriai

Ukrainos vyriausybė pranešė, kad pirmadienį šalies rytuose planuojama atidaryti devynis humanitarinius koridorius.

Vicepremjerė Iryna Vereščiuk „Telegram" tinkle pranešė, kad, be kita ko, suplanuoti maršrutai iš Mariupolio, Berdiansko ir ginčijamų teritorijų Luhansko srityje.

Pasak I. Vereščiuk, sekmadienį iš mūšių apimtų vietovių pavyko evakuoti maždaug 2 800 civilių.

Rusija ir Ukraina nuolat kaltina viena kitą sabotuojant bandymus evakuoti žmones. Apie naujausius evakuacinius koridorius pranešta, kai Maskva kiek anksčiau pareiškė, kad jos kariuomenė dabar daugiausiai dėmesio skirs Ukrainos rytams.

11:02 Iš Ukrainos į Lenkiją jau atvyko 2,657 mln. pabėgėlių

Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos į Lenkiją jau atvyko 2 657 000 pabėgėlių. Tai pirmadienį pranešė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba, kuria remiasi transliuotojas BBC.

Tačiau pastarosiomis savaitėmis atvykėlių skaičiai gerokai sumažėjo. Sekmadienį Lenkijos sieną kirto 28 500 žmonių - 2 proc. mažiau nei šeštadienį ir gerokai mažiau nei kovo 6-ąją, kai atvyko 142 300 pabėgėlių. Prieš karą Lenkijos sieną kasdien kirsdavo vidutiniškai po 16 800 žmonių.

Kai kurie iš Ukrainos pasitraukę žmonės jau išvyko iš Lenkijos. Varšuvos universiteto migracijos tyrimų profesoriaus Maciejaus Duszczyko skaičiavimu, Lenkijoje liko apie 1,2-1,4 mln. žmonių iš Ukrainos.

10:01 JK žvalgyba: Rusijos kariuomenė Mariupolyje gali panaudoti fosforo bombas

Rusijos kariuomenė, Jungtinės Karalystės (JK) žvalgybos tarnybų duomenimis, apsiaustame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje gali panaudoti fosforo bombas.

JK gynybos ministerija savo naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje nurodė, kad tokia ginkluotė prieš tai jau panaudota Donecko srityje.

Anot žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch" (HRW), šie ginklai sukelia sunkius sužalojimus. HRW teigimu, fosforo bombos veikia tokiu pat principu, kaip padegamieji ginklai, o juos pagal tarptautinę teisę draudžiama naudoti miestuose.

JK žvalgybos duomenų suvestinėje taip pat nurodoma, kad Rusija „rizikuoja pražudyti dar daugiau civilių", nes „toliau naudoja laisvakrites bombas", kuriomis sunku pataikyti į konkrečius taikinius.

Suvestinėje priduriama, kad Rusija tęsia apšaudymą rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose, tačiau Ukrainos pajėgos ten atrėmė kelias atakas.

09:21 V. Klyčko: Rusijos karinės pajėgos gali dar kartą bandyti užimti Kijevą

Rusijos karinės pajėgos gali dar kartą bandyti užimti Ukrainos sostinę Kijevą. Tai sekmadienio vakarą pareiškė šio miesto meras Vitalijus Klyčko, kurį cituoja portalas „Euronews".

„Nors priešas pasitraukė iš Kijevo, tai dar nereiškia, kad jis nebenori užimti sostinės", - tinkle „Telegram" teigė V. Klyčko. Jis pabrėžė, kad negalima atmesti galimybės, jog „po dviejų dienų Maskva gali dar kartą bandyti užimti Kijevą".

Kiek anksčiau V. Klyčko paprašė miestą palikusių žmonių dar negrįžti į sostinę dėl su saugumu susijusio neapibrėžtumo ir Kremliaus planų atnaujinti puolimą.

08:21 Bundesvero lėktuvas gabens sužeistus ukrainiečius į Vokietiją

Bundesveras organizuoja specialų reisą sužeistiems ukrainiečiams į Vokietiją nugabenti. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra DPA.

Jos žiniomis, VFR karinių oro pajėgų lėktuvas „Airbus A310 MedEvac" turi išskristi iš Kelno (Šiaurės Reino - Vestfalijos federalinė žemė) į Lenkijos pietryčiuose esantį Žešuvą, o iš ten atgabenti vaikus ir suaugusiuosius į Vokietiją gydyti. Tai bus pirmas toks reisas nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios, nors anksčiau sužeisti Ukrainos kariai jau buvo gydomi Vokietijoje.

Šiuo metu Vokietijoje oficialiai užregistruoti daugiau kaip 300 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos.

08:01 Ukrainos pareigūnė: Rusija tęsia pasirengimą siekdama užimti Rytų Ukrainą

Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Malyar teigia, kad Rusija tęsia pasirengimą siekdama įgyvendinti savo minimalų tikslą užimti Ukrainos rytus.

Rusija šiuo metu, be kita ko, mobilizuoja ir apmoko naujus karius, naujienų agentūra UNIAN cituoja viceministrę.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo ruožtu nurodė, kad Rusijos pajėgos galimai inicijuos naują puolimą, kad visiškai užimtų Rytų Ukrainą. Šiam tikslui pasiekti prie Ukrainos sienų gabenami nauji kariai iš įvairių Rusijos dalių, teigė ukrainiečių generolai.

Pasak jų, kitos Rusijos atakos gali būti nutaikytos į teritorijas netoli Charkovo ir Sloviansko.

07:28 Ambasadorius: Australija suteiks Ukrainai papildomą karinę pagalbą

Australija suteiks Ukrainai papildomą 20 mln. dolerių vertės karinę pagalbą, kurią sudarys ir prieštankiniai ginklai bei jų užtaisai. Tai pirmadienį pranešė UNIAN, remdamasi Ukrainos ambasadoriumi Australijoje Vasilijumi Mirošničenka.

Diplomatas pažymėjo, kad Australija taip pat perduoda Ukrainai 20 šarvuotųjų mašinų „Bushmaster", kurių kaina - 38 mln. dolerių. „Pirmosios mašinos jau skrenda į Ukrainą, o kitos bus pristatytos netrukus", - sakė ambasadorius.

Kovo 31 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo ryšiu kreipėsi į Australijos federalinio parlamento deputatus. Savo kalboje jis paragino teikti Ukrainai pagalbą ir griežtinti sankcijas Rusijai.

06:54 D. Kuleba: jei Ukraina būtų NATO narė, šio karo nebūtų

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pakartojo, kad Vokietija ir Prancūzija padarė strateginę klaidą, kai 2008-aisiais pasipriešino galimam Ukrainos stojimui į NATO.

Dabar jo šalis turi mokėti už šią klaidą. „Jei būtume NATO narė, šio karo nebūtų", - D. Kuleba sakė JAV transliuotojui NBC. Jis kartu metė kaltinimus Vokietijai, kad ši nepadeda jo šaliai, nes toliau kalba apie skirtumą tarp gynybai ir puolimui skirtų ginklų. „Jei nešvaistytume laiko kalbėdami apie gynybai ir puolimui skirtus ginklus ir ko Ukrainai reikia ir ko nereikia, dabar būtume visai kitokioje, stipresnėje pozicijoje", - kalbėjo ministras.

Ukrainos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad jo šalis NATO ir Vakarams siūlo „sąžiningą susitarimą". „Jūs duodate mums viską, ko mums reikia. Mainais mes kaunamės, kad jums nereikėtų stoti į kovą, kai (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas nuspręs išbandyti NATO 5-ąjį straipsnį ir užpulti kurią nors NATO šalį", - tvirtino D. Kuleba.

Jis pridūrė, kad ukrainiečiai „moka kautis", tačiau jiems reikia ginklų.

Kalbėdamas apie Rusijos kariuomenės išvedimą iš sostinės Kijvo apylinkių ir numatomą didelio masto Rusijos puolimą šalies rytuose, D. Kuleba nurodė: „Ukraina laimėjo kovą dėl Kijevo. Dabar laukia nauja kova - kova dėl Donbaso", - teigė ministras.

06:30 Pasaulio bankas: dėl Rusijos invazijos Ukrainos ekonomika gali susitraukti perpus

Dėl besitęsiančios Rusijos invazijos Ukrainos ekonomika šiais metais gali susitraukti kone perpus, teigiama sekmadienį paskelbtoje Pasaulio banko ataskaitoje.

Bendrasis vidaus produktas (BVP) gali nusmukti maždaug 45,1 proc., palyginti su praėjusiais metais, teigė bankas ir pridūrė, kad galutinis šalies ekonomikos nuosmukio mastas priklausys nuo „karo trukmės ir intensyvumo".

Rusijos invazija prasidėjo vasario 24 dieną. Sausį Pasaulio bankas prognozavo, kad Ukrainos ekonomika šiemet gali paaugti 3 proc. Naujausia nuosmukio prognozė yra dvigubai didesnė, palyginti su susitraukimu, kurį šalies ekonomika patyrė 2020 metais dėl koronaviruso pandemijos.

Pasak Pasaulio banko Europos ir Vidurio Azijos padalinio vadovės Annos Bjerde, siekiant stabilizuoti Ukrainos ekonomiką, šaliai nedelsiant reikia pagalbos.

Nepaisant to, smūgį patirs ir Rusijos ekonomika.
Prognozuojama, kad šalies BVP šiemet susitrauks 11,2 proc., palyginti su 2021-aisiais.

06:16 Visoje Ukrainoje aidi apie oro antskrydžių pavojų perspėjančios sirenos

Pirmadienio rytą visoje Ukrainoje aidi apie oro antskrydžių pavojų perspėjančios sirenos, remdamasis vietos žiniasklaida, praneša transliuotojas BBC.

Sirenos, be kita ko, aidi Lvovo, Kijevo, Dnipro ir Zaporožės srityse.

2022-04-10 ĮVYKIAI

21:04 JK gali įvesti sankcijas karo nusikaltimais įtariamiems rusų karininkams ir kareiviams

Jungtinė Karalystė gali paskelbti sankcijas rusų generolams ir kareiviams, kurie įtariami karo nusikaltimais Ukrainoje, informuoja dpa.

Viešosios tvarkos palaikymo ir kovos su nusikalstamumu ministras Kitas Malthouse‘as televizijai „Sky News" sakė, kad Jungtinė Karalystė pasiryžusi įvesti sankcijas kariams, vadovaujantiems generolams ir kitiems prie karo nusikaltimų prisidėjusiems asmenims. Ministras teigia, kad taip būtų įvertintas šių asmenų vaidmuo siaubingame demokratiškos valstybės užpuolime.

„Ukrainiečius jų kovoje remiame kiek tik galime. Tą patį darysime ir tam, kad atsakomybėn būtų patraukti iš tikrųjų siaubingus nusikaltimus šiuo baisiu metu įvykdę asmenis", - sakė jis.

Sekmadienį Ukrainos sostinėje Kijeve lankėsi Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas, kuris pareiškė, kad karą pradėjęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas visiems laikams susigadino reputaciją.

B. Johnsonas taip pat žadėjo, kad Vakarai tieks tiek ginklų, kiek reikia, kad Rusija niekada nebeįsiveržtų į Ukrainą.

20:38 Slovakija gali parduoti Ukrainai savaeigių haubicų

Ukraina derasi su Slovakija dėl savaeigių haubicų „Zuzana" įsigijimo, paskelbė naujienų agentūra dpa.

Apie tai Slovakijos transliuotojui RTVS sakė šios šalies gynybos ministras Jaroslavas Nadas.

Slovakijoje gaminamos haubicos apginkluotos 155 mm pabūklu. Abiejų valstybių atstovai taip pat tariasi dėl apgadintų Ukrainos tankų T-72 remonto Slovakijoje.

Taip pat būta svarstymų, kad kaimyninė šalis galėtų Ukrainai perduoti naikintuvus MIG-29, bet Slovakijos vidaus reikalų ministras Romanas Mikulecas televizija TA3 sakė, kad šiuo metu apie tai nediskutuojama.

Tuo metu gynybos ministras minėjo, kad tampa vis sudėtingiau eksploatuoti Tarybų Sąjungoje sukurtus lėktuvus nes rusų technikai grįžta į Rusiją.

Be to, neseniai Slovakija Ukrainai perdavė savo turėtas oro gynybos sistemas S-300.

20:13 Austrijos kancleris susitiks su V. Putinu

Austrijos kancleris Karlas Nehammeris pirmadienį Maskvoje susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, praneša AFP.

„Jis ten vyks, kad paskatintų dialogą. Apie vizitą informuotas Berlynas, Briuselis ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis", - sakė kanclerio atstovas spaudai.

Šeštadienį K. Nehammeris lankėsi Kijeve ir ten susitiko su V. Zelenskiu.

Kanclerio atstovas spaudai taip pat patvirtino, kad K. Nehammeris bus pirmasis Europos lyderis susitiksiantis su V. Putinu po to, kai vasario 24 d. Rusija užpuolė Ukrainą.

Austrijos vyriausybės vadovas iškels Rusijos karo nusikaltimų Bučoje klausimą. Šiame mieste netoli Kijevo jis lankėsi šeštadienį. Pasitraukus Rusijos pajėgoms ten prieš savaitę buvo rasta daugybė civilių žmonių palaikų, o naujienos apie žudynes šokiravo pasaulį. Maskva neigia savo kaltę dėl karo nusikaltimų.

Sekmadienį K. Nehammeris grįžo į Vieną, o jo atstovas spaudai sako, kad neutraliai Austrijai svarbu remti Ukrainą politiniu ir humanitariniu aspektu.

Austrija yra Europos Sąjungos narė, bet nepriklauso NATO. Šalis pasmerkė Rusijos karą Ukrainoje ir šią savaitę išsiuntė keturis rusų diplomatus.

19:42 2 tūkst. karinei tarnybai tinkamo amžiaus vyrų neleista išvykti iš Ukrainos

Nuo karo su Rusija pradžios Ukrainos pasieniečiai neleido 2 200 karinei tarnybai tinkamo amžiaus vyrų išvykti iš šalies, informuoja naujienų agentūra dpa.

Iš Ukrainos bėga šimtai tūkstančių moterų su vaikais, tačiau vyrams išvykti neleidžiama nes jų pareiga - ginti tėvynę. Kai kurie iš šalies išvykti norėję vyrai bandė papirkti pareigūnus arba turėjo suklastotus dokumentus.

Dėl tokių bandymų bėgti buvo keli incidentai Karpatuose, įskaitant pasienį su Rumunija, kai žmonės nušalo galūnes. Sienos apsaugos tarnyba taip pat paskelbė, kad ant vandens telkinių krantų pasienyje neseniai buvo rasti mirę vyrai.

Be to, Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad Austrijos sostinėje Vienoje nufotografuotas buvęs Konstitucinio teismo teisėjas, 59 metų Oleksandras Tupickis. Ukraina paskelbė nubausianti iš šalies pabėgusius karinei tarnybai tinkamus vyrus.

17:18 Generalinė prokurorė: vien Kijevo regione rasti 1 222 negyvi žmonės

Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova sekmadienį atskleidė, kad po Rusijos pajėgų pasitraukimo iš Ukrainos šiaurės vien Kijevo regione buvo rasta daugiau nei 1 200 nužudytų žmonių, praneša AFP.

„Šiuo metu, iki šio ryto, radome 1 222 negyvus žmones vien Kijevo regione", - ji sakė TV kanalui „Sky News".

17:14 Ukrainos prezidentas paprašė Vokietijos kanclerio daugiau paramos ir pagalbos tiriant karo nusikaltimus

Sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir aptarė Ukrainai reikalingą pagalbą, praneša naujienų agentūra dpa.

Vėliau V. Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter" rašė paraginęs O. Scholzą padėti rasti už Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje atsakingus žmones. Abu politikai sutarė, kad karo nusikaltėlius reikia nustatyti ir nubausti.

Jie taip pat aptarė sankcijas prieš Rusiją ir karinę bei finansinę paramą Ukrainai.

O. Scholzo atstovė spaudai vėliau sakė, kad kancleris pasmerkė Rusijos kariuomenės žiaurius karo nusikaltimus Bučoje ir kituose Ukrainos miestuose. Jis taip pat pažadėjo visokeriopą pagalbą Ukrainai.

16:51 Maskvos patriarchas Kirilas ragina rusus „susivienyti prieš priešus"

Rusijos stačiatikių Bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas, artimas prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, sekmadienį paragino rusus susivienyti kovai prieš Maskvos „išorinius ir vidinius priešus", skelbia AFP.

„Tepadeda mums Dievas susivienyti šiuo sunkiu mūsų tėvynei metu, taip pat (susivienyti) ir aplink valdžią. O valdžiai - jausti atsakomybę už savo liaudį, nuolankiai jai tarnauti, net jeigu teks paaukoti savo gyvybę", - sakė jis sekmadienio pamoksle.

Anot jo, tik tada „liaudis bus iš tiesų solidari ir sugebės pasipriešinti vidaus ir išorės priešams".

150 mln. sekėjų turinčios Rusijos stačiatikių Bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas savo pamoksluose nuolat pritaria Kremliaus karui Ukrainoje.

Vasarį jis kalbėjo apie „kovą su blogio jėgomis, kurios priešinasi Rusijos ir Ukrainos vienybei".

Tuo metu popiežius Pranciškus sekmadienį ragino Maskvą ir Kijevą sudaryti „Velykų paliaubas" ir derėtis dėl taikos.

15:45 Rusija subombardavo Dnipro oro uostą

Rusijos raketos sunaikino Ukrainos Dnipro oro uostą, informuoja AFP.

Apie tai socialiniame tinkle „Telegram" pranešė miesto karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenko.

„Buvo dar viena ataka prieš Dnipro oro uostą. Iš jo nieko neliko. Oro uostas ir greta buvusi infrastruktūra sunaikinti, o raketos vis skrenda ir skrenda", - rašė jis.

Šiuo metu aiškinamasi, kiek žmonių galėjo nukentėti per išpuolį.

Jis pridūrė, kad atakos prieš miestą ant Dniepro upės krantų tapo intensyvesnės sekmadienį.

Nors milijoną gyventojų turinčiame mieste ir anksčiau būta sprogimų po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą, tačiau didelės žalos iki šiol buvo išvengta.

15:23 Ukraina: Rusijos pajėgos iš Černobylio AE pavogė radioaktyvių medžiagų

Už Černobylio apsauginę zoną atsakinga Ukrainos valstybinė agentūra paskelbė, kad Černobylio atominę elektrinę (AE) okupavę Rusijos kariai atsitraukdami pavogė pavojingas radioaktyvias medžiagas iš tyrimų laboratorijos, o jas pavogę asmenys nuo radiacijos gali mirti, praneša AFP.

Rusijos kariuomenė Černobylio AE užėmė pirmąją karo dieną, vasario 24 d., o iš itin radioaktyvios vietovės pasitraukė po mėnesio - kovo 31 d.

Ukrainos valstybinė agentūra, atsakinga už Černobylio apsauginę zoną, feisbuke pranešė, kad rusų kariai apiplėšė dvi laboratorijas. Anot jos, rusai pateko į valstybinės specializuotos įmonės „Ekocentr" saugyklą ir pavogė 133 vienetus itin radioaktyvių medžiagų.

„Net ir mažas jų kiekis gali būti mirtinai pavojingas elgiantis neprofesionaliai", - paskelbė agentūra.

Anksčiau šią savaitę Ukrainos energetikos ministras Germanas Galuščenka sakė, kad prie Černobylio dislokuoti ir apkasus išsikasę kariai per mėnesį gavo šokiruojamą radiacijos dozę ir kai kuriems gyventi liko ne daugiau nei metai.

15:01 Ukraina nori įsigyti vokiškų šarvuočių

Ukraina norėtų įsigyti pėstininkų kovos mašinų „Marder" tiesiogiai iš Vokietijos bendrovės „Rheinmetall". Apie tai rašo Vokietijos laikraštis „Bild am Sonntag".

Diuseldorfe įsikūrusi Vokietijos bendrovė pasirengusi iki metų pabaigos Ukrainai pristatyti 35 šarvuočius, informuoja naujienų agentūra „Deutsche Welle".

Iš pradžių „Rheinmetall" siūlė, kad Vokietijos karinės pajėgos nedelsiant Ukrainai perduotų savo turimus „Marder", o vėliau bendrovė kariuomenei tiektų naujus šarvuočius. Tačiau tokiam pasiūlymui paprieštaravo Vokietijos gynybos ministerija. Ministerija nevertino šių šarvuočių būklės ar jų priežiūros ir remonto poreikio.

Be to, bendrovė kovo pabaigoje kreipėsi į gynybos ministrę Christine Lambrecht dėl 4 mln. šarvuočiams reikalingų šaudmenų perpirkimo ir tiekimo Ukrainai, tačiau atsakymo iš jos nesulaukė.

Berlyno poziciją sukritikavo Ukrainos ambasadorius Andrejus Melnikas. Laikraščiui „Bild am Sonntag" jis sakė, kad bus skandalinga, jeigu paaiškės, kad Vokietijos gynybos ministerija netikrino karinės technikos būklės. Jis taip pat apgailestavo, kad Berlynas neskuba, nors Rusijos karas prieš Ukrainą vyksta jau pusantro mėnesio.

Tuo metu kita Vokietijos bendrovė „Krauss-Maffei Wegmann" pasiūlė Kijevui įsigyti 100 savaeigių haubicų PzH 2000. Pasiūlymas perduotas Vokietijos vyriausybei. Naujos haubicos galėtų būti tiekiamos po 30 mėnesių nuo kontrakto pasirašymo dienos, tai yra ne anksčiau nei antrą 2024 m. pusmetį. O visos ginkluotės perdavimas būtų baigtas ne anksčiau kaip 2027 m. Apie tai laikraščiui „Bild am Sonntag" sakė neįvardijami Ukrainos valdžios atstovai.

14:24 Jungtinės Tautos: pabėgėlių iš Ukrainos - daugiau nei 4,5 mln.

Iš Ukrainos dėl karo jau pasitraukė daugiau nei 4,5 mln. gyventojų, apie tai paskelbė Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR), informuoja dpa.

Ženevoje įsikūrusios Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros duomenimis, 4 503 954 gyventojai išvyko iš Ukrainos po to, kai vasario 24 d. ją užpuolė Rusija.

Apie 2,59 mln. ukrainiečių pasitraukė į kaimyninę Lenkiją - daugiausiai nei į bet kurią kitą šalį. Daugiau nei 686 tūkst. išvyko į Rumuniją, o 419 000 - į Vengriją.

JT pabėgėlių agentūra teigia, kad dalis žmonių, pasiekusių šias valstybes, keliavo toliau į kitas Europos šalis, kuriose nebuvo užregistruoti po atvykimo. Be to, nežinoma, kiek žmonių galėjo grįžti į Ukrainą.

12:47 V. Zelenskis susitiko su Austrijos kancleriu

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį Kijeve susitiko su Austrijos kancleriu Karlu Nehammeriu, informuoja dpa.

V. Zelenskis sako siekiąs taikos derybų su Maskva, nepaisant to, kad paaiškėjo Rusijos karių įvykdyti karo nusikaltimai.

„Deja, tuo pačiu metu mes regime pasiruošimą svarbiam, o kai kurie sako lemiamam, mūšiui mūsų šalies rytuose", - Ukrainos prezidentas kalbėjo per susitikimą su Austrijos kancleriu.

Nors stebimas Rusijos pajėgų sukoncentravimas Ukrainos rytuose ir pietuose, Ukraina bent jau šiuo metu vis tiek pasiruošusi derėtis su Rusija.

V. Zelenksis dėkojo K. Nehammeriui už apsilankymą Kijeve, teigdamas, kad Europos lyderių vizitai yra puikus paramos ženklas ne vien žodžiais.

Politikai taip pat aptarė Ukrainos siekį įstoti į Europos Sąjungą. Austrijos kancleris pareiškė paramą „aiškiai Ukrainos narystės perspektyvai kaip įmanoma greičiau".

Šeštadienį Kijeve lankėsi ir Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas, o penktadienį - Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pristatė naują interneto svetainę, kurioje galima pranešti apie Rusijos kariuomenės įvykdytus nusikaltimus. Tikimasi, kad tai padės įvykdyti teisingumą ir kad kaltieji bus nubausti. Šiame puslapyje pateikiami vaizdai ir liudininkų pranešimai apie Rusijos pajėgų įvykdytas civilių žudynes, kankinimus ir prievartavimus.

Nuo karo pradžios beveik 4,5 milijono iš 44 mln. Ukrainos gyventojų pasitraukė iš gimtosios šalies. Austrijoje užregistruota apie 51 000 ukrainiečių pabėgėlių, daugiausiai moterų ir vaikų.

12:05 Per Rusijos karą Ukrainoje žuvo 176 vaikai

Nuo tada, kai vasario 24 d. Rusijos kariuomenė įsiveržė į Ukrainą, žuvo 176 vaikai, praneša naujienų agentūra „Ukrinform".

Duomenis apie vaikų žūtis paskelbė Ukrainos generalinė prokuratūra. Taip pat paaiškėjo, kad sužeistų vaikų skaičius išaugo iki 336. Pabrėžiama, kad šie skaičiai nėra galutiniai ir yra tikslinami aktyvių karinių veiksmų zonoje, laikinai okupuotose ir išlaisvintose vietovėse.

Tuo metu Ukrainos karinių pajėgų generalinis štabas paskelbė, kad nuo invazijos pradžios žuvo jau 19 300 Rusijos kareivių.

Ukraina taip pat skelbia sunaikinusi 722 Rusijos tankus, 1 911 šarvuočių, 342 artilerijos pabūklus, 108 salvinės raketų ugnies sistemas, 55 priešlėktuvinės gynybos sistemas, 1384 automobilius, 152 lėktuvus, 137 sraigtasparnius, 7 laivus ar katerius, 112 bepiločių orlaivių, 76 autocisternas, 25 specialiosios technikos vienetus ir 4 operatyvinius-taktinius raketų kompleksus „Točka".

Generalinis štabas taip pat pranešė, kad Slobožansko rajone rusai ir toliau iš dalies blokuoja Charkovą, o miestą bombarduoja artilerija, minosvaidžiai ir salvinės raketų ugnies sistemos. Rusija taip pat siunčia daugiau karių į Iziumo miestą, siekdama ten sustiprinti savo pozicijas.

Rusijos pajėgos ir toliau bombarduoja gyvenvietes Donecko srityje ir bando užimti Mariupolį, kur vykdo oro antskrydžius.

Ukrainos kariuomenė taip pat paskelbė, kad patyrusios didelių praradimų Rusijos pajėgos įkūrė ligonines ir technikos remonto centrus laikinai okupuotose vietovėse Charkovo, Zaporožės ir Chersono srityse. Teigiama, kad dėl nuolat augančio sužeistųjų skaičiaus rusams trūksta kvalifikuotų medikų, taip pat susiduriama su problemomis dėl senkančių medikamentų atsargų, kurių beveik neįmanoma papildyti.

Melitopolio rajone Rusijos kariai veržiasi pas žmones į namus, ieškodami transporto priemonių ir maisto, o gyventojai tardomi, siekiant nustatyti buvusius teisėsaugininkus ir karius.

Naujojoje Kachovkoje rusų okupantai išnaudoja vietines spaustuves, kur spausdina plakatus, lankstinukus ir biuletenius fiktyviam „referendumui dėl Chersono liaudies respublikos įkūrimo".

Be to, laikinai okupuotame Luhansko regione intensyvėja bandymai prievarta mobilizuoti gyventojus į Rusijos kariuomenę.

Donecko ir Luhansko srityse Ukrainos kariuomenė atrėmė aštuonias priešo atakas, sunaikindama 4 tankus, 8 šarvuočius ir 7 sunkvežimius.

10:34 Ukrainoje rasta dar viena masinė civilių kapavietė

Rusijos kariuomenei pasitraukus iš Ukrainos sostinės prieigų, ten buvo aptikta dar viena masinė kapavietė, praneša „Reuters".

Dešimtys civilių aukų buvo rasta masinėje kapavietėje Buzovos kaime netoli Kijevo.

Tarasas Didichas, Dmytrivkos bendruomenės pirmininkas, į kurią įeina ir Buzovos kaimas, Ukrainos televizijai sakė, kad kūnai rasti griovyje netoli degalinės, o tikslus nužudytųjų skaičius dar nustatinėjamas.

Augant civilių aukų skaičiui, tarptautinė visuomenė dar kartą pasmerkė žudynes, įskaitant ir Bučos mieste, į šiaurės vakarus nuo Kijevo, kur Rusijos kareiviai nužudė šimtus žmonių.

Ukraina ir Vakarai kaltina Rusijos pajėgas karo nusikaltimais Bučoje.

08:20 JK premjeras, lankydamasis Kijeve, pažadėjo daugiau ginklų Ukrainai

Vakarai Ukrainai tieks jai reikalingą ginkluotę, kad Rusija daugiau niekada nebeįsiveržtų. Tai šeštadienį lankydamasis Kijeve sakė Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas, kuris susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, informuoja naujienų agentūra dpa.

Po B. Johnsono neskelbto vizito į Ukrainos sostinę Londonas paskelbė, kad Jungtinė Karalystė Ukrainai perduos 120 šarvuotų transporto priemonių ir naujas raketų sistemas, skirtas naikinti laivus.

Susitikęs su V. Zelenskiu JK premjeras gyrė ukrainiečių pasipriešinimą ir teigė, kad Vakarai griežtins sankcijas Maskvai.

„Manau, kad ukrainiečiai parodė liūto narsą, o jūs, Volodymyrai, pademonstravote to liūto riaumojimą. JK ir kitos valstybės tieks įrangą, technologijas, žinias, žvalgybos duomenis tam, kad į Ukrainą daugiau niekada nebūtų įsiveržta. Tam, kad Ukraina būtų sustiprinta ir apsaugota, kad Ukraina niekada nebebūtų bauginama, niekada nebebūtų šantažuojama, kad jai niekada nebūtų taip grasinama", - pareiškė B. Johnsonas.

Naujausias paramos paketas žymiai padidins JK karinę pagalbą Ukrainai. Apie jį pranešta praėjus dienai po to, kai B. Johnsonas pažadėjo ginklų už 100 mln. svarų, įskaitant prieštankinius ir priešlėktuvinius ginklus bei vadinamuosius „dronus mirtininkus".

JK nusprendė suteikti ir priešlaivines raketas po to, kai šalies karinė žvalgyba paskelbė, kad Rusijos karo laivai ir toliau leidžia sparnuotąsias raketas, taip paremdami žemės pajėgų veiksmus regione.

Daugiau informacijos apie šarvuotų automobilių perdavimą iš karto nebuvo žinoma, tačiau penktadienį lankydamasis Rumunijoje JK gynybos sekretorius Benas Wallace‘as užsiminė, kad tai būtų šešiaračiai šarvuoti automobiliai „Mastiff".

Ukraina Vakarų prašė skubiai suteikti daugiau ginklų, įskaitant šarvuočių, nes Donbase laukiama rusų puolimo.

B. Johnsonas taip pat sakė, kad Kijevą puolusios Rusijos pajėgos patyrė pralaimėjimą, o jų atsitraukimas buvo taktinis, kad pajėgos būtų permestos ir toliau mėgintų pulti Rytuose.

Jungtinės Karalystės premjeras griežtai pasmerkė karo nusikaltimus, kurie išaiškėjo besitraukiant rusų pajėgoms. Ukraina pranešė, kad daugybė žmonių buvo sušaudyta.

„Manau, tai, ką V. Putinas padarė tose vietose kaip Buča ir Irpinė, jo karo nusikaltimai visam laikui suteršė jo reputaciją ir jo valdžios reputaciją", - pareiškė B. Johnsonas.

JK gynybos ministerija paskelbė, kad atsitraukdami Rusijos kariai paliko įrodymų apie civilių žudynes. Naujausiame žvalgybos pranešime teigiama, kad rasta masinių kapaviečių, žmonės buvo naudojami kaip gyvieji skydai ir žuvo, o civilinė infrastruktūra buvo užminuota.

V. Zelenskis dėkojo už JK ryžtingą ir reikšmingą paramą Ukrainai ir ragino kitus Vakarų sąjungininkus didinti spaudimą Maskvai.

„Turime spausti sankcijomis. Atėjo laikas įvesti visišką embargą Rusijos energetikos resursams. Reikia tiekti daugiau ginklų (Ukrainai)", - sakė šalies prezidentas.

Be karinės paramos, JK premjeras taip pat patvirtino tolesnę ekonominę paramą, užtikrinančią papildomą 500 mln. JAV dolerių paskolą iš Pasaulio banko. Po šio žingsnio JK paskolų garantijos sieks 1 mlrd. JAV dolerių.

Dėl saugumo priežasčių Londonas atsisakė komentuoti premjero B. Johnsono kelionės į Kijevą smulkmenas. Kelionė sutapo su Austrijos kanclerio Karlo Nehammerio vizitu, kuris taip pat kalbėjosi su V. Zelenskiu. O Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Ukrainos sostinėje lankėsi penktadienį.

2022-04-09 ĮVYKIAI

17:28 B. Johnsonas atvyko į Kijevą

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas šeštadienį atvyko į Kijevą, dabar jis susitinka su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Tai pranešė naujienų agentūra „Ukrinform", remdamasi Ukrainos prezidento biuro vadovo pavaduotoju Andrijumi Sibiga.

„Tiesiog dabar B. Johnsono vizitas į Kijevą prasidėjo jo susitikimu akis į akį su prezidentu V. Zelenskiu. Didžioji Britanija - Ukrainos gynybos rėmimo lyderė. Antikarinės koalicijos lyderė. Lyderė taikant sankcijas agresorei Rusijai", - parašė feisbuke A. Sibiga.

17:09 G. Nausėda su Lenkijos, Vokietijos, Latvijos ir Estijos vadovais aptars paramą Ukrainai

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį vyks darbo vizito į Lenkiją, kur susitiks su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, Vokietijos prezidentu Franku Walteriu Steinmeieriu, Latvijos prezidentu Egilu Levitu ir Estijos prezidentu Alaru Karisu, pranešė Prezidentūra.

Prezidentas su šalių lyderiais aptars priemones V. Putino vykdomam karui Ukrainoje sustabdyti: papildomas sankcijas Rusijai, tolesnį gynybinės, humanitarinės ir finansinės paramos Ukrainai teikimą.

Prezidentai taip pat aptars saugumo situaciją regione, NATO rytinio flango stiprinimo klausimus.

15:42 JT: per parą iš Ukrainos į kaimynines šalis atvyko daugiau kaip 59 tūkst. pabėgėlių

Nuo Rusijos sukelto karo pradžios iš Ukrainos į kaimynines šalis jau atvyko daugiau kaip 4,4 mln. pabėgėlių. Per parą šis skaičius išaugo daugiau kaip 59 tūkst. Tai šeštadienį pranešė JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro agentūra (UNHCR).

Jos tinklalapyje paskelbtais duomenimis, nuo vasario 24 d. iki balandžio 8 d. Ukrainą palikusių pabėgėlių skaičius pasiekė 4 441 663. Per parą kaimyninių valstybių sienas kirto 59 348 žmonės.

Lenkija nuo vasario 24 d. priėmė 2 564 994 pabėgėlius ukrainiečius, Rumunija - 678 081, Vengrija - 413 888, Moldova - 406 611.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

15:30 Čekijos ambasada planuoja grįžti į Kijevą

Čekijos diplomatai grįš į Kijevą artimiausiu metu. Tai šeštadienį pranešė portalas „Novinky", remdamasis Čekijos užsienio reikalų ministru Janu Lipavský`iu.

„Mes dedame pastangas, kad mūsų diplomatai grįžtų į Kijevą, dabar intensyviai dirbame šiuo klausimu, tikimės, kad netrukus pavyks pasiekti šį tikslą. Mes norime suteikti Kijevui diplomatinę paramą. Mes norime būti Ukrainos sostinėje", - sakė žinybos vadovas.

Anot ministro, dabar mieste nebegresia tiesioginis pavojus, kaip kad buvo paskelbus nepaprastąją padėtį ir įvedus komendanto valandą.

J. Lipavský`is taip pat pažadėjo, kad Čekija padės pabėgėliams grįžti į Ukrainą, kai ten stabilizuosis situacija.

Čekijos ambasada Kijeve buvo uždaryta vasario 24-ąją, pirmąją Rusijos agresijos prieš Ukrainą dieną. Vėliau čekų diplomatai išvyko ir iš generalinio konsulato Lvove Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę paragino užsienio šalių diplomatus grįžti į Kijevą.

15:07 Italijos ambasada ketina atnaujinti darbą Kijeve iškart po Velykų

Italijos ambasada ketina atnaujinti darbą Kijeve iškart po Velykų, praneša televizijos kanalas „Sky News".

„Mes paskutiniai palikome Kijevą ir grįšime į jį vieni pirmųjų", - pareiškė žurnalistams Italijos užsienio reikalų ministras Luigis Di Maio.

Pasak jo, Italija ketina atnaujinti savo ambasados darbą Ukrainos sostinėje iškart po Velykų.

„Tuo pat metu mes turime stiprinti diplomatinį spaudimą Rusijai, kad būtų nutraukta ugnis", - pabrėžė Italijos URM vadovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę paragino užsienio šalių diplomatus grįžti į Kijevą.

Dar prieš prasidedant plataus masto Rusijos agresijai prieš Ukrainą kai kurios ambasados dėl saugumo persikėlė iš Kijevo į Lvovą.

13:58 Austrijos kancleris K. Nehammeris atvyko į Kijevą

Austrijos kancleris Karlas Nehammeris šeštadienį atvyko į Kijevą. Jis čia susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu ir Ukrainos sostinės meru Vitalijumi Kličko.

K. Nehammeris taip pat lankysis Bučoje. Rusijos kariuomenei užėmus šį miestą netoli Kijevo, ten buvo nužudyta šimtai civilių.

„Mano vizitas į Kijevą turi pademonstruoti mūsų solidarumą su Ukrainos žmonėmis", - pareiškė Austrijos vyriausybės vadovas.

13:21 V. Zelenskis: Indija ir Kinija galėtų tapti Ukrainos saugumo garantais

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Indija ir Kinija galėtų papildyti Ukrainos saugumo garantų sąrašą.

„Mes dabar suinteresuoti turėti saugumo garantų. Mes siūlome Kinijai tapti saugumo garantu. Mes tai taip pat siūlome Turkijai", - sakė jis interviu Indijos televizijos kanalui „Republic TV". „Manau, kad Indija, jeigu norėtų, taip pat galėtų prisijungti prie saugumo garantų sąrašo, mes su malonumu ją pakviestume. Indija - labai galinga pasaulio valstybė", - pabrėžė Ukrainos prezidentas.

V. Zelenskis dar sykį pareiškė esąs pasirengęs bet kada susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir apsvarstyti su juo visas temas.

Trečiadienį V. Zelenskis sakė esąs pasirengęs aptarti saugumo klausimus su Rusija po to, kai surengs susitikimą Ukrainos saugumo klausimais su šalimis, kurios sutiks tapti jo garantais. Tarp šių šalių prezidentas paminėjo JAV, Didžiąją Britaniją, Turkiją, Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją ir Izraelį.

12:21 V. Zelenskis: vienos iš ES šalių premjeras prašė įrodyti, kad skerdynės Bučoje nėra inscenizacija

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, jog vienos iš ES šalių vyriausybės vadovas paprašė jį pateikti įrodymų, kad žudynės Bučoje nėra inscenizacija, praneša Vokietijos leidinys „Bild".

„Blogiausia, ką V. Zelenskis girdėjo pastarosiomis dienomis? Žinomas ES politikas norėjo gauti iš Ukrainos prezidento įrodymų, kad karo nusikaltimai Bučoje nebuvo inscenizacija! Tai Kremliaus retorika. „Bild" žurnalistui Pauliui Ronzheimeriui paklausus, ar šis politikas yra ES šalies vyriausybės vadovas, V. Zelenskis aiškiai atsakė: „Taip", - rašo laikraštis.

Bet Ukrainos prezidentas atsisakė įvardyti šį politiką.

Pasak naujienų agentūros UNIAN, omenyje turimas Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.

Rusijos kariuomenei užėmus Kijevo priemiestį Bučą, ten buvo nužudyta šimtai civilių.

10:53 Į Ukrainą atvyko 35 parlamentarai iš 11 šalių

35 parlamentarai iš 11 šalių atvyko į Ukrainą, kad pademonstruotų savo solidarumą su ja ir padėtų jai atsilaikyti Kremliaus sukeltame nusikalstamame kare.

Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform", tai šeštadienį per bendrą su Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stafančuku spaudos konferenciją pareiškė Europos Parlamento narys, neformalaus susivienijimo „United for Ukraine" vadovas Andrius Kubilius.

„Į Ukrainą atvyko 35 parlamentų nariai iš 11 šalių. Mus visus vienija noras padėti Ukrainai šiame kare, kuris yra nusikalstamas ir kurį galima apibūdinti kaip Kremliaus neonacizmo karą. Mes norime jums padėkoti, nes tai ne tik Ukrainos karas, iš tikrųjų tai mūsų karas, ir ukrainiečiai kovoja už viso pasaulio laisvę", - pabrėžė A. Kubilius.

Jis patikino, jog neformaliam susivienijimui "United for Ukraine" priklausantys parlamentarai dės visas pastangas, kad Ukrainai būtų tiekiama visų rūšių ginkluotė ir teikiama humanitarinė pagalba, o Rusijai taikomos griežtos sankcijos, įskaitant energetinį embargą.

Savo ruožtu R. Stefančukas informavo, kad parlamentarai apsilankys išvaduotuose Kijevo priemiesčiuose.

Susivienijimui „United for Ukraine" priklauso daugiau kaip 150 parlamentarų iš 28 šalių.

10:22 Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios Rusija neteko daugiau kaip 19 tūkst. kareivių

Rusijos kariuomenė Ukrainoje nuo vasario 24 d. jau neteko apie 19,1 tūkst. žmonių. Tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform", remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį Rusijos kariuomenė neteko 705 tankų, 1 895 šarvuotųjų kovos mašinų, 335 artilerijos sistemų, 108 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 55 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 151 lėktuvo, 136 sraigtasparnių, 1 363 automobilių, 7 laivų, 112 dronų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

09:56 Ukrainos vicepremjerė: šeštadienį turėtų būti atidaryta 10 humanitarinių koridorių

Ukrainos pareigūnai šeštadienį mėgins evakuoti civilius 10-čia humanitarinių koridorių. Tai pranešė Ukrainos vicepremjerė, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk.

„Balandžio 9 d. suderinta 10 humanitarinių koridorių", - informavo ji.

Iš Mariupolio į Zaporožę bus galima važiuoti asmeniniu transportu, patikslino ji. Iš Berdiansko, Tokmako, Enerhodaro ir Melitopolio į Zaporožę bus galima vykti tiek asmeniniu transportu, tiek autobusais.

Kaip pažymėjo vicepremjerė, visi humanitariniai koridoriai Luhansko srityje dirbs, jeigu Rusijos kariuomenė nutrauks ugnį.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

07:40 Kaimanų Salos įšaldė 7,3 mlrd. dolerių aktyvų, susijusių su Rusija

Kaimanų Salų valdžia įšaldė daugiau kaip 7 mlrd. dolerių aktyvų, priklausančių Rusijos piliečiams, kuriems taikomos Didžiosios Britanijos sankcijos.

Tai pranešė portalas „Cayman Compass", remdamasis Kaimanų Salų finansinės informacijos agentūra.

„Atsižvelgdamos į Rusijai paskelbtas sankcijas, Kaimanų Salos įšaldė 7,3 mlrd. dolerių vertės turtą ir lėšas. Kaimanų Salos taiko sankcijas, kurias įvedė Jungtinė Karalystė, ir priėmė daugiau kaip 800 sprendimų įšaldyti Rusijos fizinių ir juridinių asmenų lėšas ir turtą", - sakoma pranešime.

Pažymima, kad Kaimanų Salų vyriausybė taip pat sudarė specialią darbo grupę, kuri koordinuos sankcijų, paskelbtų Rusija dėl agresijos prieš Ukrainą, taikymą. Joje dirbs gubernatoriaus, finansų sistemos, civilinės aviacijos ir jūrų transporto įstaigų atstovai. Grupė posėdžiaus kiekvieną savaitę.

Kaimanų Salos - Didžiosios Britanijos užjūrio teritorija Vest Indijoje, viena svarbiausių lengvatinio apmokestinimo zonų.

2022-04-08 ĮVYKIAI

20:58 Austrijos kancleris išvyko vizito į Ukrainą

Austrijos kancleris Karlas Nehammeris penktadienį išvyko į Kijevą, pranešė jo biuras, ir yra vienas pirmųjų Europos Sąjungos (ES) lyderių, kuris lankysis Ukrainoje, pasirodžius žudynių vaizdams iš Bučos.

K. Nehammerio vizitas vyks Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen penktadienį apsilankius  Bučoje per kelionę į Ukrainą kartu su bloko diplomatijos vadovu Josepu Borrelliu.

Tikimasi, kad K. Nehammeris šeštadienį lankysis Bučoje prie Kijevo, teigiama jo biuro pranešime. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusijos karius įvykdžius žudynes mieste, tačiau Kremlius neigia bet kokią atsakomybę ir tvirtina, kad tai yra „klastotės“.

„Federalinis kancleris Karlas Nehammeris šį vakarą išvyko vizito į Ukrainą su delegacija ir žiniasklaidos atstovais“, – pranešė kanceliarija. Be apsilankymo Bučoje, K. Nehammeris planuoja susitikti su V. Zelenskiu, po to šeštadienį surengti spaudos konferenciją ir susitikimą su ministru pirmininku Denysu Šmygalu. Jis taip pat planuoja susitikti su Kijevo meru Vitalijumi Klyčko prieš vėliau šeštadienį grįždamas namo.

„Svarbu, kad, remiantis savo neutralumu, palaikytume Ukrainą tiek humanitariniu, tiek politiniu lygmenimis“, – sakoma K. Nehammerio pareiškime. „Tai, kas vyksta Ukrainoje, o ypač daugelyje Ukrainos miestų, yra baisus agresijos karas prieš civilius gyventojus“, – teigė jis. K. Nehammeris sakė, kad nepriklausomi ir tarptautiniai ekspertai turi nuodugniai ištirti „paaiškėjusius karo nusikaltimus“. „Už šiuos nusikaltimus atsakingi asmenys turi būti ir bus patraukti atsakomybėn“, – sakė jis.

Smurtas Bučos mieste, kur, valdžios teigimu, nužudyta šimtai žmonių, kai kurie rasti surištomis rankomis, tapo Rusijos okupacijos metu įvykdytų žiaurumų simboliu. Čekijos, Lenkijos ir Slovėnijos ministrai pirmininkai lankėsi Kijeve kovo 15 d., prieš Rusijos kariams pasitraukiant iš sostinės apylinkių, ir tai buvo pirmoji Europos Sąjungos lyderių kelionė nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną.

20:22 J. Bidenas kaltina Rusiją „siaubingu žiaurumu“ Ukrainos geležinkelio stotyje

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį apkaltino Rusiją įvykdžius „siaubingą žiaurumą“, kai mažiausiai 50 žmonių žuvo Rytų Ukrainos Kramatorsko mieste per raketų ataką traukinių stotyje, sausakimšoje evakuacijos laukusių civilių.

Praėjus daugiau nei mėnesiui po prezidento Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą, Maskva sutelkė dėmesį į šalies rytus ir pietus, pasipriešinimui sustabdžius jos planus greitai užimti sostinę Kijevą.

„Ataka Ukrainos geležinkelio stotyje yra dar vienas siaubingas Rusijos įvykdytas žiaurumas, smogęs civiliams, kurie bandė evakuotis ir pasiekti saugią“ teritoriją, tviteryje parašė J. Bidenas. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad sužeista 300 žmonių, jis apibūdino smūgį kaip „neribotą blogį“, nors Rusijos gynybos ministerija neigė įvykdžiusi ataką.

Atskirame pareiškime J. Bidenas padėkojo Slovakijai, kad suteikė Ukrainai rusiškos gamybos priešlėktuvinę oro gynybos sistemą S-300, ir pareiškė, kad „dabar ne laikas nusiraminti“. „Rusijos kariuomenei gal ir nepavyko pasiekti savo tikslo užimti Kijevą, bet ji ir toliau vykdo siaubingus žiaurumus“, – sakė jis ir pridūrė, kad V. Zelenskis asmeniškai kėlė klausimą, kaip Ukraina galėtų gauti sistemą S-300.

„Rusijos kariškiams persiorientuojant kitam šio karo etapui, aš nurodžiau savo administracijai ir toliau negailėti pastangų nustatyti ir aprūpinti Ukrainos kariuomenę reikiamais pažangių ginklų pajėgumais“, – sakė J. Bidenas.

19:22 Ukraina pradėjo kasinėti masinę kapavietę Bučoje

Ukrainos tyrėjai penktadienį pradėjo ekshumuoti masinę kapavietę Bučoje, rengdami, kaip sako policija, karo nusikaltimų bylą prieš Kijevo priemiestį okupavusią Rusijos kariuomenę.

Kape – purve iškastame ilgame giliame griovyje už bažnyčios su auksiniu kupolu – ukrainiečiai laidojo kaimynus, kurie, jų teigimu, žuvo nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų, atvykusių vasario 26 d., rankos.

Penktadienį komandos su baltais kriminalistų kombinezonais iškėlė lavonus iš griovio naudodamos bortinį sunkvežimį su mechaniniu kranu. Kūnai buvo suguldyti ant žemės ir juos apžiūrėjo ekspertai, įskaitant policijos pareigūnus, sutelkusius dėmesį į dokumentaciją. Dauguma iš juosta aptverto kapo iškeltų palaikų buvo sudėti į juodus plastikinius maišus. Vienas ten dirbęs vyras vilkėjo liemenę su užrašu „karo nusikaltimų prokuroras“.

Kijevo regiono policijos viršininkas Andrijus Niebitovas sakė, kad kape buvo 40 kūnų, tarp jų – du Ukrainos karinių pajėgų nariai. Jis sakė, kad ant kūnų yra šautinės žaizdos, o tai patvirtina teiginius, kad į juos aiškiai taikėsi kareiviai ir jie žuvo ne dėl oro antskrydžių ir artilerijos ugnies. „Galiu apibrėžti šiuos įvykius kaip karo nusikaltimą, – sakė jis. – Tarptautinė teisė civilių gyventojų žudymą bet kokio karinio konflikto metu apibrėžia kaip karo nusikaltimą. Šie palaikai bus ištraukti teismo tyrimui, jie bus pristatyti teismo medicinos ekspertizei ir skrodimui“.

Šeštadienį naujienų agentūros AFP komanda aptiko 20 lavonų tik vienoje miestelio, kuriame prieš karą gyveno maždaug 37 tūkst. žmonių, gatvėje. Ukraina teigia, kad civilių egzekucijas įvykdė Rusijos kareiviai, Kremlius tai neigia ir vadina nuotraukas klastotėmis.

18:37 JK premjeras sako siunčiantis Ukrainai daugiau priešlėktuvinių ir prieštankinių raketų

Didžioji Britanija siunčia Ukrainai daugiau „aukštos kokybės karinės įrangos“, įskaitant priešlėktuvines raketas „Starstreak“ ir 800 prieštankinių raketų, po „protu neaprėpiamos“ atakos geležinkelio stotyje, penktadienį pareiškė ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.

Ataka Kramatorske „parodo, kiek giliai įklimpusi (Vladimiro) Putino kadaise šlovinga armija“, sakė B. Johnsonas žurnalistams greta Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo, pavadinusio Rusijos smūgį „žiauriu“.

„Aukštos kokybės karinės įrangos“ vertė – 150 milijonų svarų sterlingų (180 milijonų eurų), sakė B. Johnsonas.

O. Scholzas taip pat gynė Vokietiją nuo kritikos, kad ji vilkina Rusijos energijos importo nutraukimą kaip dalį Vakarų sankcijų dėl V. Putino invazijos į Ukrainą. „Darome viską, ką galime, ir darome daug“, – sakė kancleris, atkreipęs dėmesį į ilgalaikę Vokietijos diversifikaciją į alternatyvią energiją ir kitus gamtinių dujų tiekėjus.

Po derybų su O. Scholzu Dauning Stryte B. Johnsonas sakė, kad Didžioji Britanija ir Vokietija dirbs kartu, kurdamos atsinaujinančias technologijas. „Negalime per naktį transformuoti savo energetikos sistemų, bet taip pat žinome, kad ir V. Putino karas nesibaigs per naktį“, – sakė premjeras.

18:30 Devynios ES šalys prašo pagalbos priimant pabėgėlius

Čekija, Slovakija, Vengrija, Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Estija, Latvija ir Lietuva prašo Europos Sąjungos pagalbos priimant pabėgėlius iš Ukrainos.

Kaip pranešė penktadienį naujienų agentūra ČTK, remdamasi Čekijos regionų plėtros ministru Ivanu Bartošu, šios šalys ruošiasi nusiųsti Europos Komisijai laišką su atitinkamu prašymu.

Devynios rytinės ES dalies šalys, kurioms teko didžiausias pabėgėlių srautas, dėkoja EK už finansinę pagalbą juos priimant ir apgyvendinant, bet laiko ją nepakankama, kadangi vis daugiau žmonių stengiasi palikti Ukrainą. Pasak ČTK, šios šalys sveikintų sprendimą pervesti joms daugiau lėšų iš ES fondų, skirtų migracijos krizei įveikti.

Bet, kaip anksčiau informavo Čekijos vyriausybė, Praha yra prieš tai, kad Europos Sąjungoje būtų įvestos privalomos pabėgėlių paskirstymo kvotos.

Anksčiau penktadienį Čekijos finansų ministras Zbyněkas Stanjura pareiškė, kad šalies išlaidos pabėgėliams iš Ukrainos priimti šįmet gali sudaryti 50 mlrd. kronų (apie 2 mlrd. eurų).

Šiuo metu Čekijoje yra apie 350 tūkst. pabėgėlių ukrainiečių.

17:33 Gubernatorius: aukų skaičius Ukrainos stotyje išaugo iki 50, įskaitant 5 vaikus

Mažiausiai 50 žmonių, tarp jų penki vaikai, žuvo per smūgius traukinių stotyje Rytų Ukrainos Kramatorsko mieste, penktadienį pranešė vietos gubernatorius.

„Penkiasdešimt žuvusių, penki iš jų vaikai. Toks yra žuvusiųjų skaičius šią valandą po Rusijos okupacinių pajėgų smūgio Kramatorsko traukinių stočiai“, – „Telegram“ kanale pranešė Donecko srities gubernatorius Pavlo Kirylenko.

17:17 Rusija išsiunčia 45 Lenkijos diplomatus

Rusija nusprendė išsiųsti iš šalies 45 Lenkijos diplomatus ir konsulatų darbuotojus, atsakydama į 45 rusų diplomatų išsiuntimą. Tai penktadienį pranešė portalas IAR, remdamasis Lenkijos URM.

Gautomis žiniomis, Lenkijos diplomatai turi palikti Rusiją iki balandžio 13 d. Sąraše – Lenkijos ambasados Maskvoje, taip pat generalinių konsulatų Irkutske, Kaliningrade ir Sankt Peterburge darbuotojai.

Anksčiau į Rusijos URM buvo iškviestas Lenkijos ambasadorius Maskvoje Krzysztofas Krajewskis, kuris po pusvalandžio paliko žinybą, nepateikdamas žurnalistams jokių detalių.

Kovo pabaigoje Rusijos ambasadoriui Lenkijoje Sergejui Andrejevui buvo įteikta nota dėl 45 RF diplomatų, kaltinamų šnipinėjimu, išsiuntimo. Ambasadorius šį sprendimą pavadino nepagrįstu.

Diplomatiniai santykiai tarp dviejų šalių išlieka. Rusijos ambasada Varšuvoje, kaip ir konsulinis skyrius Lenkijos sostinėje, taip pat generaliniai konsulatai Krokuvoje, Gdanske ir Poznanėje tęsia darbą.

16:50 Ministras: vietoj Ukrainai perduoto S-300 Slovakija gaus keturis „Patriot“ kompleksus

Slovakija kitą savaitę vietoj Ukrainai perduoto zenitinių raketų komplekso S-300 gaus iš JAV keturis oro gynybos kompleksus „Patriot“.

Tai penktadienį pranešė Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadis.

„Keturi geriausi naujausios modifikacijos PAC 3 kompleksai „Patriot“ užtikrins mums kur kas geresnę apsaugą negu vienas pasenęs kompleksas S-300, pagamintas 1987 metais. Slovakijos gynybinis pajėgumas neabejotinai sustiprės“, - pabrėžė žinybos vadovas.

Anksčiau penktadienį interneto leidinys „TV Noviny.sk“ pranešė, kad Slovakija perdavė Ukrainai zenitinių raketų kompleksą S-300.

Oro gynybos kompleksas jau yra Ukrainoje. Pasak leidinio, jis buvo nugabentas ten per dvi dienas didžiulio slaptumo sąlygomis.

16:31 Suomija išsiunčia du Rusijos ambasados darbuotojus

Suomija nusprendė išsiųsti du Rusijos ambasados darbuotojus. Tai penktadienį pranešė šalies prezidento kanceliarija.

„Suomija išsiųs du asmenis, dirbančius Rusijos ambasadoje. Be to, vienam iš ambasados darbuotojų nebus pratęsta viza. Suomijos URM informuos apie tai Rusijos ambasadorių“, - sakoma pranešime.

Kanceliarija pabrėžė, kad šis sprendimas „atitinka priemones, kurių ėmėsi kitos ES šalys“.

Vakarų šalys nuo vasario 24 d., Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios, jau paskelbė nepageidaujamais asmenimis daugiau kaip 300 Rusijos diplomatų. Daugiausiai jų išsiuntė Lenkija (45), Vokietija (40), Slovakija (35), Prancūzija (35), Italija (30).

16:23 Dėl bendro atsako į karą Ukrainoje penktadienį šaukiama neeilinė ES transporto ministrų taryba

Penktadienį susisiekimo ministras Marius Skuodis nuotoliniu būdu dalyvaus neeilinėje Europos Sąjungos (ES) transporto ministrų taryboje. Ministrai aptars bendrą atsaką į karą Ukrainoje, iššūkius ir priemones, kaip sustiprinti Europos susisiekimo ir logistikos sektoriaus atsparumą.

Nuotoliniu būdu prie tarybos susitikimo prisijungs ir Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas.

ES ministrai ypatingą dėmesį skirs tolesnei paramai Ukrainai ir jos žmonėms, siekiant supaprastinti karo pabėgėlių iš Ukrainos judumą Europoje, koordinuojant logistikos srautus ir palengvinant humanitarinės pagalbos pristatymą į šią šalį.

Ministras M. Skuodis tarybai ketina pasiūlyti sukurti tarptautinius specialius krovinių vežimo geležinkeliais koridorius su Ukraina, kurie leistų lengviau eksportuoti Ukrainos birius ir kitus krovinius.

Pasak M. Skuodžio, priėmus 5-ąjį sankcijų paketą, taip pat bus prašoma EK užtikrinti valstybėms narėms pagalbą, susijusią su nuosekliu kelių ir jūrų transporto sankcijų išaiškinimu ir vykdymu.

„Vienodas sankcijų taikymas ir vykdymas visoje ES yra esminis dalykas, kad sankcijos agresoriams iš tikrųjų veiktų. Todėl prašome maksimalaus Europos Komisijos įsitraukimo koordinuojant kelių ir jūrų transporto sankcijų vykdymą, kaip tai buvo daroma su aviacijos sankcijomis“, – sako ministras.

Reaguodama į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, ES vasario mėnesį neterminuotam laikui uždarė bendrijos oro erdvę Rusijos orlaiviams. Atsiliepiant į bendrą Baltijos šalių ir Lenkijos raginimą, su 5-uoju sankcijų paketu uždaromos ES sienos Rusijos ir Baltarusijos vilkikams, laivams su Rusijos vėliava taip pat uždraudžiama įplaukti į ES uostus.

Reaguodama į daugiau kaip mėnesį besitęsiantį karą Ukrainoje, Lietuva jau suteikė galimybę Ukrainos vežėjams vykdyti dvišalius ir tranzitinius krovinių vežimus per Lietuvos teritoriją be kelių transporto leidimų.

16:10 Švedija priėmė 29 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos

Pabėgėlių iš Ukrainos skaičius Švedijoje pasiekė 29 tūkst., iš jų 22 tūkst. jau gavo leidimus gyventi šalyje. Tai penktadienį per spaudos konferenciją pranešė Migracijos agentūros vadovas Mikaelis Ribbenvikas.

„Šie skaičiai gerokai skiriasi nuo 2015 metų statistikos, dabar atvažiuoja ne tiek daug vaikų, kurių nelydi suaugusieji, - paaiškino pareigūnas. – 11 tūkst. vaikų su šeimomis, suaugusiųjų – apie 18 tūkst.“.

Pasak jo, žinyba registruoja po 300-400 pabėgėlių ukrainiečių per dieną. Bet tikrasis pabėgėlių iš Ukrainos skaičius Švedijoje gali siekti 76 tūkst.   

Švedijos integracijos ir migracijos ministras Andersas Ygemanas per spaudos konferenciją paaiškino, jog vyriausybė parengė naują įstatymą, kuris leis tolygiai paskirstyti pabėgėlius. Municipalitetams bus teikiama teisinė pagalba aprūpinant pabėgėlius būstais ir atlyginant išlaidas. Įstatymas įsigalios nuo šių metų liepos 1 d.

15:49 Turkijos pareigūnas: nepaisant Bučos, Rusija ir Ukraina „nori surengti derybas“ Turkijoje

Rusija ir Ukraina nori tęsti derybas, nepaisant to, kad negyvų kūnų, rastų Bučos mieste, vaizdai sustabdė procesą, penktadienį sakė Turkijos pareigūnas.

„Tiek Rusija, tiek Ukraina nori surengti derybas Turkijoje, bet jos yra toli nuo susitarimo dėl bendro teksto“, – sakė pareigūnas.

15:46 S. Lavrovas: Baltarusija turėtų tapti viena iš Ukrainos saugumo garantų

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareiškė, kad, kai Ukraina priims neutralų statusą, Baltarusija turėtų tapti viena iš jos saugumo garantų, praneša agentūra „Reuters“.

„To paprašius Ukrainos pusei, jos neutralų, ne bloko ir nebranduolinį statusą turėtų lydėti saugumo garantijos“, – teigė S. Lavrovas.

„Mes pasiūlėme, kad, be abejo, Baltarusijos Respublika turėtų tapti viena iš saugumo garantų“, – pridūrė jis.

15:45 Meras: nuo karo pradžios Černigove žuvo 700 žmonių

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasarį Ukrainos Černigovo mieste žuvo apie 700 žmonių, įskaitant kariškius ir civilius, naujienų agentūrai „Unian“ sakė meras.

„Galiu pateikti apytikslį skaičių – 700 žmonių. Tai apima kariškius ir civilius“, – sakė Vladyslavas Atrošenko ir pridūrė, kad pabėgo du trečdaliai iš 300 tūkst. prieš karą buvusių gyventojų.

15:34 ES įšaldė 30 mlrd. eurų Rusijos ir Baltarusijos turto

Europos Sąjunga (ES) iki šiol įšaldė beveik 30 mlrd. eurų Rusijos ir Baltarusijos asmenų ir įmonių, įtrauktų į juoduosius sąrašus taikant sankcijas dėl Maskvos karo Ukrainoje, turto, penktadienį pranešė ES.

Iš viso areštuota 29,5 milijardo eurų, „įskaitant tokį turtą kaip laivai, sraigtasparniai, nekilnojamasis turtas ir meno kūriniai“, užblokuoti dar 196 milijardų eurų vertės sandoriai, sakoma Europos Komisijos pranešime.

ES skaičiai yra daliniai, pagrįsti duomenimis tik maždaug iš pusės iš 27 ES valstybių narių, pateiktų bloko darbo grupei „Freeze and Seize“, veikiančiai koordinuotai su Didžiojo septyneto (G7) partnerėmis, įskaitant JAV.

Daugeliu atvejų nustatyti nuosavybės teisę yra sudėtinga užduotis valdžios institucijoms, atsižvelgiant į tai, kad ypač turtingi asmenys naudojasi fiktyviomis įmonėmis, patikos fondais ir įgaliotais asmenimis, kad sumėtytų pėdsakus. Dėl šios priežasties ES ir JAV įsteigė specialias darbo grupes informacijai sujungti ir koordinuoti. Komisija nurodė, kad vėliau penktadienį įvyks bendras ES ir JAV darbo grupių susitikimas, kuriame dalyvaus Ukrainos pareigūnai. Kitas ES darbo grupės posėdis įvyks po dviejų savaičių.

„Atsižvelgiant į Rusijos kariuomenės įvykdytus žiaurumus, kaip niekad svarbu stiprinti bendradarbiavimą Europos Sąjungoje ir su mūsų tarptautiniais partneriais, įskaitant JAV ir Ukrainą, bei dėti daugiau pastangų siekiant sustabdyti Kremliaus karo mašinos finansavimą“, – sakoma ES teisingumo komisaro Didier Reynderso pranešime.

15:22 V. Zelenskis ragina paskelbti Rusijai sankcijų kokteilį

Penktadienį kreipdamasis į Suomijos parlamentą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino paskelbti Rusijai sankcijų kokteilį ir paprašė atsiųsti jo šaliai daugiau ginklų.

V. Zelenskis savo kalboje kritikavo „visus tuos, kurie verčia mus laukti mums taip reikalingų priemonių“ ir ragino Vakarų šalių lyderius paskelbti Rusijai sankcijų kokteilį, „kurį galėtume prisiminti kaip Molotovo kokteilius“. Šiuos padegamuosius įtaisus Antrojo pasaulinio karo metu išpopuliarino būtent suomiai.

27 ES šalių atstovai ketvirtadienį pritarė jau penktajam sankcijų Maskvai paketui, kuris apima rusiškos anglies embargą ir Europos uostų uždarymą Rusijos laivams. Tačiau Kijevas prašo imtis daugiau priemonių, įskaitant sankcijas naftai ir dujoms.

„Kiek dar laiko Europa gali ignoruoti rusiškų naftos išteklių embargą? Kiek dar turime laukti?“ – klausė V. Zelenskis ir pridūrė, kad visi Rusijos bankai turėtų būti atjungti nuo SWIFT sistemos.

Ukrainos prezidentas taip pat kelis kartus užsiminė apie 1939–1940 metais vykusį Žiemos karą, kurio metu Suomija nuožmiai priešinosi sovietų invazijai. „Rusijos karas prieš Ukrainą sprendžia ne tik mūsų šalies ir tautos, tačiau ir visų sieną su Rusija turinčių šalių ateitį. Ukraina dabar ginasi turėdama tiek pat drąsos, kiek jūs prieš 83 metus“, – kalbėjo V. Zelenskis.

V. Zelenskio kreipimasis paskelbtas tą pačią dieną, kai Suomijoje buvo užfiksuoti keli saugumo incidentai. Penktadienio rytą Suomijos oro erdvę pažeidė Rusijos lėktuvas „IL-96-300“ ir čia išbuvo tris minutes. Be to, penktadienio rytą buvo nepasiekiami šalies Gynybos ir Užsienio reikalų ministerijų tinklapiai.

15:13 Danija ketina steigti pabėgėliams „ukrainiečių kaimelius“

Danija planuoja apgyvendinti ukrainiečių pabėgėlius laikinuose „ukrainiečių kaimeliuose“, kurie būtų įrengti buvusiose mokyklose ir ligoninėse, penktadienį pareiškė ministrų kabinetas, šaliai rengiantis priimti iki 100 tūkst. nuo karo bėgančių žmonių.

Šis požiūris laužo įprastą praktiką Skandinavijoje, kuri dešimtmečius laikosi labai ribojančios migracijos politikos ir kur prieglobsčio prašytojai ir pabėgėliai gyvena tarp 5,8 mln. šalies gyventojų. „Pradėjome nuo įprastos integracijos politikos, tačiau turint prieš akis esamus skaičiavimus, jei tiesiog tęsime, nebeatpažinsime savo gerovės visuomenės“, – interviu dienraščiui „Berlingske“ sakė migracijos ministras Mattiasas Tesfaye.

Ministro teigimu, iki balandžio 17 dienos į Daniją atvykstančių ukrainiečių skaičius gali viršyti 40 tūkst. – tai dvigubai daugiau nei sirų, kurie nuo 2015 m. pabėgo nuo karo toje šalyje. „Ukrainiečiai bus apgyvendinti tam tikro tipo ukrainietiškame kaimelyje, kuriame gali būti vaikų dienos priežiūra ir ugdymas ukrainiečių kalba, tai padaryti padės patys ukrainiečiai“, – sakė jis.

Ministras teigė, kad šie „kaimeliai“, kurių galėtų būti visoje Danijoje, būtų įkurti buvusiuose ligoninių kompleksuose, mokyklose, kareivinėse ar senelių namuose. Kiekviename gyventų apie 100 žmonių, tačiau M. Tesfaye nenurodė, kiek Danijos vyriausybė tikisi jų sukurti.

Praėjusį mėnesį Danija priėmė įstatymą, leidžiantį Ukrainos prieglobsčio prašytojams greitai pradėti dirbti ar mokytis, ir atleido juos nuo prieštaringai vertinamos priemonės, skirtos kitiems prieglobsčio prašytojams, pagal kurią konfiskuojamas jų turtas, siekiant finansuoti jų priėmimą Danijoje. 2015 m. priimta priemonė leidžia Danijai konfiskuoti grynųjų pinigų, viršijančių 10 tūkst. Danijos kronų (1 340 eurų), arba daiktus, kurių vertė didesnė, nei reikia finansuoti būsto išlaidas, kol svarstomi jų prašymai.

Nuo kovo mėnesio beveik 19 tūkst. ukrainiečių kreipėsi dėl leidimo gyventi Danijoje, daugiau nei 2 600-ams jis buvo suteiktas.

13:47 Vokietija iki šiol registravo per 320 000 karo pabėgėlių iš Ukrainos

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios į Vokietiją atvyko daugiau kaip 300 000 karo pabėgėlių. Vidaus reikalų ministerijos penktadienio duomenimis, iki šiol registruotas 320 231 pabėgėlis.

Rusija vasario 24 dieną pradėjo karą prieš kaimyninę šalį - tai sukėlė pabėgėlių bangą. Vienu metu į Vokietiją atvykstančių pabėgėlių skaičius siekė 15 000 per parą. Tačiau dabar skaičiai yra daug mažesni.

Kadangi ukrainiečiai gali atvykti be vizų, Ukrainos karo pabėgėlių skaičius Vokietijoje iš tikrųjų gali būti didesnis. Paprastai nefiksuojamos ir tolesnės kelionės į kitas ES šalis, nes prie vidaus sienų kontrolė nėra vykdoma.

12:28 J. Borrellis: Kijeve vėl atidaroma ES atstovybė

Praėjus daugiau kaip šešioms savaitėms nuo karo Ukrainoje pradžios, penktadienį Kijeve vėl bus atidaryta Europos Sąjungos (ES) atstovybė. Tai paskelbė ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis, kartu su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen traukiniu vykstantis į Kijevą. Kartu keliauja ir ambasadorius Mattis Maasikosas. Jis atnaujins darbą Ukrainos sostinėje su nedidele komanda.

ES atstovybė praėjus dienai nuo karo pradžios buvo visiškai evakuota, nuo tada pagrindinė komanda dirbo iš Žešuvo Pietų Lenkijoje.

ES delegacijos kelionė ir ambasadoriaus grįžimas pademonstruos, „kad Ukraina egzistuoja, kad ten yra sostinė, yra vyriausybė ir kitų šalių atstovybės", - teigė J. Borrellis, pabrėždamas, kad Ukraina vis dar kontroliuojama ukrainiečių. Komentuodamas kelionę traukiniu per šalį, ES diplomatijos vadovas sakė: „Nesijaučia, kad esi kare".

Jis paskelbė, kad bus skirta 7,5 mln. tyrimui, kurį Ukraina vykdo po karo nusikaltimų Kijevo Bučos priemiestyje ir kitose vietose.

Per vizitą Kijeve, anot J. Borrellio, taip pat bus tariamasi, kaip geriau valdyti ES karinę paramą Ukrainai kovoje su Rusija. Jis teigė esąs įsitikinęs, kad ES šalys ateinančiomis dienomis pritars jo pasiūlymui skirti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms papildomai 500 mln. eurų. Tada skiriamų lėšų apimtis padidėtų iki 1,5 mlrd. eurų.

 

11:44 Į Kramatorsko traukinių stotį pataikė dvi raketos, žuvo mažiausiai 20 žmonių

Penktadienį dvi raketos pataikė į rytų Ukrainos Kramatorsko miesto geležinkelio stotį, kuri buvo naudojama civilių gyventojų evakuacijai. Per ataką žuvo mažiausiai 20 žmonių, pranešė AFP žurnalistai.

„Dvi raketos pataikė į Kramatorsko geležinkelio stotį. Yra sužeistų žmonių. Aiškinamės detales", - socialiniame tinkle rašė Ukrainos geležinkelių bendrovės vadovas Aleksandras Kamyšinas.

Ukrainos duomenimis, žuvo daugiau kaip 30 žmonių. Daugiau kaip 100 buvo sužeisti, pranešė Ukrainos geležinkelių bendrovė, kuria remiasi agentūra „Reuters".

11:41 FAO: dėl karo Ukrainoje maisto kainos pasaulyje pasiekė rekordines aukštumas

Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą kovą maisto kainos pasaulyje pasiekė didžiausią kada nors stebėtą lygį, penktadienį pranešė Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO).

Dėl vasario 24 dieną prasidėjusio puolimo ir tarptautinių sankcijų Rusijai kilę eksporto trikdžiai pakurstė būgštavimus, kad pasaulyje, ypač Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, gali prasidėti maisto krizė. Rusija ir Ukraina užaugina daug grūdų ir yra atsakingos už didelę tam tikrų produktų eksporto dalį, įskaitant kviečius, augalinį aliejų ir kukurūzus.

„Karui Juodosios jūros regione sukėlus atgarsį pagrindinių grūdų ir augalinių aliejų rinkose, kovą maisto kainos pasaulyje padarė milžinišką šuolį ir pasiekė didžiausią kada nors stebėtą lygį", - sakoma FAO pranešime.

Organizacija nurodė, kad jos maisto kainų indeksas kovą, palyginti su vasariu, ūgtelėjo 12,6 proc. ir svyravo ties maždaug 159,3 punkto riba.

10:43 Britų žvalgyba: rusų pajėgos visiškai pasitraukė iš Ukrainos šiaurės

Rusų dalinių pasitraukimas iš Ukrainos šiaurės, britų žvalgybos duomenimis, baigtas. Bent dalis šių pajėgų veikiausiai bus permesti į rytinį Donbaso regioną, sakoma britų Gynybos ministerijos pranešime, kuris penktadienį paskelbtas tviteryje.

Tačiau daugelis dalinių, britų ekspertų vertinimu, pradžioje turės būti pastiprinti. Jie prognozuoja, kad prireiks mažiausiai savaitės, kol šiaurėje kariavę rusų daliniai didesniu mastu galės veikti šalies rytuose.

09:54 Penktadienį Ukrainoje suplanuota 10 humanitarinių koridorių

Penktadienį Ukrainoje suplanuota 10 humanitarinių koridorių, pranešė šios šalies vicepremjerė Iryna Vereščiuk, kurią cituoja agentūra „Reuters".

Pasak I. Vereščiuk, visus juos ketinama atidaryti šalies pietuose ir rytuose. Tačiau norintieji išvykti iš apsiausto Mariupolio tai turės daryti nuosavais automobiliais.

Vicepremjerės duomenimis, ketvirtadienį iš viso evakuoti 4 676 civiliai.

09:30 Odesoje surengti raketų smūgiai

Penktadienį Ukrainos Odesos uostamiestyje surengti raketų smūgiai. Tai pranešė miesto pareigūnai, kuriuos cituoja BBC.

Pasak jų, Rusijos kariai smūgiavo miestui iš Juodosios jūros.

„Nukentėjo infrastruktūros objektai Odesos srityje", - tinkle „Telegram" parašė jie.

09:26 JAV kariniai ekspertai: Mariupolis „tikriausiai" bus visiškai užimtas ateinančiomis dienomis

Rusijos daliniai, Ukrainos duomenimis, toliau aktyviai siekia užkariauti pietinį Mariupolio uostamiestį. Tai penktadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos generalinis štabas. JAV karo studijų instituto (ISW) ekspertai naujausioje savo analizėje rašo, kad rusų ginkluotosios pajėgos „tikriausiai" ateinančiomis dienomis baigs Mariupolio užėmimą.

Rusijos televizija pranešė, kad prie Azovo jūros esančio Mariupolio centras jau užimtas. Tačiau mieste esą vis dar yra apie 3 000 ukrainiečių karių.

Ukrainos duomenimis, Mariupolyje dar gali būti 100 000 gyventojų. Humanitarinė padėtis čia katastrofiška. Miestas esą „90 proc. sugriautas".

08:53 Kremlius: NATO plėtra nekelia egzistencinės grėsmės Rusijai

NATO plėtra, anot Kremliaus, nekelia egzistencinės grėsmės Rusijai. Prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrujus Peskovas ketvirtadienį britų stočiai „Sky News" paneigė, kad tai būtų „egzistencinė grėsmė". Kartu jis pabrėžė, kad Rusija NATO plėtros atveju turėtų iš naujo įvertinti situaciją ir labiau saugoti savo vakarinį flangą.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje tradiciškai neutraliose šalyse Suomijoje ir Švedijoje kilo diskusijos dėl narystės Vakarų gynybiniame aljanse.

D. Peskovas pavadino NATO „konfrontacijos mašina", Aljansas esą nėra taikus. Pagrindinis NATO tikslas yra konfrontacija, sakė Kremliaus atstovas.

Jis pridūrė, kad Rusija egzistencine grėsme nelaiko ir ekonominių sankcijų. Rusija esą jau daug metų pripratusi prie baudžiamųjų priemonių. Kartu D. Peskovas pripažino, kad sankcijos skausmingos Rusijos ekonomikai. „Tačiau ekonomika dar funkcionuoja", - pabrėžė jis. Rusija esą dabar net mėgina gauti naudos iš situacijos.

07:49 Ukraina: ketvirtadienį į saugias vietas evakuota per 4 500 žmonių

Ukrainos duomenimis, ketvirtadienį iš Rusijos dalinių apsiaustų teritorijų evakuota daugiau kaip 4 500 žmonių. Apie 1 200 jų buvo iš Mariupolio uostamiesčio, dar 2 000 - iš miestų Zaporožės srityje, vaizdo įraše pranešė vicepremjerė Iryna Vereščuk. 1 400 žmonių evakuota iš Lysyčansko, Severodonecko, Rubižnės ir Keminos miestų Luhansko srityje šalies rytuose.

Maskva pranešė, kad iš Mariupolio per 24 valandas be Ukrainos institucijų pagalbos evakuota per 2 000 žmonių. Rusija ir Ukraina vis kaltina viena kitą sabotuojant vietovių ir miestų evakuaciją.

Tuo tarpu trys iš Ukrainos rytų kursuojantys evakuaciniai traukiniai, pasak internetinio laikraščio „Ukrajinska Pravda", vėl atnaujino reisus. Prieš tai pranešta, kad paskutinioji ukrainiečių kontroliuojama geležinkelio linija į vakarus buvo apšaudyta rusų pajėgų. Traukiniai tada sustojo Sloviansko ir Kramatorsko miestuose. Keleiviai esą nenukentėjo.

07:49 Sumų regione rusų kariuomenės nebėra, pranešė administracijos vadovas

Rusijos kariai paliko Sumų regioną šiaurės rytų Ukrainoje, „Facebook" tinkle pranešė regiono administracijos vadovas Dmytro Žyvyckis.

D. Žyvyckis sakė, kad, jei žmonės girdi sprogimus, tai todėl, kad gelbėtojai ir sprogmenų ekspertai neutralizuoja Rusijos dalinių paliktą amuniciją.

Jis perspėjo, kad regionas dar nėra saugus, nes daugelyje vietovių palikta minų, todėl negalima važiuoti kelkraščiais, vaikščioti miško keliukais ir artintis prie sunaikintos karinės technikos.

Anksčiau D. Žyvyckis sakė, kad Rusijos kariai iš regiono pradėjo trauktis sekmadienį.

Kartu su Donecko, Luhansko, Charkovo ir Kijevo regionais Sumai buvo viena iš teritorijų, kurias Rusijos kariai puolė nuo karo pradžios daugiau nei prieš mėnesį.

Rusija neseniai paskelbė, kad sutelks savo kovines operacijas rytų Ukrainoje.

07:31 JAV: V. Putinas atsisakė tikslo užkariauti Kijevą

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, anot JAV vyriausybės, atsisakė savo tikslo užkariauti Ukrainos sostinę Kijevą. „V. Putinas galvojo, kad jis labai greitai perims Ukrainą, labai greitai užims šią sostinę. Jis klydo, - ketvirtadienį per klausymus Senato Ginkluotųjų pajėgų komitete sakė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas. - Manau, kad V. Putinas atsisakė savo mėginimų užimti sostinę ir dabar koncentruojasi į šalies pietus ir rytus".

Tačiau praėjus šešioms savaitėms po Rusijos invazijos į Ukrainą tolesnė karo eiga nėra aiški, tuose pačiuose klausymuose pabrėžė JAV Generalinio štabo vadas Markas Milley‘is. „Pirmoji karo dalis", Ukrainos nuomone, „tikriausiai buvo sėkminga", - kalbėjo aukštas kariškis. „Tačiau pietryčiuose, Donbaso regione, kur rusai telkia savo pajėgas ir ketina tęsti puolimą, dar laukia svarbus mūšis" , - teigė M. Milley‘is. Anot jo, „šiuo metu neaišku, kaip viskas baigsis".

Pasak M. Milley‘io, JAV žvalgyba teikia Ukrainos pajėgoms informaciją. Tačiau Ukrainai, be to, kovai pietryčiuose reikės ir kitokių ginklų nei iki šiol, t.y. tankų. „Teritorija yra kitokia nei šiaurėje, - aiškino Generalinio štabo vadas. - Ji daug atviresnė ir tinkama tankams, mechanizuotoms puolamosioms operacijoms abiejose pusėse". Ukraina jau prašo sąjungininkių tankų ir artilerijos ir „tikriausiai galėtų tai panaudoti".

07:26 Į Lenkiją atvyko apie 2,55 mln. pabėgėlių iš Ukrainos

Nuo vasario 24 dieną prasidėjusios Rusijos invazijos Lenkijoje prieglobstį rado apie 2,55 mln. žmonių, bėgančių nuo karo Ukrainoje.

Vien trečiadienį užregistruota 23 400 žmonių, t. y. 16 proc. daugiau nei dieną anksčiau, ketvirtadienį socialiniame tinkle „Twitter" paskelbė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis Varšuvoje vykusiame susitikime padėkojo savivaldybių atstovams už bendradarbiavimą padedant pabėgėliams iš Ukrainos.

„Susiduriame su didžiausia pabėgėlių krize nuo Antrojo pasaulinio karo laikų", - sakė premjeras, praneša naujienų agentūra PAP. Lenkija nori suteikti Ukrainos pabėgėliams dalelę normalumo, sakė jis. Todėl sklandus vyriausybės ir savivaldybių bendradarbiavimas yra „nepaprastai svarbus".

Pasak M. Morawieckio, vyriausybė skyrė 500 mln. zlotų (120,1 mln. JAV dolerių), kad padėtų savivaldybėms priimti pabėgėlius.

Šiuo metu nėra oficialios informacijos, kiek karo pabėgėlių liko Lenkijoje ir kiek jų išvyko į kitas ES šalis.

Premjeras pažymėjo, kad dauguma ukrainiečių nori grįžti į savo šalį. Tačiau dabar jiems reikia pagalbos, o jų integracija taip pat duoda naudos Lenkijos ekonomikai ir visuomenei.

Pasak jo, noras padėti taip pat suteikia unikalią galimybę perteikti teigiamą Lenkijos įvaizdį visame pasaulyje.

Pasak pasieniečių, nuo karo pradžios sieną į Ukrainą kirto 502 000 žmonių, daugiausia ukrainiečių, norėjusių kovoti prieš rusus. Dalis grįžo, kad pasirūpintų vaikais ar giminaičiais, kuriems reikia pagalbos.

Lenkija ir Ukraina turi daugiau kaip 500 km ilgio sieną.

O Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį konsultavosi su 16 šalies federalinių žemių premjerais dėl karo Ukrainoje padarinių. Susitikime buvo nuspręsta, kad pabėgėliai iš Ukrainos gaus finansinę paramą taip pat, kaip ir pripažinti prieglobsčio prašytojai.

O. Scholzas sakė, kad federalinė vyriausybė šiemet skirs savivaldybėms 500 mln. eurų pabėgėlių apgyvendinimo išlaidoms padengti. Be to, vyriausybė 1 mlrd. eurų prisidės prie integracijos į vaikų dienos centrus ar mokyklas išlaidų.

Nuo Rusijos invazijos pradžios Vokietijos federalinis migracijos ir pabėgėlių biuras (BAMF) savo paskirstymo sistemoje užregistravo apie 370 000 Ukrainos piliečių, t. y. atvejų, kai ukrainiečiai kreipėsi į Vokietijos valdžios institucijas, norėdami gauti, pavyzdžiui, apgyvendinimą ar kitą paramą. Apie 104 000 iš jų jau užregistruoti kaip prieglobsčio prašytojai.

06:56 Japonija planuoja mažinti anglių importą iš Rusijos ir įvesti naujų sankcijų

Japonija planuoja mažinti anglių importą iš Rusijos ir kartu su Vakarų sąjungininkėmis taikyti tolesnes sankcijas.

Pramonės ministras Koichi Hagiuda penktadienį sakė, kad Tokijas planuoja palaipsniui mažinti rusiškų anglių importą ir galiausiai visiškai jį nutraukti.

Ministras Pirmininkas Fumio Kishida anksčiau paskelbė apie tolesnes sankcijas, remdamasis pranešimais apie Rusijos žiaurumus Ukrainoje ir pirmą kartą pavadindamas juos „karo nusikaltimais".

F. Kishida sakė, kad Tokijas glaudžiai konsultuojasi su Didžiojo septyneto (G7) partnerėmis, kad nustatytų tolesnes sankcijas Rusijai.

Didžiausių pramonės šalių G7 grupę sudaro Japonija, JAV, Kanada, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Italija, Kanada ir Vokietija.

06:33 Borodiankoje surasti 26 kūnai, baiminamasi, kad bus baisiau nei Bučoje

Ukrainos Borodiankos mieste gelbėtojai vien tik iš po dviejų susprogdintų gyvenamųjų namų griuvėsių ištraukė 26 kūnus.

Visą aukų skaičių sunku įvertinti, sakė Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova, paskelbusi šią žinią socialiniame tinkle „Facebook".

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau teigė, kad padėtis Borodiankoje yra „daug baisesnė" nei Bučoje, kur, pasitraukus Rusijos pajėgoms, buvo aptikti civilių kūnai, sukėlę tarptautinį pasipiktinimą. Ukraina kaltina Rusijos karius, o Maskva tai neigia.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Denisas Monastyrskis anksčiau sakė, kad Borodianka yra vienas iš labiausiai sugriautų miestų Kijevo regione. Šalies generalinės prokuratūros duomenimis, šiame miestelyje yra ir daugiausia aukų Kijevo regione.

06:21 Priėmus penktąjį sankcijų paketą, ES vadovai traukiniu vyksta į Kijevą

Ankstų penktadienio rytą Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen išvyko į Ukrainos sostinę Kijevą, kur susitiks su prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Ją lydi ES užsienio reikalų vadovas Josepas Borrellis.

U. von der Leyen - buvusi Vokietijos gynybos ministrė - išvyko iš nedidelio pietinio Lenkijos miesto Pšemyslio, esančio vos už 13 km nuo Ukrainos sienos. Dėl karo oro erdvė virš Ukrainos uždaryta.

U. Von der Leyen bus pirmoji Vakarų šalių vadovė, apsilankiusi Ukrainoje po to, kai pastarosiomis dienomis buvo atskleisti žiaurumai Kijevo priemiestyje Bučoje.

Kovo viduryje Lenkijos, Slovėnijos ir Čekijos ministrai pirmininkai traukiniu buvo atvykę į Kijevą. Praėjusią savaitę mieste lankėsi Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola.

Reaguodama į šimtų civilių gyventojų nužudymą Bučoje, L. von der Leyen antradienį pasiūlė penktąjį sankcijų paketą Rusijai.

Ketvirtadienį vakare 27 ES valstybių narių atstovai tam pritarė, įskaitant draudimą importuoti anglis, medieną ir degtinę, pranešė šaltiniai naujienų agentūrai dpa.

Aukščiausi ES pareigūnai teigė, kad jei Rusija ir toliau tęs karą prieš Ukrainą, ilgainiui gali būti uždraustas viso iškastinio kuro importas.

Kad naujosios sankcijos įsigaliotų, jos turi būti paskelbtos ES oficialiajame leidinyje. Šis žingsnis laikomas formalumu ir turėtų būti atliktas penktadienį.

Šaltiniai teigė, kad ES narės nesutarė, ar anglių embargas turėtų įsigalioti po trijų, ar po keturių mėnesių. Galiausiai kai kurių šalių, įskaitant Vokietiją, prašymu valstybės narės nusprendė, kad tai įvyks po keturių mėnesių.

2022-04-07 ĮVYKIAI

20:59 UNIAN: Ukrainoje žuvusių Rusijos kariškių šeimos bus atleistos nuo mokesčio už šiukšlių išvežimą

Sibiro mieste Irkutske komunalines paslaugas teikianti bendrovė informavo apie specialią lengvatą Ukrainoje žuvusių Rusijos kariškių šeimoms – jos bus atleistos nuo mokesčio už šiukšlių išvežimą, praneša naujienų agentūra UNIAN.

Atitinkamą skelbimą Irkutsko regiono šiukšlių tvarkymo operatorė „RT-NEO Irkutsk“ paskelbė savo tinklalapyje, kurio adresas - https://rtneo-irk.ru:

„Adresai, kuriais buvo įregistruoti arba gyveno žuvę kariškiai, bus atleisti nuo mokesčio už paslaugą nuo 2022 metų vasario 1 d.“.

Bendrovė teigia nurašysianti šių šeimų įsiskolinimus ir delspinigius, o naujų mokesčių nebeskaičiuosianti. Ji nepaaiškina, kaip gaus tikslius duomenis apie aukas.

Viena iš Rusijos internaučių, prisistačiusi Polina, šį pranešimą kompanijos tinklalapyje ironiškai pakomentavo taip: „Super, labai ačiū! Aš taip džiaugiuosi, nors ne veltui mano vyras žuvo!!!“ Bet po kelių minučių šis komentaras jau buvo ištrintas.

20:17 Premjerė: Švedija svarstys galimybes atsisakyti dujų importo iš Rusijos

Švedijos vyriausybė ketina apsvarstyti atsisakymo nuo Rusijos dujų importo per Daniją klausimą. Tai ketvirtadienį parlamente pareiškė šalies ministrė pirmininkė Magdalena Andersson.

„Mes pasiūlėme dujų importuotojams išsiaiškinti galimybes tiekti Švedijai ne rusiškas dujas“, - sakė premjerė.

Beveik visas importuojamas gamtines dujas Švedija gauna vamzdynu, nutiestu iš Dragioro miesto Danijoje į Klagshamną, esantį į pietus nuo Malmės. Juo pumpuojamos ir gamtinės dujos iš Rusijos. Šiek tiek dujų atgabenama laivais.

„Mes neturime savo dujotiekių, visos dujos gaunamos pirmiausia iš Danijos. Todėl sunku kontroliuoti, koks rusiškų dujų kiekis“, - teigė premjerė. Pasak jos, Švedijos vyriausybė aiškinasi galimybes „atpažinti“ dujas.

Aplinkos apsaugos partija, Kairioji partija, Liberalai ir Krikščionys demokratai, taip pat Centro partija stoja už tai, kad Švedija pralenktų Europos Sąjungą ir jau dabar atsisakytų energijos išteklių iš Rusijos. Nuosaikioji koalicinė partija ir Švedijos demokratai atsargiau žiūri į šį klausimą.

19:42 Kremlius pripažįsta, kad Rusija Ukrainoje patyrė didelių nuostolių

Rusija „per specialią karinę operaciją“ Ukrainoje patyrė didelių nuostolių. Tai ketvirtadienį interviu televizijos kanalui „Sky News“ pareiškė Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.

„Mūsų kariuomenė patyrė didelių nuostolių, tai milžiniška tragedija mums“, - sakė jis.

Kovo 25 d. Rusijos Federacijos gynybos ministerija pranešė, kad nuo vasario 24 d. Ukrainoje žuvo 1 351 Rusijos kariškis, o dar 3 825 buvo sužeisti.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas ketvirtadienį pranešė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje jau nukauta beveik 19 tūkst. Rusijos kareivių.

19:08 JT priėmė rezoliuciją dėl Rusijos narystės Žmogaus teisių taryboje stabdymo

JT Generalinė Asamblėja ketvirtadienį priėmė rezoliuciją dėl Rusijos narystės Žmogaus teisių taryboje stabdymo.

Už šį sprendimą balsavo 93 šalys, prieš – 24, dar 58 delegacijos susilaikė.

Rusijos atstovai pareiškė laikantys šį sprendimą politiškai motyvuotu ir galinčiu turėti niokojamų padarinių JT sistemai.

18:28 Juodkalnija išsiunčia keturis Rusijos diplomatus

Juodkalnija paskelbė nepageidaujamais asmenimis keturis Rusijos diplomatus. Tai ketvirtadienį pranešė šios Balkanų šalies Užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

„Juodkalnijos užsienio reikalų ministerija paskelbė nepageidaujamais asmenimis dar keturis Rusijos Federacijos ambasados Juodkalnijoje diplomatus“, - sakoma pranešime.

Rusijos diplomatai turi palikti šalį per septynias dienas, pažymima pranešime.

Oficiali Rusijos URM atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Maskva atitinkamai atsakys į keturių jos diplomatų išsiuntimą.

Vakarų šalys nuo vasario 24 d., Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios, jau paskelbė nepageidaujamais asmenimis daugiau kaip 300 Rusijos diplomatų. Daugiausiai jų išsiuntė Lenkija (45), Vokietija (40), Slovakija (35), Prancūzija (35), Italija (30).

18:19 „Spiegel": Vokietijos žvalgybos tarnyba turi perimtus pokalbius apie Bučos žudynes

Vokietijos žvalgybos tarnybos perėmė Rusijos kareivių, kurie kalbasi apie civilių gyventojų žudynes Ukrainos Bučos mieste, radijo srautą, ketvirtadienį pranešė „Spiegel“ – tai yra nauji įrodymai, susiejantys Maskvos kariuomenę su šiomis žmogžudystėmis.

Panašu, kad dalis surinktos garso medžiagos susijusi su negyvomis aukomis, rastomis pagrindinėje Bučos gatvėje, rašo žurnalas, cituodamas Vokietijos užsienio žvalgybos tarnybos BND parlamente už uždarų durų pateiktą pranešimą.

Tarp perimtų pokalbių girdėti kareivis, kalbantis apie tai, kaip jis su būrio draugais nušovė dviračiu važiavusį žmogų. Tarp 20 lavonų, rastų palei medžiais apsodintą gatvę, kai iš ten pasitraukė Rusijos kariuomenė, AFP žurnalistai Bučoje matė ant žemės gulinčius tris kūnus su dviračiais. Tačiau Kremlius neigia kaltinimus masinėmis žudynėmis tvirtindamas, kad vaizdai iš Bučos yra „klastotės“ arba kad žmonės mirė Rusijos kareiviams jau pasitraukus.

„Spiegel“ teigia, kad BND perimti garso failai taip pat liudija apie „Wagner“ samdinių grupuotės vaidmenį vykdant žiaurumus.

Taip pat atrodo, kad žudynės nebuvo atsitiktiniai veiksmai. Atvirkščiai, kareiviai kalba apie žudymą „tarsi apie kasdienį savo gyvenimą“, rašo žurnalas.

Vokietijos vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad praėjusio mėnesio palydovinės nuotraukos yra tvirtas įrodymas, atremiantis Rusijos skelbiamą žiaurumų neigimą. Berlyno turimi vaizdai apima laikotarpį nuo kovo 10 iki 18 d. ir „leidžia daryti išvadą, kad aukos, kurių atvaizdus visi matėme, ten gulėjo mažiausiai nuo kovo 10 dienos“, sakė vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas. „Patikimi įrodymai rodo, kad Rusijos karinės ir saugumo pajėgos buvo dislokuotos šioje srityje nuo kovo 7 iki 30 dienos“, – sakė jis. Paklaustas, ar palydovinės nuotraukos, kurias matė Vokietijos pareigūnai, gautos iš sąjungininkų ar žiniasklaidos šaltinių, S. Hebestreitas atsakė, jog tai yra „mūsų duomenys, tačiau, kaip žinote, nekomentuojame žvalgybos šaltinių kilmės“.

17:52 Slovakijos premjeras pasiūlys V. Zelenskiui ekspertų karo nusikaltimams tirti pagalbą

Slovakijos ministras pirmininkas Eduardas Hegeris, ketvirtadienį vykstantis į Kijevą susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pasiūlys jam pasinaudoti slovakų ekspertų patirtimi tiriant karo nusikaltimus. Vyriausybės vadovas tai pareiškė Slovakijos radijui.

„Slovakija pritaria iniciatyvai sudaryti Tarptautinį tribunolą karo nusikaltimams Ukrainoje tirti. Todėl aš pasiūlysiu prezidentui V. Zelenskiui pasitelkti grupę mūsų ekspertų tiriant šiuos nusikaltimus“, - sakė E. Hegeris.

Jis taip pat pareiškė, jog Slovakija gali padėti Ukrainai eksportuoti kviečius.  

„Slovakija nori padėti Ukrainai eksportuoti kviečius geležinkeliu per savo teritoriją. Šiandien Ukrainos uostai, per kuriuos ji eksportavo kviečius, užblokuoti. Mūsų pagalba gali padaryti esminį teigiamą poveikį pasaulio maisto produktų rinkai, kurioje kainos dėl karo Ukrainoje didėja“, - sakė Slovakijos premjeras. Jis pareiškė ketinąs apsvarstyti šį pasiūlymą su V. Zelenskiu.

E. Hegeris lankysis Ukrainoje kartu su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.

Kovo viduryje Ukrainos sostinėje su V. Zelenskiu susitiko Čekijos, Slovėnijos ir Lenkijos ministrai pirmininkai Petras Fiala, Janezas Janša ir Mateuszas Morawieckis.

17:48 Ukrainos užsienio reikalų ministras sako, kad kolega iš Rusijos yra „nusikaltimų bendrininkas"

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį pareiškė, kad jo kolega iš Rusijos Sergejus Lavrovas prisidėjo prie „nusikaltimų“, kuriuos Ukrainoje įvykdė Maskvos pajėgos, nes aukšto rango Rusijos diplomatas siekia juos pateisinti.

„Tai, kad jis pateisina Mariupolio ligoninės bombardavimą ir karo nusikaltimus, įvykdytus Bučoje ir kituose Ukrainos miestuose bei kaimuose, ir vadina juos suklastotais, daro jį šių nusikaltimų bendrininku“, – sakė D. Kuleba, Briuselyje susitikęs su NATO užsienio reikalų ministrais.

17:26 Latvijos parlamentas patvirtino draudimą išduoti leidimus laikinai gyventi šalyje Rusijos ir Baltarusijos piliečiams

Latvijos Saeima ketvirtadienį pritarė įstatymo pataisoms, kuriose numatoma stabdyti naujų leidimų laikinai gyventi šalyje išdavimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.

Gautomis žiniomis, šie leidimai Rusijos ir Baltarusijos piliečiams nebus išduodami bent jau iki 2023 metų birželio 23 d. Išimtys bus taikomos šeimų susijungimo, tarptautinės apsaugos ir kai kuriais kitais atvejais, taip pat valstybės interesais arba dėl humanitarinių priežasčių.

Iki šiol Latvija išdavė leidimus laikinai gyventi šalyje daugiau kaip 46 tūkst. užsieniečių, tarp kurių – per 10 tūkst. Rusijos piliečių.

Anksčiau portalas „lsm.lv“ pranešė, kad Latvijoje įšaldyto nekilnojamojo turto, susijusio su Rusijos piliečiais, kuriems taikomos sankcijos, vertė sudaro daugiau kaip 100 mln. eurų.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

17:24 Turkija sako, kad Bučos žudynės aptemdė Rusijos ir Ukrainos derybas

Turkija ketvirtadienį pareiškė, kad kūnų, po Rusijos atsitraukimo rastų Ukrainos Bučos mieste ir kitose vietovėse netoli Kijevo, vaizdai sugriovė pozityvią atmosferą po pastarųjų Rusijos ir Ukrainos derybų.

„Vaizdai iš Bučos, Irpino ir kitų regionų yra nepriimtini. Šios scenos nustelbė derybas“, – po NATO susitikimo Briuselyje žurnalistams sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.

„Atsiradusi pozityvi atmosfera, deja, buvo aptemdyta“.

NATO narė Turkija, palaikanti draugiškus ryšius su Rusija ir Ukraina, tarpininkauja siekiant užbaigti šešias savaites trunkantį karą. Praėjusią savaitę Turkija surengė Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybas. Kovo 31 d. M. Cavusoglu pareiškė, kad per porą savaičių gali susitikti Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai. Vaizdai iš Bučos pasirodė praėjusį savaitgalį. Ukrainos pareigūnai apkaltino Rusiją nužudžiusi šimtus civilių regione aplink Kijevą. Rusija kaltinimus neigia.

Turkijos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį primygtinai prašė tęsti pokalbius ir pridūrė, kad Rusija ir Ukraina „šiltai“ vertina tai, kad Turkija surengtų dar vieną derybų ratą.

Anksčiau ketvirtadienį Rusija apkaltino Ukrainos derybininkus pakeitus reikalavimus po pokalbių Stambule ir tvirtino, jog Kijevas nesuinteresuotas nutraukti kovas. Savo ruožtu Ukraina paragino Rusiją sumažinti „priešiškumą“ ir taip parodyti, kad ji pasirengusi dialogui.

16:59 Ukraina ragina NATO nares siųsti ginklus, kol dar nevėlu

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį sakė tikįs, kad NATO narės atsiųs Kijevui reikalingų ginklų, tačiau primygtinai prašė, kad jos turi veikti greitai, kol Rusija nepradėjo dar vieno didelio puolimo.

„Arba jūs mums padėsite dabar, ir aš kalbu apie dienas, ne savaites, arba jūsų pagalba ateis per vėlai. Ir daug žmonių žus, daug civilių neteks savo namų, daug kaimų bus sunaikinta. Būtent dėl to, kad ši pagalba atėjo pavėluotai“, – sakė D. Kuleba, susitikęs su NATO užsienio reikalų ministrais Briuselyje.

16:59 V. Putinas suteikė R. Kadyrovui generolo leitenanto laipsnį

Ketvirtadienį Grozne buvo surengta iškilminga ceremonija, kurios metu buvo perskaitytas kovo pabaigoje Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasirašytas įsakas dėl generolo leitenanto laipsnio suteikimo Čečėnijos vadovui Ramzanui Kadyrovui. Jam taip pat buvo įteikti generolo leitenanto antpečiai.

Tūkstančius čečėnų smogikų į Ukrainą pasiuntęs Čečėnijos lyderis turėjo generolo majoro laipsnį, kuris jam buvo suteiktas 2020 metais. Be to, R. Kadyrovas yra „Rusijos Federacijos didvyris“.

16:42 Rusija kaltina Ukrainą po Stambulo derybų pakeitus reikalavimus

Rusija ketvirtadienį apkaltino Ukrainos derybininkus pakeitus reikalavimus po praėjusio mėnesio derybų Stambule ir teigė, kad Kijevas nėra suinteresuotas nutraukti kovas.

Rusijos ir Ukrainos derybininkai kovo mėnesį susitiko Stambule, tačiau nebuvo jokių ženklų, kad konfliktas rimtų. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, kad trečiadienį Ukrainos pusė pristatė savo susitarimo projektą. „Jis rodo nukrypimą nuo svarbiausių nuostatų, išdėstytų susitikime Stambule kovo 29 dieną“, – sakė jis. Turkijoje „ukrainiečiai aiškiai pareiškė, kad būsimos (tarptautinės) saugumo garantijos Ukrainai netaikomos Krymui ir Sevastopoliui“, – sakė S. Lavrovas, turėdamas galvoje teritoriją, kurią Maskva aneksavo 2014 metais. „Vakardienos projekte šio aiškaus pareiškimo nėra“, – pridūrė jis.

S. Lavrovas taip pat sakė, kad ukrainiečiai nori, jog Rusijos ir Ukrainos lyderiai akis į akį aptartų Krymo ir separatistų kontroliuojamos teritorijos Rytų Ukrainoje klausimą. „Kitame etape Ukrainos šalis tikrai prašys karių išvedimo ir iškels naujas išankstines sąlygas“, – prognozavo S. Lavrovas. "Tai nepriimtina."

Jis apkaltino Ukrainos valdžią siekiant sužlugdyti derybas ir nenorint baigti ilgiau nei mėnesį trunkančias kovas. „Mes tai vertiname kaip fakto, kad Kijevo režimą kontroliuoja Vašingtonas ir jo sąjungininkai, stumiantys prezidentą Volodymyrą Zelenskį tęsti karo veiksmus, apraišką“, – sakė S. Lavrovas.

16:26 Ukraina: kad vyktų dialogas, Rusija turi sumažinti priešiškumą

Ukraina ketvirtadienį paragino Rusiją sumažinti „priešiškumą“ ir taip parodyti, kad ji yra pasirengusi dialogui. Prieš tai Maskva apkaltino Ukrainos derybininkus pakeitus savo reikalavimus po kovą vykusių derybų akis į akį.

„Jei Maskva nori pademonstruoti savo pasirengimą dialogui, ji turėtų sumažinti priešiškumo laipsnį“, – tviteryje sakė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas.

15:57 A. Lukašenka reikalauja Baltarusijos vaidmens derybose dėl Ukrainos karo

Pagrindinės Rusijos sąjungininkės Baltarusijos prezidentas ketvirtadienį paragino įtraukti Minską į taikos derybas, kuriomis siekiama užbaigti karą Ukrainoje. Jis pavartojo Maskvos uždraustą terminą.

Rusija vadina karą Ukrainoje „specialia karine operacija“ ir primygtinai reikalauja, kad visuomenė ir žiniasklaida vartotų šį terminą, o tokie žodžiai kaip „karas“ ar „invazija“ gali užtraukti dideles bausmes. Tačiau Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį per susitikimą su saugumo pareigūnais ne kartą pasirinko vartoti žodį „karas“. Jis skundėsi, kad Minskas nedalyvauja Kijevo ir Maskvos delegacijų taikos derybose, vykusiose Baltarusijoje ir Stambule.

„Dirbame atsižvelgdami į tai, kad šis karas vyksta už tvoros prie pat mūsų šalies ir jis labai rimtai veikia padėtį mūsų šalyje“, – sakė A. Lukašenka. „Todėl neturėtų būti jokių atskirų susitarimų už Baltarusijos nugaros“. „Jeigu jūs - pirmiausia Vakarų šalys - mus į tai įvėlėte, tuomet Baltarusijos pozicija, žinoma, turėtų būti išgirsta derybose“.

Baltarusija leido Rusijos kariuomenei naudoti su Ukraina besiribojančią šalį kaip užnugario bazę ir surengė tris taikos derybų ratus netoli Ukrainos sienos. A. Lukašenka skundėsi, kad praėjusį mėnesį Stambule vykusios derybos buvo „Vakarų spaudimo Ukrainai jokiu būdu nevykti į Baltarusiją“ rezultatas. Tačiau jis sakė, kad Baltarusija nereikalauja, jog derybos vyktų jos teritorijoje. „Tegul jie ten kalbasi. Svarbiausia, kad būtų rezultatas. Nes, dar kartą pabrėžiu, karas daro didelę žalą Baltarusijai“.

15:49 PSO rengia nenumatytų atvejų planus galimoms cheminėms atakoms Ukrainoje

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rengia nenumatytų atvejų planus galimoms „cheminėms atakoms“ Ukrainos teritorijoje. Tai ketvirtadienį pareiškė PSO Europos padalinio vadovas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.

„Atsižvelgiant į dabartinės situacijos neapibrėžtumą, nėra jokių garantijų, kad karas nepablogės, – sakoma Hanso Klugės pranešime. – PSO svarsto visus scenarijus ir rengia nenumatytų atvejų planus įvairioms situacijoms, kurios gali paveikti Ukrainos žmones – nuo ilgalaikio didelio nukentėjusiųjų skaičiaus gydymo iki cheminių atakų.“

Vakarų šalių pareigūnai jau ne kartą išreiškė būgštavimus, kad Rusija Ukrainoje gali panaudoti cheminius ir biologinius ginklus, kurių padariniai būtų juntami ir kitose šalyse. Rusijos gynybos ministerija savo ruožtu kaltina Kijevą, kad šis planuoja Ukrainoje pats surengti cheminę ataką ir tuomet dėl jos kaltę suversti Maskvai.

H. Kluge taip pat teigė, kad PSO bendradarbiauja su Europos Sąjunga (ES) dėl pacientų iš Ukrainos paskirstymo ir galimybių nukreipti juos gydymui į kitas Europos šalis. Pasak jo, PSO į Ukrainą jau pristatė daugiau kaip 185 tonas medicinos priemonių ir netrukus pristatys dar 125.

PSO duomenimis, Ukrainoje atakų taikiniu iki šiol tapo 91 sveikatos priežiūros įstaiga. Dėl to žuvo 73 žmonės.

15:22 EP simboliniu balsavimu pritarė energetikos išteklių importo iš Rusijos draudimui

Ketvirtadienį Europos Parlamentas (EP) simboliniu balsavimu pritarė visiškam energetikos išteklių importo iš Rusijos į bloką draudimui.

513 parlamento narių balsavo už, 22 – prieš, o 19 susilaikė. Nors priimta rezoliucija neįpareigojanti, parlamento pirmininkė Roberta Metsola pavadino tai „svarbia akimirka“, kuri siunčia Ukrainai stiprų ženklą, parodantį ES paramos šiai šaliai mastą.

Šis balsavimas surengtas atskirai nuo ketvirtadienį vykusių 27 ES šalių ambasadorių diskusijų apie galimybę priimti Europos Komisijos (EK) siūlymą pritaikyti sankcijas, be kita ko, rusiškai angliai. Kai kurios bloko šalys norėjo žengti dar vienu žingsniu į priekį ir taip pat uždrausti rusiškos naftos importą, tačiau tam priešinosi kitos valstybės, kurios yra labai priklausomos nuo Rusijos energetikos išteklių, kaip Vokietija.

2021 metais Rusija buvo atsakinga už 45 proc. viso ES anglių importo, 25 proc. naftos importo ir apie 45 proc. dujų importo. Rusijai šios žaliavos yra itin svarbūs pajamų šaltiniai. ES yra didžiausia jos klientė.

ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis trečiadienį sakė EP, kad nuo vasario 24 dienos blokas papildė Rusijos biudžetą 35 mlrd. eurų, kurie buvo sumokėti šaliai už iškastinį kurą. Ši suma gerokai didesnė, palyginti su 1 mlrd. eurų, kuriuos ES skyrė ginklų tiekimui į Ukrainą.

EP savo rezoliucijoje taip pat pareikalavo tiekti Ukrainai daugiau ginklų. To jau kurį laiką prašo Kijevas.

R. Metsola praėjusią savaitę tapo pirmąja kurios nors ES institucijos vadove, apsilankiusia Ukrainoje. Penktadienį Kijeve taip pat lankysis J. Borrellis ir EK pirmininkė Ursula von der Leyen.

15:10 Europarlamentarai pareikalavo įsteigti specialų JT tribunolą dėl nusikaltimų Ukrainoje

Ketvirtadienį Europos Parlamentas (EP) pasmerkė Rusijos kariuomenės vykdomas žudynes Ukrainoje ir pareikalavo įsteigti specialų Jungtinių Tautų (JT) tribunolą dėl nusikaltimų Ukrainoje.

EP nariai ragina Rusijos atžvilgiu priimti papildomas baudžiamąsias priemones bei „nedelsiant taikyti visišką Rusijos naftos, anglies, branduolinio kuro ir dujų importo embargą“. Kartu būtina parengti ES energijos tiekimo saugumo planą ir nubrėžti aiškias raudonas linijas ir galimybes švelninti sankcijas „jei Rusija imtųsi veiksmų atkurti Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą, atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintas sienas, ir visiškai išvestų savo karines pajėgas iš Ukrainos teritorijos“.

ES valstybės ir ES partnerės turi visiškai ir veiksmingai įgyvendinti ES sankcijas, teigia EP nariai. Kartu jie ragina stiprinti sankcijas ir atjungti nuo SWIFT sistemos visus Rusijos bankus, uždrausti Rusijos laivams įplaukti į ES teritorinius vandenis ir švartuotis ES uostuose bei neleisti ES keliais vežti krovinių iš Rusijos ir Baltarusijos ir į jas. Europarlamentarai reikalauja konfiskuoti visą „su V. Putino režimu susijusių Rusijos pareigūnų ar oligarchų, jų patikėtinių bei juos pridengiančių asmenų, taip pat su A. Lukašenkos režimu susijusių asmenų Baltarusijoje turtą“. Rezoliucijoje raginama suvienodinti Rusijai ir Baltarusijai taikomas sankcijas, kad V. Putinas negalėtų pasinaudoti A. Lukašenkos pagalba išvengti sankcijų.

Europarlamentarai taip pat ragina ES valstybių vadovus pašalinti Rusiją iš G20 valstybių klubo ir kitų tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, JT žmogaus teisių tarnybos, Interpolo, Pasaulio prekybos organizacijos ar UNESCO. Tai taptu svarbiu signalu, kad tarptautinė bendruomenė negrįš prie įprastų santykių su valstybe agresore.

EP nariai atkreipia dėmesį į sukrečiantį Rusijos pajėgų žiaurumą Ukrainoje, ypač Bučoje, Mariupolyje ar Volnovachoje, kurį neabejotinai galima prilyginti karo nusikaltimams. Jų vykdytojai turi būti nubausti, pažymi europarlamentarai, ragindami įsteigti specialų JT tribunolą dėl nusikaltimų Ukrainoje.

Parlamentas taip pat ragina tęsti ir intensyvinti ginklų Ukrainai tiekimą, kad ji galėtų veiksmingai apsiginti. Rezoliucijoje remiamas atskirų ES valstybių gynybinių priemonių Ukrainos kariuomenei perdavimas bei pagalba iš ES fondų (Europos taikos priemonės).

Atsižvelgdami į tai, kad beveik 6,5 mln. ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus, o daugiau nei 4 mln. - trauktis iš Ukrainos, europarlamentarai ragina sukurti saugius humanitarinius koridorius civiliams, kurie bėga nuo antpuolių, ir padidinti ES humanitarinę pagalbą Ukrainai.

EP nariai smerkia „Rusijos retorines užuominas apie tai, kad Rusijos Federacija gali ryžtis panaudoti masinio naikinimo ginklus, ir pabrėžia, kad bet koks jų panaudojimas yra neleistinas, o atsakas žengus šį žingsnį bus kuo griežčiausias“, pažymi EP biuras Lietuvoje.

EP rezoliucijai pritarė 513 EP narių, 22 nepritarė, o 19 susilaikė.

15:09 Rusija reikalauja, kad Suomija grąžintų konfiskuotus meno kūrinius

Maskva ketvirtadienį pareiškė, jog tikisi, kad Suomija tuojau pat grąžins Rusijai vertingų meno kūrinių siuntas, kurias, laikydamasi Vakarų sankcijų, konfiskavo Suomijos muitinė.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24 d. pasiuntus kariuomenę į Ukrainą, Europos Sąjunga paskelbė virtinę sankcijų, taip pat ir draudžiančių parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti į Rusiją prabangos prekes, įskaitant meno kūrinius.

Anksčiau ketvirtadienį Suomijos ambasadorius Rusijoje Antti Helantera buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją Maskvoje dėl vertybių konfiskavimo. „Pabrėžėme, kad to, kas vyksta, negalima vadinti niekaip kitaip, kaip tik neteisėta savivale“, – sakoma ministerijos pranešime. „Maskva laukia skubaus Suomijos valdžios sprendimo dėl muziejinių vertybių grąžinimo Rusijai“.

Praėjusį savaitgalį Suomijos muitinė sulaikė tris į Rusiją vežamas vertingas meno siuntas, įtarusi ES sankcijų pažeidimą. Iš Rusijos galerijų muziejams Italijoje ir Japonijoje paskolinti paveikslai, statulos ir antikvariniai daiktai buvo grąžinami, dalis meno kūrinių buvo iš Sankt Peterburgo Ermitažo muziejaus. Meno kūriniai ir toliau bus laikomi sandėlyje, kol situacija taps aiškesnė arba sankcijos bus panaikintos, pranešė Suomijos pareigūnai.

14:35 Ukraina perspėja apie „paskutinę galimybę" pabėgti nuo Rusijos puolimo rytuose

Ukrainos pareigūnas šalies rytuose ketvirtadienį perspėjo ten likusius gyventojus, kad laikas pabėgti nuo vis stiprėjančių Rusijos atakų senka, ir sakė, kad taikinys yra visas regionas. „Šios kelios dienos gali būti paskutinė galimybė išvykti", - gyventojams feisbuke parašė Luhansko srities gubernatorius Sergijus Gaidajus.

„Visi Luhansko srities miestai apšaudomi priešo. Vienas žmogus žuvo šį rytą per apšaudymą Kreminoje", - pridūrė jis apie regiono miestelį, turintį maždaug 20 tūkst. gyventojų.

Pastarosiomis dienomis desperatiškai mėginama evakuoti gyventojus iš Rytų Ukrainos Ukrainos valdžiai perspėjant apie neišvengiamą Rusijos puolimą po pasaulį sukrėtusio nuniokojimo aplink Kijevą. „Nedelsdami evakuokitės", - sakė jis. „Priešas bando atkirsti visus įmanomus būdus išvežti žmones", - sakoma S. Gaidajaus pareiškime.

Jo žodžius pakartojo centrinio Dnipro miesto meras, paraginęs moteris, vaikus ir pagyvenusius žmones išvykti. „Padėtis Donbase palaipsniui kaista", - per spaudos konferenciją sakė Dnipro meras Borysas Filatovas, perspėjęs, kad ateinančiomis savaitėmis kovos eskaluosis. B. Filatovas taip pat paragino žmones iš rytinių Luhansko ir Donecko regionų, kurie anksčiau atvyko į Dniprą, toliau judėti į saugias teritorijas šalies vakaruose. „Aš (...) primygtinai rekomenduoju nedelsti ir judėti toliau Vakarų Ukrainos link, nes ten saugiau", - sakė jis.

Rusijos kariuomenė traukiasi nuo sostinės ir iš Ukrainos šiaurės, palikdama sunaikinimo ir mirties pėdsakus, bei rengiasi numatomam puolimui šalies rytuose. Didelės Luhansko ir gretimos Donecko srities teritorijos nuo 2014 metų kontroliuojamos prorusiškų separatistų.

14:21 JT: per parą iš Ukrainos į kaimynines šalis atvyko daugiau kaip 40 tūkst. pabėgėlių

Nuo Rusijos sukelto karo pradžios iš Ukrainos į kaimynines šalis jau atvyko daugiau kaip 4,3 mln. pabėgėlių. Per parą šis skaičius išaugo daugiau kaip 40 tūkst. Tai ketvirtadienį pranešė JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro agentūra (UNHCR).

Jos tinklalapyje paskelbtais duomenimis, nuo vasario 24 d. iki balandžio 6 d. Ukrainą palikusių pabėgėlių skaičius pasiekė 4 319 494. Per parą kaimyninių valstybių sienas kirto 40 705 žmonės.

Lenkija nuo vasario 24 d. priėmė 2 514 504 pabėgėlius ukrainiečius, Rumunija - 662 751, Vengrija - 404 021, Moldova - 401 704.

 

13:44 Iš Ukrainos į Vokietiją jau atvyko daugiau kaip 300 000 pabėgėlių

Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos į Vokietiją jau atvyko daugiau kaip 300 000 pabėgėlių. Tai pranešė Vidaus reikalų ministerija Berlyne, kuria remiasi transliuotojas CNN.

Pasak ministerijos atstovo spaudai, iki ketvirtadienio šalyje užregistruoti 316 453 pabėgėliai. Tačiau tikrasis jų skaičius gali būti gerokai didesnis, nes prie Vokietijos ir Lenkijos sienos nėra patikrų.

Atstovas spaudai pridūrė, kad daugelis atyvkėlių yra moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės.

12:47 Austrija išsiuntė kelis Rusijos diplomatus, Prancūzija iškvietė ambasadorių

Po kelias dienas trukusių dvejonių Austrija prisijungė prie kitų Europos šalių ir išsiuntė namo keletą Rusijos diplomatų.

Trys Rusijos ambasados Vienoje darbuotojai ir vienas diplomatas iš generalinio konsulato Zalcburge turės palikti šalį, ketvirtadienį pranešė užsienio reikalų ministro Alexanderio Schallenbergo atstovė spaudai.

„Šie žmonės ėmėsi veiksmų, nesuderinamų su jų diplomatiniu statusu", - sakė atstovė spaudai. Minėti asmenys turi išvykti iš šalies iki balandžio 12 dienos.

Austrijoje akredituota apie 160 Rusijos diplomatų ir techninio personalo darbuotojų.

Vokietija, Prancūzija, Italija ir kitos ES šalys, reaguodamos į Rusijos karą Ukrainoje neseniai išsiuntė apie 150 Rusijos diplomatų.

Be to, Prancūzijos vyriausybė ketvirtadienį iškvietė Rusijos ambasadorių Paryžiuje pokalbiui po to, kai jo ambasada socialiniame tinkle „Twitter" paskelbė nuotrauką, kurioje teigiama, kad joje matoma ukrainiečių įrengta „filmavimo aikštelė", inscenizuojanti civilių žudynes Bučoje, sukėlusias visuotinį pasipiktinimą.

„Reaguodamas į nepadorią ir provokuojančią Rusijos ambasados Prancūzijoje komunikaciją apie Bučos žiaurumus, nusprendžiau iškviesti Rusijos ambasadorių", - tviteryje parašė užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves‘as Le Drianas. Rusų įrašas vėliau buvo ištrintas.

Kovo 25 dieną Prancūzija jau buvo iškvietusi ambasadorių Aleksejų Meškovą, kad išreikštų protestą dėl „nepriimtinų" ambasados paskelbtų tviterio žinučių, kuriose buvo pavaizduotos šiurkščios karikatūros, vaizduojančios Europą ir JAV.

 

11:37 Kijevas pranešė apie dešimt evakuacijos koridorių civiliams Rytų Ukrainoje

Ukrainos vyriausybė dar kartą paragino civilius išvykti iš ypač apsiaustų teritorijų šalies rytuose ir pranešė apie evakuacijos maršrutus. Ketvirtadienį atidaryta dešimt vadinamųjų pabėgimo koridorių, feisbuke pranešė vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Ypač smarkiai Rusijos pajėgų apšaudomo Mariupolio gyventojai iš miesto galės išvykti asmeniniais automobiliais Zaporožės kryptimi. Iš Berdiansko, Tokmako ir Melitopolio į Zaporožę važiuos autobusai.

Penki koridoriai numatyti iš Luhansko srities į Bachmuto miestą. Apie evakuacijos maršrutus skelbiama kasdien.

10:54 Hostomelyje įvedama savaitės trukmės komendanto valanda

Ukrainos Hostomelio mieste įvedama savaitės trukmės komendanto valanda. Tai pranešė šalies parlamento narė Lesia Vasylenko, kurią cituoja portalas „Sky News".

Pasak L. Vasylenko, nuo balandžio 7 dienos 6 val. iki balandžio 14-osios 6 val. galiosianti komendanto valanda yra „reikalinga priemonė", siekiant išminuoti miestą ir sudaryti sąlygas saugiam civilių gyventojų grįžimui.

Apie tai pranešta, kai Ukrainos parlamento įgaliotinė žmogaus teisių klausimu Liudmyla Denisova kiek anksčiau nurodė gavusi liudininkų informacijos, kad kai kurie mieste be žinios dingę žmonės buvo nužudyti. Ji nepateikė tikslaus aukų skaičiaus.

10:24 Ukrainos vidaus reikalų ministras: Borodianka prie Kijevo - smarkiai sugriauta

Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis pranešė apie didelius sugriovimus Borodiankos miestelyje prie Kijevo. „Šiuo metu Borodianka yra vienas labiausiai sugriautų miestų Kijevo regione", - sakė ministras, kuri ketvirtadienį cituoja šalies žiniasklaida.

Gyventojai esą pasakojo, kad rusų daliniai pirmosiomis karo dienomis iš nedidelio aukščio leido raketas iš lėktuvų į jų namus. Paskui buvo apšaudomi ir gelbėtojai, kurie dėl to buvo priversti kuriam laikui nutraukti darbą. Šių duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.

Žmonės, kurie tada buvo palaidoti po griuvėsiais, dabar jau gali būti negyvi, sakė D. Monastyrskis. Trečiadienį Ukrainos civilinė apsauga pranešė, kad Borodiankoje pradedama civilių aukų paieška. Prieš tai už 35 km į šiaurės vakarus nuo sostinės esantis miestelis buvo išvalytas nuo minų.

Ukrainos generalinės prokuratūros duomenimis, Borodiankoje gali būti daugiausiai aukų Kijevo regione. Tačiau kol kas institucijos skaičių iš šios vietovės neįvardijo.

Vaizdai iš kito Kijevo priemiesčio - Bučos, kur po rusų dalinių pasitraukimo gatvėse rasta šimtai nužudytų civilių, sukėlė tarptautinį pasibaisėjimą. Ukraina dėl žudynių kaltina rusų pajėgas. Maskva tai neigia.

10:14 Nusprendusi trauktis ir Rusijos "Shell" nurašys iki 5 mlrd. dolerių vertės turto

Jungtinės Karalystės energetikos milžinė „Shell" ketvirtadienį pranešė, kad po Maskvos invazijos į Ukrainą nurašys iki 5 mlrd. dolerių (4,6 mlrd. eurų) turto dėl pasitraukimo iš Rusijos.

Manoma, kad turto vertės sumažėjimas ir papildomos išlaidos, susijusios su veikla Rusijoje, pirmąjį šių metų ketvirtį sudarys nuo 4 iki 5 mlrd. dolerių, sakoma „Shell" pareiškime po to, kai praėjusį mėnesį grupė pranešė apie laipsnišką pasitraukimą.

„Shell" pajamos 2021 metais siekė 261,5 mlrd. dolerių.

09:18 D. Kuleba ragina NATO suteikti Ukrainai visų ginklų, kurių "jai reikia"

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį paragino NATO nares aprūpinti Kijevą visa ginkluote, kurios reikia kovai su Rusija.

„Mano darbotvarkė labai paprasta. Joje yra tik trys punktai. Tai ginklai, ginklai ir dar kartą ginklai", - sakė D. Kuleba žurnalistams NATO būstinėje Briuselyje.

„Raginu sąjungininkes atidėti į šalį savo abejones, savo nenorą ir aprūpinti Ukrainą viskuo, ko jai reikia", - sakė jis per susitikimą su Aljanso užsienio reikalų ministrais.

09:14 Kremliaus atstovas: diplomatų išsiuntimas kelia pavojų santykiams

Daugybės Rusijos diplomatų išsiuntimas iš Vakarų šalių dėl Ukrainos karo, vadovybės Maskvoje teigimu, kelia pavojų, kad diplomatiniai santykiai gali nutrūkti. Jei ši praktika tęsis, kils potenciali grėsmė, kad taip atsitiks", - trečiadienį interviu prancūzų stočiai LCI sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Jis pabrėžė, kad diplomatų išsiuntimas užveria langą diplomatiniams santykiams. Tačiau neįprastoje Ukrainos konflikto situacijoje diplomatija esą reikalinga. Rusija kaimyninę šalį užpuolė prieš beveik šešias savaites.

Prieš tai Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pabrėžė, kad Rusija reaguos į savo diplomatų išsiuntimą. Tikėtina, kad Rusija savo ruožtu išsiųs Vakarų diplomatus. Tačiau apie galimą Europos ambasadų Maskvoje uždarymą nekalbama.

Komentuodamas didelį Ukrainoje žuvusių rusų karių skaičių, D. Peskovas kalbėjo apie „tragiškus nuostolius". Tačiau Ukrainai Vakarų tiekiamų ginklų esą vis tiek nepakaks rusų puolimui sustabdyti ir neleisti Rusijai pasiekti savo tikslo.

09:07 Bostono maratone uždrausta dalyvauti bėgikams iš Rusijos ir Baltarusijos

Rusijos ir Baltarusijos bėgikai negalės dalyvauti šių metų Bostono maratone dėl karo veiksmų Ukrainoje, trečiadienį pranešė organizatoriai.

Rusų ir baltarusių sportininkams, gyvenantiems savo šalyse, neleidžiama dalyvauti balandžio 18 dieną vyksiančiame bėgime, pranešė Bostono lengvosios atletikos asociacija.

Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, negyvenantiems nei vienoje iš šių šalių, būtų leista dalyvauti, tačiau be savo šalių vėliavų.

„Kaip ir daugelis visame pasaulyje, esame pasibaisėję ir pasipiktinę tuo, ką pamatėme ir sužinojome iš reportažų apie Ukrainą", - sakė asociacijos vadovas Tomas Grilkas.

„Mes manome, kad bėgimas yra visuotinė sporto šaka, todėl turime daryti viską, ką galime, kad parodytume savo paramą Ukrainos žmonėms", - pareiškime pridūrė T. Grilkas. Tačiau jame nenurodoma, kiek Rusijos ar Baltarusijos sportininkų užsiregistravo į šių metų varžybas.

Bostono maratonas, vienas didžiausių pasaulyje, šiemet po pandemijos sukeltų trikdžių grįžta į tradicinį balandžio mėnesio laiką.

2020 metais bėgimas buvo atšauktas, o 2021 metais - surengtas spalio mėnesį su mažesniu nei įprasta dalyvių skaičiumi.

2019 metais, paskutiniame Bostono maratone prieš pandemiją, dalyvavo 59 bėgikai iš Rusijos ir Baltarusijos. Iš viso dalyvių buvo daugiau nei 30 tūkstančių.

Pradėjusi karą Ukrainoje Rusija vis labiau izoliuojama sporto pasaulyje.

Futbolą valdančios organizacijos FIFA ir UEFA sustabdė Rusijos dalyvavimą visose tarptautinėse varžybose, įskaitant Pasaulio futbolo čempionatą, o tokios organizacijos kaip „Formulė-1" atšaukė renginius Rusijoje.

08:37 Italija teigia, kad neprieštarautų rusiškų dujų embargui

Italijos vyriausybė pareiškė, kad pritartų rusiškų dujų embargui, jei ES priimtų atitinkamą sprendimą.

„Jei mums bus pasiūlytas dujų embargas, mes prisijungsime prie ES, nes norime veiksmingiausio instrumento, kad būtų pasiekta taika, - trečiadienį sakė ministras pirmininkas Mario Draghis. - Ši galimybė šiuo metu nėra diskutuojama, tačiau situacija nuolat keičiasi".

Italija labai priklausoma nuo rusiškų dujų. Italija importuoja 95 proc. jai reikalingų gamtinių dujų, apie 40 proc. šio kiekio - iš Rusijos. Tačiau M. Draghis pabrėžė: „Jei dujų tiekimas šiandien būtų sustabdytas, iki spalio pabaigos turėtume rezervų. Padarinių nebūtų".

07:44 Charkovo meras: masinė evakuacija nėra reikalinga

Po raginimų dėl galimo didelio Rusijos puolimo bėgti iš Rytų Ukrainos, Charkovo meras mėgina raminti gyventojus. Nei jis, nei kariuomenė šiuo metu nemano esant reikalinga vykdyti centralizuotą antrojo pagal dydį šalies miesto evakuaciją, pareiškė Ihoris Terechovas trečiadienio vakarą „Telegram" kanale paskelbtoje vaizdo žinutėje.

Tačiau, anot jo, raginimas evakuotis galioja Charkovo srities Lozovos ir Barvinkovės gyventojams. Šie miestai yra į pietus nuo Charkovo, netoli Donbaso. Čia kariuomenė tikisi karinės situacijos paaštrėjimo.

Charkovo miestas gerai aprūpintas ginklais ir pasiruošęs gintis, teigė I. Terechovas. Ar kas nors dėl nuolatinio apšaudymo nori palikti miestą, esą yra kiekvieno žmogaus sprendimas.

Charkovas prieš karą turėjo 1,5 mln. gyventojų. Srities administracijos duomenimis, daug gyventojų iš miesto, o kai kurie ir iš regiono išvyko jau pirmosioms karo dienomis. Charkovas nuo Rusijos invazijos vasario pabaigoje pradžios beveik be paliovos atakuojamas iš oro ir artilerijos.

Baiminantis naujo rusų puolimo šalies rytuose, Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk trečiadienį paragino žmones Luhansko, Donecko ir Charkovo regionuose evakuotis.

07:21 Ukraina: Kijevo Hostomelio priemiestyje rasta 11 kūnų

Garaže Kijevo Hostomelio priemiestyje, Ukrainos duomenimis, rasta 11 kūnų. Policija juos aptiko trečiadienį, naktį į ketvirtadienį pranešė Ukrainos internetinis laikraštis „Ukrajinska Prawda", remdamasis buvusio vidaus reikalų ministro Arseno Avakovo įrašu „Telegram" kanale. Nužudytieji esą yra civiliai. Juos nužudė rusų kariai. Duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.

Į šiaurės vakarus nuo sostinės Kijevo esantis Hostomelis su netoliese esančiu aerodromu nuo karo pradžios buvo smarkiai atakuojamas. Didžioji dalis gyventojų iš 16 000 paliko miestą. Prieš kelias dienas Ukrainos pajėgos perėmė Hostomelio kontrolę, kaip ir kaimyninių vietovių Bučos bei Irpinės.

Antradienį vietos karinės administracijos vadas pareiškė, kad be žinios dingusiais laikoma apie 400 Hostomelio gyventojų ir kad dabar bus apieškomi rūsiai.

06:46 Severodonecke rusų ugnis sunaikino dešimt daugiaaukščių namų

Rusijos artilerijos ugnis Ukrainos rytuose esančiame Severodonecko mieste sugriovė daugiau kaip 10 daugiaaukščių pastatų, pranešė regiono pareigūnai.

Taip pat nukentėjo penki privatūs gyvenamieji namai, mokykla, prekybos centras ir keli garažai, pranešė Luhansko regiono civilinė gynyba.

Luhansko gubernatorius ir Kijevo vyriausybė ragina Luhansko ir kitų rytinių rajonų gyventojus susikrauti daiktus ir bėgti prieš galimą plataus masto Rusijos puolimą.

Ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk sakė, kad Ukrainos geležinkeliai vien trečiadienį iš grėsmę patiriančių teritorijų į šalies vakarus pervežė kelis tūkstančius žmonių.

06:41 V. Zelenskis: Ukraina žino apie tūkstančius dingusių žmonių

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį vakare pareiškė, kad Maskva neišvengs atsakomybės dėl didelio per karą nužudytų ukrainiečių skaičiaus.

„Mes jau žinome apie tūkstančius dingusių žmonių", - sakė jis „Telegram".

Pasak jo, yra tik du variantai, kad galėjo atsitikti dingusiems žmonėms - arba jie buvo deportuoti į Rusiją, arba nužudyti.

V. Zelenskis sakė, kad Maskva pakeitė savo taktiką po to, kai kilo tarptautinis pasipiktinimas dėl vaizdų iš Kijevo priemiesčio Bučos, kur pasitraukus Rusijos kariams buvo rasta šimtai civilių kūnų.

Dabar Rusijos karių užimtose teritorijose stengiamasi iš gatvių ir rūsių pašalinti žuvusiųjų kūnus, tačiau žmonių dingimo aplinkybėms nustatyti bus naudojami tyrimai, liudininkų parodymai ir palydovinės nuotraukos, sakė jis.

V. Zelenskis sakė, kad Maskva toliau didina kovinę galią, kad įgyvendintų savo ambicijas Donbase rytų Ukrainoje, o Rusijos daliniai ruošiasi atnaujinti puolimą.

Vyriausybė Kijeve paragino Luhansko, Donecko ir Charkovo gyventojus bėgti.

V. Zelenskis sakė, kad kol Rusija nepradės rimtai siekti taikos, Ukraina „kovos ir nesitrauks".

06:38 Ukraina: raketomis apšaudytas Lozovos miestas šalies rytuose

Rytų Ukrainoje rusų daliniai raketomis apšaudė Lozovos miestą Charkovo srityje, trečiadienio vakarą „Telegram" kanale pranešė Lozovos meras Serhihjus Zelenskis. Žuvusiųjų ar sužeistųjų, jo duomenimis, nėra. Meras nenurodė, į ką buvo taikytasi.

Meras prieš tris dienas 55 000 miesto gyventojų paragino išvykti iš Lozovos. Vietos žiniasklaidos teigimu, per dvi dienas iš miesto pasitraukė apie 10 000 žmonų.

Lozova pirmiausiai svarbi dėl savo geležinkelių mazgo.

06:30 Trečiadienį humanitariniais koridoriais Ukrainoje evakuota beveik 5 000 žmonių

Ukrainos duomenimis, trečiadienį iš ypač rusų dalinių apsiaustų teritorijų pavyko ištrūkti beveik 5 000 civilių.

Daugiau kaip 1 100 žmonių asmeniniais automobiliais iš Mariupolio pajudėjo Zaporožės kryptimi, trečiadienio vakarą sakė vicepremjerė Iryna Vereščuk. Apie 2 500 asmenų pabėgo į Zaporią iš kitų miestų. Rytų Ukrainos Luhansko srityje evakuota per 1 200 gyventojų.

Ukrainos vyriausybė trečiadienio rytą pranešė apie 11 atidarytų evakuacinių koridorių. Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą sabotuojant žmonių evakuaciją.

Maskva yra paskelbusi, kad dabar kovinius veiksmus sutelks Ukrainos rytuose.

06:22 Pentagonas: nėra požymių, kad Ukrainoje artimiausiu metu galėtų būti panaudotas cheminis ginklas

JAV vyriausybė šiuo metu nemato požymių, kad Rusija artimiausiu metu Ukrainoje galėtų panaudoti cheminį ar biologinį ginklą. „Nepastebėjome nieko, kas leistų manyti, kad Ukrainai artimiausiu metu galėtų grėsti cheminė ar biologinė ataka", - trečiadienį sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby‘is. Anot jo, šiuo metu nematyti, kad rusai į Ukrainą gabentų cheminį ginklą.

Vakaruose tvyro didelis nerimas, kad Rusijos daliniai Ukrainoje gali panaudoti cheminį ginklą.

J. Kirby‘is taip pat sakė, kad JAV ketina perduotu Ukrainai dar daugiau „Javelin" tipo prieštankinių ginklų. Tam bus panaudota ir 100 mln. dolerių (91,3 mln. eurų), kuriuos vyriausybė leido skirti tolesniam ginklų tiekimui. Ukrainos kariai šiuos prieštankinius ginklus iki šiol labai efektyviai naudojo, sakė J. Kirby‘is. Be to, su Ukraina esą kalbama apie tolesnį „Switchblade" tipo dronų perdavimą. 100 jų Ukraina jau yra gavusi.

„Switchblades" yra minidronai, kurie pradžioje pakyla be tikslo ir tada gali ilgai sukti ratus virš žemės, tykodami taikinio, o tuomet jį tikslingai puola. Kartu jie patys save sunaikina. „Tai nėra sistema, kurią įprastai naudoja ukrainiečiai. Taigi reikės šiek tiek mokymų", - sakė J. Kirby‘is. Vienas asmuo esą gali būti apmokytas per maždaug dvi dienas.

2022-04-06 ĮVYKIAI

20:59 Baltarusijoje dėl geležinkelio „sabotažo“ suimti keturi asmenys

Baltarusijos policija trečiadienį pranešė sulaikiusi keturis vyrus, įtariamus sabotavus geležinkelio įrangą šalyje, kuri veikia kaip Ukrainoje kovojančių Rusijos karių užnugario bazė.

Vidaus reikalų ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti ant grindų gulintys kruvini ir sumušti vyrai, sakydama, kad policija į juos šaudė, nes jie priešinosi sulaikymui.

Vidaus reikalų ministro pavaduotojas Genadijus Kazakevičius vaizdo įraše nurodė, kad trys vyrai buvo sulaikyti kovo 30 d. netoli Bobruisko miesto centrinėje Baltarusijoje. Jis sakė, kad trečią dešimtį bebaigią vyrai apgadino ir padegė elektros relių ir signalų dėžes netoli Osipovičių miesto į pietryčius nuo Minsko ir taip pat turėjo įrenginį, skirtą traukiniui nuo bėgių nuversti. Jis sakė, kad vienas vyras šiuo metu dėl žaizdų gydomas ligoninėje.

Ketvirtasis vyras buvo sulaikytas balandžio 1 dieną už „panašų nusikaltimą“ Borisovo srityje į šiaurės rytus nuo Minsko, pridūrė jis. Vyras, parodytas gulintis ant žemės su kruvinais tvarsčiais ant abiejų kojų, yra teistas žmogžudys, sakė viceministras.

Kovo pabaigoje Baltarusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad ekstremistiniu paskelbtas „Telegram“ kanalas „Live. Baltarusijos geležinkelių darbuotojų bendruomenė“ paskelbė nurodymus, kaip naikinti geležinkelių infrastruktūrą. Kanalas „Telegram“ sulaikytus vyrus apibūdina kaip partizanus ir smerkia Baltarusijos geležinkelio darbuotojus, kurie dalyvauja prie Ukrainos sienos pervežant Rusijos karinę techniką ir ginklus.

Baltarusijos televizija taip pat pranešė, kad šalies KGB saugumo tarnyba sužlugdė grupės iš Lenkijos sąmokslą atakuoti geležinkelį.

20:49 V. Zelenskis išvardijo septynias šalis, pasirengusias svarstyti saugumo garantijas Ukrainai

Septynios šalys pasirengusios svarstyti tarptautinio susitarimo dėl saugumo garantijų Ukrainai turinį. Tai trečiadienį interviu Turkijos televizijos kanalui „Habertürk“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„JAV, Didžioji Britanija, Turkija, Lenkija, Vokietija, Prancūzija, Izraelis – tai dar ne visi garantai, bet aš išvardijau tas šalis, kurios pasirengusios atvykti ir svarstyti saugumo garantijų sąrašą. Todėl tai – pirmas žingsnis. Susitikimas su šiais garantais, vėliau – bendras saugumo garantijų suvokimas, o jau po to – bendravimas su Rusijos atstovais“, - sakė valstybės vadovas.

Anot V. Zelenskio, dalis šalių pasirengusios visiškai remti Ukrainą, dalis – ne, todėl reikia surengti patarėjų lygio susitikimą ir aptarti potencialaus dokumento straipsnius.

Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad toks susitikimas „tikrai įvyks“.

Kovo pabaigoje Stambule įvyko Ukrainos ir Rusijos delegacijų derybos. Ukrainos delegacijos narys Oleksandras Čalas pareiškė, kad Ukraina sutinka užfiksuoti savo neutralumą ir nebranduolinį statusą, jeigu jai bus suteiktos saugumo garantijos, kurios „savo turiniu ir savo forma turi būti analogiškos NATO 5-ajam straipsniui“. Kijevo nuomone, Ukrainos saugumo garantais galėtų tapti JT Saugumo Tarybos narės, taip pat Vokietija, Izraelis, Italija, Kanada, Lenkija ir Turkija.

Anksčiau V. Zelenskis pareiškė, kad JAV nesutinka suteikti tokių saugumo garantijų, kokių prašo Ukraina, praneša UNIAN.

20:44 Bulgarija pirmą kartą siųs į Ukrainą apsaugos priemones, bet ne ginklus

Bulgarija pirmą kartą siunčia į Ukrainą apsauginę įrangą, bet kol kas ne ginklus.

Europos Sąjungos vyriausybė ir NATO narės trečiadienį nusprendė paremti Ukrainą 2 tūkst. šalmų ir 2 tūkst. apsauginių liemenių. Tai skirta naudotis civiliams gyventojams, sakė ministrų kabineto atstovė Lena Borislavova.

Bulgarijos valdančiąją koaliciją sudaro keturios partijos, kurios nesugeba susitarti ginklų tiekimo Ukrainai klausimu. Keli šimtai nacionalistų partijos „Vazrazhdane“, arba „Atgimimas“, šalininkų protestavo prieš karinės pagalbos siuntimą prie parlamento ir vyriausybės būstinės Sofijoje. Jie taip pat nepritaria galimam NATO karių ir technikos dislokavimui šioje Pietryčių Europos šalyje. „Tokiu būdu mes taptume bendrininkais ir duotume priežastį karui savo teritorijoje bei atsakomiesiems veiksmams“, – televizijos kanalui bTV sakė vienas demonstrantas.

Į koaliciją įeinanti Bulgarijos socialistų partija, Komunistų partijos įpėdinė, taip pat prieštarauja karinei paramai Kijevui, nes jos rinkėjai paprastai yra draugiškai nusiteikę Rusijos atžvilgiu.

20:30 Mariupolio meras kaltina rusus deginant kūnus, kad nuslėptų karo nusikaltimus

Rusijos kareiviai tikisi nuslėpti karo nusikaltimų įrodymus, naudodami mobilius krematoriumus, kuriuose degina nužudytų Ukrainos civilių kūnus, tvirtina apgulto Ukrainos Mariupolio miesto meras.

Mariupolis yra vienas labiausiai nukentėjusių per Rusijos invaziją Ukrainos miestų. Analitikai įtaria, kad Rusija nori kontroliuoti uostamiestį, siekdama sukurti jungtį tarp Krymo, kurį aneksavo 2014 metais, ir rusakalbių anklavų Ukrainos rytuose. Rusijos pajėgos jau kontroliuoja dideles miesto dalis.

Invazija sulaukia plačios kritikos, Rusijai taikomos sankcijos. Jų tik padaugėjo nuo savaitgalio, kai buvo paskelbti kaltinimai dėl žiaurių civilių žudynių Kijevo priemiestyje Bučoje. Mariupolio meras Vadimas Boičenka trečiadienį „Telegram“ įraše sakė, kad su jo miesto žmonėmis elgiamasi panašiai.

„Tai naujas Aušvicas ir Maidanekas“, – parašė jis, turėdamas omenyje nacių laikų koncentracijos stovyklas. Pasaulis turi bausti šiuos „nežmones putinoidus“, pridūrė jis ir pažymėjo, kad dalį darbo atlieka vietos Rusijos rėmėjai. Nepriklausomai patikrinti pranešimų iš Mariupolio neįmanoma.

Miesto administratoriai, pabėgę iš Mariupolio, praėjusią savaitę pateikė civilių aukų skaičių – 5 tūkstančiai, o dabar kalba apie dešimtis tūkstančių. Prieš invaziją mieste gyveno 440 tūkst. gyventojų. Manoma, kad ten liko apie 100 tūkst. žmonių.

Ne vieną savaitę buvo pranešama, kad Rusijos pajėgos aprūpintos mobiliais krematoriumais, tačiau buvo sakoma, kad jie naudojami žuvusių Rusijos kareivių kūnams naikinti, siekiant nuslėpti informaciją apie žuvusiųjų kare skaičių. Tie pranešimai taip pat nepatvirtinti.

JT patvirtino, kad nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d. žuvo 1500 civilių. Ekspertai teigia, kad iš tikrųjų skaičius daug didesnis.

20:13 JAV boikotuos G20 susitikimus, kuriuose dalyvaus Rusija

Pasak iždo sekretorės Janet Yellen, dėl karo Ukrainoje JAV planuoja boikotuoti G20 susitikimus, kuriuose dalyvaus Rusija. Iki G20 viršūnių susitikimo dar lieka septyni mėnesiai.

„Mes nedalyvausime susitikimuose, jei ten bus rusai“, – trečiadienį per posėdį JAV Atstovų Rūmuose sakė J. Yellen. Ji pridūrė, kad Indonezijai, šiuo metu pirmininkaujančiai G20 išsivysčiusių šalių grupei, jau pranešta apie sprendimą.

JAV prezidentas Joe Bidenas praėjusį mėnesį paragino pašalinti Rusiją iš G20 forumo, reaguojant į Ukrainos karą. Kinija tuomet pasisakė prieš tokį žingsnį.

Kitas G20 viršūnių susitikimas planuojamas lapkričio 15–16 dienomis Indonezijos Balio saloje.

19:23 JK įveda naujas sankcijas Rusijos bankams, energetikai

Didžioji Britanija trečiadienį paskelbė naujas sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, nusitaikiusi į du bankus ir skelbdama iki metų pabaigos panaikinsianti visą Rusijos naftos ir anglies importą.

Naujausios Jungtinės Karalystės priemonės, priimtos kartu su tolesnėmis JAV ir Europos Sąjungos sankcijomis, taip pat draudžia visas naujas britų investicijas į Rusiją.

„Šiandien stipriname savo kampaniją, siekdami užbaigti (Vladimiro) Putino pasibaisėtiną karą ir skelbdami iki šiol griežčiausias mūsų sankcijas“, – sakoma užsienio reikalų sekretorės Liz Truss pareiškime. „Naujausia mūsų priemonių banga užbaigs JK rusiškos energijos importą ir dar daugiau asmenų bei įmonių patirs sankcijas naikinant V. Putino karo mašiną“, – sakė ji.

Pagal naujas sankcijas Didžioji Britanija įšaldė didžiausio Rusijos banko „Sberbank“ ir Maskvos kreditų banko turtą užsienyje. Apie „Sberbank“, kuriam praėjusio mėnesio pradžioje buvo pritaikytos ribotos JK sankcijos, turto įšaldymą paskelbta kartu su Vašingtonu.

Didžioji Britanija anksčiau buvo pareiškusi laipsniškai nutrauksianti Rusijos naftos importą. Dabar ji planuoja iki metų pabaigos nutraukti rusiškos anglies ir naftos importą, o „po to kuo greičiau“ nutraukti gamtinių dujų pirkimą. Didžioji Britanija taip pat stabdo rusiškų geležies ir plieno gaminių importą, o nuo kitos savaitės uždraus JK eksportuoti į Rusiją svarbiausią naftos perdirbimo įrangą ir katalizatorius. Londonas taip pat pristatė naujus apribojimus Maskvos gebėjimui įgyti britų kvantines ir pažangias medžiagų technologijas.

Sankcijos smogė ir aštuoniems oligarchams, įskaitant Borisą Rotenbergą – anksčiau bausto didžiausio Rusijos dujų vamzdžių gamintojos SGM bendrasavininkio sūnų.

Apie priemones, paskelbtas abiejose Atlanto pusėse, pranešta prieš ketvirtadienį vyksiantį Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų susitikimą, per kurį jie turėtų aptarti tolesnius kolektyvinius veiksmus prieš Kremlių. JK pranešime teigiama, kad tai apims paspartintą grafiką visoms G7 šalims nutraukti savo priklausomybę nuo Rusijos energetikos.

19:05 Viceministras M. Abukevičius JAV aptarė paramos Ukrainai ir ginkluotės įsigijimų planus

Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius darbo vizito Jungtinėse Amerikos Valstijose metu susitiko su JAV Valstybės ir Gynybos departamentų atstovais, atsakingais už JAV karinę paramą bei koordinuojančiais JAV gaminamos ginkluotės įsigijimus. Su JAV Valstybės departamento regioninio biuro politiniams ir kariniams reikalams sekretoriaus pavaduotoja Mira Resnick bei Gynybos departamento gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūros direktoriaus pavaduotoju Jedidiah Royalu viceministras aptarė Lietuvos prioritetinės ginkluotės poreikius, pajėgumų plėtojimo planus ir galimą JAV paramą, sakoma ministerijos pranešime.

„Lietuva šiemet ėmėsi ryžtingo ir reikalingo sprendimo – didinti biudžetą gynybai iki 2,52 proc. BVP. Tai leidžia mums pildyti Lietuvos kariuomenės atsargas, o tai yra itin svarbu Lietuvai Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje. Šiuo metu tarp prioritetų, siekiant stiprinti Lietuvos kariuomenės gynybinius pajėgumus, išskyrėme prieštankinę, oro gynybos ir ilgojo nuotolio salvinės ugnies sistemos ginkluotę“, – akcentavo M. Abukevičius.

Susitikimo metu taip pat aptarta karinė parama Ukrainai ir tolesnės jos galimybės. „Būtina dar labiau didinti karinės paramos apimtis ir tiekti sunkiąją karinę techniką Ukrainai, patiriančiai Rusijos agresiją“, – teigė viceministras.

JAV yra viena pagrindinių Lietuvos saugumą užtikrinančių sąjungininkių ir partnerių gynybos įrangos įsigijimų srityje, teikianti paramą įsigijimams.

19:04 Italijoje mėginta padegti Kremliaus propagandininko V. Solovjovo vilą

Trečiadienio rytą nežinomi asmenys mėgino padegti vilą Menadžo mieste prie Komo ežero, priklausančią Kremliaus propagandininkui Vladimirui Solovjovui. Tai pranešė Italijos laikraštis „La Repubblica“.

Italijos valdžia areštavo šį nekilnojamąjį turtą, kai Rusijos televizijos laidų vedėjas buvo įtrauktas į ES sankcijų sąrašą dėl Maskvos agresijos prieš Ukrainą.

„Karabinieriai tęsia tyrimą, bet mes jau galime pasakyti, kad didelės žalos nepadaryta, - cituoja laikraštis Menadžo merą Michelę Spaggiarį. – Šiuo metu vila stovi tuščia. Tai galėjo būti demonstratyvus aktas, kuris, laimė, neturėjo rimtų padarinių“.

Apie gaisrą pranešė praeiviai, atskubėję ugniagesiai jį greitai užgesino.

Pasak leidinio, nežinomieji ant pastato sienos užrašė „Žudikas“, o į baseiną pripylė raudonų dažų.

Kovo 5 d. Italijos finansų gvardijos pareigūnai areštavo dvi V. Solovjovo vilas prie Komo ežero.

18:56 Seimo Užsienio reikalų komitetas pasmerkė Rusijos nusikaltimus Ukrainoje: tai genocidas prieš Ukrainos tautą

Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK), reaguodamas į masinius brutalius Rusijos kariuomenės nusikaltimus prieš civilius gyventojus Bučoje, Irpinėje, Hostomelyje, Mariupolyje ir kitur Ukrainoje, priėmė pareiškimą, kuriuo kviečia tarptautinę bendruomenę vieningai pasmerkti Rusijos agresiją ir jos vykdomus karo nusikaltimus ir juos įvardinti kaip genocidą prieš Ukrainos tautą.

„Tarptautinis Baudžiamasis Teismas jau pradėjo tyrimą dėl Ukrainoje įvykdytų karo nusikaltimų, ir mes reikalaujame, kad visi, ne tik V. Putinas ir A. Lukašenka, Rusijos kariuomenės vadai, davę įsakymus žudyti ar nesustabdę civilių gyventojų skerdynių, bet ir eiliniai kariai atsakytų už nekaltų Ukrainos žmonių pralietą kraują ir sužlugdytus gyvenimus“, – sakė URK pirmininkė Laima Andrikienė.

„Rusijos veiksmai yra nesuderinami su jos naryste Jungtinėse Tautose ir JT Žmogaus teisių taryboje, todėl mes raginame pašalinti Rusiją iš šių bei kitų tarptautinių organizacijų“, – pažymėjo L. Andrikienė.

Komiteto pareiškime pabrėžiama, kad įvestos sankcijos Kremliaus režimui yra nepakankamos, todėl euroatlantinė bendruomenė su partneriais jau dabar turi įvesti visaapimančias sankcijas, kurios žymiai silpnintų Kremliaus režimą ir stabdytų Rusijos agresiją. Komitetas kviečia Europos Sąjungos valstybes nares nedelsiant stabdyti Rusijos naftos ir dujų importą, įvesti draudimą Rusijos laivams įplaukti į visus Europos Sąjungos uostus, sustabdyti sausumos transportą į Rusiją ir iš jos visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.

Pareiškimu Lietuvos parlamentarai kreipiasi į tarptautines organizacijas, demokratinių valstybių parlamentus, kad jų vyriausybės didintų karinę, finansinę, humanitarinę ir diplomatinę paramą Ukrainai, vieningai paremtų iniciatyvas dėl Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje pasmerkimo bei Rusijos izoliavimo, pritaikant analogiškus sprendimus bei sankcijas ir kariniame konflikte dalyvaujančiai Baltarusijai.

18:31 Suomijos pareigūnai praneša, kad Rusijos lėktuvai kovo mėnesį kelis kartus pažeidė šalies oro erdvę

Suomijos centrinė kriminalinė policija trečiadienį pranešė, kad kovo mėnesį Rusijos civiliniai lėktuvai kelis kartus pažeidė šalies oro erdvę, atliekamas tyrimas.

„Centrinė kriminalinė policija tiria Rusijos civilinių lėktuvų įvykdytus oro erdvės pažeidimus“, - sakoma žinybos spaudos tarnybos pranešime.

„Preliminaraus tyrimo duomenimis, kovą keturi Rusijos keleiviniai lėktuvai be leidimo įskrido į Suomijos oro erdvę virš Suomijos įlankos Lovisos miesto rajone. Visais keturiais atvejais pažeidimas truko maždaug dvi minutes“, - informuoja Suomijos pareigūnai.

Pasak jų, „kyla įtarimas, kad buvo pažeistos sankcijos, kurias ES įvedė Rusijai dėl jos agresijos prieš Ukrainą“. „Šios sankcijos taikomos ir civiliniams orlaiviams“, - priminė Suomijos centrinės kriminalinės policijos atstovai.

Jie patikslino, kad už tokį pažeidimą gali būti skiriama bauda arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė, o esant sunkinančioms aplinkybėms už tai gali būti baudžiama įkalinimu iki ketverių metų.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

18:15 Ukraina prašo Prahos ir Bratislavos remontuoti ginklus

Čekijos ir Slovakijos gynybos ministerijos trečiadienį pranešė, kad Ukraina paprašė Prahos ir Bratislavos padėti jai remontuoti karinę techniką, pažeistą per mūšius Rusijos invazijos metu.

„Ukraina paprašė Čekijos pagalbos taisant sugadintą techniką“, – naujienų agentūrai AFP sakė Čekijos gynybos ministerijos atstovė Jana Zechmeisterova. „Aptariamas galimo remonto procesas ir galimybės“, – pridūrė ji.

Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadas trečiadienį žurnalistams sakė, kad buvo kreiptasi ir į Slovakiją ir kad remontą atliks privačios įmonės. „Jei taip atsitiks, tai bus daroma standartiniais komerciniais pagrindais. Įmonės yra privačios, jos negali dirbti nemokamai“, – pridūrė jis.

Čekijos žiniasklaida taip pat pranešė, kad pirmadienį Praha išsiuntė į Ukrainą traukinius su sovietų gamybos tankais T72 ir šarvuočiais – pirmoji tai padariusi šalis. Tačiau oficialūs šaltiniai atsisakė patvirtinti šią informaciją. „Atsiprašau, daugiau pasakyti negaliu. Vyksta karas ir mes nepalengvinsime padėties žudikams su raide „Z“, – tviteryje parašė gynybos ministrė Jana Černochova. – Patikėkite, mes siunčiame esminę karinę įrangą savo draugams ukrainiečiams ir tai ir toliau darysime“.

18:12 Latvija suteikė Ukrainai karinės pagalbos už daugiau kaip 200 mln. eurų

Ryga suteikė Kijevui karinės pagalbos už daugiau kaip 200 mln. eurų. Tai trečiadienį tviteryje pranešė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.

„Iki šiol Latvija suteikė Ukrainai pagalbos mirtina ginkluote ir kitu pavidalu už daugiau kaip 200 mln. eurų. Mes ir toliau padėsime Ukrainai visais įmanomais būdais ir visus raginame daryti tą patį“, - parašė jis.

Latvijos URM vadovas nepatikslino, kada buvo pradėtos gabenti šios siuntos.

Anksčiau portalas „lsm.lv“ pranešė, kad Latvijoje įšaldyto nekilnojamojo turto, susijusio su Rusijos piliečiais, kuriems taikomos sankcijos, vertė sudaro daugiau kaip 100 mln. eurų.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

17:52 JAV paskelbė sankcijas V. Putino dukroms

Baltieji rūmai trečiadienį paskelbė sankcijas dviem Vladimiro Putino dukroms dėl Maskvos karo su Ukraina, sakydami, jog yra žinoma, kad šeimos nariai slepia Rusijos prezidento turtą.

Baltieji rūmai taip pat paskelbė „visiško blokavimo“ sankcijas didžiausioms Rusijos viešosioms ir privačioms finansų institucijoms „Sberbank“ ir „Alfa Bank“ bei nurodė, kad visos naujos JAV investicijos Rusijoje dabar yra uždraustos.

17:42 V. Orbanas: Vengrija rubliais mokės Rusijai už dujas, jei ši to paprašys

Vengrija rubliais mokės Rusijai už dujų importą, jei bus paprašyta, trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, prieštaraudamas Europos Sąjungos šalims, kurios atsisako tai daryti.

„Mes neturime sunkumų mokėti rubliais už dujas, jei rusai to paprašys, mes už tai sumokėsime rubliais“, – per spaudos konferenciją žurnalistams sakė V. Orbanas.

17:33 JAV apkaltino Rusijos oligarchą K. Malofejevą sankcijų pažeidimu

Jungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė apkaltinusios Rusijos oligarchą Konstantiną Malofejevą dėl sankcijų pažeidimų.

Generalinis prokuroras Merrickas Garlandas sakė, kad Rusijos milijardierius anksčiau buvo įvardytas kaip separatizmą Kryme propaguojančių rusų finansavimo šaltinis bei teikiantis paramą vadinamajai Donecko liaudies respublikai Rytų Ukrainoje.

„Jungtinėms Valstijoms paskelbus jam sankcijas, K. Malofejevas mėgino išvengti sankcijų, pasitelkęs bendrininkus, kad slapta įgytų ir valdytų žiniasklaidos priemones visoje Europoje“, – žurnalistams sakė M. Garlandas.

17:12 Zaporožę pasiekė Raudonojo Kryžiaus vilkstinė su pabėgėliais iš Pietryčių Ukrainos

Raudonojo Kryžiaus vilkstinė trečiadienį atvyko į Pietų Ukrainos Zaporožės miestą, nesugebėjusi pasiekti apgulto Mariupolio uostamiesčio, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas iš įvykio vietos.

Į pietinį miestą atvyko septyni autobusai su maždaug 300 žmonių, lydimi Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (ICRC) ir mažiausiai 40 privačių automobilių.

17:04 NATO vadovas perspėja, kad karas Ukrainoje gali trukti „mėnesius, netgi metus“

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad nėra jokių ženklų, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsisakė „savo ambicijos kontroliuoti visą Ukrainą“, ir karas gali tęstis ilgai.

„Turime būti realistai ir suvokti, kad tai gali trukti ilgai, daug mėnesių, netgi metų. Dėl šios priežasties turime būti pasirengę ilgam laikotarpiui tiek remiant Ukrainą, tiek taikant sankcijas ir stiprinant mūsų gynybą“, – sakė J. Stoltenbergas prieš NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą.

16:56 Kijevas ragina Rytų Ukrainos gyventojus „tuojau pat“ evakuotis

Nuogąstaudama dėl Rusijos puolimo, Ukraina trečiadienį nurodė šalies rytinių regionų gyventojams evakuotis „tuojau pat“ arba jie „rizikuoja gyvybe“.

„Charkovo, Luhansko ir Donecko sričių gubernatoriai ragina gyventojus palikti šias teritorijas ir daro viską, kad evakuacijos vyktų organizuotai“, – „Telegram“ platformoje parašė ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščiuk.

16:29 M. Sinkevičius: dalis ukrainiečių jau apgyvendinti mokyklose ir vaikų globos namuose

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius teigia, kad dalis į Lietuvą atvykusių Ukrainos karo pabėgėlių šiuo metu jau yra apgyvendinti ne tik privačių žmonių ar darbdavių suteiktuose būstuose, tačiau ir savivaldybių įrengtose laikinose apgyvendinimo vietose. Anot M. Sinkevičiaus, jo vadovaujamoje Jonavos savivaldybėje kelios šeimos apsistojo vaikų globos namuose.

„Mūsų šalyje yra per 40 tūkst. karo pabėgėlių ir didžioji dalis jų glaudžiasi privačiuose būstuose. (...) Jonavos globos namuose mes jau turime karo pabėgėlių, kuriuos priėmėme gyventi. Dabar ten gyvena kelios šeimos – daugiau kaip 20 žmonių, bet tikrai tai yra labai kuklus skaičius žinant faktą, kad į Jonavą atvyko daugiau nei 250 karo pabėgėlių“, – trečiadienį Eltai teigė M. Sinkevičius, pridurdamas, kad analogiška situacija yra ir kitose savivaldybėse.

„Kitose savivaldybėse kartojasi ta pati logika, kai kur gyvena mokyklose, kai kur vaikų globos namuose, bet tendencija ta pati: iš to, kiek savivaldybei teko priimti pabėgėlių, tik menka dalis yra savivaldybės pasiūlytose patalpose, dauguma yra privačių žmonių namuose“, – pažymėjo M. Sinkevičius.

Nors, M. Sinkevičiaus teigimu, ukrainiečiai prioritetą teikia gyvenimui privačiuose būstuose, vis tik, akcentuoja jis, fiksuojant vis didesnius Ukrainos karo pabėgėlių srautus, savivaldybės bus pasiruošusios priimti asmenis į kolektyvines apgyvendinimo vietas.

„Mūsų savivaldybių pastatai nėra nei populiarūs, nei užimti, bet jei karo pabėgėlių srautas nenutrūks ir gyventojų patalpomis poreikio neužpildysime, akivaizdu, kad turėsime naudoti savivaldybių parūpintas patalpas. Mes tam pasiruošę“, – teigė LSA prezidentas.

ELTA primena, kad JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro agentūros (UNHCR) antradienio duomenimis, nuo Rusijos sukelto karo pradžios iš Ukrainos į kaimynines šalis jau atvyko daugiau kaip 4,24 mln. pabėgėlių.

16:08 Vengrijos lyderis V. Orbanas kalbėjosi su V. Putinu, ragino nedelsiant skelbti paliaubas, pakvietė į Budapeštą

Sekmadienį perrinktas Vengrijos lyderis Viktoras Orbanas sako pasiūlęs karą Ukrainoje pradėjusiam Vladimirui Putinui nedelsiant skelbti paliaubas.

„Pasiūliau prezidentui Putinui nedelsiant paskelbti paliaubas“, – per spaudos konferenciją sakė Viktoras Orbanas, pranešęs, kad kalbėjosi su Rusijos prezidentu. „Jo atsakymas buvo teigiamas, bet su sąlygomis“, – sakė V. Orbanas, daugiau detalių nepateikęs.

Vengrijos lyderis pridūrė, kad pakvietė pokalbių į Budapeštą Vladimirą Putiną kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

15:45 Ukraina: Bučoje pranešta apie 25 išprievartavimo atvejus

Ukrainos Bučos miestelyje 25 moterys ir merginos pranešė, kad jas išprievartavo Rusijos kariai, transliuotojui BBC sakė Ukrainos parlamento įgaliotinė žmogaus teisių klausimu Liudmyla Denisova.

Pasak jos, pagalbos telefonu linija gauti mažiausiai 25 pranešimai apie išprievartavimą. Šių moterų amžius svyruoja nuo 14 iki 24 metų. L. Denisova nurodė, kad Ukraina turi įrodymų apie „Ukrainos žmonių genocidą“, o prievartavimas yra naujas Rusijos pajėgų ginklas.

L. Denisova pridūrė, kad moterų prievartavimai tęsėsi mėnesį. „Mes ir toliau dokumentuosime šiuos siaubingus nusikaltimus, o kiekvienas nusikaltėlis bus nubaustas“, – teigė ji.

Rusija neigia Bučoje vykdžiusi žiaurumus.

15:39 Vokietija: palydovinės nuotraukos rodo, kad Rusijos neigimas dėl žudynių Bučoje „yra nepagrįstas“

Vokietijos vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad praėjusio mėnesio palydovinės nuotraukos yra tvirti įrodymai, atremiantys Rusijos neigiamą dalyvavimą žudant civilius Ukrainos Bučos mieste.

Vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas žurnalistams sakė, kad „palydovinių vaizdų įvertinimas“ paskatino Berlyną padaryti išvadą, jog „Rusijos pareiškimai“, kad civilių žūties vaizdai „yra surežisuotos scenos arba kad jie nėra atsakingi už žmogžudystes, mūsų nuomone, yra nepagrįsti“.

15:17 JT: per 24 valandas Ukrainą paliko dar 35 tūkst. žmonių

Dar beveik 35 tūkst. ukrainiečių per 24 valandas pabėgo į Vakarus, kad išvengtų Rusijos karo savo šalyje, trečiadienį pranešė Jungtinės Tautos (JT).

JT pabėgėlių agentūra UNHCR pranešė, kad nuo karo pradžios vasario 24 d. sienas kirto 4 278 789 ukrainiečiai, nuo antradienio šis skaičius padidėjo 34 194-iais. JT Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) skaičiuoja, kad Ukrainoje yra 7,1 mln. šalies viduje perkeltų asmenų, palikusių savo namus, bet vis dar esančių Ukrainoje.

TMO teigia, kad, be ukrainiečių pabėgėlių, išvyko ir daugiau nei 206 tūkst. ne ukrainiečių, gyvenusių, studijavusių ar dirbusių šalyje. Tai reiškia, kad iš viso daugiau nei ketvirtadalis gyventojų buvo priversti palikti savo namus. Iki Rusijos invazijos Ukrainos vyriausybės kontroliuojamuose regionuose gyveno 37 mln. gyventojų, neįskaitant Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistinių regionų rytuose. 90 proc. išvykusiųjų iš Ukrainos yra moterys ir vaikai, vyrai nuo 18 iki 60 metų gali būti pašaukti į karinę tarnybą ir negali išvykti.

JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Linda Thomas-Greenfield Niujorke JT Saugumo Tarybai sakė: „Ukrainos kaimynės neša didžiausios pabėgėlių krizės Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų naštą“. UNHCR duomenys apie pabėgėlius iš Ukrainos kaimyninėse šalyse:

Lenkija

JT duomenimis, į Lenkiją atvyko beveik šeši iš 10 ukrainiečių pabėgėlių, jų skaičius iki šiol pasiekė 2 490 447. Lenkijos pasieniečiai pranešė, kad antradienį jis pasiekė 2,5 milijono. Daugelis žmonių, atvykstančių į artimiausias vakarines Ukrainos kaimynes, keliauja į kitas Europos Šengeno atvirų sienų zonos valstybes. UNHCR trečiadienį pranešė, kad į Italiją dabar atvyko jau apie 83 tūkst. pabėgėlių.

Lenkijos pasieniečiai teigia, kad nuo karo pradžios iš Lenkijos į Ukrainą išvyko 471 tūkst. žmonių.

Dar prieš krizę Lenkijoje jau gyveno apie 1,5 mln. ukrainiečių, daugiausia migrantų darbininkų.

Rumunija

Iš viso į šią Europos Sąjungos valstybę narę atvyko 654 825 ukrainiečiai, tarp jų nemažai iš Moldovos, įspraustos tarp Rumunijos ir Ukrainos. Manoma, kad didžioji dauguma išvyko į kitas šalis. L. Thomas-Greenfield, neseniai grįžusi iš Moldovos ir Rumunijos, Saugumo Tarybai sakė: „Savo akimis mačiau pabėgėlių krizę, kurią sukėlė protu nesuvokiamas Rusijos karas. Kalbėjausi su pabėgėliais, kurie man kalbėjo apie norą grįžti į savo namus“.

Moldova

Moldovos siena yra arčiausiai didelio Ukrainos Odesos uostamiesčio. 399 039 ukrainiečiai persikėlė į šią Europos Sąjungai nepriklausančią valstybę, dažnai vadinamą viena skurdžiausių Europoje. Dauguma tų, kurie pateko į buvusią sovietinę 2,6 mln. gyventojų respubliką, iškeliavo kitur.

Vengrija

Iš viso į Vengriją atvyko 394 728 ukrainiečiai.

Rusija

Iki kovo 29 d. į Rusiją išvyko 398 932 žmonės. Ukraina teigia, kad Rusija prievarta deportuoja ukrainiečius, atima iš jų pasus. Maskva tai neigia.

Be to, vasario 21–23 dienomis iš separatistų kontroliuojamų prorusiškų Donecko ir Luhansko regionų Rytų Ukrainoje į Rusiją pateko 113 tūkst. žmonių.

Slovakija

Iš viso 302 417 žmonių kirto Slovakijos sieną. Ši šalis turi trumpiausią sieną su Ukraina.

Baltarusija

Dar 17 317 pabėgėlių pasitraukė į šiaurę, į artimą Rusijos sąjungininkę Baltarusiją.

13:09 Ukraina: per Rusijos smūgius Donecko srityje žuvo du žmonės

Trečiadienį per Rusijos kariuomenės smūgius Ukrainos Donecko srityje žuvo mažiausiai du žmonės ir dar penki sužeisti, pranešė šios srities gubernatorius Pavlo Kyrylenka.

„Fašistinių Rusijos pajėgų taikiniu tapo humanitarinės pagalbos skirstymo punktas Vuhledare. Du žmonės žuvo ir dar penki sužeisti", - sakoma P. Kyrylenkos pranešime.

13:08 Gubernatorius: naktį Charkovas buvo atakuotas 27 kartus

Rytų Ukrainos Charkovo didmiestis naktį į trečiadienį vėl buvo atakuojamas Rusijos ginkluotųjų pajėgų. Būta 27 atakų įvairiais ginklais, trečiadienį „Telegram" kanale rašė srities gubernatorius Olehas Synjehubovas. „Priešas nori mus demoralizuoti ir toliau vykdo chaotiškus smūgius prie civilinę infrastruktūrą", - teigė jis.

Antrasis pagal dydį Ukrainos miestas nuo karo pradžios vasario 24-ąją apšaudomas beveik be paliovos.

O. Synjehubovas taip pat pranešė, kad mūšiai vyksta prie Iziumo miesto. „Mūsų ginkluotosios pajėgos laiko pozicijas. (...) Rusai mėgina pralaužti, bet jiems nepavyksta, ir jie vietoj to patiria didelių nuostolių", - teigiama pranešime.

Ukrainos generalinis štabas skaičiuoja, kad nuo invazijos pradžios žuvo apie 18 600 rusų kareivių. Duomenų nepriklausomai patikrinti neįmanoma.

12:24 Popiežius pasmerkė "siaubingus žiaurumus" Bučos mieste

Popiežius Pranciškus trečiadienį po civilių gyventojų žudynių Bučos mieste netoli Ukrainos sostinės išreiškė susirūpinimą „vis siaubingesniais žiaurumais" karo siaubiamoje šalyje.

„Naujausios žinios apie karą Ukrainoje, užuot atnešusios palengvėjimą ir viltį, liudija apie naujus žiaurumus, tokius kaip Bučos žudynės", - sakė popiežius per kassavaitinę bendrąją audienciją Vatikane.

„Vis siaubingesni žiaurumai taip pat vykdomi prieš beginklius civilius gyventojus, moteris ir vaikus. Tai aukos, kurių nekaltas kraujas šaukiasi dangaus ir maldauja pasigailėjimo", - sakė jis.

Po to 85 metų Pranciškus atsistojo ir iškėlė vėliavą, kuri, pasak jo, „atkeliavo iš karo. Iš to kankinių miesto Bučos". Tada jis sulankstė vėliavą ir pabučiavo ją.

Savaitgalį Bučoje aptikti dešimtys kūnų masinėse kapavietėse ar gatvėse sukėlė pasipiktinimą visame pasaulyje.

Vos prieš kelias dienas Ukrainos kariuomenė susigrąžino Bučos miesto kontrolę ir teigė, kad po Rusijos pajėgų pasitraukimo rado dešimtis kūnų.

11:20 Trečiadienį Ukrainoje atidaroma 11 humanitarinių koridorių

Trečiadienį Ukrainoje atidaroma 11 įstrigusių civilių evakuacijai skirtų humanitarinių koridorių, tačiau iš Mariupolio norintys išvykti žmonės evakuotis galės tik nuosavais automobiliais, Ukrainos vicepremjerę Iryną Vereščiuk cituoja portalas „Sky News".

Prieš tai jau kelis kartus žlugo bandymai į Rusijos karių apsiaustą Mariupolį nusiųsti evakuacinių autobusų vilkstines. Jungtinės Karalystės (JK) žvalgybos tarnybų duomenimis, šiame mieste tebėra įstrigę 160 000 žmonių.

Antradienį humanitariniais koridoriais sėkmingai evakuoti 3 846 žmonės.

10:49 Rusija atakavo degalų saugyklą centrinėje Ukrainoje

Rusijos pajėgos praėjusią naktį smogė degalų saugyklai netoli centrinio Ukrainos Dnipro miesto, trečiadienį pranešė regiono valdžia. Tai buvo smūgis vietovėje, kuri iki šiol išvengė didžiausių mūšių.

„Naktis buvo sunki ir nerami. Priešas atakavo mūsų regioną iš oro ir smogė naftos saugyklai bei gamyklai. Saugykla su degalais buvo sunaikinta", - sakoma regiono gubernatoriaus Valentino Rezničenkos pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.

Jis teigė, kad per išpuolį niekas nebuvo sužeistas ir kad ugniagesiai aštuonias valandas gesino kilusį gaisrą.

Regiono tarybos vadovas Mykola Lukašukas sakė, kad Rusijos smūgiai buvo suduoti antradienį vakare Novomoskovske, esančiame maždaug už 25 km nuo Dnipro, ir pavadino išpuolius „ciniškais", kadangi regione „nėra ukrainiečių karių".

Dnipras yra pramoninis miestas Ukrainos centre, į pietus nuo sostinės Kijevo, ir jam pavyko išvengti rimtų kovų, kurios suniokojo tokius miestus kaip Charkovas rytuose ir Mariupolis pietuose.

Praėjusį mėnesį Rusijos smūgiai sunaikino Dnipro oro uostą.
Ukrainos žiniasklaida taip pat jau anksčiau pranešė apie sprogimus Lvovo regione šalies vakaruose.

Lvovo karinės administracijos vadovas gubernatorius Maksimas Kozyckis patvirtino sprogimus netoli Radechivo miesto į šiaurės rytus nuo Lvovo, antradienio vakarą pranešė „Ukrayinska pravda". Pasak jo, apie aukas kol kas žinių nėra.

10:32 Vykdydami sankcijas Rusijai Nyderlandai konfiskavo 14 jachtų

Nyderlandų muitinė, vykdydama Vakarų sankcijas, įvestas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, laivų statyklose konfiskavo 14 jachtų, iš kurių 12 dar tik statomos, trečiadienį pranešė Nyderlandų užsienio reikalų ministras.

„Atsižvelgiant į dabartines sankcijas, šie laivai šiuo metu negali būti pristatomi, perduodami ar eksportuojami", - laiške Nyderlandų parlamentui rašė užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra.

10:25 Naujoji Zelandija įveda naujas sankcijas reaguodama į Rusijos vykdomus žiaurumus

Naujoji Zelandija įves naujas sankcijas Rusijai reaguodama į žiaurius nusikaltimus prieš civilius gyventojus, trečiadienį paskelbė vyriausybė.

Visam importui iš Rusijos bus įvestas 35 proc. tarifas, be to, Naujoji Zelandija išplės galiojančius eksporto draudimus pramonės gaminiams, glaudžiai susijusiems su strateginėmis Rusijos pramonės šakomis, sakė užsienio reikalų ministrė Nanaia Mahuta.

Jos teigimu, naujosios sankcijos yra reikšmingiausias iki šiol Naujosios Zelandijos ekonominis atsakas į Rusijos invaziją.

„Vaizdai ir pranešimai apie žiaurumus, vykdomus prieš civilius gyventojus Bučoje ir kituose Ukrainos regionuose, yra pasibjaurėtini ir smerktini, todėl Naujoji Zelandija ir toliau reaguoja į [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino beprotiškus agresijos aktus".

Prekybos ministras Damienas O‘Connoras sakė, kad Naujoji Zelandija uždraus eksportuoti tokius produktus, kaip IT ir ryšių technologijų (IRT) įranga ir varikliai, taip „aiškiai parodydama, kad Naujoji Zelandija nefinansuos ir nerems Rusijos karo mašinos".

Šis žingsnis žengtas po kitų tikslinių sankcijų V. Putinui, jo vyriausybės nariams, Rusijos oligarchams, aukštiems Rusijos kariuomenės vadams ir fiziniams asmenims. Be to, jau anksčiau buvo uždrausta į Naująją Zelandiją atvykti Rusijos ir Baltarusijos vyriausybiniams ir kariniams orlaiviams bei laivams.

10:06 Ukraina: Rusija keičia oro antskrydžių taktiką

Rusija, Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų duomenimis, vengia Ukrainos oro erdvės. „Priešas pakeitė savo kovinių veiksmų ore taktiką", - pareiškė pajėgos „Telegram" kanale.

Rusai stengiasi nepatekti į mūsų oro gynybos zoną, sakoma pranešime. Vietoje to rusų karinės oro pajėgos esą dažniau leidžia raketas iš Baltarusijos teritorijos.

Antradienį, Kijevo duomenimis, ukrainiečių oro gynyba numušė aštuonias sparnuotąsias raketas.

09:52 JK žvalgyba: Mariupolyje daugiau kaip 160 000 žmonių vis dar neturi vandens, šildymo ir vaistų

Dėl besitęsiančių Rusijos karių atakų Ukrainos Mariupolio mieste daugiau kaip 160 000 žmonių vis dar neturi vandens, šildymo ir vaistų. Tai praneša portalas „Ukrinform", remdamasis Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos skelbiamais žvalgybos tarnybų duomenimis.

„Humanitarinė padėtis mieste blogėja. Didžioji dauguma iš 160 000 mieste likusių gyventojų neturi šviesos, ryšio, vaistų, šildymo arba vandens. Rusijos pajėgos iki šiol užkirto visą humanitarinės pagalbos prieigą, veikiausiai siekdamos spausti gynėjus pasiduoti", - teigė ministerija.

Kiek anksčiau ministerija buvo nurodžiusi, kad Mariupolis toliau lieka vienu pagrindinių Rusijos invazijos tikslų. Užėmus šį miestą, būtų suformuotas sausumos koridorius į Rusijos 2014 metais aneksuotą Krymo pusiasalį.

09:25 Baltieji rūmai: žiaurumai Bučoje gali būti tik ledkalnio viršūnė

Žiaurumai Ukrainos Bučos miestelyje gali būti tik Rusijos karo prieš Ukrainą „ledkalnio viršūnė", teigia Baltieji rūmai.

Pasak Baltųjų rūmų atstovės spaudai Jen Psaki, Rusijos ginkluotosios pajėgos „galimai įvykdė žiaurumų" ir kitose Ukrainos dalyse, kurių dar nepavyko pasiekti. „Deja, įvyko būtent tai, ką prognozavome, ir iki šiol galimai pamatėme tik ledkalnio viršūnę. Neturime prieigos prie didelės šalies dalies, kur jie galimai įvykdė daugiau žiaurumų", - teigė J. Psaki.

Atstovės spaudai teigimu, Jungtinės Valstijos prieš tai buvo perspėjusios, kad būtent toks buvo Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo šalies kariuomenės tikslas.

Šį savaitgalį pasaulį apskriejo vaizdai iš Bučos, kur po Rusijos karių pasitraukimo buvo rasti šimtų civilių palaikai. Jie mėtėsi arba gatvėse, arba buvo užkasti masinėse kapavietėse. Ukraina ir JAV dėl to kaltina miestelį prieš tai okupavusius Rusijos karius. Maskva atsakomybės kratosi ir kaltinimus vadina nepagrįstais.

Išaiškėjus žiaurumams, JAV prezidentas Joe Bidenas paragino teisti V. Putiną už karo nusikaltimus. Vašingtonas šią savaitę ketina pristatyti naujas sankcijas Rusijai.

08:00 Antradienį iš apsiaustų Ukrainos teritorijų evakuota per 3 800 žmonių

Kijevo duomenimis, iš apsiaustų Ukrainos teritorijų antradienį evakuota daugiau kaip 3 800 žmonių. Apie 2 200 žmonių išvežti į Zaporižią iš smarkiai sugriauto Mariupolio ir netoliese esančio Berdiansko, sakė vicepremjerė Iryna Vereščiuk „Telegram" kanale paskelbtame vaizdo įraše. Dar per 1 000 žmonių evakuota iš Luhansko regiono.

Septynių autobusų vilkstinė, kuri turėjo evakuoti žmones iš Mariupolio ir kuri, Kijevo duomenimis, kartu su Raudonojo Kryžiaus darbuotojais rusų dalinių buvo trumpam sulaikyta Manhušo vietovėje, galiausiai turėjo apsisukti. Grįždami atgal, šie autobusai galėjo paimti Mariupolio gyventojus ir žmones iš Berdiansko, sakė I. Vereščiuk. Paskui autobusų koloną, be to, važiavo daugiau kaip 40 asmeninių automobilių. Todėl tikimasi, kad netrukus Zaporižią pasieks dar 400 žmonių.

Maskvos duomenimis, per 24 valandas iš „pavojingų rajonų" Luhansko ir Donecko regionuose evakuota daugiau kaip 18 600 žmonių. Apie tai antradienio vakarą pranešė valstybinė agentūra TASS, remdamasi generolu majoru Michailu Mizincevu iš Rusijos gynybos ministerijos.

07:53 Ukrainos žiniasklaida praneša apie sprogimus Lvovo ir Dnepropetrovsko regionuose

Ukrainos žiniasklaida pranešė apie sprogimus Lvovo regione šalies vakaruose ir Dnepropetrovsko regione šalies pietryčiuose.

Lvovo karinės administracijos vadovas gubernatorius Maksimas Kozyckis patvirtino sprogimus netoli Radechivo miesto į šiaurės rytus nuo Lvovo, antradienio vakarą pranešė „Ukrayinska pravda".

Pasak jo, apie aukas kol kas žinių nėra.

Dnepropetrovsko regione liudininkai pasakojo matę sprogimus Novomoskovske, pramoniniame mieste, esančiame maždaug už 25 km į šiaurės rytus nuo regiono sostinės Dnepro, rašo „Ukrayinska Pravd

07:19 S. Lavrovas nenori, kad Ukraina rengtų referendumą dėl šalies neutralumo

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas perspėjo dėl Maskvos ir Kijevo taikos derybų sabotavimo.

Rusija nedalyvaus „katės ir pelės žaidime", kaip tai darė ankstesniais metais dėl taikos plano rytų Ukrainai, sakė S. Lavrovas ministerijos išplatintame vaizdo įraše.

Konkrečiai S. Lavrovas sakė, kad Rusija nenori referendumo dėl galimos Maskvos ir Kijevo sutarties konfliktui išspręsti. Egzistuoja „labai didelė tikimybė", kad referendumo „neigiamo rezultato" atveju derybų procesas prasidėtų iš naujo, perspėjo S. Lavrovas.

Tai buvo pirmas kartas, kai S. Lavrovas atvirai atmetė Ukrainos idėją po Rusijos karių išvedimo surengti referendumą dėl šalies neutralumo ir tai įtvirtinančios sutarties.

S. Lavrovas taip pat pareiškė, kad situacija nedideliame Ukrainos Bučos mieste netoli Kijevo naudojama siekiant nukreipti dėmesį nuo derybų. Jis kategoriškai atmetė Ukrainos kaltinimus, kad Rusijos kariuomenė ten vykdė žudynes.

06:31 Ukrainos kariškiai pranešė nerandantys maždaug 400 Hostomelio gyventojų

Po 35 dienas trukusios Rusijos okupacijos Kijevo priemiestyje Hostomelyje dingo apie 400 gyventojų, pranešė vietos karinės administracijos vadovas.

Šiuo metu valdžios institucijos tikrina rajono rūsius, sakė Tarasas Dumenka komentaruose vietinei radijo stočiai, kuriuos antradienį vakare citavo „Ukrayinska pravda".

Jo teigimu, nėra vietos gydytojos vyro ir sūnaus, kurie buvo pagrobti prieš 12 dienų, pėdsakų, taip pat nerandama kai kurių žmonių, apie kurių nužudymą yra žinoma, kūnų.

Keli Hostomelio gyventojai buvo rasti Bučoje, kitame Kijevo priemiestyje. Savaitgalį aptikti civilių kūnai Bučoje sukėlė tarptautinį pasipiktinimą.

Hostomelis yra į šiaurės vakarus nuo sostinės Kijevo, netoli aerodromo. Šis priemiestis nuo pat Rusijos invazijos pradžios vasario mėnesį buvo smarkiai puolamas. Dauguma iš 16 tūkst. jo gyventojų pasitraukė.
Prieš kelias dienas Ukrainos kariai susigrąžino Hostomelio, taip pat kitų Kijevo priemiesčių - Bučos ir Irpinės - kontrolę.

06:19 Naujomis JAV sankcijomis bus uždraustos "visos naujos investicijos" Rusijoje

Pagal naujas sankcijas Maskvai JAV vyriausybė planuoja uždrausti „visas naujas investicijas" Rusijoje.

Be to, bus sugriežtintos galiojančios sankcijos Rusijos bankams ir valstybinėms bendrovėms, taip pat jos bus pritaikytos vis naujiems Rusijos vyriausybės pareigūnams ir jų šeimos nariams, sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki.

Sankcijos būtų įvestos glaudžiai koordinuojant veiksmus su partnerėmis Europoje ir kitomis G7 grupei priklausančiomis valstybėmis. Tikimasi, kad išsami informacija bus paskelbta trečiadienį.

„Šios priemonės susilpnins pagrindinius Rusijos valstybinės galios instrumentus, padarys didelę ir greitą ekonominę žalą Rusijai ir pareikalaus atsakomybės iš Rusijos kleptokratijos, kuri finansuoja ir remia Putino karą", - sakė J. Psaki.

2022-04-05 ĮVYKIAI

20:53 Portugalija išsiunčia 10 Rusijos ambasados darbuotojų

Portugalijos vyriausybė nusprendė paskelbti nepageidaujamais asmenimis 10 Rusijos ambasados Lisabonoje darbuotojų.

Tai antradienį pranešė laikraštis „Diário de Notícias“, remdamasis Portugalijos užsienio reikalų ministerija.

Pasak leidinio, Portugalijos URM mano, kad išsiunčiamų Rusijos ambasados darbuotojų veikla kelia pavojų šalies nacionaliniam saugumui. Rusams bus duotos dvi savaitės išvykti iš Portugalijos teritorijos.

20:40 Pentagono vadovas: JAV kariškiai moko ukrainiečius, kaip naudoti Ukrainai tiekiamą ginkluotę

Jungtinės Valstijos moko Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, kaip naudoti šaliai tiekiamą ginkluotę ir karinę techniką. Tai antradienį JAV Kongreso Atstovų Rūmų ginkluotųjų pajėgų reikalų komiteto posėdyje pranešė gynybos sekretorius Lloydas Austinas.  

Jis buvo paklaustas, ar Amerikos instruktoriai moko Ukrainos kariškius, kurie gauna šiuolaikinės ginkluotės. „Kaip jūs teisingai pastebėjote, dalis šios technikos reikalauja pasirengimo. Kad būtų galima naudoti dalį gaunamos ginkluotės, žinoma, reikia išeiti parengimą, ir mes jį jiems organizuojame“, - atsakė L. Austinas.

Posėdyje dalyvavęs JAV ginkluotųjų pajėgų štabų viršininkų komiteto pirmininkas Markas Milley`is pridūrė, kad mokymas vyksta ne Ukrainos teritorijoje, o „čia, Jungtinėse Valstijose“.

19:57 Didžioji Britanija sako įšaldžiusi 350 milijardų dolerių „iš V. Putino karo skrynios“

Didžioji Britanija įšaldė apie 350 milijardų dolerių (321 milijardo eurų) turtą iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino „karo skrynios“, antradienį per vizitą Varšuvoje sakė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.

„Iki šiol mūsų sankcijos turėjo žalingą poveikį tiems, kurie maitina ir finansuoja Putino karo mašiną. Šią savaitę paskelbsime, kad įšaldėme daugiau nei 350 mlrd. dolerių iš Putino „karo skrynios“, – sakė L. Truss.

19:55 Estijos ambasadorius Ukrainoje grįžta į Kijevą

Estijos ambasadorius Ukrainoje Kaimo`as Kuuskas grįžta į buvimo šalies sostinę. Tai antradienį nacionalinio transliuotojo ERR portalui pranešė Estijos užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets.

„Ambasadorius ruošiasi grįžti į Kijevą. Tai įvyks artimiausiomis dienomis“, - sakė Estijos diplomatijos vadovė.

Vasario pabaigoje pablogėjus saugumo situacijai Ukrainos sostinėje K. Kuuskas persikėlė į Lvivą, o kovo pradžioje išvažiavo į Lenkiją, kur tęsė darbą.

19:55 V. Zelenskis palygino padėtį Ukrainoje su Gernikos sunaikinimu

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, antradienį kreipdamasis į Ispanijos parlamentą, palygino niokojantį Rusijos puolimą prieš jo šalį su nacių 1937 m. įvykdytu Ispanijos šiaurėje esančio Gernikos m–esto bombardavimu.

„Tai 2022 m. balandis, bet atrodo, lyg 1937 m. balandis, kai visas pasaulis išgirdo apie vieną iš jūsų miestų – Gerniką“, – sakė jis įstatymų leidėjams, turėdamas omenyje Hitlerio „Kondoro legiono“ lėktuvų kiliminį miestelio bombardavimą per 1936–1939 m. Ispanijos pilietinį karą paremiant Francisco Franco nacionalistines pajėgas. Šimtai žmonių žuvo, daugelis jų buvo savaitiniame turguje miesto centre – šis žiaurumas sukrėtė pasaulį ir buvo įamžintas nepamirštamame Pablo Picasso antikariniame paveiksle. Istorikai nurodo, kad žuvo nuo 150 iki 300 žmonių, bet baskų valdžia pateikia daug didesnį skaičių – 1654.

V. Zelenskio 10 minučių trukmės kalba vaizdo ryšiu nuskambėjo po to, kai jis pirmą kartą kreipėsi į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, reikalaudamas išmesti Rusiją dėl jos žiaurios invazijos ir kad Maskva būtų patraukta atsakomybėn už savo žiaurumus prieš civilius.

„Niekada nemanėme, kad dar kartą išvysime šokiruojančius bombardavimų ir nekaltų žmonių žudynių vaizdus Europos žemėje“, – po V. Zelenskio kalbos sakė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas.

Naujausi Ukrainos lyderio kreipimaisi nuskambėjo po pasaulinio pasipiktinimo bangos dėl šiurpių civilių aukų atradimų Bučoje ir kituose miestuose netoli Kijevo, kai iš jų pasitraukė Rusijos kariuomenė. Ukrainos pareigūnai teigia, kad Kijevo regione iki šiol rasta daugiau nei 400 civilių kūnų, daugelis jų buvo palaidoti masinėse kapavietėse.

Kremlius neigia bet kokias civilių žudynes ir tvirtina, kad vaizdai yra suklastoti Ukrainos pajėgų arba kad žūtys įvyko po to, kai Rusijos kareiviai pasitraukė iš teritorijų. Ukrainos skaičiavimais, per didžiausią per pastaruosius dešimtmečius Europos konfliktą žuvo 20 tūkst. žmonių. Per Rusijos invaziją iš šalies pabėgo beveik 4,25 mln. ukrainiečių, o dar 7,1 mln. buvo perkelti Ukrainos viduje, antradienį pranešė JT.

19:16 Generolas M. Milley: JAV pritaria nuolatinėms bazėms Rytų Europoje, bet tik su trumpalaikiais dislokavimais

Jungtinės Valstijos palaiko nuolatinių JAV karo bazių steigimą rytiniame NATO flange, bet teikia pirmenybę reguliarių JAV karinių dalinių trumpalaikėms rotacijoms, o ne ilgalaikėms bazėms, antradienį sakė Pentagono vyriausiasis generolas.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą Jungtinių štabų pirmininkas generolas Markas Milley per posėdį Atstovų rūmuose sakė, kad svarbiausios sąjungininkės rytiniame NATO pakraštyje nori priimti nuolatines JAV bazes. „Manau, kad faktinis buvimas visada yra gera atgrasymo priemonė, atitinkanti esamą grėsmę, apskritai kaip bendra taisyklė“, – kalbėjo M. Milley. „Mano patarimas būtų sukurti nuolatines bazes, bet ne nuolat dislokuojant karius. Rotuojant pajėgas nuolatinėse bazėse būtų gautas pastovumo efektas“, – sakė M. Milley.

Jis teigė, kad tai leistų sutaupyti išlaidas, kurių reikia tradicinėms JAV užjūrio bazėms, kur kariai dislokuojami dvejiems ar trejiems metams ir atsiveža šeimas, tam reikia ir daugiau paramos priemonių, pavyzdžiui, mokyklų, sveikatos priežiūros ir prekybos vietų.

M. Milley sakė, kad JAV sąjungininkės Europoje, ypač trys Baltijos šalys, taip pat Lenkija ir Rumunija, „labai labai nori steigti nuolatines bazes“. „Jie jas pastatys ir už jas sumokės“, – sakė jis Atstovų rūmų ginkluotųjų pajėgų komitetui.

Jungtinės Valstijos šiuo metu turi apie 67 tūkst. tarnybos narių, dislokuotų Europoje, daugiausia Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Italijoje. Dauguma jų gyvena bazėse iki trejų metų, su šeimomis, ir bazės yra tarsi nedideli miestai su daugybe bendruomenės paramos priemonių, įskaitant prekybos centrus, kuriuose jie gali nusipirkti įprastų amerikietiškų produktų.

18:43 Slovėnija išsiunčia 33 Rusijos diplomatus

Slovėnijos vyriausybė antradienį pranešė išsiunčianti 33 Rusijos diplomatus, kai Ukrainos Bučos mieste buvo rasti civilių kūnai ir Kijevas apkaltino Rusijos pajėgas žudynėmis.

Užsienio reikalų ministerija anksčiau pranešė, kad iškvietė Rusijos ambasadorių Timurą Ejvazovą, kad išreikštų Slovėnijos „šoką dėl Ukrainos civilių išžudymo Bučoje ir kituose miestuose, kurie buvo išvaduoti nuo Rusijos agresoriaus pajėgų“, bei informuotų jį, kad Rusijos diplomatų skaičius šalyje sumažintas.

Vėliau atstovė spaudai naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad išsiunčiami 33 diplomatai.

18:31 Šiaurės ir Baltijos valstybės JT: negalime užmerkti akių prieš Rusijos vykdomus žiaurius nusikaltimus Ukrainoje

Šiaurės ir Baltijos valstybės (NB8) antradienį išplatino bendrą pareiškimą Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai, kuriame pasmerkė Rusijos Ukrainoje vykdomus žiaurius nusikaltimus prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą ir pakartotinai pareikalavo Rusijos nutraukti neteisėtą ir neišprovokuotą karą prieš Ukrainą.

Pareiškime akcentuojama, kad Rusija, su bendrininkės Baltarusijos pagalba, ne tik toliau renkasi ignoruoti tarptautinės bendruomenės, JT generalinio sekretoriaus ir Tarptautinio Teisingumo Teismo raginimą nutraukti karo veiksmus, tačiau tęsia itin brutalių žmogaus teisių pažeidimų seriją, įskaitant siaubingas masines žudynes, kankinimą ir seksualinį smurtą prieš civilius gyventojus, neteisėtus sulaikymus, prievartinius dingimus ir deportaciją į Rusiją.

„Sukrečiantys vaizdai iš Bučos ir kitų išvaduotų teritorijų aplink Kijevą ir kituose Ukrainos regionuose tik dar kartą įrodo, kad Rusija nepaiso nei JT Chartijos, nei tarptautinės teisės, nei žmogiškumo siekdama savo neteisėtų tikslų“, − pabrėžė Lietuvos nuolatinis atstovas JT ambasadorius Rytis Paulauskas.

Šiaurės−Baltijos valstybės pareiškime pabrėžė visapusiškai remiančios tarptautines pastangas patraukti Rusijos vadovus ir kitus atsakingus asmenis atsakomybėn už šiuos barbariškus nusikaltimus, įskaitant Žmogaus teisių tarybos įsteigtą Tyrimų komisiją, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Nuolatinėje Taryboje inicijuotą Maskvos mechanizmą bei Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuroro biuro tyrimą, prie kurio inicijavimo vieningai prisijungė visos NB8 valstybės. Pareiškime, kaip skelbia Užsienio reikalų ministerija, JT valstybės narės taip pat paragintos prisijungti prie naujai JT įsteigtos Atskaitomybės už agresiją prieš Ukrainą draugų grupės.

Bendras Šiaurės ir Baltijos valstybių pareiškimas išplatintas po balandžio 5 dieną vykusio Rusijos karui prieš Ukrainą skirto Saugumo Tarybos posėdžio, kuriame dalyvavo JT generalinis sekretorius bei Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pasisakęs nuotoliniu būdu.

18:21 V. Zelenskis reikalauja „atskaitomybės“ už Rusijos „nusikaltimus“

Ukrainos prezidentas Volodymras Zelenskis antradienį JT Saugumo Taryboje pareikalavo „atskaitomybės“ už Rusijos „nusikaltimus“, įvykdytus per Maskvos invaziją į jo šalį.

Žmonės „buvo nužudyti savo butuose, namuose (...) civiliai buvo sutraiškyti tankų savo automobiliuose vidury kelio, vien dėl malonumo“, – Saugumo Tarybai sakė V. Zelenskis, apibūdindamas įtariamus žiaurumus Ukrainos Bučos miestelyje, dalyvaujant Maskvos pasiuntiniui.

„Atskaitomybė turi būti neišvengiama“.

V. Zelenskis taip pat pridūrė, kad į Rusiją buvo deportuoti „šimtai tūkstančių“ ukrainiečių.

Jis taip pat pareikalavo išmesti Rusiją iš JT Saugumo Tarybos, kur ji turi veto teisę.

18:08 JT: yra „patikimų“ tvirtinimų, kad Rusija Ukrainoje panaudojo kasetines bombas

Antradienį aukšto rango JT pareigūnė sakė 15 narių Saugumo Taryboje, įskaitant Maskvos pasiuntinį, kad yra „patikimų“ tvirtinimų, jog Rusija dešimtis kartų panaudojo kasetinius šaudmenis gyvenamose Ukrainos vietose.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių organizacija „OHCHR gavo patikimų kaltinimų, kad Rusijos pajėgos kasetinius šaudmenis panaudojo apgyvendintose vietovėse mažiausiai 24 kartus“, – per susitikimą dėl Rusijos invazijos į Ukrainą sakė JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja politiniams ir taikos kūrimo reikalams Rosemary DiCarlo.

Ji sakė, kad pasaulinė organizacija yra „labai susirūpinusi dėl nuolatinio sprogstamųjų ginklų su plačiu smūgio plotu naudojimo“ ir teigė, jog tokie ginklai sukelia daugiausiai civilių žūčių per karą.

17:50 Čekija perdavė Ukrainai tankų

Čekija perdavė iš nacionalinės armijos sandėlių dalį nenaudojamos sunkiosios karinės technikos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

Tai antradienį pranešė laikraštis „Mladá fronta Dnes“, remdamasis Čekijos parlamento žemųjų rūmų deputatu Ondřeju Benešíku.

„(Ukrainai) patiekta čekiškų pėstininkų kovos mašinų ir tankų T-72. Gynybos ministrė Jana Černochova nusipelno didžiulių pagyrų, to tikrai reikia sunkiai kovojančiai  Ukrainos kariuomenei. Tikiu, kad galėsime tęsti šį tiekimą“, - pažymėjo parlamentaras.

Geležinkelio ešelonai su sunkiąja karine technika pirmadienį išriedėjo iš Čekijos. Prahos veiksmai buvo suderinti su kitomis NATO šalimis, rašo „Mladá fronta Dnes“.

Leidinio žiniomis, į Ukrainą išgabenta 40 tankų T-72. Pėstininkų kovos mašinų skaičius neviršija 50. Ši technika pagal SSRS licenciją anksčiau buvo gaminama Čekoslovakijoje. Ekspertai pažymi, kad ukrainiečiai moka valdyti šią ginkluotę.

Pasak laikraščio, Čekija prieš kelias dienas išsiuntė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms Sovietų Sąjungoje pagamintų savaeigių zenitinių raketų kompleksų „9K35 Strela-10“.

Čekijos vyriausybė vasario 27 d. pritarė pasiūlymui suteikti Ukrainai neatlyginamą karinę pagalbą, kurios vertė – 400 mln. kronų (14,77 mln. eurų).  

17:43 Didžiausi šalies bankai ryšių su nesankcionuotomis Rusijos finansų įstaigomis dar nenutraukė: žada tai padaryti artimiausiu metu

Netylant diskusijoms apie naujų sankcijų įvedimo poreikį karą Ukrainoje vykdančiai Rusijai ir jai padedančiai Baltarusijai, Lietuvoje veikiantys didžiausi komerciniai bankai tikina taip pat mažinantys santykių su šių šalių finansų įstaigomis apimtis. Tiesa, bankų atstovai sako korespondentinių santykių iki šiol dar nenutraukę. „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ bankų atstovai akcentuoja, kad griežtai laikosi visų jau įvestų sankcijų, tačiau neneigia, jog iki šiol bendradarbiauja bent su viena iki šiol nesankcionuota Rusijos finansų įstaiga.

Korespondentinių santykių su trečiųjų valstybių finansų įstaigomis vykdymas iš esmės reiškia, kad bankas korespondentas teikia paslaugą kitoje šalyje kaip tarpininkas, padedantis atlikti pavedimus ar vykdyti verslo operacijas, taip pat priimti indėlius ir rinkti dokumentus kito banko vardu.

„Swedbank“ santykius su korespondentiniu banku Rusijoje žada nutraukti balandžio viduryje

„Swedbank“ Lietuvoje atstovas spaudai Saulius Abraškevičius tvirtina, kad Maskvos ir Minsko režimams bei jiems artimiems asmenims, verslo įmonėms jau sulaukus tarptautinių sankcijų dėl Ukrainoje tęsiamo karo, tikimybė, kad ribojimų apimtis tik daugės, – auga. Todėl pasiekti Rusijos finansų sistemą bei rinkos infrastruktūrą taps vis sunkiau, klientai bet kuriuo momentu gali netekti galimybės atlikti pavedimus Rusijos rubliais, pažymi jis.

Bankas akcentuoja, kad laikosi visų Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos Sąjungos bei Jungtinių Amerikos Valstijų OFAC sankcijų reikalavimų. „Swedbank“ Lietuvoje kovo 24 d. buvo uždaryta Rusijos rublių sąskaita „Sberbank“ banke, o kovo 10 d. Baltarusijos rublių sąskaita „Priorbank“. Įmonės atstovas pažymi, kad santykių su bankais korespondentais Baltarusijoje „Swedbank“ neturi. O su korespondentiniu banku Rusijoje santykius žadama nutraukti dar šį mėnesį.

„Paskelbta, kad nuo 2022 m. balandžio 14 d. „Swedbank“ nebeteiks finansinių paslaugų Rusijos rubliais, įskaitant mokėjimus bei valiutos keitimą (tai yra, paskutinė diena, kai klientai galės naudotis minėtomis paslaugomis RUB yra balandžio 13 d.) sąskaitoje.

Tai reiškia, kad nuo 2022 m. balandžio 14 d. mokėjimai Rusijos rubliais nebebus vykdomi arba jie bus atmesti. Taip pat nuo minėtos datos nebus vykdomi mokėjimai jokiomis kitomis valiutomis, kurių vykdyme dalyvaus „Alfabank“, – Eltai atsiųstame atsakyme rašo S. Abraškevičius.

„Swedbank“ atstovas spaudai atkreipia dėmesį, kad ryšiai su banku Rusijoje gali būti nutraukti ir anksčiau.

„Neatmestina galimybė, kad santykiai su banku korespondentu „Alfabank“ Rusijoje gali būti nutraukti anksčiau nei balandžio 14 d. Apie konkrečius sprendimus šiuo klausimu bus paskelbta, kai tik sprendimai bus priimti ir patvirtinti“, – priduria S. Abraškevičius.

„Luminor“ korespondentinius santykius su Italijos banko filialu Rusijoje ketina sustabdyti „netolimoje ateityje“

Kitas Lietuvoje veikiantis bankas – „Luminor“ vis dar tęsia bendradarbiavimą su Rusijoje veikiančiu Italijos kapitalo banko „UniCredit SpA“ filialu, kuriam sankcijos taip pat nėra taikomos.

„Luminor“ bankas iki vasario 24 d. neturėjo korespondentinių santykių su jokiu Baltarusijos banku. Kalbant apie Rusiją, iki šiol bendradarbiaujama su Italijos banko „UniCredit SpA“ padaliniu Rusijoje „UniCredit AO Russia“, – tvirtino „Luminor“ banko Lėšų valdymo departamento vadovas Baltijos šalims Modestas Juonys.

Tačiau šio banko atstovas akcentavo, kad bendradarbiavimo apimtys su „UniCredit AO Russia“ nuolatos mažinamos, o netolimoje ateityje korespondentinius santykius ketinama apskritai nutraukti.

„Mokėjimus Rusijos rubliais teikiame ribotai ir tik mūsų klientų poreikiams tenkinti. Atsižvelgdami į „Luminor“ banko rizikos apetitą, bendrą geopolitinę situaciją ir mažėjančias klientų verslo apimtis, bendradarbiavimą su šiuo banku palaipsniui mažiname ir ketiname netolimoje ateityje visiškai sustabdyti“, – tikino M. Juonys.

SEB santykius palaiko tiek su Rusijos, tiek su Baltarusijos nesankcionuotu banku

Tuo metu SEB bankas teigė turintis po vieną partnerį banką Rusijoje ir Baltarusijoje. Kaip aiškina banko komunikacijos skyriaus vadovė Ieva Kulvinskaitė, ryšiai su šiomis finansų įstaigomis iki šiol nenutraukti siekiant užtikrinti klientų patogumą.

„SEB bankas iki vasario 24 dienos ir po jos turėjo po vieną banką korespondentą Rusijoje mokėjimams rubliais ir Baltarusijoje mokėjimams Baltarusijos rubliais. Jie nėra sankcionuoti.

Korespondentiniai ryšiai su jais tęsiami siekiant sudaryti sąlygas įvykdyti tarptautinius mokėjimus į Rusiją ir Baltarusiją tiems banko klientams, kuriems jie vis dar aktualūs ir įmanomi laikantis sankcijų“, – SEB banko atsakyme teigė SEB Komunikacijos skyriaus vadovė I. Kulvinskaitė.

Sankcijų iki šiol sulaukė septyni Rusijos bankai

ELTA primena, kad, reaguojant į Rusijos karinę invaziją į Ukrainą, Jungtinės Amerikos Valstijos ir ES kartu su kitomis Vakarų ir Azijos valstybėmis pritaikė Kremliui griežtas ekonomines sankcijas, kurių viena pagrindinių – dalies Rusijos bankų atjungimas nuo tarptautinės bankų mokėjimų sistemos SWIFT.

Nuo SWIFT kol kas atjungti septyni rusiški bankai, tačiau šie apribojimai kol kas nėra taikomi didžiausiam Rusijos bankui „Sberbank“ ir trečiam didžiausiam bankui „Gazprombank“. Per šiuos bankus ES valstybės atsiskaito su Rusija už Maskvos tiekiamus energetinius išteklius, visų pirma – dujas ir naftą.

17:16 ES paskelbė kai kuriuos Rusijos diplomatus „persona non grata“

Europos Sąjunga (ES) antradienį paskelbė grupę Rusijos diplomatų, dirbančių ES institucijose, „persona non grata“ ir pradėjo galimą jų išsiuntimą iš Belgijos.

„Nusprendžiau paskelbti persona non grata kai kuriuos pareigūnus, dirbančius nuolatinėje Rusijos Federacijos atstovybėje ES, dėl veiklos, prieštaraujančios jų diplomatiniam statusui“, – per spaudos konferenciją sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

ES užsienio reikalų tarnyba „šiandien iškviečia Rusijos ambasadorių ES, kad praneštų apie šį sprendimą“, sakė J. Borrellis.

16:58 V. Putinas smerkia Europos „spaudimą“ „Gazprom“ ir perspėja dėl atsakomųjų veiksmų

Prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pasmerkė priemones, kurių Europoje imtasi prieš Rusijos dujų milžinę „Gazprom“ dėl konflikto Ukrainoje ir perspėjo dėl galimų atsakomųjų veiksmų.

„Padėtis energetikos sektoriuje blogėja dėl ne rinkos priemonių, šiurkščių priemonių, įskaitant administracinį spaudimą mūsų bendrovei „Gazprom“ kai kuriose Europos šalyse“, – sakė V. Putinas pareigūnams per televizijos transliuotą susitikimą, ir perspėjo, kad grasinimai Europoje nacionalizuoti Rusijos turtą yra „dviašmenis ginklas“.

16:57 Latvija išsiunčia 13 Rusijos diplomatų

Latvijos vyriausybė nusprendė išsiųsti 13 Rusijos diplomatų ir uždaryti RF generalinius konsulatus Daugpilyje ir Liepojoje. Tai antradienį pranešė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.

„Latvija priėmė sprendimą uždaryti Rusijos generalinius konsulatus Daugpilyje ir Liepojoje ir išsiųsti 13 Rusijos diplomatų ir darbuotojų“, - parašė jis tviteryje. Ministras pažymėjo, kad Latvija žengia šį žingsnį dėl Rusijos sukelto karo prieš Ukrainą.

Anksčiau URM vadovas informavo, kad Latvija pažemins diplomatiniu santykių su Rusija lygį.

16:39 V. Putinas sako, kad Rusija kontroliuos maisto eksportą į „priešiškas“ šalis

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Maskva atidžiai „kontroliuos“ maisto eksportą į „priešiškas“ šalis, Vakarams taikant sankcijas Rusijai dėl jos karinių veiksmų Ukrainoje.

„Pasaulinio maisto trūkumo fone šiais metais turėsime būti atsargūs su tiekimais į užsienį ir atidžiai sekti tokį eksportą į aiškiai mums nedraugiškas šalis“, – sakė V. Putinas.

16:26 NATO vadovas baiminasi, kad Ukrainoje bus atrasta „daugiau žiaurumų“

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė nuogąstaujantis, kad Rusijos kariuomenės okupuotose Ukrainos vietovėse gali būti aptikta „daugiau žiaurumų“.

„Kai jie išves, ir jei išves, kariuomenę ir Ukrainos kariuomenė perims teritorijas, bijau, kad ji pamatys daugiau masinių kapaviečių, daugiau žiaurumų ir daugiau karo nusikaltimų pavyzdžių“, – sakė jis per spaudos konferenciją.

16:19 M. Adomėnas: tarp naujų ES sankcijų turėtų būti įtrauktas draudimas rusiškiems laivams įplaukti į uostus

Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas tikina, kad tarp naujų Europos Sąjungos (ES) sankcijų turėtų atsirasti rusiškų laivų įplaukimo į ES uostus draudimas. Pasak jo, pakete figūruoja ir anglių iš Rusijos importo nutraukimas.

„Tikėtina, kad tai bus Europos Komisijos išleistame naujame sankcijų siūlyme, penktajame sankcijų pakete. Ne abstrakčiai kalbama, o kaip ir dėl anglių, turėtų figūruoti“, – antradienį teigė M. Adomėnas.

Politikas pabrėžė, kad siūlymai drausti anglies importą ir rusiškų laivų atvykimą į ES uostus yra nepakankami. Anot jo, reikia žiūrėti į tas sritis, kurios gali labiausiai pakenkti Rusijos ekonomikai ir stabdyti jos karo mašiną.

„Toks mąstymas apie sankcijas, kuris dabar ateina iš Vokietijos ir Vengrijos, kad „darykime tas sankcijas, kurios mums sukelia mažiausiai nepatogumų", jis visiškai nepadeda dabar ukrainiečiams, kovojantiems už savo šalį. Todėl mes spausime, kad būtų einama su sankcijomis naftai“, – sakė užsienio reikalų viceministras.

ELTA primena, kad kovo mėnesį susisiekimo ministras Marius Skuodis kartu su Lenkijos, Latvijos ir Estijos ministrais bendru laišku kreipėsi į Europos Komisijos (EK) transporto komisarę Adiną Valean ir ES susisiekimo ministrus, ragindami uždrausti krovinių gabenimą kelių transportu į Rusiją ir Baltarusiją bei iš šių šalių, taip pat apriboti Rusijos ir Baltarusijos laivų galimybes įplaukti į ES uostus.

Ministrai ėmėsi šio žingsnio reaguodami į Rusijos režimo karą Ukrainoje, kuris vis dar „maitinamas“ dvejopos paskirties prekėmis, kiekvieną dieną gabenamomis tūkstančiais Rusijos ir Baltarusijos vilkikų bei laivų.

15:41 NATO vadovas: Rusija siekia užimti „visą Donbasą“ Ukrainoje

Rusija planuoja kariniu būdu užimti „visą“ Donbaso regioną Rytų Ukrainoje, siekdama sukurti koridorių iš Rusijos į aneksuotą Krymą, antradienį sakė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.

Rusijos pajėgos tolsta nuo Kijevo, kad kad „persigrupuotų, persiginkluotų ir papildytų atsargas, ir jos telkia dėmesį į rytus“, sakė jis per spaudos konferenciją prieš trečiadienį vyksiantį NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą.

„Artimiausiomis savaitėmis tikimės tolesnio Rusijos postūmio rytų ir pietų Ukrainoje bandant užimti visą Donbasą ir sukurti sausumos tiltą į okupuotą Krymą“, – sakė jis.

15:32 JAV neleis Rusijai mokėti skolas JAV bankuose laikomais doleriais

Jungtinės Valstijos nuo antradienio neleis Maskvai mokėti skolų iš Amerikos bankuose laikomų lėšų, kad padidintų Maskvai ekonominį skausmą po invazijos į Ukrainą, pranešė JAV iždas.

„Rusija turi pasirinkti, ar išeikvoti likusias vertingas dolerio atsargas, gauti naujų pajamų, ar neįvykdyti įsipareigojimų“, – naujienų agentūrai AFP sakė iždo atstovas.

15:22 Ispanija išsiunčia „maždaug“ 25 Rusijos diplomatus

Ispanijos užsienio reikalų ministras antradienį pareiškė, kad po panašių Vokietijos ir Prancūzijos žingsnių šalis dėl Rusijos agresijos Ukrainoje išsiųs „maždaug“ 25 Rusijos diplomatus.

„Nepakeliami vaizdai, kuriuos pasitraukus Rusijos armijai matėme apie civilių gyventojų žudynes Bučos mieste, mus nepaprastai piktina“, – per spaudos konferenciją sakė užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas, turėdamas galvoje miestelį prie Kijevo.

Rusijos diplomatai ir darbuotojai „kelia grėsmę šalies interesams“ ir jie bus išsiųsti „nedelsiant“, sakė jis per spaudos konferenciją po kassavaitinio ministrų kabineto posėdžio. „Kalbame apie maždaug 25 žmonių grupę, baigiame sudaryti sąrašą“, – sakė jis.

Siaubingi Bučos gatvėse gulinčių lavonų, kai kurie surištomis rankomis, vaizdai po Rusijos pasitraukimo iš Kijevo apylinkių sulaukė tarptautinio Rusijos pasmerkimo, Europos Sąjunga svarsto papildomas sankcijas. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusijos karius įvykdžius žudynes, Kremlius neigia bet kokią atsakomybę ir sako, kad lavonų vaizdai yra „klastotės“.

Pirmadienį Prancūzija išsiuntė 35 Rusijos diplomatus, o Vokietija paskelbė išsiuntusi „didelę dalį“ Rusijos atstovų. Danija antradienį pranešė išsiunčianti 15 Rusijos „žvalgybos pareigūnų“, registruotų kaip diplomatai šalyje.

15:11 JT: per parą iš Ukrainos į kaimynines šalis atvyko daugiau kaip 29 tūkst. pabėgėlių

Nuo Rusijos sukelto karo pradžios iš Ukrainos į kaimynines šalis jau atvyko daugiau kaip 4,24 mln. pabėgėlių. Per parą šis skaičius išaugo daugiau kaip 29 tūkst. Tai antradienį pranešė JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro agentūra (UNHCR).

Jos tinklalapyje paskelbtais duomenimis, nuo vasario 24 d. iki balandžio 4 d. Ukrainą palikusių pabėgėlių skaičius pasiekė 4 244 595. Per parą kaimyninių valstybių sienas kirto 29 548 žmonės.

Lenkija nuo vasario 24 d. priėmė 2 469 657 pabėgėlius ukrainiečius, Rumunija – 648 410, Moldova – 396 448, Vengrija – 394 728.

Kaip pranešė antradienį Tarptautinė migracijos organizacija, nuo vasario 24 d. iki balandžio 1 d. Ukrainoje šalies viduje perkeltais asmenimis tapo 7,1 mln. žmonių. Nuo kovo 16 d. šis skaičius padidėjo 10 proc.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

14:19 Po Rusijos atakos Mariupolyje skęsta užsienio laivas

Ukrainos pasieniečių teigimu, Mariupolio miesto uoste skęsta užsienio krovininis laivas, kai dėl Rusijos atakos jame kilo gaisras.

130 metrų ilgio krovininio laivo kapitonas išsiuntė nelaimės skambutį, nes mašinų skyriuje ir ant tiltelio kilo gaisras, pranešė pasienietis. Iš laivo buvo evakuota 12 narių įgula, tarp jų keli sužeisti žmonės.

Donecko srities prorusiški separatistai patvirtino, kad kilo gaisras, tačiau dėl jo kaltino Ukrainą sakydami, kad uosto įrenginiai ir užsienio laivai naikinami dėl gresiančio neišvengiamo pralaimėjimo.

„Azburgas" švartuojasi Mariupolyje nuo vasario 22 d., jis ten atplaukė likus dviem dienoms iki invazijos pradžios.

13:46 V. Zelenskis: derybos su Rusija yra vienintelis būdas užbaigti karą

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teigimu, kad būtų galima nutraukti karą, jo šalis neturi kito pasirinkimo kaip derėtis su Rusija, tačiau asmeninis jo susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu gali ir neįvykti, rašo agentūra „Reuters".

V. Zelenskis tokius savo komentarus išsakė po to, kai Kijevas apkaltino Rusijos karius, kad šie Bučos miestelyje išžudė šimtus civilių. Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad čia užfiksuoti vaizdai buvo „inscenizuoti", o Maskva tvirtino, kad per antradienį numatomą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį pateiks „empirinių įrodymų", jog jos kariai su tuo neturi nieko bendra.

„Mes visi, tarp jų ir aš, bet kokią galimybę derėtis laikysime iššūkiu", - per nacionalinę televiziją parodytame interviu su Ukrainos žurnalistais teigė V. Zelenskis. Tačiau jis pridūrė, kad Kijevas neturi kito pasirinkimo. Pasak prezidento, įvykiai Bučoje yra nedovanotini, tačiau Ukraina ir Rusija turi pasirinkti sudėtingą kelią ir tęsti derybas.

Rusijos naujienų agentūra „Interfax" antradienį citavo Rusijos užsienio reikalų viceministrą, kuris pranešė, kad derybos tęsiasi vaizdo ryšiu.

Paklaustas, ar galėtų surengti tiesiogines derybas su V. Putinu, V. Zelenskis tokios galimybės neatmetė, tačiau nedetalizavo.

12:12 U. von der Leyen ir K. Borrellis vyksta į Kijevą

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis dar šią savaitę ketina vykti į Kijevą susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Tai tviteryje pranešė ES atstovas.

12:04 Maskva: derybos su Kijevu tęsiasi vaizdo formatu

Nepaisant išaiškėjusių sunkių nusikaltimų prieš civilius Kijevo apylinkėse, taikos derybos tarp Ukrainos ir Rusijos, Maskvos duomenimis, tęsiamos. „Šiuo metu vyksta intensyvios derybos su Ukraina vaizdo formatu", - antradienį interviu agentūrai „Intefax" sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka. Tačiau kol nėra sutarimo dėl galutinio dokumento, esą per anksti kalbėti, pavyzdžiui, apie Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo susitikimą su kolega iš Ukrainos Dmytru Kuleba.

S. Lavrovas ir D. Kuleba kovo 10 dieną buvo susitikę Antalijoje Turkijoje. Vėliau Turkijoje derėjosi ir abiejų šalių delegacijos.

11:52 Kinijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai kalbėjosi apie Rusijos invaziją

Kinijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai kalbėjosi pirmą kartą per daugiau nei mėnesį, Pekinui ir toliau reikalaujant taikos derybų, nors vis garsiau skamba kaltinimai Rusijai dėl žiaurumų Kijevo apylinkių miestuose.

Tarptautinis Maskvos pasmerkimas pastarosiomis dienomis sustiprėjo, kai Ukrainos sostinės apylinkėse, iš kurių pasitraukė Rusijos kariai, buvo aptikta dešimtys kūnų, nors Rusija neigia, kad jie yra susiję su šiomis mirtimis.

Kinija ne kartą atsisakė pasmerkti savo ilgametę sąjungininkę Rusiją dėl invazijos į kaimyninę šalį ir kartoja Maskvos kalbas, kaltindama JAV kišimąsi ir NATO plėtrą, esą visa tai sukūrė prielaidas konfliktui.

Pirmadienį įvykęs Wang Yi ir Dmytro Kulebos pokalbis telefonu buvo pirmosios aukšto lygio dvišalės derybos nuo kovo 1 dienos, o Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas praėjusią savaitę lankėsi Kinijoje, kur surengė eilę susitikimų.

Per pokalbį, kuris, pasak Pekino, buvo surengtas Kijevo prašymu, Wangas sakė, kad „esminis Kinijos požiūris į Ukrainos klausimą yra skatinti taikos derybas", teigiama Kinijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

„Karas kada nors baigsis ir svarbiausia - kaip pasimokyti iš šios skaudžios patirties, kad tinkamai užtikrintume ilgalaikį saugumą Europoje", - sakė Wangas.

Jis pridūrė, kad Pekinas tiki ‚subalansuoto, veiksmingo ir tvaraus Europos saugumo mechanizmo", grindžiamo „lygiaverčiu dialogu" ir „saugumo vientisumo principu", sukūrimu.

„Kinija nori užimti objektyvią ir sąžiningą poziciją ir toliau savaip atlikti konstruktyvų vaidmenį", - sakė Wangas.

Pirmadienį D. Kuleba tviteryje parašė, kad yra „dėkingas savo kolegai iš Kinijos už solidarumą su kenčiančiais civiliais gyventojais".

„Mes abu esame įsitikinę, kad karo prieš Ukrainą nutraukimas pasitarnauja bendriems taikos, pasaulinio maisto saugumo ir tarptautinės prekybos interesams", - pridūrė jis.

Kinijos diplomatinis artumas Rusijai sukėlė nuogąstavimų, kad Pekinas gali būti pasirengęs padėti Kremliui išvengti Vakarų sankcijų poveikio arba net tiekti techninę pagalbą karo veiksmams paremti.

Aukščiausi Europos Sąjungos pareigūnai penktadienį perspėjo Kinijos prezidentą Xi Jinpingą neremti Rusijos ir paragino Pekiną pasinaudoti savo diplomatine įtaka karui nutraukti.

11:31 Meras: surengdama žudynes Bučoje, Rusija kerštavo už Ukrainos pasipriešinimą

Surengdama masines žudynes Ukrainos Bučos miestelyje, Rusija kerštavo už Ukrainos pasipriešinimą invazijai, interviu Italijos laikraščiui „Corriere della Serra" sakė šio miestelio meras Anatolijus Fedorukas.

Šį savaitgalį visą pasaulį apskriejo vaizdai iš Bučos, kur po Rusijos karių pasitraukimo buvo rasti šimtų civilių palaikai. Jie mėtėsi arba gatvėse, arba buvo užkasti masinėse kapavietėse. Ukrainos pareigūnai teigia, kad dėl to atsakingi miestą prieš tai okupavę Rusijos kariai. Maskva atsakomybės kratosi ir vadina šiuos vaizdus „inscenizuotais".

„Mano žmonės buvo sušaudyti savo malonumui arba iš įniršio, - „Corriere della Serra" teigė A. Fedorukas. - Rusai šaudė į viską, kas juda: praeivius, žmones ant dviračių, automobilius su ženklu „vaikai".

„Buča yra Rusijos karių kerštas už Ukrainos pasipriešinimą", - kalbėjo meras ir pridūrė, kad kai kurios miesto dalys buvo paverstos koncentracijos stovyklomis, kuriose nebuvo nei vandens, nei maisto, o „jas palikti išdrįsę žmonės buvo sušaudomi."

11:17 Rusijos kariai smūgiavo Ukrainos Kramatorsko miestui

Ankstų antradienį Rusijos kariai smūgiavo Ukrainos rytuose išsidėsčiusiam Kramatorsko miestui. Prieš tai Maskvos pajėgos paskelbė, kad dabar visą savo dėmesį skirs rytinei šalies daliai.

Nuo Rusijos invazijos pradžios praėjusį mėnesį Kramatorskui pavyko išvengti smarkių smūgių, kurie fiksuoti kituose rytiniuose miestuose, pavyzdžiui, Charkove. Naujienų agentūros AFP korespondentas pranešė, kad apie 3 val. vietos laiku per vieną iš atakų apgadinta miesto centre, netoli policijos komisariato, esanti mokykla.

Pasak korespondento, po smūgių prie mokyklos buvo išmuštas maždaug 10 metrų skersmens krateris ir išdaužta daugybė pastato langų. Oficialių duomenų apie aukas ar sužeistuosius kol kas nėra, tačiau, anot vietos gyventojų, atakos metu mokykla buvo tuščia ir niekas nesusižeidė.

Ukrainos vadovybė prieš tai perspėjo, kad kautynės Rytų Ukrainoje gali suintensyvėti, nes Maskva išvedė savo pajėgas iš sostinės Kijevo apylinkių, kad galėtų susitelkti į Donbaso srities „išlaisvinimą".

Pirmosiomis invazijos dienomis vasario pabaigoje Kramatorske buvo surengtos kelios Rusijos raketų atakos, per vieną jų nusitaikyta į miesto oro uostą. Naktį iš pirmadienio į antradienį surengti smūgiai buvo pirmieji miesto centre per kelias savaites.

10:38 Mykolajivo meras: civilių apgyvendintose miesto teritorijose naudojami kasetiniai šaudmenys

Rusijos kariai tęsia Ukrainos Mykolajivo miesto apšaudymą, transliuotojui BBC sakė šio miesto meras Oleksandras Senkevyčius.

Pasak O. Senkevyčiaus, civilių apgyvendintose miesto teritorijose naudojami kasetiniai šaudmenys, kurie neturi jokios karinės reikšmės ir verčiau yra skirti pasėti paniką ir pasiruošti karinei sausumos operacijai.

Meras kartu paragino visas moteris ir vaikus išvykti iš Mykolajivo, kad būtų išvengta kuo daugiau civilių aukų.

„Mus bombarduoja kasdien. Vakar užfiksuoti du bombardavimai, - teigė O. Senkevyčius. - Kalbant apie vakarykštį bombardavimą, jie mus apšaudė kasetinėmis bombomis ir raketomis, kurios nukrito ant gyvenamųjų rajonų, kuriuose yra tik namai, kur žmonės eina miegoti, o ryte eina į darbą."

10:18 Ukraina skelbia apie septynis evakuacinius koridorius antradienį

Ukraina paskelbė, kad antradienį bus atidaryti iš viso septyni humanitariniai koridoriai civilių evakuacijai. Tačiau iš apsiausto Mariupolio uostamiesčio gyventojai galės išvykti tik asmeniniais automobiliais, sakė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk, kurią cituoja agentūra „Ukrinform".

Vicepremjerė apkaltino rusų pajėgas, kad šios, priešingai nei žadėjo, toliau blokuoja prieigą prie Mariupolio pagalbos vilkstinėms. Kijevas ir Maskva kaltina viena kitą sabotuojant civilių evakuaciją.

I. Vereščuk duomenimis, Raudonojo Kryžiaus darbuotojai, kurie buvo sulaikyti į vakarus nuo Mariupolio esančioje Manhušo vietovėje, vėl yra laisvi. Raudonasis Kryžius antradienį dar kartą mėgins žmones autobusais išvežti į Zaporožės miestą.

10:08 Ukraina: Kijevo srityje iki šiol užfiksuota daugiau kaip 7 000 karo nusikaltimų

Ukrainos generalinės prokuratūros duomenimis, Kijevo srityje rusų kariai iki šiol galimai įvykdė daugiau kaip 7 000 karo nusikaltimų.

Daugiausiai žmonių pražudyta į šiaurės vakarus nuo Kijevo esančioje Borodiankoje, naujienų agentūra UNIAN cituoja generalinę prokurorę Iryną Venediktovą. Pasak jos, prokuratūra jau pradėjo tyrimus dėl karo nusikaltimų Irpinėje, Bučoje ir Vorzelyje.

Šį savaitgalį visą pasaulį apskriejo vaizdai iš Bučos, kur po Rusijos karių pasitraukimo buvo rasti šimtų civilių palaikai. Jie mėtėsi arba gatvėse, arba buvo užkasti masinėse kapavietėse. Ukraina teigia, kad dėl to atsakingi miestą prieš tai okupavę Rusijos kariai. Maskva atsakomybės kratosi ir vadina šiuos vaizdus „inscenizuotais".

Tuo metu Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis pažadėjo, kad žiaurumai Bučoje bus skubiai ištirti ir dokumentuoti. „Kai bus sutvarkyti tiltai, kuriuos rusai traukdamiesi susprogdino, ekspertai turės prieigą", - ministras sakė Vokietijos dienraščiui „Tagesspiel".

Pasak D. Monastyrskio, renkant įkalčius jau talkina Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK), o prie tyrimo netrukus prisijungs ir daugiau tarptautinių ekspertų.

09:15 K. Klyčko įspėja gyventojus kol kas negrįžti į Kijevo priemiesčius

Ukrainos sostinės Kijevo meras Vitalijus Klyčko paragino namus palikusius priemiesčių gyventojus „dar mažiausiai savaitę" negrįžti. „Kai kuriuose Kijevo srities rajonuose visą parą galioja komendanto valanda", - sakė jis pirmadienį. Be to, po rusų dalinių atsitraukimo „rasta daug sprogmenų, kurie gali kelti didelį pavojų".

K. Klyčko įspėjo ir dėl tolesnių raketų atakų. „Todėl prašau žmonių kiek palaukti ir negrįžti", - sakė jis.

Rusijos ginkluotosios pajėgos praėjusią savaitę paskelbė, kad smarkiai sumažins savo karinį aktyvumą aplink sostinę. Ukrainos kariuomenė tuo tarpu įspėja, kad tai gali būti apgaulingas manevras. Po rusų karių pasitraukimo iš kelių Kijevo priemiesčių rasta daug nužudytų civilių, ypač - Bučoje.

Dėl to Vakarų šalys kaltina rusus karo nusikaltimais. Maskva kaltinimus neigia.

08:36 Ukraina baiminasi „didelio" rytinio Luhansko regiono puolimo

Rusijos ginkluotosios pajėgos, Ukrainos duomenimis, rengiasi „dideliam" ukrainiečių dalinių puolimui rytiniame Luhansko regione. Gabenama technika ir degalai, stiprinamos pajėgos, pirmadienį sakė regiono gubernatorius Serhijus Gaidajus. „Manome, kad jie ruošiasi dideliam puolimui", - pridūrė jis.

„Bombardavimai tankėja", - vaizdo žinutėje toliau kalbėjo S. Gaidajus. Jis paragino gyventojus kiek įmanoma greičiau išvykti iš regiono. „Nelaukite, kol jūsų namai bus subombarduoti", - ragino jis žmones.

Daug žmonų pirmadienį pajudėjo Vakarų kryptimi. Šimtai jų Kramatorsko - Donecko srities didmiesčio - geležinkelio stotyje laukė traukinių.

Ukrainos institucijos mano, kad Rusijos pajėgos pasitraukė iš Ukrainos šiaurės tam, kad susitelktų į puolimą šalies rytuose ir pietuose.

JAV gynybos ministerijos atstovas pirmadienio vakarą pranešė, kad du trečdaliai rusų pajėgų, kurios nuo karo pradžios buvo užėmusios pozicijas apie Kijevą, atsitraukė į Baltarusiją. Tai esą veikiausiai yra persigrupavimas prieš naują puolimą kitoje Ukrainos vietoje.

Rusija savo ruožtu neseniai paskelbė, kad puolimą sutelks į Donbasą, kur yra Luhanskas.

08:11 Per rusų atakas Mykolajivo mieste žuvo mažiausiai 11 žmonių

Per Rusijos atakas Mykolajive, pietų Ukrainoje, žuvo mažiausiai 11 žmonių ir 62 buvo sužeisti, pirmadienį vakare „Telegram" parašė regiono gubernatorius Vitalijus Kimas.

Meras Oleksandras Senkevičius anksčiau „Telegram" buvo sakęs, kad žuvo 10 žmonių ir 46 buvo sužeisti.

O. Senkevičius sakė, kad buvo šaudoma į namus, ligonines, vaikų darželius, mokyklas ir našlaičių globos namus. Pirmadienį iš miesto evakuacijos autobusais išvyko apie 120 žmonių.

Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

Pirmadienį Avdijivkoje rytų Ukrainoje žuvo du žmonės, pranešė laikraštis „Ukrayinska Pravda", remdamasis Donecko srities gubernatoriumi Pavlo Kirilenka.

07:38 JAV dar šią savaitę ketina įvesti naujas sankcijas Rusijai

Po žiaurumų Ukrainos Bučos mieste JAV vyriausybė dar šią savaitę ketina paskelbti apie naujas sankcijas Rusijai. Šiuo metu derinami veiksmai su sąjungininkėmis ir šalimis partnerėmis, pirmadienį Baltuosiuose rūmuose sakė prezidento Joe Biden patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas. Tačiau jis nenorėjo įvardyti detalių apie planuojamas ar svarstomas naujas baudžiamąsias priemones.

Atsakydamas į klausimą apie galimą rusiškos naftos ir dujų importo sustabdymą į Europą, J. Sullivanas sakė, kad ir su ES, ir su šalimis narėmis vyksta pokalbiai dėl „viso spektro sankcijų". Esą siekiama konsensuso, kad būtų dar labiau padidintas spaudimas Maskvai.

JAV, ES, Didžioji Britanija ir kitos sąjungininkės dėl Rusijos karo Ukrainoje jau įvedė Maskvai daugybę sankcijų. Sankcijų taikinys iki šiol, be kita ko, buvo Rusijos finansų sistema, technologijų sektorius bei aukšti politikai ir oligarchai, kurie laikomi Rusijos prezidento Vladimiro Putino rėmėjais.

07:24 JK: V. Zelenskis kreipsis į JT Saugumo Tarybą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį kalbės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje apie karą jo šalyje, pranešė Jungtinės Karalystės diplomatinė atstovybė. Tai bus pirmasis jo kreipimasis į JT instituciją nuo vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į šalį.

Po pirmadienio pranešimo JK, balandžio mėnesį pirmininkaujanti Tarybai, negalėjo pasakyti, ar kalba bus transliuojama tiesiogiai, ar įrašyta iš anksto.

Antradienio posėdis buvo numatytas dar prieš paskelbiant apie V. Zelenskio pasirodymą; jame dalyvaus JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas.

Dabar posėdyje tikriausiai dominuos savaitgalį aptikti negyvi kūnai civiliais drabužiais, išmėtyti Bučos miesto, esančio netoli Kijevo, gatvėse. Siaubingi vaizdai, užfiksuoti nuotraukose, sukėlė tarptautinio Rusijos pasmerkimo bangą.

„Tarybai pirmininkaujanti JK užtikrins, kad būtų išklausyta tiesa apie Rusijos karo nusikaltimus. Mes atskleisime (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino karą tokį, koks jis yra iš tikrųjų", - savo oficialioje „Twitter" paskyroje pranešė JK atstovybė JT.

07:08 V. Zelenskis: Rusijos karo nusikaltėliai bus patraukti atsakomybėn

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad nusikaltimai Bučoje ir kituose šalies miestuose bus nuodugniai ištirti. Šiuo klausimu, be kita ko, bendradarbiaujama su ES ir Tarptautiniu Baudžiamuoju teismu,, sakė jis naktį į antradienį paskelbtame vaizdo įraše. Už šiuos nusikaltimus atsakingi asmenys esą bus patraukti atsakomybėn.

„Ateis laikas, kai kiekvienas rusas sužinos tiesą apie tai, kas iš jo bendrapiliečių žudė (Ukrainoje). Kas davė įsakymus. Kas žudant užmerkė akis", - kalbėjo V. Zelenskis. Jis pakvietė žurnalistus iš viso pasaulio apžiūrėti sugriautus miestus. „Parodykite pasauliui, ką padarė Rusija", - sakė jis.

Rusų pajėgoms pasitraukus iš Kijevo Bučos priemiesčio, sužinota apie čia įvykdytas kruvinas žudynes. Civilių kūnų gatvėse vaizdai sukėlė pasibaisėjimą. Ukraina žudynėmis kaltina rusų karius, kurie buvo užėmę miestą. Maskva tai neigia.

V. Zelenskis vaizdo kreipimesi papasakojo apie savo apsilankymą Bučoje ir Irpinėje. „Miestai tiesiog sugriauti", - teigė jis. Lavonai iš daugumos gatvių jau surinkti. Tačiau kiemuose ir namuose vis dar guli žuvusiųjų kūnai.

Anot prezidento, jam skauda širdį, kad jis tik dabar „iš visų aukštų pasaulio politikų girdi tai, kas turėjo būti pasakyta jau seniai, kai viskas buvo aišku". Jis dar kartą pareikalavo griežtesnių sankcijų Rusijai. „Bet ar tikrai reikėjo laukti (...) Ar šimtai mūsų žmonių turėjo mirti kankinančia mirtimi?" - klausė V. Zelenskis.

06:23 Rusija ragina Ukrainos pajėgas Mariupolyje kapituliuoti

Rusija dar kartą paragino Ukrainos ginkluotąsias pajėgas Mariupolyje sudėti ginklus. Ukrainos kariuomenės batalionai ir užsienio samdiniai antradienio rytą evakuaciniu koridoriumi galės saugiai palikti miestą Kijevo vyriausybės kontroliuojamų teritorijų kryptimi, pirmadienį pareiškė generolas majoras Michailas Mizincevas iš Rusijos gynybos ministerijos. „Visiems, kurie sudės ginklus, bus garantuota gyvybė", - pridūrė jis.

Antradienį vėl turėtų būti mėginama iš miesto evakuoti ir civilius bei užsienio piliečius, kalbėjo M. Mizincevas. Anot jo, praėjusiomis dienomis Ukrainos pusė vis trukdė išvežti žmones iš Mariupolio.

Savo vakarinėje ataskaitoje Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per naujas atakas sunaikinti du amunicijos sandėliai ir degalų saugykla, taip pat dvi vadavietės. Be to, prorusiški separatistai Luhansko regione pasistūmėjo dar 2 km. Luhansko sritis, Rusijos duomenimis, 90 proc. nekontroliuojama Ukrainos.

2022-04-04 ĮVYKIAI

21:52 Rusija sako, kad „nedraugiškas“ Vokietijos diplomatų išsiuntimas pablogins santykius

Maskva pirmadienį pareiškė, kad Vokietijos sprendimas išsiųsti Rusijos diplomatus, reaguojant į Rusijos puolimą Ukrainoje, yra „nedraugiškas“ ir pablogins ryšius.

„Nepagrįstas diplomatinio personalo skaičiaus sumažinimas Rusijos atstovybėse Vokietijoje susiaurins mūsų šalių dialogo palaikymo erdvę, o tai lems tolesnį Rusijos ir Vokietijos santykių blogėjimą“, – sakoma Rusijos ambasados Berlyne „Telegram" kanale paskelbtame pranešime.

21:48 Ukrainos gubernatorius sako, kad Rusija rengiasi dideliam puolimui rytuose

Rusijos kariuomenė rengiasi dideliam puolimui Luhansko srityje Rytų Ukrainoje, pirmadienį „Telegram“ kanale sakė vietos gubernatorius Sergijus Gaidajus, ragindamas masinei evakuacijai.

„Matome, kad įranga atkeliauja iš skirtingų krypčių, jie atveža žmonių resursus, atveža degalus“, – sakė S. Gaidajus vaizdo įraše. „Suprantame, kad jie ruošiasi plataus masto dideliam proveržiui“, – pridūrė jis.

S. Gaidajus paragino gyventojus kuo greičiau palikti regioną. „Prašau, nelaukite, kol jūsų namai bus subombarduoti“, – sakė jis kitame vaizdo įraše. „Nedvejokite“, – pridūrė jis ir patikslino, kad pirmadienį evakuota 1000 žmonių.

Vienas aukšto rango Pentagono pareigūnas sakė, kad Rusija išvedė maždaug du trečdalius pajėgų, kurios buvo sutrauktos aplink Kijevą – jos daugiausia išsiųstos atgal į Baltarusiją planuojant perdislokuoti kitur Ukrainoje.

21:28 Prokuratūra: rūsyje Bučoje rasti penkių vyrų kūnai

Vienos vaikų sanatorijos rūsyje aptikti Rusijos kareivių nukankintų ir nužudytų penkių vyrų kūnai, pirmadienį sakoma Ukrainos generalinės prokuratūros „Telegram" paskelbtame pranešime.

„Vienos iš vaikų sanatorijos rūsyje policija aptiko penkių vyrų kūnus surištomis rankomis“, – sakoma pranešime. „Rusijos ginkluotųjų pajėgų kareiviai kankino ir žudė neginkluotus civilius“, – priduriama jame.

21:15 V. Zelenskis Rumunijos parlamentui sakė, kad ant kortos pastatyta taika Europoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino Vakarus vienytis, siekiant užkirsti kelią Rusijos vykdomam „genocidui“ Europoje. Jis sakė, kad žemyno saugumas priklauso nuo Maskvos agresijos prieš jo šalį baigties.

„Kartu galime sustabdyti tuos, kurie nori genocido Europoje“, – sakė V. Zelenskis Rumunijos parlamente, parodęs parlamentarams Bučos gatvėse gulinčių kūnų su civilių drabužiais vaizdus.

Ukrainos lyderis lankėsi mieste, neseniai atkovotame Ukrainos pajėgų, kur jis pasmerkė Rusijos armijos veiksmus kaip „karo nusikaltimus“, kurie bus „pripažinti genocidu“. Vakarai paragino ištirti „karo nusikaltimus“, kuriais kaltinami Rusijos kareiviai, bet Maskva tai neigia.

„Ukraina nėra paskutinis Rusijos agresijos taikinys“, – sakė V. Zelenskis. Maskva „nori okupuoti Odesą, o tada lieka tik vienas žingsnis iki Moldovos“, – kalbėjo jis Rumunijos įstatymų leidėjams ir ragino šalį „ginti savo nepriklausomybę ir suverenitetą“. „Būtent Ukrainoje sprendžiamas Vidurio Europos ir Juodosios jūros regiono likimas, todėl Ukrainos ir ukrainiečių laisvės gynimas prilygsta visos Europos saugumo gynimui“, – pridūrė V. Zelenskis.

Jis taip pat paragino įvesti naujas sankcijas Rusijai, kad ji „netektų visų išteklių“. „Uždarykite savo uostus Rusijos laivams, sustabdykite prekių tranzitą į Rusiją ir iš jos, nebeimportuokite išteklių iš Rusijos“, – kalbėjo Ukrainos lyderis.

21:00 Prancūzija sako išsiunčianti 35 Rusijos diplomatus

Prancūzija pirmadienį paskelbė išsiųsianti 35 Rusijos diplomatus, vykdydama bendrus Europos veiksmus po Maskvos invazijos į Ukrainą.

„Prancūzija šį vakarą nusprendė išsiųsti iš šalies nemažai Prancūzijoje dislokuotų diplomatinį statusą turinčių Rusijos darbuotojų, kurių veikla prieštarauja mūsų saugumo interesams“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime. Ministerijos šaltinis, kuris prašė neskelbti jo pavardės, sakė, kad bus išsiųsti 35 Rusijos diplomatai.

20:59 Didžiojoje Britanijoje liko nedaug rusų šnipų, kuriuos būtų galima išsiųsti, sako pareigūnas

Didžioji Britanija neplanuoja išsiųsti rusų iš ambasados Londone dėl invazijos į Ukrainą, nes sostinėje liko tik keli Maskvos šnipai, pripažįsta Vakarų pareigūnai. Tolesni veiksmai neatmetami, tačiau vienas pareigūnas užsiminė, jog po išsiuntimo dėl nuodijimo Solsberyje sostinėje liko „tik nedaug" Rusijos žvalgybos pareigūnų.

Lietuva pirmadienį pranešė išprašanti Maskvos ambasadorių ir pasmerkė „žiaurias žudynes“ Bučos mieste, iš kurio buvo išstumta Rusijos kariuomenė. Kilo klausimų, ar ir Jungtinė Karalystė imsis veiksmų prieš Rusijos ambasadą Londone būgštaujant, kad ji užsiima propaganda. Vakarų pareigūnas sakė: „Daugelis Europos partnerių išsiuntė Rusijos diplomatus, kurie daugiausia yra žvalgybos pareigūnai. Dėl visų veiksmų, kurių ėmėmės po Solsberio, šiuo metu ambasadoje Londone neturime labai daug šios kategorijos rusų. Taigi, kol mes tai peržiūrime, kol kas tokių planų neturime“.

2018 m., kai Borisas Johnsonas buvo užsienio reikalų sekretorius, reaguodama į nuodijimą Solsberyje nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, Jungtinė Karalystė išsiuntė 23 Rusijos diplomatus. Dabar ministrus piktina „melagingos naujienos“, kurias sostinėje skleidžia Rusijos ambasada, iš tviterio pašalinta dezinformacija apie ligoninės bombardavimą Mariupolyje.

Pareigūnas taip pat perspėjo, kad gynybos žvalgyba rodo, jog Rusija „perdislokuoja“ pajėgų elementus Sakartvele, kad sustiprintų invaziją į Ukrainą. „Nemanome, jog tai buvo suplanuota, labai keista, kad Rusijos kariškiai tai daro, todėl manome, jog tai rodo problemas, su kuriomis jie susiduria Ukrainoje“, – sakė jis.

Teigiama, kad per šaukimą, paprastai rengiamą du kartus per metus, Vladimiras Putinas įtraukė į kariuomenę daugiau nei 130 tūkst. naujų šauktinių. „Laikas sutampa su ankstesniais pavasario šaukimais, bet manome, kad tai neįprastai didelis skaičius“, – pridūrė pareigūnas. – Manome, kad yra reali galimybė, jog šie šauktiniai bus išsiųsti į Ukrainą, nors Rusijos gynybos ministerija sakė, kad į Ukrainą vyksta tik profesionalūs kariai“.

20:13 Ukrainos gubernatorius ragina gyventojus evakuotis iš regiono, kuriame laukiama Rusijos puolimo

Padėtis Ukrainos kontroliuojamame rytiniame Donbaso regione „įtempta“, pirmadienį sakė regiono gubernatorius, prašydamas žmonių evakuotis, armijai ruošiantis Rusijos puolimui.

Nuo tada, kai Rusija atitraukė savo kariuomenę nuo sostinės Kijevo šiaurėje ir pareiškė, kad susitelks į Donbaso „išlaisvinimą“, gyventojai gyvena, baimindamiesi didelio karinio puolimo.

„Mes tvirtai kontroliuojame visą teritoriją (...) bet padėtis visur įtempta“, – Kramatorsko mieste žurnalistams sakė rytinės Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenko. „Sunkiausia padėtis yra Iziumo kryptimi, kur tikimės padėties paaštrėjimo“, – sakė P. Kyrylenko, turėdamas galvoje neseniai Rusijos pajėgų užimtą miestą kaimyniniame Charkovo regione. „Priešas bombarduoja visur (...) daugelis vietų palei kontrolės liniją sunaikintos bombardavimų“, – kalbėjo jis.

Vyriausybė Kijeve pareiškė, kad laukia padėties pablogėjimo, nes Rusijos kariuomenė siekia apsupti Ukrainos pajėgas, nuo 2014 m. dislokuotas palei fronto liniją tarp Donecko pietuose ir Luhansko rytuose – dviejų prorusiškų atsiskyrusių to paties pavadinimo „respublikų“ sostinių – o dabar ir nuo Iziumo į šiaurės vakarus.

Evakuacijos

Ukrainos kontroliuojamos Donecko dalies de facto sostinė Kramatorskas yra tarp Rusijos armijos žnyplių. „Aš tai sakiau anksčiau ir pakartosiu dar kartą: civiliai gyventojai turi palikti šią teritoriją dabar pat“, – sakė P. Kyrylenko. „Mes paskelbsime šių evakuacijų logistikos detales. Tai laipsniškas procesas, padaryti to per dieną negalime (...) bet situacija neabejotinai blogės“, – pridūrė jis.

Atsisakęs paaiškinti evakuacijos ypatumus, P. Kyrylenko teigė, kad iki sekmadienio regioną „jau paliko“ 146 tūkst. žmonių. Dar 700 tūkst. liko Ukrainos kontroliuojamoje zonoje, pridūrė jis. „Jei priešas gerbtų karo taisykles, žinia būtų kitokia. Žinodami, kaip yra, norime, kad čia liktų kuo mažiau piliečių, kol situacija stabilizuosis", – sakė gubernatorius.

Kramatorske šimtai žmonių vėl susirinko į traukinių stotį keliauti į šalies vakarus. Pastarąsias kelias dienas kasdien iš miesto išvyksta maždaug keturi traukiniai, vežantys apie 2000 žmonių, operacijai vadovauja savanoriai. „Be abejo, mes žinome apie priešo pajėgų sutelkimą“ rytuose aplink Kramatorską, sakė P. Kyrylenko. Po įvykių Bučos mieste į šiaurės vakarus nuo Kijevo, kur Rusijos kariuomenei pasitraukus rasta dešimtys negyvų civilių, „iš priešo galime tikėtis visko“, sakė gubernatorius.

19:49 Po pranešimų apie žiaurumus Estija iškvietė Rusijos ambasadorių

Estija iškvietė Rusijos ambasadorių po pranešimų apie žiaurumus Ukrainoje.

Rusijos pajėgų įvykdytas civilių ir vietos gyventojų žudymas Bučoje yra griežčiausiai smerkiamas, pirmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Diplomatui buvo pasakyta, kad šie siaubingi smurto aktai rodo ne tik visišką tarptautinės teisės, bet ir pagrindinių žmoniškumo principų nepaisymą.

19:41 Pentagonas: nuo Kijevo atsitraukė du trečdaliai Rusijos pajėgų

Rusija atitraukė apie du trečdalius savo karių nuo Kijevo, pranešė aukštas JAV gynybos pareigūnas. Likę kariai ir toliau dislokuoti prie Ukrainos sostinės, lieka neaišku, ar jie taip pat atsitrauks į šiaurę ir kada, sakė pareigūnas, norėjęs likti anonimiškas.

„Mes ir toliau esame įsitikinę, kad šios pajėgos bus aprūpintos nauja įranga, tiekimais, galbūt netgi pastiprinimu ir tada išsiųstos atgal į Ukrainą tęsti karą kitur“, – sakė jis ir pridūrė, kad greičiausiai jos bus pasiųstos į Donbaso regioną.

Žiaurumus Bučoje pareigūnas pavadino „pasibjaurėtinais“. „Mes jau anksčiau sakėme, kad rusai šioje invazijoje bus žiaurūs, ir jie įrodė, kad tokie yra“. Jis sakė, kad JAV vyriausybė mato Rusijos karo nusikaltimų požymius Ukrainoje, o tai, kas įvyko Bučoje, tik sustiprina šiuos būgštavimus.

Anksčiau pirmadienį prezidentas Joe Bidenas paragino teisti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną už karo nusikaltimus.

19:22 Vokietija išsiunčia iš šalies 40 Rusijos diplomatų

Vokietijos vyriausybė „nepageidaujamais asmenimis“ paskelbė 40 Rusijos diplomatų, pranešė užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, o tai prilygsta išsiuntimui iš šalies.

Vyriausybė nusprendė paskelbti „nepageidaujamais reikšmingą dalį Rusijos ambasados darbuotojų, kurie kiekvieną dieną čia, Vokietijoje, dirba prieš mūsų laisvę, prieš mūsų visuomenės sanglaudą, – sakė A. Baerbock. – Mes to daugiau netoleruosime".

Berlyno sprendimas perduotas Rusijos ambasadoriui Sergejui Nečajevui, jis buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją, sakė A. Baerbock. Konkretūs pasiuntiniai turi penkias dienas išvykti iš Vokietijos. Manoma, kad minėti diplomatai yra Rusijos žvalgybos tarnybų nariai.

Toks žingsnis žengtas antrąjį Rusijos karo prieš Ukrainą mėnesį ir tuo metu, kai pasaulį sukrėtė vaizdai apie įtariamus Rusijos karių įvykdytus žiaurumus. Daugiau nei 4 milijonai žmonių pabėgo nuo karo, nusiaubusio Ukrainos miestus ir miestelius.

19:11 Ukraina praneša apie tolesnes Rusijos artilerijos atakas prieš Charkovą

Ukrainos kariuomenė pranešė, kad Rusijos artilerija ir toliau atakuoja apgultą rytinį Charkovo miestą. Taip pat yra tikimybė, kad iš oro ir raketomis puolami civiliniai taikiniai Charkove, pranešė Ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Be to, Rusija sustiprino savo karių oro gynybą regione ir Belgorodo mieste Rusijoje, kitoje sienos pusėje. Praėjusią savaitę Belgorode degė degalų saugykla. Rusija pranešė, kad puolimą surengė Ukraina, saugyklą atakavo jos sraigtasparniai.

Ukrainos generalinis štabas nurodė toliau stebintis Rusijos karių, išvestų iš Kijevo pakraščių, judėjimą šiaurėje Baltarusijos link. Pasak jo, iš Baltarusijos daliniai bus perkeliami toliau į Rusiją, siekiant, tikėtina, vėl panaudoti šias pajėgas kovose Rytų Ukrainoje.

18:45 Kijevas apkaltino Rusiją „nežmonišku“ elgesiu su nelaisvėn paimtais Ukrainos kariais

Kijevas pirmadienį apkaltino Maskvą nederamu elgesiu su Rusijos armijos nelaisvėn paimtais Ukrainos kariais, sakydamas, kad išlaisvintų karo belaisvių liudijimai byloja apie mušimą, bauginimą ir niaurias kalinimo sąlygas.

„Ukrainos kariai papasakojo apie nežmonišką Rusijos elgesį su jais: jie buvo laikomi lauke, duobėje, garaže“, – sakoma socialinėje žiniasklaidoje išplatintame Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenės Liudmylos Denisovos pranešime. Jame taip pat teigiama, jog kai kurie buvo „daužomi buožėmis“ ir „bauginami“.

Rusija ir Ukraina patvirtino du kartus nuo Maskvos įsiveržimo į Ukrainą vasario pabaigoje apsikeitusi belaisviais. Per antrąjį apsikeista kariškiais.

L. Denisova apkaltino Rusiją privertus Gyvačių saloje į nelaisvę paimtus Ukrainos karius „propagandos tikslais“ kalbėti su Rusijos žiniasklaida. Jos teigimu, kareiviai pasakojo, kad buvo nuvežti į nežinomą vietą, kur buvo laikomi šalčio sąlygomis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gyrė už didvyriškumą 13 pasieniečių, buvusių Juodosios jūros Gyvačių saloje. Iš pradžių manyta, kad jie žuvo, atsisakę pasiduoti Rusijos karo laivui.

18:23 J. Bidenas ragina surengti „karo nusikaltimų teismą“ dėl Bučos žudynių Ukrainoje

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį paragino surengti karo nusikaltimų teismą dėl įtariamų žiaurumų prieš civilius Bučoje, Ukrainoje, ir pareiškė, kad nori, jog Rusijai būtų įvesta daugiau sankcijų.

Pavadinęs Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „karo nusikaltėliu“, o žudynes – „karo nusikaltimu“, J. Bidenas sakė žurnalistams, kad turėtų būti „karo nusikaltimų teismas“.

J. Bidenas taip pat pasakė: „Taip, siekiu daugiau sankcijų".

JAV prezidentas ragino teisti Rusijos prezidentą V. Putiną už karo nusikaltimus, kai įtariamų Rusijos karo nusikaltimų Bučoje vaizdai sukrėtė pasaulį.

„Jis turi būti patrauktas atsakomybėn“, – pirmadienį Baltųjų rūmų sode sakė J. Bidenas. „Šis vyrukas yra žiaurus, o tai, kas vyksta Bučoje, yra siaubinga, ir visi tai matė“, – kalbėjo J. Bidenas. Jis pridūrė, kad tai – „karo nusikaltimas“. Dabar turi vykti tyrimai, per kuriuos būtų surinktos „visos detalės“, kad galėtume „surengti karo nusikaltimų teismą“, sakė J. Bidenas.

Jis taip pat sakė, kad Vašingtonas ir toliau griežtins sankcijas Rusijai dėl jos karo su Ukraina. „Aš ir toliau taikysiu sankcijas“, – sakė J. Bidenas. Jis taip pat pareiškė, kad JAV toliau tieks Ukrainai ginklus kovai su Rusijos agresoriais.

17:39 JAV sieks, kad Rusija būtų nušalinta nuo JT Žmogaus teisių tarybos

JAV ambasadorė Linda Thomas-Greenfield pirmadienį pranešė, kad Jungtinės Valstijos planuoja siekti nušalinti Rusiją nuo Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos po akivaizdžių įrodymų, kad Rusijos kariai įvykdė masines egzekucijas Bučoje, Ukrainoje.

„Vaizdai iš Bučos ir nuniokojimas visoje Ukrainoje reikalauja, kad dabar savo žodžius derintume su veiksmais“, – tviteryje parašė L. Thomas-Greenfield. „Negalime leisti valstybei narei, kuri griauna kiekvieną mums brangų principą, toliau dalyvauti“ taryboje, sakė ji. „Rusija negali turėti autoriteto šioje institucijoje, taip pat neturėtume leisti Rusijai naudotis savo vieta Taryboje kaip propagandos įrankiu, leidžiančiu manyti, kad jie yra teisėtai susirūpinę žmogaus teisėmis“.

Nepriklausomi tarptautiniai žurnalistai savaitgalį aptiko lavonus civiliais drabužiais, kai kurie buvo surištomis rankomis, Bučos mieste netoli Ukrainos sostinės, kai Kijevo pajėgos atsiėmė jį iš Rusijos armijos. Žudynių mastas vis dar tiriamas, tačiau Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova sakė, kad iki šiol aptikta 410 civilių kūnų.

JT žmogaus teisių vadovė Michelle Bachelet sakė, kad vaizdai iš Bučos rodo „galimus karo nusikaltimus“. Kremlius neigia, kad Rusijos pajėgos žudė civilius gyventojus, ir teigė, jog negyvų žmonių kūnų Bučoje vaizdai yra „klastotės“.

17:06 V. Putinas panaikino supaprastintas vizų procedūras ES pareigūnams

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį sustabdė supaprastintas vizų išdavimo taisykles „nedraugiškų“ Europos valstybių pareigūnams ir žurnalistams, imdamasis atsakomųjų veiksmų už sankcijas, Rusijai įvestas dėl Ukrainos.

Maskvą užgriuvo baudžiamųjų Vakarų sankcijų kruša, sukrėtusi Rusijos ekonomiką, kai ji įvedė savo karius į Ukrainą. Dekretas „dėl atsakomųjų vizų priemonių, susijusių su nedraugiškais užsienio valstybių veiksmais“ „grindžiamas būtinybe imtis skubių atsakomųjų priemonių“, teigiama Kremliaus paskelbtame tekste.

Naujosios priemonės numato panaikinti vizų išimtis oficialioms delegacijoms iš Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, taip pat Norvegijos, Islandijos, Šveicarijos ir Lichtenšteino. Sugriežtintas dokumentų pateikimo procesas ir panaikinta supaprastinta daugkartinių vizų išdavimo tvarka pareigūnams ir žurnalistams. Dekretu taip pat nurodyta Užsienio reikalų ministerijai ir kitoms žinyboms nuspręsti dėl individualių atvykimo apribojimų užsienio piliečiams, „kurie vykdo nedraugiškus veiksmus prieš Rusiją“.

Reaguodama į Vakarų sankcijas, praėjusį mėnesį Maskva išplėtė „nedraugiškų“ šalių sąrašą, įtraukdama visas 27 ES valstybes, JAV ir Didžiąją Britaniją.

ES įvedė sankcijas daugeliui Rusijos pareigūnų, įskaitant V. Putiną ir jo užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, ir uždarė savo oro erdvę Rusijos oro transporto bendrovėms. Blokas taip pat uždraudė Rusijos valstybinių žiniasklaidos priemonių RT ir „Sputnik“ transliacijas, apkaltinęs jas dalyvavimu Kremliaus „manipuliacinėje operacijoje“.

16:49 Meras: sunaikinta 90 proc. Mariupolio

90 proc. Rusijos pajėgų apgulto Ukrainos Mariupolio uostamiesčio šalies pietryčiuose sunaikinta, pirmadienį pranešė miesto meras Vadymas Boičenko.

„Liūdna žinia ta, kad sunaikinta 90 proc. miesto infrastruktūros, 40 proc. – nebeatstatomai“, – per spaudos konferenciją sakė V. Boičenko. Pasak jo, mieste lieka įstrigę apie 130 tūkst. žmonių.

16:44 „Blue/Yellow“ Ukrainai perdavė greitosios pagalbos automobilių

Lietuvos žmonių paaukotomis lėšomis įgyti greitosios pagalbos automobiliai su įvairia medicinos įranga pasiekė Ukrainą, teigia VšĮ „Mėlyna ir geltona“ („Blue/Yellow“).

„Karo ligoninei perdavėme greitosios pagalbos automobilių su įvairia medicinos įranga. Taip pat kartu perdavėme ir turniketų, vaistų, tvarsčių ir kitų medicinos priemonių, kurios padės gelbėti gyvybes“, – feisbuke paskelbė organizacija.

ELTA primena, kad „Blue/Yellow“ surinktomis lėšomis pagalba teikiama kariams, savanoriams ir teritorinės gynybos vienetams, kovojantiems už Ukrainos laisvę.

16:23 Ukrainos prezidentas V. Zelenskis atvyko į Bučą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį apsilankė Bučos mieste, esančiame prie sostinės Kijevo, kur po Rusijos pajėgų pasitraukimo aptikta dešimtys lavonų, kai kurie surištomis rankomis.

„Kiekvieną dieną, kai mūsų kovotojai įžengia ir atsiima teritoriją, pamatai, kas ten vyko“, – sakė Ukrainos lyderis žurnalistams kovų nusiaubtame mieste, vilkėdamas neperšaunamą liemenę ir lydimas kariškių.

14:41 Į Slovakiją jau atvyko daugiau kaip 300 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos

Nuo vasario 24 d. į Slovakiją atvyko 303 283 pabėgėliai iš Ukrainos, iš kurių 60 801 paprašė prieglobsčio šalyje. Tai pirmadienį pranešė Bratislavos laikraštis „Pravda".

Sekmadienį į Slovakiją atvyko 3 222 pabėgėliai iš Ukrainos, tarp jų - 1 722 moterys ir 811 vaikų. Iš sekmadienį atvykusių žmonių prieglobsčio Slovakijoje paprašė 407.

Anksčiau Slovakijos ministras pirmininkas Eduardas Hegeris pareiškė, kad daugumai pabėgėlių Slovakija yra tranzito šalis. Jie stengiasi patekti į toliau vakaruose esančias Europos Sąjungos valstybes.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

13:41 Japonija pasmerkė "itin žiaurias" civilių mirtis prie Kijevo

Japonijos užsienio reikalų ministras Yoshimasa Hayashis pirmadienį pasmerkė „itin žiaurų" smurtą prieš civilius gyventojus netoli Kijevo, akivaizdžiai turėdamas omenyje žudynes Bučos mieste.

„Esu giliai sukrėstas žinios apie itin žiaurų smurtą prieš civilius gyventojus netoli Kijevo. Nekaltų civilių žudymas yra tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas ir yra nepriimtinas, todėl griežtai smerkiu šiuos veiksmus", - sakė jis žurnalistams per vizitą Lenkijos sostinėje.

13:11 Odesoje vėl atidarytas Graikijos konsulatas

Pirmadienį, kitą dieną po Rusijos pajėgų apšaudymo, vėl atidarytas Graikijos konsulatas Odesoje, pranešė konsulas, esantis pietvakarių Ukrainos uostamiestyje.

Konsulas Dimitrios Dohtsis, pranešdamas graikų radijo stočiai „Skai", kad „konsulatas vėl atsidarė", nurodė, kad Odesoje ir jos apylinkėse gyvena „didelė 2 500 graikų bendruomenė".

Šis žingsnis žengtas praėjus dienai po to, kai Graikijos užsienio reikalų ministras Nikos Dendias apsilankė Odesoje ir perdavė humanitarinę pagalbą.

Sekmadienį pirmą kartą per beveik dvi savaites Rusijos oro pajėgos smogė Odesai, akivaizdžiai taikydamosi į miesto infrastruktūrą. „Miesto puolimas yra nepriimtinas, tai karo nusikaltimas", - pareiškė N. Dendias.

13:04 Rusija „kategoriškai" atmeta kaltinimus dėl žudynių prie Kijevo

Kremlius pirmadienį atmetė kaltinimus, kad Rusijos pajėgos yra atsakingos už civilių gyventojų žudynes netoli Kijevo, ir pareiškė, kad lavonų nuotraukos yra „klastotės".

„Kategoriškai atmetame visus kaltinimus", - žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

12:09 ES skubiai rengia tolesnes sankcijas Rusijai

Europos Sąjunga (ES) „griežčiausiais įmanomais žodžiais" smerkia Ukrainos Bučos miestelyje įvykdytus žiaurumus ir skubia" rengia tolesnes sankcijas Rusijai. Tai pareiškė ES užsienio reikalų įgaliotinis Josepas Borrellis, kurį cituoja portalas „Sky News".

J. Borrellis bloko vardu paskelbė pranešimą, kuriame teigiama: „ES griežčiausiais įmanomais žodžiais smerkia Rusijos ginkluotųjų pajėgų įvykdytus žiaurumus daugelyje prieš tai okupuotų Ukrainos miestų. Šiurpūs daugelio civilių aukų bei civilinės infrastruktūros naikinimo vaizdai parodo tikrąjį Rusijos brutalaus agresijos karo prieš Ukrainą ir jos žmones veidą."

Pasak J. Borrellio, dėl šių žiaurumų atsakingos Rusijos valdžios institucijos. ES diplomatijos vadovas kartu išreiškė visapusišką ES paramą Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) inicijuotam tyrimui dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui, taip pat Jungtinių Tautų (JT) tyrimui.

J. Borrellis nurodė, kad už karo nusikaltimus atsakingi asmenys, įskaitant vyriausybės pareigūnus ir generolus, bus patraukti atsakomybėn. „ES toliau tvirtai palaikys Ukrainą ir skubos tvarka parengs tolesnes sankcijas Rusijai", - pridūrė jis.

11:12 Lenkijos premjeras ragina atlikti tarptautinį tyrimą dėl Ukrainoje įvykdyto „genocido akto"

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pirmadienį paragino atlikti tarptautinį tyrimą dėl to, ką įvardijo Rusijos karinių pajėgų Ukrainoje įvykdytu „genocido aktu".

„Siūlome steigti tarptautinę komisiją šiam genocido aktui tirti", - teigė M. Morawieckis, omenyje turėdamas civilių žudymus netoli sostinės Kijevo išsidėsčiusiame Bučos miestelyje.

10:48 Iš Ukrainos į Lenkiją jau pasitraukė beveik 2,5 mln. žmonių

Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos į Lenkiją jau pasitraukė 2 481 000 žmonių, Lenkijos sienos apsaugos tarnybą cituoja BBC.

Tačiau pastarosiomis savaitėmis atvykėlių skaičiai kur kas sumažėjo. Sekmadienį sieną kirto 22 300 žmonių - 6 proc. mažiau nei šeštadienį ir gerokai mažiau nei kovo 6-ąją, kai atvyko 142 300 pabėgėlių. Prieš karo pradžią Lenkijos sieną kasdien kirsdavo vidutiniškai po 16 800 žmonių.

Taip pat pranešama apie didėjančius į Ukrainą vykstančių žmonių skaičius. Pasak Lenkijos pasieniečių, nuo karo pradžios į Ukrainą iš Lenkijos išvyko 457 tūkst. žmonių, o vien sekmadienį tai padarė 15 tūkst. žmonių.

Kai kurie iš Ukrainos pasitraukę žmonės jau išvyko iš Lenkijos. Varšuvos universiteto migracijos tyrimų profesoriaus Maciejaus Duszczyko skaičiavimu, Lenkijoje liko apie 1,3-1,4 mln. žmonių iš Ukrainos.

10:15 Pirmadienį atidaromas Kijevą ir Černihovą jungiantis greitkelis

Nuo pirmadienio ryto veikiausiai vėl bus galima gabenti pagalbos krovinius tarp Ukrainos Kijevo ir Černihovo miestų.

10 val. vietos laiku abiem kryptimis atidaromas šiuos miestus jungiantis greitkelis, socialiniame tinkle „Telegram" paskelbė Černihovo srities gubernatorius Viačeslavas Čausas. Pasak jo, bus taikomas penkių tonų svorio limitas, o kai kur galimos spūstys.

Praėjusią savaitę po derybų su Ukraina Rusija sutiko gerokai sumažinti savo karinį aktyvumą prie Kijevo ir Černihovo. NATO ir Ukraina teigia, kad tai yra priedanga Rusijos karių pergrupavimui. Šį savaitgalį visą pasaulį apskriejo vaizdai iš Kijevo priemiesčio Bučos, kur po rusų karinių pajėgų pasitraukimo buvo aptikti šimtų civilių lavonai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusijos karius genocidu.

09:30 Meras: sunaikinta 70 proc. Černihovo

Po Rusijos kariuomenės atakų sunaikinta 70 proc. Ukrainos Černihovo miesto, teigia jo meras Vladyslavas Atrošenka.

„Padariniai yra rimti, kaip ir Bučoje ir Charkove bei galimai Mariupolyje", - V. Atrošenką cituoja portalas „Ukrajinska Pravda". Jis nurodė, kad dėl šildymo, miesto biudžeto ir vietos ekonomikos nerimauja tiek pat, kiek ir dėl oro antskrydžių.

Černihove esama daugybės viduramžių bažnyčių ir vienuolynų, Ukraina prieš karą siekė, kad miesto centras būtų įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą. Prieš Rusijos invaziją čia gyveno daugiau kaip 285 tūkst. žmonių.

09:25 D. Kuleba: planuojamos naujos ES sankcijos Rusijai - nepakankamos

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba mano, kad naujos ES sankcijos Rusijai bus „nepakankamos".

D. Kuleba teigė matęs planuojamą penktąjį ES baudžiamųjų priemonių projektą ir, pasak jo, „dabartinė jų formuluotė yra nepakankamas atsakas į Rusijos nusikaltimus ir Rusijos agresiją".

„ES sankcijos turi būti sugriežtintos", - sakė ministras sekmadienį tiesioginėje transliacijoje socialiniame tinkle „Twitter".

Jis ypač ragino įvesti embargą Rusijos naftai, dujoms ir anglims, uždaryti ES uostus Rusijos laivams bei prekėms ir pašalinti dar likusius Rusijos bankus iš SWIFT tarpbankinės komunikacijos sistemos.

D. Kuleba paragino ir Didžiojo septyneto (G7) šalis įgyvendinti tokias pat priemones.

„Pamatęs vaizdus iš Bučos, pagalvojęs apie visas Ukrainos civilių gyventojų kančias, negaliu mandagiai „raginti" ir „skatinti", galiu tik reikalauti", - sakė D. Kuleba.

08:57 Ukraina: Rusija pradėjo slaptą rezervistų mobilizaciją

Rusijos kariuomenė ir politinė vadovybė pradėjo slaptą rezervistų mobilizaciją. Tai, remdamasis Ukrainos kariuomenės generaliniu štabu, praneša portalas „Ukrinform".

Pasak generalinio štabo, renkantis kandidatus pirmenybė teikiama kovinės patirties turintiems asmenims. Mobilizacija apima eilinius, seržantus ir karininkus ir daugiausiai vykdoma Krasnodaro ir Permės kraštuose bei Dagestano, Ingušijos ir Kalmukijos respublikose.

Nustatyta, kad pagrindinis rezervistus motyvuojantis veiksnys - finansinės paskatos. Rusijos gyventojai laikosi nuomonės, kad karo Ukrainoje dalyviai gali pagerinti savo finansinę padėtį pasiimdami „trofėjų", t. y. plėšikaudami.

Generalinio štabo teigimu, Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovybė mobilizacijos metu tikisi pritraukti apie 60 tūkst. žmonių.

08:06 „Human Rights Watch" aptiko įrodymų apie karo nusikaltimus Ukrainoje

Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch" (HRW) sekmadienį paskelbė, kad aptiko įrodymų apie Rusijos kariuomenės įvykdytus karo nusikaltimus prieš Ukrainos civilius. Tai praneša portalas „Sky News".

HRW nurodė, kad tokių atvejų užfiksuota Černihove, Charkove ir Kijeve. „Šie atvejai prilygsta nenusakomam, tyčiniam žiaurumui ir smurtui prieš Ukrainos civilius", - teigė HRW Europos ir Vidurio Azijos padalinio vadovas Hughas Williamsonas ir pridūrė, kad jie turi būti tiriami kaip karo nusikaltimai.

Pasak H. Williamsono, tarp jų - vienas pakartotinio išprievartavimo atvejis, du egzekucijos atvejai ir dar keli neteisėto smurto ir grasinimų civiliams atvejai. „Kariai taip pat susiję su civilių turto plėšimu, įskaitant maistą, rūbus ir malkas. Tai įvykdę žmonės atsakingi už karo nusikaltimus", - pridūrė jis.

07:32 V. Zelenskis: žiaurumai Bučoje dar gali būti pranokti

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis baiminasi, kad Rusijos karių vis dar kontroliuojamose srityse „gali įvykti dar baisesnių dalykų" nei Bučoje.

„Nes toks yra į mūsų šalį įžengusios Rusijos kariuomenės būdas. Jie yra žvėrys, kurie nemoka elgtis kitaip", - sekmadienio vakarą vaizdo kreipimesi teigė V. Zelenskis. Jis tikino norįs, kad kiekvieno rusų kario motina pamatytų nužudytųjų lavonus Bučoje ir kituose Ukrainos miestuose.

„Kuo jie nusikalto? Kodėl jie buvo nužudyti? Kuo nusikalto vyras, gatve važiavęs dviračiu?" - klausė V. Zelenskis. - Kodėl buvo kankinami paprasti civiliai, gyvenę paprastame taikiame mieste? Kodėl moterys buvo smaugiamos, o iš jų ausų lupami auskarai? Kaip jie gali prievartauti moteris ir tada nužudyti jas jų vaikų akivaizdoje? Išniekinti jų kūnus net ir po jų mirties? Kodėl jie pervažiavo jų kūnus tankais? Ką Buča padarė Rusijai?"

Visą pasaulį apskriejo nuotraukos iš netoli Kijevo išsidėsčiusio nedidelio Bučos miestelio, kur po Rusijos karių pasitraukimo gatvėse buvo rasti daugybės civilių lavonai. Ukraina teigia, kad dėl to kalti miestą prieš tai okupavę Rusijos kariai. Maskva atsakomybės kratosi.

V. Zelenskis pridūrė, kad Bučoje turėtų apsilankyti buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir pažiūrėti į savo žlugusios politikos Rusijos atžvilgiu padarinius. „Kviečiu ponią A. Merkel ir poną N. Sarkozy atvykti į Bučą ir pažiūrėti, ką lėmė 14 metų vykdyta nuolaidžiavimo politika", - teigė V. Zelenskis.

2008 metais NATO šalys svarstė priimti Ukrainą į Aljansą, tačiau dėl Rusijos tokio žingsnio atsisakė.

06:32 Žiniasklaida: Odesoje nugriaudėjo dar keli sprogimai

Sekmadienio vakarą Ukrainos Odesos mieste nugriaudėjo dar keli sprogimai, praneša BBC.

Šio strategiškai svarbaus miesto vadovybė dar nepatvirtino šių vietos žiniasklaidos ir agentūros „Reuters" liudininko pranešimų.

Odesa sekmadienio rytą buvo apšaudyta raketomis. Pasak vieno Ukrainos pareigūno, šios raketos pataikė į „kritinę infrastruktūrą", tačiau žmonės nenukentėjo. Rusija vėliau pareiškė, kad šios atakos metu taikėsi į degalų talpyklas, kuriomis naudojosi Ukrainos karinės pajėgos.

06:18 Ukraina teigia, kad Rusijos kariai pradėjo trauktis iš Sumų

Rusijos kariai pradėjo trauktis iš Ukrainos Sumų srities, pranešė vietos pareigūnai.

Tačiau, pasak srities karinės administracijos vadovo Dmytro Žyvytskio, dar per anksti teigti, kad ji buvo išvaduota.

D. Žyvytskio teigimu, praėjusią savaitę čia buvo fiksuojamas didelis Rusijos kariuomenės buvimas ir įvykdyta daugybė atakų prieš civilius.

2022-04-03 ĮVYKIAI

20:11 V. Zelenskis apie rusų karius: žudikai, plėšikai ir skerdikai

Prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad 2008 metais įvykęs NATO aukščiausiojo lygio susitikimas galėjo užkirsti kelią dabartiniams Rusijos okupantų žiaurumams Ukrainoje.

Ukrainos vadovas Rusijos karius pavadino žudikais, plėšikais ir skerdikais, skelbia šalies naujienų agentūra „Ukrinform".

„Bukareštas, NATO aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracija. Balandžio 3 d. Lygiai prieš 14 metų. Tada buvo galimybė užkirsti kelią Rusijos atėjimui. Buča, Kijevo sritis. Dabar. Rusija atėjo", - feisbuke sekmadienį rašė V. Zelenskis.

„Rusų karių motinos turėtų tai pamatyti. Tik pažiūrėkite, kokius išperas užauginote. Žudikai, plėšikai, skerdikai", - Ukrainos vadovas kreipėsi į rusus jų kalba.

2008 metais NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Bukarešte darbotvarkėje buvo numatyta suteikti Ukrainai ir Gruzijai narystės veiksmų planą (MAP). Ukrainos vyriausybė tikėjosi gauti NATO MAP, tačiau taip neįvyko dėl dalies sąjungininkų prieštaravimo.

19:31 Kijevo regione rasta 410 civilių gyventojų kūnų

Sekmadienį Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova pranešė, kad neseniai iš Rusijos kariuomenės perimtame Kijevo regione aptikta 410 civilių gyventojų kūnų.

„Iš išlaisvintų Kijevo srities teritorijų išvežta 410 žuvusių civilių kūnų. Teismo medicinos ekspertai jau ištyrė 140 palaikų", - I. Venediktova sakė Ukrainos nacionalinei televizijai.

18:48 Pranešama apie dar vieną sprogimą netoli Belgorodo

Praėjus kelioms dienoms po sprogimų Rusijos naftos saugykloje netoli pietuose esančio Belgorodo, sekmadienį pranešta apie dar vieną sprogimą toje pačioje teritorijoje prie Ukrainos sienos.

„Pasigirdo sprogimas, tada ant žemės pažiro nuolaužos", - sekmadienį „Telegram" kanale rašė rajono administracijos vadovas Olegas Medvedevas.

O. Medvedevas nepateikė daugiau informacijos apie Tomarovkos kaime įvykusio incidento priežastis, tik pridūrė, kad aukų nebuvo, o nuolaužos bus išvežtos ir ištirtos.

Penktadienį, Rusijos teigimu, du Ukrainos koviniai sraigtasparniai įskrido į Rusijos oro erdvę ir atakavo naftos saugyklą. Ukraina savo ruožtu nepatvirtino, kad ataką surengė jos kariai.

18:19 Vokietijos kancleris paragino ištirti žiaurumus Bučoje, bet karo nusikaltimais jų nepavadino

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas apkaltino Rusijos kariuomenę įvykdžius žiaurius išpuolius prieš Ukrainos civilius ir paragino atlikti išsamų tyrimą.

„Reikalauju, kad tokioms tarptautinėms organizacijoms kaip Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas būtų sudaryta galimybė pasiekti šias teritorijas ir nepriklausomai dokumentuoti žiaurumus. Privalome principingai ištirti Rusijos kariuomenės įvykdytus nusikaltimus", - sekmadienį Berlyne sakė F. Scholzas.

„Nusikaltimus įvykdę asmenys, taip pat tie, kurie davė įsakymus, privalo būti patraukti atsakomybėn", - sakė kancleris, visgi susilaikydamas nuo termino „karo nusikaltimai".

Kijevo priemiestyje Bučoje, kurią vos prieš kelias dienas kontroliavo Rusijos kariškiai, buvo aptikta dešimtys nušautų civilių gyventojų ir masinė kapavietė.

17:01 NATO vadovas: tokių baisybių kaip Bučoje Europa jau seniai nematė

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad netoli Kijevo esančioje Bučoje užfiksuotos civilių žudynės yra pasibaisėtinos.

„Tokio žiaurumo prieš civilius gyventojus Europoje nematėme ne vieną dešimtmetį, tai pasibaisėtina ir visiškai nepriimtina", - J. Stoltenbergas teigė CNN, kalbėdamas apie iš Rusijos pajėgų atkovotame mieste rastus nužudytus civilius gyventojus.

Be to, NATO vadovas teigia nesantis „pernelyg optimistiškai nusiteikęs" dėl Rusijos tvirtinimų, kad jos kariai yra išvedami iš Ukrainos sostinės.

„Tai, ką matome, nėra išvedimas. Matome, kad Rusija pergrupuoja savo karius, - jis sakė CNN.

„Jokiu būdu neturėtume būti pernelyg optimistiški, nes išpuoliai tęsis. Taip pat esame susirūpinę dėl galimo išpuolių suintensyvėjimo", - pridūrė J. Stoltenbergas.

16:39 D. Kuleba pakvietė TBT atstovus į Bučą surinkti įrodymus apie Rusijos karo nusikaltimus

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) ir kitų tarptautinių organizacijų misijas kuo greičiau atvykti į Bučą ir kitus Kijevo priemiesčius, kad juose surinktų įrodymus apie rusų įvykdytus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, skelbia šalies naujienų agentūra „Ukrinform".

Tai ministras pareiškė sekmadienį, duodamas interviu britų radijui „Times Radio".

„Raginu TBT ir tarptautines organizacijas pasiųsti savo misijas į Bučą ir kitus išlaisvintus Kijevo srities miestus ir kaimus, kuriuose bendradarbiaujant su Ukrainos teisėsaugos institucijomis kuo skubiau būtų surinkti visi Rusijos karo nusikaltimų įrodymai", - sakė D. Kuleba.

Ministras pridūrė, kad Ukrainos užsienio reikalų ministerija jau išsiuntė atitinkamą prašymą TBT.

„Rusija yra blogiau nei ISIS", - sakė jis, pabrėždamas, kad nusikaltėlių patraukimas atsakomybėn tapo jo gyvenimo tikslu.

15:56 Kremlius tikina, kad Rusijos izoliuoti neįmanoma

Kremlius pareiškė, kad, nors Vakarai Maskvai įveda vis daugiau ir daugiau naujų sankcijų, visiškai izoliuoti Rusijos esą neįmanoma.

„Visiško vakuumo ar Rusijos izoliavimo negali būti, nes šiuolaikiniame pasaulyje tai būtų technologiškai neįmanoma", - Rusijos valstybinei televizijai sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Anot jo, pasaulį sudaro ne tik Europa, tad „anksčiau ar vėliau turėsime užmegzti dialogą, nepriklausomai nuo to, ar kai kurie asmenys užjūryje to norėtų, ar ne".

Kalbėdamas apie potencialų Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą, D. Peskovas pareiškė, kad tai būtų „hipotetiškai įmanoma", tačiau tam reikėtų rašytinio dokumento, dėl kurio abi pusės susitartų taikos derybose.

Kad toks susitikimas įvyktų, pasak D. Peskovo, delegacijos turėtų parengti „konkretų dokumentą". „Ne kažkokį idėjų rinkinį, o konkretų rašytinį dokumentą", - paaiškino Kremliaus atstovas.

15:12 Ukrainos pajėgos vėl kontroliuoja Pripetę ir sienos su Baltarusija ruožą

Ukrainos ginkluotosios pajėgos susigrąžino Prypetės miesto ir sienos su Baltarusija ruožo kontrolę.

Apie tai skelbia valstybinė naujienų agentūra „Ukrinform", kuri remiasi atitinkamu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pranešimu feisbuke.

„Toliau vykdome kovines užduotis", - sakoma armijos pranešime.

„Ukrinform" taip pat informuoja, kad, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo vasario 24 d. iki balandžio 3 d. Rusija Ukrainoje prarado maždaug 18 tūkst. karių.

14:17 Jungtinė Karalystė: rusų karių išpuoliai prieš civilius Ukrainoje turi būti ištirti kaip karo nusikaltimai

Daugėjant įrodymų apie žvėrišką Rusijos karių elgesį Irpino ir Bučos miestuose Ukrainoje, tokie išpuoliai prieš civilius gyventojus turi būti tiriami kaip karo nusikaltimai, pareiškė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrė.

Užsienio reikalų ministrė Liz Truss pareiškime teigė, kad Londonas mato „vis daugiau įrodymų apie pasibaisėtinus okupacinių pajėgų veiksmus tokiuose miestuose kaip Irpinė ir Buča".

L. Truss tvirtina, kad Rusijos karių „beatodairiški išpuoliai prieš nekaltus civilius gyventojus per neteisėtą ir nepateisinamą Rusijos invaziją į Ukrainą turi būti tiriami kaip karo nusikaltimai".

„Neleisime Rusijai ciniška dezinformacija slapstyti savo dalyvavimą šiuose žiaurumuose", - sakė D. Truss, pridėdama, kad Jungtinė Karalystė „visapusiškai rems visus Tarptautinio baudžiamojo teismo atliekamus tyrimus".

Ministrė taip pat paragino dar labiau sugriežtinti sankcijas Rusijai.Šeštadienį britų premjeras Borisas Johnsonas tviteryje pranešė, kad šalis toliau didins karinę, ekonominę ir diplomatinę paramą Ukrainai, įskaitant tolesnį sankcijų Rusijai griežtinimą.

11:34 Maskva malšina optimizmą dėl Ukrainos ir Rusijos prezidentų susitikimo

Maskva malšina viltis, kad netrukus galėtų įvykti prezidentų Vladimiro Putino ir Volodymyro Zelneknskio susitikimas derybose dėl karo užbaigimo.

Rusijos derybininkas Vladimiras Medinskis sekmadienį naujienų agentūrai „Interfax" sakė, kad dar daug ką reikia nuveikti.

"Aš, deja, nesu toks optimistiškas kaip D. Arachamija", - sakė V. Medinskis. Kiek anksčiau vyriausiasis Ukrainos derybininkas Davidas Arachamija šalies televizijoje kalbėjo apie galimai netrukus įvyksiantį abiejų prezidentų susitikimą.

Pasak D. Arachamijos, atitinkamų dokumentų rengimas jau pasistūmėjo į priekį tiek, kad „galimos tiesioginės abiejų valstybių vadovų derybos".

Tačiau rusų vyriausiasis derybininkas pabrėžia, kad jo valstybės pozicija dėl Krymo ir Donbaso nesikeičia.

Maskva reikalauja, kad Ukraina atsisakytų narystės NATO siekio ir pripažintų separatistinius regionus Rytų Ukrainoje nepriklausomomis valstybėmis, o 2014 metais aneksuotą Krymą - Rusijos dalimi.

11:06 Ukrainos ambasadorius: Vokietijos prezidentas puoselėja kontaktų voratinklį Rusijoje

Ukrainos ambasadorius Berlyne Andriyus Melnykas pareiškė, kad Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris yra įtartinai artimas Rusijai.

„F. W. Steinmeieriui santykiai su Rusija buvo ir tebėra fundamentalūs, netgi šventi, kad ir kas benutiktų", - ambasadorius sakė Vokietijos laikraščiui „Tagesspiegel".

A. Melnykas priminė, kad, Rusijos prezidento Vladimiro Putino nuomone, nėra ukrainiečių tautybės, kalbos ir kultūros, todėl esą nėra ir valstybės. „Panašu, kad F. W. Steinmeieris pritaria minčiai, jog ukrainiečiai iš tikrųjų nėra tauta", - pridūrė ambasadorius.

Pasak A. Melnyko, Vokietija vis dar turi pernelyg daug interesų Rusijoje, pavyzdžiui, priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų, naftos ir anglių, o dėl to iš dalies kaltas Vokietijos prezidentas, kuris anksčiau ėjo vicekanclerio bei užsienio reikalų ministro pareigas.

„Jis per pastaruosius dešimtmečius užmezgė ištisą ryšių su Rusija voratinklį. Į jį įsipainiojo daugybė valdininkų, kurie dabar daro įtaką valdančiajai koalicijai", - teigia Ukrainos atstovas. Kaip tokių įsipainiojusių žmonių pavyzdį jis nurodė dabartinio Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo patarėją užsienio politikos klausimais Jensą Plötnerį ir Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorių Andreasą Michaelisą. Be to, esą įsipainioję ir daugybė svarbių Vokietijos ambasadorių.

Ukrainos ambasadorius A. Melnykas boikotavo neseniai Vokietijos prezidento inicijuotą solidarumo su Ukraina koncertą. „Mano supratimu, tas koncertas buvo aiškus signalas Maskvai, galbūt net pademonstravimas V. Putinui, kad prezidentas esą čia tvirtai laikosi savo", - sakė diplomatas.

10:21 Britai atsiųs ginklų Odesos pakrantei apsaugoti

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas planuoja tiekti Ukrainai ginklus, kuriais būtų sutrukdyta Rusijos planams okupuoti pietinę šalies dalį iš jūros.

Apie tai skelbia Ukrainos naujienų portalas „Ukrinform", remdamasis „The Sunday Times" informacija.

Jungtinė Karalystė nori aprūpinti Ukrainą priešlaivinėmis raketomis, kad būtų „atlaisvinti" pakrantės miestai, kuriuos rusų kariai dabar bombarduoja iš jūros, teigia „Ukrinform".

Anot B. Johnsono, planuojama tiekti ginklus Ukrainai tam, kad nebūtų leista okupantams toliau veržtis į Odesą.

Britai anksčiau Ukrainai perdavė savo prieštankines raketas NLAW Kijevui ginti.

09:15 V. Putinas ir V. Zelenskis galėtų susitikti netolimoje ateityje, teigia Ukrainos derybininkas

Jau ne vieną savaitę tęsiantis Rusijos ir Ukrainos atstovų deryboms dėl karo nutraukimo, Kijevas teigia, kad pasirodė pirmieji teigiami signalai.

Ukrainos ir Rusijos prezidentai Volodymyras Zelenskis bei Vladimiras Putinas gali jau netrukus susitikti, šeštadienį valstybinei televizijai pareiškė vyriausiasis Ukrainos derybininkas Davidas Arachamija.

Pasak politiko, atitinkamų dokumentų rengimas jau pasistūmėjo į priekį tiek, kad „galimos tiesioginės abiejų valstybių vadovų derybos". Tiesa, D. Arachamija nepateikė detalesnės informacijos apie derybų eigą.

„Šiuo metu mūsų užduotis yra parengti galutinę dokumentų versiją ir susitarti dėl neišspręstų klausimų, kad būtų galima suderinti prezidentų susitikimą", - sakė D. Arachamija. Anot jo, toks susitikimas greičiausiai būtų surengtas Turkijoje: Ankaroje arba Stambule.

08:16 Ankstų sekmadienio rytą Odesoje pasigirdo sprogimų serija

Ankstų sekmadienio rytą Ukrainos pietvakariuose esančiame Odesos mieste nugriaudėjo keli sprogimai. Juos užfiksavo naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Apie 6 val. vietos laiku nugriaudėję sprogimai sukėlė mažiausiai tris juodų dūmų stulpus su aiškiai matomomis liepsnomis. Manoma, kad sprogimai įvyko pramoninėje strateginio Juodosios jūros uosto dalyje.

2022-04-02 ĮVYKIAI

21:50 Gynybos ministerija: perimta „visos Kijevo srities" kontrolė

Ukrainos pajėgos, pasak Ukrainos gynybos viceministrės Hannos Malyar, perėmė visos Kijevo srities kontrolę. „Visa Kijevo sritis išvaduota iš okupantų", - rašė ji feisbuke. Tai apima ir Irpinės, Bučos bei Hostomelio miestus.

21:39 Šimtams civilių nuosavais automobiliais pavyko evakuotis iš Mariupolio

Tūkstančiams žmonių, vyriausybės Kijeve duomenimis, šeštadienį pavyko ištrūkti iš apsiaustų miestų. 765 civiliai nuosavais automobiliais paliko Mariupolio uostamiestį šalies pietryčiuose, „Telegram" kanale pranešė vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Beveik 500 civilių pabėgo iš Berdiansko miesto. Žmonių iš šių abiejų miestų tikslas yra Zaporižia. Be to, iš Berdiansko pajudėjo dešimt autobusų. Sekmadienį evakuacija čia turėtų tęstis, teigė I. Vereščuk.

Žmonės esą išgelbėti ir iš Severodonecko bei Lisičansko miestų Luhansko srityje šalies rytuose. „Dirbame toliau", - rašė vicepremjerė.

20:12 Rusija skelbia atakavusi karinį aerodromą Poltavoje

Rusijos karinės pajėgos skelbia atakavusios karinį aerodromą Ukrainos Poltavos srityje. Per ataką sunaikinta kovinių sraigtasparnių ir lėktuvų, šeštadienį Maskvoje pranešė Gynybos ministerija. Be to, centrinėje dalyje esančiame regione esą apšaudytos degalų saugyklos ir ginklų sandėliai.

Netoli Lozovos ir Pavlohrado geležinkelių stočių sunaikinta šarvuočių, amunicijos ir degalų cisternų, sakoma toliau pranešime. Šių duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.

20:03 Nepaisant karo, tūkstančiai ukrainiečių grįžta į gimtinę

Nepaisant vykstančio karo, tūkstančiai ukrainiečių iš užsienio grįžta į gimtinę. Vien tik Lvovo srityje Vakarų Ukrainoje per 24 valandas 19 000 žmonių kirto sieną, šeštadienį feisbuke rašė vietos karinis vadas Maksimas Kozyckis. Atvykusiųjų buvo daugiau nei išvykusiųjų (14 000).

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną į šalį atvyko 556 000 žmonių. Daugiau kaip 1,3 mln. ukrainiečių per Lvovą paliko Ukrainą, teigė M. Kozyckis.

JT vertinimu, nuo karo pradžios iš Ukrainos į užsienį pabėgo 4,02 mln. žmonių.

Ne visi ukrainiečiai palieka gimtinę. Dalis jų saugios vietos ieško šalies regionuose, kuriuose karo veiksmai nevyksta. Į Lvivą pabėgo 276 000 žmonių, rašė karinis vadas.

19:49 V. Zelenskis: rusų pajėgos pasitraukdamos užminuoja teritorijas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino rusų pajėgas užminuojant teritorijas. Šalies šiaurėje Rusijos kariai atsitraukė - „lėtai, tačiau pastebimai", sakė jis vaizdo žinutėje, praneša agentūra „Reuters".

Anot prezidento, kai kur kariai išstumiami per mūšius, kai kur traukiasi patys. „Jie užminavo šią teritoriją. Namai užminuoti, įranga užminuota, net lavonai", - kalbėjo V. Zelenskis.

Pasak prezidento, daroma viskas, kad teritorija vėl būtų saugi. Namus palikusiems gyventojams jis patarė kol kas negrįžti.

19:34 Rusų pajėgoms pasitraukus iš Kijevo priemiesčio, rasta mažiausiai 20 kūnų

Rusijos daliniams pasitraukus iš Kijevo Bučos priemiesčio, čia rasta mažiausiai 20 žmonių kūnų. Žuvusieji, vilkėję civiliais rūbais, rasti vienoje gatvėje, šeštadienį pasakojo AFP reporteris. Vieno vyro rankos buvo surištos. Kito žuvusiojo galvoje buvo didelė žaizda.

Vyrų kūnai gulėjo kelių šimtų metrų atstumu gatvėje gyvenamojoje teritorijoje į šiaurės vakarus nuo sostinės esančiame priemiestyje. Dviejų žmonių palaikai rasti šalia dviračių, vieno - prie automobilio.

19:24 Ukrainos prezidento patarėjas: „priešas" mėgina paversti Černihovą antruoju Mariupoliu

Rusijos karinės pajėgos, Ukrainos duomenimis, savo atakas koncentruoja į rytuose esančias teritorijas. Oro antskrydžiai vykdomi prieš Mariupolio, Charkovo, taip pat Černihovo miestus, šeštadienį per valstybinę televiziją sakė prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius. Atakos esą nukreiptos ne tik prieš ginklų pramonę, bet ir prieš gyvenamąsias teritorijas. To nepriklausomai patikrinti negalima.

„Priešas" mėgina Černihovą paversti antruoju Mariupoliu, sakė O. Arestovyčius. Mariupolio uostamiestis praėjusiomis savaitėmis buvo smarkiai sugriautas. Tačiau Černihovą dar galima pasiekti sausumos keliu. „Gyventojai gali palikti miestą", - teigė patarėjas. Anot jo, ir toliau smarkių mūšių tikimasi Rytų Ukrainoje.

Tuo tarpu šiaurėje ir šiaurės rytuose rusų kariai esą nustumti valstybinės sienos link. Ukrainos daliniai apie Kijevą atsikovojo daugiau kaip 30 kaimų.

Sumų srities Ukrainos šiaurės rytuose administracijos vadovas Dmytras Šyvyckis „Telegram" kanale rašė, kad rusų kariai į Rusiją transportuoja karinę techniką.

17:09 Lenkija reikalauja griežtesnių sankcijų Rusijai

Lenkija ragina griežtinti ES sankcijas Rusijai. Dabartinių baudžiamųjų priemonių, pasak ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio, nepakanka. Susitikime su Europos Parlamento pirmininke Roberta Metsola pabėgėlių priėmimo centre Lenkijoje jis šeštadienį atkreipė dėmesį į tai, kad Rusijos rublio kursas vėl pasiekė iki invazijos buvusį lygį.

„Tai reiškia, kad visos ekonominės priemonės - mikro- ir makroekonominės, finansinės, biudžetinės ir monetarinės - nesuveikė taip, kaip norėjo kai kurie politikai", - sakė M. Morawieckis. Kai kuriose ES šalyse dėl ekonomikai patiriamo spaudimo esą net kalbama apie santykių su Rusija normalizavimą. Tai Lenkijos premjeras kategoriškai atmetė.

M. Morawieckis pabrėžė, kad „nebus grįžimo į normalumą" kol Ukrainos laisvei ir suverenumui kils grėsmė. Todėl esą reikia „realių sankcijų Rusijai".

Kartu premjeras sakė, kad reikia daugiau ES pinigų Ukrainos karo pabėgėliams priėmimo centruose paremti. Lenkijoje šiuo metu yra per 2,4 mln. pabėgėlių iš Ukrainos.

ES, kaip ir kitos Vakarų šalys, po Rusijos invazijos į Ukrainą įvedė Maskvai beprecedentes sankcijas.

16:50 Rusija grasina nutraukti bendradarbiavimą kosmose

Maskva pagrasino nutraukti bendradarbiavimą Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), jei JAV ir kitos Vakarų šalys neatšauks sankcijų Rusijai. Vadovybė Maskvoje netrukus pasiūlys konkrečius bendradarbiavimo nutraukimo terminus, šeštadienį „Telegram" kanale pareiškė Rusios kosmoso agentūros „Roskosmos" vadovas Dmitrijus Rogozinas. Tada atitinkami laiškai bus išsiuntinėti JAV, Kanados, Japonijos ir ES kosmoso agentūroms.

Visavertis normalių santykių atkūrimas tarp TKS partnerių „galimas tik visiškai ir besąlygiškai atšaukus neteisėtas sankcijas", pabrėžė D. Rogozinas.

Tarptautinė kosminė stotis yra JAV, Kanados, Japonijos, Europos kosmoso agentūros ir Rusijos bendras projektas.

D. Rogozinas paskelbė ir NASA bei Europos kosmoso agentūros (ESA) vadovų atsakymus į reikalavimus atšaukti sankcijas Rusijos kosmoso pramonės įmonėms. NASA vadovas Bilas Nelsonas rašė, kad bendradarbiavimas su Rusija orbitinėje stotyje turi būti tęsiamas. NASA esą kreipsis į JAV valdžios institucija, ieškodamos paprastesnių sprendimų dėl rusų įmonių, kurioms taikomis sankcijos, įskaitant kosminės raketos „Progress" gamintoją. „Tolesnė saugi ir sėkminga TKS eksploatacija Jungtinėms Valstijoms yra prioritetas", - rašė B. Nelsonas.

Tuo tarpu ESA vadovas Josefas Aschbacheris, anot D. Rogozino, pasielgė kaip „paštininkas". Jis „Roskosmos" laišką išsiuntinėjo ES narėms. Rusija esą dabar turi laukti, kol visos ES šalys pareikš savo nuomonę. Iki tol TKS „gali mirti natūralia mirtimi", - pareiškė D. Rogozinas.

14:44 Popiežius pasmerkė karą Ukrainoje, tačiau konkrečiai V. Putino neminėjo

Popiežius Pranciškus pasmerkė karą Ukrainoje, tačiau vengė tiesiogiai kritikuoti Rusiją. Pradėdamas savo viešnagę Maltoje, Katalikų bažnyčios vadovas šeštadienį sostinėje Valetoje sakė, kad iš Europos Rytų atslinko „karo tamsa". „Keli galingieji" vėl kursto konfliktus. Tačiau 85-erių pontifikas, kaip jau ir anksčiau, konkrečiai neįvardijo nei Rusijos, nei jos prezidento Vladimiro Putino.

„Manėme, kad invazijos iš kitų šalių, brutalūs gatvių mūšiai ir branduolinė grėsmė yra tamsūs tolimos praeities prisiminimai", - sakė popiežius savo kalboje diplomatams. „Tačiau šaltas karo vėjas, nešantis tik mirtį, sugriovimus ir neapykantą, įžūliai užgriuvo daugelio gyvenimus ir dienas", - teigė jis. Pasak popiežiaus, liūdna matyti, kaip keli galingieji ieško erdvės ir įtakos zonų.

Pranciškus šeštadienį atvyko į Maltą, kur viešės dvi dienas. Skrydžio metu jis, atsakydamas į atitinkamą žurnalisto klausimą, patvirtino svarstąs vykti į Kijevą.

14:22 Kijevas: rusų pajėgos „greitai" traukiasi Ukrainos šiaurėje

Ukrainos vyriausybė teigia stebinti „greitą" Rusijos ginkluotųjų pajėgų pasitraukimą šalies šiaurėje. Užpuolikai atsitraukia Kijevo ir Černihovo regionuose, šeštadienį sakė prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Michailas Podoliakas. Maskvos tikslas esą akivaizdus: Rusija nori savo dalinius atitraukti „į rytus ir pietus ir čia išlaikyti didelių užimtų teritorijų kontrolę".

Rusijos pusė savaitės pradžioje per pokalbius Stambule pažadėjo sumažinti savo karinį aktyvumą prie Kijevo ir Černihovo, ir tai pateikė kaip nuolaidą derybose.

Maskvos tikslas yra „įsitvirtinti rytuose ir pietuose ir griežtai diktuoti savo sąlygas", sakė M. Podoliakas. Ukrainai, anot jo, dabar reikia „sunkiosios ginkluotės", kad kariai galėtų pasiekti užimtas teritorijas šiuose regionuose ir kiek įmanoma toliau išstumti rusus.

12:25 Naujos ES sankcijos neapims Rusijos energetikos sektoriaus

Europos Sąjunga (ES), pasak ekonomikos komisaro Paolo Gentilonio, rengia naujas sankcijas Rusijai. Tačiau jos neapims energetikos sektoriaus, komisarą cituoja agentūra „Reuters".

Kartu P. Gentilonis pareiškė, kad dėl karo ekonomikos augimas ES gali būti mažesnis. Ligšiolinės prognozės, kad ekonomika augs 4 proc., yra pernelyg optimistinės ir neišsipildys, sakė jis. Tačiau komisaras patikino, kad recesija negresia.

12:17 Rusija skelbia sunaikinusi dar dešimtis karinių objektų Ukrainoje

Rusija, Gynybos ministerijos Maskvoje duomenimis, per naujas raketų atakas Ukrainoje sunaikino dar dešimtis karinių objektų. Netoli pramoninio Kremenčuko miesto, esančio už 300 km į pietryčius nuo sostinės Kijevo, šeštadienio rytą sunaikinta benzino ir dyzelino saugykla. Iš šios saugyklos buvo tiekiami degalai Ukrainos pajėgoms šalies centrinėje ir rytinėje dalyse, sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

Be to, iš rikiuotės išvesti du kariniai aerodromai - netoli Poltavos miesto ir netoli Dnipro. Iš viso per parą sunaikinti 67 kariniai objektai, įskaitant amunicijos sandėlį, sakė generolas majoras. Taip pat esą numušti du „Mi-24" tipo koviniai sraigtasparniai bei 24 dronai. Šių duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.

Pasak I. Konašenkovo, raketos leidžiamos iš karo laivų ir lėktuvų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24-ąją pradėtą invaziją, be kita ko, argumentavo siekiu demilitarizuoti Ukrainą.

11:09 Ukrainos pajėgos su britų gynybine sistema numušė Rusijos sraigtasparnį

Ukrainos kariuomenė, anot britų žiniasklaidos, su britų oro gynybos sistema „Star-Streak" numušė Rusijos sraigtasparnį. Apie tai rašo britų leidinys „The Times". Nuo penktadienio tviteryje plinta atitinkamas vaizdo įrašas. Šaltiniai britų Gynybos ministerijoje patvirtino įrašo autentiškumą.

Anot duomenų, sraigtasparnis buvo numuštas Luhansko regione. Pasak Gynybos ministerijos, minėtą sistemą ukrainiečiai naudoja tik savaitę laiko. Kartu su kitomis kovinėmis priemonėmis „Star-Streak" kovą Didžiosios Britanijos buvo perduota Ukrainai. Londono laikraštis „Independent" cituoja britų karius, anot kurių, ši gynybinė sistema yra „labai galingas oro gynybos ginklas", kuris ypač efektyvus prieš sraigtasparnius.

09:16 Naktį raketomis apšaudyti keli pietiniai Ukrainos miestai

Rusijos pajėgos naktį į šeštadienį, Ukrainos duomenimis, raketomis apšaudė kelis miestus šalies pietuose. Dnipre nugriaudėjo du ar trys smarkūs sprogimai, pranešė portalas „Ukrajinska Pravda", remdamasis srities administracija.

Raketomis apšaudytos ir Kryvyj Riho apylinkės. Užsiliepsnojo degalinė, pranešė vietos karinės administracijos vadovas Oleksandras Vikulis. Jo duomenimis, rusai naudojo „Grad" tipo raketų sistemas. Šių duomenų nepriklausomai patikrinti negalima.

O. Vikulis pabrėžė, kad Kryvyj Riho apskritis ir Dnipropetrovsko administracinė sritis stabiliai yra Ukrainos pajėgų rankose.

Rusų daliniai, Ukrainos duomenimis, raketomis taip pat apšaudė vieną miestą netoli Odesos. Rusai iš 2014 metais aneksuoto Krymo pusiasalio paleido tris „Iskander" raketas, penktadienio vakarą „Telegram" kanale rašė regiono administracijos vadovas Maksymas Marčenka. Yra sužeistųjų. Detalių jis neminėjo.

Odesa su savo uostu laikoma strategiškai svarbiu miestu. Antradienį buvo smarkiai apšaudomas už 130 km į šiaurės rytus esantis Mykolajivas, kuris iki šiol rusų daliniams blokuoja sausumos kelią į Odesą.

08:55 Bulgarija išsiunčia dar vieną šnipinėjimu kaltinamą rusų diplomatą

Bulgarija išsiunčia iš šalies dar vieną Rusijos diplomatą, kaltinamą šnipinėjimu. Prokuratūra pradėjo tyrimą prieš Rusijos ambasados pirmąjį sekretorių dėl neteisėtos žvalgybinės veiklos, penktadienį pranešė Bulgarijos užsienio reikalų ministerija. Jam nurodyta per 72 valandas palikti šalį.

Jau prieš dvi savaites Bulgarija dėl įtarimų šnipinėjimu išsiuntė iš šalies 10 Rusijos diplomatų.

Be Bulgarijos pastaruoju metu ir kitos šalys, įskaitant JAV, Nyderlandus ir Lenkiją išsiuntė rusų diplomatus.

08:47 Ukraina sulaikė pabėgti mėginusį atsargos generolą majorą

Ukrainos pasienyje sulaikytas slaptosios tarnybos (SBU) atsargos generolas majoras, mėginęs neteisėtai palikti šalį. Pasienyje su Vengrija generolas penktadienį pateikė suklastotus dokumentus, pranešė Ukrainos valstybinis tyrimų biuras.

Vaizdo įraše naktį į penktadienį prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad atėmė karinius laipsnius iš dviejų SBU brigados generolų. Jis nedetalizavo, kuo prasikalto aukšti žvalgybininkai. Vienas jų pastaruoju metu buvo SBU vadas Rusijos pajėgų okupuotoje Chersono srityje Pietų Ukrainoje.

„Neturiu laiko užsiimti su išdavikais", - sakė V. Zelenskis. Kartu jis gyrė kitų SBU pareigūnų darbą Rusijos pradėtame kare.

08:16 Pranešama, kad Rytų Ukrainos Rubižnės miesto meras perbėgo į separatistų pusę

Rytų Ukrainos Rubižnės miesto meras, prorusiškų separatistų duomenimis, perbėgo į jų pusę. Meras Serhijus Chortyvas paragino ukrainiečių pajėgas sudėti ginklus, penktadienio vakarą pranešė separatistų naujienų agentūra „Lug-Info".

Vaizdo įraše S. Chortyvas kartojo Maskvos tezę, kad Ukraina vykdo rusakalbių gyventojų genocidą. Nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis įrašas darytas. Rubižnė yra aštuntas pagal dydį Luhansko administracinės srities miestas. Prieš karą jis turėjo apie 60 000 gyventojų. Miestas iki šiol nebuvo separatistų rankose.

Kai 2014 metais prasidėjo Rusijos kurstoma Rytų Ukrainos separatistų kova prieš vyriausybę Kijeve, daug vietos politikų perbėgo į jų pusę. Tuo tarpu dabartiniame kare dauguma vietos ir regionų administracijų palaiko Kijevą. Tai gali būti viena sėkmingo Ukrainos priešinimosi priežasčių.

8:01 Pentagonas: Ukrainai bus perduota ginklų už dar 300 mln. dolerių

JAV gynybos departamentas ketina perduoti Ukrainai ginklų už dar 300 mln. dolerių (270 mln. eurų). Tai, be kita ko, bus įvairūs dronai, raketų sistemos, šarvuoti automobiliai, amunicija, naktinio matymo įranga, saugios ryšių sistemos, kulkosvaidžiai, taip pat medicinos prekės, pranešė Pentagonas.

JAV vyriausybė nuo Rusijos invazijos pradžios pažadėjo Ukrainai karinės paramos ir ginklų už 1,65 mlrd. dolerių. Nuo praėjusių metų pradžios JAV paramos suma siekia 2,3 mlrd. dolerių.

Tačiau naujos ginklų siuntos, apie kurią dabar paskelbė Pentagonas, pristatymas šiek tiek užtruks. Tai yra ne JAV jau turimų ginklų ir sistemų perdavimas, o užsakymai gamintojams.

Šis žingsnis yra „pradžia proceso, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos įgytų naujų pajėgumų", - sakoma Pentagono pranešime. Paraleliai toliau bendradarbiaujama su sąjungininkais, kad Ukrainą pasiektų naujos ginkluotės siuntos. „JAV ir toliau darys viską, kad paremtų Ukrainos pajėgas, susidūrusias su Rusijos agresija", - pareiškė Pentagonas.

7:44 Daugiau kaip 3 000 žmonių pavyko ištrūkti iš Mariupolio

Iš apsiausto Ukrainos Mariupolio miesto, prezidento Volodymyro Zelenskio duomenimis, pavyko evakuoti daugiau kaip 3 000 žmonių. „Šiandien trijuose regionuose buvo humanitariniai koridoriai: Donecke, Luhanske ir Zaporožėje, - sakė V. Zelenskis naktį į šeštadienį paskelbtame vaizdo įraše. - Mums pavyko išgelbėti 6 266 žmones, tarp jų - 3 071 iš Mariupolio".

Prezidentas nepasakė, ar žmonės iš Mariupolio buvo išvežti tiesiai iš rusų pajėgų apgulto miesto, ar jie pirmiausiai patys ištrūko iš Mariupolio ir tada buvo nugabenti į saugią vietą.

Penktadienio vakarą dešimtys autobusų su civiliais iš Mariupolio ir kitų miestų atvyko į už 220 km esančią Zaporožę. Žmonės iš Mariupolio pradžioje patys pabėgo į Rusijos kariuomenės užimtą Berdianską, iš kur juos paėmė vilkstinė.

Vicepremjerės Irynos Vereščiuk duomenimis, 42 autobusai buvo pasiruošę išvežti žmones iš Mariupolio. AFP reporteris Zaporožėje sakė matęs apie 30 autobusų.

Mariupolis daug savaičių yra apšaudomas rusų pajėgų. Ukrainos duomenimis, čia nuo karo pradžios žuvo mažiausiai 5 000 žmonių. Smarkiai sugriautame mieste dar yra apie 160 000 civilių. Humanitarinė padėtis čia katastrofiška.

2022-04-01 ĮVYKIAI

19:50 Raudonasis Kryžius: vykdyti evakuaciją iš Mariupolio penktadienį buvo „neįmanoma"

Raudonasis Kryžius pranešė, kad komanda, kurią penktadienį išsiuntė padėti evakuoti tūkstančius civilių gyventojų iš Mariupolio, buvo priversta apsisukti, nes dėl susidariusių sąlygų buvo „neįmanoma tęsti evakuacijos".

„Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto komanda, kurią sudaro trys transporto priemonės ir devyni darbuotojai, šiandien nepasiekė Mariupolio ir negalėjo evakuoti civilių gyventojų", - sakoma Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto pareiškime.

Šeštadienį vėl bus bandoma organizuoti saugų civilių gyventojų išvykimą iš Mariupolio, priduriama jame.

19:40 ES įspėja Kiniją neremti Rusijos

Europos Sąjunga (ES) įspėjo Kiniją dėl paramos Rusijai apeinant sankcijas. „Tai labai pakenktų Kinijos įvaizdžiui čia, Europoje", ir paveiktų jos ekonominius santykius su Europa, po virtualaus viršūnių susitikimo su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

„Mes aiškiai pasakėme, kad Kinija bent jau neturėtų kištis į sankcijas", kurias ES įvedė Rusijai po jos invazijos į Ukrainą, pridūrė ji. „Verslas labai įdėmiai seka įvykius ir vertina šalių pozicijas", įspėjo Komisijos pirmininkė. Nuo Pekino pozicijos konflikte „žinoma", kad priklausys ilgalaikiai investiciniai sprendimai.

Ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis įspėjo dėl ekonominių padarinių: „Mes labai tikimės, kad Kinija paisys savo tarptautinio įvaizdžio ir ekonominių santykių tarp Kinijos ir ES svarbos".

U. von der Leyen, be to, paragino Kinijos vyriausybę pareikalauti Rusijos nutraukti karą Ukrainoje. „Kinija turi įtakos Rusijai, ir todėl mes tikimės, kad Kinija supras savo atsakomybę dėl šio karo užbaigimo", - pabrėžė Komisijos vadovė.

Ukrainos karas smarkiai temdo Briuselio ir Pekino santykius. Vadovybė Pekine iki šiol nepasmerkė Rusijos karo Ukrainoje.

19:00 J. Bidenas: 30 šalių kartu su JAV atvėrė strategines naftos atsargas

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė, kad daugiau kaip 30 šalių prisijungė prie JAV ir atvėrė nacionalines naftos atsargas, siekiant stabilizuoti pasaulio energijos rinkas, kurias sukrėtė Rusijos pradėtas karas Ukrainoje.

„Šį rytą daugiau kaip 30 šalių iš viso pasaulio surengė neeilinį susitikimą ir susitarė dėl dešimčių milijonų papildomų barelių naftos išleidimo į rinką", - sakė J. Bidenas kreipimesi iš Baltųjų rūmų.

Ketvirtadienį J. Bidenas paskelbė apie rekordinį JAV strateginių naftos atsargų atvėrimą ir pažadėjo šešis mėnesius išleisti po milijoną barelių per dieną.

Šia drąsia priemone, kuri yra didžiausias strateginių atsargų panaudojimas istorijoje, siekiama atvėsinti perkaitusią pasaulinę naftos rinką ir sušvelninti Amerikos ekonomiką krečiančią infliacijos bangą.

J. Bidenas teigia, kad degalų kainos paprastiems amerikiečiams išaugo dėl naftos kainų šuolio pasaulio rinkose, kurį sukėlė Rusijos įsiveržimas į Ukrainą ir po to įvestos Vakarų sankcijos Rusijai, kuri yra antra pagal dydį naftos eksportuotoja po Saudo Arabijos.

Penktadienį naftos kainos stabilizavosi ir trumpam buvo nukritusios žemiau 100 JAV dolerių už barelį.

18:55 TATENA siunčia ekspertus į Černobylį

Po Rusijos dalinių pasitraukimo iš Černobylio Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) ateinančiomis dienomis į buvusią Ukrainos branduolinę jėgainę ketina nusiųsti ekspertus. TATENA vadovas Rafaelis Grossis penktadienį Vienoje pareiškė, kad pats vadovaus pagalbos misijai.

TATENA Černobylio bei kitas Ukrainos branduolines elektrines ketina aprūpinti saugumo priemonėmis, įskaitant stebėjimo ir avarinę įrangą. R. Grossis prieš tai grįžo iš Ukrainos ir Rusijos, kur tarėsi dėl tokios paramos.

Pasak R. Grossio, TATENA misija suderinta ir su Rusija, ir su Ukraina. Apie konkrečias Rusijos saugumo garantijas Ukrainos elektrinėms ar TATENA darbuotojams jis nieko nepasakė. „Mums reikia saugių maršrutų, apsaugos ir taikių zonų, kuriose galėtume judėti", - pabrėžė R. Grossis.

18:20 ES nori palengvinti valiutos keitimą pabėgėliams iš Ukrainos

Europos Sąjunga penktadienį pateikė planą, kaip Ukrainos pabėgėliams palengvinti prieigą prie ES valiutos, nes daugelis Europos bankų nepriima jų nacionalinės valiutos - grivinų - banknotų.

Ukrainos ekonomiką smarkiai sutrikdė karas, todėl šalies centrinis bankas priverstas apriboti grivinų keitimą, kad išsaugotų dolerių ir eurų rezervą.

Bankai 27 ES šalyse nenoriai priima grivinas iš milijonų atvykusių pabėgėlių, nes baiminasi, kad Ukrainos centrinis bankas gali atsisakyti vykdyti valiutų keitimo operaciją.

Siekdamos išspręsti šią problemą, Lenkija ir kitos valstybės narės sukūrė schemas, kuriomis siekiama užtikrinti tam tikrą valiutos keitimo lygį, o Europos Komisija Briuselyje rekomenduoja šias schemas suvienodinti visame bloke.

„Schemose turėtų būti numatytos maksimalios 10 tūkst. grivinų vienam asmeniui (apie 300 eurų) ribos be jokių mokesčių pagal oficialų Ukrainos nacionalinio banko skelbiamą valiutos keitimo kursą", - sakoma EK pareiškime.

Schema, kuri veiktų bendradarbiaujant su Ukrainos centriniu banku, iš pradžių truktų tris mėnesius, o joje dalyvautų bankų tinklas visame bloke.

Šis planas yra ES vykdomosios valdžios institucijų rekomendacija valstybėms narėms ir bus aptartas antradienį vyksiančiame ES ministrų susitikime.

16:30 Ukrainoje apgadinta arba iš dalies sugriauta per 50 kultūros objektų

Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje apgadinti arba iš dalies sugriauti mažiausiai 53 kultūros objektai. Tarp jų yra 29 bažnyčios, 16 istorinių statinių, 4 muziejai ir 4 monumentai, penktadienį Paryžiuje sakė UNESCO direktoriaus pavaduotojas kultūrai Ernesto Ottone Ramirezas. Tarp šia prasme labiausiai nukentėjusių Ukrainos teritorijų yra Charkovas šalies šiaurės rytuose.

Čia, be kita ko, rusų bombos smigo į Holokausto memorialą, Valstybinį operos ir baleto teatrą bei Meno muziejų, sakė E. O. Ramirezas. Charkovas yra antras pagal dydį Ukrainos miestas.

Didelė grėsmė kyla ir Kijevui - iš čia kol kas negauta informacijos apie septynių į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktų šalies objektų apgadinimą. Tarp šių objektų yra Sofijos soboras ir Pečorų laura - stačiatikių vienuolynas Kijeve.

Ypač sudėtinga situacija Šiaurės Ukrainos Černihovo mieste, kuris rusų dalinių atkirstas nuo aplinkinių teritorijų. Černihovas yra vienas seniausių Ukrainos miestų - čia gausu X-XIX amžiaus bažnyčių ir vienuolynų.

16:10 Pranešama apie smarkius mūšius netoli Kijevo

Į šiaurę ir rytus nuo Ukrainos sostinės Kijevo, mero Vitalijaus Klyčko duomenimis, vyksta smarkūs mūšiai. „Rizika žūti Kijeve yra gana didelė. Todėl mano patarimas visiems, kurie norį sugrįžti: prašau, dar kiek palaukite", - sakė V. Klyčko, kurį cituoja agentūra „Reuters".

Prieš tai Kijevo srities gubernatorius sakė, kad Rusijos daliniai iš kai kurių teritorijų pasitraukė, tačiau kitose savo pozicijas sustiprino.

15:55 Kinija Ukrainos konflikte nenori stoti į ES pusę

Kinija Ukrainos konflikte nenori stoti į Europos Sąjungos (ES) pusę. „Niekas neturėtų versti kito pasirinkti kurią nors pusę, - penktadienį Pekine sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas. - Laikytis supaprastinto skirstymo į draugą ir priešą yra neprotinga. Turi būti atsisakoma ir Šaltojo karo mentaliteto bei blokų konfrontacijos". Taip Kinijos vyriausybė reagavo į europiečių ir amerikiečių perspėjimą neteikti Rusijai materialinės paramos ir nepadėti apeidinėti Vakarų sankcijų.

Kinija vykdo „nepriklausomą užsienio politiką", - pažymėjo ministerijos atstovas. Anot jo, siekiama padėties Ukrainos sušvelninimo ir „savaip" skatinamos taikos derybos. Jo šalis atmeta ir sankcijas. „Dabar problema yra ne tai, kokia šalis nori padėti Rusijai apeiti sankcijas, o faktas, kad bereikalingai kenkiama įprastai šalių, įskaitant Kiniją, prekybai su Rusija", - kalbėjo Zhao Lijianas.

Atstovas šį kartą nepakartojo vis Kinijos vis išsakomų kaltinimų, kad iš tiesų Ukrainos krizę sukėlė JAV, ES ir NATO.

15:50 Ukrainos užsienio reikalų ministras teigia negalįs nei patvirtinti, nei paneigti, kad Kijevas surengė ataką Belgorode

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba penktadienį pareiškė negalįs nei patvirtinti, nei paneigti, kad Kijevas surengė ataką Rusijos teritorijoje, praneša portalas „Sky News".

Anksčiau penktadienį pranešta, kad Rusijos Belgorodo mieste liepsnoja naftos bazė. Pasak Belgorodo srities gubernatoriaus Viačeslavo Gladkovo, ataką surengė du Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sraigtasparniai.

Atsakydamas į klausimą apie šį incidentą, D. Kuleba teigė: „Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti teiginių apie Ukrainos dalyvavimą (šioje atakoje) vien dėl to, kad neturiu visų karinių duomenų."

Ši naftos bazė priklauso Rusijos naftos įmonei „Rosneft". Objektas įsikūręs prie šiaurinės Ukrainos sienos.

15:25 Vokietija leido čekams parduoti Bundesvero šarvuočius Ukrainai

Vokietijos vyriausybė pritarė, kad viena Čekijos bendrovė parduotų Ukrainai 58 šarvuočius, kurie anksčiau priklausė Rytų Vokietijos kariuomenei.

Vokietijos gynybos ministerijos atstovas sakė, kad buvo išduotas leidimas įsigyti šarvuotas kovos mašinas bV-501 (buvusios BMP-1).

Šie šarvuočiai, kuriuose įrengtos patrankos ir kulkosvaidžiai, buvo standartinė Varšuvos pakto valstybių kariuomenėse naudota technika.

Po Vokietijos susivienijimo 1991 metais juos perėmė Bundesveras, o vėliau jie buvo parduoti Čekijos įmonei, kuri juos parduoda Ukrainos kariuomenei.

Pardavimui reikalingas Vokietijos sutikimas dėl vadinamosios „galutinio naudojimo sąlygos", numatytos pirminėje pardavimo sutartyje. Ji neleidžia Bundesvero karinės technikos įrangos parduoti trečiosioms šalims be Berlyno sutikimo.

Laikraštis „Welt" pranešė, kad Čekijos bendrovė jau bandė parduoti transporto priemones Ukrainos kariuomenei 2019 metais, tačiau tam sutrukdė Angelos Merkel vyriausybė, kuri tuo metu stengėsi nepakenkti dialogui su Rusija.

15:20 Lenkijos premjeras ragina dar labiau griežtinti sankcijas Rusijai

Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis dėl besitęsiančio Ukrainos karo pasisakė už ženklų ES sankcijų Rusijai sugriežtinimą. Jis penktadienį pareikalavo „radikalios programos" - atsisakyti rusiškų žaliavų ir konfiskuoti Rusijos valstybės ir oligarchų turtą.

Priemonių tikslas turi būti sustabdyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, tviteryje rašė politikas. Tai, kad iki šiol nepavyko to padaryti, esą rodo, kokios nepakankamos yra dabar galiojančios sankcijos.

15:10 R. T. Erdoganas telefonu kalbėsis su V. Putinu

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pranešė, kad telefonu kalbėsis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir paragins jį kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu imtis veiksmų klausimais dėl Donbaso regiono ir Krymo, informuoja agentūra „Reuters".

R. T. Erdoganas sakė reporteriams, kad jo pokalbis su V. Putinu prasidės 13 val. Grinvičo (16 val. Lietuvos) laiku, ir jis jo metu pakartos savo siūlymą surengti Rusijos ir Ukrainos lyderių taikos derybas.

Kiek anksčiau Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba nurodė, kad jo šalis būtų dėkinga, jei Turkija padėtų suorganizuoti Rusijos ir Ukrainos lyderių susitikimą.

15:05 Rusijos kariuomenė: per parą Ukrainoje sunaikinti 52 kariniai objektai

Rusijos kariuomenė skelbia kare prieš Ukrainą sunaikinusi penkis didelius amunicijos sandėlius ir dar vieną degalų saugyklą. Oro antskrydžiais per parą Ukrainoje sunaikinti iš viso 52 kariniai objektai, penktadienį Maskvoje sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.#

Luhansko srityje, be to, per mūšius nukauta 40 Ukrainos „nacionalistų". Šių duomenų nepriklausimai patvirtinti negalima.

14:01 Atnaujintos Rusijos ir Ukrainos derybos

Penktadienį atnaujintos Rusijos ir Ukrainos derybos, jos vėl vyksta vaizdo ryšiu. Tai pranešė vyriausiasis Maskvos derybininkas Vladimiras Medinskis.

„Tęsiame derybas vaizdo ryšiu, - programėlėje „Telegram" teigė V. Medinskis. - Mūsų pozicijos dėl Krymo ir Donbaso nepasikeitė."

Antradienį Stambule vyko gyvi abiejų šalių derybininkų pokalbiai. Jiems pasibaigus sužibo viltis, kad gali būti nutrauktas Ukrainoje jau daugiau kaip mėnesį vykstantis karas, tačiau iki šiol užfiksuota tik itin nedaug ženklų apie slūgstančias kautynes.

Kiek anksčiau penktadienį Rusija apkaltino Ukrainą, kad ši surengė ataką jos teritorijoje. Rusijos Belgorodo mieste užsiliepsnojo naftos bazė, šios srities gubernatorius dėl to kaltę suvertė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sraigtasparniams.

Kremlius ilgai netrukus pareiškė, kad ši ataka pakenks naujausiam derybų raundui.

13:44 S. Lavrovas giria Indijos poziciją Ukrainos atžvilgiu

Penktadienį Rusijos užsienio reikalų ministras gyrė Indijos požiūrį į Ukrainą, surengęs derybas, kurių tikslas tikriausiai buvo priversti Naująjį Delį atsispirti Vakarų spaudimui pasmerkti Maskvos invaziją.

„Šiomis dienomis mūsų kolegos iš Vakarų norėtų susieti bet kokį reikšmingą tarptautinį klausimą su krize Ukrainoje (...) Vertiname, kad Indija į šią situaciją žvelgia kaip į faktų visumą, o ne tik vienašališkai", - sakė Sergejus Lavrovas Naujajame Delyje, susitikęs su kolega S. Jaishankaru. „Draugystė yra raktinis žodis, apibūdinantis mūsų santykių istoriją, o mūsų santykiai išliko labai tvarūs ir sunkiais laikais praeityje", - angliškai kalbėjo S. Lavrovas.

Indija susilaikė balsuojant dėl Maskvą kritikuojančių Jungtinių Tautų rezoliucijų bei toliau perka naftą iš Rusijos, kuri yra ir didžiausia jos ginklų tiekėja.

S. Jaishankaras „pabrėžė, kad svarbu nutraukti smurtą ir užbaigti karo veiksmus", nurodė Indijos užsienio reikalų ministerija. „Nesutarimai ir ginčai turėtų būti sprendžiami dialogu ir diplomatija bei gerbiant tarptautinę teisę, JT Chartiją, valstybių suverenitetą ir teritorinį vientisumą".

S. Lavrovas ketvirtadienį atvyko į Delį iš Kinijos, kur gyrė Pekiną prisidedant prie naujos „daugiapolės, teisingos, demokratinės pasaulio tvarkos". Maskva, susidurianti su plataus masto Vakarų sankcijomis, įvestomis reaguojant į vasarį pradėtą Rusijos invaziją į Ukrainą, skelbė apie „partnerystę be ribų" su Kinija, irgi atsisakančia pasmerkti Rusijos veiksmus.

Tuo metu Delis, kaip ir Vakarai, nerimauja dėl Pekino stiprėjimo Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. 2020 m. per susirėmimą ties ginčijama siena Himalajuose žuvo 20 Indijos ir keturi Kinijos kareiviai. Vietos žiniasklaida citavo vyriausiąjį Vašingtono sankcijų strategą Daleepą Singhą, sakiusį, kad Indija negali pasikliauti Rusija, jei įvyktų dar vienas susirėmimas. "Rusija bus jaunesnioji partnerė šiuose santykiuose su Kinija. Ir kuo daugiau svertų Kinija įgis prieš Rusiją, tuo mažiau tai palanku Indijai", - kalbėjo D. Singhas, ketvirtadienį lygiagrečiai lankydamasis Delyje. „Nemanau, kad kas nors patikėtų, kad jei Kinija dar kartą pažeistų (faktinę) kontrolės liniją, Rusija atbėgs ginti Indijos", - sakė jis, turėdamas omenyje Indijos ir Kinijos sieną.

Remiantis žiniasklaidos pranešimais, Indija ir Rusija kuria rupijos ir rublio mechanizmą, kad palengvintų prekybą ir apeitų Vakarų sankcijas Rusijos bankams. Rusija raštu kreipėsi į Indijos gynybos ministeriją, prašydama patvirtinti mokėjimus, kurių vertė siekia 1,3 mlrd. JAV dolerių ir kurie yra sulaikyti nuo praėjusio mėnesio, pranešė laikraštis „Economic Times".

D. Singhas sakė, kad JAV yra pasirengusios padėti Indijai - trečiai pagal dydį naftos importuotojai ir vartotojai pasaulyje - diversifikuoti savo energijos ir gynybos tiekimus. Tačiau jis pridūrė, kad šalys, siekiančios apeiti sankcijas, susidurs su padariniais. „Labai norime, kad visos šalys, ypač mūsų sąjungininkės ir partnerės, nekurtų mechanizmų, kurie remtų rublį, ir bandytų pakirsti doleriais pagrįstą finansų sistemą", - sakė jis.

Indija priklauso vadinamajam „Quad" aljansui su JAV, Japonija ir Australija, laikomam atsvara Kinijai. Po 2020 m. susirėmimo prie Kinijos sienos Indija pasiuntė į pasienį didelius kiekius karinės įrangos, daugiausia Rusijos kilmės.

Vėliau penktadienį S. Lavrovas turėjo susitikti su ministru pirmininku Narendra Modi ir sakė, kad perduos Rusijos prezidento Vladimiro Putino „nuoširdžiausius linkėjimus".

13:36 Kremlius tvirtina, kad Ukrainoje nėra šauktinių

Kremlius penktadienį pareiškė, kad Rusija į Ukrainą nesiunčia šauktinių. Toks tvirtinimas išsakytas praėjus dienai po to, kai šalies prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo įsakė į kariuomenės sudėtį įtraukti dar 134 500 tokių kareivių, praneša agentūra „Reuters".

Šauktinių dalyvavimo Rusijos kare prieš Ukrainą klausimas yra itin opus. Kovo 9 dieną Rusijos gynybos ministerija pripažino, kad į Ukrainą buvo nusiųstas tam tikras skaičius šauktinių, nors V. Putinas tai kelis kartus neigė ir tikino, kad šalyje dislokuoti tik profesionalūs kariai ir pareigūnai.

13:05 Kremlius sako, kad Ukrainos oro smūgis Rusijai trukdys deryboms

Kremlius penktadienį pareiškė, kad Ukrainos aviacijos smūgis į degalų sandėlį Vakarų Rusijoje sutrukdys būsimoms taikos deryboms.

„Žinoma, tai nėra kas nors, kas gali būti suvokiama kaip palankių sąlygų sukūrimas tęsti derybas", - žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

11:46 Rusijos smūgio administracijos pastatui Mykolajive aukų padaugėjo iki 24

Po Rusijos kariuomenės smūgio srities administracijos pastatui Mykolajive iš griuvėsių jau ištraukti 23 žmonių lavonai, o dar vienas žmogus nuo sužalojimų mirė ligoninėje. Tai, remdamasis Ukrainos valstybinės pagalbos tarnybos padaliniu Mykolajive, praneša portalas „Ukrinform".

„Balandžio 1-osios duomenimis, per priešo surengtą raketų ataką prieš Mykolajivo srities administracijos pastatą žuvo 24 žmonės. Gelbėtojai iš griuvėsių ištraukė 23 lavonus, o dar vienas žmogus mirė ligoninėje", - feisbuke pranešė valstybinės pagalbos tarnybos padalinys.

Gelbėjimo darbai tęsiasi.

Prieš tai pranešta, kad kovo 29 dieną, apie 8 val. 45 min. vietos laiku, Mykolajive Rusijos raketa pataikė į devynių aukštų pastatą, kuriame įsikūrusi Mykolajivo srities administracija. Sunaikinta vidurinė pastato dalis.

11:03 Ukrainos kariuomenė atsikovojo 11 gyvenviečių Chersono srityje

Ukrainos kariuomenė teigia, kad per pastarąsias kelias dienas atsikovojo 11 gyvenviečių pietinėje Chersono srityje.

Šios srities šiaurėje ukrainiečių kariai taip pat aptiko apleistos Rusijos kariuomenės technikos, įskaitant T-64 tankus, pranešė Gynybos ministerija Kijeve. Pasak jos, Ukrainos pareigūnams pavyko atvežti vietos gyventojams maisto ir vaistų.

Rusijos kariuomenė teigia visiškai kontroliuojanti Chersono sritį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra perspėjęs, kad Maskva šioje srityje siekia įkurti prorusišką „liaudies respubliką", panašią į jau įkurtas separatistinėse Donecko ir Luhansko srityse.

09:54 Nuo Rusijos agresijos pradžios iš Ukrainos į Lenkiją jau atvyko daugiau kaip 2,4 mln. pabėgėlių

Nuo Rusijos agresijos pradžios iš Ukrainos į Lenkiją jau atvyko daugiau kaip 2,4 mln. pabėgėlių. Tai penktadienį tviteryje pranešė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba.

„Nuo vasario 24 d. į Lenkiją iš Ukrainos atvyko 2,415 mln. žmonių", - sakoma pranešime. „Vakar, kovo 31 d., Lenkijos sienos apsaugos tarnybos pareigūnai užregistravo 23 tūkst. atvykstančiųjų, tai 9,5 proc. mažiau negu diena anksčiau (25,5 tūkst.). Šiandien iki 7 val. - 3,5 tūkst., sumažėjimas 24 proc.", - pažymima pranešime.

Pasak pasieniečių, nuo vasario 24 d. iš Lenkijos į Ukrainą išvažiavo 406 tūkst. žmonių.

Lenkijoje įsigaliojo specialus įstatymas, kuris leidžia užsiregistravusiems pabėgėliams iš Ukrainos legaliai gyventi ir dirbti šalyje iki trejų metų, gaunant medicinos pagalbą, socialines pašalpas, taip pat galimybę leisti vaikus į mokyklas. Kovo 16 d. regionų valdžia pradėjo registruoti į šalį atvykusius pabėgėlius.

09:09 Padėtis Kijeve šiek tiek palengvėjo, tačiau Pentagonas perspėja apie didėjantį oro smūgių pavojų

Padėtis Ukrainos sostinėje šiek tiek palengvėjo, sakoma vėlai ketvirtadienį paskelbtame miesto kariuomenės vado generolo Mykolos Žyrnovo pareiškime. Tačiau kovos miesto prieigose tęsėsi, pridūrė jis.

M. Žyrnovas pabrėžė, kad atkuriama civilinė infrastruktūra, ketvirtadienis buvo ramus. Jis sakė, kad Ukrainos kariuomenė ir valstybinės gelbėjimo tarnybos padaliniai „valo ir išminuoja išlaisvintas teritorijas". Nepaisant pažangos, M. Žyrnovas paragino Kijevo gyventojus būti atsargius ir paisyti oro antskrydžių perspėjimų.

Ukrainos sostinei Kijevui išlieka didelis Rusijos antskrydžių pavojus, ketvirtadienį sakė aukštas Pentagono pareigūnas, Rusijos kalbas apie deeskalavimą pavadinęs „gražia retorika", tačiau realybė tokia, kad „pavojus Kijevui vis dar labai didelis".

Net ir sumažinusi pajėgas aplink Kijevą, Rusijos kariuomenė ir toliau spaudžia miestą oro antskrydžiais, sakė jis. Per pastarąsias 24 valandas antskrydžių skaičius labai išaugo. Pareigūno teigimu, Rusijos puolimo suaktyvėjimas Rytų Ukrainoje taip pat yra nesėkmės Kijeve rezultatas. „Šis prioritetų perkėlimas į Donbasą aiškiai rodo, kad jie žino, jog jiems nepavyko užimti sostinės", - tęsė jis.

08:46 Ukrainos generolai: Rusija nori tęsti karinį aktyvumą Ukrainos rytuose ir pietuose

Rusijos kariuomenė nori tęsti karo veiksmus Rytų ir Pietų Ukrainoje, anksti penktadienį paskelbė Ukrainos generalinis štabas. Generolai kalbėjo apie Rusijos bandymus suformuoti administraciją okupuotuose Donecko, Luhansko, Zaporožės ir Chersono regionuose. Tikėtina, kad kovos tose srityse tęsis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau perspėjo, kad Rusija planuoja pseudoreferendumą pietiniame Ukrainos Chersono regione dėl tokios „liaudies respublikos" sukūrimo, kokia buvo paskelbta Rytų Ukrainos separatistinėse zonose. Vis dėlto generolai taip pat sakė, kad Rusijos daliniai niekur nesugebėjo įsitvirtinti. Toliau apšaudomas Rytų Ukrainos Charkovo miestas, tačiau bandymas prasiveržti netoli Iziumo miesto žlugo. Rusų veržimasis į Pietų Ukrainos Mykolajivo sritį taip pat buvo nesėkmingas. Šiaurėje dalis rusų dalinių atsitraukė. Maskva pareiškė, kad Rusijos pajėgos mažina kovos veiksmus prie Kijevo ir sutelks dėmesį į puolimą Donbase.

Vis dėlto V. Zelenskis buvo atsargiai optimistiškas. „Esu tikras, kad kiekvienam iš jūsų labai malonu skaityti naujienas ir matyti, kad mūsų Ukrainos miestai pamažu išvaduojami iš okupacinių pajėgų", - sakoma jo vaizdo žinutėje. Tačiau jis perspėjo, kad dar ne laikas atsipalaiduoti. „Mes visi norime pergalės, - sakė V. Zelenskis. - Bet dar bus daugiau kovų. Mūsų dar laukia labai sunkus kelias, kad pasiektume viską, dėl ko kovojame".

08:27 Per viršūnių susitikimą ES sieks, kad Kinija persvarstytų ryšius su Rusija

Europos Sąjunga (ES) penktadienį surengs virtualų viršūnių susitikimą su Kinija, nerimui stiprėjant dėl didėjančio Pekino suartėjimo su Maskva ir nenoro pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas surengs vaizdo konferenciją su ES lyderiais Charles‘iu Micheliu ir Ursula von der Leyen. Tokie susitikimai buvo rengiami kasmet, tačiau pernai neįvyko dėl išaugusios įtampos. „Daugiausia dėmesio per susitikimą bus skiriama Kinijos vaidmeniui - ji bus raginama nedviprasmiškai stoti tarptautinės teisės principų pusėje ir daryti visą reikiamą įtaką bei spaudimą Rusijai", - sakė Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement‘as Beaune'as, kurio šalis rotacijos tvarka pirmininkauja ES. „Tai nebuvo pradinis viršūnių susitikimo tikslas, bet privertė būtinybė", - sakė C. Beaune'as, nors tvirtino, kad ir kitos temos, tokios kaip klimatas ir prekyba, „neišnyks".

ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimas paprastai skirtas prekybos ryšiams stiprinti. Tačiau pasirengimą susitikimui pablogino pernai įvestos abipusės sankcijos dėl Kinijos uigūrų mažumos padėties, vėliau - Pekino prekybos sankcijos ES narei Lietuvai dėl Taivano. Santykiai pablogėjo stebėtinai greitai, kai 2020 m. pabaigoje ES ir Kinija užsitikrino investicinį susitarimą, kurio ilgai siekė Vokietija. Susirūpinimas žmogaus teisėmis ir JAV spaudimas ES sumažino pagreitį, pasėjo nepasitikėjimą ir pablogino diplomatinius ryšius. Santykiai dar labiau nukentėjo Pekinui susilaikant pasmerkti Ukrainos užpuolimą. Kai kas ES įžvelgia Kinijos ir Rusijos bloką prieš JAV, ES ir jų liberalesnių pažiūrų sąjungininkes.

Per susitikimą su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi trečiadienį pareiškė, kad „Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimas neturi ribų" - lygiai tą patį anksčiau sakė prezidentai Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas.

Rusijos ir Kinijos draugystė „akivaizdžiai nukreipta į naujos pasaulio tvarkos kūrimą, kurioje dominuotų autoritarinė didžiosios galios politika, o ne tarptautinė teisė", - sakė Europos Parlamento narys iš Vokietijos Reinhardas Buetikoferis, dažnas Pekino kritikas. Tačiau atsižvelgiant į Kinijos glaudžius komercinius ryšius su Europa, „tai, kaip Kinija reaguoja į Rusijos agresiją, rodo sudėtingas jos pastangas būti Rusijos pusėje, nemokant už tai per didelės kainos", - pridūrė R. Buetikoferis, vienas iš kelių Europos Parlamento narių, kuriems Kinija skyrė sankcijas.

ES pareigūnas, dalyvavęs rengiant viršūnių susitikimą, per kurį bus kalbamasi su Kinijos ministru pirmininku Li Keqiangu, pabrėžė, jog Kinijos pozicija Rusijos atžvilgiu yra svarbiau už visa kita: „Konkrečiai labai svarbu, ar Kinija naudojasi ar nesinaudoja savo įtaka, kad būtų nustatytos paliaubos, humanitariniai koridoriai, ar ji padeda ar nepadeda apeiti sankcijas".

Tačiau Sylvie Bermann, buvusi Prancūzijos ambasadorė Maskvoje ir Pekine, perspėjo: „Mintis atskirti Kiniją nuo Rusijos yra nereali svajonė".

Nors Ukraina yra Europos lyderių darbotvarkės viršuje, to negalima pasakyti apie Pekiną. Trečiadienį paklaustas, ko komunistų vadovybė tikisi iš viršūnių susitikimo, Kinijos užsienio reikalų atstovas Wang Wenbinas nė karto nepaminėjo Ukrainos. Jis tik sakė, kad tarptautinė padėtis yra nestabili, neapibrėžtumas didėja, o „Kinija ir ES yra dvi didžiosios galios, pasisakančios už taiką pasaulyje".

Vis dėlto, pasak aukšto rango ES pareigūno, Kinija, „nors ir mano, kad (Rusijos invazija į Ukrainą) neturi nieko bendra su ES ir Kinijos santykiais, privalo suvokti, kad iš tikrųjų turi".

07:44 Belgorodo srities gubernatorius: gaisrą naftos bazėje sukėlė Ukrainos sraigtasparnių smūgis

Gaisrą naftos bazėje Belgorode sukėlė dviejų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sraigtasparnių, įskridusių į Rusijos teritoriją, smūgis. Tai savo „Telegram" kanale pranešė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.

„Gaisras naftos bazėje kilo dėl smūgio iš dviejų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sraigtasparnių, kurie įskrido į Rusijos teritoriją nedideliame aukštyje. Aukų nėra", - parašė jis.

Rusijos Belgorodo sritis ribojasi su Ukrainos Charkovo sritimi.

07:35 Netoli Ukrainos sienos esančiame Rusijos mieste liepsnoja naftos bazė

Rusijos mieste Belgorode užsidegė naftos bazė. Tai savo „Telegram" kanale patvirtino Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas, praneša UNIAN.

„Visos gelbėjimo tarnybos išvažiavo į incidento vietą. Imamasi priemonių gaisrui gesinti. Apie jo priežastis ir nukentėjusiuosius, jei jų yra, pranešiu vėliau", - parašė jis.

Vėliau gubernatorius informavo, kad per gaisrą nukentėjo du naftos bazės darbuotojai. Pasak jo, kelių aplinkinių gatvių gyventojai bus evakuoti.

UNIAN primena, kad neseniai šaudmenų sandėlyje Belgorodo srityje nugriaudėjo galingas sprogimas. Kaip teigė Rusijos pareigūnai, jo priežastis - saugumo taisyklių pažeidimas.

Rusijos Belgorodo sritis ribojasi su Ukrainos Charkovo sritimi.

07:02 Sakartvelas pakeitė savo poziciją sankcijų Rusijai klausimu

Sakartvelas prisijungia prie visų tarptautinių sankcijų, įvestų Rusijai dėl plataus masto agresijos prieš Ukrainą. Jis taip pat pritaria visoms tarptautinėms rezoliucijoms, remiančioms Ukrainą.

Tai interviu televizijos kanalui CNN pareiškė Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili.

„Mes prisidėsime prie visų tarptautinių finansinių sankcijų prieš Rusiją", - pabrėžė valstybės vadovė.

Vasario 25 d. Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklis Garoibašvilis pareiškė, kad jo šalis neprisijungs prie Vakarų sankcijų Rusijai - nei finansinių, nei ekonominių.

Šiomis dienomis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nusprendė atšaukti šalies ambasadorių Sakartvele Ihorą Dolhovą, motyvuodamas tuo, kad diplomatui nepavyksta pasiekti rezultatų ginant Ukrainos interesus.

06:44 Žiniasklaida: Taivanas atidžiai studijuoja karo veiksmų Ukrainoje taktiką

Taivano gynybos ministerija sudarė specialią darbo grupę karo veiksmų Ukrainoje taktikai studijuoti. Tai penktadienį pranešė laikraštis „The Taipei Times", remdamasis nacionalinės gynybos ministru Chiu Kuo-chengu.

Gautomis žiniomis, į grupę įtraukti Nacionalinio gynybos universiteto mokslininkai. Taivano atstovai keičiasi nuomonėmis ir situacijos analize su kolegomis iš JAV ir kitų šalių.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą Taivanas baiminasi, kad Kinija gali griebtis panašių veiksmų jo atžvilgiu.

Taivano žvalgybos vadovas Chen Ming-tongas šiomis dienomis paskelbė prognozę, kad Pekinas kažin ar ryšis pulti Taivaną per trejus artimiausius metus. Pasak jo, situacijos Ukrainoje raida ir plataus masto sankcijos prieš Rusiją paskatino Kiniją padaryti atitinkamas išvadas ir laikytis atsargesnės pozicijos Taivano klausimu.

Pekinas tvirtina, kad savarankiškas demokratinis Taivanas yra jo teritorijos dalis, kurią vieną dieną susigrąžins, prireikus - net ir jėga. Kinija stengiasi, kad Taivanas būtų izoliuotas pasaulinėje arenoje, ir piktinasi oficialiai vartojamu Taivano pavadinimu arba bet kokia nuoroda į jį kaip į šalį.

06:15 EP pirmininkė R. Metsola vyksta į Kijevą

Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola lankysis Kijeve. Ji tai pranešė ketvirtadienį tviteryje.

„Pakeliui į Kijevą", - sakoma pranešime anglų ir ukrainiečių kalbomis.

Nenurodoma, kada R. Metsola atvyks į Ukrainos sostinę.

2022-03-31 ĮVYKIAI

21:30 Pentagonas: oro antskrydžių pavojus Kijeve išlieka labai aukštas

Rusijos oro antskrydžių pavojus Ukrainos sostinėje Kijeve, JAV vyriausybės vertinimu, ir toliau išlieka labai didelis. Rusijos kalbos apie deeskalaciją yra „graži retorika", ketvirtadienį sakė aukštas Pentagono atstovas. Tai esą nereiškia, kad grėsmė iš oro mažėja. Jei sausumos pajėgų apie Kijevą ir mažėja, rusų kariuomenė toliau vykdo oro antskrydžius. Per praėjusias 24 valandas oro antskrydžių skaičius buvo labai padidintas. Atakos pirmiausiai sukoncentruotos į Kijevą ir Černihovą.

Rusijos puolimo Rytų Ukrainoje suintensyvėjimas, pasak Pentagono atstovo, yra ir nesėkmės Kijeve rezultatas. „Nauji prioritetai Donbase aiškiai rodo, kad jiems nepavyko užimti sostinės", - kalbėjo jis. Ar tai reiškia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dabar geriau informuotas, esą nežinoma.

Kelios Vakarų žvalgybos prieš tai pranešė, kad V. Putinas iš savo patarėjų negauna visos informacijos apie karą.

Paklaustas, kodėl V. Putinas tiesiog internete, pasinaudodamas „Google", neieško informacijos, Pentagono atstovas sakė: „Negaliu nieko pasakyti apie pono V. Putino įpročius naršyti internete ar apie tai, ko jis ieško ar neieško".

20:15 Ukraina: rusai apšaudė evakuacijos vilkstinę prie Černihovo, vienas žmogus žuvo

Vienas žmogus žuvo, o keturi buvo sunkiai sužeisti, kai Rusijos pajėgos apšaudė evakuacijos vilkstinę prie šiaurinio Ukrainos Černigivo miesto, ketvirtadienį pranešė Kijevo pareigūnai.

„Penki autobusai pateko į tiesioginę priešo ugnį, kai bandė patekti į apsuptą miestą evakuoti žmonių, - „Telegram" pranešė Ukrainos ombudsmenė Liudmyla Denisova. - Autobusuose buvo tik civiliai savanoriai. Dėl apšaudymo vienas žmogus žuvo, keturi buvo sunkiai sužeisti."

L. Denisova sakė, kad Rusijos pajėgos „atėmė bet kokią galimybę evakuoti taikius piliečius iš apgulto Černihovo, iš esmės laikydamos dešimtis tūkstančių žmonių įkaitais be maisto, vandens ir šildymo".

Ji sakė, kad Rusijos kariai nuolat apšaudo gyvenamuosius rajonus.

Černihovas, kuriame prieš karą gyveno apie 280 tūkst. žmonių, patyrė žiauriausią bombardavimą, nusileisdamas tik Mariupoliui, kuris buvo praktiškai sugriautas.

Černihovo meras Vladyslavas Atroščenka anksčiau šią savaitę sakė, kad per karą miestas neteko 350 žmonių, daugiausia civilių.

Antradienį Rusija pažadėjo „radikaliai" apriboti atakas aplink Černihovą ir Kijevą, tačiau apšaudymas ten tęsėsi.

„Priešas juda po regiono teritoriją. Ar galime tai vadinti kariuomenės atitraukimu? Nemanau", - sakė regiono gubernatorius Viačeslavas Čausas vaizdo kreipimesi „Telegram".

19:55 Ukraina: rusų pajėgos traukiasi iš Černobylio

Rusijos daliniai, Ukrainos atominių elektrinių operatorės „Enerhoatom" duomenimis, traukiasi iš Černobylio ir Slavutičiaus. Rusų kariai dviem kolonomis pajudėjo Baltarusijos sienos link, ketvirtadienį „Telegram" kanale pareiškė koncernas. Černobylio branduolinės jėgainės personalas jau ryte pranešė apie planuojamą karių pasitraukimą. Duomenų kol kas nepriklausomai patikrinti neįmanoma.

Černobylyje lieka „nedidelis skaičius" rusų, sakoma toliau pranešime. Dar viena kolona traukiasi iš Slavutičiaus. Nuo Rusijos invazijos prieš penkias savaites uždaros zonos apie 1986-aisiais sprogusią Černobylio atominę elektrinę ir jėgainę Enerhodare Zaporožės srityje yra rusų rankose.

Tuo tarpu Ukrainos institucijos praneša apie „didelį" rusų dalinių pergrupavimą prie Kijevo. Didelės kolonos vyksta Rusijos link, sakė Kijevo karinės administracijos vadovas Aleksandras Pavliukas, kurį cituoja agentūra „Unian". Kiekvieną koloną sudaro daugiau kaip šimtas automobilių. Esą tik dabar tampa aišku, koks didelis buvo dalinių sutelkimas Kijevo kryptimi.

19:50 Karas Ukrainoje ir COVID-19 uždarymai verčia Vokietijos įmones Kinijoje keisti strategiją

Karas Ukrainoje ir griežtos kovos su koronavirusu priemonės daro didelę įtaką Vokietijos bendrovių verslui Kinijoje.
Ketvirtadienį paskelbtos Vokietijos prekybos rūmų Kinijoje apklausos duomenimis, daugiau nei pusė - 57 proc. - apklaustų įmonių narių teigė, kad dabartinė geopolitinė krizė turės įtakos jų strategijai Kinijoje.

Maždaug trečdalis (32 proc.) įmonių mano, kad naujos investicijos Kinijoje gali būti sustabdytos. 10 proc. įmonių teigė, kad gali apskritai pasitraukti iš Kinijos, o 27 proc. planuoja paspartinti veiklos perkėlimą į kitas Azijos rinkas.

Apklausos duomenimis, įtempta koronaviruso situacija Kinijoje taip pat daro akivaizdų poveikį ten veikiančioms Vokietijos įmonėms: dėl dabartinių kovos su COVID-19 prevencinių priemonių 51 proc. įmonių pranešė, kad visiškai arba labai smarkiai sutriko logistikos, sandėliavimo ir tiekimo grandinės.

Be to, Vokietijos bendrovės paragino Kinijos vadovybę skaidriau informuoti apie koronaviruso prevencijos priemones. „Skubiai reikalinga" operatyvi ir skaidri komunikacija.

Pirmadienį Šanchajuje, svarbiausiame šalies ekonominiame metropolyje, be išankstinio perspėjimo buvo paskelbtas uždarymas, kuris taip pat nustebino daugelį Vokietijos bendrovių.

Rūmų duomenimis, apklausoje dalyvavo 391 iš daugiau kaip 2100 įmonių narių.

19:10 V. Putinas: Vakarai toliau ieško pretekstų sankcijoms

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apkaltino Vakarus ieškant naujų dingsčių sankcijoms prieš jo šalį. „Ekonominio spaudimo Rusijai politikos neatsisakys visi Vakarai, - ketvirtadienį Maskvoje sakė Kremliaus vadovas. - Tai objektyvi realybė". Rusija esą turi į tai atsižvelgti, plėtodama savo ekonomiką.

Po Rusijos dalinių invazijos į kaimyninę Ukrainą vasario 24 dieną Vakarai įvedė šaliai beprecedentes sankcijas.

Visos Vakarų sankcijos buvo parengtos jau anksčiau ir „bet kokiu atveju" būtų įgyvendintos, kalbėjo V. Putinas.

Baudžiamosios priemonės esą įvestos todėl, „kad mes nešokame pagal kitų dūdelę ir neaukojame savo nacionalinių interesų ir tradicinių vertybių". Rusija netaps „uždara šalis", tačiau bendradarbiavimo su Vakarų įmonėmis, kaip iki šiol, artimiausiu metu nebus, pažymėjo V. Putinas.

18:50 Rusija įveda sankcijas ES vadovams ir Europos Parlamento nariams

Ketvirtadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad, reaguodama į sankcijas, įvestas Maskvai dėl jos karo veiksmų Ukrainoje, išplės ES vadovų, kuriems draudžiama atvykti į šalį, sąrašą.

„Apribojimai taikomi aukščiausiems Europos Sąjungos vadovams, įskaitant daugelį Europos Komisijos narių ir ES karinių struktūrų vadovų, taip pat daugumai Europos Parlamento narių, propaguojančių antirusišką politiką", - sakoma ministerijos pareiškime.

18:45 J. Bidenas paskelbs apie beprecedentį JAV naftos atsargų išleidimą

Prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį paskelbs, kad iš JAV strateginių atsargų bus išleistas rekordinis kiekis naftos - milijonas barelių per dieną, ir tai truks maždaug 180 dienų, taip bandant sumažinti degalų kainų augimą, Rusijai užpuolus Ukrainą, pranešė Baltieji rūmai.

„Pasitaręs su sąjungininkais ir partneriais, prezidentas paskelbs apie didžiausią istorijoje naftos atsargų išleidimą, per ateinančius šešis mėnesius rinkai pateikiant vidutiniškai po milijoną papildomų barelių per dieną - kiekvieną dieną", - sakoma pareiškime, patvirtinančiame dramatiško žingsnio tikimybę.

„Šio išleidimo mastas yra beprecedentis: pasaulis dar niekada nebuvo išleidęs tokio kiekio naftos atsargų per dieną ir dar tokį ilgą laiką. Šis rekordinis išleidimas užtikrins istoriškai didelę pasiūlą iki metų pabaigos, kol bus padidinta vietinė gavyba".

Šešis mėnesius kasdien išleidžiant po milijoną barelių, tai bus didžiausias ir ilgiausiai trunkantis atsargų panaudojimas JAV istorijoje. Išleidimas padidintų pasaulines atsargas maždaug vienu procentu.

Planuojama, kad J. Bidenas vėliau ketvirtadienį sakydamas kalbą pateiks išsamią informaciją.

Naftos kainos smarkiai krito po pirminių pranešimų apie šį planą, kuris pasirodė naftos eksportuotojų OPEC+ grupei nusprendus tik nežymiai padidinti gavybą, nepaisant naftos kainų šuolio po pagrindinės energijos tiekėjos Rusijos sprendimo įsiveržti į Ukrainą.

JAV etaloninės „West Texas Intermediate" naftos kaina sumažėjo 4,6 proc. - iki 102,89 JAV dolerio už barelį, o „Brent" rūšies naftos ateities sandorių kaina sumažėjo 5,5 proc. - iki 107,20 dolerio už barelį. Kovo mėnesį naftos kainos buvo pakilusios beveik iki 140 dolerių už barelį.

18:40 S. Lavrovas atvyko į Indiją

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas su oficialiu vizitu atvyko į Indiją. Čia jis penktadienį susitiks su ministru pirmininku Narendra Modžiu, ketvirtadienį sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė. Abiejų šalių duomenimis, numatytas ir pokalbis su Indijos diplomatijos vadovu Subrahmanyamu Jaishankaru.

S. Lavrovas į Indiją atvyko po vizito Kinijoje. Tai dvi daugiausiai gyventojų turinčios pasaulio šalys, kurios iki šiol nei parėmė Vakarų sankcijas Rusijai dėl karo Ukrainoje, nei pasmerkė Maskvą.

Indija užėmė neutralią poziciją, susilaiko ir balsuojant dėl rezoliucijų JT Saugumo Taryboje - tiek inicijuojamų Rusijos, tiek nukreiptų prieš Rusiją. Daugiau kaip 1,3 mlrd. gyventojų turinti demokratija, nepaisant JAV ir Europos raginimų, neišsakė kritikos dėl Rusijos pradėto karo. To priežastis - ilgi ir glaudūs šalių santykiai.

18:25 NATO paprašė Danijos nusiųsti į Baltijos regioną 800 karių batalioną

NATO paprašė Danijos nusiųsti į Latviją 800 karių batalioną. Tai ketvirtadienį lankydamasi Latvijoje pareiškė Danijos ministrė pirmininkė Mettė Frederiksen, kuria remiasi agentūra „Ritzau".

Vakarų gynybinio aljanso prašymo buvo tikėtasi. Danija jau antradienį teigė esanti pasirengusi nusiųsti batalioną į Baltijos regioną.

Dabar karių nusiuntimui dar turi pritarti parlamentas Kopenhagoje. Tai laikoma formalumu.

Gynybos ministerija mano, kad batalionas gegužę bus pasirengęs dislokacijai. Jis bus priskirtas latvių brigadai. Šiuo metu jis dar yra Slagelsėje Danijoje.

18:15 Rusija vetavo ESBO misijos pratęsimą Ukrainoje

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojų misija Ukrainoje nebus pratęsta. Tai ketvirtadienį Vienoje pranešė ESBO.

JAV ambasadorius ESBO Michaelis Carpenteris kritikavo, kad Rusija vetavo tam reikalingą vienbalsį iš viso 57 ESBO šalių sprendimą. „Tai neatsakinga ir nepateisinama, tačiau nėra netikėta", - sakė JAV diplomatas.

ESBO pastaruoju metu pirmiausiai Rytų Ukrainoje buvo dislokavusi apie 500 neginkluotų stebėtojų. Jie ypač daug dėmesio skyrė paliaubų linijai tarp Ukrainos dalinių ir prorusiškų separatistų, tačiau prasidėjus invazijai buvo atitraukti.

Ligšiolinis mandatas galiojo tik iki kovo pabaigos. Daug ESBO šalių norėjo, kad misija būtų pratęsta.

18:00 V. Zelenskis pasmerkė prekybą rusiškais deimantais Belgijoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kritikavo deimantų pardavėjus Belgijoje, kurie, nepaisydami Vakarų sankcijų, vis dar importuoja brangakmenius iš Rusijos, pranešė naujienų agentūra „Belga".

Šiems žmonėms „deimantai, kartais parduodami Antverpene, yra svarbesni" nei Ukrainos kova už laisvę, sakė V. Zelenskis ketvirtadienį kreipdamasis į Belgijos parlamentą.

V. Zelenskis paragino Belgijos įstatymų leidėjus paremti neskraidymo zoną virš jo šalies ir sakė, kad Mariupolio gyventojai „kovoja už visų Europos miestų saugumą".

ES sankcijomis buvo uždraustas deimantų ir kitų prabangos prekių eksportas į Rusiją, tačiau nebuvo uždraustas importas. JAV jau uždraudė rusiškų deimantų importą.

17:30 Prancūzija reikalauja ilgesnių paliaubų Mariupoliui

Prancūzija pareikalavo ilgesnių paliaubų apsiaustam Ukrainos Mariupolio miestui, kad galėtų būti teikiama humanitarinė pagalba. Rusijos pažadėtų kelių valandų ugnies nutraukimo nepakanka žmonių evakuacijai, ketvirtadienį pareiškė Eliziejaus rūmai. Prancūzija reikalauja, kad būtų laikomasi tarptautinės humanitarinės teisės sąlygų ir kad būtų užtikrintas dalyvaujančių tarptautinių organizacijų saugumas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas per pokalbį telefonus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu antradienį primygtinai reikalavo humanitarinės pagalbos akcijos nuo kovo pradžios rusų pajėgų apsiaustam miestui. Ketvirtadienį Ukrainos vyriausybė į Mariupolį nusiuntė 45 autobusus, kad šie išvežtų žmones. Ar tai pavyko, kol kas neaišku.

Ukrainos duomenimis, smarkiai sugriautame mieste vis dar yra per 100 000 gyventojų. Prieš karą jų čia buvo beveik 440 000.

17:15 Prancūzija ir Vokietija „ruošiasi" dujų tiekimo iš Rusijos sustabdymui

Prancūzija ir Vokietija rengiasi dujų tiekimo iš Rusijos nutraukimui, ketvirtadienį pareiškė Prancūzijos ekonomikos ministras, nes Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perspėjo, kad Maskva užsuks dujų čiaupus tiems, kurie atsisakys mokėti rubliais.

„Rytoj gali susiklostyti situacija, kai... nebebus rusiškų dujų. Mes turime pasiruošti tokiems scenarijams, ir ruošiamės jiems", - sakė Bruno Le Maire'as po derybų Berlyne su savo kolega iš Vokietijos Robertu Habecku.

V. Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad „nedraugiškos" šalys, įskaitant visas ES nares, nuo balandžio mėnesio turės atsidaryti sąskaitas rubliais "Gazprombanke", kad galėtų atsiskaityti už tiekiamas dujas.

„Jos turi atsidaryti sąskaitas rubliais Rusijos bankuose. Būtent iš šių sąskaitų nuo rytojaus, balandžio 1 dienos, bus atliekami mokėjimai už tiekiamas dujas", - sakė V. Putinas per televiziją, pridurdamas, kad dėl neatliktų mokėjimų bus „sustabdytos esamos sutartys".

17:00 Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys lankėsi Kijeve

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys šiomis dienomis lankėsi karo purtomos Ukrainos sostinėje Kijeve, kad asmeniškai pareikštų paramą Ukrainos žmonėms, pacientams ir gydytojams.

Vizito metu ministras A. Dulkys susitiko su Ukrainos sveikatos ministru Viktoru Liaško, apžiūrėjo sveikatos priežiūros įstaigas, kurioje teikiama pagalba karo metu sužeistiems vaikams ir civiliams suaugusiems gyventojams, bendravo su ligoninių personalu ir pacientais. Taip pat ministras aplankė skubios pagalbos punktą, kur susitiko su ten dirbančiais paramedikais, rašoma pranešime spaudai.

Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, A. Dulkys yra pirmasis užsienio valstybės sveikatos apsaugos ministras, apsilankęs karo nuniokotoje Ukrainoje.

Ministras A. Dulkys griežtai pasmerkė Rusijos tęsiamą itin žiaurų ir cinišką beatodairišką civilių, ligoninių ir greitosios pagalbos automobilių apšaudymą. Pasak ministro, šie veiksmai privedė prie humanitarinės katastrofos, už kurią atsakomybė tenka Rusijai.

Jo teigimu, agresorius klysta, siekdamas per spaudimą sveikatos sistemai destabilizuoti visuomenę.

„Beveik dvejus metus kovojame su koronavirusu ir dažnai girdime, kad mūsų sveikatos sistemos yra išsekusios. Bet šiuo metu matome, kiek daug agresijos virusas jau sunaikino Ukrainoje ir pasaulyje vos per vieną mėnesį", - sakė A. Dulkys, dar kartą užtikrindamas Lietuvos ryžtą ir gerą valią kovoti „su visų rūšių virusais".

16:45 NATO šalys pernai gynybai skyrė milijardus

NATO valstybės pernai gynybai išleido beveik 1,18 trln. JAV dolerių (1,06 trln. eurų). Lyginant su 2020-aisiais, tai yra 5,8 proc. padidėjimas, sakoma ketvirtadienį Aljanso generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo paskelbtoje ataskaitoje.

Vakarų gynybiniam aljansui priklauso iš viso 30 Europos ir Šiaurės Amerikos šalių.

Palyginimui: Rusijos karinis biudžetas, Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) vertinimu, sudarė tik 62,2 mlrd. JAV dolerių (56 mlrd. eurų). Ir Kinijos karinis biudžetas buvo gerokai mažesnis - 207,3 mlrd. JAV dolerių (186 mlrd. eurų).

Tačiau IISS ekspertai įspėja šių skaičių nenaudoti kaip argumento vėl stabdyti išlaidas gynybai. Anot jų, tokios šalys, kaip Rusija ir Kinija dėl kitokios sąnaudų struktūros palyginti didelį efektą gauna iš investuotų pinigų.

Ir J. Stoltenbergas įspėjo nemažinti pastangų. „Susiduriame su nauja saugumo politikos realybe", - sakė jis, turėdamas omenyje Rusijos karą prieš Ukrainą.

15:55 Norvegijos premjeras telefonu kalbėjo su V. Putinu

Norvegija įsitraukė į diplomatines pastangas nutraukti Ukrainos karą. Ministras pirmininkas Jonas Gahras Størė ketvirtadienį valandą laiko kalbėjo telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

J. G. Størė, pasak premjero biuro, primygtini prašė V. Putino nutraukti karo veiksmus Ukrainoje, išvesti rusų dalinius ir leisti humanitarinei pagalbai pasiekti šalį.

Norvegija ir Rusija turi beveik 200 km ilgio bendrą sausumos sieną.

Premjeras pareiškė didelį susirūpinimą dėl kančių, kurias sukėlė Rusijos invazija. Esą būtina daryti viską, kad sprendimas būtų rastas derybomis.

Norvegijos duomenimis, pokalbį iniciavo J. G. Størė. Trečiadienį jis kalbėjosi ir su Ukrainos vyriausybės vadovu Denysu Šmyhalu.

15:35 V. Zelenskis: boikotuokite energiją iš Rusijos

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Nyderlandus stabdyti bet kokią prekybą su Rusija. Dujų ir naftos importas iš Rusijos turi būti boikotuojamas, sakė jis ketvirtadienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į parlamentą Hagoje. „Būkite pasirengę sustabdyti energijos įvežimą iš Rusijos, kad į karą nebūtų kišami milijardai", - kalbėjo V. Zelenskis.

Jis reikalavo daugiau ginklų ir konkrečiai įvardijo „Stinger" oro gynybos raketas bei prieštankinius ginklus. „Mums reikia ginklų, kad išvytume okupantą", - pabrėžė Ukrainos vadovas.

V. Zelenskis buvo pirmasis užsienio šalies vadovas, sakęs kalbą parlamente. Jis paragino ministrą pirmininką Marką Ruttę siekti greitos Ukrainos narystės ES. „Mūsų narystė priklauso nuo jūsų", - sakė prezidentas.

Jis priminė ir vokiečių nacių vykdytą Roterdamo bombardavimą 1940 metais. Esą gresia, kad istorija pasikartos. „Antrasis pasaulinis karas prasidėjo kelių šalių užpuolimu, tada bombos krito ant Roterdamo ir Londono", - kalbėjo V. Zelenskis.

15:20 NATO nemato Rusijos pajėgų atsitraukimo ir laukia naujų puolimų

NATO nemato Rusijos pajėgų atsitraukimo Ukrainoje ir mano, kad reikia laukti „papildomų puolamųjų veiksmų", ketvirtadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.

„Mūsų žvalgybos duomenimis, Rusijos daliniai ne atsitraukia, o keičia pozicijas. Rusija bando persigrupuoti, papildyti atsargas ir sustiprinti savo puolimą Donbaso regione rytų Ukrainoje", - sakė J. Stoltenbergas spaudos konferencijoje.

„Tuo pat metu Rusija daro spaudimą Kijevui ir kitiems miestams. Taigi, galime laukti papildomų puolamųjų veiksmų, kurie atneš dar daugiau kančių".

NATO vertinimas prieštaravo Rusijos derybininkų pasižadėjimui, duotam po šią savaitę Turkijoje vykusių derybų, „radikaliai" sumažinti Maskvos karinį aktyvumą šiaurės Ukrainoje, taip pat netoli sostinės Kijevo.

„Girdėjome neseniai paskelbtus pareiškimus, kad Rusija mažins karines operacijas aplink Kijevą ir šiaurės Ukrainoje. Tačiau Rusija ne kartą melavo apie savo ketinimus. Taigi apie Rusiją galime spręsti tik pagal jos veiksmus, o ne žodžius", - sakė J. Stoltenbergas.

„Akivaizdu, kad iš Rusijos pusės matome mažai noro rasti politinį sprendimą, - sakė jis. - Matome, kad toliau apšaudomi miestai, matome, kad Rusija pergrupuoja kai kuriuos savo karius, dalį jų perkelia, greičiausiai siekdama sustiprinti savo pastangas Donbaso regione".

J. Stoltenbergas pridūrė: „Yra glaudus ryšys tarp to, kas vyksta mūšio lauke, ir to, kas vyksta prie derybų stalo. Teikdami paramą Ukrainai mes taip pat stipriname jos pozicijas prie derybų stalo".

14:39 Kremlius: Vakarų žvalgyba nesupranta V. Putino

Kremlius atmetė Vakarų žvalgybų duomenis, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas klaidingai informuojamas apie padėtį Ukrainoje. „Pasirodo, kad nei Valstybės departamentas (JAV), nei Pentagonas neturi patikimos informacijos apie tai, kad vyksta Kremliuje, - ketvirtadienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. - Jie tiesiog nesupranta, kas vyksta Kremliuje. Jie nesupranta prezidento V. Putino. Jie nesupranta sprendimų mechanizmo. Jie nesupranta mūsų darbo stiliaus".

D. Peskovas pridūrė: „Tai ne tik apmaudu. Tai mums kelia nerimą. Nes toks visiškas nesupratimas lemia klaidingus sprendimus, pernelyg lengvabūdiškus sprendimus, kurie turi labai rimtų padarinių".

Kelios Vakarų žvalgybos prieš tai pareiškė, kad V. Putinas savo patarėjų klaidingai informuojamas apie karo eigą. Jie bijo jam pasakyti tiesą, teigė britų žvalgybos GCHQ vadovas Jeremy‘is Flemingas. JAV gynybos departamento atstovas Johnas Kirby‘is sakė, kad neramina tai, jei V. Putinas gauna klaidingą informaciją.

13:24 Britų generolas: NATO patyrė pralaimėjimą, leisdama Rusijai užpulti Ukrainą

Buvęs Didžiosios Britanijos sausumos pajėgų vadas dimisijos generolas Nickas Parkeris mano, kad NATO patyrė pralaimėjimą, leisdama Rusijai užpulti Ukrainą, ir dabar yra priversta laikytis pasyvios pozicijos.

Jis tai pareiškė ketvirtadienį BBC radijui.

„Manau, jog išsakysiu šiek tiek ginčijamą nuomonę, teigdamas, kad NATO buvo nugalėta, NATO blefas buvo atskleistas. Mes neįstengėme sustabdyti rusų, trypiančių Ukrainą, ir dabar NATO gina po 2004 metų išsiplėtusias savo sienas, Baltijos šalių, Lenkijos, Vengrijos ir Rumunijos sienas. Ir ji turi jas ginti, - sakė britų kariškis. - Nemanau, kad Aljansas galėtų pereiti į puolimą, kadangi 30 jo narių požiūriai šiek tiek skiriasi".

Pasak N. Parkerio, „turėtume sudaryti mažesnę tautų koaliciją, kuri galėtų pradėti rengti puolamąją strategiją prieš Putiną".

2016 metais N. Parkeris tapo tuomečio Ukrainos gynybos ministro Stepano Poltorako patarėju. Kartu su JAV dimisijos generolu Johnu Abizaidu jis padėjo Kijevui reformuoti Ukrainos armiją.

11:09 Turkija: Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai gali susitikti per ateinančias dvi savaites

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir jo kolega iš Ukrainos Dmytro Kuleba gali susitikti tolesniems pokalbiams po savaitės-dviejų, ketvirtadienį pranešė Turkija, anksčiau šią savaitę priėmusi abiejų šalių derybininkus.

„Per maždaug savaitę ar dvi gali įvykti aukštesnio lygio susitikimas, bent jau užsienio reikalų ministrų lygiu", - per televizijos transliuotą interviu sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.

„Svarbu, kad abi pusės susitiktų ir susitartų dėl ilgalaikių paliaubų, - sakė jis. - Norėtume surengti užsienio reikalų ministrų susitikimą kaip sąžiningas tarpininkas".

Rusijos ir Ukrainos derybininkai susitiko Stambule antradienį. Derybos suteikė vilties kibirkštį, kad karas Ukrainoje baigsis, tačiau yra nedaug ženklų, jog puolimas mažėtų. NATO narė Turkija, palaikanti draugiškus ryšius su abiem šalimis, save pozicionuoja kaip tarpininkę ir kovo pradžioje pietiniame Antalijos mieste priėmė S. Lavrovą bei D. Kulebą.

M. Cavusoglu sakė, kad iki šiol didžiausia pažanga pasiekta per derybas Stambule. „Ar viskas baigėsi? Ne (...) Buvo imtasi tam tikrų žingsnių įtampai sumažinti, nors ant žemės to nelabai matome", - sakė jis. „Kai kas sako, kad tai taktinis manevravimas. Kai kas kelia abejonių. Esame atsargūs", - kalbėjo M. Cavusoglu.

Turkijos ministras taip pat gyrė Stambulo derybose dalyvavusį „Chelsea" futbolo klubo savininką Romaną Abramovičių už jo „naudingą vaidmenį" užbaigiant karą.

10:23 Kijevas siunčia 45 autobusus civiliams iš Mariupolio evakuoti

Kijevas ketvirtadienį siunčia 45 autobusus civiliams evakuoti iš apgulto Mariupolio miesto, kur Rusijos gynybos ministerija paskelbė vietos paliaubas, pranešė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščiuk.

„Šiąnakt Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas mums pranešė, kad Rusija pasirengusi atverti prieigą" prie humanitarinio koridoriaus iš Mariupolio į Zaporožę per Rusijos kontroliuojamą Berdiansko uostą, - sakė ji „Telegram" paskelbtame vaizdo įraše. - Šiuo koridoriumi siunčiame 45 autobusus".

Rusija teigia pasiūliusi paliaubas apgultame Mariupolio mieste, kad civiliai galėtų evakuotis, ir paskelbė terminą, per kurį Kijevas irgi turi paskelbti nutraukiantis kovas.

Rusijos armija ketvirtadienio rytą nuo 10 val. (7 val. GMT laiku) skelbia humanitarines paliaubas, kad leistų civiliams pirmiausia pasitraukti į Berdianską, o paskui toliau į Zaporožę, trečiadienį pranešė Rusijos generolas majoras Michailas Mizincevas, jį citavo naujienų agentūra „Interfax". Kad priemonė įsigaliotų, Ukraina privalo paskelbti savo paliaubas ir iki 6 val. raštu apie tai informuoti Rusiją, Jungtines Tautas ir Tarptautinį Raudonąjį Kryžių. Kijevas ir Maskva ne kartą kaltino vienas kitą sabotuojant gyventojų išvykimą iš Mariupolio, kurį jau kelias savaites supa Rusijos kariuomenė.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pasmerkė Raudonojo Kryžiaus užpuolimą apgultame Mariupolio uostamiestyje. „Šiandien Mariupolyje smogta Raudonojo Kryžiaus pastatui", - tviteryje parašė E. Macronas. „Tarptautinis Raudonasis Kryžius yra neutralus ir nešališkas veikėjas, į kurį negalima taikytis". Jis sakė, kad tas pats galioja civiliams, slaugytojams ar ligoniams, ir dar kartą paragino paskelbti „paliaubas ir gerbti humanitariną teisę".

Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministerija apkaltino Rusijos pajėgas Kryme leidžiant į Juodąją jūrą Ukrainos karines minas, kurias Rusija pagrobė 2014 metais, kai aneksavo pusiasalį, taip ji siekia pakenkti Ukrainos reputacijai.

Jungtinių Tautų duomenimis, per karą Ukrainoje jau žuvo daugiau nei 1100 civilių, nors tikrasis skaičius tikriausiai daug didesnis. JT pabėgėlių agentūros duomenimis, dėl Rusijos invazijos iš Ukrainos pabėgo daugiau nei 4 mln. žmonių, dar maždaug 6,5 mln., manoma, neteko namų ir tapo pabėgėliais pačioje Ukrainoje.

09:10 Kijevas pranešė, kad Rusijos sprogmenimis užteršta beveik pusė Ukrainos

Beveik pusė Ukrainos teritorijos užteršta sprogmenimis dėl Rusijos karo prieš kaimynę, trečiadienį sakė aukštas Kijevo pareigūnas, pranešė vietos žiniasklaida.

Vidaus reikalų viceministras Jevgenas Jeninas sakė, kad maždaug 300 tūkst. kvadratinių metrų Ukrainos teritorijos „užteršta" sprogstamaisiais įtaisais, tai - Rusijos agresijos padarinys, pranešė „Interfax" naujienų agentūros Ukrainoje reporteris. Patikrinti šių duomenų kol kas neįmanoma.

J. Jeninas pridūrė, kad nuo karo pradžios vasario 24 d. Ukrainos specialistai išminavo 300 sprogstamųjų įtaisų, taip pat vieną aviacinę bombą. Jie taip pat išvalė 14 hektarų teritorijos.

08:40 ERPB: šiemet karas sugriaus Rusijos ir Ukrainos ekonomiką

Rusijos ekonomika šiais metais susitrauks 10 proc., o Ukrainos bendrasis vidaus produktas (BVP) - net 20 proc., nes karas tarp dviejų šalių sukelia „didžiausią tiekimo šoką" per 50 metų, ketvirtadienį prognozavo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB).

Prieš Rusijai vasario 24 d. įsiveržiant į provakarietišką kaimynę Londone įsikūręs ERPB prognozavo, kad Ukrainos BVP šiemet augs 3,5 proc., o Rusijos ekonomika - trimis procentais.

ERPB teigia esanti pirmoji tarptautinė finansų institucija, atnaujinusi augimo prognozes nuo karo Ukrainoje pradžios praėjusį mėnesį. Naujausiose prognozėse „manoma, kad paliaubos bus sudarytos per porą mėnesių, o tada netrukus prasidės didelės Ukrainos atstatymo pastangos", sakoma pranešime.

Pagal tokį scenarijų Ukrainos BVP kitais metais turėtų atsigauti 23 proc., o sankcijų paveiktai Rusijai numatomas nulinis augimas.

ERPB buvo įkurtas 1991 m., siekiant padėti buvusio sovietinio bloko šalims pereiti prie laisvosios rinkos ekonomikos, tačiau nuo to laiko išplėtė savo aprėptį, įskaitant Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalis. Bankas prognozuoja, kad jo investicijų zona, neįskaitant Baltarusijos ir Rusijos, šiemet augs 1,7 proc., anksčiau lapkritį prognozuotas 4,2 proc. augimas. Tikimasi, kad 2023 m. augimas padidės iki penkių procentų.

„Prognozės susijusios su labai dideliu neapibrėžtumu, ypač kalbant apie tokias neigiamas rizikas, jei karo veiksmai paaštrėtų arba būtų apribotas dujų ar kitų prekių eksportas iš Rusijos", - perspėjo bankas ir pridūrė, kad pasaulio ekonomika susiduria su „didžiausiu bent jau nuo aštuntojo dešimtmečio pradžios tiekimo šoku".

„Bankas prognozuoja, kad išaugusios prekių, tokių kaip maistas, nafta, dujos ir metalai, kainos turės didelį poveikį ekonomikai, ypač mažesnes pajamas gaunančiose šalyse. „Rusija ir Ukraina tiekia neproporcingai didelę prekių dalį, įskaitant kviečius, kukurūzus, trąšas, titaną ir nikelį", - pabrėžia skolintojas.

08:06 Prancūzijos karinės žvalgybos vadovas atleistas iš pareigų dėl klaidų vertinant situaciją karo Ukrainoje išvakarėse

Prancūzijos karinės žvalgybos vadovas Ericas Vidaud atleistas iš pareigų, kurias ėjo viso labo septynis mėnesius. Tai trečiadienį pranešė laikraštis „L'Opinion".

Pasak apžvalgininko Jeano Dominique`o Merchet, 55 metų generolas atstatydintas „dėl žvalgybos darbo trūkumų Ukrainos krizės laikotarpiu".

Karinė žvalgyba yra tiesiogiai pavaldi Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiajam štabui. Kaip anksčiau interviu laikraščiui „Le Monde" pareiškė štabo viršininkas armijos generolas Thierry Burkhard`as, Prancūzijos specialiosios tarnybos neteisingai vertino situaciją karo Ukrainoje išvakarėse.

„Amerikiečiai sakė, kad rusai ruošiasi pulti, ir jie buvo teisūs. Mūsų tarnybos veikiau manė, kad Ukrainos užėmimas turės siaubingą kainą ir kad rusai turi kitų variantų, kaip nuversti Volodymyrą Zelenskį", - teigė jis.

„L'Opinion" žiniomis, karinės žvalgybos vadovo poste E. Vidaud gali pakeisti 52 metų generolas Jacques`as Langlade`as de Montgros. Anksčiau jis vadovavo 11-ajai oro desanto brigadai, taip pat ėjo sausumos kariuomenės inspektoriaus pareigas.

07:37 Pentagonas patvirtina, kad dalis Rusijos pajėgų išvesta iš Černobylio AE

Dalis Rusijos pajėgų išvesta iš Černobylio atominės elektrinės. Tai televizijos kanalui CNN patvirtino šaltinis Pentagone.

Šis objektas pateko į rusų rankas pirmomis įsiveržimo į Ukrainą dienomis vasario pabaigoje. Tai sukėlė tarptautinės bendruomenės susirūpinimą, ar bus laikomasi saugumo standartų Černobylio zonoje.

Rusijos kariuomenė ilgai neleido pakeisti Černobylio AE darbuotojų, o pavojingoje teritorijoje įrengė šaudmenų sandėlį. Dėl okupantų veiksmų buvo nutrūkęs elektros tiekimas jėgainei, dėl to galėjo išsihermetizuoti saugykla su branduolinėmis atliekomis. Tik po tarptautinės bendrijos įsikišimo ukrainiečių specialistų pastangomis katastrofos pavyko išvengti.

Vėliau Rusijos kariškiai pasirodė ir Zaporožės atominėje elektrinėje, dėl kurios vyko įnirtingi mūšiai.

07:32 Ukrainos ir Rusijos taikos derybos penktadienį bus tęsiamos internetu

Ukrainos ir Rusijos taikos derybos penktadienį bus tęsiamos internetu, vėlai trečiadienį per „Telegram" sakė Ukrainos delegacijos vadovas Davidas Arachamija.

Per pastarąsias derybas Turkijoje Ukraina dar kartą pasiūlė dviem prezidentams susitikti, pridūrė D. Arachamija. Rusijos delegacija atsakė, kad suderintas susitarimo projektas yra būtina bet kokio Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo sąlyga. Ukraina tvirtina, kad toks susitikimas negali vykti Rusijoje ar Baltarusijoje.

D. Arachamija gyrė Rusijos oligarcho Romano Abramovičiaus dalyvavimą antradienį Stambule vykusiame pastarajame taikos derybų rate. D. Abramovičius atliko teigiamą vaidmenį, sakė D. Arachamija, pasak Ukrainos žiniasklaidos pranešimų, pasiūlydamas „neoficialų komunikacijos kanalą", leidžiantį diskutuoti įprasta, o ne diplomatine kalba.

Oligarchas siekia išlikti neutralus, aiškino D. Arachamija. „Nors mes jo nelaikome neutralia šalimi. Tačiau galime pasakyti, kad jis tikrai neutralesnis nei oficialioji derybų pusė."

07:14 Sakartvelo Pietų Osetijos regionas nori balsuoti dėl prisijungimo prie Rusijos

Nuo Sakartvelo atsiskyręs Pietų Osetijos regionas nori balsuoti dėl galimos integracijos į Rusijos Federaciją. Pietų Kaukazo regiono valdovas Anatolijus Bibilovas trečiadienį per Rusijos valstybinę televiziją pareiškė, kad tokiam žingsniui reikės surengti referendumą. Tačiau tai nebus „labai sunku" suorganizuoti.

A. Bibilovas taip pat sakė: „Manau, kad prisijungimas prie Rusijos yra mūsų strateginis tikslas".

Rusija pripažino Pietų Osetiją nepriklausoma valstybe 2008 m. po karo su Sakartvelu - visai taip pat kaip ir Abchazijos regioną - ir dislokavo ten tūkstančius karių. Abchazija neplanuoja prisijungti prie Rusijos, sakė vietos parlamento atstovas. Nors Maskva laikoma artima strategine partnere, Abchazija yra „nepriklausoma valstybė pagal konstituciją".

Pietų Osetijos parlamento vadovas Alanas Tadtajevas Rusijos valstybinei agentūrai TASS sakė, kad referendumas turėtų būti surengtas „artimiausiu metu".

Rusija pradėjo agresyvų karą prieš kaimyninę Ukrainą vasario 24 d., be kita ko, teisindama jį tariamu Rytų Ukrainos separatistinių Donecko ir Luhansko regionų „išlaisvinimu". Tai pakurstė būgštavimus, kad kovos gali vėl įsižiebti ir prorusiškuose regionuose kitose buvusiose sovietinėse valstybėse.

Sekmadienį Luhansko separatistų lyderis Leonidas Pasečnikas pareiškė, kad reikia surengti balsavimą dėl regiono integracijos į Rusiją. Kijevas sakė, kad Ukraina tokio referendumo nepripažins.

07:00 JK žvalgybos vadovas sako, kad V. Putino patarėjai bijo sakyti jam tiesą apie Ukrainą

Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjai bijo pasakyti jam tiesą apie „žlugusią" jo Ukrainos karo strategiją, ketvirtadienį pareiškė Didžiosios Britanijos aukščiausios komunikacijos šnipinėjimo agentūros vadovas.

V. Putinas „labai neteisingai įvertino" invaziją, teigia Didžiosios Britanijos žvalgybos agentūros GCHQ direktorius Jeremy Flemingas. Tai sakoma jo kalboje, iš anksto parengtoje Australijos nacionaliniam universitetui Kanberoje. Jo pastabos pakartoja JAV žvalgybos duomenis, kuriuos prieš dieną paskelbė Baltieji rūmai, rodančius, kad V. Putino patarėjai „dezinformuoja" jį apie Rusijos operacijos eigą.

Vakarų žvalgybos šaltiniai aktyviai aptaria Rusijos nesėkmes kare ir pabrėžia susiskaldymą V. Putino vidiniame rate. J. Flemingas sakė, kad V. Putinas neįvertino Ukrainos pasipriešinimo, stiprios tarptautinės koalicijos prieš jį ir ekonominių sankcijų poveikio. Rusijos lyderis taip pat pervertino savo kariuomenės galimybes užsitikrinti greitą pergalę. „Matėme, kad Rusijos kariai, kuriems trūksta ginklų ir moralės, atsisako vykdyti įsakymus, sabotuoja savo pačių įrangą ir net netyčia numušė savo lėktuvą", - sakė J. Flemingas.

„Ir nors V. Putino patarėjai bijo pasakyti jam tiesą, režimui turi būti visiškai aišku, kas vyksta ir koks yra šių klaidingų sprendimų mastas". Šios savaitės viešas Rusijos pareiškimas, kad ji „radikaliai" sumažins kovines operacijas aplink sostinę Kijevą ir šiaurinį Černihovo miestą, „galbūt rodo, kad jie buvo priversti rimtai permąstyti", sakė J. Flemingas.

Jis perspėjo, kad kibernetinės atakos iš Rusijos tebėra grėsmė. Nors kai kurie žmonės buvo nustebę, kad Maskva nepradėjo katastrofiškos kibernetinės atakos, J. Flemingas teigė, jog „niekada nelaikėme" tokio puolimo svarbiausia Rusijos invazijos dalimi. Vis dėlto Didžiosios Britanijos žvalgybos tarnybos atskleidė „nuolatinį Rusijos ketinimą sužlugdyti Ukrainos vyriausybę ir karines sistemas", sakė jis. „Mes tikrai matome požymius, kad Rusijos kibernetiniai veikėjai ieško taikinių šalyse, kurios prieštarauja jų veiksmams".

Mūšio lauke Ukrainoje Maskva naudoja samdinius ir užsienio kovotojus savo pajėgoms paremti, sakė J. Flemingas. Tarp jų yra ir grupė „Wagner", „įgijusi pagreitį" nuo 2014 m., kai Rusija aneksavo Krymą. „Grupė veikia kaip šešėlinė Rusijos kariuomenės atšaka, dalyvaudama rizikingesnėse operacijose", - sakė jis.

J. Flemingas pažymėjo, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas atsisakė pasmerkti invaziją, teikdamas Rusijai diplomatinę ir ekonominę paramą. „Nusitaikiusi atsiimti Taivaną Kinija nenori daryti nieko, kas galėtų suvaržyti jos galimybes ateityje tai padaryti", - sakė jis ir prognozavo, kad Kinijos ir Rusijos santykiai gali pablogėti, kai tik Kinijos kariuomenė ir ekonomika taps galingesnės.

2022-03-30 ĮVYKIAI

21:50 Prancūzija teigia nematanti ženklų apie galimą proveržį Rusijos ir Ukrainos derybose

Prancūzija nemato ženklų apie galimą proveržį derybose tarp Rusijos ir Ukrainos ir lauks konkrečių Kremliaus veiksmų, trečiadienį teigė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yvesas Le Drianas.

„Karas tęsiasi ir kol kas, mano žiniomis, nėra jokio proveržio ar ko nors naujo", - interviu transliuotojams „France 24" ir RFI teigė J. Y. Le Drianas.

Rusijos derybininkai po antradienį Stambule vykusių derybų prakalbo, kad Maskva sumažins savo karinį aktyvumą prie Kijevo ir Černihivo miestų. Tačiau J. Y. Le Drianas pabrėžė, kad pernakt tęsėsi sostinės apšaudymas, o pietinis Mariupolio uostamiestis tebėra apsiaustas.

„Yra daug Rusijos valdžios institucijų pareiškimų... aš tikėsiu tik veiksmais, - pareiškė užsienio reikalų ministras. - Dar gali būti, kad rusai naudojasi šiuo laikotarpiu, kuriuo skelbiama apie tolesnes išsamias derybas, kad galėtų pergrupuoti savo pajėgas."

Pasak Paryžiaus diplomatijos vadovo, Prancūzija yra „visiškai prieinama pokalbiams su prezidentu (Volodymyru) Zelenskiu apie tai, kaip įgyvendinti garantijas" Ukrainos saugumui užtikrinti. Jos laikomos būtinomis, kad būtų galima užbaigti kautynes. „Problema ta, kad reikia tikrų derybų", - pridūrė jis ir paragino surengti V. Zelenskio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą.

20:55 Estijos premjerė reikalauja stipresnio NATO buvimo Baltijos šalyse

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Estijos premjerė Kaja Kallas reikalauja stipresnio NATO buvimo Baltijos šalyse. „Mums reikia patikimos gynybos sausumoje, ore ir jūroje. Dabartinių pajėgumų mūsų regione tam nepakanka. Turime užlopyti spragą", - sakė ji trečiadienį Estijos Tapos karinėje bazėje po susitikimo su savo kolege iš Danijos Mette Frederiksen.

Konkrečiai K. Kallas reikalavo „mūšiams pasirengusių divizijų", oro gynybos ir daugiau laivų, kurie patruliuotų Baltijos jūroje. „Turime parodyti užpuolikui, kad esame pasirengę gintis čia. Ir jei reikės, būsime pasirengę ir kovoti, - pabrėžė ji. - Kad gyventume taikoje, turime ruoštis karui. Atgrasymas ir gynyba yra geriau, o taip pat pigiau nei karas".

Baltijos šalys Estija, Latvija ir Lietuva, kurios yra ES ir NATO narės, ribojasi su Rusija, o Latvija ir Lietuva dar ir su šios sąjungininke Baltarusija. Mažos Baltijos jūros valstybės dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje yra sunerimusios dėl savo saugumo.

Danija antradienį pareiškė esanti pasirengusi nusiųsti į Baltijos šalis daugiau karių, jei to oficialiai paprašys NATO. „Mes manome, jog NATO nori, kad čia turėtume apie 800 papildomų karių", - Tapoje sakė M. Frederiksen. Danija Baltijos šalyse jau yra dislokavusi per 200 kareivių, taip pat F-16 naikintuvų.

20:50 Berlynas: V. Putinas pareiškė O. Scholzui, kad atsiskaitymai už dujas gali tęstis eurais

Vokietijos vyriausybė trečiadienį pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė kancleriui Olafui Scholzui, jog atsiskaitymai už dujas gali tęstis eurais.

Praėjusią savaitę V. Putinas pareikalavo, kad už rusiškų dujų tiekimą Europai būtų atsiskaitoma rubliais.

Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas teigė, kad V. Putinas pareiškė O. Scholzui, jog nuo kito mėnesio atsiskaitymai „tęsis eurais ir, kaip įprasta, bus pervedami į banką „Gazprombank", kurio neveikia sankcijos".

Bankas tuomet konvertuos atsiskaitymus į rublius, V. Putiną citavo S. Hebestreitas.

20:25 J. Bidenas kalbėjosi telefonu su V. Zelenskiu

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį kalbėjosi telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pranešė Baltieji rūmai.

Remiantis Baltųjų rūmų pranešimu, abiejų šalių lyderiai aptarė papildomą pagalbą Ukrainos kariuomenei. „Lyderiai aptarė... tolesnes JAV ir jų sąjungininkų bei partnerių pastangas nustatyti papildomus pajėgumus, skirtus padėti Ukrainos kariuomenei apginti savo šalį", - sakoma pranešime.

Jame priduriama, kad J. Bidenas taip pat nurodė V. Zelenskiui, kad Vašingtonas skirs Kijevui 500 mlrd. dolerių (448 mlrd. eurų) vertės tiesioginės pagalbos.

Ukrainos prezidento teigimu, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją šalyje jau žuvo apie 20 000 žmonių. Šių skaičių nepriklausomai patikrinti neįmanoma.

„Ką tik baigėsi valandą trukęs pokalbis, - po skambučio tviteryje parašė V. Zelenskis. - Pasidalinau situacijos karo lauke ir prie derybų stalo vertinimu. Kalbėjomės apie konkrečią gynybinę paramą, naują griežtesnių sankcijų paketą, makrofinansinę ir humanitarinę pagalbą".

Ukraina ir Vakarų šalys abejoja naujausiais Rusijos pažadais sumažinti savo karinį aktyvumą aplink Černihovą ir Kijevą. Tai Rusija pareiškė po antradienį Stambule vykusių taikos derybų.

20:10 Maskva patvirtino dalinių „pergrupavimą" prie Kijevo ir Černihovo

Rusijos gynybos ministerija patvirtino savo dalinių „pergrupavimą" prie Kijevo ir Černihovo. „Kijevo ir Černihovo srityse vyksta planuotas dalinių pergrupavimas", - trečiadienio vakarą Maskvoje sakė ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Rusijos kariai ten esą įgyvendino savo pagrindinius uždavinius. 

Po pokalbių su Ukraina Rusija antradienį pažadėjo smarkiai sumažinti savo karinį aktyvumą prie Kijevo ir Černihovo.

Rusijos gynybos ministerija pakartojo, kad pirmasis „karinės specialiosios operacijos" - taip Maskva vadina karą prieš kaimyninę šalį - etapas sėkmingai baigtas.

20:00 Ukrainoje pareikšti pirmieji kaltinimai už „kolaboravimą" su Rusija

Ukrainos generalinė prokuratūra trečiadienį paskelbė, kad šalyje pirmajam asmeniui pareikšti kaltinimai už „kolaboravimą" su Rusijos kariuomene.

Pasak prokuratūros, Kramatorsko miesto gyventojas platformoje „TikTok" pasidalijo vaizdo įrašu, „kuriame neigė, kad Rusija vykdo agresiją prieš Ukrainą ir ragino piliečius palaikyti neteisėtus šalies agresorės sprendimus ir veiksmus".

Kaltinimai pareikšti pagal naują, kovo viduryje priimtą įstatymą, kuris už „kolaboravimą" su „priešo" pajėgomis numato nuo 10 iki 12 metų laisvės atėmimo bausmes, o visi kaltais pripažįstami asmenys 15 metų negali eiti valstybės tarnautojo pareigų.

Prokurorų teigimu, nuo šio teisės akto įsigaliojimo jau pradėta daugiau kaip 150 tyrimų dėl įtariamo kolaboravimo su Rusijos pajėgomis.

Ukrainoje taip pat priimtas įstatymas, pagal kurį baudžiama už „neteisėtą" vaizdų, atskleidžiančių Ukrainos karių judėjimą, publikavimą.

19:45 M. Bachelet: Rusijos atakos gali būti prilyginamos karo nusikaltimams

JT žmogaus teisių komisarė Michellė Bachelet plataus masto, beatodairiškas Rusijos atakas gyvenamuosiuose Ukrainos rajonuose pavadino „keliančiomis labai didelį nerimą". Jos gali būti „prilygintos karo nusikaltimams", - sakė M. Bachelet trečiadienį JT Žmogaus teisių taryboje Ženevoje.

Ji pabrėžė, kad „didžiuliai civilių objektų sugriovimai ir didelis civilių aukų skaičius akivaizdžiai rodo, kad nepakankamai paisoma pagrindinių atskyrimo, proporcingumo ir atsargumo principų". Jos biuras nuo karo pradžios vasario 24 dieną patvirtino 1 189 žuvusius civilius, 98 kurių buvo vaikai. Tačiau M. Bachelet įspėjo, kad tikrieji skaičiai neabejotinai yra didesni.

Nuo tada, kai Rusija prieš penkias savaites pradėjo savo plataus masto invaziją į kaimyninę šalį, visi Ukrainos gyventojai patiria „košmarą". „Milijonų žmonių gyvenimai pakrikę, nes jie priversti palikti savo namus ar slėptis rūsiuose ir bunkeriuose - tuo metu, kai jų miestai bombarduojami ir naikinami", - kalbėjo M. Bachelet.

Buvusi Čilės prezidentė paragino Maskvą atsižvelgti į primygtinius tarptautinius raginimus ir nedelsiant atitraukti savo dalinius iš Ukrainos.

19:20 OHCHR: Ukrainoje jau žuvo daugiau kaip 1 000 civilių

Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) duomenimis, Ukrainoje jau žuvo daugiau kaip 1 000 civilių, praneša transliuotojas BBC.

Pasak JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet, jos biuras nuo vasario 24-osios patvirtino 1 189 civilių žūtis, įskaitant 98 vaikus. Tačiau ji perspėjo, kad tikrieji skaičiai gali būti gerokai didesni.

„Civiliai patiria nenusakomas kančias, o humanitarinė krizė yra kritiniame etape", - teigė M. Bachelet. Pasak jos, pastaruoju metu „kur kas padaugėjo" civilių žūčių apsiaustuose miestuose, o tai gali būti susiję su sveikatos priežiūros paslaugų teikimo trikdžiais ir karo sukeltu nepritekliumi bei stresu.

18:55 Slovakija išsiunčia 35 Rusijos diplomatus

Slovakija trečiadienį paskelbė, kad remdamasi žvalgybos tarnybų duomenimis, nusprendė išsiųsti 35 Rusijos diplomatus.

Šalies užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Jurajus Tomaga sakė naujienų agentūrai AFP, kad buvo nuspręsta „35 žmonėmis sumažinti Rusijos ambasados Bratislavoje personalą". „Apgailestaujame, kad po ankstesnių Rusijos diplomatų išsiuntimo serijų per pastaruosius dvejus metus Rusijos diplomatinė misija neparodė jokio susidomėjimo tinkamai veikti Slovakijoje", - pridūrė J. Tomaga.

18:50 Rusų operos žvaigždė A. Netrebko pasmerkė karą prieš Ukrainą

Rusų operos žvaigždė Anna Netrebko aiškiai pasmerkė „karą prieš Ukrainą". Trečiadienį per savo advokatą Berlyne Christianną Schertzą išplatintame pareiškime ji teigė mintimis esanti su „šio karo aukomis ir jų šeimomis". Kartu atlikėja pabrėžė, kad nėra nei „politinės partijos narė", nei „susijusi su kokiu nors Rusijos vadovu" ir kad su prezidentu Vladimiru Putinu „per visą savo gyvenimą susitiko tik kelis kartus".

Prasidėjus karui, 50-metė A. Netrebko sulaukė kritikos, nes buvo laikoma V. Putino rėmėja. Dabar ji pareiškime rašė: „Pripažįstu ir apgailestauju, kad mano veiksmai ar žodžiai praeityje iš dalies galėjo būti neteisingai interpretuojami".

Su V. Putinu ji esą buvo susitikusi pirmiausiai per apdovanojimų už jos kūrybą įteikimus ar olimpinių žaidynių atidarymą. „Niekada nesu gavusi finansinės paramos iš Rusijos vyriausybės, gyvenu Austrijoje, kur moku ir mokesčius", - rašė operos žvaigždė.

Ji taip pat pareiškė mylinti savo gimtąją Rusiją. Savo kūryba ji siekianti „tik taikos ir vienybės".

Kovo pradžioje A. Netrebko paskelbė, kad daro pertrauką savo koncertinėje veikloje. Prieš tai, be kita ko, Bavarijos valstybinė opera nutraukė bendradarbiavimą su atlikėja ir tai, be kita ko, argumentavo nepakankamu jos atsiribojimu nuo karo prieš Ukrainą.

Anot A. Netrebko, ji gegužės pabaigoje ketina atnaujinti savo pasirodymus, pirmiausiai - Europoje.

18:00 JK: sankcijos Rusijai turi būti plečiamos, kol visi jos kariai pasitrauks iš Ukrainos

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas trečiadienį teigė, kad Vakarų šalys turi veržti sankcijų kilpą ant Rusijos kaklo, kol visi jos kariai pasitrauks iš Ukrainos.

Savo kolegų parlamentarų paklaustas, kada reikėtų atšaukti sankcijas Rusijai, B. Johsnonas atsakė: „Mano nuomone, turime nuolat plėsti sankcijas, kol kiekvienas jo (Rusijos prezidento Vladimiro Putino) karys pasitrauks iš Ukrainos."

17:45 Austrija aktyvuoja savo avarinį dujų tiekimo planą

Sekdama Vokietijos pavyzdžiu, Austrija trečiadienį paskelbė, kad aktyvuoja savo avarinį dujų tiekimo planą, tvyrant būgštavimams, jog Rusija gali užsukti dujų čiaupus, jei Vakarų šalys atsisakys atsiskaityti rubliais.

Remiantis vyriausybės Vienoje pranešimu, be kita ko, bus „stiprinamos esamos monitoringo sistemos". Tačiau esą nebus imamasi išteklių normavimo.

Šalis tokių savo veiksmų priežastimi įvardijo „Rusijos pranešimą, kad ji ateityje atsiskaitymus už dujas priims tik rubliais".

17:15 Per raketų ataką prieš administracijos pastatą Mykolajive žuvo 15 žmonių

Per Rusijos raketų ataką prieš srities administracijos pastatą Pietų Ukrainos Mykolajivo mieste antradienį, Ukrainos duomenimis, žuvo mažiausiai 15 žmonių. Tai trečiadienį savo „Telegram" kanale pranešė gubernatorius Vitalijus Kimas.

Sviedinys administraciniame pastate išmušė didžiulę skylę. Sugriautas ir V. Kimo darbo kabinetas. Jo tuo metu ten nebuvo.

Gelbėtojai pradžioje ištraukė tris žuvusiuosius, tačiau vėliau aukų skaičius išaugo iki 15. 34 žmonės buvo sužeisti, sakė gubernatorius. Šių duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.

Mykolajivas iš pietų puolantiems rusų daliniams blokuoja kelią į svarbų Odesos uostamiestį.

17:10 Meras: Irpinėje jau žuvo maždaug 200-300 civilių

Irpinėje žuvo maždaug 200-300 civilių, kol šis Ukrainos miestas buvo išlaisvintas nuo Rusijos karių, miesto merą Oleksandrą Markušyną cituoja agentūra „Reuters".

O. Markušynas dar pirmadienį pranešė, kad Ukrainos pajėgos visiškai atsiėmė šio miesto, kuris buvo tapęs karštuoju kautynių tašku, kontrolę.

Meras per trečiadienį surengtą spaudos konferenciją nurodė, kad Irpinėje iki šiol žuvo apie 50 Ukrainos karių, kai kurių jų kūnai tebėra įstrigę po pastatų griuvėsiais. Pasak O. Markušyno, miestas visą naktį buvo apšaudomas Rusijos kariuomenės.

16:50 UNHCR: savo namus jau paliko ketvirtadalis visų ukrainiečių

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR) duomenimis, iš Ukrainos į kaimynines šalis jau pasitraukė 4 019 000 žmonių, o dar daugiau kaip 6 mln. žmonių yra perkelti šalies viduje. Tai reiškia, kad savo namus jau paliko mažiausiai ketvirtadalis visų ukrainiečių, praneša BBC.

Tad dabar apie 4 mln. žmonių, daugiausiai - moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės yra priklausomi nuo kaimyninių šalių, kad išgyventų. Tai yra didžiausia pabėgėlių krizė Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Vien Lenkija jau priglaudė 2,3 mln. ukrainiečių.

Nors Rusija davė ženklų, kad gali sumažinti savo puolimo mastą, Ukrainos miestai apšaudomi ir toliau.

16:40 TATENA vadovas apsilankė branduolinėje jėgainėje Pietų Ukrainoje

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas trečiadienį apsilankė branduolinėje elektrinėje Pietų Ukrainoje. „Esu Pietų Ukrainos atominėje jėgainėje, kad susitikčiau su Ukrainos vyriausybės atstovais ir personalu", tviteryje rašė Rafaelis Grossis. Jis padėkojo personalui už „ištvermę".

„Noriu pasakyti, kad esame su jumis, kad esame pasirengę jums padėti visais įmanomais būdais", - vaizdo įraše sakė R. Grossis. TATENA tikisi, kad jau netrukus galės nusiųsti ekspertus į Ukrainą, kad būtų užtikrintas objektų saugumas.

Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios R. Grossis įspėja dėl karo pavojaus Ukrainos branduolinėms jėgainėms. Ukraina turi keturias veikiančias elektrines su 15 reaktorių.

Černobylio atominė elektrinė, kurioje 1986 metais įvyko didžiausia branduolinė katastrofa, vasario 24-ąją buvo užimta rusų pajėgų. Tada ten kelioms dienoms dingo elektra. Personalas buvo priverstas kelias savaites dirbti be keitimo.

Kovo 4-ąją rusų kariai perėmė ir didžiausios Europos atominės elektrinės Zaporožėje kontrolę.

16:10 Ukraina: veržimasis į Kijevą sustabdytas tik laikinai

Ukrainos generalinis štabas nesitiki plataus masto rusų pajėgų pasitraukimo iš teritorijų netoli sostinės Kijevo. Priešas dėl savo nuostolių tikriausiai tik „laikinai atsisakė tikslo blokuoti Kijevą", - trečiadienio vidudienį pareiškė Generalinis štabas. Rusijos daliniai persigrupuoja ir dabar telkia dėmesį į puolimą Ukrainos rytuose ir pietuose.

Patvirtintas dalinis rusų pajėgų išvedimas iš Brovarų, esančių į rytus nuo milijoninio Kijevo. Po pokalbių su Ukraina antradienį Rusija paskelbė mažinsianti karinius veiksmus prie Kijevo ir Černihovo.

Duomenų apie karinius veiksmus nepriklausomai patvirtinti neįmanoma. Tai galioja ir Ukrainos generalinio štabo informacijai, esą Rusija telkia pajėgas uždaroje zonoje aplink Černobylio atominę elektrinę. Šioje teritorijoje nuo branduolinės nelaimės 1986 metais vis dar smarkiai padidėjusi radiacija. Zona nuo pirmųjų karo dienų yra Rusijos rankose.

15:45 V. Zelenskis ragina Norvegiją padidinti energetikos išteklių tiekimą ES ir Ukrainai

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino Norvegiją padidinti energetikos išteklių tiekimą jo šaliai ir Europos Sąjungai (ES).

„Galite svariai prisidėti prie Europos energetinio saugumo patiekdami ES šalims ir Ukrainai reikiamus išteklius", - vaizdo ryšiu kreipdamasis į Norvegijos parlamentą, teigė V. Zelenskis ir pridūrė, kad viso pasaulio uostai turi nebeįsileisti Rusijos laivų.

Norvegija yra antra pagal dydį dujų tiekėja Europai po Rusijos.

15:35 Ukrainos duomenimis, karas jau pražudė 145 vaikus

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios šalyje jau žuvo 145 vaikai ir dar 222 sužeisti, remdamasis Ukrainos generaline prokuratūra, praneša portalas „Ukrinform".

Pasak prokuratūros, daugiausiai vaikų žuvo Kijevo, Charkovo, Donecko, Černihovo, Mykolajivo, Luhansko, Zaporižės, Žytomyro, Sumų ir Chersono srityse. Be to, per Rusijos ginkluotųjų pajėgų oro antskrydžius ir apšaudymą jau apgadinta 790 švietimo įstaigų, iš jų 75 sunaikintos visiškai.

Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys intensyvūs mūšiai.

15:20 Kremlius: nuo ketvirtadienio dar nebus reikalaujama už dujas atsiskaityti rubliais

Nuo ketvirtadienio dar nebus reikalaujama už rusiškas dujas atsiskaityti rubliais, pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Tai praėjusią savaitę įsakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Iš pradžių buvo numatyta, kad atitinkama priemonė įsigalios kovo 31-ąją. Tai Europoje pakurstė būgštavimus, kad Rusija gali visiškai užsukti dujų čiaupus.

Vietoj to V. Putinas tądien ketina susitikti su dujų tiekimo milžinės „Gazprom" ir šalies centrinio banko atstovais.

Apie reikalavimą už dujas atsiskaityti rubliais Rusija paskelbė, kai jai dėl karinės invazijos į Ukrainą buvo pritaikytos griežtos Vakarų sankcijos. Jos gerokai nusilpnino šalies valiutą.

15:19 Norvegija perdavė Ukrainai dar 2 tūkst. prieštankinių ginklų

Norvegija perdavė Ukrainai dar daugiau gynybai skirtų ginklų. Ukrainiečiai sulaukė 2 000 M72 tipo prieštankinių granatsvaidžių, trečiadienį pranešė Norvegijos gynybos ministerija. Vėliau trečiadienį į Norvegijos parlamentą vaizdo ryšiu turėtų kreiptis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Jau kovo pradžioje Norvegija nusiuntė į Ukrainą 2 000 prieštankinių ginklų bei apsaugos įrangos. Tiekdama ginklus, Skandinavijos šalis nori paremti Ukrainą, kad ši galėtų gintis nuo rusų dalinių.

Ukrainiečiams reikia paramos ginklais iš kitų šalių, kad galėtų atsilaikyti prieš tarptautinę teisę pažeidžiantį Rusijos puolimą, sakė Norvegijos gynybos ministras Oddas Rogeris Enoksenas.

15:10 Vokietija iki šiol registravo daugiau kaip 280 000 Ukrainos karo pabėgėlių

Vokietijoje toliau auga iš Ukrainos atvykstančių pabėgėlių skaičius - tiesa, ne taip sparčiai, kaip dar prieš kelias savaites. Vidaus reikalų ministerija trečiadienį pranešė, kad federalinė policija nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios Vokietijoje registravo 283 365 karo pabėgėlius.

Praėjusią savaitę kasdien sieną kirsdavo apie 7 000 ukrainiečių. Ankstesnėmis savaitėmis kartais per dieną pabėgėlių būdavo daugiau kaip 10 000.

Tačiau kadangi nėra reguliarios pasienio kontrolės ir ukrainietišką pasą turintys asmenys gali atvykti be vizos 90 dienų, pabėgėlių iš Ukrainos skaičius Vokietijoje gali būti daug didesnis.

JT Pabėgėlių agentūros duomenimis, nuo karo pradžios prieš beveik penkias savaites Ukrainą paliko daugiau kaip 4 mln. žmonių. Daugiau kaip pusė jų prisiglaudė kaimyninėje Lenkijoje.

14:48 Maskva: Kinija smerkia Vakarų sankcijas Rusijai

Kinija, vyriausybės Maskvoje duomenimis, smerkia Vakarų sankcijas Rusijai. Rusijos ir Kinijos užsienio reikalų ministrai baudžiamąsias priemones trečiadienį pavadino neteisėtomis ir kontraproduktyviomis, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija, kuria remiasi agentūra „Reuters".

Abiejų šalių diplomatijos vadovai Wang Yi ir Sergejus Lavrovas trečiadienį susitiko Rytų Kinijos Anhui provincijoje.

„Ministrai išsamiai aptarė situaciją Ukrainoje", - sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime. S. Lavrovas informavo kolegą ir apie „karinės specialiosios operacijos pažangą" bei „dinamiką derybų procese su režimu Kijeve". Abi pusės pažymėjo „kontraproduktyvų JAV ir jų satelitų Rusijai įvestų neteisėtų vienašališkų sankcijų pobūdį".

Abi šalys ketina stiprinti savo strateginę partnerystę ir globaliais klausimais kalbėti „vienu balsu". Glaudesnis bendradarbiavimas esą vyks ir daugiašaliais formatais.

13:44 Kremlius teigia, kad Rusijos ir Ukrainos derybose nebuvo nieko „perspektyvaus"

Trečiadienį Kremlius sumenkino viltis dėl proveržio po Rusijos ir Ukrainos delegacijų taikos derybų, dieną anksčiau vykusių Stambule.

„Negalime teigti, kad būta ko nors perspektyvaus ar kokių nors proveržių", - žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad Maskva „pozityviai" vertina tai, jog Kijevas pradėjo raštu dėstyti savo reikalavimus.

„Dar reikia daug nuveikti", - sakė D. Peskovas. „Kruopščiai vengiame daryti pareiškimus tais klausimais", kurie aptariami derybose, nes „manome, kad derybos turi vykti tyliai", pridūrė jis.

Po antradienį Stambule vykusių derybų, kurias pagrindinis Maskvos derybininkas apibūdino kaip „reikšmingas", Rusija sakė sumažinsianti savo karinį aktyvumą netoli Ukrainos sostinės Kijevo ir šiaurinio Černihovo miesto. Tačiau trečiadienį Ukrainos valdžia pranešė, kad Rusijos pajėgos bombardavo Černihovą, nepaisant ankstesnių Maskvos tvirtinimų.

12:56 Nuo karo pradžios iš Ukrainos į Moldovą atvyko daugiau kaip 387 tūkst. pabėgėlių

Nuo Rusijos agresijos pradžios iš Ukrainos į Moldovą atvyko daugiau kaip 387 tūkst. pabėgėlių. Tai trečiadienį pranešė Moldovos VRM spaudos tarnyba.

Žinybos duomenimis, į Moldovą atvyko 352 240 Ukrainos piliečių ir 34 963 žmonės su kitų šalių pasais. Šiuo metu Moldovoje veikia dešimtys pabėgėlių priėmimo punktų. Atvykėliams suteikiamas laikinas būstas, parūpinama maisto ir higienos priemonių, bet po trumpo atokvėpio dauguma žmonių traukia į Rumuniją ir kitas ES šalis.

Dabar Moldovoje yra per 97 tūkst. pabėgėlių, tarp jų - 48 tūkst. vaikų. Į Migracijos biurą dėl prieglobsčio suteikimo kreipėsi 5 858 žmonės.

12:04 JT: nuo karo pabėgo daugiau kaip 4 mln. ukrainiečių

Daugiau nei keturi milijonai ukrainiečių dabar yra pabėgę iš šalies, kad išvengtų Rusijos karo, trečiadienį parodė Jungtinių Tautų (JT) duomenys.

JT pabėgėlių agentūra UNHCR pranešė, kad nuo vasario 24 d. invazijos šalies sienas bėgdami kirto 4 019 287 ukrainiečiai, 2,3 mln. jų pasitraukė į vakarus, į Lenkiją.

11:25 Gubernatorius: Ukrainos Černihovo miestas „apšaudytas visą naktį", nepaisant Rusijos pažadų

Ukrainos valdžia trečiadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos bombardavo šiaurinį Černihovo miestą, nepaisant ankstesnių Maskvos tvirtinimų, kad ji „radikaliai" mažina karinį aktyvumą šiame rajone.

„Priešas pademonstravo „aktyvumo sumažėjimą" Černihovo srityje, smogdamas Nižinui, įskaitant oro antskrydžius. Černihovas buvo apšaudomas visą naktį", - socialinėje žiniasklaidoje parašė regiono gubernatorius Viačeslavas Chausas.

10:46 Žiniasklaida: JK gali patiekti Ukrainai savaeigių artilerijos įrenginių AS-90

Didžioji Britanija svarsto galimybę nusiųsti Ukrainai „mirtinesnės" ginkluotės, pavyzdžiui, savaeigių artilerijos įrenginių AS-90. Tai trečiadienį pranešė laikraštis „The Times", remdamasis šaltiniais.

Pasak jų, nors AS-90 buvo pagaminti prieš tris dešimtmečius, galimas jų perdavimas reikštų Jungtinės Karalystės paramos Ukrainai, apie kurią vyriausybės narius informavo gynybos štabo viršininkas admirolas Tony`is Radakinas, „naują etapą".

Kaip pabrėžė leidinio šaltiniai Didžiosios Britanijos vyriausybėje, „JK pagalba Ukrainai turi keistis".

Anksčiau Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pareiškė abejojąs, ar Jungtinei Karalystei pavyks nusiųsti Ukrainai tankų ir lėktuvų atsiliepiant į valstybės vadovo Volodymyro Zelenskio prašymą, kadangi „logistikos požiūriu tai labai sunki užduotis".

09:39 Pentagonas: Rusija ne atsitraukia nuo Kijevo, o keičia pajėgų pozicijas

Rusija perkėlė „nedidelį skaičių" savo pajėgų prie Kijevo, bet neatsitraukia ir gali ruoštis „dideliam puolimui" kitur Ukrainoje, antradienį pranešė Pentagonas.

„Dabar matome nedidelį skaičių pajėgų, kurios traukiasi nuo Kijevo", - sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby. Jis kalbėjo praėjus vos kelioms valandoms, kai Rusijos gynybos viceministras Aleksandras Fominas pareiškė, jog Maskva mažina kovų aplink Kijevą ir šiaurinį Černihovo miestą mastą. Jis tai pasakė paskelbus, kad per taikos derybas Stambule pasiekta pažangos.

„Galiu jums pasakyti, kad didžioji dauguma prieš Kijevą sutelktų pajėgų vis dar yra ten, - sakė J. Kirby. - Matėme tik nedidelį jų skaičių pasitraukiant nuo Kijevo, daugiausia į šiaurę".

„Rusijai nepavyko pasiekti savo tikslo užimti Kijevą", - sakė Pentagono atstovas, tačiau „tai nereiškia, kad pavojus Kijevui praėjo". „Nesame pasirengę to vadinti atsitraukimu ar net išėjimu", - sakė jis. „Manome, kad jie tikriausiai persigrupuoja nukreipdami prioritetą kitur. Turime būti pasirengę stebėti didelį puolimą prieš kitas Ukrainos sritis", - sakė jis ir pridūrė, kad Rusijos pajėgos „didina puolimą" atsiskyrusiame Donbaso regione.

Baltieji rūmai taip pat skeptiškai sutiko pranešimą. „Turėtume aiškiai matyti tikrovę, kas vyksta vietoje, ir niekas neturėtų būti apkvailintas Rusijos pranešimų", - žurnalistams sakė Baltųjų rūmų komunikacijos direktorė Kate Bedingfield. Paklausta, ar planuojamas sankcijų atšaukimas mainais į pažangą, K. Bedingfield atsakė nematanti, kad Rusijos veikla šiuo metu nusipelno morkos, tad „kol kas visą dėmesį sutelkėme į lazdą", pridūrė ji.

08:56 V. Zelenskis: negali būti nė kalbos apie sankcijų panaikinimą Rusijai, kol karas nesibaigs

Negali būti nė kalbos apie sankcijų panaikinimą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, kol karas nesibaigs, antradienį sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Sankcijų klausimo negalima net kelti, kol šis karas nesibaigs, kol neatgausime to, kas mums priklauso", - vėlų antradienio vakarą vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis.

08:33 JAV valstybės departamentas perspėja, kad Maskva „gali sulaikyti amerikiečius Rusijoje"

JAV valstybės departamentas antradienį paskelbė įspėjimą dėl kelionių, kad Maskva „gali sulaikyti JAV piliečius Rusijoje", ir pakartojo ankstesnius įspėjimus amerikiečiams nekeliauti į šią šalį.

Įspėjimas paskelbtas „dėl neišprovokuotos ir nepagrįstos Rusijos karinių pajėgų invazijos į Ukrainą". Informaciniame pranešime JAV piliečiai įspėjami, kad Rusijos valdžia gali juos persekioti, ir kartojami raginimai į Rusiją keliaujantiems ar joje gyvenantiems amerikiečiams „nedelsiant" išvykti.

08:17 Vokietijos kancleris pasmerkė Rusijos imperializmą kaip „labai grėsmingą"

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas griežtai kritikavo Ukrainą užpuolusią Rusiją „dėl labai imperialistinės vizijos" - reikia aiškiai pasakyti, kad Rusija pradėjo karą siekdama užgrobti teritoriją, sakė jis.

„Mes negalime su tuo sutikti ir nesutiksime", - kalbėjo O. Scholzas Šiaurės Reino ir Vestfalijos žemės parlamentinės grupės Diuseldorfo parlamente surengto susirinkimo dalyviams. „Tai tikrai rimta ir labai labai labai grėsminga situacija", - sakė O. Scholzas ir pridūrė, kad laisvasis pasaulis elgiasi teisingai, greitai ir vieningai įvesdamas veiksmingas sankcijas Rusijai.

Jis sakė, kad Vladimiras Putinas neatsižvelgė į tai, jog ukrainiečiai nori būti savarankiška tauta ir kad jis ir jo armija susidurs su pasipriešinimu. „Rusakalbiai ukrainiečiai taip pat priešinasi šiai invazijai", - sakė O. Scholzas.

Jis sakė daug kartų kalbėjęsis su V. Putinu ir pažįstantis jį kaip žmogų, susikoncentravusį į geopolitiką. Tokį požiūrį jis pavadino klaidingu ir perspėjo, kad dėmesio centras į istorines sienas sukels karą Europoje. Europos sienų vientisumas ir neliečiamumas yra tarp pastarųjų dešimtmečių saugumo laimėjimų, sakė jis ir pridūrė, kad tai patvirtino ir bendri sprendimai su Rusija. Kancleris ragino atkurti konsensusą, kad sienos daugiau negali būti keičiamos.

07:45 V. Zelenskis: teigiami signalai derybose nenutildė Rusijos artilerijos

Ukrainos gynyba tebėra pagrindinis Kijevo prioritetas, nepaisant tam tikros pažangos derybose su Rusija, antradienio vakarą pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Šie signalai nenutildė Rusijos sviedinių sprogimų", - kalbėjo V. Zelenskis apie požymius, kad Rusija švelnina Ukrainos sostinės apgultį. „Priešas vis dar yra mūsų teritorijoje", - sakė V. Zelenskis savo kasdieniame vaizdo kreipimesi, paskelbtame „Telegram".

Jis sakė, kad Ukrainos miestai ir toliau bus apgulti bei apšaudomi, tad Ukrainos kariuomenė yra „vienintelė mūsų išlikimo garantija". Kijevas neturi pagrindo tikėti valstybės, kuri ir toliau siekia Ukrainos „sunaikinimo", atstovų žodžiais, sakė V. Zelenskis. „Ukrainiečiai nėra naivūs", - pridūrė jis.

Tuo metu Ukrainos kariuomenės generalinis štabas pareiškė, kad Rusijos dalinis pasitraukimas iš frontų į šiaurę nuo sostinės Kijevo iš tikrųjų buvo karių rotacija, kuria siekiama sudaryti įspūdį, kad plano apsupti Kijevą atsisakoma.

Rusijos kariuomenė atitraukė kelis dalinius nuo Kijevo ir Černihovo apylinkių, tačiau taip pat buvo ženklų, kad šie daliniai bus panaudoti kitur Rytų Ukrainoje, sakoma generolų kasdieniame pranešime.

06:47 Ukrainos atstovas JT: Rusijos kariuomenė perėjo prie plano „B"

Nuo vasario 24 d. Rusija paleido į Ukrainą daugiau kaip 1 200 balistinių, sparnuotųjų ir viršgarsinių raketų, iš jų 467 - į gyvenamuosius rajonus.

Kaip praneša UNIAN, tai antradienį JT Saugumo Tarybos posėdyje, skirtame Rusijos agresijai prieš Ukrainą, pareiškė Ukrainos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Serhijus Kislica.

„Žlugus pirminiam žaibo karo planui, Rusijos kariuomenė perėjo prie plano „B". Šiame plane numatoma sukelti humanitarinę katastrofą visoje Ukrainoje ir sunaikinti mano šalies žemės ūkio potencialą siekiant įbauginti Ukrainos politinę vadovybę ir tautą ir priversti jas kapituliuoti", - sakė diplomatas.

Anot S. Kislicos, Kremliaus „įrankių rinkinys platus ir nepaprastai žiaurus, jis apima tyčinį gyvenamųjų rajonų ir kritinės infrastruktūros griovimą, visos šalies apšaudymą raketomis, miestų apgultį, terorą prieš taikius gyventojus, jų grobimą ir žudymą".

„Mariupolis yra kraujuojanti žaizda Europos širdyje. Vietos valdžios duomenimis, ten žuvo mažiausiai 5 tūkst. gyventojų. Beveik 150 tūkst. žmonių tebėra apsiausti, neturi jokių sąlygų gyventi. Juos reikia evakuoti, bet ne į agresorės teritoriją. Apie 40 tūkst. ukrainiečių prievarta išvežta į Rusiją ir Baltarusiją", - pažymėjo Ukrainos atstovas.

S. Kislica pabrėžė, kad susitarimas dėl saugumo garantijų Ukrainai gali būti pasirašytas tik po to, kai Rusijos kariuomenė grįš į pozicijas, kuriose ji buvo šių metų vasario 23 d.

2022-03-29 ĮVYKIAI

21:55 J. Bidenas santūriai reaguoja į Rusijos pareiškimą dėl karinio aktyvumo mažinimo

JAV prezidentas Joe Bidenas santūriai reagavo į Rusijos pareiškimą, kad Ukrainos šiaurėje bus mažinamas karinis aktyvumas. Jis nenorįs vertinti žodžių, kol nepamatys Rusijos ginkluotųjų pajėgų „veiksmų", - pareiškė J. Bidenas antradienį Baltuosiuose rūmuose. „Matysime, ar jie įgyvendins tai, ką siūlo", - teigė J. Bidenas. Kol bus realių pokyčių, spaudimas Maskvai „griežtomis sankcijomis" esą bus išlaikytas, taip pat bus toliau remiami Ukrainos kariai.

Po naujų taikos pokalbių su Ukraina Rusija antradienį pažadėjo smarkiai sumažinti savo karinius veiksmus prie Kijevo ir Černihivo. Gynybos viceministras Aleksandras Fominas po susitikimo Stambule sakė, kad taip jo vyriausybė siekia sukurti pasitikėjimą ir sudaryti sąlygas tolesnėms deryboms.

21:50 Penkių Vakarų šalių lyderiai paragino V. Putiną nutraukti ugnį Ukrainoje

JAV, Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Italijos lyderiai po bendro pokalbio telefonu pažadėjo Ukrainai tolesnę paramą ir griežtai pasmerkė Rusijos atakas. „Jie dar kartą paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pritarti paliauboms, nutraukti visus karinius veiksmus, išvesti rusų dalinius iš Ukrainos ir diplomatinėmis priemonėmis spręsti krizę", - antradienį Berlyne sakė Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo atstovas.

Penketas taip pat pareikalavo, kad V. Putinas pagaliau leistų humanitarinei pagalbai pasiekti Ukrainą ir atvertų efektyvius humanitarinius koridorius, kuriais gyventojai galėtų palikti apsiaustas teritorijas - ypač daug savaičių apgultą Mariupolį. Aukštas sankcijų spaudimas Maskvai esą bus išlaikytas. Penkių šalių vadovai taip pat aptarė priemones energetiniam saugumui užtikrinti ir aukštoms energijos kainoms amortizuoti.

Eliziejaus rūmų duomenimis, buvo patvirtinta būtinybė per prezidentą Emmanuelį Macroną ir konsultuojantis su Ukraina išlaikyti ryšių su Kremliumi kanalą. Taip pat kalbėta apie naujausią Rusijos ir Ukrainos taikos derybų ratą.

Britų premjeras Borisas Johnsonas per pokalbį reikalavo nenusileisti Rusijai. V. Putino vyriausybę reikia vertinti pagal veiksmus, o ne pagal žodžius, po pokalbio su Joe Bidenu, E. Macronu, O. Scholzu ir Italijos premjeru Mario Draghiu sakė B. Johnsonas. Esą sutarta, kad spaudimas Rusijai negali būti mažinamas, kol „siaubas, kurį kenčia Ukraina" nesiliaus.

21:30 Ukrainos kaimynė Rumunija nemokamai dalins gyventojams jodo tabletes

Ukrainos kaimynė Rumunija nuo kitos savaitės pradės gyventojams nemokamai dalyti jodo tabletes, kad jie būtų pasirengę branduoliniam incidentui. Pavojaus „negalima visiškai atmesti", o įvykus branduolinei nelaimei dalyti tabletes nebus laiko, antradienį sakė sveikatos ministras Alexandru Rafila. Jis paskelbė apie informavimo kampaniją žmonėms, nes jie neturėtų vartoti tablečių prevenciškai.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) įspėja dėl karo keliamų pavojų 15 atominių reaktorių turinčioje šalyje.

Jodo tabletės po branduolinio incidento gali padėti išvengti onkologinių susirgimų. Virtinėje Europos šalių jų paklausa jau smarkiai išaugo. Kroatijoje medikai įspėja dėl rimtų padarinių, kuriuos kelia nekontroliuojamas šių tablečių vartojimas.

21:00 Rusija atakavo karinį aerodromą vakarų Ukrainoje

Rusijos pajėgos antradienį smogė kariniam aerodromui vakarų Ukrainos mieste, sunaikindamos degalų atsargas, pranešė jo meras.

„Nuo pirmos karo dienos mus apipylė raketomis, tačiau šiandien ataka buvo labai rimta ir padarė didelės žalos", - socialiniame tinkle „Facebook" parašė Starokostiantynivo meras Mykola Melnyčiukas, pažymėjęs, kad aukų nebuvo.

Jis pridūrė, kad bombardavimai sunaikino degalų ir tepalų atsargas maždaug 35 tūkst. gyventojų turinčiame mieste, esančiame tarp sostinės Kijevo ir Lvovo.

Išpuolis buvo surengtas Rusijai antradienį pažadėjus „radikaliai" sumažinti savo karinį aktyvumą aplink Kijevą ir šiaurinį Černigovo miestą po „reikšmingos" pažangos Stambule vykusiose taikos derybose.

Be to, antradienį per Rusijos smūgį pietiniame Mykolajivo mieste žuvo mažiausiai devyni žmonės ir dar 28 buvo sužeisti.

Pareigūnų teigimu, Rusijos kariai per 24 valandas taip pat surengė daugiau kaip 40 raketų atakų prieš Kijevo regiono gyvenamąsias vietoves.

20:50 JAV ir sąjungininkės Europoje susitarė „toliau didinti nuostolius Rusijai" dėl Ukrainos

JAV prezidentas Joe Bidenas ir pagrindinės sąjungininkės Vakarų Europoje antradienį per pokalbį telefonu susitarė toliau bausti Maskvą už jos invaziją į Ukrainą, pranešė Baltieji rūmai.

„Lyderiai patvirtino savo pasiryžimą toliau didinti nuostolius Rusijai už jos brutalias atakas Ukrainoje, taip pat toliau teikti Ukrainai saugumo pagalbą, kad ji galėtų apsiginti", - sakoma pareiškime po J. Bideno pokalbio su Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos vadovais.

20:25 E. Macronas: humanitarinė misija Mariupolyje "šiuo metu" neįmanoma

„Šiuo metu" nėra sąlygų vykdyti humanitarinę operaciją, kuria Prancūzija siekia padėti apgultame Ukrainos Mariupolio mieste esantiems gyventojams, pranešė prezidento Emmanuelio Macrono biuras po jo pokalbio telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

E. Macronas išdėstė V. Putinui misiją, kurią norima surengti kartu su Turkija ir Graikija, o šis atsakė, kad prieš atsakydamas „ketina apie tai pagalvoti", sakė Eliziejaus rūmų pareigūnas.

20:15 Marselyje esančiame kelte bus apgyvendinta 1 600 pabėgėlių iš Ukrainos

Pietų Prancūzijos Marselio uostamiestyje esančiame dideliame kelte bus apgyvendinta 1 600 ukrainiečių pabėgėlių, pranešė vietos laikraštis „Le Parisien".

Kelte „Méditerranée", kuris paprastai naudojamas jūrų transportui į Alžyrą, yra 500 kajučių, kuriose bus apgyvendintos daugiausia moterys ir vaikai, sakoma pranešime.

Keltas buvo pritaikytas skubiai, jame taip pat vyks pamokos vaikams, kalbos kursai suaugusiesiems, bus siūlomas darbas, įrengtas medicinos punktas ir teikiama psichologinė pagalba pabėgėliams.

Be savivaldybės ir pagalbos organizacijų, prie atvykėlių integracijos prisideda ir vietos įmonės.

20:00 Londonas reikalauja visiškai išvesti rusų karius iš Ukrainos

Paliaubos Ukrainoje, pasak britų vyriausybės, nebūtų pakankamas pagrindas sankcijoms Maskvai atšaukti. Londonas reikalauja visiško rusų dalinių išvedimo iš šalies.

Vien tik paliaubų negalima laikyti svarbiu žingsniu siekiant šio tikslo, antradienį Londone sakė britų premjero Boriso Johnsono atstovas.

Komentuodamas Maskvos pareiškimą dėl dalinio pajėgų atitraukimo, atstovas sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bus vertinamas ne pagal žodžius, o pagal darbus.

19:55 Danija teigia esanti pasirengusi siųsti 800 karių į Baltijos valstybes

Danija antradienį pranešė, kad reaguodama į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje ji formuoja 800 karių batalioną, skirtą NATO pajėgoms Baltijos šalyse, kad būtų galima atremti bet kokią Rusijos grėsmę šiose šalyse.

Danija jau pasiuntė apie 200 karių ir naikintuvų į Estiją ir Lietuvą, taip pat pasiuntė fregatą į Baltijos jūros rytinę dalį.

„Mes jau dabar aktyviai veikiame regione, bet esame pasirengę padaryti dar daugiau, - spaudos konferencijoje sakė ministrė pirmininkė Mette Frederiksen. - Todėl vyriausybė siūlys į Baltijos šalis nusiųsti 800 (karių) batalioną".

Batalionas yra pasirengęs, tačiau NATO turi pateikti oficialų prašymą dėl karių siuntimo, pridūrė premjerė.

M. Frederiksen tai paskelbė po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kreipimosi vaizdo ryšiu į Danijos parlamentą.

Trečiadienį M. Frederiksen vyksta į Estiją, Latviją ir Lietuvą, be kita ko ir aplankyti ten esančių Danijos karių.

Kaip ir daugelis kitų Europos šalių, Danija siuntė ginklų Ukrainai, kad padėtų kovoti su rusais.

19:30 Rusija toliau atkakliai reikalauja už dujas mokėti rubliais

Rusija ir toliau atkakliai laikosi reikalavimo, kad už Vakarų Europai tiekiamas rusiškas dujas būtų mokama rubliais. Prezidento Vladimiro Putino nurodymu, iki ketvirtadienio (kovo 31 d.) bus parengtos sąlygos, kad sistema Europos ir tarptautiniams dujų pirkėjams būtų „paprasta, suprantama, skaidri ir įgyvendinama", - antradienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja agentūra „Interfax".

„Niekas netieks dujų veltui. Ir apmokėti bus galima tik rubliais", - pabrėžė jis. Pirkėjai esą turi suprasti pasikeitusią ekonominę situaciją ir „visiškai pasikeitusias aplinkybes", kurios susidarė dėl „ekonominio karo" prieš Rusiją.

V. Putinas praėjusią savaitę paskelbė, kad Rusija iš „nedraugiškų valstybių" reikalaus už dujas mokėti tik rubliais. Jis Centriniam bankui ir Rusijos vyriausybei davė savaitę laiko pasiruošti tam, kad būtų pereita nuo mokėjimų užsienio valiuta prie mokėjimų rubliais.

G7 grupės šalys ir ES nesutinka už dujas Rusijai mokėti rubliais. Atitinkami reikalavimai yra „vienašališkas ir akivaizdus galiojančių sutarčių pažeidimas", - po G7 šalių energetikos ministrų konsultacijų pareiškė Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Hebeckas. Vokietija šiuo metu pirmininkauja G7 grupei, kuriai dar priklauso Prancūzija, Italija, Japonija, Kanada, JAV ir Didžioji Britanija.

Rusija ir toliau yra patikima energijos tiekėja, šalis pasirengusi toliau parduoti dujas, sakė D. Peskovas. Kartu jis įspėjo: „Veltui dujų nebus". Rusija esą ruošiasi tam atvejui, jei europiečiai nutrauks dujų sutartis su Rusija.

18:40 Belgija išsiunčia 21 rusų diplomatą, Airija - keturis

Belgija išsiunčia 21 Rusijos diplomatą, įtariamą šnipinėjimu, antradienį pranešė šalies užsienio reikalų ministrė Sophie Wilmes.

Apie tai parlamente ir socialiniame tinkle „Twitter" paskelbusi S. Wilmes sakė, kad šis žingsnis buvo suderintas su kaimyniniais Nyderlandais, kurie pranešė išsiunčiantys 17 Rusijos diplomatų.

Airija taip pat paskelbė išsiunčianti keturis Rusijos diplomatus.

Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney sakė, kad keturiems „aukšto rango pareigūnams" iš Rusijos ambasados Dubline buvo liepta išvykti už tai, kad jie dalyvavo veikloje, kuri „neatitinka tarptautinių diplomatinio elgesio standartų", - šia fraze paprastai įvardijamas šnipinėjimas.

ES šalys rengiasi tam, kad Rusija imsis atsakomųjų veiksmų ir išsiųs jų diplomatus.

18:35 Lenkija nori nutraukti anglies importą iš Rusijos

Dėl Rusijos karo prieš Ukrainą Lenkija nori nutraukti anglies importą iš Rusijos. Kabinetas priėmė atitinkamus teisės aktus, antradienį Varšuvoje sakė vyriausybės atstovas. „Mes suprantame, kad tai kels teisinių klausimų.

Abejonės pagrįstos, tačiau nebegalime ilgiau laukti, kol ES imsis veiksmų šiuo klausimu", - kalbėjo atstovas.

Lenkijos vyriausybė jau nuo karo pradžios reikalauja Europos embargo naftai, dujoms ir angliai iš Rusijos. Neseniai ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, Lenkijoje lankantis Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charlesui Micheliui, pareiškė, kad jo šalis norėtų nedelsiant stabdyti pirmiausiai rusiškos anglies importą. Tačiau tam reikia Europos Komisijos garantijų, kad Lenkija už tai nebus nubausta, nes sankcijų politika yra ES reikalas.

Šiuo metu Lenkija beveik 80 proc. savo energijos pagamina iš akmens anglies ir rusvosios anglies. Vyriausybės atstovas paskelbė, kad šią savaitę Lenkija pateiks ir savo planą dėl rusiškos naftos atsisakymo.

17:30 Nyderlandai išsiunčia 17 rusų diplomatų, įtariamų šnipinėjimu

Nyderlandai išsiunčia 17 Rusijos diplomatų, kurie „slapta dirbo" žvalgybininkais, antradienį pranešė Nyderlandų užsienio reikalų ministerija.

„Šiandien Rusijos ambasadorius buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją" ir informuotas apie išsiuntimą, sakoma Hagoje įsikūrusios ministerijos pranešime.

„Priežastis yra ta, kad turima informacijos... rodančios, jog šie asmenys, akredituoti kaip diplomatai, slapta veikia kaip žvalgybos pareigūnai", - sakoma pranešime.

17:20 JK sulaikė Rusijai priklausančią superjachtą ir pavadino tai „perspėjimu" V. Putinui

Jungtinė Karalystė antradienį sulaikė Rusijai priklausančią 50 mln. dolerių vertės superjachtą su gėlo vandens baseinu ir pavadino tai „perspėjimu" Maskvai dėl įsiveržimo į Ukrainą pasekmių.

Pirmą kartą britų vandenyse sulaikyta superjachta „Phi" konfiskuota po to, kai pastarosiomis savaitėmis JK dėl Kremliaus pradėto karo skyrė sankcijas šimtams Rusijos fizinių ir juridinių asmenų.

Valdžios institucijos sulaikė laivą, stovėjusį Londono Canary Wharf prieplaukoje, po to, kai Nacionalinės nusikalstamumo agentūros (NCA) „kovos su kleptokratija" padalinys nustatė, kad galutinis jo savininkas yra Rusijos verslininkas.

Nors JK neįvardytam asmeniui sankcijų nėra paskelbusi, transporto sekretoriui Grantui Shappsui suteikti nauji įgaliojimai, leidžiantys sulaikyti laivus, kuriuos kontroliuoja, nuomoja ar valdo su Rusija susiję asmenys.

Apsilankęs prieplaukoje, G. Shappsas sakė, kad 58,5 metro laivas, kurio vertė 38 mln. svarų sterlingų (45 mln. eurų), atplaukė į Londoną remontui, bet dabar „niekur nebeišvyks".

Pasak jo, šis konfiskavimas yra „aiškus ir griežtas įspėjimas" Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui: „Tai dar vienas ženklas, kad mes nestovėsime ir nežiūrėsime, kaip Putino bičiuliai plaukioja po pasaulį tokiomis jachtomis, o žmonės Ukrainoje kenčia".

„Phi" yra trečioji pagal dydį olandų laivų statyklos „Royal Huisman" pastatyta jachta, kurioje yra, kaip bendrovė vadina, „begalinis vyno rūsys" ir patentuotas gėlo vandens baseinas.

Pasak NCA, laivas registruotas Karibų jūros regiono Sent Kitso ir Nevio valstybėje įsikūrusios bendrovės vardu ir plaukioja su Maltos vėliava.

„Jachtos savininkas buvo sąmoningai gerai slepiamas", - sakoma agentūros pareiškime.

Vakarams įvedus sankcijas Rusijai dėl karo Ukrainoje agentūros kovos su kleptokratija padalinys buvo sustiprintas, padidintas finansavimas ir personalas. „Ir tai jau duoda rezultatų", - sakė NCA tyrėjas Andy Devine‘as.

Prancūzijos, Italijos, Ispanijos ir Gibraltaro valdžios institucijos, įgyvendindamos sankcijas, taip pat konfiskavo ne vieną rusišką jachtą. JK konfiskavo mažiausiai du oligarchams priklausančius privačius lėktuvus.

17:00 Kremlius: dialogas su JAV bet kokiu atveju būtinas

Kremlius sako, kad dialogas tarp Rusijos ir JAV ir toliau reikalingas, nepaisant pastarųjų įtampų dėl prezidento Joe Bideno pasisakymų. J. Bideno „asmeniniai įžeidinėjimai" Rusijos prezidento Vladimiro Putino atžvilgiu turi „neigiamą įtaką" abiejų šalių santykiams, antradienį Maskvoje sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja agentūra „Interfax". Tačiau dialogas tarp Rusijos ir JAV esą bet kokiu atveju yra būtinas.

„Tai yra ne tik abiejų šalių, bet ir viso pasaulio labui", - pabrėžė D. Peskovas. Anksčiau ar vėliau Rusijai ir JAV, anot jo, teks kalbėtis, pavyzdžiui, strateginio stabilumo ir saugumo klausimais".

J. Bidenas šeštadienio vakarą sakydamas kalbą Varšuvoje pavadino V. Putiną „diktatoriumi". Tada jis dar pridūrė: „Dėl Dievo meilės, šitas žmogus negali likti valdžioje". Baltieji rūmai netrukus po to pabrėžė, kad tai nėra raginimas nuversti V. Putiną. Šie J. Bideno žodžiai sukėlė pasipiktinimą Rusijoje.

Pirmadienį J. Bidenas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė, kad savo žodžių neatsiima, tačiau tai esą nebuvo raginimas nuversti Rusijos prezidentą.

16:55 J. Bidenas telefonu aptars Ukrainos karą su Europos šalių vadovais

JAV Prezidentas Joe Bidenas antradienį per pokalbį telefonu su pagrindiniais Vakarų Europos sąjungininkais aptars Rusijos invaziją į Ukrainą, pranešė Baltieji rūmai.

J. Bidenas 9.15 val. ryto (13.15 val. Grinvičo, 16.15 val. Lietuvos laiku) su Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos vadovais surengė pokalbį „aptarti naujausiems įvykiams, susijusiems su Rusijos invazija į Ukrainą", - sakė atstovas spaudai.

16:40 Rusijos delegacijos vadovas pokalbius su Ukraina pavadino „konstruktyviais"

Rusijos delegacijos vadovas Vladimiras Medinskis konstruktyviu pavadino naujausią derybų su Ukrainos atstovais dėl karo nutraukimo ratą. „Baigėsi pokalbiai su Ukrainos puse. Pokalbiai buvo konstruktyvūs", - sakė jis antradienį Stambule žurnalistams.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino įgaliotinis pareiškė, kad Rusija pasirengusi imtis „dviejų žingsnių dėl konflikto deeskalacijos". Vienas jų yra karinis, o vienas - politinis.

Ukrainos pusės perdavė „suprantamai suformuluotą poziciją, kad ji būtų įtraukta į susitarimą". „Šie pasiūlymai bus artimiausiu metu įvertinti, pateikti prezidentui ir į juos bus atitinkamai atsakyta", - kalbėjo V. Medinskis.

Prieš tai Rusijos gynybos viceministras Aleksandras Fominas paskelbė apie ženklų „karinio aktyvumo" sumažinimą Kijevo ir Černihovo srityse.

Turkijos vyriausybė taikos derybų Stambule rezultatus pavadino aiškiais žingsniais karui Ukrainoje nutraukti. Per Rusijos ir Ukrainos delegacijų pokalbius pasiekta „reikšmingiausios pažangos" nuo pokalbių pradžios, antradienį sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavosuglu. Jis pridūrė, kad karas „turi dabar baigtis".

15:45 Rusija skelbia nusprendusi „drastiškai" sumažinti savo karinį aktyvumą Ukrainos šiaurėje

Rusijos derybininkai antradienį paskelbė, kad nuspręsta „drastiškai" sumažinti šalies karinį aktyvumą Ukrainos šiaurėje.

„Atsižvelgiant į tai, kad derybos dėl susitarimo dėl Ukrainos neutralumo ir nebranduolinės šalies statuso tapo praktinėmis... nuspręsta drastiškai, kelis kartus sumažinti karinį aktyvumą Kijevo ir Černihovo srityse", - teigė Rusijos gynybos viceministras Aleksandras Fominas.

Tuo metu rusų vyriausiasis derybininkas Vladimiras Medinskis nurodė, kad antradienį Stambule buvo surengtos „reikšmingos diskusijos", o ukrainiečių siūlymai bus pristatyti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Pasak V. Medinskio, dabar galėtų būti surengtas V. Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas.

„Po šiandien įvykusių reikšmingų diskusijų susitarėme ir pasiūlėme sprendimą, pagal kurį valstybių vadovų susitikimas įmanomas tuo pat metu, kai užsienio reikalų ministrai rengs sutartį", - pridūrė V. Medinskis.

„Jei sutartis bus rengiama sparčiai ir bus rastas reikiamas kompromisas, galimybė pasiekti taiką gerokai priartės", - tvirtino V. Medinskis.

15:30 Suomijos saugumo tarnyba perspėja dėl Rusijos kišimosi ir išpuolių

Suomija, svarstydama, ar prisijungti prie NATO karinio aljanso, turi pasiruošti Rusijos kišimuisi ir hibridinėms atakoms, antradienį perspėjo saugumo tarnybos.

Šiaurės Europos šalis turi 1 340 km sieną su Rusija ir nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos liko neprisijungusi prie karinio aljanso, kad neprovokuotų savo rytinės kaimynės.

Tačiau vasario 24 dieną Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Suomijoje smarkiai išaugo parama stojimui į NATO.

„Visa Suomijos visuomenė turi būti budri dėl Rusijos bandymų daryti įtaką Suomijos sprendimų priėmimui NATO klausimu", - sakė Suomijos saugumo tarnybos „Supo" vadovas Anttis Pelttaris.

Antradienį „Supo" paskelbė atnaujintą terorizmo grėsmės ataskaitą, kurioje pabrėžė „plataus masto Rusijos kišimosi ir neteisėto sekimo" pavojų, tačiau nacionalinė terorizmo grėsmė išliko antro lygio, arba „padidinta", pagal keturių balų skalę.

Šį savaitgalį Suomijos prezidentas Saulis Niinisto pareiškė, kad bandymas prisijungti prie NATO gali išprovokuoti Rusijos „įžūlų atsaką", įskaitant oro erdvės ar teritorijos pažeidimus.

„Supo" perspėjo Suomijos įmones būti „nuolat budrias" dėl kibernetinių atakų, galinčių sutrikdyti elektros energijos tiekimą ar kitą ypatingos svarbos infrastruktūrą, grėsmės.

Suomija anksčiau yra susidūrusi su vadinamąja hibridine Maskvos taktika, pavyzdžiui, pakartotiniais įsiveržimais į oro erdvę arba 1 700 migrantų paleidimu per valstybės sieną 2016 metais.

Anksčiau šį mėnesį transporto institucija „Traficom" pranešė, kad gavo „daug" pranešimų iš orlaivių apie GPS trukdžius rytinėje Suomijos dalyje, tačiau negalėjo nustatyti trukdžių šaltinio.

Prezidentas S. Niinisto ne kartą ragino Suomiją „nedvejojant, bet atsargiai" apsispręsti dėl narystės NATO, pabrėždamas, kad šį sprendimą turi priimti šalies parlamentas.

Ateinančio mėnesio pradžioje įstatymų leidėjai turėtų gauti vyriausybės parengtą ataskaitą, kurioje bus išdėstyta stojimo į aljansą rizika ir nauda, o prieš tai, tikėtina, vyks diskusijos dėl narystės paraiškos pateikimo.

15:15 V. Zelenskis: Rusijos vykdoma Mariupolio apsiaustis - nusikaltimas žmoniškumui

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį teigė, kad Rusijos kariuomenės vykdoma Mariupolio apsiaustis prilygsta „nusikaltimui žmoniškumui".

„Tai, ką Rusijos kariai daro Mariupoliui, yra nusikaltimas žmoniškumui, kuris realiu laiku vyksta visos planetos akivaizdoje", - vaizdo ryšiu kreipdamasis į Danijos parlamentą, teigė V. Zelenskis. Jis apkaltino rusų pajėgas, kad šios bombarduoja slėptuves, žinodamos, kad jose slepiasi civiliai.

Prezidentas tokius savo komentarus išsakė tą pačią dieną, kai Stambule vyko gyvos Ukrainos ir Rusijos delegacijų derybos.

Rusijos kariuomenė šiuo metu yra apsupusi Mariupolį ir jį nuolatos bombarduoja. Skaičiuojama, kad ten šiuo metu įstrigę apie 160 tūkst. žmonių. Jiems stinga maisto, vandens ir vaistų. Pasak vieno aukšto rango pareigūno, mieste jau žuvo mažiausiai 5 tūkst. žmonių, tačiau tikrasis skaičius gali siekti net 10 tūkst.

Kreipdamasis į danų parlamentarus, V. Zelenskis taip pat nurodė, kad po Rusijos karių smūgio regioninės vyriausybės pastatui Mykolajivo mieste patvirtinta dar daugiau mirčių. „Dabartinėmis žiniomis, žuvo septyni žmonės, 22 sužeisti, toliau naršoma po griuvėsius", - teigė V. Zelenskis.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai kiek anksčiau buvo pranešę apie dviejų žmonių žūtis.

13:30 Kremlius: V. Putinas turi visapusišką gyventojų palaikymą

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi „visapusišką" šalies gyventojų palaikymą, remdamasis naujos apklausos duomenimis, pareiškė Kremlius.

Kremlius pridūrė, neva pastaruoju metu Rusijos lyderio palaikymas „išaugo beprecedenčiu mastu".

Savo kasdienėje spaudos konferencijoje Kremlius taip pat nurodė, kad Rusija atsiskaitymų už dujas lauks rubliais, o jei bus atsisakoma tai daryti, dujos nebus tiekiamos nemokamai.

Kalbėdamas apie antradienį Stambule vykstančias Maskvos ir Kijevo delegacijų derybas, Kremlius tvirtino, kad jau šiandien arba rytoj turėtų paaiškėti, ar pavyko pasiekti pažangos.

11:50 Ukrainos armija teigia atstūmusi rusus nuo Kryvyj Riho miesto

Rusijos kariuomenė buvo priversta trauktis iš savo pozicijų netoli pietų Ukrainos Kryvyj Riho miesto, pranešė Ukrainos kariuomenė.

„Okupantai dabar yra ne arčiau kaip per 40 kilometrų nuo miesto", - feisbuke paskelbtame vaizdo įraše sakė miesto karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas. Remiantis jo pareiškimu, kurio neįmanoma nepriklausomai patikrinti, dalis Rusijos pajėgų atsitraukė į kaimyninę Chersono provinciją.

Kryvyj Rihas yra Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gimtasis miestas. Ukrainos teigimu, kai kada Rusijos pajėgos buvo priartėjusios 10 kilometrų atstumu.

11:13 Gubernatorius: Rusija smogė regioninės vyriausybės pastatui Mykolajive

Rusija smogė regioninės vyriausybės pastatui Pietų Ukrainos Mykolajivo mieste, svarbiame uostamiestyje, kuris jau kelias savaites smarkiai puolamas, antradienį pranešė regiono gubernatorius.

„Nukentėjo regiono administracijos pastatas", - feisbuke parašė gubernatorius Vitalyjus Kimas. Jis sakė, kad dauguma pastate buvusių žmonių „stebuklingai išsigelbėjo", bet pasigendama kelių civilių ir karių.

„Valome griuvėsius. Sugriauta pusė pastato. Nukentėjo mano biuras", - vaizdo įraše sakė V. Kimas. Vaizdai, paskelbti oficialiu gubernatoriaus kanalu telegrame, rodo aukštą administracinį pastatą, didelė jo dalis nuplėšta, prie pastato didžiulė nuolaužų krūva.

„Aštuoni civiliai vis dar yra po griuvėsiais. Tikimės, kad pavyks juos ištraukti, - sakė jis. - Taip pat ieškome trijų karių".

Rusijos atakos prieš Mykolajivą, smarkiai puolamą jau kelias savaites, pastaruoju metu atlėgo. Atrodo, kad fronto linijos atsitraukė nuo Mykolajivo Ukrainos kontrpuolimui sustiprėjus Chersone, maždaug už 80 kilometrų į pietryčius.

Mykolajivas yra svarbus miestas pakeliui į Odesą, didžiausią Ukrainos uostą, o jo užėmimas būtų rimtas Rusijos laimėjimas. Invaziją į Ukrainą Kremlius pradėjo vasario pabaigoje.

10:57 Stambule prasidėjo Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybos

Antradienį, netrukus po 10 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku Stambule prasidėjo gyvos Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybos, pranešė Turkijos oficiali naujienų agentūra.

Abiejų pusių atstovus pasitiko Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir paragino juos užbaigti vasario 24 dieną prasidėjusį karą.

10:51 Ukraina skelbia atnaujinanti evakuacijas, prieš tai jas sustabdžiusi dėl Rusijos „provokacijų"

Ukraina antradienį pareiškė atnaujinanti humanitarinius koridorius ir evakuojanti civilius iš karo nusiaubtų regionų po vienos dienos pertraukos, kuri buvo padaryta, kaip teigė Kijevas, dėl galimų Rusijos „provokacijų".

„Šiandien susitarta dėl trijų humanitarinių koridorių", - sakė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščiuk vaizdo įraše, paskelbtame „Telegram", praėjus dienai, kai remiantis žvalgybos ataskaitomis buvo paskelbta apie jų uždarymą.

10:46 R. T. Erdoganas ragina Rusiją ir Ukrainą „užbaigti šią tragediją"

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paragino į Stambulą derybų atvykusias Rusijos ir Ukrainos delegacijas „užbaigti šią tragediją".

Šių gyvų derybų Stambule tikslas - sustabdyti karą, kuris jau galimai nusinešė apie 20 tūkst. gyvybių ir privertė dar daugiau kaip 10 mln. žmonių bėgti iš savo namų. Tai pirmasis kartas per jau kurį laiką, kai abiejų šalių derybininkai susitinka akis į akį. Prieš tai buvo surengti keli virtualūs derybų raundai.

„Abi šalys turi teisėtų interesų, įmanoma rasti tarptautinei bendruomenei priimtiną sprendimą", - teigė R. T. Erdoganas. Pasak jo, Maskva ir Kijevas turi „užbaigti šią tragediją", o „konflikto tąsa neatitinka niekieno interesų".

Kovo 10-ąją Turkija Antalijoje surengė pirmąjį nuo karo pradžios Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų susitikimą.

10:38 Pabėgėlius priimančioms šalims - 17 mlrd. eurų ES parama

Ukrainos pabėgėlius priimančioms ir laikinąją apsaugą teikiančioms Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms skiriama 17 mlrd. eurų parama, sakoma Vidaus reikalų ministerijos pranešime. Tai neeilinėje ES vidaus reikalų ministrų taryboje pranešė Europos Komisijos vicepirmininkas Margaritis Schinas. Europos Komisijos vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson pristatė 10 punktų planą, skirtą veiksmingesniam pabėgėlių iš Ukrainos priėmimui koordinuoti ES lygiu. Komisarė dėkojo daugiausiai pabėgėlių priimančioms valstybėms narėms, tarp jų ir Lietuvai.

Nuotoliniu būdu taryboje kalbėjęs Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis išreiškė padėką valstybėms narėms už pabėgėlių priėmimą ir teigė suprantantis, kad tai didelis iššūkis Europos Sąjungai. Kalbėdamas apie bendras tendencijas, ministras pastebėjo, kad pabėgėlių srautai šiek tiek sumažėjo, tačiau vis dar išlieka labai dideli. Jis teigė, kad Ukrainos atstatymas po karo pareikalaus laiko, todėl išvykę Ukrainos piliečiai kurį laiką liks ES ir naudosis teikiama apsauga.

Ukrainos vidaus reikalų ministras dėkojo už pastangas kuo greičiau priimti Ukrainą į ES ir prašė toliau vykdyti spaudimą Rusijai, taip pat ir Baltarusijai, stiprinant sankcijas. Ministras atskirai padėkojo Lietuvai už iniciatyvą įtraukti Ukrainą į Europos migracijos tinklą, kuris vienija Europos Komisijos, ES valstybių narių ir kai kurių trečiųjų šalių ekspertus, siekiant dalintis informacija migracijos ir prieglobsčio srityse.

„Lietuvoje pabėgėliai iš Ukrainos jau sudaro daugiau nei 1 proc. gyventojų skaičiaus ir pagal šį rodiklį mes esame daugiausiai ukrainiečių priimančių šalių dešimtuke. Norint suteikti jiems reikiamas sąlygas ir apsaugą, būtinas adekvatus ES finansavimas. Tad sveikiname Europos Komisijos pastangas šiam tikslui sutelkti ES finansinius resursus. Tuo pačiu suprantame, kad tai tik pirmas žingsnis, nes į ES atvyks ir kurį laiką liks dar ne vienas milijonas ukrainiečių, todėl papildomo finansavimo klausimas išliks aktualus dar ne vienerius metus", - pranešime cituojama vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Neeilinėje taryboje ES ministrai taip pat sutarė dėl bendros pabėgėlių iš Ukrainos registravimo ir keitimosi informacija sistemos sukūrimo - ji užtikrins ukrainiečių judėjimo ES viduje stebėseną ir koordinavimą. Taip pat pažymėtas didesnės vaikų ir pažeidžiamų asmenų apsaugos poreikis, kovos su prekyba žmonėmis priemonės.

Pirmininkaujanti Prancūzija paragino rodyti solidarumą Moldovai ir perkelti Ukrainos piliečius. Šiuo metu tokį įsipareigojimą yra prisiėmusios 7 šalys, Lietuva - viena iš jų.

Į Europos Sąjungą jau atvyko 3,8 mln. pabėgėlių iš Ukrainos, dar 6,7 mln. žmonių yra persikėlę Ukrainos viduje. Europos Komisijos duomenimis, 831 600 ukrainiečių jau yra gavę laikinąją apsaugą ES.

Lietuvoje registruota 36,3 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.

10:13 R. T. Erdoganas: Rusija ir Ukraina abi turi „teisėtų interesų"

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pasakė Rusijos ir Ukrainos delegacijoms, antradienį ketinančioms atnaujinti pokalbius akis į akį, kad „abi šalys turi teisėtų interesų".

Derybos netrukus turi prasidėti Dolmabahce rūmuose Stambule, siekiant užbaigti karą, per kurį žuvo maždaug 20 tūkst. žmonių, daugiau nei 10 milijonų buvo priversti palikti savo namus.

10:10 Vokietijos laukia nemenkas uždavinys po Rusijos invazijos į Ukrainą modernizuoti savo kariuomenę

Pasenusi įranga, apgailėtina biurokratija, demotyvuoti kariai - Vokietijos laukia nemenkas uždavinys modernizuoti savo kariuomenę, ji tai pažadėjo padaryti po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Praėjus trims dienoms, kai prasidėjo puolimas, kancleris Olafas Scholzas svarbioje kalboje pažadėjo skirti kariuomenei specialų 100 milijardų eurų biudžetą, taip pat kasmet skirti gynybai daugiau nei du procentus bendrojo vidaus produkto.

AFP nagrinėja Bundesvero padėtį ir kaip jis ketina panaudoti finansus, didžiausiai Europos ekonomikai rengiantis persiginkluoti - toks politikos pasikeitimas laikomas istoriniu.

Ar Vokietija gali apsiginti?

Pirmosiomis Rusijos invazijos į Ukrainą valandomis Vokietijos sausumos armijos vadas Alfonsas Maisas sukrėtė visą šalį, kai pareiškė, jog „galimybės, kurias galime pasiūlyti politikams paremti (NATO), nepaprastai ribotos". Bundesveras yra „daugiau ar mažiau plikas", parašė jis socialiniame tinkle „LinkedIn".

Gynybos komisarė Eva Hoegl naujausioje metinėje Bundesvero ataskaitoje paskelbė, kad kariuomenė yra „nerimą keliančios" būklės. Anot Marcuso Faberio, gynybos specialisto ir liberalios FDP partijos parlamento nario, šiuo metu ji net nepajėgtų atlikti savo pagrindinės funkcijos - apginti Vokietiją užpuolimo atveju.

1955 metais įkurtą kariuomenę bėgant metams nualino taupymo priemonės. Mažiau nei 30 proc. Vokietijos karinio jūrų laivyno laivų yra „visiškai veikiantys", teigiama gruodį paskelbtoje ataskaitoje apie kariuomenės būklę. Daugelis šalies naikintuvų netinkami skraidyti. Kalbant apie antžeminę įrangą, iš 350 „Puma" kovinių mašinų tik 40 laikomos „tinkamomis karui". Net jei turėtų įrangą, Vokietijos armijai neužtektų žmonių ją valdyti - turint 180 tūkst. karių (1990 m. jų buvo 500 tūkst.), jai trūktų tūkstančių žmonių, reikalingų invazijai atremti.

Ką reikia taisyti?

E. Hoegl mano, kad, užuot tiesiog metus pinigus naujai įrangai, „reikia modernizuoti ir planavimo bei viešųjų pirkimų struktūras", kad būtų galima pasiekti tikrų pokyčių. Kariuomenė turi decentralizuotą struktūrą, dėl kurios vietos valdžios institucijos gali kontroliuoti pastatų statybą ir priežiūrą, o tai reiškia, kad paprasčiausi projektai gali užtrukti kelerius metus. Yra daugybė kareivinių, kuriose trūksta sanitarinių patalpų, elektros lizdų, karšto vandens ar net geriamojo vandens. Vienu atveju atnaujinimas truko 23 metus. Tai „ne tik kelia kareivių nusivylimą, bet kartais prarandamas ir pasitikėjimas politiniu procesu", - sakoma E. Hoegl pranešime.

Koblence įsikūrusi Centrinė viešųjų pirkimų tarnyba, kurioje dirba apie 10 tūkst. žmonių, taip pat sulaukė kritikos dėl per lėtos ir išpūstos veiklos. „Net mažiems pirkimams nustatytos sudėtingos procedūros", - teigia M. Faberis. Bundesveras metų metus laukia naujų šautuvų, kurie pakeis senstančius G36 modelius. Keli gamintojai sukūrė naujus ginklus, tačiau procesas įstrigęs. Elitinėms kalnų pėstininkų pajėgoms labai reikia naujų slidžių, taip pat reikia keisti pasenusius kariuomenės parašiutus. Siekdama pagerinti situaciją, vyriausybė ketina padidinti išlaidų limitus, kuriuos viršijus reikia skelbti konkursus.

Kas yra pirkinių sąraše?

Vokietija jau paskelbė, kad pakeis savo senstančius naikintuvus „Tornado" nauju amerikietiškų viršgarsinių naikintuvų F-35 ir „Eurofighters", kurių kiekvienas kainuoja apie 100 mln. eurų, laivynu. Ji taip pat planuoja ilgesniu laikotarpiu pirkti SCAF Europos naikintuvų ir įsigyti iš Izraelio bepiločių skraidyklių - tokią galimybę iki Rusijos puolimo valdančioji koalicija atmetė.

Vokietija taip pat svarsto galimybę įsigyti Iš Izraelio priešraketinio skydo sistemą, kuri galėtų apsaugoti ir kaimynines Europos Sąjungos valstybes. Svarstoma ir apie Izraelio „Arrow 3" sistemą, kuri kainuoja apie du milijardus eurų ir galėtų pradėti veikti nuo 2025 metų. Atitinkama radiolokatorių sistema būtų įdiegta trijose vietose Vokietijoje, o stebėjimo duomenys būtų perduodami į centrą, kuriame kariai visą parą stebėtų grėsmes. Jei būtų pastebėta raketos ataka, „Arrow 3" būtų pasiųsta perimti raketą erdvėje ir ten ją sunaikintų. Galvojama ir apie naują Europos kovos tanką „Main Ground Combat System" (MGCS), bet ne anksčiau kaip 2035 metais. Pakeisti reikės ir transporto sraigtasparnius, tikriausiai į amerikietiškus „Chinooks".

Pasak M. Faberio, reikės iš viso „iki aštuonerių metų", kad visa kariuomenės įranga atitiktų šiuolaikinius standartus. Tačiau net ne visi Vokietijoje to nori.

Praėjusią savaitę apie 600 visuomenės veikėjų, įskaitant politikus, religinius veikėjus ir menininkus, pasirašė internetinį kreipimąsi, kuriame pasmerkė tai, ką jie vadina „ginklavimosi varžybomis", ir perspėjo, kad dėl to bus mažinamos išlaidos kitiems sektoriams.

10:01 Ukrainos užsienio reikalų ministras ragina viso pasaulio šalis kriminalizuoti „Z" simbolio naudojimą

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį paragino viso pasaulio šalis kriminalizuoti Rusijos Ukrainoje sukelto karo simboliu tapusios „Z" raidės naudojimą, praneša „Sky News".

D. Kuleba tviteryje parašė, kad „būtina uždrausti viešą palaikymą šiam barbarizmui". „Raginu viso pasaulio šalis kriminalizuoti „Z" simbolį kaip priemonę viešai palaikyti Rusijos agresiją prieš Ukrainą. „Z" reiškia karo nusikaltimus, subombarduotus miestus, tūkstančius nužudytų ukrainiečių", - teigė D. Kuleba.

Pirmadienį kelios Vokietijos žemės kriminalizavo „Z" simbolio naudojimą palaikymo Rusijos agresijai kontekste.

09:37 V. Zelenskis: nepaisant kelių Ukrainos kariuomenės pergalių, situacija išlieka įtempta

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad, nepaisant kelių Ukrainos kariuomenės pergalių Rusijos sukeltame kare, situacija išlieka įtempta.

V. Zelenskis sakė savo naujausiame naktiniame vaizdo kreipimesi, kad Ukrainos gynėjai išvijo rusų karius iš Irpinės miesto netoli Kijevo. Tačiau esą ten ir kitose šalies dalyse toliau vyksta mūšiai.

Ukrainos prezidentas pridūrė, kad Rusijos kariai šiuo metu kontroliuoja Kijevo srities šiaurę ir turi išteklių, įskaitant žmogiškuosius. Pasak jo, situacija išlieka „labai sudėtinga" Černihove, Sumuose, Charkove, Donbase ir pietinėse šalies srityse.

V. Zelenskis dar kartą paragino pritaikyti Rusijai griežtesnes sankcijas. Kalbėdamas apie Europoje diskutuojamą rusiškos naftos embargą, prezidentas nurodė, kad esama ženklų, rodančių, jog tokios priemonės gali būti imtasi tik jei Maskva panaudos cheminį ginklą. „Trūksta žodžių", - teigė V. Zelenskis.

Šią savaitę Prezidentūroje Kijeve pradės dirbti ekspertų iš Ukrainos ir užsienio grupė, kuri analizuos Rusijai iki šiol pritaikytas sankcijas ir jų poveikį.

07:59 Rusijos ir Ukrainos delegacijos susitinka Stambule

Maskva ir Kijevas planuoja pradėti naują derybų ratą Stambule antradienį, praėjus maždaug keturioms su puse savaitės nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Pasak Turkijos prezidentūros, Rusijos ir Ukrainos delegacijos susitiks prezidento rezidencijoje - Dolmabahce rūmuose Stambule antradienio rytą, apie 7.30 val. GMT laiku. Prieš prasidedant deryboms Turkijos pusė susitiks su kiekviena delegacija, po ministrų kabineto posėdžio Ankaroje sakė prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Jis pakartojo viltį, kad bus susitarta dėl neatidėliotinų paliaubų.

R. T. Erdoganas sakė telefonu bendravęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Turkijos lyderis teigė, kad reikalai juda „teigiama linkme".

Ukrainos ir Rusijos derybininkai jau tris kartus susitiko Baltarusijos pasienio zonoje, vėlesni pokalbiai vyko vaizdo ryšiu. Ukrainos ir Rusijos delegacijų derybos vyksta labai sunkiai. Kijevas nori Rusijos kariuomenės išvedimo ir saugumo garantijų. Maskva reikalauja, kad Ukraina atsisakytų narystės NATO, pripažintų atsiskyrusius Rytų Ukrainos separatistinius regionus nepriklausomais ir taip pat pripažintų 2014 metais aneksuotą Juodosios jūros Krymo pusiasalį Rusijos dalimi.

Ankara palaiko gerus santykius su Maskva ir Kijevu ir laiko save tarpininke. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir jo kolega iš Rusijos Sergejus Lavrovas jau susitiko Turkijoje kovo 10 dieną. Tačiau derybos Antalijos mieste neatnešė jokios reikšmingos pažangos.

06:46 Kremliaus atstovas: Rusija neketina panaudoti branduolinių ginklų Ukrainos kare

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija neketina panaudoti branduolinių ginklų kare prieš Ukrainą.

„Niekas negalvoja naudoti (...) net apie pačią mintį panaudoti branduolinius ginklus", - pirmadienį interviu JAV visuomeniniam transliuotojui PBS sakė D. Peskovas.

„Neabejojame, kad visi mūsų specialiosios karinės operacijos Ukrainoje tikslai bus įgyvendinti. Tuo neabejojame", - sakė D. Peskovas. „Tačiau kad ir koks būtų operacijos rezultatas, žinoma, tai nėra priežastis panaudoti branduolinius ginklus", - sakė jis. „Turime saugumo koncepciją, kurioje labai aiškiai parašyta, kad tik iškilus grėsmei valstybės egzistavimui mūsų šalyje galime panaudoti ir iš tikrųjų panaudosime branduolinius ginklus grėsmei pašalinti", - aiškino jis.

„Skirkime šiuos du dalykus, turiu galvoje valstybės egzistavimą ir specialiąją karinę operaciją Ukrainoje. Jie neturi nieko bendra vienas su kitu", - pridūrė D. Peskovas.

Vakaruose susirūpinimas išaugo, kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė parengti Rusijos branduolines pajėgas, pradėjęs ginkluotą puolimą Ukrainoje, ir perspėjo, kad į konfliktą įsikišusioms šalims teks susidurti su tokiomis pasekmėmis, „kokių jos niekada anksčiau nėra patyrusios".

2022-03-28 ĮVYKIAI

21:40 Ukraina teigia jau surinkusi įrodymų apie Rusijos panaudotus uždraustus ginklus

Ukraina turi įrodymų, kad Rusijos pajėgos panaudojo uždraustas kasetines bombas dviejuos

Kasetinės bombos teritorijoje paskleidžia dešimtis mažų sprogstamųjų užtaisų, kai kurie jų gali iš karto nesprogti ir tapti priešpėstinėmis minomis, keliančiomis grėsmę civiliams gyventojams dar ilgai po konflikto pabaigos.

Tokios spaudimo grupės kaip „Amnesty International" ir „Human Rights Watch" teigė surinkusios įrodymų apie kasetinių bombų naudojimą Ukrainos teritorijose, kuriose buvo civilių gyventojų.

1997 metais sudarytoje JT sutartyje uždrausta naudoti priešpėstines minas, tačiau nei Rusija, nei JAV jos nepasirašė, o Ukraina pasirašė.

Žurnalistų paklausta, ar rusai naudojo tokią amuniciją bombarduodami Ukrainos sostinę nuo tada, kai prasidėjo invazija, I. Venediktova sakė, kad neturi konkrečių įrodymų, bet vyksta tyrimai.

„Tačiau... mes turime įrodymų, kad kasetinės bombos buvo panaudotos Odesos regione ir Chersono apylinkėse", - sakė ji.

Rusijos kariams neleidžiama prasiveržti link Odesos, pagrindinio Ukrainos uostamiesčio prie Juodosios jūros.

Chersonas yra vienintelis didelis miestas, kurį Rusijos pajėgos užėmė nuo invazijos pradžios, tačiau Ukrainos pajėgos siekia susigrąžinti vidutinio dydžio miestą, esantį pakeliui iš Rusijos okupuoto Krymo į Odesą.

I. Venediktova sakė, kad žurnalistai atskleidžia galimo kasetinių bombų ir kitų uždraustų ginklų naudojimo atvejus.

„Tačiau ... galiu paminėti tik tuos atvejus, kai turiu labai konkrečių įrodymų, pavyzdžiui, ... kai turiu (bombų) fragmentų arba dirvožemio mėginių ir jų tyrimų duomenų", - sakė ji, nepateikdama papildomų detalių.

21:05 Rusijos antivirusinių programų gamintoją „Kaspersky" JAV paskelbė „grėsme nacionaliniam saugumui"

JAV reguliavimo institucijos antivirusinės programinės įrangos gamintoją „Kaspersky" pripažino „grėsme nacionaliniam saugumui", todėl jos veikla JAV bus apribota.

Federalinė ryšių komisija (FCC) įtraukė „Kaspersky" į grėsmių sąrašą, pagal kurį įmonė negali gauti tam tikrų JAV vyriausybės subsidijų. Į sąrašą taip pat įtrauktos tokios Kinijos bendrovės kaip „Huawei" ir ZTE.

Penktadienį paskelbtame FCC pareiškime Rusijos invazija į Ukrainą neminima, tačiau „Kaspersky" į įtraukimą į sąrašą reagavo teigdama, kad tai buvo padaryta "politiniais motyvais".

„Šis sprendimas nėra pagrįstas jokiais techniniais „Kaspersky" produktų vertinimais", - priduriama įmonės pareiškime.

Šį mėnesį Vokietijos kibernetinio saugumo agentūra BSI paragino vartotojus nenaudoti „Kaspersky" antivirusinės programinės įrangos, įspėdama, kad bendrovė noromis ar nenoromis gali būti įtraukta į kibernetinių atakų vykdymą Rusijos pradėto karo Ukrainoje metu.

Įtraukus „Kaspersky" į grėsmių sąrašą, blokuojami pinigai iš FCC fondo, iš kurio remiamos telekomunikacijos kaimo vietovėse.

20:15 ES turėtų „paskatinti" ukrainiečius vykti iš Lenkijos į kitas šalis

Pirmadienį už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė pareiškė, kad ES turi „paskatinti" nuo karo savo šalyje pabėgusius ukrainiečius iš Lenkijos persikelti į kitas bloko šalis.

JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) duomenimis, Lenkija, didžiausia iš keturių ES šalių, besiribojančių su Ukraina, priėmė 2,3 mln. nuo karo bėgančių žmonių, arba apie 60 proc. iš 3,8 mln. žmonių, kurie paliko Ukrainą prasidėjus Rusijos invazijai.

„Svarbu paskatinti pabėgėlius palikti Lenkiją ir bandyti išvykti į kitas valstybes nares, nes priešingu atveju situacija nebūtų tvari", - sakė EK narė Ylva Johansson.

Ji kalbėjo išvykdama į ES vidaus reikalų ministrų susitikimą Briuselyje, kuriame svarstoma, kaip sustiprinti atsaką ir geriau pasidalyti atsakomybę už milijonus karo pabėgėlių, plūstančių iš Ukrainos.

Kovo 4 dieną ES aktyvavo niekada nenaudotą direktyvą, pagal kurią ukrainiečiams suteikiama laikina apsauga, leidžianti jiems gyventi, dirbti, mokytis ir gauti socialinę paramą bet kurioje iš 27 bloko valstybių narių.

Austrija ir Lietuva iki šiol užregistravo po maždaug 35 tūkst. ukrainiečių, Prancūzija ir Graikija - po 15 tūkst., o Airija - 13 500, pranešė šių šalių ministrai.

Y. Johansson sakė, kad „mes nenumatome jokių kvotų ar migrantų paskirstymo" tarp ES šalių.

Ji sakė, kad nors ES, ypač Lenkija ir Čekija, patiria „didelį spaudimą", pabėgėlių srautas lėtėja. „Per dieną jų yra apie 50 tūkst. Piko metu jų buvo daugiau nei 200 tūkst.", - sakė ji.

Ji ir kiti pareigūnai teigė, kad tai didžiausia pabėgėlių banga, su kokia Europa susidūrė nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

EK pasiūlė skirti 17 mlrd. eurų labiausiai paveiktoms ES šalims, dalį pinigų skiriant iš nepanaudotų paskutinio daugiamečio ES biudžeto lėšų.

Vokietija ir Lenkija raštu kreipėsi į EK, ragindamos skirti 1 000 eurų finansavimą kiekvienam laikinosios apsaugos sistemoje dalyvaujančiam ukrainiečiui.

Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas taip pat pabrėžė susirūpinimą, kad pabėgėlių antplūdis gali kelti pavojų, susijusį su prekyba žmonėmis ir ginklų kontrabanda.

20:10 Švedija priims ribotą Ukrainos karo pabėgėlių skaičių

Švedija nenori vėl būti viena svarbiausių karo pabėgėlius priimančių šalių, kaip tai buvo 2015 metais. „Mes tada priėmėme 12 proc. į ES atvykusių pabėgėlių", - Berlyne po susitikimo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu sakė Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Anderson. „Mes negalime to pakartoti tokiu pat mastu" - pridūrė ji, turėdama omenyje Ukrainos pabėgėlius.

Žinoma, kad Švedija, prisidės prie sprendimo ir įneš savo indėlį", sakė premjerė. Tačiau „2015 metų situacija negali pasikartoti". Ir O. Scholzas pasisakė už didesnį solidarumą tarp ES šalių.

Kancleris priminė kitoms ES šalims jų pažadus priimti pabėgėlius iš Ukrainos. Iki šiol daugiausiai žmonių atvyko į su Ukraina besiribojančias šalis, taip pat Vokietiją, sakė O. Scholzas. Tačiau dabar, anot jo, ir kitos šalys turi priimti dalį pabėgėlių.

19:10 J. Bidenas planuoja skirti 6,9 mlrd. dolerių paramos Ukrainai ir NATO

Pagal pirmadienį prezidento Joe Bideno administracijos paskelbtą biudžeto pasiūlymą JAV skirs 6,9 mlrd. dolerių, kad padėtų Ukrainai atremti Rusijos invaziją ir paremtų NATO šalis nares.

Šios lėšos būtų naujausia Vašingtono skiriama pagalba po praėjusį mėnesį prasidėjusios invazijos ir būtų naudojamos „JAV pajėgų, NATO sąjungininkų ir regioninių partnerių pajėgumams bei pasirengimui stiprinti Rusijos agresijos akivaizdoje", nurodė Baltieji rūmai.

Pasiūlyme taip pat numatyta skirti beveik 1 mlrd. dolerių gynybos bei valstybės departamentams ir JAV tarptautinei plėtros agentūrai USAID „kovai su piktybine Rusijos įtaka ir naujiems poreikiams, susijusiems su saugumu, energetika, kibernetinio saugumo klausimais, dezinformacija, makroekonomikos stabilizavimu ir pilietinės visuomenės atsparumu, tenkinti".

Šie pinigai buvo įtraukti į J. Bideno 2023 metų biudžeto pasiūlymą, pagal kurį finansuojami administracijos metų prioritetai ir kuris turi būti keičiamas ir tvirtinamas Kongrese, kur prezidento Demokratų partija nežymiai kontroliuoja abejus rūmus.

Po invazijos Vašingtonas padidino pagalbą Ukrainai, įskaitant 2 mlrd. dolerių paramą saugumui bei naujai įrangai ir 1 mlrd. JAV dolerių humanitarinę pagalbą, apie kurią praėjusią savaitę paskelbė Baltieji rūmai.

Ginkluotė - įskaitant siuntas, kurios buvo atgabentos prieš prasidedant karui - padėjo Kijevui netikėtai stipriai pasipriešinti Rusijos kariuomenei, kuriai buvo prognozuojama greita pergalė prieš Ukrainos vyriausybę.

Tačiau Rusija susidūrė su ryžtingu Ukrainos kovotojų pasipriešinimu ir neteko kelių generolų bei aukšto rango kariškių, o NATO skaičiavimais, jos karių aukų skaičius gali siekti 15 tūkstančių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis spaudė NATO šalis į Ukrainą tiekti daugiau ginklų, įskaitant pažangius naikintuvus, priešraketinės gynybos sistemas, tankus, šarvuotąsias mašinas ir prieštankines raketas.

NATO narės nuolat tiekė ginklus, įskaitant prieštankines raketas, kurios padėjo stabdyti Rusijos puolimą. Tačiau jos laikomos iš esmės gynybinėmis.

JAV kol kas atmetė galimybę siųsti į Ukrainą lėktuvus ar kitas dideles ginkluotės sistemas. J. Bidenas sako, kad nenori peržengti ribos, kuri, pasak jo, gali tapti „Trečiuoju pasauliniu karu", kuriame branduolinių ginklų turinti Rusija stotų į akistatą su NATO.

18:45 Ukrainos pareigūnė: Mariupolyje palaidota 5 000 žmonių, bet galėjo žūti ir 10 tūkst.

Nuo praėjusio mėnesio, kai Rusija pradėjo invaziją į apgultą Mariupolio uostamiestį pietų Ukrainoje, žuvo mažiausiai 5 000 žmonių, pirmadienį AFP sakė aukšta Ukrainos pareigūnė.

„Buvo palaidota apie 5 000 žmonių, tačiau laidojimas nutrauktas prieš 10 dienų dėl besitęsiančio apšaudymo", - telefonu AFP sakė prezidento patarėja Tetjana Lomakina, šiuo metu atsakinga už humanitarinius koridorius, ir pridūrė, kad galėjo žūti iki 10 tūkst. žmonių.

18:35 Ukraina atsikovojo kaimą netoli Charkivo

Ukrainos pajėgos pirmadienį atkovojo nedidelį kaimą antrojo pagal dydį Ukrainos miesto Charkovo pakraštyje, Kijevo pajėgoms rengiant kontratakas prieš stringančią Rusijos invaziją.

Ukrainos kariai, išstūmę Rusijos pajėgas, valė ir tvirtino sugriautus namus Mažosios Rohanės gyvenvietėje, esančioje maždaug už penkių kilometrų nuo Charkovo.

AFP žurnalistai matė dviejų rusų karių kūnus kaimo, iš esmės sugriauto per mūšius, gatvėse. Kitų dviejų karių palaikai buvo įmesti į netoliese esantį šulinį.

„Visur pilna rusų lavonų", - AFP sakė vienas ukrainiečių karys, kuris teigė, kad kovose dėl kaimo žuvo daugiau kaip dvi dešimtys Maskvos į Ukrainą atsiųstų karių.AFP žurnalistai taip pat pastebėjo kelių rusiškų šarvuočių liekanas, paliktas kaime esančių namų kiemuose.

Ukraina pradėjo Rusijos kontroliuojamo kaimo puolimą praėjusios savaitės viduryje, tačiau prireikė kelių dienų, kad išvytų rūsiuose ir netoliese esančiuose miškuose pasislėpusius Maskvos karius, sakė ukrainietis.

„Mūsų kariai išvaduoja Mažąją Rohanę, ir tai labai svarbu, nes Rusijos kariai iš ten nuolat apšaudo Charkovo gyvenamuosius rajonus", - anksčiau sakė antro pagal gyventojų skaičių Ukrainos miesto meras Igoris Terechovas.
Tuo tarpu Rusijos ir Ukrainos kariai jau kelias dienas kovoja dėl kaimyninio Vilchivkos miesto, esančio už kelių kilometrų į šiaurę, kontrolės.

Ukrainos pareigūnai kaltino Rusijos kariuomenę, kad ji ir šį miestą naudoja kaip bazę Charkovui apšaudyti.

Mažojoje Rohanėje pirmadienį padėtis buvo palyginti rami, tik tolumoje girdėjosi duslūs apšaudymo garsai.

Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius sakė, kad Ukrainos pajėgos kontratakuoja prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas šiaurės rytuose, turėdamas omenyje nedidelius taktinius puolimus.

Mėnesį trunkanti Maskvos invazija į demokratiją remiančią kaimyninę šalį iš esmės sustojo, pastaruoju metu nebuvo pasiekta jokių didesnių laimėjimų, o Ukrainos pajėgos vietomis netgi sugebėjo kontratakuoti.

18:10 Pasak Irpinės mero, miestas vėl visiškai kontroliuojamas ukrainiečių

Irpinės miestas netoli Kijevo, pasak mero, vėl yra visiškai kontroliuojamas ukrainiečių. „Šiandien yra gerų žinių, - vaizdo įraše „Telegram" kanale sakė Oleksandras Markušynas. - Irpinė išlaisvinta". Nepriklausomai šių duomenų patvirtini negalima, praneša agentūra „Reuters".

18:00 Ukrainos skaičiavimais, Rusijos pradėtas karas jau padarė žalos už 565 mlrd. dolerių

Ukrainos vyriausybė pirmadienį apskaičiavo, kad dėl Rusijos invazijos, kuri tęsiasi kiek daugiau nei mėnesį, patirti ekonominiai nuostoliai siekia 565 mlrd. dolerių.

Ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko socialiniame tinkle „Facebook" teigė, kad į šią sumą įeina tiesioginiai nuostoliai ir numatomi prekybos bei ekonominės veiklos nuostoliai.

„Reikia pažymėti, kad kiekvieną dieną skaičiai keičiasi ir, deja, didėja", - sakė J. Svyrydenko, kuri taip pat yra ministro pirmininko pavaduotoja.

Didžiausią žalą patyrė viešoji ir privati nuosavybė, nes Rusijos pajėgos griebėsi įnirtingų bombardavimų, kurie sulygino su žeme kai kuriuos miestus, įstrigus jų invazijai, prasidėjusiai vasario 24 dieną.

J. Svyrydenko sakė, kad viešosios infrastruktūros nuostoliai, įskaitant sugadintus kelius, geležinkelius ir oro uostus, siekia 119 mlrd. dolerių, o privačiai nuosavybei, įskaitant būstus, buvo padaryta iki 90,5 mlrd. dolerių žala.

Privačių įmonių patirta žala ir nuostoliai įvertinti 80 mlrd. dolerių.

J. Svyrydenko apskaičiavo, kad bendrasis vidaus produktas 2022 metais sumažės 112 mlrd. dolerių, o tai būtų daugiau kaip 55 proc. praėjusių metų Ukrainos ekonominės veiklos sumažėjimas.

Ukrainos vyriausybė, tikėtina, negaus 48 mlrd. dolerių mokestinių pajamų, t. y. beveik visos sumos, kurią tikėjosi gauti šiais metais. Kartu nebus gauta ir 54 mlrd. dolerių tiesioginių užsienio investicijų.

J. Svyrydenko sakė, kad Ukrainos vyriausybė sieks konfiskuoti šalyje areštuotą Rusijos turtą kaip kompensaciją.
„Ukraina, nepaisydama visų kliūčių, sieks išsireikalauti iš agresoriaus atlyginti padarytą žalą", - sakė ji.

17:40 Rusijos parlamentaras: atsisakymas už dujas mokėti rubliais reikš dujų tiekimo sustabdymą

G7 šalių atsisakymas už rusiškas dujas mokėti rubliais, anot Rusijos parlamentaro Ivano Abramovo, reikš dujų tiekimo sustabdymą, praneša agentūra „Reuters", kuri remiasi rusų agentūra „RIA Novosti".

I. Abramovas yra Dūmos parlamentaras ir Ekonomikos komiteto narys.

G7 grupės šalys prieš tai pareiškė atmetančios Rusijos reikalavimą sąskaitas už dujas apmokėti rubliais. Tai po virtualaus susitikimo su G7 šalių energetikos ministrais pareiškė Vokietijos ekonomikos ir klimato apsaugos ministras Robertas Habeckas. Vokietija šiuo metu pirmininkauja G7 grupei, kuriai be Vokietijos dar priklauso Prancūzija, Italija, Japonija, Kanada, JAV ir Didžioji Britanija.

G7 ministrai buvo vieningos nuomonės, kad reikalavimas už dujas mokėti rubliais yra „vienašališkas ir akivaizdus galiojančių sutarčių pažeidimas", pažymėjo R. Habeckas. Sudarytos sutartys esą galioja, susijusios įmonės privalo jų laikytis. „Tai reiškia, kad apmokėjimas rubliais yra nepriimtinas", - pridūrė ministras.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę paskelbė, kad atsiskaitymai už dujas iš „nedraugiškų valstybių" bus priimami tik rubliais.

17:30 S. Lavrovas: Rusija apribos įvažiavimą asmenims iš „nedraugiškų" valstybių

Rusija pirmadienį pareiškė, kad ruošiasi apriboti įvažiavimą į Rusiją „nedraugiškų" šalių, tarp kurių yra Jungtinė Karalystė, visos ES valstybės ir JAV, piliečiams.

„Rengiamas prezidento įsako projektas dėl atsakomųjų vizų išdavimo priemonių, reaguojant į „nedraugiškus" kai kurių užsienio valstybių veiksmus", - sakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per televiziją.

„Šiuo įsaku bus įvesta nemažai apribojimų atvykti į Rusiją", - pridūrė jis, tačiau nedetalizavo.

Po to, kai Vakarai po Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimo pasiųsti karius į provakarietišką Ukrainą Maskvai pritaikė beprecedentes sankcijas, Rusija išplėtė vadinamųjų „nedraugiškų" šalių sąrašą.

Dabar tarp jų yra JAV, Australija, Kanada, JK, Naujoji Zelandija, Japonija, Pietų Korėja, visos ES valstybės narės ir keletas kitų.

Rusijos oro vežėjams uždrausta skraidyti ES, JK ir JAV oro erdvėje, o kelionės į Rusiją ir iš jos yra apribotos.

17:20 Rusija išsiuntė tris Slovakijos diplomatus, atsakydama į šios veiksmus

Maskva išsiunčia tris Slovakijos diplomatus, pirmadienį pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija, tokiu būdu atsakydama į tokį patį Bratislavos veiksmą, kai anksčiau šį mėnesį iš čia už šnipinėjimą buvo išsiųsti trys Rusijos diplomatai.

Rusijos ministerija sakė, kad iškvietė Slovakijos ambasadorių Maskvoje ir pranešė jam, kad trys diplomatai nuo šiol yra persona non grata "kaip atsakomasis veiksmas".

Maskva taip pat skundėsi dėl „kliūčių" Rusijos užsienio agentūroms Slovakijoje ir „grėsmių jų saugiam veikimui".
Kovo 15 dieną Slovakijos valdžios institucijos pranešė, kad, gavusios informacijos iš žvalgybos tarnybų, nusprendė išsiųsti tris Rusijos diplomatus.

Bratislava taip pat pranešė, kad apkaltino du piliečius šnipinėjimu Rusijos naudai, nes jie esą perdavė Maskvai itin slaptą žvalgybinę informaciją apie NATO ir Ukrainą.

Su Ukraina besiribojanti Slovakija be vizų priėmė šimtus tūkstančių asmenų, pabėgusių nuo Rusijos sukelto karo.

17:05 Meras pasakoja apie didžiulius sugriovimus Charkove

Milijoniniame Rytų Ukrainos Charkovo mieste nuo Rusijos karo pradžios, Ukrainos duomenimis, sugriauta beveik 1 180 daugiaaukščių gyvenamųjų namų. Be to, sunaikinta daugiau kaip 50 vaikų darželių, beveik 70 mokyklų ir 15 ligoninių, pirmadienį sakė Charkovo meras Ihoris Terechovas, kurį cituoja agentūra „Unian".

Per 24 valandas Rusijos pajėgos beveik 60 kartų apšaudė Charkovą iš artilerijos ir minosvaidžių. Nepriklausomai šių duomenų patvirtinti neįmanoma.

Apie 30 proc. gyventojų paliko miestą, sakė I. Terechovas. Tačiau dalis žmonių esą vėl grįžo. Charkovas iki karo turėjo 1,5 mln. gyventojų. Tai antras pagal dydį šalies miestas po Kijevo. Nuo Rusijos invazijos prieš puspenktos savaitės miestas atakuojamas iš artilerijos ir iš oro.

Subombarduotų namų gyventojai, mero duomenimis, prieglobstį rado mokyklose, darželiuose, taip pat rūsiuose ir metro stotyse. Nepaisant atakų, prekybos centrai Charkive toliau dirba, yra visų būtinų maisto produktų. Charkovas sulaukia humanitarinės pagalbos ir iš kitų miestų. Iš JAV gauta 880 00 dolerių vertės medikamentų siunta.

„Charkovas yra rusakalbis miestas", - laikraštis „Ukrajinska Pravda" citavo I. Terechovą. Karo pradžioje beveik kas ketvirtas gyventojas turėjo giminių ar pažįstamų Rusijoje. Daugelis Rusijoje turėjo ir draugų. „Žmonės juodžiausiame sapne negalėjo įsivaizduoti, kad Rusija puls Ukrainą ir Charkovą", - kalbėjo meras.

16:50 Rusija įtraukė „Deutsche Welle" į „užsienio agenčių" sąrašą

Rusijos teisingumo ministerija įtraukė „Deutsche Welle" į sąrašą žiniasklaidos priemonių, kurios laikomos „užsienio agentėmis". Ši vokiečių stotis atitinkamame registre yra 119-a, rašo agentūra „Reuters".

Jau kovo viduryje Rusijos federalinė ryšių, informacijos technologijų ir visuomenės informavimo priemonių tarnyba („Roskomnadzor") blokavo „Deutsche Welle" svetainę.

Nuo 2017 metų žiniasklaidos priemonės Rusijoje gali būti įvardijamos „užsienio agentėmis". Atitinkamos žiniasklaidos priemonės Rusijoje, gaunančios lėšų iš užsienio, turi atskleisti savo finansavimo šaltinius ir suteikti institucijoms visą informaciją apie savo veiklą.

Rusijos institucijos nuo karo Ukrainoje pradžios smarkiai sugriežtino savo veiksmus prieš kritiškus balsus žiniasklaidoje. Ketvirtadienį apie savo užsidarymą pranešė nepriklausoma radijo stotis „Echo Moskvy", kai dėl invazijos į Ukrainą nušvietimo iš jos buvo atimta transliacijos teisė. Buvo uždrausta ir nepriklausoma televizijos stotis „Dožd".

Ribojimai taikomi ir užsienio žiniasklaidai. Vasario pradžioje buvo uždarytas „Deutsche Welle" biuras Maskvoje, kai Rusija prieš tai uždraudė jos transliacijas. Šis žingsnis buvo Rusijos reakcija į Vokietijos reguliuotojų sprendimą uždrausti Rusijos valstybinio transliuotojo RT kanalo transliacijas vokiečių kalba.

16:30 EK ragina šalis nares atimti "auksinius pasus" iš juos įsigijusių rusų ir baltarusių

Europos Komisija pirmadienį paragino ES valstybes nares ieškoti būdų, kaip iš rusų ir baltarusių, kuriems taikomos sankcijos, atimti ES valstybių pilietybę, kuri buvo įgyta naudojantis itin prieštaringai vertinamomis „auksinių pasų" schemomis.

Šiuo teisiškai sudėtingu veiksmu būtų nubausti Rusijos ir Baltarusijos elito nariai, kuriems taikomos sankcijos ir kurie už ES pilietybę sumokėjo didelėmis investicijomis tokiose šalyse kaip Kipras, Malta ir Bulgarija.

Mes norime, kad ES vyriausybės „nustatytų, ar pilietybės, anksčiau suteiktos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, kuriems dabar įvestos sankcijos, turėtų būti panaikintos", - sakė EK atstovas Christianas Wigandas.

Pilietybės suteikimo arba atsisakymo ją suteikti kriterijai yra valstybių narių kompetencija, tačiau šalys, kurios vykdė „auksinių pasų" schemas, patyrė spaudimą dar prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą.

Ch. Wigandas sakė, kad EK, kuri taip pat atsakinga už ES sankcijų rengimą, neturi tikslių duomenų apie tai, kurie asmenys, kuriems taikomos sankcijos, taip pat turėjo bloko šalių pasus, gautus naudojantis šiomis schemomis.

EK ir kitos valstybės narės jau seniai smerkia šią prieštaringai vertinamą praktiką, kuri, kaip įtariama, skatina korupciją ir pinigų plovimą. Dėl šio klausimo 2020 metais Briuselis pradėjo drausmines procedūras Kipro ir Maltos atžvilgiu.

Malta praėjusį mėnesį pareiškė, kad po invazijos į Ukrainą iki atskiro pranešimo sustabdys pasų išdavimą rusams ir baltarusiams, o naujoji Bulgarijos vyriausybė priėmė įstatymą, kuriuo šioje šalyje panaikinama ši sistema.

Europos Parlamento duomenimis, 2011-2019 metais „auksinį" pasą arba vizą gavo mažiausiai 130 tūkst. asmenų, o tai atitinkamoms šalims atnešė 21,8 mlrd. eurų pajamų.

13:41 Vykstant karui Ukrainoje, Bavarijos ministras ragina surengti debatus dėl naujų bunkerių

Ukrainoje vis dar vykstant karui, Vokietijos Bavarijos statybų ministras paragino statyti saugesnius požeminius bunkerius.

Bavarijos statybų ministras Christianas Bernreiteris agituoja už daugiau investicijų į požemines erdves, kurios galėtų būti panaudotos ir kaip prieglobstis konflikto atveju. „Kadaise buvo skiriamos nemažos subsidijos požeminėms automobilių stovėjimo aikštelėms, kurios galėjo tikti ir kaip saugios patalpos konflikto atveju. Dabar tai turi būti vėl intensyviai aptariama", - pirmadienį bulvariniam leidiniui „Bild" sakė konservatorių politikas.

Pasak jo, Bavarijos žemėje šiuo metu yra 150 tokių prieglobsčių. Maždaug 300 kitų nuo 2007 m. perdarytos kitoms reikmėms, sakė jis, ir dabar neaišku, ar jos vėl galėtų pavirsti saugiais bunkeriais, jei prireiktų.

„Manėme, kad gyvename geresniame pasaulyje. Niekas nesitikėjo tokio karo Europos žemėje", - sakė Ch. Bernreiteris. Visi vokiečiai manė, kad bunkerių nebereikia, tačiau „tikrovė vėl mus pasiveja", kalbėjo jis.

12:44 S. Lavrovas: Rusijos ir Ukrainos prezidentai turėtų susitikti tada, kai abi pusės priartės prie susitarimo svarbiausiais klausimais

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turėtų susitikti tada, kai abi pusės priartės prie susitarimo svarbiausiais klausimas, praneša agentūra „Reuters".

S. Lavrovas sakė Serbijos žiniasklaidos priemonėms, kad, jei prezidentų susitikimas būtų surengtas dabar, tai būtų neproduktyvu.

12:43 Kremlius: kol kas Rusijos ir Ukrainos derybose - jokių „reikšmingų laimėjimų"

Kremlius pareiškė, kad pirmadienį per Maskvos ir Kijevo derybininkų pokalbius kol kas nepasiekta jokių esminių proveržių dėl konflikto Ukrainoje, delegacijos rengiasi naujam pokalbių ratui Stambule.

„Kol kas negalime konstatuoti jokių reikšmingų laimėjimų ar proveržių", - žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad „svarbu", jog derybas nuspręsta tęsti tiesiogiai.

12:22 Mariupolio meras ragina visiškai evakuoti miestą

Ukrainos Mariupolio uostamiestis yra ant humanitarinės krizės slenksčio ir turi būti visiškai evakuotas, miesto merą Vadymą Boičenką cituoja transliuotojas BBC.

Pasak V. Boičenkos, mieste šiuo metu įstrigę apie 160 tūkst. civilių, jie neturi elektros tiekimo. Meras pridūrė, kad žmonių evakuacijai paruošti 26 autobusai, tačiau Rusijos pajėgos nesutinka užtikrinti jų saugaus judėjimo.

„Rusijos Federacija su mumis žaidžia", - teigė V. Boičenka.

Rusijos pajėgos šiuo metu visiškai apsupusios Mariupolį. Vietos gyventojams desperatiškai stinga vandens, maisto ir vaistų.

12:16 Ispanija siūlo 6 mlrd. eurų ekonomikos planą karo padariniams sušvelninti

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas pirmadienį pristatė planus pasiūlyti 6 milijardų eurų tiesioginę pagalbą namų ūkiams ir įmonėms, kovojančioms su Rusijos invazijos į Ukrainą ekonominiu poveikiu.

Reagavimo į ekstremalias situacijas planas, kuris bus patvirtintas antradienį ministrų kabineto posėdyje ir galios iki birželio 30 d., „bus apytiksliai 6 milijardų eurų tiesioginė pagalba ir mokesčių nuolaidos, taip pat 10 milijardų eurų valstybės garantuojamos paskolos krizės poveikiui šeimoms ir verslui sušvelninti", sakė P. Sanchezas.

12:02 JT: iš Ukrainos jau pasitraukė daugiau kaip 3,8 mln. žmonių

Dėl Rusijos sukelto karo iš Ukrainos jau pasitraukė daugiau kaip 3,8 mln. žmonių, remdamasis Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, praneša portalas „Sky News".

Anot JT, dar 6,5 mln. ukrainiečių yra perkelti šalies viduje, o 13 mln. žmonių yra įstrigę karo veiksmų zonose ir negali iš ten išvykti. Iš jų apie 160 tūkst. yra Mariupolyje, teigė šio miesto meras.

Pirmadienį Ukraina pranešė, kad šiandien nebus atidaryta nė vieno humanitarinio koridoriaus, gavus informacijos apie galimas Rusijos „provokacijas".

10:53 Rusijos karas Ukrainoje atsilieps medienos pramonei: Estija ir Latvija jau ieško sprendimų, Lietuva - delsia

Rusijos vykdomas karas Ukrainoje atsilieps Baltijos šalių medienos pramonei. Estija ir Latvija, patyrusios medienos žaliavų iš Baltarusijos ir Rusijos importo ribojimus, jau planuoja imtis veiksmų. Estijoje norima didinti miškų kirtimo apimtis, Latvijoje - apriboti šalyje išgaunamų medienos žaliavų eksportą. Lietuvos medienos perdirbimo įmonėms atstovaujančios asociacijos teigia, kad valstybei taip pat būtina imtis skubių veiksmų, nes delsimas atsilieps ekonomikai.

Importo iš Baltarusijos ir Rusijos apimtys visose Baltijos šalyse iki šiol buvo labai panašios - kiekviena valstybė importuodavo po maždaug 1 mln. kubinių metrų medienos žaliavų per metus.

„Rusijai ir Baltarusijai taikomos sankcijos riboja prekybą su šiomis valstybėmis, o prekyba su Ukraina sutriks dėl šioje šalyje Rusijos vykdomo karo. Dėl to gali trikti skiedrų, pjuvenų bei pjautinės medienos tiekimas. Medienos skiedrų bei pjuvenų importo sumažėjimą gali pajusti katilinės, granulių, briketų ir drožlių plokščių gamintojai", - teigia Valstybinė miškų tarnyba.

Kaimynai gelbės savo medienos pramonę

Estijos užsienio prekybos ir informacinių technologijų ministras Andresas Suttas, vertindamas grėsmę, kad dėl karo Ukrainoje medienos ir baldų pramonė susidurs su žaliavų trūkumu, Estijos aplinkos ministerijai pateikė siūlymą laikinai šalyje padidinti miškų kirtimų apimtis.

„Esant situacijai, kai trūksta medžiagų, galime paremti savo įmones laikinai padidindami vietos išteklių naudojimą. Vienas iš tokių išteklių yra mediena. Laikinai padidintos miškų kirtimo apimtys padėtų patenkinti medienos, baldų ir statybų sektorių poreikius, užtikrintų mūsų miškininkystės ir medienos sektoriaus konkurencingumą bei sušvelnintų krizės padarinius", - portalui ERR.ee teigė A. Suttas.

Tuo metu Latvijos portalas La.lv rašo, kad Rusijos įsiveržimas į Ukrainą paskatino Latviją greitai ir lanksčiai peržiūrėti prioritetus: pirmiausia - užtikrinti, kad reikalingomis medienos žaliavomis būtų aprūpinta vidaus rinka, o tik tuomet galvoti apie eksportą.

Pasak Latvijos medienos pramonės federacijos vykdomojo direktoriaus Kristapso Klausso, Latvijos medienos apdirbimo pramonė jau šiemet patirs žaliavos trūkumą.

„Neturime leisti tokios situacijos, kad mūsų medienos žaliava būtų tiekiama į Didžiosios Britanijos, Švedijos, Amerikos ar Kinijos gamyklas, o mes patys jos neapdirbame. Žaliavų nebus, todėl pirmenybė privalo būti teikiama vietinei paklausai", - portalui La.lv aiškino K. Klaussas.

Kovo viduryje, susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte metu, idėją apriboti medienos žaliavų eksportą išsakė ir Lietuvos pramonininkai. Vis dėlto konkrečių sprendimų šiuo klausimu iki šiol nėra priimta.

„Riboti eksportą iš Lietuvos, kuris dabar vyksta dideliais kiekiais, ir turime didesnę galimybę panaudoti tą medieną pas mus, į gaminį, tada pridėtinė vertė liks didesnė Lietuvoje, nei ji išvažiuos kaip žaliava", - TV3 televizijai tuomet aiškino Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Eksportuojame žaliavą negaudami vertės

Asociacijos „Lietuvos mediena" duomenimis, medienos pramonė sukuria apie 10 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP), o visame sektoriuje dirba apie 60 tūkst. specialistų. Šalies medienos, baldų ir popieriaus pramonės sukuriama vertė 2020 m. viršijo 4,8 mlrd., o 2021 m. pasiekė beveik 6 mlrd. eurų.

Asociacijos vadovas Raimundas Beinortas Eltai sakė, kad kasmet Lietuva medienos pramonei skirtų žaliavų apvalių rąstų pavidalu sugeneruoja apie 7 mln. kub. m. Maždaug trečdalis jų - beveik 2 mln. kub. m - kiekvienais metais iš Lietuvos yra eksportuojama neapdirbtos žaliavos pavidalu. Tokios eksporto apimtys, anot R. Beinorto, lemia žaliavų trūkumą ir prisidėjo prie to, kad pastaraisiais metais gamintojai jį ėmė kompensuoti gabendamiesi medieną iš Baltarusijos ir Rusijos.

„Ne iš gero gyvenimo Lietuvos įmonės iš Rytų valstybių ėmė vežtis medieną. Vietinės žaliavos trūkumas yra daugelį metų nespręstos problemos pasekmė. Lietuva, užuot iš valstybinės medienos gaminusi pridėtinę vertę kuriančius produktus, tiesiog parduoda savo žaliavą bet kuriam pirkėjui, pasiūliusiam didesnę kainą", - teigė R. Beinortas.

Anot jo, jei Lietuva eksportuotų ne apvalius rąstus, o bent jau pjautinę medieną (lentas), ekonominė nauda valstybei būtų apie 6 kartus didesnė, o eksportuojant jau pagamintus baldus - pasiektų ir 12 kartų.

Paklaustas, ar Lietuva turėtų sekti Estijos pavyzdžiu ir padidinti miškų kirtimo normą, R. Beinortas sakė, kad tokią galimybę nesaugomose teritorijose būtų galima svarstyti, tačiau pirma yra būtina išspręsti aukštų medienos eksporto apimčių klausimus.

„Jeigu maišas kiauras, tai į jį gali pilti kiek nori grūdų - vis tiek išbyrės. Todėl visų pirma reikia, kad Vyriausybė, bent jau šiuo komplikuotu periodu, remdamasi nepaprastąja padėtimi ir force majeure situacija, įpareigotų Valstybinių miškų urėdiją pristabdyti esamas ir nesudaryti naujų sutarčių su pirkėjais, kurie neapdirbtą medieną išveš iš Lietuvos", - aiškino R. Beinortas.

Jo teigimu, Europoje nėra valstybės, kuri vienomis ar kitomis priemonėmis neaprūpintų žaliavomis savo vietinės pramonės.

„Mes išnagrinėjome praktiškai visų Europos Sąjungos valstybių medienos pardavimo tvarkas. Visur sudėliota taip, kad mediena iš tų valstybių neišvažiuoja. De facto neišvažiuoja. Pats geriausias pavyzdys - Vokietija, kurioje medienos žaliava „nevažinėja" net tarp žemių. Jeigu žaliava gaunama, pavyzdžiui, Bavarijoje, tai joje ji ir lieka perdirbimui", - sakė R. Beinortas.

Grėsmė - stos pramonė ir gamyba

Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Arvydas Urbis sako, kad Miškų įstatymas numato, kad parduodama medieną valstybė turi gauti didžiausią ekonominę ir socialinę naudą. Tačiau, anot jo, iki šiol nėra apibrėžti kriterijai, kaip pasiekti šio tikslo vertinant pirkėjus.

„Vienas kubinis metras medienos, perdirbamos Lietuvoje, įvairių mokesčių pavidalu valstybei sukuria daugiau nei 70 eurų naudos. O medieną eksportuojant tos naudos gaunama gerokai mažiau. Neretai įmonės net ir PVM mokestį susigrąžina", - Eltai teigė A. Urbis.

Pasak jo, daugiausiai lietuvišką medieną perka įmonės iš Latvijos ir Lenkijos, kai tuo metu lietuviškoms bendrovėms įsigyti medienos šių šalių rinkose praktiškai yra neįmanoma.

„Nedideliais kiekiais gal ir pavyktų įsigyti. Bet jeigu kalbėtume apie 10, 50 ar 100 tūkst. kubinių metrų - neįmanoma. Vargu net ar yra Lietuvoje asmuo, kuris gali įvardyti, kokia yra Latvijos valstybinio miško kainodara", - sakė A. Urbis.

Tuo metu Lietuvoje, anot jo, latviškoms kompanijos nėra jokių kliūčių medienos įsigyti dideliais kiekiais. Pasak A. Urbio, pavyzdžiui, praėjusių metų gegužę Lietuvoje vykusiame aukcione viena latvių bendrovė įsigijo beveik visą pasiūlytą statybinių rastų kiekį - apie 80 tūkst. kub. m.

„Jei nebus imtasi veiksmų Lietuvos rinkai apsaugoti, tai latviai dėl karo Ukrainoje dar aktyviau atsigręš į mūsų žaliavas. Ir kodėl jiems to nedaryti, jei iš Lietuvos galima susigabenti žaliavas, jas perdirbti ir parduoti gerokai brangiau, jau baldų ar kitų gaminių pavidalu?", - teigė A. Urbis.

Jis nerimauja, kad neturėdamos žaliavų lietuviškos medienos perdirbimo bendrovės bus priverstos mažinti gamybos apimtis ar pamainas, spręsti ilgalaikių sutarčių klausimus, netgi stabdyti veiklą.

Asociacijos „Lietuvos mediena" vadovas R. Beinortas taip pat mato tokią grėsmę. Pasak jo, praktiškai visos šalies baldų įmonės savo gaminiams naudoja baldų plokštes, kurios gaminamos Kazlų Rūdoje ir Naujojoje Akmenėje.

„Jeigu dėl medienos žaliavų trūkumo šių dviejų plokštynų veikla sušlubuotų, pasekmes pajustų visas sektorius. Iš esmės - visa baldų pramonė sustotų", - tikino R. Beinortas.

10:43 Dėl karo Ukrainoje iš Rusijos traukiasi „Heineken"

Nyderlandų alaus darykla „Heineken" pirmadienį paskelbė pasitraukianti iš Rusijos ir tapo naujausia Vakarų įmone, paliekančia šalį po Maskvos invazijos į Ukrainą.

„Po anksčiau paskelbtos strateginės mūsų veiklos peržiūros padarėme išvadą, kad „Heineken" priklausantis verslas Rusijoje dabartinėje aplinkoje nebėra nei tvarus, nei perspektyvus", - sakoma alaus įmonės pranešime.

09:58 Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje jau žuvo 143 vaikai

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Ukrainoje jau žuvo 143 vaikai ir dar 216 sužeista, remdamasis Ukrainos parlamento įgaliotine žmogaus teisių klausimu Liudmyla Denisova, praneša portalas „Ukrinform".

Pasak L. Denisovos, dėl besitęsiančių intensyvių kautynių neįmanoma nustatyti tikslaus žuvusių vaikų skaičiaus.

09:40 Rusija ir Ukraina rengiasi taikos deryboms akis į akį

Jau galbūt pirmadienį Rusijos ir Ukrainos derybininkai atnaujins taikos derybas akis į akį, tikimasi, kad jos parodys, ar beveik aklavietėje atsidūrusios kovos privertė Maskvą sušvelninti savo reikalavimus.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis sveikino naujas derybas, vildamasis, kad jos atneš taiką „neatidėliojant". Per antrą mėnesį trunkančią Rusijos invaziją žuvo tūkstančiai žmonių, nusiaubta daugybė Ukrainos miestų.

Prancūzija, Graikija ir Turkija tikisi pradėti „humanitarinę operaciją", kad per kelias dienas būtų evakuoti civiliai, sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, siekiantis gauti Rusijos kolegos Vladimiro Putino sutikimą.

Keli ankstesni taikos derybų ratai nesugebėjo sustabdyti kovų ar įveikti esminių nesutarimų dėl Kijevo krypties į Vakarus ir Rusijos vykdomos Ukrainos teritorijos okupacijos. Tačiau įnirtingas Ukrainos pasipriešinimas pristabdė Rusijos kariuomenę ir privertė nutraukti pastangas užimti Kyjivą, o tai atgaivino derybų viltį. „Mūsų tikslas akivaizdus - taika ir kuo greičiau atkurti normalų gyvenimą mūsų gimtojoje valstybėje", - sakė V. Zelenskis vėlyvo vakaro vaizdo žinutėje ir taip pat išdėstė savo derybines raudonąsias linijas.

„Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas nekelia abejonių. Veiksmingos saugumo garantijos mūsų valstybei yra privalomos", - sakė jis.

Anksčiau V. Zelenskis sakė „nuodugniai" svarstąs Rusijos reikalavimą dėl Ukrainos „neutralumo". „Šis derybų punktas man yra suprantamas ir jis yra svarstomas, atidžiai nagrinėjamas", - sakė V. Zelenskis per interviu kelioms nepriklausomoms Rusijos naujienų organizacijoms. V. Putinas vengia detalizuoti savo invazijos tikslus ir tik pareiškė, kad nori „demilitarizuoti ir denacifikuoti", bet ne okupuoti Ukrainą. Apžvalgininkai tikisi, kad neapibrėžtumas suteiks jam daugiau erdvės pritarti susitarimui, paskelbti pergalę ir baigti karą.

Daugeliui Ukrainos gyventojų tebekelia įtarimų tai, kad Maskva gali pasinaudoti derybomis kaip galimybe persigrupuoti ir išspręsti rimtas taktines ir logistines Rusijos kariuomenės problemas. Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas sakė, kad V. Putinas vis dar gali siekti padalyti šalį panašiai kaip yra padalyta Korėja - „nustatyti atskyrimo liniją tarp okupuotų ir neokupuotų regionų". „Nepavykus užimti Kijevo ir nušalinti Ukrainos vyriausybę, V. Putinas keičia savo operatyvinės veiklos kryptis. Dabar jos yra pietūs ir rytai, - feisbuke parašė jis. - Tai bus bandymas įkurti Ukrainoje Pietų ir Šiaurės Korėjas".

Rusija de facto kontroliuoja pietinį Krymo regioną ir nepriklausomomis pasiskelbusias Donecko bei Luhansko respublikas šalies rytiniame Donbaso regione. Ukrainos Luhansko separatistinio regiono vadovas sakė, kad gali surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos.

Pasipriešinimas apgultame Mariupolyje yra pagrindinė kliūtis, trukdanti Maskvai kontroliuoti sausumą nuo Donbaso iki Krymo. Tačiau akivaizdu, kad pirminės Rusijos viltys nekliudomai nušluoti Ukrainą išblėso. Rusijos pajėgos padarė menką pažangą siekiant užimti svarbiausius miestus, todėl perėjo prie civilių bombardavimo iš oro. Su Vakarų tiekiamais ginklais Ukrainos kovotojai ir toliau sulaiko Rusijos armiją arba net stumia ją atgal.

09:05 Ukraina: Rusijos kariai vėl apšaudė Rubižnės miestą

Kovo 28-osios rytą Rusijos kariai vėl apšaudė Luhansko srityje esantį Rubižnės miestą. Tai praneša portalas „Ukrinform", remdamasis srities gubernatoriumi Serhjumi Gaidajumi.

„Šį rytą - apmaudžios žinios: rusų kariai vėl apšaudė Rubižnę. Apgadintas gyvenamasis namas, rastas vieno žuvusiojo lavonas, dar vienas žmogus sužeistas ir hospitalizuotas", - socialiniame tinkle „Telegram" pranešė S. Gaidajus.

Aukų skaičius tikslinamas.

07:35 Kijevas ragina JT surengti Černobylio apsaugos misiją

Ukraina paragino Jungtinių Tautų Saugumo (JT) Tarybą paskelbti specialią saugumo zoną Černobylio atominei elektrinei. Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščiuk pareiškė, kad specialioji JT misija turėtų perimti teritorijos kontrolę, sekmadienį pranešė „Ukrainska Pravda".

„Kalbant apie branduolinį saugumą, neatsakingi ir neprofesionalūs Rusijos kariuomenės veiksmai kelia rimtą grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir šimtams milijonų kitų europiečių", - sakė ji. „Todėl raginame JT Saugumo Tarybą imtis skubių priemonių demilitarizuoti Černobylio atominės elektrinės išskirtinę zoną ir dislokuoti specialią JT misiją", - pažymėjo ji. Toks žingsnis turėtų sumažinti riziką, kad Rusijos okupacinės pajėgos sukels dar vieną Černobylio avariją.

I.Vereščiuk sakė, kad Rusijos kariai reaktoriaus teritorijoje laiko didelius amunicijos kiekius, o aplink reaktorių kilo dideli miškų ir krūmų gaisrai, galintys sukelti rimtų padarinių. Ji sakė, kad pastangoms gesinti gaisrus trukdo Rusijos kareiviai, dėl gaisrų radioaktyviosios dalelės gali patekti į orą ir jas gali išsklaidyti vėjas. Dieną anksčiau Ukrainos aplinkos ministerija iš viso užregistravo 31 gaisro židinį Černobylio teritorijoje.

Rusija kontroliuoja jėgainės teritoriją maždaug mėnesį. Po pražūtingos branduolinės avarijos Černobylyje 1986 m. virš sunaikinto reaktoriaus buvo pastatytas didelis kupolas. Radioaktyviosios atliekos čia saugomos ir šiandien.

07:34 Kelis Ukrainos miestus supurtė sprogimai

Sekmadienio vakarą Rusijos antskrydžių taikiniais tapo keli Ukrainos miestai, praneša vietos žiniasklaida.

Galingi sprogimai, be kita ko, supurtė Kijevą, Lucką, Rivnę ir Charkovą. Anot pranešimų, Lucke pataikyta į degalų saugyklą. Apie oro antskrydžių pavojų perspėjančios sirenos gaudė visose šalies srityse.

Tuo metu Ukrainos vadovybė apkaltino Rusijos kariuomenę „nežmoniška taktika", įskaitant „dalinę ar visišką humanitarinių koridorių ir apsiaustų miestų blokadą", sekmadienio vakarą tviteryje parašė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas. Pasak jo, Rusija taip pat tęsia „totalines raketų atakas" prieš Ukrainos miestus.

„(Rusija) nebeturi kalbos, žmoniškumo, civilizuotumo, - rašė M. Podoliakas. - Tik raketas ir bandymus nušluoti (Ukrainą) nuo žemės paviršiaus."

07:02 V. Zelenskis: Vakarams stinga ryžto

Savo naujausiame vaizdo kreipimesi Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis apkaltino Vakarus, kad šiems stinga ryžto.

Tokius prezidento komentarus cituoja portalas „Sky News".

Savo kreipimesi V. Zelenskis vėl prašė naikintuvų ir tankų Rusijos invazijai atremti ir sukritikavo Vakarų „žaidžiamus žaidimus, kas ir kaip mums turėtų perduoti lėktuvus ir kitus gynybai skirtus ginklus", kol tuo pat metu rusų raketos žudo civilius gyventojus.

Ukrainos prezidentas taip pat nurodė sekmadienį pasikalbėjęs su Mariupolio gynėjais. „Jų ryžtas, didvyriškumas ir tvirtumas stebina. O jei tik tie, kurie jau 31 dieną galvoja, kaip perduoti dešimtis lėktuvų ir tankų, turėtų bent 1 proc. jų ryžto", - kalbėjo V. Zelenskis.

Vasario 24 dieną Rusijos pradėtas Ukrainos puolimas nuožmaus ukrainiečių pasipriešinimo, prie kurio prisideda JAV ir Vakarų šalių siunčiami ginklai, akivaizdoje daugelyje šalies teritorijų stagnuoja. Tačiau Vakarai iki šiol nepatiekė Ukrainai naikintuvų. Vašingtonas neseniai atmetė Lenkijos siūlymą atiduoti šaliai savo naikintuvus, NATO baiminantis, kad Aljansas gali būti įtrauktas į karą.

06:34 Ukrainos vicepremjerė: uždaroje zonoje aplink Černobylį vėl liepsnoja gaisrai

Rusijos karių okupuotoje uždaroje zonoje aplink Černobylio atominę elektrinę vėl liepsnoja gaisrai, praneša Ukrainos pareigūnai.

„Uždaroje zonoje įsiplieskė dideli gaisrai, kurių padariniai gali būti labai rimti, - vėlų sekmadienio vakarą socialiniame tinkle „Telegram" teigė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščiuk. - Tačiau dėl Rusijos okupacijos uždaroje zonoje šiandien neįmanoma suvaldyti ir užgesinti šių gaisrų."

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) sekmadienį teigė, kad, kalbant apie saugumui užtikrinti skirtas priemones Černobylyje ir kitose Ukrainos atominėse elektrinėse, „situacija išlieka nepakitusi". Agentūra praėjusią savaitę nurodė, kad aplink Černobylį liepsnojantys miškų gaisrai didelės radiologinės grėsmės nekelia.

Nuo kovo 9-osios TATENA iš Černobylio negauna visų naujausių duomenų. Sekmadienį organizacija išreiškė nerimą dėl nepakankamos elektrinės darbuotojų rotacijos nuo kovo 20 dienos.

Rusijos kariai perėmė šio objekto kontrolę dar vasario 24-ąją - pirmąją karo dieną.

06:13 Kijevas: Rusija gabena į Baltarusiją daugiau raketų

Rusijos kariuomenė ruošiasi naujoms raketų atakoms prieš Ukrainą ir į Baltarusiją gabena daugiau sviedinių, remdamasis karinės žvalgybos duomenimis, sekmadienio vakarą pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pasak štabo, šios raketos skirtos naudojimui su „Iskander" sistemomis. Jas veikiausiai paleis daliniai, dislokuoti netoli Kalinkavičų miesto pietryčių Baltarusijoje.

Šios informacijos nepriklausomai patikrinti neįmanoma.

Savaitgalį Ukrainos miestai daugybę kartų tapo rusiškų raketų taikiniais.

„Iskander" sistemos yra pajėgios paleisti trumpojo nuotolio balistines ir sparnuotąsias raketas. Ekspertai neseniai pažymėjo, kad po pagrindinės raketos paleidimo kartu paleidžiamas dar vienas sviedinys, kurio tikslas - suklaidinti radarus ar raketų perėmimo įrangą.

2022-03-27 ĮVYKIAI

18:36 Pranešama, kad kitas derybų su Ukraina ratas numatytas kovo 29-30 d. d.

Rusijos ir Ukrainos delegacijos nusprendė surengti kitą akivaizdinį derybų ratą kovo 29-30 d. d. Tai sekmadienį savo „Telegram" kanale pranešė Rusijos delegacijos vadovas, prezidento padėjėjas Vladimiras Medinskis.

„Šiandien įvyko eilinis derybų su Ukraina ratas vaizdo konferencijos ryšiu. Jame priimtas sprendimas susitikti akivaizdiniu formatu kovo 29-30 d. d.", - parašė jis.

15:33 JT: iš Ukrainos į kaimynines šalis jau atvyko daugiau kaip 3,8 mln. pabėgėlių

Nuo Rusijos sukelto karo pradžios iš Ukrainos į kaimynines šalis jau atvyko daugiau kaip 3,8 mln. pabėgėlių. Tai sekmadienį pranešė JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro agentūra (UNHCR).

Jos tinklalapyje paskelbtais duomenimis, nuo vasario 24 d. iki kovo 26 d. Ukrainą palikusių pabėgėlių skaičius pasiekė 3 821 049.

Lenkija priėmė 2 267 103 pabėgėlius ukrainiečius, Rumunija - 586 942, Moldova - 381 395, Vengrija - 349 107.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

10:46 Ukrainos pareigūnas: Rusijos armijoje prasidėjo kadrų valymas

Okupantai rusai dar turi išteklių, pergrupuoja pajėgas ir vėl mėgins užimti svarbiausius rajonus. Kaip praneša sekmadienį naujienų agentūra „Ukrinform", tai pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Vadymas Denysenka.

„Jie išveda dalį pajėgų ir jau pradėjo kadrų valymą. Atleistas vienos tankų armijos vadas, kuris buvo atsakingas už Charkovo paėmimą, keičiami dalinių vadai. Be to, koviniai daliniai rotuojami. Nereikėtų kalbėti apie „užmėtymą kepurėmis" - deja, jie dar turi žmonių išteklių ir pakankamai technikos", - pažymėjo V. Denysenka.

Pasak jo, tai patvirtina priešo gyvosios jėgos telkimas Baltarusijoje, Gomelio rajone, taip pat Charkovo ir Chersono srityse, Krymo teritorijoje.

10:23 Popiežius Ukrainai padovanojo greitosios pagalbos automobilį

Popiežius Pranciškus Ukrainai dovanoja greitosios pagalbos automobilį, praneša Vatikano radijas.

Popiežiaus padovanotą greitosios medicinos pagalbos automobilį į Ukrainą nuveš jo labdaros paskirstymą koordinuojantis 58 metų kardinolas Konradas Krajewskis, popiežiaus išmaldininkas. Nuo Rusijos agresijos Ukrainoje pradžios jis jau kartą asmeniškai nuvežė popiežiaus ir Šventojo Sosto paramą kenčiantiems Ukrainos žmonėms, ta pačia proga Lvive paliudijo popiežiaus artumą visiems karo ištiktiems žmonėms ir katalikų katedroje popiežiaus vardu su Ukrainos religijų lyderiais meldėsi už taiką.

Penktadienį, kovo 25-ąją, kardinolas K. Krajewskis, kaip ypatingasis popiežiaus legatas, vadovavo Rusijos ir Ukrainos Paaukojimo aktui Fatimoje, Portugalijoje, tuo pat metu, kai popiežius vadovavo Paaukojimo aktui Romoje.

10:23 Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios Rusija jau neteko 16,6 tūkst. kareivių

Rusijos kariuomenė Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki kovo 27 d. neteko apie 16,6 tūkst. žmonių. Tai sekmadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform", remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį Rusijos kariuomenė neteko 582 tankų, 1 664 šarvuotųjų kovos mašinų, 294 artilerijos sistemų, 93 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 52 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 121 lėktuvų, 127 sraigtasparnių, 1 144 automobilių, 7 laivų, 56 dronų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

08:13 Ukrainos vicepremjerė: okupantai galėjo prievarta išvežti į Rusiją apie 40 tūkst. ukrainiečių

Okupantai galėjo prievarta išvežti į Rusiją apie 40 tūkst. ukrainiečių. Tai pareiškė Ukrainos vicepremjerė, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk.

„Okupantai ciniškai tūkstančiais grobia žmones iš karo veiksmų zonos arba iš laikinai okupuotų teritorijų, išveža juos nežinoma kryptimi tariamais humanitariniais koridoriais, kuriuos patys atidaro be Ukrainos sutikimo", - sakė ji.

Anot vicepremjerės, Rusija kuria alternatyvią „humanitarinę realybę" ir mėgina nutiesti Mariupolio gyventojams savo „evakavimo maršrutus" į Rusijos teritoriją.

„Dauguma mariupoliečių nenori „gelbėtis" agresorės teritorijoje. Taigi Rusijos kariuomenė prievartą išveža taikius piliečius į okupuotų Ukrainos teritorijų gilumą ar pačią Rusiją", - teigė I. Vereščuk.

Pasak jos, pagal panašią schemą okupantai veikia ir laikinai okupuotoje Kijevo regiono dalyje, iš kur mėginama prievarta vežti žmones į Baltarusiją.

07:54 Lenkijos prezidentas pareiškė nesuprantąs Vengrijos premjero pozicijos dėl Ukrainos

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda šeštadienį televizijos kanalui TVN 24 pareiškė, jog jam sunku suprasti Vengrijos premjero Viktoro Orbano poziciją dėl Ukrainos, kur žūsta tūkstančiai žmonių.

Jis pažymėjo, kad Vengrija yra beveik visiškai priklausoma nuo Rusijos energetiniu požiūriu. „Bet dabar, kai Rusija vykdo agresiją prieš Ukrainą, kai žūsta tūkstančiai žmonių, kai Rusijos armija bombarduoja gyvenamuosius namus, griebiasi nusikalstamų veiksmų tarptautinės teisės požiūriu, man sunku suprasti šią poziciją. Sunku ją suprasti ir todėl, kad ši politika Vengrijai labai brangiai kainuos", - pabrėžė A. Duda.

Anksčiau Vengrijos vyriausybės vadovas pareiškė, jog jo šalis nenori veltis į konfliktą Ukrainoje, kadangi tai prieštarauja jos nacionaliniams interesams. Taip jis reagavo į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio apgailestavimą, jog V. Orbanas nesiryžta imtis sankcijų prieš Rusiją ir nesutinka, kad per Ukrainos teritoriją būtų tiekiami ginklai Ukrainai.

07:31 V. Zelenskis: atsakymas okupantams rusams bus vienas - neapykanta ir panieka

Okupantams rusams mūsų žemėje nepadės mūsų televizijos išjungimas, lapeliai su propaganda ar rublių dalijimas. Tai savo naujausiame vaizdo kreipimesi pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša UNIAN.

„Okupantams nepadės niekas, ką jie daro. Mūsų televizijos išjungimas ir Maskvos vedėjų panaudojimas, lapeliai su propaganda, rublių dalijimas. Rublių, kurie netrukus Rusijoje bus priimami už svorį ar pagal svorį, o ne pagal nominalą. Nepadės ir marginalų papirkinėjimas, jų okupantai ieško visuose šiukšlynuose, kad pavaizduotų juos kaip prorusišką valdžią", - sakė prezidentas.

Jis pabrėžė, kad atsakymas okupantams rusams bus tik vienas - neapykanta ir panieka.

Kaip informuoja UNIAN, okupantai užgrobtose Ukrainos teritorijose mėgina paleisti į apyvartą Rusijos rublius, kurie prasidėjus Rusijos agresijai sparčiai nuvertėja.

2022-03-26 ĮVYKIAI

21:55 Kremlius: ne J. Bideno reikalas, ar V. Putinas gali ir toliau valdyti Rusiją

Ne JAV prezidento Joe Bideno reikalas, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali ir toliau valdyti savo šalį. Tai šeštadienį pareiškė Kremlius, kurio išsakytus komentarus cituoja „Reuters" ir BBC.

J. Bidenas prieš tai Varšuvoje pasakė kalbą, kurioje teigė: „Dėl Dievo meilės, šis žmogus negali likti valdžioje." Į tai sureagavęs Kremliaus atstovas pareiškė: „Tai ne J. Bideno reikalas. Rusijos prezidentus renka rusai."

Baltieji rūmai vėliau pridūrė, kad JAV prezidentas neragino pakeisti Rusijos režimo, tačiau siekė pabrėžti, kad V. Putinui negali būti leista daryti įtaką kaimyninėms šalims ir visam regionui.

21:26 Lvovui smogusios raketos paleistos iš Krymo

Šeštadienį Ukrainos miestui Lvovui smogusios raketos buvo paleistos iš Rusijos aneksuoto Krymo, miesto merą Andrijų Sadovyjų cituoja portalas „Sky News".

Pasak jo, smūgiai nepareikalavo aukų.

Lvovo srities gubernatoriaus Maksymo Kozystkio teigimu, atakų metu pataikyta į gynybos objektą ir degalų saugyklą.

21:14 Ukraina teigia, kad jos pajėgos atsikovojo Trostjaneco miestą

Ukraina šeštadienį pranešė, kad jos pajėgos atsikovojo netoli Rusijos sienos esantį Trostjaneco miestą.

„Nuo Rusijos okupacinių pajėgų išvaduotas Sumų srityje esantis Trostjaneco miestas, - pranešė Ukrainos gynybos ministerija, cituodama šalies 93-iąją brigadą. - Rusijos kariuomenė pabėgo iš Trostjaneco, palikdama savo ginklus, įrangą ir amuniciją."

Trostjanecas, kuriame prieš karą gyveno maždaug 20 000 žmonių, išsidėstęs Ukrainos rytuose tarp Sumų ir Charkivo miestų. Po Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją jis buvo vienas pirmųjų miestų, kuriuos užėmė Maskva.

Pastaruoju metu Rusijos puolimas kaimyninėje šalyje stagnuoja. Ukrainos pajėgos kai kur jau netgi vykdo kontraatakas.

21:02 Apklausa: pusė ukrainiečių yra pasiryžę imtis ginklų

Beveik pusė 18-55 metų ukrainiečių yra pasiryžę ginti savo šalį nuo Rusijos, rodo šeštadienį paskelbti vienos apklausos rezultatai.

Apie 70 proc. vyrų ir 30 proc. moterų yra pasiryžę imtis ginklų, rodo apklausa, kurią atliko Oslo taikos tyrimų institutas (PRIO) ir apklausų centras „Sapiens". Kovo 9-12 dienomis vykusioje internetinėje apklausoje dalyvavo daugiau kaip 1 000 ukrainiečių, pagal savo amžių galinčių kovoti už savo šalį. Pusė jų buvo vyrai, pusė - moterys.

49 proc. respondentų sutiko su teiginiu: „Jei karas tęsis, prisidėsiu prie pasipriešinimo prisijungdamas prie tiesioginių kovos veiksmų atviruose mūšiuose su Rusijos ar prorusiškomis pajėgomis". Tuo metu apie 47 proc. apklausos dalyvių teigė esantys pasiryžę „prisidėti prie pasipriešinimo prisijungdami prie tiesioginių kovos veiksmų įtvirtintose Ukrainos pajėgų gynybinėse pozicijose".

80 proc. žmonių nurodė esantys pasirengę „prisidėti prie pasipriešinimo teikdami nekarinę paramą Ukrainos pajėgoms (pvz., tiekdami maistą, informaciją ar amuniciją)". Dar 75 proc. respondentų nurodė galintys „savanoriauti ir taip padėti nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams (pvz., rūpintis sužeistais civiliais ir kariais)".

Apklausos metu vienas iš penkių žmonių teigė patyrę tiesiogines Rusijos ar prorusiškų pajėgų atakas. Būtent šie žmonės buvo labiausiai pasiryžę prisijungti prie pasipriešinimo.

Prasidėjus karui, Ukrainos pasipriešinimo stiprumas nustebino daugelį analitikų. Tuo metu Rusijos puolimas, regis, stagnuoja.

19:12 Ukraina: karo metu jau apgadintos ar sunaikintos 59 pamaldų vietos

Nuo karo pradžios Ukrainoje per Rusijos karių smūgius jau apgadinta ar sunaikinta beveik 60 pamaldų vietų, praneša ukrainiečių pareigūnai.

Religiniais reikalais besirūpinanti institucija iki šiol suskaičiavo iš viso 59 pamaldų vietas, kurios buvo apšaudytos. Anot ataskaitos, ypač didelių nuostolių patyrė Ukrainos ortodoksų bažnyčia.

18:51 Ukraina: J. Bidenas pažadėjo mums daugiau karinės paramos

JAV pažadėjo suteikti Ukrainai daugiau karinės paramos, po susitikimo su JAV prezidentu Joe Bidenu pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Jokia kita šalis nėra suteikusi Ukrainai daugiau paramos nei JAV. Ir tai yra labai svarbu, - BBC cituoja D. Kulebą. - Ukrainiečių ištvermė ir vakarietiški - daugiausiai amerikietiški - ginklai yra sėkmės receptas karo lauke."

Ministras nedetalizavo, tačiau nurodė: „Šiandien sulaukėme daugiau JAV pažadų dėl mūsų bendradarbiavimo gynybos srityje plėtimo."

17:55 Netoli Lvovo nugriaudėjo trys galingi sprogimai

Šeštadienį netoli Ukrainos miesto Lvovo nugriaudėjo trys galingi sprogimai, remdamasi vietos pareigūnais, skelbia agentūra „Reuters".

„Reuters" cituoja Lvovo srities gubernatorių Maksymą Kozytskį, kuris socialiniuose tinkluose paskelbtame įraše teigė, kad šiuo metu mieste aidi apie oro antskrydžių pavojų perspėjančios sirenos, ir paragino vietos gyventojus išlikti ramius ir vykti į slėptuves.

„Reuters" šaltiniai matė iš miesto šiaurės rytų pusės sklindančius juodus dūmus.

17:30 Vietos žiniasklaida: per Rusijos apšaudymą apgadintas Charkivo Holokausto memorialas

Per Rusijos apšaudymą apgadintas Ukrainos Charkovo priemiesčiuose esantis Holokausto memorialas.

Tai šeštadienį pranešė portalas „KharkivToday". Jis nenurodė, kada surengtas šis smūgis.

Drobickij Jaro memorialas skirtas atminti nacių okupacijos metu 1941-1942-aisiais netoli Charkivo nužudytus 6 000-20 000 žydų ir sovietų kalinių.

Per kautynes Ukrainoje apgadinta ir daugiau Charkove esančių memorialų.

16:53 J. Bidenas pavadino V. Putiną skerdiku

JAV prezidentas Joe Bidenas, šeštadienį Varšuvoje susitikęs su karo pabėgėliais iš Ukrainos, pavadino savo kolegą iš Rusijos Vladimirą Putiną skerdiku.

Po susitikimo su pabėgėliais paklaustas, ką mano apie V. Putiną, J. Bidenas atsakė: „Jis yra skerdikas."

Nuo Sakartvelo atskilusi Pietų Osetija paskelbė nusiuntusi į Ukrainą savo karių, kad „padėtų apsaugoti Rusiją", šeštadienį pareiškė jos lyderis.

„Mūsų vyrai atliks savo karinę pareigą su išdidžiai iškelta vėliava", - socialiniame tinkle „Telegram" teigė Anatolijus Bibilovas. Jis nenurodė, kiek karių buvo dislokuota, tačiau paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti keli autobusai ir sunkvežimiai.

Apie tai paskelbta 31-ąją Rusijos Ukrainoje sukelto karo dieną. Jo metu jau žuvo tūkstančiai žmonių, o dar daugiau kaip 10 mln. buvo priversti palikti savo namus. Pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino, Maskva siekia „demilitarizuoti" ir „denacifikuoti" Ukrainą.

Per jau vieną kautynių mėnesį Rusijos kariams nepavyko palaužti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pasipriešinimo. Penktadienį Rusija leido suprasti, kad, užuot siekusi užimti visą šalį, dabar susitelks į rytinę jos dalį.

2008 metais Rusija ir Sakartvelas kariavo trumpą, tačiau kruviną karą dėl Pietų Osetijos. Karui pasibaigus, Rusija pripažino Pietų Osetijos ir dar vieno separatistinio regiono - Abchazijos - nepriklausomybę ir ten įsteigė nuolatines karines bazes.

Ukrainoje prasidėjus visapusiškam karui, Sakartvele nuvilnijo solidarumo banga ir šimtai kartvelų prisijungė prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų.

15:47 J. Bidenas: JAV yra šventai įsipareigojusios NATO 5-ajam straipsniui

Jungtinės Valstijos yra „šventai įsipareigojusios" NATO 5-ajam straipsniui, šeštadienį Varšuvoje per susitikimą su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda teigė JAV prezidentas Joe Bidenas.

„Galite tuo pasikliauti... dėl jūsų ir mūsų laisvės", - teigė J. Bidenas. A. Duda savo ruožtu tikino, kad dėl kaimyninėje Ukrainoje vykstančio karo lenkai junta „didelę grėsmę".

13:31 Baltieji rūmai: J. Bidenas Varšuvoje susitiko su Ukrainos ministrais

JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį Varšuvoje susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ir gynybos ministrais, pranešė Baltieji rūmai.

Tai pirmasis JAV lyderio susitikimas su aukšto rango Kijevo pareigūnais nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Susitikimo metu J. Bidenas vienoje stalo pusėje sėdėjo su JAV valstybės sekretoriumi Antony'iu Blinkenu ir gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu, o priešais juos sėdėjo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

12:34 Pagrobtas Ukrainos Slavutičiaus miesto meras

Rusijos kariai pagrobė Ukrainos Slavutičiaus miesto merą Jurijų Fomičiovą, remdamasis Kijevo srities karinės administracijos vadovu Oleksandru Pavliuku, informuoja portalas „Ukrinform".

Nepaisant to, pasak O. Pavliuko, miesto taryba tęsia darbą.

12:10 Kijeve vėl skelbiama komendanto valanda

Ukrainos sostinės Kijevo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad mieste vėl skelbiama komendanto valanda. Šį kartą ji galios nuo šeštadienio vakaro iki pirmadienio ryto.

„Karinė vadovybė nusprendė grąžinti komendanto valandą. Ji prasidės 20 val. šeštadienį ir tęsis iki 7 val. pirmadienį", - socialiniame tinkle „Telegram" pranešė V. Klyčko.

11:20 V. Zelenskis: Rusija kursto branduolinio ginklavimosi varžybas

Rusija, „girdamasi" apie savo turimus branduolinius ginklus, kursto pavojingas ginklavimosi varžybas, šeštadienį Dohos forumui teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Jie giriasi, kad savo branduoliniais ginklais gali sunaikinti ne tik kurią nors šalį, tačiau ir visą planetą", - forumo metu parodytame vaizdo įraše teigė V. Zelenskis. Pasak jo, kai Ukraina dešimtajame dešimtmetyje išardė savo branduolinių ginklų arsenalą, Kijevas sulaukė „pažadų dėl saugumo iš galingiausių pasaulio šalių", įskaitant Rusiją.

„Tačiau šie pažadai nevirto garantijomis. Iš tiesų viena iš šių valstybių, turėjusių duoti vieną didžiausių pažadų dėl saugumo, pradėjo veikti prieš Ukrainą, ir tai yra didžiausia neteisybės apraiška", - kalbėjo V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas taip pat paragino Katarą, kuris yra vienas iš trijų didžiausių gamtinių dujų gamintojų pasaulyje, dėl Rusijos sukelto karo padidinti gamybos apimtis.

„Europos ateitis priklauso nuo jūsų pastangų, - sakė jis auditorijai, kurioje sėdėjo Kataro emyras Tammimas bin Hamadas Al-Thanis. - Ji priklauso nuo jūsų gamybos apimčių. Prašau jūsų padidinti energetikos išteklių gamybos apimtis, kad būtų galima užtikrinti, jog visi Rusijoje suprastų, kad jokia šalis negali naudoti energetikos kaip ginklo."

Prieš tai Europos šalys pasižadėjo atsiriboti nuo rusiškos naftos ir dujų ir jau atsigręžė į Katarą, tikėdamosi alternatyvaus tiekimo šaltinio. Vokietija įsipareigojo pastatyti du didžiulius terminalus, kuriais šaliai iš Kataro bus tiekiamos suskystintosios gamtinės dujos (SGD), po Vokietijos ministrų vizito praėjusią savaitę paskelbė ši Persijos įlankos valstybė.

10:57 Šeštadienį Ukrainoje susitarta dėl dešimties humanitarinių koridorių

Šeštadienį Ukrainoje susitarta dėl dešimties humanitarinių koridorių, leisiančių saugiai evakuoti žmones iš apsiaustų miestų, remdamasis šalies vicepremjere, praneša portalas „Sky News".

Kol kas neaišku, kurias šalies teritorijas paveiks šis susitarimas.

10:22 Ukrainos premjeras prašo miestų merų pagalbos Rusijos sukeltame kare

Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis kreipėsi į viso pasaulio miestų merus ir tarptautinius partnerius, prašydamas jų pagalbos Rusijos sukeltame kare.

„Su šiuo prašymu kreipiuosi ne tik į tų šalių vyriausybes, su kuriomis esame draugai, tačiau ir į Europos ir kitų pasaulio miestų merus", - teigė D. Šmyhalis.

„Šią akimirką Rusija naikina mūsų miestus ir miestelius, kaip tai prieš 80 metų darė naciai, - kalbėjo Ukrainos premjeras. - Prašome jūsų: atnaujinkite miestų-dvynių tradiciją. Paremkite Ukrainos miestus humanitarine pagalba ir atsistatymui skirtomis priemonėmis."

Kovo viduryje D. Šmyhalis skaičiavo, kad Ukrainoje karo pridaryta žala jau siekia 515 mlrd. eurų, o oficialūs ukrainiečių duomenys rodo, jog vien žala infrastruktūrai sudaro apie 108 mlrd. eurų. Šių skaičių nepriklausomai patikrinti neįmanoma.

09:40 Ukraina teigia, kad karas jau pražudė 136 vaikus

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios šalyje jau žuvo 136 vaikai. Tai praneša portalas „Ukrinform", remdamasis Ukrainos generaline prokuratūra.

Anot prokuratūros, sužeisti dar 199 vaikai. Daugiausiai vaikų žuvo Kyjivo, Charkivo, Donecko, Černihivo, Mykolajivo, Žytomyro, Sumų ir Chersono srityse.

08:50 PSO: Ukrainoje kasdien daugėja smūgių ligoninėms

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad Ukrainoje iki šiol jau surengta daugiau kaip 70 atskirų atakų prieš ligonines, greitosios pagalbos automobilius ir gydytojus, ir jų kasdien daugėja.

Pasak PSO, smūgiai sveikatos priežiūros įstaigoms tapo šiuolaikinės karo strategijos ir taktikos dalimi. Organizacija nurodė nuo vasario 24-osios gavusi ir patvirtinusi pranešimus apie 72 atskiras atakas prieš tokias įstaigas, per kurias žuvo mažiausiai 71 žmogus ir dar 37 sužeisti.

„Nerimaujame, kad šis skaičius kasdien auga, - transliuotojui BBC teigė PSO atstovas Ukrainoje Jarno Habichtas. - Sveikatos priežiūros įstaigos turėtų būti saugi vieta ne tik gydytojams ir slaugytojams, tačiau ir pacientams. Taip vykti neturėtų."

08:12 Prancūzija, Graikija ir Turkija organizuoja humanitarinę operaciją žmonėms iš Mariupolio evakuoti

Prancūzija, Graikija ir Turkija bendromis pastangomis organizuoja humanitarinę operaciją žmonėms iš apsiausto Ukrainos Mariupolio uostamiesčio evakuoti.

Apie tai penktadienio vakarą po Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo Briuselyje pranešė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Pasak jo, jau vyksta konkretūs pokalbiai su Mariupolio meru, o veiksmai koordinuojami su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Tačiau taip pat reikalingos konsultacijos su šį miestą apgulusia Rusija.

Eliziejaus rūmų teigimu, Prancūzija, siekdama pasitikslinti visus poreikius, bendradarbiauja su ukrainiečių vadovybe, graikais, turkais ir atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis. Anot Paryžiaus, konkretūs veiksmai turėtų prasidėti artimiausiomis dienomis.

07:54 Ukraina teigia, kad ir toliau išlieka didelio masto atakos prieš Kyjivą tikimybė

Ukrainos kariuomenė teigia, kad ir toliau išlieka didelio masto Rusijos atakos prieš Kyjivą tikimybė, nepaisant to, kad rusų karių pažanga artinantis sostinės link dėl maisto ir degalų stygiaus bei ukrainiečių pasipriešinimo sustojo.

Pasak Oleksandro Gruzevičiaus iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo, žvalgybos duomenys rodo, kad Dagestane galimai operacijai prieš Kyjivą ruošiami Rusijos specialieji daliniai.

Pastaruoju metu ukrainiečių kariams pavyko atsikovoti kelias pozicijas ir kaimus Kyjivo apylinkėse.

07:16 Daugelyje Ukrainos miestų gaudžia sirenos

Šįryt daugelyje Ukrainos miestų gaudžia apie oro antskrydžius perspėjančios sirenos, remdamasis vietos žiniasklaida, praneša transliuotojas BBC.

Tarp šių miestų - sostinė Kijevas, Čerkasai, Kirovogradas, Zaporižia, Dnipras, Žytomyras, Charkovas ir Sumai.

2022-03-25 ĮVYKIAI

21:19 EK pirmininkė: ES skirs Bendrijos šalims 17 mlrd. eurų pabėgėliams iš Ukrainos remti

Europos Sąjunga ketina skirti Bendrijos šalims 17 mlrd. eurų pabėgėliams iš Ukrainos remti, 3,5 mlrd. iš šios sumos bus skirti skubos tvarka.

Tai penktadienį Briuselyje per spaudos konferenciją, skirtą ES viršūnių susitikimo rezultatams, pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

„Dabar apie 10 mln. ukrainiečių arba yra perkeltieji asmenys Ukrainos teritorijoje, arba paliko šalį. Jiems skubiai reikalinga mūsų pagalba. Kad paremtume pabėgėlius priimančias ES šalis, mes padarėme prieinamą 17 mlrd. eurų sumą, iš kurios 3,5 mlrd. eurų bus skirti tučtuojau“, - pranešė ji.

20:49 Į Ukrainą atvyko vokiškų raketų ir kulkosvaidžių siunta

Į Ukrainą pristatyti papildomai Vokietijos atsiųsti ginklai, skirti naudoti prieš Rusijos pajėgas, penktadienį iš Ukrainos vyriausybės atstovų sužinojo dpa.

Siuntoje yra apie 1500 oro gynybos raketų „Strela“ ir 100 kulkosvaidžių MG3, taip pat maždaug 8 milijonai šovinių.

Pranešama, kad be ginklų pristatyta ir papildoma pagalba, kurią atsiuntė Vokietija Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, įskaitant medicinos reikmenis, apie 350 tūkst. maisto pakuočių ir 50 lauko ligoninių.

20:21 J. Bidenas apgailestavo negalįs apsilankyti Ukrainoje

JAV prezidentas Joe Bidenas apgailestauja, kad negali apsilankyti Ukrainoje ir savo akimis pamatyti, kas ten vyksta. Amerikos lyderis tai pareiškė penktadienį Lenkijos mieste Žešuve, kuris yra netoli Lenkijos ir Ukrainos sienos.

„Aš esu čia, Lenkijoje, kad asmeniškai pamatyčiau humanitarinę krizę, - sakė J. Bidenas. – Ir, jei atvirai, esu nusivylęs dėl to, kad negaliu savo akimis pamatyti visko, kaip galėjau kitose vietose. Manau, dėl suprantamų priežasčių negalėsiu kirsti sienos, kad pamatyčiau, kas vyksta Ukrainoje“.

Pasak J. Bideno, jis „nekantriai“ laukia Amerikos ir Lenkijos pareigūnų, taip pat humanitarinių organizacijų atstovų informacijos apie įvykius, apie jų darbą ir tolesnius planus, susijusius su Ukraina.

JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) duomenimis, nuo vasario 24 d. iki kovo 21 d. daugiau kaip 3,5 mln. pabėgėlių iš Ukrainos atvyko į kaimynines šalis.

20:14 Nuo Rusijos smūgio nukentėjo Ukrainos karinis valdymo centras

Rusijos raketos pataikė į karinį vadovavimo centrą Vynicios mieste centrinėje Ukrainoje, penktadienį pranešė Kyjivo pareigūnai ir pridūrė, kad nežinoma, ar buvo aukų.

20:07 Per kelionę Lenkijoje J. Bidenas dar kartą pavadino V. Putiną „karo nusikaltėliu“

JAV prezidentas Joe Bidenas dar kartą pavadino Rusijos lyderį Vladimirą Putiną „karo nusikaltėliu“, šį kartą per kelionę, sekdamas tiesiogiai pamatyti Lenkijos humanitarinį atsaką žmonėms, bėgantiems nuo karo kaimyninėje Ukrainoje.

Demokratijos yra „vieningos mūsų opozicijoje ir pastangose sumažinti niokojimą, vykdomą rankomis žmogaus, kuris, nuoširdžiai manau, yra karo nusikaltėlis“, – sakė J. Bidenas Lenkijos Žešuvo mieste. „Manau, kad tai atitiks ir teisinį jo apibrėžimą“.

J. Bidenas prisijungė prie Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos Žešuve, siekdamas sužinoti apie humanitarines pastangas Ukrainos pabėgėliams paremti.

„Šiandien apie 16.30 val. Rusijos okupantai surengė raketų smūgį į Karinių oro pajėgų vadovybės teritoriją Vynicioje“, – pranešė Ukrainos oro pajėgos „Telegram“ susirašinėjimo platformoje. Jos paskelbė, jų teigimu, sugriauto centro vaizdą ir sakė, kad raketos pataikė „į kelis pastatus ir padarė didelę žalą infrastruktūrai“.

19:03 Prancūzija iškvietė Rusijos ambasadorių dėl „nepriimtinų" vaizdų tviteryje

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pranešė, kad iškvietė Rusijos ambasadorių protestuodama prieš „nepriimtinus“ pranešimus tviteryje - ambasada Paryžiuje paskelbė dvi šiurkščias karikatūras, vaizduojančias Europą ir JAV.

„Šios publikacijos yra nepriimtinos“, – pareiškė ministerijos atstovas spaudai po dviejų ketvirtadienį tviteryje paskelbtų, dabar jau ištrintų, vaizdų - viename vaizduojami klūpantys europiečiai, laižantys dėdės Semo drabužiais apsirengusio vyro sėdmenis, o kitame – du gydytojai, dėvintys Amerikos ir Europos Sąjungos skiriamuosius ženklus ir darantys injekciją Europai švirkštais, ant kurių parašyta „Rusofobija“, „Neonacizmas“ ir „Sankcijos“.

"Šiandien tai aiškiai pasakėme ambasadoriui. Dedame daug pastangų, kad išlaikytume sunkų dialogo kanalą su Rusija, ir tokie veiksmai yra visiškai nederami“.

Piešiniai, iškart sukėlę pasipiktinimą internete, pasirodė tokiu metu, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas reguliariai skambina telefonu Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui, siekdamas rasti susitarimą dėl karo Ukrainoje.

„Nemanėme, kad Rusijos ambasada galėtų pulti žemiau (...) bet taip, gali!“, - ketvirtadienį, reaguodamas į karikatūras, pakomentavo vienas prancūzų tviterio vartotojas.

18:13 Vokietijos finansų ministerija rekomenduoja kompanijoms nemokėti Rusijai už dujas rubliais

Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris rekomendavo šalies kompanijoms nemokėti Rusijai už tiekiamas dujas rubliais, kaip reikalauja Maskva.

Penktadienį interviu televizijos kanalui „Welt“ jis pareiškė, kad toks atsiskaitymas gali sustiprinti Rusijos valiutą, taigi ir Kremliaus pozicijas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šitaip mėgina pagerinti ekonominę situaciją, pažymėjo ministras. „Jeigu jūs mokate tik rubliais, tai jūs stiprinate jo valiutą“, - sakė Ch. Lindneris. „Mano patarimas: mes neturime priimti Putino sąlygų, mes turime laikytis tokių sutarčių, kokios buvo sudarytos“, - pabrėžė jis.

Tačiau žinybos vadovas pažymėjo, kad galutinį sprendimą šiuo klausimu turi priimti pačios kompanijos, gaunančios dujų iš Rusijos ir parduodančios jas vartotojams Vokietijoje.

Trečiadienį Rusijos prezidentas V. Putinas pareiškė, kad Rusija nebepriims apmokėjimo už gamtinių dujų tiekimą „nedraugiškoms šalims“ susikompromitavusiomis valiutomis, tarp jų – doleriais ir eurais, ir pereis prie atsiskaitymo rubliais.

17:58 Ukraina sako, kad derybos su Rusija „labai sunkios"

Ukraina penktadienį pareiškė, kad derybos su Maskva „labai sunkios“, ir pažadėjo neatsitraukti nuo savo reikalavimų, praėjus daugiau nei mėnesiui po Rusijos invazijos.

„Derybų procesas yra labai sunkus“, – sakė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. "Ukrainos delegacija užima tvirtą poziciją ir neatsisako savo reikalavimų. Mes visų pirma reikalaujame paliaubų, saugumo garantijų ir Ukrainos teritorinio vientisumo", – pridūrė jis.

Jis taip pat sakė, kad pagrindiniais klausimais su Rusija „nėra konsenso“. „Visų pirma, ukrainiečių kalba yra ir bus vienintelė valstybinė kalba Ukrainoje“.

D. Kuleba kalbėjo po to, kai Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pareiškė, kad Kyjivas ir Maskva, atrodo, pasiekė susitarimą dėl keturių pagrindinių derybų punktų, įskaitant kalbos klausimą. Nors D. Kuleba teigė, kad tai netiesa, jis sakė, jog Ukraina „nuoširdžiai dėkinga“ Turkijai „už politinę ir humanitarinę pagalbą, taip pat diplomatines pastangas, kuriomis siekiama užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą“.

Maskva ilgus metus tvirtina, kad rusakalbiai Ukrainoje diskriminuojami, ir nurodo tai kaip pagrindinę priežastį pasiųsti kariuomenę į šalį.

17:32 Rusijos armija teigia, kad sutelks dėmesį į Ukrainos Donbaso regiono „išlaisvinimą“

Rusijos kariuomenė penktadienį pareiškė, kad pirmasis jos karinės kampanijos Ukrainoje etapas baigėsi ir dabar kariuomenė sutelks dėmesį į visišką šalies rytinio Donbaso regiono „išvadavimą“.

„Pagrindinės pirmojo operacijos etapo užduotys įvykdytos“, – sakė Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininkas Sergejus Ruckojus. „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovinis potencialas gerokai sumažintas, o tai leidžia (mums) – dar kartą pabrėžiu – sutelkti mūsų didžiausias pastangas į pagrindinį tikslą – Donbaso išlaisvinimą“.

17:25 JT: dešimtys Ukrainos pareigūnų, žurnalistų sulaikyti arba dingo

Dešimtys Ukrainos pareigūnų, žurnalistų ir aktyvistų buvo sulaikyti arba priverstinai dingo dėl įsiveržusių Rusijos pajėgų veiksmų, penktadienį pranešė Jungtinės Tautos (JT), perspėjusios, kad kai kurie atvejai primena „įkaitų paėmimą“.

Nuo tada, kai Rusija kiek daugiau nei prieš mėnesį įsiveržė į Ukrainą, Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras pranešė užfiksavęs 22-ų Ukrainos vietos pareigūnų savavališką sulaikymą ir priverstinį dingimą,13 jų vėliau buvo paleisti.

Bene žinomiausias yra Ukrainos pietinio Melitopolio miesto mero Ivano Fiodorovo atvejis – jį, pasak Ukrainos valdžios, pagrobė okupacinės Rusijos pajėgos ir pralaikė kelias dienas, kol paleido. „Atrodo, kad tai būdinga Rusijos Federacijos okupuotose teritorijose“, – sakė JT teisių biuro atstovė Ukrainoje Matilda Bogner. „Rusijos Federacijos pajėgos atlieka specialius sulaikymus ir nepraneša artimiesiems ir kitiems, kur išveža žmones“, – žurnalistams Ženevoje sakė ji vaizdo ryšiu iš Užhorodo Vakarų Ukrainoje. "Kai kuriais atvejais tai labai panašu į tam tikrą įkaitų paėmimo formą“.

M. Bogner sakė, kad taip pat keliuose regionuose buvo paimta 15 žurnalistų ir pilietinės visuomenės aktyvistų, „kurie atvirai priešinasi invazijai“. „Neabejotinai atrodo, kad taikinys yra proukrainietiški aktyvistai arba tie, kuriuos Rusijos pajėgos laiko proukrainietiškais“, – sakė ji.

Pasak M. Bogner, JT darbuotojai mėgina patikrinti pranešimus, kad nuo to laiko paleisti penki žurnalistai ir trys aktyvistai, tačiau „kitų asmenų buvimo vieta lieka nežinoma“.

Nuo invazijos pradžios vasario 24 d. žuvo septyni žurnalistai, sakė ji. Jie yra tarp tūkstančių civilių, taip pat tūkstančių abiejų šalių karių, kurie, manoma, žuvo. JT žmogaus teisių biuras patvirtino 1 081 civilio, įskaitant 93 vaikų, žūtį, tačiau pabrėžė, kad tikrasis aukų skaičius tikriausiai didesnis. Pavyzdžiui, sakė M. Bogner, teisių tarnyba iki šiol negali patikrinti mirčių apgultame pietiniame Mariupolio uostamiestyje. Miesto valdžia paskelbė, kad mieste žuvo daugiau nei 2 tūkst. žmonių, o penktadienį pranešė, jog praėjusią savaitę per smūgį į teatrą, kuriame glaudėsi civiliai, žuvo 300 žmonių.

M. Bogner teigė, kad žmogaus teisių biuras, pasitelkęs palydovinius duomenis, sugebėjo gauti informacijos apie masines kapavietes mieste, vienoje jų yra maždaug 200 kūnų. Tačiau ji pabrėžė, kad iki šiol neįmanoma patvirtinti, ar jie visi civiliai ir žuvo tiesiogiai dėl konflikto.

Apskritai, sakė M. Bogner, „civilių aukų mastas ir civilinių objektų sunaikinimas stipriai rodo“, kad per konfliktą Ukrainoje buvo pažeisti tarptautiniai civilių gyventojų apsaugos įstatymai. „Šios atakos sukelia neišmatuojamas žmonių kančias ir gali prilygti karo nusikaltimams“.

17:02 Vengrija gaus iš ES 300 mln. eurų, už kuriuos bus teikiama pagalba pabėgėliams iš Ukrainos

Vengrija tikisi artimiausiu metu gauti iš Europos Sąjungos fondų 300 mln. eurų pagalbai pabėgėliams iš Ukrainos. Tai penktadienį žurnalistams pranešė Vengrijos ministro pirmininko spaudos tarnybos vadovas Bertalanas Havasis.

„Iš viso 300 mln. eurų iš ES fondų netrukus pasieks Vengriją“, - cituoja jį savo tinklalapyje laikraštis „Hungary Today“. Pasak B. Havasio, išspręsti šį klausimą padėjo laiškas, kurį Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas neseniai nusiuntė Europos Vadovų Tarybai, Europos Komisijai ir Europos Parlamentui.

Nuo vasario 24 d. į Vengriją iš Ukrainos atvyko apie 650 tūkst. pabėgėlių.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

16:55 Lietuvos ganytojų laiškas Ukrainos vyskupams ir tautai: ypatingai esame kartu su jumis savo malda ir palaikymu

Lietuvos vyskupų konferencija penktadienį palaikymo laišku kreipėsi į Ukrainos vyskupų konferencijos pirmininką Bronisławą Bernackį ir Ukrainos graikų katalikų Bažnyčios  sinodo pirmininką Sviatoslavą Szevczuką pareikšdami ypatingai esant kartu su jais ir visa tauta savo malda ir palaikymu.

„Kartu su popiežiumi Pranciškumi ir visa Bažnyčia meldžiame Dievą taikos Ukrainai užtariant Švč. Mergelei Marijai Aušros Vartuose ir visose Jai dedikuotose Lietuvos šventovėse šaukiamės Jos kaip Gailestingumo Motinos ir Taikos Karalienės užtarimo.

Reaguodami į karinę agresiją prieš Ukrainą, daugybė geros valios žmonių susivienijo su kenčiančiais ir už laisvę kovojančiais ukrainiečiais. Esame maldoje su jumis. Kiek galėdami, siekiame prisidėti prie įvairių humanitarinės pagalbos iniciatyvų ir jas skatinti, nuoširdžiai priimti pas mus atsidūrusius karo pabėgėlius iš Ukrainos.

Jūsų ryžtas ir viltis, gebėjimas susivienyti bendroje kovoje už savo Tėvynę ir jos žmones ir mums yra pavyzdys bei įkvėpimas. Su pasitikėjimu šaukdamiesi Dangaus pagalbos, pasiliekame vieningi kovoje už jūsų ir mūsų visų laisvę“, - rašoma Lietuvos ganytojų palaikymo laiške.

16:39 Ministras: Danija ruošiasi priimti 100 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos

Danijos vyriausybė ruošiasi priimti daugiau kaip 100 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos. Tai penktadienį per spaudos konferenciją pranešė integracijos ir imigracijos ministras Mattias Tesfaye.

„Danijos vyriausybė ir institucijos laukia atvykstant į šalį daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, - sakė ministras. – Tai didžiausias perkeltųjų asmenų, atvykusių į Daniją nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, skaičius“.

Nauja prognozė penkis kartus viršija lūkesčius dėl pabėgėlių iš Ukrainos skaičiaus Danijoje. Tai papildomai pareikalaus kelių milijardų kronų. Dar ketvirtadienį buvo prognozuojama, kad į Daniją atvyks 20 tūkst. ukrainiečių.

12 tūkst. suaugusių ukrainiečių ir tiek pat vaikų jau pranešta, kada jie galės pateikti biometrinius duomenis, reikalingus norint gauti leidimą gyventi Danijoje. Iki trečiadienio tokį leidimą gavo 450 ukrainiečių.

16:35 J. Yellen: JAV sankcijos Kinijai dėl Ukrainos nėra „būtinos ar tinkamos“

JAV iždo sekretorė Janet Yellen penktadienį pareiškė, kad sankcijos Kinijai „nėra būtinos ar tinkamos“, nes jos parama Rusijai po invazijos į Ukrainą vis dar neaiški.

„Nemanau, kad šiuo metu tai būtina ar tinkama“, – interviu CNBC sakė J. Yellen ir pridūrė, kad „vyresnieji administracijos pareigūnai privačiai tyliai kalbasi su Kinija, kad įsitikintų, jog jie supranta mūsų poziciją“. Ji pabrėžė, kad Vašingtonas „būtų labai susirūpinęs, jei jie tiektų Rusijai ginklus. Arba bandytų išvengti sankcijų, kurias įvedėme Rusijos finansų sistemai ir centriniam bankui. Nematome, kad šiuo metu tai vyktų“.

J. Yellen taip pat perspėjo, kad benzino kainos gali dar labiau kilti Jungtinėse Valstijose, kur infliacija jau yra tokia, kokios nebūta nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio, o tai mažina prezidento Joe Bideno populiarumą. „Galima įsivaizduoti, kad jos galėtų dar kilti“, – sakė ji, bet pridūrė, jog administracija stengiasi užtikrinti reikiamą naftos ir gamtinių dujų tiekimą, taip pat padėti sąjungininkėms Europoje. „Tačiau kai 11-a pagal dydį ekonomika patiria sankcijas dėl siaubingo elgesio Ukrainoje, tiesiog neišvengiamai atsiras šalutinis poveikis“, – sakė ji.

16:16 Rusijos derybininkas teigia, kad nėra pažangos sprendžiant svarbiausius politinius klausimus su Ukraina

Rusija penktadienį pareiškė, kad per 30 dienų Maskvos karinės kampanijos provakarietiškoje šalyje derybose su Ukraina svarbiausiais politiniais klausimais nepasiekta jokios pažangos.

„Smulkesniais klausimais pozicijos dabar artėja, tačiau svarbiausiais politiniais klausimais mes iš tikrųjų stovime vietoje“, – žurnalistams sakė Kremliaus padėjėjas Vladimiras Medinskis, pranešė Rusijos naujienų agentūros.

16:09 Baltieji rūmai: JAV „neketina“ panaudoti cheminių ginklų

Jungtinės Valstijos jokiomis aplinkybėmis „neketina“ panaudoti cheminių ginklų, net jei Rusija tokius ginklus panaudos Ukrainoje, penktadienį sakė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sallivanas.

"Jei Rusija panaudos cheminius ginklus, jai teks sumokėti didelę kainą. Ir aš daugiau nieko nepasakysiu tik tai, kad Jungtinės Valstijos neketina naudoti cheminių ginklų, taškas, jokiomis aplinkybėmis", - sakė jis žurnalistams JAV prezidento lėktuve „Air Force One“.

J. Sullivanas sakė, kad dabar Vakarų lyderiai „derina“, kokių priemonių imtis, jei Rusija panaudotų cheminius ginklus, ir pridūrė, kad Baltieji rūmai šiuo klausimu sudarė darbo grupę. „Mes įdėjome daug pastangų, kad galėtume veiksmingai reaguoti“, – sakė jis prieš pat lėktuvui su JAV prezidentu Joe Bidenu nusileidžiant Lenkijoje, maždaug už 80 kilometrų nuo Ukrainos sienos.

15:48 JAV ir NATO rengia nenumatytų atvejų planą galimam Rusijos smūgiui Aljanso teritorijoje

JAV ir NATO rengia nenumatytų atvejų planą galimam Rusijos smūgiui Aljanso teritorijoje. Tai penktadienį pareiškė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas, kurį cituoja portalas „The Guardian“.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją Maskvos smūgiai priartėjo prie NATO sienų. Kovo 13 dieną Rusija sulaukė NATO perspėjimų, kai surengė ataką prieš didelę karinę bazę už maždaug 15 kilometrų nuo NATO priklausančios Lenkijos sienos. Jos metu žuvo mažiausiai 35 žmonės ir dar 134 sužeisti.

15:43 Prahos gatvė, kurioje yra Rusijos ambasada, bus pavadinta Ukrainos didvyrių vardu

Penktadienį Prahos miesto taryba pritarė Čekijos sostinės 6-ojo rajono municipaliteto pasiūlymui pavadinti tą Karūnavimo (Korunovační) gatvės dalį, kurioje yra Rusijos ambasada, Ukrainos didvyrių gatve.

Tai žurnalistams pranešė Prahos merijos atstovai.

Miesto taryba taip pat pritarė sprendimui pavadinti netoli Rusijos ambasados esantį automobilių ir pėsčiųjų tiltą ukrainiečių išminuotojo Vitalijaus Skakuno, žuvusio vasario 24 d., vardu.

2020 metų vasarį Prahos 6-ojo rajono municipaliteto iniciatyva Boriso Nemcovo vardu buvo pavadinta aikštė „Po kaštonais“, kuri buvo oficialus Rusijos ambasados adresas. Tų pačių metų balandį rajono valdžia demontavo paminklą Sovietų Sąjungos maršalui Ivanui Konevui.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

15:33 Rusijos armija sako, kad Ukrainoje žuvo 1351 jos kareivis

Rusijos kariuomenė penktadienį atnaujino savo nuostolius Ukrainoje iki 1 351 kario, taip pat nurodė evakavusi daugiau nei 400 tūkst. civilių bei pasmerkė Vakarų ginklų tiekimą Kyjivui.

Per spaudos konferenciją Maskvoje aukšto rango kariškiai pateikė pirmąją per kelias savaites atnaujintą informaciją apie Rusijos kareivių žūtis ir sakė, kad iš Ukrainos evakuoti 419 736 civiliai.

Vyresnysis Generalinio štabo atstovas Sergejus Ruckojus sakė: „Manome, kad Vakarų šalių ginklų tiekimas Kyjivui yra didžiulė klaida. Tai pratęsia operaciją“.

15:19 Ukraina tvirtina nukovusi dar vieną Rusijos generolą

Kijevas penktadienį paskelbė, kad jo pajėgos nukovė aukšto rango Rusijos karinį pareigūną – tai naujausias iš virtinės tokių tvirtinimų praėjus mėnesiui nuo invazijos į Ukrainą.

Vaizdo įraše prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius sakė, kad Ukrainos pajėgos nukovė aukštą Rusijos kariuomenės pareigūną per kautynes ​​šalies pietuose, netoli Chersono. Ukrainos pajėgos „nukovė 49-osios Rusijos pietinės apygardos armijos vadą generolą Jakovą Riazancevą per smūgį Černobajivkai prie Chersono“, sakė jis.

Keli Chersono, pirmojo Ukrainos miesto, atitekusio Rusijos pajėgoms, kai jos užpuolė Ukrainą, gyventojai neseniai sakė naujienų agentūrai AFP kiekvieną naktį girdintys Černobajivkoje vykstančias smarkias kautynes. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš kelias dienas pareiškė, kad Černobajivka „įeis į karybos istoriją“.

O. Arestovičius praėjusią savaitę sakė, kad Rusijos aštuntosios armijos vadas Rusijos generolas Andrejus Mordvičiovas irgi žuvo Černobajivkos aerodrome netoli Chersono. Prezidentūra teigė, kad jis buvo penktasis aukščiausio rango karininkas, žuvęs nuo vasario 24 d., kai prasidėjo invazija.

14:01 R. T. Erdoganas ragina V. Putiną „garbingai pasitraukti" iš Ukrainos

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paragino Vladimirą Putiną „garbingai pasitraukti" iš Ukrainos. „Turime pasakyti: tu dabar turi būti žingsnio, kurį reikia žengti dėl taikos, architektas", - sakė R. T. Erdoganas Rusijos prezidento adresu. Apie tai pranešė Turkijos prezidentūra.

R. T. Erdoganas pakartojo, kad nenori įvesti sankcijų Turkijai. Turkija negali nutraukti santykių su Rusija, teigė jis. R. T. Erdoganas sakė negalįs žmonių žiemą palikti šaltyje ir negalįs visiškai pertvarkyti ekonomikos. Ir Turkija yra priklausoma nuo rusiškų dujų ir kitų energijos išteklių. Be to, dauguma kasmet į Turkiją atvykstančių turistų yra iš Rusijos.

Ankara palaiko gerus santykius ir su Kijevu, ir su Maskva. Dar penktadienį R. T. Erdoganas ketina kalbėtis su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu, o ateinančiomis dienomis - ir su V. Putinu.

Turkijos prezidentas sakė, kad susitarimas tarp Rusijos ir Ukrainos vis dar įmanomas, tačiau vis dar nesutariama kai kuriais derybiniais punktais.

13:37 Kremlius neigia, kad ketina panaudoti cheminį ginklą

Rusija atmetė JAV kaltinimus, kad planuoja cheminio ginklo ataką Ukrainoje ir savo ruožtu pakartojo kaltinimus Jungtinėms Valstijoms. JAV savo teiginiais tik nori nukreipti dėmesį nuo slaptų biologinio ginklo laboratorijų, kurias eksploatuoja Ukrainoje, penktadienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja agentūra TASS.

Rusija daug savaičių tvirtina, kad JAV Ukrainoje turi slaptų laboratorijų biologinio ginklo gamybai. Vašingtonas tai kategoriškai neigia ir kaltina Maskvą, kad ši, mesdama savo kaltinimus, tik ieško dingsties panaudoti biologinį ginklą ar jo panaudojimą nuslėpti. Tarptautiniai ekspertai jau paneigė tvirtinimus apie tariamą laboratorijų tinklą.

Yra daug atvirų klausimų, kalbėjo D. Peskovas. „Tai labai jautri informacija - mums ir visam pasauliui", - teigė jis. Esą ne tik Rusija, bet ir Kinija reikalauja paaiškinimų. JAV prezidento Joe Bideno sūnus Hunteris susijęs su laboratorijų finansavimu, sakė D. Peskovas.

13:14 Ukraina: dešimtys autobusų pasirengę evakuoti žmones ir Mariupolio

Dešimtys autobusų pasirengę evakuoti žmones iš apsiausto Mariupolio uostamiesčio - jie stovi netoliese esančiame Berdianske. „Yra 48 autobusai", - penktadienį vaizdo žinutėje sakė vicepremjerė Iryna Vereščiuk. Be to, už maždaug 70 km nuo Mariupolio esančiame mieste stovi benzovežis, skirtas pripildyti degalais privačius automobilius.

Tolesnei žmonių evakuacijai su Rusija sutartas koridorius iki Zaporožės miesto. Taip pat susitarta dėl dar vieno humanitarinio koridoriaus iš rusų užimto Melitopolio į Zaporožę.

12:40 Fosforo bombų naudojimu kaltinama Rusija neigia kada nors pažeidusi tarptautinę teisę

Rusija penktadienį pareiškė, kad „niekada" nėra pažeidusi tarptautinės teisės, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Maskvą jo šalyje panaudojus fosforo bombas.

„Rusija niekada nėra pažeidusi tarptautinių susitarimų", - žurnalistams teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad bet kokie tolesni klausimai turėtų būti adresuoti šalies gynybos ministerijai.

12:37 Ukraina ragina ES uždaryti sienas su Rusija ir Baltarusija

Ukraina penktadienį paragino Europos Sąjungą uždaryti sausumos, jūrų ir oro susisiekimą su Rusija ir Baltarusija, siekiant dar labiau sugriežtinti sankcijas Rusijai, kurias Vakarai įvedė dėl karo Ukrainoje.

Infrastruktūros ministerija pareiškime nurodė, kad ragina ES „visiškai blokuoti sausumos ir jūrų susisiekimą su Rusija ir Baltarusija", taip siūlydama „didinti ekonominį spaudimą" šioms šalims.

12:34 Lenkijos pasieniečiai suskaičiavo 2,24 mln. Ukrainos karo pabėgėlių

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios į Lenkiją atvyko beveik 2,24 mln. karo pabėgėlių. Tai penktadienį tviteryje pranešė lenkų pasieniečiai.

Vien tik ketvirtadienį atvyko 32 500 žmonių. Tai yra 7,4 proc. padidėjimas, lyginant su ankstesne para.

Iš Lenkijos į Ukrainą nuo karo pradžios vasario 24-ąją įvažiavo 308 000 asmenų. Ankstesniais pasienio apsaugos duomenimis, tai daugiausiai Ukrainos piliečiai, grįžtantys į gimtinę. Daug vyrų, tačiau ir moterų, ketina čia prisijungti prie ukrainiečių dalinių ir kovoti su rusų okupantais. Kiti grįžta, kad pasirūpintų vaikais ar pagalbos reikalingais artimaisiais.

Šiuo metu nėra oficialių duomenų, kiek karo pabėgėlių liko Lenkijoje ir kiek jau išvyko į kitas ES šalis. Ukrainoje iki Rusijos invazijos gyveno daugiau kaip 44 mln. žmonių. Lenkiją ir Ukrainą jungia daugiau kaip 500 km ilgio bendra siena.

11:51 Ukrainos policija: per Rusijos smūgius Charkovo medicinos centrui žuvo keturi žmonės

Penktadienį per Rusijos smūgius medicinos centrui antrame pagal dydį Ukrainos Charkovo mieste žuvo keturi civiliai ir dar keli sužeisti, pranešė ukrainiečių policija.

„Šįryt po civilinės infrastruktūros bombardavimo naudojant kelis raketų paleidimo įrenginius sužeisti septyni civiliai, keturi jų mirė", - teigė Charkovo policija.

Pasak pareigūnų, smūgiai buvo nukreipti į medicinos centrą Osnovianskio rajone.

11:40 JT: nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje jau žuvo 1 035 civiliai

Per pirmąjį Rusijos Ukrainoje sukelto karo mėnesį jau žuvo 1 035 civiliai ir dar 1 650 sužeista. Tai, remdamasis Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru (OHCHR), praneša portalas „Ukrinform".

Pasak OHCHR, žuvo 214 vyrų, 160 moterų, 14 mergaičių ir 28 berniukai bei 48 vaikai ir 571 suaugusysis, kurio lytis nežinoma. Daugelio jų gyvybes nusinešė sprogstamieji ginklai.

Organizacija mano, kad dėl stringančio informacijos perdavimo tikrieji skaičiai gali būti gerokai didesni.

11:35 Mariupolio merija: per teatro bombardavimą galėjo žūti 300 žmonių

Ukrainos pareigūnai strateginiame Mariupolio uostamiestyje penktadienį sakė, kad per praėjusią savaitę Rusijos smūgį teatrui, kuriame buvo pasislėpę šimtai gyventojų, galėjo žūti apie 300 žmonių.

„Iš liudininkų gaunama informacija, kad po Rusijos aviacijos smūgių Mariupolio dramos teatre žuvo apie 300 žmonių", - „Telegram" parašė Mariupolio merija.

10:21 Pranešama, kad Mariupolyje žmonės pradeda mirti iš bado

Padėtis apsiaustame Mariupolio uostamiestyje Rytų Ukrainoje tampa vis dramatiškesnė. Laikraštis „Kyiv Independent" tviteryje pranešė, kad miesto valdžia skubiai prašo pagalbos, nes žmonės pradeda mirti iš bado.

Ukrainos vyriausybė tikisi, kad penktadienį bus atidarytas vienas evakuacinis koridorius. Jis skirtas civiliams, kurie gali išvykti iš miesto asmeniniai automobiliais, sakė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščiuk.

Daug savaičių dėl Mariupolio uostamiesčio verda nuožmūs mūšiai. Vietos institucijų duomenimis, čia žuvo daugiau kaip 3000 žmonių.

Miesto valdžia, be to, kaltina Rusijos dalinius, kad šie tūkstančius gyventojų prieš jų valią veža į Rusiją. Jie pradžioje esą atvežami į stovyklas, o tada padalijami po Rusijos miestus. Pasai ir kiti ukrainietiški dokumentai iš žmonių atimami.

10:14 Ukrainos gynėjams toliau keliauja pagalba - vaistai ir medicinos priemonės už daugiau nei 250 tūkst. eurų

Lietuva ir toliau teikia humanitarinę pagalbą Ukrainai - į nuo Rusijos agresijos kenčiančią šalį išsiųsta dar viena humanitarinės pagalbos siunta. Trečiadienį, kovo 23 d., Ukrainos gynėjams išvežta vaistinių preparatų ir medicinos priemonių už daugiau nei 250 tūkst. eurų, informuoja Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir tikisi, kad siunta saugiai pasieks jos gavėjus Ukrainoje ir padės rūpinantis nuo karo nukentėjusių gyventojų sveikata.

SAM primena, kad tai ne pirmoji humanitarinės pagalbos siunta, skirta Ukrainai. Kovo pradžioje, Sveikatos apsaugos ministerija ir Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC), bendradarbiaudami su Susisiekimo ministerija, į Ukrainą išsiuntė beveik 4 milijonų eurų vertės tarptautinės pagalbos siuntą, kurią iš Lietuvos išvežti turėjo net 35 vilkikai.

Siuntą sudarė: vaistiniai preparatai, asmeninės apsaugos priemonės, antiseptikai, vienkartiniai švirkštai, tvarstymo reikmenys, chirurgijos rinkiniai, sterilūs paketai kraujavimui, lūžiams, nudegimams, neštuvai, vienkartinės veido kaukės, pirštinės ir kt.

Naujausią humanitarinės pagalbos Ukrainos siuntą SAM ir ESSC surinkti padėjo net 11 vaistų tiekėjų. Daugiau nei 250 tūkst. eurų vertės siuntą sudarė Ukrainos gynėjams itin reikalingi vaistiniai preparatai: antibiotikai, skausmą ir karščiavimą malšinantys, kraujavimą slopinantys, krešulių susidarymą, uždegimą ir imuninę sistemą slopinantys, bendrosios anestezijos sukėlimui ir palaikymui, pooperaciniam skausmui malšinti skirti vaistai, infuziniai tirpalai ir kt., už 220 tūkst. eurų ir medicinos priemonės: gliukomačiai, kraujo maišeliai ir kt., už 35 tūkst. eurų. Siuntos transportavimu pasirūpino Susisiekimo ministerija.

09:46 Uosto direkcijos laivo „Smiltė" komanda išgelbėjo į uosto akvatoriją įkritusį žvejį

Buvęs Rusijos prezidentas ir dabartinis šalies saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas teigia, kad būtų „kvaila" tikėti, jog Vakarų sankcijos Rusijos verslams gali daryti kokią nors įtaką vyriausybei Maskvoje. Tai praneša transliuotojas BBC.

Reaguodami į Rusijos Ukrainoje sukeltą karą, Vakarų šalių lyderiai paskelbė Maskvai daugybę sankcijų, dalimi kurių nusitaikyta į milijardierius verslininkus, kurie, kaip manoma, yra artimi Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

„Paklauskime savęs: ar kuris nors iš šių didžiųjų verslininkų gali daryti bent mažiausią įtaką šalies vadovybės pozicijai?" - duodamas interviu Rusijos valstybinei naujienų agentūrai RIA klausė D. Medvedevas. - Sakau jums atvirai: ne, jokiu būdu ne."

Tačiau analitikai mano, kad spaudimas oligarchams gali duoti vaisių, nes jie savo ruožtu gali pradėti spausti V. Putiną pakeisti savo strategiją. Pasak sociologijos profesorės Brooke Harrington, kuri yra tyrinėjusi turtingiausių žmonių lengvatinio apmokesinimo zonos turtus, „labiausiai pasiturintys rusai, palyginti su eiliniais piliečiais, turi kur kas daugiau galimybių išsakyti V. Putinui, kaip jo pradėta invazija niokoja jo paties šalį".

„Tai, kad oligarchai ir jų šeimos gyvena prašmatnų gyvenimą, reiškia, jog jie yra itin pažeidžiami išorės spaudimo", - neseniai paskelbtame „The Atlantic" straipsnyje pridūrė B. Harrington.

Tuo metu Rusijos oligarchus studijavęs Stanislavas Markusas sakė JAV žiniasklaidos grupei „Vox", kad „jie yra vis labiau priremiami prie sienos".

09:28 V. Blinkevičiūtė: kai kurios ES šalys į griežtesnes sankcijas Rusijai žiūri gan atsargiai ir pragmatiškai

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė pripažįsta, kad kai kurios Europos Sąjungos valstybės į griežtesnes sankcijas Rusijai žiūri gana atsargiai ir pragmatiškai. Tačiau, pasak politikės, karo akivaizdoje būtina visoms ES valstybėms solidariai ieškoti būdų, kaip kuo greičiau atsisakyti Rusijos energetinių išteklių.

„Vertinimų yra visokių, kai kalbuosi su kolegomis. Norėtųsi galbūt aktyvesnių veiksmų iš kai kurių valstybių, ypatingai, kada kalbame apie energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos dujų ar nuo Rusijos naftos. Čia tenka pastebėti, kad ne visi pakankamai nuoseklūs", - „Žinių radijui" teigė V. Blinkevičiūtė.

Politikė mano, kad ES valstybės turi solidariai ieškoti būdų, kaip padėti nuo Rusijos energetinių išteklių labiausiai priklausomoms šalims surasti išeitis.

„ES valstybės turi solidariai ieškoti būdų kaip galima greičiau atsijungti nuo energetinės priklausomybės nuo Rusijos. Tai yra bendras darbas ir bendri veiksmai. Ir labai tikiuosi, kad ir po šiandienos Europos Vadovų Tarybos, kur tas klausimas bus diskutuojamas, tai dar kartą bus, matyt, priimti konkretūs sprendimai ir iškeltas klausimas, kaip greičiau spręsti ES energetinės nepriklausomybę", - sakė LSDP pirmininkė.

„Bent jau iki šių metų galo kai kuriuos dalykus tikrai galėtume išspręsti dėl tam tikrų dujų terminalų įsteigimo, ir tai būtų vienas iš sprendimų", - pridūrė ji.

V. Blinkevičiūtė akcentuoja, kad karo akivaizdoje ES šalims reikia priimti atsakingus ir išmintingus sprendimus.

„Aš sutinku, kad kai kurios šalys žiūri gan pragmatiškai, politikai juo labiau bijodami vieno ar kito savo šalių piliečių vertinimo gal žiūri atsargiai. Tačiau karo akivaizdoje, kada iš tikrųjų niekas nežino, o kas bus toliau, tai čia, matyt, reikia elgtis labai atsakingai ir labai išmintingai ir kartu ieškoti būdų, kaip kuo mažiau būtų priklausomybės nuo rusų, kad V. Putinas jaustų sankcijas", - sakė politikė.

Socialdemokratų lyderė taip pat pabrėžė, kad labai svarbu ES šalims užtikrinti ir tai, kad Rusijai įvestos sankcijos nebūtų apeinamos.

„Manau, kad tų sankcijų tikrai yra pakankamai daug, dabar reikia spausti, kad jos būtų įgyvendintos visose valstybėse be išimties", - akcentavo V. Blinkevičiūtė.

09:09 ES kaltina Rusiją Ukrainoje vykdant karo nusikaltimus

Europos Sąjunga (ES) kaltina Rusiją Ukrainoje vykdant karo nusikaltimus.

Rusija atakuoja civilius gyventojus ir, be kita ko, taikosi į ligonines, mokyklas ir slėptuves, sakoma ankstyvą penktadienio rytą paskelbtame ES viršūnių susitikimo Briuselyje pareiškime. „Šie karo nusikaltimai turi nedelsiant liautis", - pabrėžiama čia.

JAV vyriausybė trečiadienį pirmą kartą oficialiai apkaltino rusų pajėgas Ukrainoje karo nusikaltimais. „Mūsų vertinimas remiasi kruopščiai patikrinta informacija iš viešų ir žvalgybos šaltinių", - sakė JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas. JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį dalyvavo ES viršūnių susitikime.

Karo nusikaltimai yra tarptautinės teisės pažeidimas - dėl jų gali būti keliama byla Tarptautiniam Baudžiamajame Teisme. Prie karo nusikaltimų, pavyzdžiui, priskiriamas tyčinis civilių žudymas bei civilių marinimas badu, trukdymas tiekti humanitarinę pagalbą ir branduolinio ar cheminio ginklo naudojimas.

Savo viršūnių susitikimo pareiškime Versalyje prieš dvi savaites ES dar vengė naudoti terminą „karo nusikaltimai". Tačiau ir tada kalbėta apie „savavališkas atakas prieš civilius gyventojus ir civilinius objektus". „Neišprovokuota ir nepateisinama Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę ir Jungtinių Tautų chartijos principus", - teigta tuomet.

Dabartinio susitikimo baigiamajame pareiškime sakoma, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę, dėl to masiškai žūsta ar nukenčia civiliai gyventojai. Už tai atsakingi asmenys ir jų pagalbininkai esą bus patraukti atsakomybėn.

Ukrainai ir toliau bus teikiama koordinuota politinė, finansinė, materialinė ir humanitarinė parama. Be to, ES toliau pasirengusi greitai imtis naujų koordinuotų griežtų sankcijų prieš Rusiją ir Baltarusiją. Bet kokas mėginimas apeiti jau priimtas sankcijas ar kitaip padėti Rusijai turi būti sustabdytas.

07:58 Kijevas: po didelių nuostolių dalis rusų pajėgų atsitraukia

Kijevo duomenimis, Ukrainos šiaurės rytuose didelių nuostolių patyrę rusų daliniai iš dalies atitraukė. Tai naktį į penktadienį pranešė Ukrainos generalinis štabas. Esą stebimas tam tikrų rusų dalinių atsitraukimas už Rusijos sienos po to, kai pajėgos neteko daugiau kaip pusės personalo.

Rusijos daliniai toliau blokuoja antrąjį pagal dydį Charkovo miestą ir Sumų didmiestį. Prie Iziumo Charkovo srityje rusų pajėgos rengiasi naujam puolimui. Maskvai iš dalies pavyksta išlaikyti sausumos jungtį tarp Rusijos Rostovo srities prie Ukrainos sienos ir Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio.

Ukrainos duomenimis, naktį į penktadienį, be to, Ukrainos pajėgos buvo atakuojamos Dnipropetrovsko regione. Rusija surengė dvi raketų atakas prieš dalinį Dnipro pakraštyje, feisbuke pranešė vietos tarnybos.

07:35 Čečėnų lyderis skelbia, kad jo pajėgos „išlaisvino" Mariupolio savivaldybės pastatą

Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas ketvirtadienį pranešė, kad jo vadovaujamo Rusijos regiono pajėgos perėmė apgulto Ukrainos pietrytinio Mariupolio miesto valdžios pastato kontrolę ir iškėlė Rusijos vėliavą.

R. Kadyrovas „Telegram" programėlėje paskelbė čečėnų kalba vykusio telefono pokalbio vaizdo įrašą, kuriame, pasak jo, Rusijos parlamento įstatymų leidėjas Adamas Delimchanovas kalbasi su „mūsų narsiais vyrais".

„Vaikinai radijo ryšiu praneša, kad jie išlaisvino Mariupolio valdžios pastatą ir iškėlė ant jo mūsų vėliavą", - sakė čečėnų lyderis savo „Telegram" paskyroje, kurią prenumeruoja daugiau kaip 1,4 mln. žmonių.

Buvęs sukilėlis, tapęs Kremliaus sąjungininku, rašė, kad ukrainiečių „banditai, kurie liko gyvi, nerizikavo, paliko savo pozicijas... ir pabėgo".

„Kiti daliniai lygiagrečiai juda per miestą ir valo jį nuo „Azovo" purvo", - pridūrė jis, turėdamas omenyje Ukrainos kraštutinių dešiniųjų batalioną „Azov". „Jei Dievas duos, netrukus Mariupolis bus visiškai išvalytas", - rašė jis.

Po kelių valandų paskelbtame vaizdo įraše R. Kadyrovas teigė, kad Maskvos pajėgos „visiškai išvalė gyvenamuosius rajonus rytinėje miesto dalyje".

Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip grupė karių virš apgadinto pastato iškelia vėliavą su Čečėnijos lyderio atvaizdu.

„Kareiviai iškėlė vėliavą virš Levoberežno rajono prokuratūros pastato, kuris buvo išlaisvintas paskutinis", - sakė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad apgultame pietiniame uostamiestyje beveik 100 tūkst. žmonių yra įstrigę be maisto, vandens, elektros energijos ir kenčia nuo įnirtingo Rusijos pajėgų apšaudymo.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija „Twitter" tinkle parašė, kad Maskva „pradėjo naują teroro prieš Mariupolį etapą", prievarta deportuodama apie 6 000 gyventojų į Rusijos stovyklas.

06:46 G. Nausėda EVT: visomis priemonėmis turime stabdyti Rusijos karą Ukrainoje

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda tęsia darbo vizitą Briuselyje. Ketvirtadienio vakarą šalies vadovas dalyvavo Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje, kuriame daugiausia dėmesio skirta Europos Sąjungos (ES) atsakui į Rusijos karą Ukrainoje, pagalbos Ukrainai priemonėms, sankcijoms Rusijai, taip pat - santykių su Kinija klausimui aptarti. Prie EVT posėdžio ketvirtadienio vakarą taip pat prisijungė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Joe Bidenas.

G. Nausėda, kreipdamasis į Europos lyderius, teigė, kad ES visomis priemonėmis turi stabdyti Rusijos karą Ukrainoje ir didinti visokeriopą paramą nuo karo kenčiančiai valstybei. Šalies vadovas pabrėžė, kad Ukrainai pateikus paraišką dėl narystės ES ir pratęsiant Versalyje pradėtą diskusiją, turi būti pereita prie praktinių Ukrainos spartesnio suartėjimo su ES veiksmų.

Pasak prezidento, didelį nerimą kelia Mariupolyje ir kituose Rusijos kariuomenės puolamuose miestuose bręstanti humanitarinė katastrofa. Šalies vadovo teigimu, ES turi imtis aktyvesnio vaidmens teikiant humanitarinę pagalbą, sustiprinti esamus, o prireikus numatyti naujus pagalbos ir finansavimo mechanizmus karo pabėgėlius priimančioms ES valstybėms.

„Ukrainai turime padėti visomis įmanomomis priemonėmis. Mūsų kaip europiečių moralinė pareiga tinkamai pasirūpinti nuo karo bėgančiais ukrainiečiais - atverti jiems ne tik savo namus, bet ir savo širdis. Tikiu, kad Ukrainos kariai kausis už pergalę su didesne jėga, kai žinos, kad jų artimaisiais yra pasirūpinta", - sakė prezidentas G. Nausėda.

Lietuvos vadovas EVT posėdyje ketvirtadienio vakarą taip pat pasisakė už sankcijų tiek Rusijai, tiek jos bendrininkei Baltarusijai griežtinimą, skelbiama Prezidentūros pranešime. Prezidentas ES lyderiams siūlė į 5-ąjį ES sankcijų paketą įtraukti išplėstines sankcijas Rusijos energetikos ir transporto sektoriui, blokuoti į sankcijų sąrašą iki šiol nepatekusius Rusijos ir Baltarusijos bankus, ES uostuose nepriimti Rusijos laivų.

Diskusijoje dėl ES santykių su Kinija G. Nausėda teigė, kad planuojamas ES ir Kinijos viršūnių susitikimas bus puiki proga pristatyti Kinijos vadovui ES požiūrį į Rusijos karą Ukrainoje ir paraginti Kiniją aktyviai prisidėti siekiant sustabdyti karą. Prezidentas taip pat išreiškė lūkestį, kad šis susitikimas bus dar viena proga paraginti Kiniją nustoti taikyti ekonominio spaudimo priemones prieš ES valstybes nares ir grįžti prie tarptautiniais susitarimais grįsto ekonominio bendradarbiavimo.

2022-03-24 ĮVYKIAI

20:31 J. Bidenas palaiko Rusijos pašalinimą iš G20 dėl Ukrainos karo

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pritarė, kad Rusija būtų pašalinta iš didžiųjų ekonomikų grupės G20 dėl jos invazijos į Ukrainą.

„Aš iškėliau galimybę, jei to nebūtų galima padaryti, jei Indonezija ir kitos valstybė nesutiktų, tuomet, mano nuomone, turėtume paprašyti, kad (...) Ukraina (...) taip pat dalyvautų susitikimuose“, – po NATO viršūnių susitikimo sakė J. Bidenas Briuselyje.

19:46 B. Johnsonas abejoja, ar pavyktų nusiųsti Ukrainai tankų ir lėktuvų

Jungtinė Karalystė apsvarstys galimybę nusiųsti Ukrainai tankų ir lėktuvų atsiliepiant į valstybės vadovo Volodymyro Zelenskio prašymą, bet tai bus labai sunku padaryti logistikos požiūriu.

Tai ketvirtadienį Briuselyje po NATO viršūnių susitikimo pareiškė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.

„Jis (Zelenskis) kreipėsi dėl tankų ir lėktuvų. Tam yra priežastis: prezidentas Zelenskis mėgina palengvinti Mariupolio padėtį ir padėti tūkstančiams Ukrainos karių šiame mieste, todėl jam reikalinga ginkluotė. Mes pažiūrėsime, ką galime padaryti. Turiu pasakyti, kad logistikos požiūriu tai labai sunki užduotis“, - pabrėžė Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas.

19:31 Premjeras: Japonija suteiks Ukrainai papildomą humanitarinę pagalbą už 100 mln. dolerių

Japonija papildomai skirs 100 mln. dolerių, už kuriuos bus teikiama humanitarinė pagalba Ukrainai ir kaimyninėms šalims, šios lėšos pirmiausia bus panaudotos sveikatos apsaugai ir maisto tiekimui.

Tai ketvirtadienį Briuselyje po Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimo žurnalistams pranešė Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida.

„Susitikime aš informavau, kad mes teiksime papildomą pagalbą“, - sakė jis. Japonijos vyriausybės vadovas taip pat pabrėžė, jog G7 lyderiai susitarė ne tik griežtinti sankcijas Rusijai, bet ir daryti visa, kad Kremlius nerastų landų, kurios leistų jam apeiti taikomus ribojimus.

Naujienų agentūra „Kyodo“ praneša, jog viršūnių susitikime premjeras patikino kolegas, kad Rusijos sprendimas trauktis iš derybų su Japonija dėl taikos sutarties pasirašymo niekaip neatsilieps Tokijo pozicijai Ukrainos klausimu. „Rusijos sprendimas stabdyti derybas dėl taikos sutarties mums nebus atitraukiantis veiksnys, mes, kaip ir anksčiau, imsimės ryžtingų priemonių“, - cituoja F. Kishidą agentūra.

19:29 Ukraina priėmė įstatymą kalėjimu bausti Rusijai padedančius kolaborantus

Ukrainos įstatymų leidėjai ketvirtadienį balsavo už tai, kad kiekvienas, padėjęs ir bendrininkavęs su priešiškomis Rusijos pajėgomis, būtų baudžiamas kalėti iki 12 metų. Praėjo jau mėnuo, kai Maskva pradėjo invaziją į Ukrainą.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados nariai didžiule balsų dauguma pritarė 10–12 metų bausmei už „tyčinę veiklą, skirtą padėti valstybei agresorei“, sakoma pareiškime parlamento svetainėje.

Tokia veikla apima paramą priešui ar jo sprendimų įgyvendinimą, lėšų ar turto rinkimą ar perdavimą priešui ir jo kariuomenei bei kitokio pobūdžio bendradarbiavimą. Be laisvės atėmimo, nuteistiems asmenims taip pat bus iki 15 metų uždrausta eiti valstybines pareigas, jų turtas gali būti konfiskuotas.

19:24 Vilniuje vyksta Ukrainos palaikymo akcija – raginama labiau padėti Ukrainai

Ketvirtadienio vakarą šalia Seimo esančioje Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje vyksta palaikymą jau mėnesį Rusijos karinę invaziją atremiančiai Ukrainai pareikšti skirta akcija.

Apie tūkstantį akcijos dalyvių greta Seimo susirinko pasipuošę Ukrainos vėliavomis, tarp susirinkusiųjų yra ir Baltarusijos opozicinį judėjimą simbolizuojančias baltos-raudonos-baltos spalvų vėliavas nešančių asmenų.

Akcijos metu skanduojamas šūkis „Šlovė Ukrainai, herojams šlovė!“, giedamas Ukrainos himnas. Laikomi plakatai „Nekenčiu Putino iki mėnulio ir atgal“, „Sustabdykime karą“, „Kovidai, prašau pasiimk Putiną“ ir kt. Minia skanduoja Rusijos prezidentą smerkiančius šaukinius.

Renginį atidarė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Jis savo kalbą pradėjo tylos minute žuvusiems Ukrainos kariams ir civiliams pagerbti.

„Nuostabu, kiek Lietuvos žmonės padeda ukrainiečiams Ukrainoje. Karinė pagalba, medicininė pagalba, visa pagalba yra įkvėpimas ir tai tebūna įkvėpimas kitoms šalims, nes Lietuva tikrai daugiausiai to padaro pagal šalies dydį. Mes toliau turime tą daryti ir apie tai kalbėti. Ir paskutinis dalykas, be abejo, apie kurį turime kalbėti dabar čia, tai pagalba bėgantiems nuo karo. Jei turime galimybę apgyvendinti nuo karo bėgančias šeimas – padarykime taip, tai sugrįš, tai reikalinga", – susirinkusius ragino R. Šimašius.

Akcijoje taip pat pasisakęs Seimo narys Justas Džiugelis tikino, kad parlamentas yra pasiruošęs padėti Ukrainai uždarydamas jos oro erdvę ir atsisakyti rusiškos naftos ir dujų, tačiau apgailestavo, jog tam trūksta politinės valios Vakaruose.

„Labai gaila, kad Vakarų parteriai neturi tinkamo požiūrio į tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje. Tik šių šalių visuomenės, žmonės gali pasiekti biurokratų širdis“, – kalbėjo parlamentaras.

Renginyje taip pat leista pasisakyti visiems norintiems. Vienas jų atskleidė, kad dalyvavo ir šalia Baltarusijos pasienio šią savaitę vykusiame proteste, kuriame buvo stabdomi Baltarusijos ir Rusijos sunkvežimių vairuotojai.

„Tie žmonės, kurie važiuoja per Lietuvą, jie visi myli Putiną ir rėkia „Slava Rossii", taip buvo pirmadienį. Iš tikrųjų kovojame labai ilgai, bet, kada bus rezultatas mes nežinome, nes, kada važiuoja tokie fūristai per Lietuvą ir rėkia „Slava Rossii", tai yra skaudu. Tas palaikymas, kurį teikiame Ukrainai, grįš su kaupu, iš tikrųjų privalome nepamiršti, kad turime padėti kasdien, nesvarbu kas ir kaip. Jeigu girdime kalbas, kurie šneka kažką blogo apie ukrainiečius, reikia tiesiai į akis rėžti: „Eikite ten, kur tas laivas nuėjo", – kreipėsi mitinguotojas.

Susibūrimo rengėjų pasirinkta data sutampa ir su ketvirtadienį Briuselyje vykstančiais trimis aukščiausio lygio vadovų posėdžiais: neeiline Europos Vadovų Taryba, neeiliniu NATO viršūnių susitikimu ir G7 valstybių susitikimu. Akcijos dalyviai siekia pademonstruoti Lietuvos palaikymą karo krečiamai šaliai ir reikalauti daugiau pagalbos Ukrainos iš Vakarų lyderių.

Ketvirtadienis yra 29-oji Rusijos karinės invazijos Ukrainoje diena. Demokratinio pasaulio pasmerktos, Kremliaus vadinamos „specialiosios karinės operacijos“, metu intensyviai apšaudomi didieji Ukrainos miestai, tiek karinės, tiek civilinės infrastruktūros objektai.

Rusija kaltinama vykdomais karo nusikaltimais, trukdymu evakuoti karo zonose įstrigusius gyventojus ir suteikti jiems humanitarinę pagalbą. Jungtinių Tautų duomenimis, iki kovo 23 d. Ukrainoje žuvo bent 977 civiliai, dar beveik 1,6 tūkst. – sužeisti, beveik 3,7 mln. ukrainiečių jau paliko gimtąją šalį, o apie 6,5 mln. pasitraukė į saugesnes vietoves pačioje Ukrainoje.

Jungtinių Amerikos Valstijų žvalgyba šią savaitę skaičiavo, kad kare žuvo apie 4 tūkst. Ukrainą ginančių karių ir savanorių bei daugiau nei 7 tūkst. Rusijos pajėgų narių. Ukrainos kariuomenė teigia, kad jų nukauta per 15 tūkst.

Rusijoje sulaikyti tūkstančiai prieš šį karą protestavusių asmenų.

19:05 JT priimta rezoliucija dėl agresijos humanitarinių padarinių – tvirta pasaulio parama nuožmią Rusijos agresiją patiriančiai Ukrainai

Ketvirtadienį atnaujintoje Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 11-oje neeilinėje specialiojoje sesijoje priimta rezoliucija dėl agresijos prieš Ukrainą humanitarinių padarinių. Ukrainos ir grupės šalių (tarp jų – Lietuvos) vardu teikta rezoliucija sulaukė itin stiprios valstybių paramos – 140 valstybių balsavo už dokumentą, 5 balsavo prieš, 38 valstybės susilaikė.

Sesijos bendruosiuose debatuose aštuonių Šiaurės ir Baltijos valstybių (NB8) vardu pasisakęs Lietuvos nuolatinis atstovas JT ambasadorius Rytis Paulauskas Generalinėje Asamblėjoje pažymėjo: „Rusija ir jos bendrininkė Baltarusija yra visiškai atsakingos už karą ir humanitarinę krizę. Siunčiame aiškią žinią Rusijai: reikalaujame griežtai laikytis tarptautinės teisės, taip pat – saugoti civilius, užtikrinti savalaikę ir netrukdomą humanitarinės pagalbos prieigą ir humanitarinės pagalbos personalo saugumą bei – ypač svarbu – nuosekliai laikytis susitarimų dėl saugaus humanitarinio judėjimo garantijų įgyvendinimo, atvėrus humanitarinius koridorius. Saugaus humanitarinio praėjimo teisės užtikrinimas yra bekompromisis.“

Lietuva kartu su Europos Sąjunga (ES) ir tarpregioninėmis partnerėmis labai aktyviai prisidėjo prie rezoliucijos rengimo ir paramos telkimo.

Rezoliucijoje reikalaujama nedelsiant nutraukti Rusijos Federacijos karo veiksmus prieš Ukrainą, ypač bet kokius išpuolius prieš civilius gyventojus ir civilinius objektus, įtvirtinta, kad civiliai, įskaitant humanitarinį personalą, žurnalistus ir pažeidžiamoje padėtyje esančius asmenis, moteris ir vaikus, medicinos ir humanitarinį personalą, būtų visiškai apsaugoti.

Rezoliucijoje iš Rusijos Federacijos reikalaujama nedelsiant nutraukti Mariupolio apgultį, kuri lemia absoliučiai katastrofišką civilių gyventojų padėtį ir užkerta kelia evakuacijos pastangoms.

Stiprus rezoliucijos aspektas – reikalavimas, kad šalys laikytųsi savo įsipareigojimų užtikrinti saugią ir nekliudomą humanitarinės pagalbos prieigą, galimybę civiliams saugiai ir nevaržomai patekti į paskirties vietas už Ukrainos ribų, palengvinti greitą, saugią ir netrukdomą humanitarinės pagalbos prieigą tiems, kuriems jos reikia Ukrainoje, siekiant apsaugoti visus civilius. Ja valstybės narės raginamos visa apimtimi finansuoti 2022 m Jungtinių Tautų humanitarinio reagavimo planą, taip pat skirti lėšų pagal Jungtinių Tautų skubų kreipimąsi dėl humanitarinės pagalbos Ukrainoje bei regioninį reagavimo planą Ukrainai ir jos kaimyninėms šalims dėl pagalbos pabėgėliams.

Rezoliucijoje pakartotas prašymas JT Neatidėliotinos pagalbos koordinatoriui, kaip yra įpareigota kovo 2 d. priimtos JTGA rezoliucijos dėl agresijos prieš Ukrainą pagrindu, skubiai pateikti ataskaitą apie humanitarinę padėtį Ukrainoje ir humanitarinį atsaką, o Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui – reguliariai informuoti Generalinę Asamblėją apie šios rezoliucijos įgyvendinimą atnaujinus šią vienuoliktąją neeilinę specialiąją Generalinės Asamblėjos sesiją valstybių narių prašymu.

Rezoliucija priimta po dramatiškų diskusijų ir įveikus procedūrinius kliuvinius, Pietų Afrikai pateikus ir „alternatyvų“ rezoliucijos tekstą (kone identišką visišką nesėkmę Saugumo Taryboje neseniai patyrusiam Rusijos tekstui). Balsavimo dėl jo GA nebuvo, Asamblėjos narių daugumai procedūriniu balsavimu paprieštaravus veiksmui dėl šio dokumento.

19:04 Kijevas pranešė, kad Rusija ir Ukraina apsikeitė karo belaisviais

Rusija ir Ukraina apsikeitė belaisviais, ketvirtadienį paskelbė Kijevas. Jo teigimu, tai buvo pirmasis apsikeitimas kariais nuo tada, kai Maskva prieš mėnesį pasiuntė kariuomenę į Ukrainą.

„Pagal prezidento Volodymyro Zelenskio įsakymą įvyko pirmasis visavertis apsikeitimas karo belaisviais“, – feisbuke parašė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščiuk. „Mainais į 10 paimtų okupantų išgelbėjome 10 savo karių“, – sakė ji, turėdama omenyje Rusijos ir Ukrainos karius.

I. Vereščiuk taip pat sakė, kad 11 Rusijos civilių jūreivių, išgelbėtų netoli Juodosios jūros Odesos uostamiesčio, buvo iškeisti į 19 Maskvos laikomų Ukrainos civilių laivo įgulos narių.

Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau šią savaitę pareiškė, kad nuo tada, kai praėjusio mėnesio pabaigoje pradėjo invaziją į Ukrainą, Maskva įvykdė du apsikeitimus belaisviais. Pirmadienį Rusijos žmogaus teisių ombudsmenė Tatjana Moskalkova sakė, kad devyni rusai belaisviai buvo iškeisti į Melitopolio – miesto Pietryčių Ukrainoje, kurį užėmė Rusijos kariuomenė, merą. I. Vereščiuk trečiadienį patvirtino apsikeitimą Melitopolyje, bet neigė, kad būtų buvę kitų.

18:53 G7 „negailės pastangų“, kad V. Putinas ir jo „rėmėjai“ būtų patraukti atsakomybėn

Septynių labiausiai išsivysčiusių pramoninių valstybių grupė ketvirtadienį pareiškė darysianti viską, ką gali, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo šalininkai asmeniškai būtų atsakingi už invaziją į Ukrainą.

„Mes negailėsime pastangų, kad prezidentas Putinas ir šios agresijos architektai bei šalininkai, įskaitant Lukašenkos režimą Baltarusijoje, būtų atsakingi už savo veiksmus“, – sakoma Didžiojo septyneto (G7) pareiškime po viršūnių susitikimo Briuselyje.

„Šiuo tikslu ir toliau dirbsime kartu su sąjungininkėmis ir partnerėmis visame pasaulyje".

18:35 Airijos premjeras: ES ras, kuo atsakyti į Rusijos reikalavimą atsiskaityti už dujas rubliais

Europos Sąjunga ras, kuo atsakyti į Rusijos reikalavimą rubliais atsiskaityti už dujas, tiekiamas „nedraugiškoms šalims“. Tai ketvirtadienį pareiškė Airijos ministras pirmininkas Miholas Martinas, atvykęs į Briuselį dalyvauti ES viršūnių susitikime.

„ES duos atsakymą į pastarąjį Rusijos manevrą. Aš nenuvertinčiau Vokietijos ir visos ES galimybių susitvarkyti su šia situacija. Mes visada tikėjomės, kad Rusija atsakys į įvestas sankcijas, - sakė Airijos premjeras. – Nereikėtų abejoti, kad šiandien bus priimti sprendimai dėl priklausomybės nuo naftos ir dujų iš Rusijos mažinimo ir galimybių paspartinti šį procesą“.

Pasak M. Martino, ES sprendimas taikyti Rusijai kuo platesnes ir griežtesnes sankcijas buvo teisingas, bet jis, „be abejo, daugeliui šalių turi padarinių energetikos sferoje“.

„To, ką mes darome, tikslas – nemažinti spaudimo ir griežtai bausti Rusiją už jos veiksmus. Rusiją, o ne ES nares. Tad turi būti išlaikyta tam tikra pusiausvyra“, - teigė jis. Anot M. Martino, „Airija pasirengusi naujoms sankcijoms“ ir neketina leisti apeiti jau įvestų ribojimų.

Trečiadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija nebepriims apmokėjimo už gamtinių dujų tiekimą „nedraugiškoms šalims“ susikompromitavusiomis valiutomis, tarp jų – doleriais ir eurais, ir pereis prie atsiskaitymo rubliais.

18:11 JT Generalinė Asamblėja ragina „nedelsiant“ nutraukti karą Ukrainoje

Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja ketvirtadienį priėmė naują neįpareigojančią rezoliuciją, kuria reikalaujama „nedelsiant“ sustabdyti Rusijos karą Ukrainoje.

JT būstinėje Niujorke vykusiame balsavime 140 šalių pritarė rezoliucijai, 38 susilaikė ir penkios balsavo prieš. Ankstesnė kovo 2 d. rezoliucija taip pat reikalavo, kad Rusija nedelsiant nutrauktų jėgos naudojimą.

18:10 V. Zelenskis: yra „reali“ grėsmė, kad Rusija panaudos Ukrainoje cheminius ginklus

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad yra „reali“ grėsmė, jog Maskva panaudos cheminius ginklus Ukrainoje, apkaltinęs Rusiją jau panaudojus fosforo bombas prieš civilius šalies gyventojus.

„Grėsmė, kad Rusija plačiu mastu panaudos cheminius ginklus Ukrainos teritorijoje, yra reali“, – per Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimą Briuselyje vaizdo ryšiu sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad Kyjivas turi informacijos, jog Rusijos kareiviai „naudojo fosforo bombas prieš taikius Ukrainos žmones“.

17:55 Švedijos parlamentas pritarė pasiūlymui perduoti Ukrainai 5 tūkst. prieštankinių granatsvaidžių

Ketvirtadienį Švedijos parlamentas pritarė savo Finansų komiteto pasiūlymui leisti vyriausybei perduoti Ukrainai išminavimo įrangos ir 5 tūkst. vienkartinių prieštankinių granatsvaidžių už 205 mln. kronų (apie 20 mln. eurų).

Tai sakoma parlamento pranešime spaudai.

„Riksdagas nusprendė suteikti vyriausybei teisę priimti sprendimą neatlyginamai perduoti Ukrainai karinės technikos už ne daugiau kaip 205 mln. Švedijos kronų. Ukrainai bus padovanota lauko įrangos išminavimo darbams ir iki 5 tūkst. granatsvaidžių“, - pažymima dokumente.

„Tai reiškia, kad asignavimai gynybai ir visuomenės pasirengimui nepaprastosioms situacijoms 2022 metų  valstybės biudžete padidės 205 mln. Švedijos kronų“, - sakoma pranešime.

Anksčiau gynybos ministras Peteris Hultqvistas pareiškė, kad Švedija daugelį metų bendradarbiavo su Ukraina išminavimo srityje, švedų specialistai mokė ukrainiečius.

Vasario 27 d. Švedijos vyriausybė pranešė, kad Ukrainai bus perduota 135 tūkst. maisto davinių, 5 tūkst. šalmų, 5 tūkst. neperšaunamųjų liemenių ir 5 tūkst. vienkartinių prieštankinių granatsvaidžių „Pansarskott 86“. Tam buvo skirta 413,5 mln. kronų (apie 41 mln. eurų). Be to, į Ukrainos centrinio banko fondą papildomai pervesta 500 mln. kronų (apie 48 mln. eurų) šalies ginkluotosioms pajėgoms remti.

17:26 Danija iš pagalbos neturtingoms šalims fondo skyrė daugiau kaip 270 mln. eurų pabėgėliams iš Ukrainos priimti

Danijos vyriausybė skyrė 2 mlrd. kronų (apie 273 mln. eurų) pabėgėliams iš Ukrainos priimti. Lėšos buvo paimtos iš pagalbos neturtingoms šalims fondo prognozuojant, kad į Daniją atvyks 20 tūkst. ukrainiečių.

Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Ritzaus Bureau“.

Šalies savivaldybės pasiruošė priimti būtent tiek pabėgėlių iš Ukrainos. Bet vyriausybė įspėja, kad iš tikrųjų pabėgėlių skaičius gali būti kur kas didesnis. Jeigu taip nutiks, lėšų jiems aprūpinti vėl bus paimta iš plėtros fondo, iš kurio teikiama pagalba tokioms šalims kaip Malis, Bangladešas, Burkina Fasas ir Sirija.

„Vyriausybė strategijos esmė – teikti pagalbą pabėgėliams jiems artimiausiuose rajonuose. Dabar, deja, atsitiko taip, kad Danija tapo Putino karo Ukrainoje kaimynine zona“, - pareiškė Danijos plėtros ministras Flemmingas Mølleris Mortensenas.

17:16 Rusijos aukso atsargos yra naujausių Vakarų sankcijų taikinys

Pasak aukšto rango JAV pareigūno, Rusijos centrinio banko sandoriams, susijusiems su auksu, bus taikomos Vakarų sankcijos, nes JAV ir sąjungininkės siekia užtikrinti, kad Rusija nesinaudotų prekyba auksu, siekdama išvengti sankcijų.

Pareigūno teigimu, nerimaujama, kad Rusija parduoda savo aukso atsargas, jog supirktų rublius, ir remia savo valiutą, kuri yra pakirsta nuo tada, kai daugelis valstybių įvedė sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą.

Remiantis skaičiavimais, Rusijos centrinis bankas turi nuo 100 mlrd. iki 240 mlrd. dolerių vertės aukso, arba apie 20 proc. visų finansinių rezervų, Rusijos turėtų prieš invaziją.

„Mūsų tikslas yra metodiškai panaikinti naudą ir privilegijas, kuriomis Rusija kadaise naudojosi kaip tarptautinės ekonominės tvarkos dalyvė“.

16:33 Lenkija atsisako mokėti rubliais už rusiškas dujas

Lenkijos valstybinė energetikos įmonė ketvirtadienį pareiškė nemokėsianti už rusiškas dujas rubliais. Tai dar viena šalis, atmetanti Kremliaus reikalavimus Maskvai patiriant precedento neturinčias sankcijas dėl jos karo Ukrainoje.

„Nesuprantame, kaip galėtume, – naujienų agentūra PAP citavo valstybinės naftos ir dujų bendrovės PGNiG vadovą Pawelą Majewskį. – Sutartis (...) nustato mokėjimo priemones. Ji neleidžia vienai šaliai to keisti pagal savo valią."

Prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Rusija priims mokėjimus tik rubliais už dujų tiekimą „nedraugiškoms šalims“, kai lavina sankcijų užklupo Maskvą dėl jos karo. Vokietijos, šalies, kuri prieš karą 55 proc. gamtinių dujų importavo iš Rusijos, ekonomikos ministras pareiškė, kad toks žingsnis yra sutarties pažeidimas ir kad Berlynas aptars su Europos partnerėmis, kaip į tai reaguoti. Austrijos energetikos bendrovės OMV vadovas teigė, kad pasirašyta sutartis neleidžia atsiskaityti rubliais.

Dabartinė Lenkijos sutartis dėl rusiškų dujų baigiasi metų pabaigoje. Varšuva tikisi nuo tada atsisakyti rusiškų dujų, pakeisdama jas suskystintųjų dujų gabenimu į uostus ir dujomis iš Norvegijos Baltijos jūros dujotiekiu.

Kremlius stengiasi sumažinti precedento neturinčių sankcijų poveikį Rusijos ekonomikai, jos jau paveikė viską nuo centrinio banko užsienio atsargų iki „McDonalds“. Iš karto po V. Putino pranešimo rublis, smukęs nuo pat Ukrainos karo pradžios, sustiprėjo dolerio ir euro atžvilgiu, o dujų kainos kilo.

16:21 Suomija nusiųs Ukrainai antrąją gynybos siuntą

Suomija pasiųs Ukrainai dar vieną gynybos siuntą, ketvirtadienį paskelbė Šiaurės šalis, jau pasiuntusi ginklų prieš tris savaites.

„Suomija nusiųs daugiau gynybinės materialinės pagalbos Ukrainai“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime. „Siekiant užtikrinti, kad pagalba pasiektų paskirties vietą, detalesnė informacija apie pagalbos turinį, pristatymo būdą ar grafiką nebus teikiama“, – teigiama pranešime. Ministerijos patarėjas Miikka Pynnonenas atsisakė pasakyti naujienų agentūrai AFP, ar į pagalbą įeina ginklai.

Praėjus keturioms dienoms, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Suomija sulaužė savo ilgalaikį principą netiekti ginklų į karo zonas ir paskelbė, kad pasiųs į Kyjivą prieštankinius ginklus, automatinius šautuvus ir amuniciją. Kelios šalys, įskaitant Švediją, Jungtinę Karalystę ir Vokietiją, šią savaitę paskelbė apie naujas siuntas Ukrainai, atsiliepusios į prezidento Volodymyro Zelenskio prašymus, kad ES ir NATO padidintų karinę pagalbą.

Rusijos invazija į Ukrainą it pavojaus varpai nuskambėjo Suomijoje, kuri daugiau nei 100 metų buvo Rusijos imperijos dalis, per pastarąjį šimtmetį kariavo du karus su Maskva ir turi 1340 km sausumos sieną su Rusija. Šaltojo karo metais Kremlius privertė Suomiją nebendradarbiauti su Vakarais gynybos srityje, nuo tada šalis kariniu požiūriu buvo neprisijungusi, bet 1995 m. įstojo į Europos Sąjungą. Tačiau Rusijai užpuolus Ukrainą Suomijos visuomenės parama narystei NATO pirmą kartą viršijo 50 proc., rodo daugybė naujausių apklausų.

16:07 Bulgarija atšaukia konsultacijoms ambasadorių Rusijoje

Bulgarija atšaukia savo ambasadorių Rusijoje konsultacijoms į Sofiją, ketvirtadienį pranešė ministras pirmininkas Kirilas Petkovas.

Toks žingsnis žengtas po pikto K. Petkovo ir Rusijos ambasadorės Sofijoje Eleonoros Mitrofanovos apsižodžiavimo pastarosiomis dienomis, kai K. Petkovas pareiškė protestą dėl jos pareiškimo, o ji atsakė išvadindama jį vyriausybės „klerku“.

„Mes padarysime štai ką – atšauksime konsultacijoms į Bulgariją savo ambasadorių Rusijoje“, – prieš ketvirtadienį Briuselyje vyksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą žurnalistams sakė K. Petkovas. Paprašytas paaiškinti, jis atsakė: „Paprastai, kai viena šalis atšaukia konsultacijoms savo ambasadorių, kita šalis turėtų padaryti tą patį“.

Bulgarijos užsienio reikalų ministerija naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad jos ambasadorius Maskvoje jau atšaukiamas. Rusijos pusė dar nekomentavo.

K. Petkovas ir E. Mitrofanova pastarąją savaitę žiniasklaidoje apsikeitė piktomis pastabomis, kai televizijai „Russia 24“ ambasadorė pareiškė, kad „Bulgarijos žmonės nepritaria vyriausybės retorikai ir veiksmams dėl specialiosios operacijos Ukrainoje“. K. Petkovas atsikirto, jog „visiškai nepriimtina, kad užsienio ambasadorė pasisakytų Bulgarijos žmonių vardu prieš Bulgarijos vyriausybę“. E. Mitrofanova trečiadienį feisbuke atsakė, kad nepriimtina, jog vyriausybės „klerkai“, nepaisant jų pareigų ar rango, bet kokia forma kritikuotų Rusijos Federacijos ambasadorių. K. Petkovas ketvirtadienį pavadino E. Mitrofanovos elgesį „nediplomatišku, aštriu ir šiurkščiu“.

Bulgarija buvo ištikima Sovietų Sąjungos sąjungininkė ir iki šiol palaiko su Rusija labai glaudžius kultūrinius, istorinius ir ekonominius ryšius. Tačiau Europos Sąjungos ir NATO narė smerkia Rusijos invaziją į Ukrainą, K. Petkovas ne kartą yra sakęs, kad dėl sankcijų Maskvai Sofija „kalbės vienu balsu su ES“.

Vis dėlto Sofija kol kas atsisako siųsti bet kokią karinę pagalbą Kyjivui, nes visuomenės nuomonė tebėra labai susiskaldžiusi. Neseniai „Alpha Research“ atlikta apklausa parodė, kad 32 proc. iš 500 apklaustų žmonių remia Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir jo politiką – prieš metus tokių buvo 58 procentai.

15:47 JAV paskelbė sankcijas daugiau kaip 400 Rusijos fizinių ir juridinių asmenų

Reaguodamos į Rusijos invaziją į Ukrainą, Jungtinės Valstijos paskelbė sankcijas daugiau kaip 400 Rusijos fizinių ir juridinių asmenų, įskaitant oligarchus, politikus ir gynybos kompanijas.

Baltųjų rūmų pareigūnas taip pat pranešė, kad JAV priims 100 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos ir suteiks šaliai dar daugiau kaip 1 mlrd. dolerių (910 mln. eurų) vertės humanitarinės pagalbos.

15:45 Rusijos kaimynės „pavojuje“, perspėjo V. Zelenskis

Rusija „sunaikins laisvę“ Europoje ir persekios savo kaimynes, ketvirtadienį kreipdamasis į Švedijos įstatymų leidėjus perspėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Jei Ukraina neištvertų ir neapsaugotų savęs, tai reikštų, kad (...) nuo šiol visoms Rusijos kaimynėms gresia pavojus“, – sakė jis vaizdo ryšiu sakydamas kalbą, kuri sulaukė gausių ovacijų.

„Rusija pradėjo karą su Ukraina, nes nori žengti tolyn į Europą, nori sunaikinti laisvę Europoje. Tai esminis iššūkis Europos saugumo ir gynybos sistemai“, – sakė jis ir ragino Europą kas savaitę skelbti griežtų sankcijų paketus Rusijai.

V. Zelenskis perspėjo Švediją, kad Maskvos akiratyje yra Baltijos jūros Gotlando sala. Švedija vėl atidarė savo garnizoną Gotlande 2018 m., po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, prieš tai jį uždariusi 2004 metais.

„Tai reikštų, kad jums gresia pavojus, nes tik jūra skiria jus ir šią agresyvią politiką“, – sakė jis. „Rusijos propagandistai jau diskutuoja eteryje, televizijos laidose, kaip Rusija okupuos Gotlandą ir kaip jį kontroliuos dešimtmečius, – pridūrė jis. – Jie mano, kad būtų patogu ten pastatyti priešgynybines sistemas ir bazes, kurios dengtų įsiveržimą į Baltijos valstybes“.

V. Zelenskis dėkojo Švedijai už paramą, kai šalis pirmą kartą nuo 1939 m. sutiko siųsti ginklus į kariaujančią šalį. Švedija nėra NATO narė ir oficialiai yra kariškai neprisijungusi šalis, tačiau ketvirtadienį Stokholmas paskelbė apie antrąją 5 tūkst. prieštankinių paleidimo įrenginių siuntą Ukrainai.

Po Rusijos invazijos Švedijoje išaugo pritarimas narystei NATO, tačiau premjerė Magdalena Andersson kol kas šią idėją atmeta. Prisijungimas prie Aljanso galėtų „destabilizuoti“ Šiaurės Europą, sakė ji.

15:26 Kremlius neigia gandus apie gynybos ministro sveikatą

Kremlius atmetė spėliones apie gynybos ministro Sergejaus Šoigu, kuris kelias savaites nesirodė viešai, buvimo vietą. „Gynybos ministras yra labai užsiėmęs“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad „visiškai suprantama“, jog dabar ne laikas rodytis žiniasklaidai.

Rusijos žiniasklaida reiškė nuostabą, kad S. Šoigu nuo kovo 11 d. nesirodė viešai, buvo spėliojama apie galimas su širdimi susijusias jo sveikatos problemas. D. Peskovas atmetė šiuos pranešimus ir pasiūlė žurnalistams pasikalbėti su Gynybos ministerija.

Rusijos karas su Ukraina tęsiasi jau mėnesį. Gynybos ministerijos atstovas spaudai kasdien pateikia pranešimus apie Rusijos pajėgų operacijas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taip pat padarė keletą viešų pareiškimų. Ketvirtadienį V. Putinas dalyvavo Nacionalinio saugumo tarybos posėdyje, per kurį, pasak D. Peskovo, S. Šoigu informavo tarybą apie „specialiųjų operacijų eigą“ – taip Rusija reikalauja vadinti karą.

15:18 „Rzeczpospolita“: lenkai apgulė šaudyklas

Karas Ukrainoje ir grėsmė iš Rytų paskatino lenkus mokytis gintis. Lenkijos šaudyklos tiesiog apgultos, bet įkarštį stabdo amunicijos stygius, rašo ketvirtadienį laikraštis „Rzeczpospolita“.

Leidinio žiniomis, šiuo metu šalyje yra apie 450 vietų, kur mokoma naudoti šaunamuosius ginklus. Dauguma jų priklauso policijai, miškų apsaugos tarnybai ir medžiotojų draugijoms. Per 160 tokių vietų – privatūs šaulių klubai ar tirai.

„Vasario mėnesį pas mus per dieną apsilankydavo daugiausiai kelios dešimtys žmonių, o dabar kasdien aptarnaujame po 300 klientų“, - sakė laikraščiui šaulių draugijos „Braterstwo“ („Brolija“) pirmininkas Pawełas Dyngoszas.

Varšuvos šaulių draugijos „Gentleman Gun Club“ („Džentelmenų ginklų klubas“) pirmininkas Krzysztofas Galimskis žurnalistams pareiškė, kad norinčių išmokti šaudyti žmonių skaičius palyginti su praėjusių metų pabaiga išaugo 5,5 karto, ir klientams tenka laukti visą savaitę, o tai ir ilgiau, kad galėtų pašaudyti į taikinius.

Lenkijos įstatymai leidžia piliečiams turėti šaunamąjį ginklą ir mokytis šaudyti medžioklės, sporto ir savigynos tikslais. Oficialiais duomenimis, pagal lenkų turimų ginklų skaičių šalis užima tik 166-ąją vietą pasaulyje, šimtui Lenkijos gyventojų tenka 2,5 šaunamojo ginklo.

15:17 Rusija apkaltino Lenkiją „pavojinga eskalacija“ Rytų Europoje

Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį apkaltino Lenkiją „pavojinga eskalacija“ Rytų Europoje, kai ši išsiuntė 45 šnipinėjimu įtariamus rusų diplomatus.

„Varšuva pradėjo pavojingą eskalaciją regione ir elgėsi atsižvelgdama ne į savo nacionalinius interesus, o pagal NATO gaires, pagrįstas atvira rusofobija oficialios politikos lygmeniu, – sakoma ministerijos pranešime. – Mes visa tai matome ir į tai atsižvelgsime, imdamiesi praktinių veiksmų prieš Lenkiją“.

Pasak ministerijos, išsiųsdama diplomatus, Lenkija žengė „sąmoningą žingsnį galutinio dvišalių ryšių pertrūkio link“. „Visa atsakomybė už dabartinius įvykius ir galimas pasekmes tenka dabartinei valdžiai Varšuvoje“, – pridūrė ministerija ir perspėjo, kad Maskva sureaguos į šią „priešišką ataką“.

Trečiadienį Lenkija paskelbė išsiuntusi „45 Rusijos šnipus, apsimetinėjusius diplomatais“. Tą pačią dieną šalies vidaus saugumo agentūra (ABW) taip pat sulaikė Lenkijos pilietį, įtariamą šnipinėjimu Rusijos slaptosioms tarnyboms.

13:51 V. Zelenskis ragina NATO be apribojimų teikti Ukrainai karinę paramą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino NATO be apribojimų teikti jo šaliai karinę paramą.

„Tam, kad būtų galima išgelbėti žmones ir mūsų miestus, Ukrainai reikia karinės paramos be apribojimų. Lygiai tokiu pat principu, kaip Rusija prieš mus be jokių apribojimų naudoja visą savo arsenalą", - vaizdo ryšiu kreipdamasis į NATO šalių atstovus teigė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas padėkojo Aljansui už visą iki šiol atsiųstą gynybinę įrangą ir kartu paprašė daugiau puolamųjų ginklų. „Galite perleisti mums 1 proc. visų savo lėktuvų. 1 proc. visų savo tankų. 1 proc.!" - kalbėjo V. Zelenskis.

Jis taip pat apkaltino Rusiją, kad ši Ukrainoje pradėjo naudoti fosforo bombas. „Beje, šįryt buvo panaudotos fosforo bombos. Rusiškos fosforo bombos. Vėl žuvo suaugę žmonės ir vaikai", - teigė V. Zelenskis.

„Atsiųsdamas mums visus reikiamus ginklus, Aljansas gali dar kartą užkirsti kelią ukrainiečių žūtims per Rusijos antskrydžius ir okupaciją", - pridūrė prezidentas.

13:23 NATO lyderiai perspėja, kad cheminio ginklo panaudojimas Ukrainoje pakeistų karo pobūdį

Į aukščiausiojo lygio susitikimą susirinkę NATO vadovai perspėjo, kad Rusijos cheminio ginklo ataka Ukrainoje visiškai pakeistų karo prie rytinės Aljanso sienos pobūdį.

NATO, ES ir Didžiojo septyneto (G7) šalių sąjungininkai Belgijos sostinėje rengia derybas, kad nuspręstų, kaip reaguoti į lygiai prieš mėnesį Rusijos pradėtą karą prieš savo kaimynę ir jį sustabdyti.

„Bet koks cheminio ginklo panaudojimas iš esmės pakeistų konflikto pobūdį - tai būtų šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas, kuris turėtų plataus masto ir sunkių padarinių", - aukščiausiojo lygio susitikimo pradžioje sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Visada yra užterštumo rizika... galime pamatyti cheminių medžiagų plitimą ir į NATO teritoriją", - sakė jis.

J. Stoltenbergas nepasakė, kaip NATO reaguotų į tokį išpuolį, tačiau kiti NATO vadovai, įskaitant Belgijos ministrą pirmininką Alexanderį De Croo, teigė, kad tai turėtų „rimtų pasekmių".

12:55 Iš Ukrainos į Lenkiją atvykusių pabėgėlių skaičius išaugo iki 2,2 mln.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios lygiai prieš mėnesį į Lenkiją atvyko 2,2 mln. karo pabėgėlių. Tai ketvirtadienį tviteryje pranešė pasienio apsauga.

Vien tik trečiadienį suskaičiuota apie 30 000 atvykusių žmonių. Tai yra 2,5 proc. sumažėjimas, lyginant su ankstesne para. Iš Lenkijos į Ukrainą nuo karo pradžios įvažiavo apie 296 000 asmenų.

Šiuo metu nėra oficialių duomenų, kiek karo pabėgėlių liko Lenkijoje ir kiek jau išvyko į kitas ES šalis. Ukrainoje iki Rusijos invazijos gyveno daugiau kaip 44 mln. žmonių. Lenkiją ir Ukrainą jungia daugiau kaip 500 km ilgio bendra siena.

11:57 Slovėnijos premjeras baiminasi cheminės „katastrofos" Ukrainoje

Ketvirtadienį prasidėjus specialiam NATO aukščiausiojo lygio susitikimui Slovėnijos ministras pirmininkas Janezas Janša perspėjo, kad Rusijos vykdomas chemijos gamyklų Ukrainoje apšaudymas gali sukelti „didelio masto katastrofą".

„Esame susirūpinę, kai matome, kad Rusijos karinės pajėgos apšaudo chemijos gamyklas ir panašius objektus, - sakė jis. - Tai gali sukelti didelio masto katastrofą".

Jis pridūrė nemanąs, kad Rusijos kariuomenė taktiniais sumetimais tyčia naudotų cheminius ar biologinius ginklus, ir pridūrė, kad tai būtų „labai neprotinga".

Prieš aukščiausiojo lygio susitikimą Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taip pat pareiškė, kad jo šalis, siekdama atremti Rusijos grėsmę, artimiausiais metais tikriausiai padidins savo išlaidas gynybai iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Dabar niekas negali jaustis saugus", - sakė jis, turėdamas omenyje galimą Rusijos ataką NATO teritorijoje.

„Galbūt tai bus Lenkija, galbūt tai bus Baltijos šalys, bet niekas Europoje, net ir tos šalys, kurios yra toli nuo tiesioginės sienos su Rusija, šiandien nėra saugios", - sakė jis.

11:24 Rusija teigia „visiškai kontroliuojanti" Izyumo miestą

Rusijos daliniai „visiškai kontroliuoja" Ukrainos Izyumo miestą, ketvirtadienį pareiškė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Ukrainos pusė to kol kas nepatvirtino.

Miestas Rytų Ukrainoje jau daug dienų buvo apsiaustas. Prieš karą jame gyveno 48 000 žmonių.

Gynybos ministerija Maskvoje taip pat pranešė, kad naktį į ketvirtadienį pataikyta į daugiau kaip 60 Ukrainos karinių objektų.

11:20 JK premjeras ragina imtis veiksmų prieš Rusijos aukso rezervus

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas ketvirtadienį prieš NATO viršūnių susitikimą dėl Rusijos invazijos į Ukrainą paragino pasaulį neleisti Maskvai naudotis savo aukso rezervais.

Praėjus mėnesiui po karo pradžios, B. Johnsonas sakė radijo stočiai LBC, kad, be karinės paramos Ukrainai plėtimo, reikia imtis daugiau ekonominių priemonių. „Ar galime padaryti daugiau, kad jis (Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas) nebegalėtų naudotis ne tik savo grynųjų pinigų rezervais, o ir savo aukso rezervais? Ką dar galime padaryti su SWIFT susijusių sankcijų klausimu?" - teigė premjeras.

„Šiandien mano žinutė NATO bus tokia, kad visada yra būdų, kuriais pasaulis gali ir toliau intensyvinti spaudimą V. Putinui, - kalbėjo B. Johnsonas. - Kuo daugiau tai darysime dabar, kuo daugiau darysime spaudimo, ypač tokiems dalykams, kaip auksas... Manau, kad galėsime sutrumpinti karą ir žmonių žudymą Ukrainoje."

10:36 Per atakas prie Luhansko žuvo 4 žmonės, pranešė Ukrainos pareigūnai

Luhansko srities gubernatorius ketvirtadienį pranešė, kad per naktines atakas rytų Ukrainoje žuvo mažiausiai keturi žmonės, tarp jų - du vaikai, o dar šeši asmenys buvo sužeisti.

Sergijus Gaidajus sakė, kad „deja, aukų skaičius gali būti gerokai didesnis", kaltindamas Rusijos pajėgas fosforo bombų naudojimu. Kiti regiono pareigūnai pastarosiomis dienomis pateikė panašios informacijos, kurios AFP negalėjo tuoj pat patikrinti.

09:42 NATO vadovas: įsiverždamas į Ukrainą, V. Putinas padarė didelę klaidą

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad, įsiverždamas į Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padarė „didelę klaidą".

„Pradėdamas karą prieš nepriklausomą suverenią valstybę, prezidentas V. Putinas padarė didelę klaidą. Jis nuvertino Ukrainos žmonių stiprybę, drąsą ir jų ginkluotąsias pajėgas", - prieš NATO viršūnių susitikimą Briuselyje teigė J. Stoltenbergas.

Pasak jo, susitikime Aljanso šalių lyderiai „aptars poreikį atnaujinti mūsų atgrasymo ir gynybos priemones" ir susitars dėl naujų dislokacijų rytinio flango šalyse Rumunijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje.

09:26 Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje jau žuvo 128 vaikai

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Ukrainoje jau žuvo 128 vaikai, remdamasis ukrainiečių generaline prokuratūra, praneša portalas „Ukrinform".

Pasak prokuratūros, sužeisti dar 172 vaikai. Daugiausiai aukų užfiksuota Kijevo, Charkovo, Donecko, Černihovo, Mykolajavo, Žytomyro, Sumų ir Chersono srityse. Per bombardavimus ir apšaudymus taip pat jau apgadintos 556 švietimo įstaigos, iš jų 73 - visiškai sunaikintos.

Šie duomenys nėra galutiniai.

09:25 Ukrainos policija: nuo karo pradžios Charkiove žuvo daugiau kaip 290 žmonių

Nuo Rusijos dalinių invazijos į Ukrainą prieš mėnesį per mūšius dėl Charkovo miesto šalies šiaurės rytuose, vietos policijos duomenimis, žuvo 294 civiliai. Tarp jų yra 15 vaikų, ketvirtadienį „Telegram" žinių kanale pranešė antrojo pagal dydį Ukrainos miesto pareigūnai.

Žmonės praktiškai neišeina iš slėptuvių, kuriose saugosi nuo atakų. Gyvenamieji pastatai, mokyklos, ligoninės ir įmonės liepsnoja.

Prieš karą Charkove gyveno 1,5 mln. žmonių. Rusijos dalinių apsiaustas miestas vis atakuojamas iš oro, pranešė Ukrainos kariuomenė.

08:55 Rusija suaktyvino oro antskrydžius Ukrainoje

Rusija, Ukrainos kariuomenės duomenimis, suaktyvino savo oro antskrydžius. Per 24 valandas suskaičiuota per 250 antskrydžių, sakoma ketvirtadienį rytą paskelbtame Ukrainos generalinio štabo pranešime. Para anksčiau jų buvo 60 mažiau. Pagrindiniai taikiniai ir toliau buvo karinė ir civilinė infrastruktūra Kijevo, Černihovo ir Charkovo regionuose.

Trečiadienį, be to, pataikyta į „priešo taikinius ore", įskaitant lėktuvus, sraigtasparnį ir sparnuotąsias raketas. Informacija dar tikslinama, sakoma toliau pranešime.

Rusijos dalinių užimtose teritorijose rusų kariai „terorizuoja" vietos gyventojus, protestuojančius prieš okupaciją. Esą pasitelkiami Rusijos nacionalinės gvardijos daliniai tokiems protestams užgniaužti. Šių duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.

08:37 Latvija į juodąjį sąrašą įtraukė 25 Rusijos kultūros atstovus

Latvija į juodąjį sąrašą įtraukė 25 Rusijos piliečius, dirbančius kultūros ir pramogų sektoriuose, nes jie palaiko Rusijos invaziją į Ukrainą, trečiadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija Rygoje.

Šiems asmenims nebus leidžiama atvykti į Latviją „neribotą laiką".

Į sąrašą įtraukti asmenys, kovo 18 dieną pasirodę Maskvos Lužnikų stadione ir palaikę Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalbą, taip pat kiti kultūros sektoriaus atstovai, pritarę Rusijos agresijai prieš Ukrainą.

Sąraše yra „Oskarui" nominuotas kino režisierius Nikita Michalkovas ir roko muzikantas Nikolajus Rastorgujevas, žinomas dėl savo patriotinės muzikos.

„Parama Kremliaus režimo vykdomiems žiaurumams reiškia bendrininkavimą darant nusikaltimus, todėl tokių asmenų atvykimas į Latviją yra neleistinas", - teigiama ministerijos pranešime.

07:38 Kijeve per apšaudymą žuvo rusų opozicijos žurnalistė

Trečiadienį Rusijos kariams apšaudžius gyvenamąjį rajoną Ukrainos sostinėje žuvo žurnalistinių tyrimų svetainės „The Insider" žurnalistė - tai naujausia žurnalistų mirtis šiame kare.

Oksana Baulina, anksčiau taip pat dirbusi Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno antikorupcinei organizacijai, „žuvo nuo ugnies Kijeve", kai „filmavo Rusijos apšaudymo sukeltus sugriovimus", savo interneto svetainėje nurodė „The Insider".

Per šią ataką kartu su O. Baulina žuvo dar vienas civilis ir dar du žmonės buvo sužeisti, priduriama pranešime.

O. Baulina dirbo A. Navalno Antikorupciniame fonde, kol pernai jis buvo paskelbtas ekstremistine organizacija.

Tai paskatino ją išvykti iš šalies ir toliau rengti reportažus apie korupciją Rusijoje „The Insider", teigė naujienų portalas. Kai Rusija prieš mėnesį įsiveržė į Ukrainą, O. Baulina portalui parengė keletą reportažų iš Kijevo ir Lvovo.

„The Insider" reiškia gilią užuojautą Oksanos šeimai ir draugams", - sakoma pranešime.

O. Baulinos kolegos socialiniuose tinkluose gedėjo dėl jos netekties.

Vladimiras Milovas, kuris kartu su ja dirbo A. Navalno grupėje, pažadėjo atkeršyti už ją. „Niekada jos nepamiršiu, o visiems tiems, kurie atsakingi už jos mirtį, pažadu, kad jie neišsisuks (tik) su teismu ir nuosprendžiu", - socialiniame tinkle „Twitter" rašė V. Milovas.

„Koks neįtikėtinas siaubas", - parašė kita garsi A. Navalno komandos narė Liubovė Sobol.

Ukrainos žurnalistų sąjungos vadovas Sergijus Tomilenka patvirtino O. Baulinos žūtį socialiniame tinkle „Facebook", teigdamas, kad ji rengė reportažą pasibaigus apšaudymui, tačiau žuvo per naują šūvių seriją.

Anksčiau trečiadienį S. Tomilenkos grupė pranešė, kad apgultame pietiniame Mariupolio mieste taip pat žuvo vietinės televizijos stoties operatorius.

Kiti žurnalistai, žuvę per Rusijos invaziją į Ukrainą, yra JAV dokumentinio kino kūrėjas, prancūzų ir airių kilmės operatorius ir ukrainiečių prodiuseris.

07:33 Briuselyje ketvirtadienį vyks trys viršūnių susitikimai dėl Ukrainos

Briuselyje ketvirtadienį vyks trys viršūnių susitikimai dėl Rusijos karo Ukrainoje. Tai specialus NATO viršūnių susitikimas, ES šalių lyderių konsultacijos bei G7 grupės viršūnių konferencija. Juose, be kita ko, bus kalbama apie tolesnę paramą Ukrainai bei naujas baudžiamąsias priemones Rusijai. Į Briuselį atvyko ir JAV prezidentas Joe Bidenas, kuris dalyvaus visuose trijuose susitikimuose. Tai jau trečioji jo viešnagė Europoje nuo kadencijos pradžios 2021 metų sausį.

Pasak Baltųjų rūmų, Briuselyje bus paskelbta apie naujas sankcijas Rusijai. NATO viršūnių susitikime vaizdo ryšiu kalbės Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. ES viršūnių susitikime greičiausiai bus priimtas sprendimas dėl solidarumo fondo Ukrainai, skirto atstatyti šalį po karo. G7 šalių vadovus į susitikimą pakvietė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Vokietija šiuo metu pirmininkauja grupei, kuriai dar priklauso JAV, Prancūzija, Didžioji Britanija, Italija, Kanada ir Japonija.

Dar viena susitikimų tema gali būti humanitarinė parama karo pabėgėliams iš Ukrainos. JT Pabėgėlių agentūros (UNHCR) duomenimis, nuo karo pradžios Ukrainą paliko 3,6 mln. žmonių. Iki šiol daugiausiai jų priėmė kaimyninė Lenkija.

07:12 TATENA: užgesinti keturi gaisrai prie Černobylio

Uždaroje zonoje apie buvusią Černobylio atominę elektrinę užgesinti keli čia liepsnoję gaisrai. Ukrainos branduolinės energijos reguliavimo institucija informavo Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA), kad Černobylio miesto ugniagesiai užgesino keturis gaisrus, trečiadienio vakarą pranešė generalinis direktorius Rafaeilis Grossis. Tačiau liepsnoja ir daugiau gaisrų.

Antradienį Ukrainos parlamentas pranešė, kad teritorijoje kilo septyni gaisrai ir kad dega daugiau kaip dviejų kvadratinių kilometrų plotas. Rusų daliniai prieš mėnesį į savo kontrolę perėmė jėgainės teritoriją. Čia 1986 metais įvyko didžiausia atominė katastrofa branduolinės energijos naudojimo civiliams tikslams istorijoje.

Uždaroje zonoje, Ukrainos tarnybų duomenimis, šiuo metu radiacijos matavimai nevykdomi, sakoma toliau TATENA pranešime. Kijeve ir dar dviejose vietovėse į vakarus nuo Černobylio nustatyta šiek tiek padidėjusi cezio koncentracija ore. Tačiau tai esą nekelia rimtų radiologinių problemų.

Kijevas pareiškė, kad gaisrus „tikriausiai sukėlė ginkluota Rusijos Federacijos agresija - t. y. jie kilo dėl apšaudymų ar padegimo". To patikrinti neįmanoma. Tačiau ten jau ir praeityje vis kildavo miškų gaisrų.

Dideli gaisrai prie elektrinės siautėjo 2020 metų pavasarį. Tada institucijos kelis kartus tikino, kad radiacija besiribojančiuose gyvenamuosiuose regionuose nepadidėjusi ir kad pavojaus gyventojams nėra.

06:57 Britų žvalgyba: Ukraina didina spaudimą rusų pajėgoms prie Kijevo

Ukraina, pasak britų žvalgybos, didina spaudimą Rusijos ginkluotosioms pajėgoms į šiaurės rytus nuo Kijevo. Šios ten jau susiduria su didžiulėmis aprūpinimo ir kovos moralės problemomis, trečiadienio vakarą pranešė britų Gynybos ministerija, remdamasi žvalgybine informacija.

Ukrainos pajėgos, be to, sėkmingai kontratakuoja rusų pozicijas sostinės pakraščiuose ir galimai atsikovojo Makarivą bei Mošuną. Yra "reali galimybė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos dabar gali apsupti rusų dalinius Bučoje ir Irpine", - sakoma toliau pranešime.

Dar prieš prasidedant karui Londonas pradėjo neįprastai atvirai dalytis su visuomene žvalgybine informacija. Vyriausybė dabar kasdien skelbia Rusijos vykdomo karo vertinimus.

06:46 Didžioji Britanija perduos Ukrainai daugiau ginklų

Didžioji Britanija, remdama Ukrainą kare su Rusija, perduos šaliai daugiau ginklų. Bus nusiųsta dar 6 000 raketų, įskaitant prieštankinius ginklus, trečiadienio vakarą pareiškė britų premjeras Borisas Johnsonas.

Be to, bus skirta dar 25 mln. svarų (30 mln. eurų) Ukrainos kariuomenei paremti. „Praėjus mėnesiui nuo šios krizės pradžios, tarptautinė bendruomenė turi apsispręsti, - sakė B. Johnsonas. - Mes galime išlaikyti laisvės liepsną Ukrainoje arba rizikuoti, kad ji užges visoje Europoje ir pasaulyje". Ukrainiečių tauta invazijos akivaizdoje pasirodė esanti be galo drąsi ir ištverminga. „Vladimiras Putinas Ukrainoje jau patiria pralaimėjimą", - teigė premjeras.

Britų vyriausybė, be to, investuos papildomai 4,1 mln. svarų (4,9 mln. eurų) į užsienio transliuotoją „BBC World Service", kad, jos pačios teigimu, kovotų su dezinformacija Rusijoje ir Ukrainoje.

06:26 V. Zelenskis ragina žmones visame pasaulyje išeiti į gatves

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino žmones visame pasaulyje ketvirtadienį išeiti į gatves ir taip viešai pareikšti savo protestą dėl prieš mėnesį prasidėjusio karo. „Išeikite iš savo biurų, savo butų, savo mokyklų ir universitetų, - sakė jis naktį į ketvirtadienį „Telegram" kanale paskelbtame vaizdo kreipimesi. - Ateikite taikos vardan, su Ukrainos simboliais, kad paremtumėte Ukrainą, laisvę ir gyvenimą".

Vasario 24 dieną prasidėjęs karas yra ne tik karas prieš Ukrainą, kalbėjo V. Zelenskis. Rusija esą mėgina sunaikinti visų žmonių Europoje ir pasaulyje laisvę. Maskva mėgina parodyti, „kad svarbus tik šiurkštus ir žiaurus smurtas". Todėl nuo ketvirtadienio karo priešininkai turi eiti į miestų centrus ir būti matomi bei girdimi.

V. Zekenskis, be to, dar kartą rusiškai kreipėsi į Rusijos piliečius. Jis teigė esąs įsitikinęs, kad ten yra daug žmonių, kuriems „jau bloga" nuo „propagandistų melo". Rusijos valstybė esą renka pinigus iš savo žmonių, kad taip sumokėtų už melą, kad izoliuotų gyventojus nuo pasaulio, kad galėtų juos lengviau kontroliuoti ir galėtų lengviau siųsti į karą.

Ukraina niekada nekėlė grėsmės Rusijos Federacijos saugumui, ir Kijevas daro viską, kad nutrauktų karą, pažymėjo V. Zelenskis.

2022-03-23 ĮVYKIAI

21:54 Ukrainos pareigūnai: Rusija mėgina žūtbūt įtraukti Baltarusiją į karą

Ukrainos armija pasirengusi atremti galimą Baltarusijos puolimą. Tai trečiadienį pareiškė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas, praneša naujienų agentūra UNIAN.

Pasak jo, Rusijos vyriausybė deda visas pastangas, kad įtrauktų Baltarusiją į karą prieš Ukrainą, taip pat ir finansinėmis preferencijomis, naftos ir dujų tiekimu, kreditais.

„Jie mėgina žūtbūt įvelti Baltarusijos ginkluotąsias pajėgas į šiuos dalykus. Mes tikimės, jog baltarusių tauta supranta, kad to negalima daryti, bet jei jie įžengs į mūsų teritoriją, tai, kaip ir dauguma okupantų, iškeliaus iš jos juoduose polietileno maišuose“, - pabrėžė O. Danilovas.

NSGT sekretorius įsitikinęs, kad Rusijos kariuomenė šiuo metu neturi galimybių pradėti puolimą iš Voluinės pusės. Jis taip pat pažymėjo, kad Ukrainos kariškiai sėkmingai stabdo priešą šalies pietuose.

Anksčiau trečiadienį Ukrainos generalinio štabo atstovai pranešė, kad Rusija tebetelkia karinę techniką palei Baltarusijos sieną su Ukraina.

21:22 Baltieji rūmai: JAV dabar neplanuoja permesti į Rytų Europą papildomos kariuomenės

Dabartiniame etape JAV administracija neplanuoja permesti į Rytų Europą papildomos kariuomenės. Tai trečiadienį žurnalistams pareiškė JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake`as Sullivanas.

„Šiuo metu mes neturime planų papildomai siųsti į Rytų Europą konkrečių dalinių, bet prezidentas Joe Bidenas nuolat apžvelgia planavimą, kad pakoreguotų mūsų pajėgų dislokavimą visose rytinio NATO sparno šalyse priklausomai nuo įvykių raidos“, - sakė jis per spaudos konferenciją, surengtą Amerikos lyderio lėktuve, kuris šiuo metu skrenda į Europą.

21:00 G. Nausėda: V. Putino sprendimas panaudoti cheminį ginklą būtų labai aiškus raudonosios ribos peržengimas

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad Rusijos sprendimas Ukrainoje panaudoti cheminį ginklą būtų labai aiškus raudonosios linijos peržengimas. Tokiu atveju, pasak šalies vadovo, Rusija turėtų būti visiškai izoliuota nuo likusio pasaulio.

„Aš manau, kad jis jau peržengė raudonąsias linijas ne kartą. Bet ši raudonoji linija yra visiškai aiški ir mes turime ryžtingai reaguoti, jei tai atsitiktų“, – interviu NBC teigė G. Nausėda.

Prezidentas pabrėžė, kad jei Rusija Ukrainoje panaudotų cheminį ginklą, ji turėtų būti visiškai izoliuota nuo pasaulio.

„Tokiu atveju turėtume kalbėti apie visišką Rusijos izoliaciją nuo viso pasaulio. Mes vis dar turime vietos manevrui, bet manau, kad mes turėtume išnaudoti visą sankcijų potencialą ir kitas ribojančias priemones, jei taip nutiktų. Bet tikiuosi, kad prezidentas V. Putinas nuspręs atsitraukti nuo šio sprendimo“, – sakė šalies vadovas.

JAV prezidentas Joe Bidenas patvirtino kaltinimus, kad Rusija svarsto Ukrainoje panaudoti cheminį ginklą.

Rusija laikosi pramanyto kaltinimo, esą Ukraina turi biologinį ir cheminį ginklą. Pasak J. Bideno, tai yra aiškus ženklas, rodantis, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pats galvoja panaudoti tokį ginklą.

20:41 Švedija patieks Ukrainai dar 5 tūkst. prieštankinių granatsvaidžių

Švedija patieks Ukrainai dar 5 tūkst. vienkartinių prieštankinių granatsvaidžių. Tai trečiadienį naujienų agentūrai TT pranešė Švedijos gynybos ministras Peteris Hultqvistas.

„Mes manome, jog labai svarbu ir toliau aktyviai remti Ukrainą“, - pabrėžė jis.

Kaip pažymi televizijos kanalas SVT, parlamento Finansų komitetas artimiausiu metu priims sprendimą dėl naujos Švedijos ginkluotės siuntos Ukrainai – papildomų 5 tūkst. granatsvaidžių ir lauko įrangos išminavimo darbams.

Vasario 27 d. Švedijos vyriausybė pranešė, kad Ukrainai bus perduota 135 tūkst. maisto davinių, 5 tūkst. šalmų, 5 tūkst. neperšaunamųjų liemenių ir 5 tūkst. vienkartinių prieštankinių granatsvaidžių „Pansarskott 86“. Tam buvo skirta 413,5 mln. kronų (apie 41 mln. eurų). Be to, į Ukrainos centrinio banko fondą papildomai pervesta 500 mln. kronų (apie 48 mln. eurų) šalies ginkluotosioms pajėgoms remti.

20:29 Imdamasi atsakomųjų veiksmų Rusija išsiunčia JAV diplomatus

Rusija trečiadienį pareiškė išsiunčianti JAV diplomatus, atsakydama į Vašingtono žingsnį anksčiau šį mėnesį pašalinti 12 Maskvos atstovų Jungtinėse Tautose, dirbančių JAV.

„Kovo 23 d. į užsienio reikalų ministeriją iškviestam Amerikos diplomatinės atstovybės vadovui buvo įteikta nota su Amerikos diplomatų, paskelbtų „persona non grata“, sąrašu“, – sakoma ministerijos pranešime.

20:28 EP ragina didinti spaudimą Rusijai ir stiprinti energetinę nepriklausomybę

Briuselyje trečiadienį prasidėjusioje Europos Parlamento (EP) trumpojoje sesijoje EP nariai ragino griežtinti sankcijas Maskvai ir apsaugoti ES ekonomiką.

Diskusijoje dėl kovą Versalyje vykusio neformalaus ES vadovų susitikimo rezultatų ir šią savaitę vyksiančios Europos Vadovų Tarybos (EVT) prioritetų europarlamentarai pasveikino greitą ES valstybių reakciją į Rusijos karinę invaziją Ukrainoje, priimtas precedento neturinčias sankcijas ir parodytą solidarumą priglaudžiant nuo karo Ukrainoje bėgančius asmenis.

„Už šį karą yra atsakinga Rusija“, – sakė EVT pirmininkas Charles'is Michelis ir pasmerkė prieš ukrainiečius vykdomus antpuolius, žudymus ir miestų bombardavimus. Jis pažadėjo, kad karo nusikaltėliai bus nubausti, ir pasidžiaugė tarptautine koalicija, kurios „svarbiausias tikslas yra nugalėti Vladimirą Putiną“. Kaip praneša Europos Parlamento biuras Lietuvoje, Ch. Michelis taip pat akcentavo, kad ES reikia sumažinti savo energetinę priklausomybę, sustiprinti saugumo architektūrą ir ekonomikos pagrindus.

„Jei laisvė turi vardą, tai jis – Ukraina, o jos vėliava – laisvės vėliava“, – pridūrė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Ji pažymėjo, kad ES užtikrins, jos šis karas Putinui atneštų tik pralaimėjimą. Būtina užkirsti kelią lėšų, kurios finansuoja karą, tiekimui. U. von der Leyen taip pat pabrėžė, kad ES imasi priemonių, kurios užtikrintų ES nepriklausomybę nuo Rusijos dujų ir naftos importo.

Daugelis europarlamentarų sutiko, kad ES turi nedelsiant stiprinti savo gynybos ir energetinę autonomiją, nurodoma EP biuro pranešime. Jie ragino diversifikuoti energijos šaltinių importą ir investuoti į atsinaujinančius šaltinius. Nemažai EP narių atkreipė dėmesį į augančių energijos kainų poveikį ekonomikai ir maisto tiekimo saugumui ir ragino labiau remti su tuo susiduriančias šeimas ir verslus.

Diskusijoje buvo taip pat aptartos Ukrainos narystės ES perspektyvos ir kovos su autokratiniais režimais, tokiais kaip Kinija, priemonės. Dalis europarlamentarų ragino ES valstybes dalintis Ukrainos pabėgėlių našta, o ne palikti rūpinimąsi jų prieglauda tik kaimyninėms valstybėms.

20:21 JAV pareigūnas: naujos Vakarų sankcijos bus nukreiptos į Rusijos „politinius veikėjus, oligarchus“

Aukštas JAV pareigūnas trečiadienį pareiškė, kad bus paskelbtos naujos sankcijos Rusijos „politiniams veikėjams“ ir prezidentui Vladimirui Putinui artimam turtingam elitui, žinomam kaip oligarchai.

„Mes, Jungtinės Valstijos, rytoj paskelbsime sankcijų paketą, kuris bus susijęs ir su politiniais veikėjais, oligarchais (...) taip pat su subjektais“, – sakė patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas lėktuve „Air Force One“pakeliui į Briuselį, į NATO ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimus dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

J. Sullivanas sakė, kad Vakarų partnerės taip pat siekia „koordinuoti sankcijų vykdymą, kad būtų galima veiksmingai kovoti su Rusijos pastangomis išvengti sankcijų“.

19:35 Čekija nuo vasario 24 d. jau išdavė pabėgėliams iš Ukrainos beveik 220 tūkst. vizų

Čekijos valdžia nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios išdavė pabėgėliams iš šios šalies 217 816 specialiųjų vizų, suteikiančių teisę gauti prieglobstį. Tai trečiadienį savo tinklalapyje pranešė Čekijos vidaus reikalų ministerija.

Vien tik antradienį buvo išduotos 5 144 tokios vizos. Jas taip pat gali gauti Ukrainoje gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai, kuriuos karas privertė ieškoti prieglobsčio užsienyje.

Čekijos užsieniečių reikalų policija nuo vasario 24 d. oficialiai užregistravo 116 843 pabėgėlius iš Ukrainos, iš kurių 3 218 – antradienį.

Čekijoje iš viso yra apie 300 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos. Daugelis jų kol kas nėra oficialiai užregistruoti. Jie rado prieglobstį pas šalyje gyvenančius draugus ir gimines.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

19:07 Prancūzija konfiskavo dvi Rusijos oligarchui priklausančias jachtas

Prancūzijos valdžia konfiskavo dvi prabangias jachtas, priklausančias vienam įtakingiausių Rusijos verslininkų – tai naujausias Vakarų vyriausybių žingsnis konfiskuojant prezidento Vladimiro Putino bendražygių turtą dėl jo invazijos į Ukrainą.

„Mažieji Grįžulo Ratai“ – 17 metrų ilgio laivas, kurio vertė 20 mln. eurų (22 mln. JAV dolerių), priklausantis Aleksejui Kuzmičiovui, pagrindiniam konglomerato „Alfa“ akcininkui, konfiskuotas Viduržemio jūros Kanų kurorte kovo 16 d., naujienų agentūrai AFP trečiadienį sakė šaltinis vyriausybėje. Pirmadienį buvo konfiskuotas jo 26 metrų ilgio laivas „Didieji Grįžulo Ratai", kuris buvo aptarnaujamas netoliese esančiuose Antibuose, jo vertė – 70 mln. eurų.

59 metų A. Kuzmičiovas „palaiko tvirtus ryšius su Rusijos prezidentu“, sakoma Europos Sąjungos kovo 15 d. pareiškime, kuriame skelbiamos sankcijos V. Putinui artimiems rusams. Milijardierius, vienas didžiausių Rusijos mokesčių mokėtojų, kaltinamas suteikęs „didelį pajamų šaltinį Rusijos Federacijos vyriausybei, atsakingai už Krymo aneksiją ir Ukrainos destabilizavimą“, sakoma pareiškime.

Prancūzijos Rivjera nuo seno mėgstama Rusijos elito, kurio daugelis praturtėjo prisiekę ištikimybę V. Putinui, pradėjusiam stiprinti savo kontrolę Rusijoje nuo tada, kai 2000 m. pirmą kartą buvo išrinktas prezidentu.

Šio mėnesio pradžioje Prancūzijos valdžia konfiskavo superjachtą „Amore Vero“, priklausančią Rusijos naftos magnatui Igoriui Sečinui – 86 metrų ilgio laivą, kurio vertė, kaip pranešama, apie 120 mln. dolerių. Ispanija, Italija ir Didžioji Britanija taip pat konfiskavo Rusijos jachtas – tai dalis Europos Sąjungos pastangų spausti V. Putiną nutraukti invaziją į Ukrainą. Antradienį Gibraltaro pareigūnai pranešė sulaikę superjachtą, priklausančią Rusijos oligarchui Dmitrijui Pumpianskiui. Didžiausios Rusijos plieninių vamzdžių gamintojos TMK vadovas šį mėnesį buvo įtrauktas į Rusijos magnatų, kuriems taikomos ES ir Jungtinės Karalystės sankcijos, sąrašą, baudžiant Rusiją už vasario 24 d. pradėtą invaziją į Ukrainą.

18:49 Austrijos kompanija OMV ketina ir ateityje mokėti Rusijai už dujas eurais

Austrijos kompanija OMV ketina mokėti Rusijai už dujas eurais, kaip ir numatyta sutartyje. Tai trečiadienį pranešė šios naftos ir dujų bendrovės vadovas Alfredas Sternas.

„Aš irgi mačiau žiniasklaidos pranešimus. Mums dar niekas neskambino, mes turime galiojančias sutartis, ten nieko tokio nebuvo numatyta. Aš dabar tiesiog palauksiu, gal kas nors susisieks su mumis“, - sakė A. Sternas interviu televizijos kanalui „Puls 24“.

Paklaustas, ar kompanija ir ateityje mokės Rusijai eurais, A. Sternas atsakė: „Suprantama. Mes neturime kitokio sutartinio pagrindo, aš net ir negalėčiau mokėti kitaip“.

Anksčiau trečiadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija nebepriims apmokėjimo už gamtinių dujų tiekimą susikompromitavusiomis valiutomis, tarp jų – doleriais ir eurais, ir pereis prie atsiskaitymo rubliais.

18:32 Rusijos ministras ragina visuomenę nekaupti vaistų atsargų

Rusijos sveikatos ministras Michailas Muraška trečiadienį paragino žmones nepirkti papildomų vaistų atsargų, kai daugelis baiminasi, kad dėl Vakarų sankcijų, įvestų Maskvai dėl jos karinės operacijos Ukrainoje, jų pritrūks ir padidės kainos.

„Noriu pasakyti visuomenei: jums nereikia kaupti atsargų“, – sakė M. Muraška per televizijos transliuotą ministrų kabineto susitikimą su prezidentu Vladimiru Putinu. „Tiekėjai sako, kad tiekimai tęsiasi kaip planuota“, – pabrėžė jis.

M. Muraška sakė, kad stebint vaistines nustatyta, jog „trūksta kai kurių vaistų“, jis tai siejo su panišku pirkimu.

Kai kurių vaistų, tokių kaip vaistai nuo traukulių ir skydliaukės, pardavimas kovo pirmąją savaitę išaugo 10 kartų, rusams vasario 24 d. pradėjus karinę operaciją. Nuo kovo vidurio vaistinėse įsigyti užsienyje pagamintų priešuždegiminių vaistų vaikams, taip pat higieninių rankšluosčių beveik nebeįmanoma. Kai kuriose internetinėse parduotuvėse šių prekių kainos buvo 10 kartų didesnės nei vasario viduryje.

Į Rusijai taikomų griežtų sankcijų režimą importuojami vaistai dėl etinių priežasčių neįtraukti. Tačiau žiniasklaida perspėjo, kad Rusijos įmonės gali likti be importuojamų žaliavų ir komponentų, o vietos farmacijos pramonė nuo jų labai priklausoma. Viena pagrindinių vaistų tiekėjų Rusijai yra Indija, ir toliau perkanti rusišką naftą bei atsisakiusi prisijungti prie Maskvą pasmerkusių balsų Jungtinėse Tautose.

18:17 Sakartvele įstrigo daugiau kaip 20 tūkst. Ukrainos piliečių

Šiuo metu Sakartvele yra daugiau kaip 20 tūkst. Ukrainos piliečių, kurie dėl Rusijos agresijos negali grįžti į tėvynę. Tai trečiadienį per spaudos konferenciją pranešė Ukrainos laikinasis reikalų patikėtinis Sakartvele Andrijus Kasjanovas.

„Sakartvele yra daugiau kaip 20 tūkst. ukrainiečių. Šis skaičius kasdien keičiasi. Ukrainos ambasada glaudžiai bendradarbiauja su Sakartvelo vyriausybe šiuo klausimu, kad jiems būtų teikiama sisteminė pagalba“, - sakė diplomatas.

Anksčiau Sakartvelo vyriausybė informavo, kad padengs visas šalyje esančių ukrainiečių pragyvenimo ir maitinimo išlaidas. Tbilisio meras Kacha Kaladzė praėjusią savaitę pranešė, kad Sakartvelo sostinės vaikų darželiai prioritetine tvarka priims ukrainiečių vaikus, su šeimomis įstrigusius šalyje. Prieš tai Tbilisio merija priėmė sprendimą, kad visuomeninio transporto ir kitų municipalitetui pavaldžių įstaigų paslaugos Ukrainos piliečiams bus nemokamos. Švietimo ir mokslo ministerija antradienį pranešė, kad moksleiviams, kurie dėl karo veiksmų negali grįžti į Ukrainą, suteikiama galimybė tęsti mokslą Sakartvelo mokyklose.

18:04 Meras: ukrainiečiai atstumia Kijevą supančias Rusijos pajėgas

Ukrainos pajėgos atstūmė Rusijos karius keliose vietovėse aplink Kyjivą, trečiadienį sakė miesto meras, pažadėjęs ginti kiekvieną pastatą, o ne atiduoti sostinę.

Kyjivo meras Vitalijus Kličko sakė, kad šiauriniame ir rytiniame miesto pakraščiuose vyksta mūšiai ir kad „mažas Makarivo miestas ir beveik visas Irpinas jau kontroliuojamas Ukrainos karių“. Irpinas ribojasi su Kyjivu rytuose, o Makarivas yra maždaug už 50 kilometrų į vakarus.

Įnirtingi apsikeitimai artilerijos ugnimi vyko Irpine ir Liutiže į šiaurę nuo Kyjivo, už fronto linijų Irpine vyko didelis aktyvumas, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai. Ukrainos naujienų agentūra kalbėjo apie galimą Rusijos kariuomenės apsupimą Irpine, taip pat Bučoje ir Hostomelyje, esančiuose vakariniame Kyjivo pakraštyje.

V. Kličko sakė neturįs išsamesnės informacijos apie vykstančius Ukrainos kontrpuolimus.

Vasario 24 d. į šalį įsiveržusios Rusijos pajėgos sparčiai veržėsi į Kyjivo pakraščius, tačiau jų pastangos apsupti miestą ir į jį įžengti žlugo. „Agresorių taikinys yra Ukrainos sostinė (...) nes miestas yra šalies širdis“, – per spaudos konferenciją miesto parke su vaizdu į Dnipro upę sakė buvęs bokso čempionas V. Kličko. Jis paragino Rusijos karius grįžti namo ir sakė, kad ukrainiečiai yra pasirengę ginti Kyjive kiekvieną pastatą. „Verčiau mirsime, nei klaupsimės prieš rusus ar pasiduosime užpuolikams“, – kalbėjo K. Kličko. „Esame pasirengę kautis už kiekvieną pastatą, kiekvieną gatvę, kiekvieną mūsų miesto dalį“.

Trečiadienio rytą buvo bombarduojamas Kyjivo šiaurės vakarų gyvenamasis rajonas, apgadinti keli pastatai ir sužeisti keturi žmonės. Miesto valdžios turimas aukų skaičius rodo, kad nuo invazijos pradžios sostinėje žuvo 73 civiliai, įskaitant keturis vaikus. Dar 297 žmonės buvo sužeisti.

Ukrainos sostinėje nuo savaitės pradžios galioja komendanto valanda. V. Kličko sakė, kad ši priemonė buvo būtina dėl iš kariuomenės gautos informacijos apie galimas atakas. Jis sakė, kad nuo konflikto pradžios suimta dešimtys diversantų.

17:40 Lenkijos pietuose demontuojamas paminklas Raudonajai armijai

Trečiadienį Lenkijos pietuose esančios Opolės vaivadijos Chžowicų vietovėje prasidėjo paminklo Raudonajai armijai demontavimo darbai. Šia proga ten surengtą spaudos konferenciją tiesiogiai transliavo Lenkijos televizija.

Kaip pareiškė Tautos atminties instituto (TAI) direktorius Karolis Nawrockis, laisvoje, nepriklausomoje ir demokratinėje Lenkijoje „nėra vietos raudonai žvaigždei“. „Šiam simboliui, kaip ir vokiškai svastikai, tenka atsakomybė už Antrojo pasaulinio karo pradžią“, - pabrėžė jis.

Instituto duomenimis, Lenkijoje dar yra apie 60 tokių paminklų-simbolių. Tikimasi, kad jie artimiausiu metu bus nugriauti.

Pasak TAI Memorialinių klausimų biuro direktoriaus Adamo Siweko, Chžovicuose jau nėra karių kapų, kurie Lenkijoje saugomi. „Mūsų akcija nukreipta tik prieš simbolinius objektus“, - pažymėjo jis.

Paminklas Chžovicuose – penkių metrų aukščio obeliskas su raudona žvaigžde viršuje – buvo pastatytas 1949 metais.

17:19 V. Zelenskis kreipsis į Švedijos, Danijos parlamentus

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis artimiausiomis dienomis kreipsis į Švedijos ir Danijos parlamentus, praėjus mėnesiui po Rusijos įsiveržimo į jo šalį, trečiadienį pranešė abi asamblėjos.

V. Zelenskis ne kartą vaizdo ryšiu pasirodė kitų šalių parlamentuose. Jo kalba Švedijos Riksdage numatyta ketvirtadienį 10.55 val. vietos laiku (09.55 GMT), pranešė parlamentas. „Man didelė garbė, kad Ukrainos prezidentas nori kreiptis į parlamentą siautėjančio karo metu“, – sakė pirmininkas Andreasas Norlenas.

Kovo 29 d. V. Zelenskis sakys kalbą Folketinge – Danijos parlamente.

Praėjus mažiau nei savaitei po Rusijos kariuomenės įsiveržimo vasario 24 d. V. Zelenskis kovo 1 d. kalbėjo parlamentarams Europos Parlamente. Nuo tada jis kreipėsi į JAV Kongresą, taip pat į Didžiosios Britanijos, Kanados ir Vokietijos įstatymų leidėjus. Trečiadienį V. Zelenskis kalbėjo Prancūzijos Nacionalinėje Asamblėjoje, o ketvirtadienį kreipsis į neeilinį NATO viršūnių susitikimą.

Kyjivas, iš Vakarų gavęs daugiausia prieštankinių ir priešlėktuvinių ginklų, dabar ragina suteikti „puolamųjų ginklų“ Rusijos armijai atgrasyti.

Švedija pristatė Ukrainai 5 tūkst. prieštankinių paleidimo įrenginių, pirmą kartą nuo 1939 metų atsisakiusi savo doktrinos nesiųsti ginklų į aktyvaus konflikto šalis. Danija taip pat išsiuntė Ukrainai letalinę pagalbą – 2700 prieštankinių ginklų.

17:05 Prognozuojama, kad į Suomiją gali atvykti 80 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos

Į Suomiją šįmet gali atvykti 40-80 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos. Tai trečiadienį per spaudos konferenciją pareiškė Suomijos VRM Migracijos departamento vadovė Sanna Sutter.

„Dabar prognozuojama, kad į Suomiją gali atvykti nuo 40 iki 80 tūkst. žmonių“, - sakė pareigūnė.

Iki šiol Suomija priėmė daugiau kaip 11 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos.

Anksčiau Migracijos tarnyba pranešė, kad Suomijoje ruošiamasi atidaryti 14 naujų centrų pabėgėliams iš Ukrainos priimti. Jie steigiami įvairiuose šalies regionuose, taip pat ir rytuose bei šiaurėje. Juose bus daugiau kaip 2 tūkst. vietų.

Penki tokie centrai Suomijoje jau veikia.

16:45 V. Zelenskis ragina Prancūzijos kompanijas pasitraukti iš Rusijos

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, trečiadienį kreipdamasis į Prancūzijos parlamentą, paragino Prancūzijos bendroves, įskaitant automobilių gamintoją „Renault“, prekybos centrų grupę „Auchan“ ir DIY mažmenininką „Leroy Merlin“ trauktis iš Rusijos.

„Prancūzijos įmonės turi pasitraukti iš Rusijos rinkos“, – sakė V. Zelenskis per 15 minučių trukusį vaizdo kreipimąsi, vilkėdamas jo prekės ženklu jau tapusiais žaliais marškinėliais. „Renault, „Auchan“, „Leroy Merlin“ ir kiti turi nustoti remti Rusijos karo mašiną“.

16:03 Lenkijos ministras: organizuojamas oro tiltas pabėgėliams ukrainiečiams

Naudojant Vokietijos lėktuvus ir Lenkijos oro uostus organizuojamas oro tiltas pabėgėliams ukrainiečiams, kurie nori vykti į konkrečias šalis. Tai trečiadienį televizijos kanalui TVP pareiškė Lenkijos infrastruktūros ministras Andrzejus Adamczykas.

„Vakar kalbėjausi su Vokietijos transporto ministru. Mes rengiame oro tiltą naudodami Vokietijos lėktuvus ir Lenkijos oro uostus, kuris leis pabėgėliams pasiekti užsibrėžtą kelionės tikslą“, - sakė žinybos vadovas.

Jo manymu, visa Europos Sąjunga turi padėti pabėgėliams iš Ukrainos nuvykti į pasirinktą šalį. „Ne kiekvienas pabėgėlis nori likti Lenkijoje. Kiekviena ES valstybė turi prisiimti pagalbos Ukrainai naštą, ne tik Lenkija, ne tik kaimyninės šalys, bet visa Europa“, -pabrėžė A. Adamczykas.

Prognozuojama, kad bendras pabėgėlių ukrainiečių skaičius ES valstybėse gali pasiekti 5-8 mln. žmonių. ESBO duomenimis, Ukrainą jau paliko apie 3,5 mln. žmonių, iš jų daugiau kaip 2,1 mln. atvyko į Lenkiją.

16:01 NATO vadovas nerimauja, kad Kinija gali pradėti teikti Rusijai materialinę paramą

Vakarų sąjungininkai nerimauja, kad Kinija gali pradėti teikti Rusijai materialinę paramą jos pradėtame kare prieš Ukrainą, teigia NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.

„Kinija jau suteikė Rusijai politinę paramą, be kita ko, skleisdama akivaizdų melą ir dezinformaciją, o sąjungininkai nerimauja, kad Kinija gali pradėti teikti materialinę paramą Rusijos invazijai“, – nurodė J. Stoltenbergas.

Jis pridūrė, kad NATO šalių lyderiai savo ketvirtadienį Briuselyje vyksiančiame susitikime „paragins Kiniją vykdyti savo, kaip Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės, įsipareigojimus, susilaikyti nuo paramos Rusijos karo veiksmams ir prisijungti prie likusio pasaulio raginimų nedelsiant taikiai sustabdyti šį karą“.

15:33 Baltarusija išsiunčia Ukrainos diplomatus

Kai kurių Ukrainos diplomatinių misijų Baltarusijoje darbuotojų veikla buvo nesuderinama su diplomatų statusu, jiems pasiūlyta per 72 valandas palikti šalį.

Tai trečiadienį pranešė Baltarusijos URM spaudos sekretorius Anatolijus Glazas. Pasak jo, Minskas nusprendė sumažinti Ukrainos diplomatų skaičių Baltarusijoje. Taip pat priimtas sprendimas uždaryti Ukrainos generalinį konsulatą Breste.

Kaip pareiškė A. Glazas, nuo šiol Ukrainos ambasada Baltarusijoje dirbs „formatu 1+4, t. y. ambasadorius ir keturi darbuotojai“.

14:59 V. Putinas: Rusija mokėjimus už dujų tiekimą Europai nuo šiol priims tik rubliais

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad jo šalis mokėjimus už dujų tiekimą „nedraugiškoms valstybėms“, įskaitant visas Europos Sąjungos (ES) nares, nuo šiol priims tik rubliais.

Tai jis pareiškė per televizijos transliuotą vyriausybės susitikimą ir nurodė įgyvendinti pokyčius per savaitę.

14:41 Rusijos kariai po tarnybos Ukrainoje gaus veteranų lengvatas

Rusijos kariai, kovojantys Ukrainoje, bus pavadinti veteranais, valstybė suteiks jiems ypatingų privilegijų pagal įstatymą, kurį trečiadienį priėmė parlamentas Maskvoje.

Pagal įstatymą, kurį Dūmoje pasiūlė prezidento Vladimiro Putino partija „Vieningoji Rusija“, Ukrainoje tarnaujantys asmenys turėtų teisę į mėnesio išmokas, mokesčių lengvatas, geresnę sveikatos priežiūrą ir nemokamą arba pigesnį viešąjį transportą.

Tam apmokėti vien šiems metams skirta daugiau nei 5 milijardai rublių (apie 50 mln. JAV dolerių). Beveik keturias savaites besitęsiantį karą Ukrainoje Rusija vadina „specialiąja karine operacija“.

14:27 Maskva pranešė, kad dukart apsikeitė su Ukraina belaisviais

Rusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pranešė, kad praėjusį mėnesį prasidėjus kariniams veiksmams Ukrainoje įvyko du apsikeitimai belaisviais.

„Rusijos gynybos ministerija kasdien organizuoja humanitarinius koridorius ir civilių gyventojų evakuaciją iš gyvenamųjų rajonų", - savo tinklalapyje nurodė užsienio reikalų ministerija. „Be to, tarp Rusijos ir Ukrainos įvyko du apsikeitimai belaisviais", - pridūrė ji, nepateikdama detalių apie apsikeitimo datas ar skaičių.

Pirmadienį Rusijos žmogaus teisių ombudsmenė Tatjana Moskalkova pareiškė, kad devyni rusai belaisviai buvo iškeisti į Melitopolio - miesto pietryčių Ukrainoje, kurį užėmė Rusijos kariuomenė, merą.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas trečiadienį atsisakė komentuoti šią temą.

Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščiuk trečiadienį patvirtino Melitopolio mainus, tačiau neigė, kad būtų buvę kitų. "Jau buvo informacijos apie apsikeitimą Melitopolio meru. Kitų mainų nebuvo", - sakė ji.

14:24 Rusija teigia, kad be jos naftos ir dujų pasaulio rinkų laukia kolapsas

Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas trečiadienį perspėjo, kad įvedus rusiškos naftos ir dujų importo draudimą pasaulio energetikos rinkų lauks kolapsas.

„Visiškai akivaizdu, kad, įvedus sankcijas, be rusiškų angliavandenilių įvyks naftos ir dujų rinkų kolapsas, - Rusijos naujienų agentūros cituoja A. Novako komentarus, kuriuos jis išsakė šalies žemuosiuose parlamento rūmuose. - Energijos kainų augimas gali tapti nenuspėjamas."

Pasak jo, šiuo metu su „kainų kilimu ir energetikos išteklių stygiumi" susidurianti Europos Sąjunga (ES) sustabdė „Nord Stream 2" dujotiekį, nes tai daryti spaudė JAV. „Dėl to per pastaruosius metus Europoje elektros kaina išaugo dešimt kartų, o dujų kaina - penkis kartus", - kalbėjo A. Novakas. Jis pridūrė, kad dujų kaina keliskart buvo pasiekusi 4 000 JAV dolerių už 1 000 kubinių metrų ribą, o tai esą „dar ne pabaiga".

Praėjusią žiemą Europoje smarkiai išaugo dujų kainos ir kritikai dėl to kaltino Maskvą, kad ši tyčia sukėlė dujų stygių, siekdama paspartinti „Nord Stream 2" eksploatacijos pradžią. Tačiau vėliau Vokietija, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, sustabdė šį projektą.

A. Novakas pavadino tai „visišku absurdu" ir pareiškė, esą vartotojams Europoje teks susidurti su dar intensyvesniu kainų augimu. „Noriu pabrėžti, kad tai lėmė visiškas Europoje sprendimus priimančių asmenų nekompetentingumas dėl neapgalvotos politikos ir strateginio planavimo stokos", - pareiškė vicepremjeras.

13:50 Ukraina: derybose su Rusija esama „didelių sunkumų"

Ukraina trečiadienį teigė, kad derybose su Rusija dėl jau beveik mėnesį trunkančio karo nutraukimo esama „didelių sunkumų".

„Derybos tęsiasi nuotoliniu būdu. Jose esama didelių sunkumų, nes ukrainiečių pusė laikosi aiškių ir principais grįstų pozicijų", - žurnalistams atsiųstuose rašytiniuose komentaruose teigė Ukrainos vyriausiasis derybininkas Mychailo Podoliakas.

Tai jis pareiškė po to, kai Maskva apkaltino Kijevą, kad šis pakeitė savo poziciją derybose, o Jungtines Valstijas - siekiu, jog Rusija ir Ukraina „kuo ilgiau išlaikytų kovinių veiksmų būseną".

Derybose tarp abiejų pusių proveržio iki šiol nepasiekta, nepaisant ankstesnių vilčių, kad netrukus gali būti pasirašytas koks nors dokumentas.

13:11 Lenkija išsiuntė 45 Rusijos diplomatus, įtariamus šnipinėjimu

Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis trečiadienį pranešė, kad jo šalis „išsiuntė 45 Rusijos šnipus, apsimetinėjusius diplomatais".

„Ardome Rusijos specialiųjų tarnybų tinklą mūsų šalyje", - tviteryje parašė M. Kaminskis.

12:22 Rusija prisipažino, kad Mariupolis jai reikalingas sujungti Krymą su Donbasu

Rusija neįprastai aiškiai pasisakė, kodėl vienas pagrindinių jos karo tikslų yra užimti Ukrainos Mariupolio uostamiestį.

Užėmus Mariupolį būtų sukurta saugi sausumos jungtis su aneksuotu Juodosios jūros Krymo pusiasaliu, sakė prezidento Vladimiro Putino pasiuntinio Pietų Rusijos federalinėje apygardoje pavaduotojas Kirilas Stepanovas.

Kai tik Rusijos kariuomenė kontroliuos kelią M14, Krymas bus patikimai sujungtas su rytiniais Donecko ir Luhansko regionais transporto koridoriumi, trečiadienį valstybinei naujienų agentūrai „Ria Novosti" sakė K. Stepanovas.

Didžiąją dalį Donecko ir Luhansko kontroliuoja Rusijos remiami separatistai, kurie per karą su Ukraina išplėtė savo kontroliuojamą teritoriją.

M14 greitkelis driekiasi nuo Odesos pietvakarių Ukrainoje iki Mariupolio, o iš ten - per Rusijos sieną iki Rostovo prie Dono miesto.

Po 2014 metais Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos Ukraina uždarė geležinkelio linijas į pusiasalį.

K. Stepanovas sakė, kad netrukus vėl bus atidarytas ruožas į Odesą.

12:13 Maskva: JAV siekia vilkinti karą Ukrainoje

Rusija apkaltino Jungtines Valstijas dėl savo interesų vilkinant karą Ukrainoje. „Jie svarsto toliau pumpuoti ginklus į Ukrainą, - trečiadienį kalboje Maskvos studentams sakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kurį cituoja agentūra „Interfax". - Atrodo, jog jie nori kiek įmanoma ilgiau išlaikyti mus kovinių veiksmų būsenoje".

Dėl to esą lėtai vyksta ir Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybos. „Derybos sunkios, nes ukrainiečiai (...) nuolat keičia savo poziciją ir atmeta savo pačių pasiūlymus, - aiškino S. Lavrovas. - Sunku atsikratyti įspūdžio, kad juos už rankos laiko jų kolegos amerikiečiai, kurie (...) tiesiog mano, jog jiems bus nenaudinga, jei šis procesas greitai baigsis".

Rusija kaimyninę Ukrainą užpuolė vasario 24 dieną. Netrukus prasidėjo pirmosios derybos tarp abiejų pusių, kurios pastaruoju metu vyksta virtualiai.

11:14 Lenkija jau suskaičiavo 2,17 mln. pabėgėlių iš Ukrainos

Nuo karo Ukrainoje pradžios į Lenkiją iš kaimyninės šalies jau atvyko daugiau kaip 2,17 mln. pabėgėlių, trečiadienį tviteryje pranešė pasienio apsauga.

Vien tik antradienį suskaičiuota 31 000 karo pabėgėlių. Tai yra maždaug 3 proc. padidėjimas, lyginant su ankstesne diena. Iš Lenkijos į Ukrainą nuo karo pradžios vasario 24 dieną įvažiavo apie 285 000 žmonių.

Šiuo metu nėra oficialių duomenų, kiek karo pabėgėlių liko Lenkijoje ir kiek jau išvyko į kitas ES šalis. Ukrainoje iki Rusijos invazijos gyveno daugiau kaip 44 mln. žmonių. Lenkiją ir Ukrainą jungia daugiau kaip 500 km ilgio bendra siena.

10:48 O. Scholzas: V. Putino puolimas Ukrainoje „įstrigo"

Rusijos prezidento Vladimiro Putino invazija į Ukrainą įstrigo, nepaisant to, kad jo kariuomenė kasdien rengia atakas, trečiadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, tvirtindamas, kad Kijevas gali „tikėtis mūsų pagalbos".

„Putino puolimas įstrigo, nepaisant visos destrukcijos, kurią jis atneša diena po dienos", - sakė O. Scholzas ir pridūrė, kad Rusijos lyderis „turi išgirsti tiesą", jog karas naikina ne tik Ukrainą, „bet ir Rusijos ateitį".

10:32 Trečiadienį Ukrainoje atidaromi devyni humanitariniai koridoriai

Trečiadienį Ukrainoje planuojama atidaryti devynis humanitarinius koridorius, šalies vicepremjerę Iryną Vereščiuk cituoja „Sky News".

I. Vereščiuk pridūrė, kad nepavyko susitarti su Rusija dėl saugaus koridoriaus iš Mariupolio širdies. Tačiau vietos gyventojams nurodoma evakuotis per kaimyninį Berdianską, kur jų lauks tolesnei kelionei skirtas transportas.

Antradienį iš šio apsiausto miesto išvyko 4 367 žmonės, jie išgabenti į Zaporožę - čia įsikūrusi didžiausia Europoje atominė elektrinė.

10:07 V. Klyčko: pažadu, rusų pajėgos neįžengs į Kijevą

„Blogiausiu atveju žūsime, tačiau niekuomet nepasiduosime". Tai antradienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Europos Tarybą Strasbūre pareiškė Kijevo meras Vitalijus Klyčko. „Kaip Kijevo meras pažadu jums viena: rusai niekada neįžengs į Kijevą", - sakė jis.

„Mes sutvirtinome kiekvieną pastatą, kiekvieną gatvę, kiekvieną miesto kampą. Mes kovosime, kad apgintume savo miestą ir savo ateitį, - kalbėjo V. Klyčko. - Mes nesiklaupsime".

V. Klyčko paragino Europos šalis „ekonominėmis, politinėmis ir karinėmis priemonėmis" paremti jo šalį kovoje su Rusijos invazija. „Mums reikia ginklų, mes kovojame su viena galingiausių planetos kariuomenių", - akcentavo Ukrainos sostinės meras.

10:01 Rusijos kariai apšaudė du Kijevo rajonus

Rusijos kariai apšaudė Ukrainos sostinės Kijevo Sviatošinskio ir Ševčenkovskio rajonus ir juose apgadino prekybos centrą, privačius namus ir daugiaaukštį pastatą.

Tai praneša portalas „Ukrinform", remdamasis socialiniame tinkle „Telegram" paskelbtu miesto administracijos pranešimu.

Sužeisti keturi žmonės.

09:37 Luhansko srityje susitarta dėl paliaubų

Prorusiškų separatistų kontroliuojamoje Ukrainos Luhansko srityje susitarta dėl paliaubų, remdamasis jos gubernatoriumi, praneša portalas „Sky News".

Jų tikslas - padėti civiliams gyventojams evakuotis.

08:17 JAV teigia neketinančios uždaryti savo ambasados Maskvoje

Dėl Ukrainos karo smarkiai išaugus įtampai su Rusija, JAV pabrėžia diplomatinių santykių svarbą. „Noriu tiesiogiai pasakyti, kad Jungtinės Valstijos neketina uždaryti ambasados Maskvoje, - opoziciniam Rusijos laikraščiui „Novaja Gazeta" antradienį sakė JAV ambasadorius Maskvoje Johnas Sullivanas. - Ir prezidentas J. Bidenas neketina atšaukti manęs, kaip ambasadoriaus".

Kartu J. Sullivanas pridūrė: „Nepaisant to, matome ženklų iš Rusijos vadovybės pusės, kurie rodo, kad diplomatiniai santykiai gali būti nutraukti. (...) Tai nebuvo pasakyta aiškiai, tačiau skambėjo kaip grasinimas".

Užsienio reikalų ministerija Maskvoje šią savaitę pareiškė, kad Rusijos ir JAV santykiai atsidūrė „ties žlugimo riba". J. Sullivanui buvo įteikta protesto nota. Tai padaryta po to, kai J. Bidenas dėl Ukrainos karo pavadino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „karo nusikaltėliu", o vėliau dar ir „kraugerišku diktatoriumi".

07:55 V. Zelenskis pakvietė popiežių atvykti į Ukrainą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakvietė popiežių Pranciškų atvykti į Ukrainą. Tai jis pareiškė naktį į trečiadienį paskelbtame vaizdo kreipimesi, kuriame, be kita ko, papasakojo apie savo antradienį vykusį pokalbį telefonu su pontifiku. „Aš kalbėjau su popiežiumi apie taikos Ukrainai paieškas, apie okupantų žiaurumus ir humanitarinius koridorius apsiaustiems miestams", - sakė V. Zelenskis.

Jis teigė pakvietęs popiežių atvykti į Ukrainą. „Manau, kad mes galime suorganizuoti šį svarbų vizitą, kuris visiems mums būtų vienodai naudingas", - pridūrė prezidentas.

Prieš tai jau Kijevo meras Vitalijus Klyčko kvietė Katalikų bažnyčios vadovą atvykti į Ukrainą. Kovo 8 dienos laiške jis pareiškė viltį, kad pasaulio religijų lyderių vizitas Kijeve „padės išgelbėti žmonių gyvybes ir nuties kelią taikai mūsų mieste, mūsų šalyje ir už jos ribų".

07:28 Kijevas: tikimybė, kad Baltarusija įsitrauks į karą, siekia „15-20 proc."

Ukrainos vadovybė šiuo metu mažai tikėtinu laiko baltarusių karių įsitraukimą į karą Ukrainoje. Tikimybė, kad Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka priims sprendimą dalyvauti kare Rusijos pusėje, yra „15-20 proc.", antradienio vakarą sakė Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius, kurį cituoja agentūra „Unian".

A. Lukašenka yra artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas. Nors rusų kariai naudojasi Baltarusijos teritorija kaip tramplinu veržtis į Ukrainą, baltarusių pajėgos, nepaisant pakartotinio Maskvos spaudimo, aktyviai kare nedalyvauja.

Ukrainos duomenimis, apie 60 proc. baltarusių karių atmeta dalyvavimą kare kaimyninėje šalyje. „Tačiau jei jiems būtų duotas įsakymas, jie peržengtų sieną, dalis jų net kovotų, - kalbėjo O. Arestovičius. - Bet aš manau, kad ta dalis, kuri kovos, net negaus progos įgyti karinės patirties".

06:50 Taikos derybos su Rusija - labai sunkios, sako V. Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksti trečiadienį paskelbtame vaizdo pranešime taikos derybas su Rusija apibūdino kaip „labai sunkias".

„Jos labai sunkios, kartais skandalingos, bet žingsnis po žingsnio judame į priekį", - sakė V. Zelenskis, pridurdamas, kad Ukrainos atstovai derasi kiekvieną dieną.

„Dirbsime, kovosime kiek įmanoma daugiau. Iki galo. Drąsiai ir atvirai. Derybininkai dirba nenuilstamai. Pailsėsime, kai laimėsime", - pridūrė jis.

V. Zelenskis padėkojo tarptautinei bendruomenei už paramą jo šaliai.

Jis sakė tikintis, kad šią savaitę planuojami trys Didžiojo septyneto, NATO ir ES aukščiausiojo lygio susitikimai suteiks papildomos paramos, ir pridūrė, kad laukia naujų sankcijų Rusijai ir naujos pagalbos Ukrainai.

Antradienį ir Ukraina, ir Rusija skelbė apie sėkmę mūšio lauke, praėjus beveik mėnesiui po to, kai Maskva įsiveržė į kaimyninę šalį ir sukėlė karą, kuris jau pareikalavo tūkstančių gyvybių ir privertė milijonus žmonių trauktis ieškant saugumo kitur.

06:40 V. Zelenskis: Mariupolio griuvėsiuose vis dar įstrigę 100 tūkst. žmonių

Ukrainos Mariupolio miesto griuvėsiuose įstrigę beveik 100 tūkst. žmonių, kuriems gresia badas, troškulys ir nesiliaujantis Rusijos bombardavimas, pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, o Jungtinė Tautos sugriežtino reikalavimus Maskvai nutraukti „absurdišką" ir „neįmanomą laimėti" karą.

Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos „Human Rights Watch" duomenimis, dešimtys tūkstančių gyventojų jau pabėgo iš apgulto pietinio uostamiesčio, pateikdami sukrečiančius liudijimus apie „stingdantį pragaro peizažą, nusėtą lavonais ir pastatų griuvėsiais".

Antradienį savo naujausiame vaizdo kreipimesi V. Zelenskis sakė, kad vien per pastarąją parą pabėgo daugiau kaip 7 000 žmonių, tačiau viena grupė, keliaujanti sutartu humanitariniu koridoriumi į vakarus nuo miesto, buvo „tiesiog pagrobta okupantų".

Jis įspėjo, kad dar daug tūkstančių žmonių negali išvykti, humanitarinei situacijai vis labiau blogėjant.

Privačios bendrovės „Maxar" paskelbtose Mariupolio palydovinėse nuotraukose matyti išdegintas kraštovaizdis, keli pastatai liepsnoja, o iš miesto rūksta dūmai.

Pentagonas teigė, kad Rusija dabar Mariupolį bombarduoja artilerija, tolimojo nuotolio raketomis ir iš šalia esančioje Azovo jūroje dislokuotų karinių laivų.

Vietos ukrainiečių pajėgos taip pat praneša apie „smarkius" sausumos mūšius su rusų „pėstininkais, kurie šturmuoja miestą" po to, kai pirmadienį ukrainiečiai atmetė ultimatumą pasiduoti.

JT pagalbos agentūros mano, kad mieste nukentėjo apie 20 tūkst. civilių, galbūt 3 000 žmonių žuvo, tačiau pabrėžia, kad „tikrasis skaičius lieka nežinomas".

Buvęs Mariupolio meras Sergijus Taruta prisiekė, kad miestas niekada neatleis Rusijai už apgultį.

„Niekada nebus pakankamai pykčio. Niekada nebus pakankamai keršto. Niekada nebus pakankamai atpildo, - sakė jis „Facebook" žinutėje. - Dėl visų atimtų gyvybių, sulaužytų likimų, visų nužudytų vaikų, ašarų ir kančių nė vienas okupantas niekada negalės ramiai gyventi".

Beveik mėnesį trunkanti Mariupolio apgultis sulaukia vis griežtesnio tarptautinio pasmerkimo.

JT vadovas Antonio Guterresas antradienį paragino Rusiją nutraukti „absurdišką karą".

„Net jei Mariupolis kris, Ukraina negali būti užkariauta miestas po miesto, gatvė po gatvės, namas po namo, - sakė jis. - Šio karo neįmanoma laimėti. Anksčiau ar vėliau jis turės persikelti iš mūšio lauko prie taikos derybų stalo. Tai neišvengiama".

Mariupolis yra pagrindinis prezidento Vladimiro Putino karo taikinys, nes per jį eina galima sausumos jungtis tarp Rusijos pajėgų Kryme pietvakariuose ir Rusijos kontroliuojamos teritorijos šiaurėje bei rytuose.

2022-03-22 ĮVYKIAI

21:39 Kremlius: Rusija panaudotų branduolinius ginklus tik tada, jeigu jai iškiltų „egzistencinė grėsmė“

Rusija panaudotų branduolinius ginklus Ukrainos konflikto kontekste tik tuomet, jei jai iškiltų „egzistencinė grėsmė“, antradienį "CNN International" sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

"Mes turime vidaus saugumo koncepciją, ir ji yra vieša. Galite perskaityti apie visas priežastis panaudoti branduolinius ginklus, - sakė D. Peskovas. - Taigi, jei tai yra egzistencinė grėsmė mūsų šaliai, tuomet juos galima panaudoti pagal mūsų koncepciją“.

D. Peskovo komentaras buvo paskelbtas, kai per interviu pašnekovė Christiane Amanpour pastūmėjo jį paaiškinti, ar jis „įsitikinęs ir yra tikras", kad V. Putinas nepasinaudos branduoline galimybe Ukrainos kontekste.

20:55 Baltieji rūmai: ketvirtadienį Vakarai paskelbs Rusijai naujas sankcijas

Ketvirtadienį, kai prezidentas Joe Bidenas Briuselyje susitiks su Europos sąjungininkėmis, bus paskelbta daugiau sankcijų Rusijai ir sugriežtintos priemonės, kurių jau imtasi, pranešė aukštas JAV pareigūnas.

„Kitas sankcijų paketas“ bus „paskelbtas kartu su mūsų sąjungininkėmis ketvirtadienį“, antradienį žurnalistams sakė patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.

Jis sakė, kad „dėmesys bus skiriamas ne tik naujų sankcijų įvedimui, bet ir bendroms pastangoms garantuojant, kad būtų užkirstas kelias sankcijų vengimui“.

20:44 Baltieji rūmai: JAV neturi įrodymų, kad Kinija siųstų ginklus Rusijai

Jungtinės Valstijos neturi įrodymų, kad Kinija pastarosiomis dienomis būtų siuntusi ginklų savo sąjungininkei Rusijai, antradienį sakė aukštas JAV pareigūnas.

„Galiu jums pasakyti, kad mes nematome (...) Kinijos karinės įrangos tiekimo Rusijai. Tačiau, žinoma, mes tai atidžiai stebime“, – sakė patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.

19:10 Rusija iškėlė baudžiamąją bylą žurnalistui dėl „melagingos“ informacijos apie Rusijos armiją

Rusijos tyrimų komitetas antradienį pranešė iškėlęs baudžiamąją bylą populiariam žurnalistui dėl „melagingos“ informacijos apie Rusijos armiją Ukrainoje platinimo.

„Rusijos tyrimų komiteto Pagrindinis tyrimų departamentas iškėlė baudžiamąją bylą žurnalistui Aleksandrui Nevzorovui, – sakoma komiteto pranešime. – Nevzorovas paskelbė tyčia melagingą informaciją apie tyčinį Rusijos ginkluotųjų pajėgų gimdymo namų Mariupolio mieste apšaudymą“.

18:25 „Galingos bombos“ sudrebino apgultą Mariupolį, iš naujo mėginant gelbėti žmones

Dvi „supergalingos bombos“ antradienį sudrebino Mariupolį, Ukrainos valdžiai iš naujo bandant gelbėti civilius iš apgulto uostamiesčio, patiriančio negailestingą apšaudymą nuo Rusijos invazijos pradžios beveik prieš mėnesį.

Daugiau nei 200 tūkst. žmonių yra įstrigę strategiškai svarbiame mieste, kurį tie, kuriems pavyko pabėgti, apibūdina kaip „stingdantį pragaro peizažą, nusėtą lavonų ir sugriautų pastatų“, sakė „Human Rights Watch“, remdamasi vietos pareigūno pateiktais duomenimis. „Žinome, kad visiems vietos neužteks“ antradienį, bet „bandysime vykdyti evakuacijas tol, kol ištrauksime visus Mariupolio gyventojus“, – vaizdo kreipimesi pažadėjo vicepremjerė Iryna Vereščiuk.

Dvi „supergalingos bombos“ rėžėsi į miestą net vykstant gelbėjimo darbams, pranešė Mariupolio vietos valdžios institucijos, nepateikusios duomenų apie aukas. „Akivaizdu, kad okupantai nesidomi Mariupolio miestu, jie nori sulyginti jį su žeme, paversti pelenais“, – sakė valdžia.

Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis kreipėsi pagalbos į popiežių Pranciškų, ragindamas pontifiką tarpininkauti konflikte ir padėti užbaigti „žmonių kančias“. V. Zelenskis anksčiau sakė, kad visi klausimai bus svarstomi, jei Rusijos Vladimiras Putinas sutiks tiesiogiai pradėti derybas dėl karo užbaigimo, įskaitant ginčijamus rytinius Donbaso regionus ir aneksuotą Krymo pusiasalį. Tačiau jis perspėjo, kad jo šalis bus „sunaikinta“, kol nepasiduos.

Savo ruožtu Kremlius pareiškė, kad norėtų, jog derybos su Kyjivu būtų „aktyvesnės ir labiau iš esmės“. Rusijos pozicija buvo „gerai žinoma Ukrainos pusei“, nes Maskva perdavė savo reikalavimus raštu „prieš daug dienų“, sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad „mes norėtume išsamesnio ir greitesnio atsakymo“. Šiuo metu abi šalys veda derybas nuotoliniu būdu po kelių Baltarusijos ir Ukrainos pasienyje susitikusių delegacijų pokalbių, bet pažanga nedidelė.

Rusijos karinei kampanijai, regis, stringant, vis labiau baiminamasi, kad V. Putinas gali griebtis dar drastiškesnių priemonių, kad pakeistų karo eigą. JAV prezidentas Joe Bidenas perspėjo, kad V. Putinas svarsto galimybę panaudoti cheminius ir biologinius ginklus Ukrainoje, jis apibūdino Maskvos taktiką kaip vis „žiauresnę“.

Ketvirtadienį J. Bidenas vyksta į Briuselį, kur vyks NATO, Europos Sąjungos ir Didžiojo septyneto (G7) lyderių susitikimai, o vėliau keliaus į Lenkiją, priėmusią didžiąją dalį iš daugiau nei 3,5 mln. nuo karo pabėgusių ukrainiečių.

17:58 Beveik 200 tūkst. Ukrainos pabėgėlių traukiniais išvyko iš Lenkijos

Iš dviejų milijonų pabėgėlių, kurie po Rusijos invazijos pabėgo iš Ukrainos į Lenkiją, beveik 200 tūkst. nuo tada traukiniais išvyko į užsienį, antradienį pranešė Lenkijos geležinkelių operatorė.

„Beveik 400 reguliarių traukinių pervežė daugiau nei 140 tūkst. žmonių, dar 45 tūkst. žmonių pasinaudojo 113 papildomų traukinių“, – naujienų agentūrai AFP sakė PLK operatorės atstovas Miroslawas Siemieniecas. Dauguma išvyko į Berlyną, bet kai kurie keliavo ir į Prahą bei Vieną.

Pabėgėliai galėjo važiuoti be bilieto, nes visi Lenkijos traukiniai – tiek regioniniai, tiek tarptautiniai – šiuo metu yra nemokami tiems, kurie pabėgo nuo karo.

Kiti išvyko iš Lenkijos į kitas šalis automobiliu ar lėktuvu, tačiau bendrų duomenų nėra, nes tai susiję su kelionėmis bevizėje Šengeno zonoje. Lenkijos pasienio tarnybos duomenimis, praėjusio mėnesio pabaigoje prasidėjus karui, iš Ukrainos į Lenkiją atvyko daugiau nei 2,1 mln. žmonių.

Kiti, pirmiausia kirtę Moldovos arba Rumunijos sieną, liko Lenkijoje, kurioje dar iki karo buvo apie 1,5 mln. ukrainiečių.

Sienos apsaugos tarnyba pridūrė, kad nuo karo pradžios iš Lenkijos į Ukrainą išvyko maždaug 274 tūkst. žmonių.

17:49 Ukrainiečiai tapo antrąja pagal dydį diaspora Portugalijoje

Ukrainiečiai tapo antrąja pagal dydį diaspora Portugalijoje, kai Rusija pradėjo agresiją prieš Ukrainą. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra LUSA.

Pasak jos, Užsieniečių reikalų tarnybos duomenys rodo, kad nuo vasario 24 d. laikinos apsaugos Portugalijoje paprašė apie 18,4 tūkst. ukrainiečių. Prieš Rusijos sukeltą karą šalyje jau gyveno 27,2 tūkst. Ukrainos piliečių.

Kaip patikslino tarnyba, didžiausią diasporą Portugalijoje sudaro atvykėliai iš Brazilijos (209 tūkst.), o trečiojoje vietoje – Didžiosios Britanijos piliečiai (42,3 tūkst.).

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

17:08 JT vadovas vadina Rusijos ir Ukrainos karą „neįmanomu laimėti“

Jungtinių Tautų (JT) vadovas Antonio Guterresas antradienį pareiškė, kad Rusijai laikas baigti savo „absurdišką karą“ Ukrainoje. Jis sakė, kad šio karo „neįmanoma laimėti“.

Generalinis sekretorius pasaulio organizacijos būstinėje Niujorke žurnalistams sakė, kad karas „eina į niekur, sparčiai“. „Daugiau nei dvi savaites Mariupolis yra apsuptas Rusijos kariuomenės ir negailestingai bombarduojamas, apšaudomas ir puolamas. Dėl ko? – klausė jis. – Net jei Mariupolis kris, Ukrainos negalima užkariauti miestas po miesto, gatvė po gatvės, namas po namo“.

A.Guterresas pridūrė, kad tolesnių kovų „vienintelis rezultatas“ yra „daugiau kančių, daugiau sunaikinimo ir daugiau siaubo, kiek tik akys užmato“.

Maskvos ir Kijevo derybininkai tęsia pokalbius, kuriais siekiama užbaigti beveik keturias savaites trunkančias įnirtingas kovas, tačiau kol kas nepranešė apie jokią pažangą. Vis dėlto A. Guterresas sakė manąs, kad diplomatinės derybos, kuriomis siekiama sustabdyti kovas, juda į priekį. „Ant stalo padėta pakankamai, kad būtų galima dabar nutraukti karo veiksmus ir rimtai derėtis. Šio karo neįmanoma laimėti. Anksčiau ar vėliau jis turės persikelti iš mūšio lauko ant taikos stalo. Tai neišvengiama“, – pridūrė jis.

JT Generalinė Asamblėja trečiadienį turi vėl sušaukti ypatingą nepaprastąją sesiją dėl Ukrainos ir šią savaitę surengti balsavimą dėl neįpareigojančios Prancūzijos ir Meksikos rezoliucijos, smerkiančios Rusijos invaziją. Anksčiau šį mėnesį 141 iš 193 Jungtinių Tautų valstybių narių palaikė panašią rezoliuciją. Balsavimas parodys, ar Rusija prarado ar įgijo palaikymo savo veiksmams nuo praėjusio balsavimo kovo 2 dieną.

Pietų Afrikos Respublika, praėjusį kartą susilaikiusi, išplatino konkuruojančios rezoliucijos projektą, kuriame raginama nutraukti karo veiksmus, bet Rusija neminima kaip agresorė.

16:56: Rusijos pajėgų Ukrainoje sulaikyti izraeliečiai paleisti

Trys izraeliečiai, kuriuos Ukrainoje sulaikė Rusijos kariuomenė, buvo paleisti, antradienį pranešė Ukrainos žurnalistų sąjungos vadovas.

Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščiuk pirmadienį pareiškė, kad Mychailo Kumokas, jo žmona ir dukra – visi Izraelio piliečiai – buvo pagrobti Rusijos kareivių Pietryčių Melitopolio mieste, kuris šiuo metu yra užimtas Rusijos pajėgų. „Okupantai pagaliau paleido Mychailo Kumoko šeimą“, – savo feisbuko paskyroje parašė Sergejus Tomilenka. Jis nurodė, kad jie buvo po kelių valandų paleisti pirmadienį juos apklausus ir konfiskavus jų telefonus.

Sakoma, kad M. Kumokas yra vietos laikraščio „Melitopolskie Vedomosti“ leidėjas. Trys laikraščio žurnalistai pirmadienį taip pat buvo trumpam sulaikyti, o vėliau paleisti, sakė S. Tomilenka. „Ukrainos nacionalinė žurnalistų sąjunga smerkia žurnalistų ir Melitopolio, Berdiansko ir Chersono gyventojų bauginimą ir jiems daromą spaudimą“, – parašė jis.

Kovo 11 dieną Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas buvo pagrobtas Rusijos pajėgų ir po kelių dienų paleistas.

15:44 Pentagonas: yra ženklų, kad Ukrainos pajėgos „veja“ rusus

Ukraina, nepaisant to, kad yra Rusijos smarkiai bombarduojama jau daugiau nei tris savaites, kai kuriose srityse pradėjo keisti mūšio lauko pagreitį, atkovodama teritorijas nuo įsiveržusių pajėgų, antradienį sakė Pentagono atstovas.

Nuo vasario 24 d., kai Maskva pasiuntė dešimtis tūkstančių karių į savo Rytų Europos kaimynę, Maskvos atakos nuniokojo kelis Ukrainos miestus, civilių aukų daugėja, daugiau nei dešimt milijonų žmonių pabėgo iš savo namų. Daugelis analitikų vis dar nemato aiškaus kelio iš konflikto.

Nepaisant to, Ukrainos pasipriešinimas, remiamas Vakarų karinės pagalbos, buvo netikėtai nuožmus ir dabar ukrainiečiai „kai kuriose vietose ir kai kada pereina į puolimą“, CNN sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby. „Jie puola rusus ir stumia juos iš vietų, kuriose rusai jau buvo, – sakė jis, ypač Mykolajive, pietuose. – Dabar stebime, kad pastarosiomis dienomis to padaugėjo“.

J. Kirby sakė negalįs patvirtinti Ukrainos pareigūnų pranešimų, kad jie atkovojo mažiausiai vieną miestą ir artimiausiomis dienomis tikisi užimti dar daugiau. Tačiau tai „atitinka tą kovos pobūdį ir tuos pajėgumus, kuriuos matome ukrainiečius naudojant“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie rusus jis pakartojo Vakarų analitikus, kurie teigia, kad įsiveržusios pajėgos įstrigo. „Jiems baigiasi degalai. Jiems trūksta maisto. Jų operacijos nėra integruotos tokiu būdu, kaip manytume turėtų būti šiuolaikinėje kariuomenėje“, – sakė J. Kirby. Jis paminėjo oro ir sausumos pajėgų komunikacijos problemas ir tai, kaip kai kuriais atvejais rusams teko griebtis mobiliųjų telefonų. Rusai yra „nusivylę“ ir „įstrigę“, sakė jis, rusams nepavyko perimti gyventojų centrų, išskyrus dvi teritorijas aplink Chersoną ir Melitopolį pietuose. „Jie sulėtėjo. Ir iš dalies (...) dėl jų pačių neveiklumo“.

15:27 Į Estiją atvyko daugiau kaip 21 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios Estija priėmė daugiau kaip 21 tūkst. pabėgėlių iš šios šalies. Tai antradienį pranešė Estijos policijos ir sienos apsaugos departamentas.

„Nuo vasario 27 d. iki kovo 21 d. Estija priėmė 21 640 pabėgėlių ukrainiečių“, - sakoma pranešime.

Estijos valdžia gavo 4 734 Ukrainos piliečių prašymus suteikti laikiną apsaugą. Pabėgėlių priėmimo centruose yra 6 011 ukrainiečių, tarp jų – 2 139 vaikai.

Latvija priėmė apie 10 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos, Lietuva  - apie 27 tūkst.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

15:20 Izraelis Ukrainos vakaruose atidarė karo lauko ligoninę

Izraelis Mostyskos mieste Ukrainos vakaruose atidarė karo lauko ligoninę su 66 lovomis. Joje dirbs 65 gydytojai ir slaugytojai iš Izraelio ir vienu metu bus galima rūpintis iki 150 pacientų, pranešė prie Tel Avivo įsikūrusi „Shiba“ ligoninė.

Izraelis tradiciškai palaiko gerus santykius tiek su Rusija, tiek su Ukraina, tačiau šalis pastaruoju metu sulaukė Kyjivo kritikos, kad nesiunčia karinės įrangos.

„Shining Star“ (liet. Spindinti žvaigždė) pavadinta ligoninė skirta padėti pabėgėliams prie Lenkijos sienos. Pasak ligoninės vadovo Joelio Haro-Eveno, daugelis personalo turi ukrainietiškų šaknų.

Šaltinių teigimu, į Ukrainą taip pat atvyko dar viena karo lauko ligoninė. Ją parūpino Estija ir Vokietija.

14:05 PSO: Ukrainoje jau surengtos 62 atakos prieš sveikatos priežiūros įstaigas

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje jau surengtos 62 atskiros atakos prieš sveikatos priežiūros įstaigas, praneša BBC.

Pasak PSO, šių atakų metu žuvo 15 žmonių, o dar 37 sužeisti.

Tuo metu PSO pareigūnai Lenkijoje teigia, kad vertinimai rodo, jog apie 0,5 mln. į šalį atvykusių ukrainiečių pabėgėlių kenčia nuo psichikos sveikatos problemų, kuriuos dažniausiai sukėlė patirta trauma. Be to, pasienyje dirbantys medikai praneša, kad atvyksta pervargusių ir dehidratavusių mamų ir vaikų, o daugelis vyresnio amžiaus žmonių atvyksta po kelių dienų kelionės be vaistų savo ligoms, kaip diabetas ir aukštas kraujospūdis, gydyti.

Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūra (UNCHR) skaičiuoja, kad iš Ukrainos iki šiol jau pasitraukė 3,557 mln. žmonių.

13:45 Kremlius teigia norįs „išsamesnių" derybų su Ukraina

Kremlius antradienį pareiškė norįs, kad šiuo metu su Kijevu vedamos derybos, kuriomis siekiama nutraukti Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje, būtų išsamesnės.

„Vyksta tam tikras procesas. Norėtume aktyvesnių ir išsamesnių (derybų)", - žurnalistams teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Pasak jo, Rusijos pozicija „ukrainiečių pusei yra puikiai žinoma", nes Maskva prieš kelias dienas įteikė savo rašytinius reikalavimus. „Norėtume, kad atsakas būtų išsamesnis ir greitesnis", - pridūrė jis.

Abi pusės šiuo metu veda derybas nuotoliniu būdu. Prieš tai abiejų šalių delegacijos kelis kartus gyvai susitiko prie Baltarusijos ir Ukrainos sienos. Kol kas pokalbiai davė mažai vaisių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį dar kartą pasiūlė susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Jis teigė, kad yra pasirengęs susitikti su V. Putinu „bet kokiu formatu" ir, be kita ko, kalbėtis net apie Rusijos aneksuoto Krymo ir Donbaso statusą.

13:00 Per Rusijos smūgius Ukrainos Avdijivkos mieste žuvo penki žmonės

Per Rusijos kariuomenės smūgius Avdijivkos mieste Ukrainos rytuose žuvo penki žmonės, antradienį pranešė Ukrainos parlamento įgaliotinė žmogaus teisių klausimu Liudmyla Denisova.

„Donecko srityje esanti Avdijivka buvo apšaudyta iš artilerijos ir lėktuvų, miestas buvo sulygintas su žeme. Žuvo penki civiliai ir dar 19 sužeista", - sakoma L. Denisovos pranešime ir priduriama, kad ataka įvyko vėlų pirmadienį.

Ukraina kaltina Rusijos karius, kad šie nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją beatodairiškai taikosi į sveikatos priežiūros įstaigas, gyvenamuosius rajonus ir bombų slėptuves. Rusija neigia, kad tyčia taikosi į civilius ir savo ruožtu kaltina ukrainiečių pajėgas, jog šie naudojasi civiliais kaip žmogiškuoju skydu.

Atskirame įraše „Telegram" tinkle L. Denisova nurodė, kad Charkovo srityje rusų tankas apšaudė automobilį, kuriuo važiavo keturių asmenų civilių šeima. Žuvo trys žmonės, tarp jų - vaikas.

12:45 Aukščiausioji Rada: netoli Černobylio elektrinės liepsnoja septyni gaisrai

Uždaroje zonoje aplink buvusią Černobylio atominę elektrinę, Ukrainos parlamento duomenimis, kilo keli gaisrai. Dega septyniose vietose, pranešė Aukščiausioji Rada, remdamasi Europos kosmoso agentūros „Esa" iš palydovų gautais duomenimis.

Iš viso liepsnoja daugiau kaip dviejų kvadratinių kilometrų plotas. Rusų daliniai prieš mėnesį į savo kontrolę perėmė jėgainės teritoriją. Čia 1986 metais įvyko didžiausia atominė katastrofa branduolinės energijos naudojimo civiliams tikslams istorijoje.

Gaisrus „tikriausiai sukėlė ginkluota Rusijos Federacijos agresija - t. y. jie kilo dėl apšaudymų ar padegimo", pareiškė Rada. To patikrinti neįmanoma. Tačiau ten jau ir praeityje vis kildavo miškų gaisrų.

Dideli gaisrai prie elektrinės siautėjo 2020 metų pavasarį. Tada institucijos kelis kartus tikino, kad radiacija besiribojančiuose gyvenamuosiuose regionuose nepadidėjusi ir kad pavojaus gyventojams nėra.

11:50 Planuojami trys evakuaciniai koridoriai žmonėms iš Mariupolio

Apsiaustame Ukrainos Mariupolio mieste, vyriausybės duomenimis, antradienį ketinama atidaryti tris evakuacijos koridorius. Tai „Telegram" kanale paskelbtame vaizdo įraše sakė vicepremjerė Iryna Vereščiuk. Žmonės iš aplinkinių Berdiansko, Jurjivkos ir Nikolskės vietovių bus vežami į Zaporožę.

Akivaizdu, kad nėra pakankamai vietų, sakė I. Vereščiuk. Todėl žmonės prašomi vykdyti institucijų nurodymus vietoje ir organizuotai eiti į autobusus. Vicepremjerė žadėjo, kad niekas nebus paliktas. Esą ir toliau kasdien bus vykdomos evakuacijos, kol iš miesto bus išvežti visi žmonės.

11:25 JT: dėl karo iš Ukrainos jau pabėgo daugiau kaip 3,5 mln. žmonių

Dėl Rusijos sukelto karo iš Ukrainos jau pabėgo daugiau kaip 3,5 mln. žmonių, remdamasis Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros (UNHCR) duomenimis, praneša portalas „Sky News".

Iš jų daugiau kaip 2 mln. pasitraukė į Lenkiją, o kiti išvyko į Vengriją, Rumuniją, Slovakiją, Moldovą ir kitas Europos šalis.

Skaičiuojama, kad nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną savo namus Ukrainoje jau paliko 10 mln. žmonių.

11:15 Ukrainoje nuo Rusijos tanko ugnies žuvo trys vienos šeimos nariai

Ukrainos Charkovo srityje Rusijos kariuomenės tankas užpuolė automobilį, kuriuo važiavo keturių asmenų šeima. Trys žmonės žuvo, tarp jų - 9-erių metų mergaitė. Tai praneša portalas „Ukrinform".

„Charkovo srityje Rusijos tankas apšaudė automobilį, kuriuo važiavo šeima su dviem vaikais. Šeimos nariai šaukė, kad yra civiliai, mojavo balta vėliava, tačiau bergždžiai. Žuvo tėvai ir 9-erių metų mergaitė, o 17-metis vaikinas sužeistas", - feisbuke pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra.

Antradienį taip pat pranešta, kad nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje jau žuvo 117 vaikų. Daugiausiai aukų užfiksuota Kijevo ir Charkovo srityse.

10:45 JT Generalinė Asamblėja trečiadienį posėdžiaus dėl karo Ukrainoje

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja (JTGA) trečiadienį surengs posėdį, kuriame bus siekiama susitarti dėl naujos rezoliucijos dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje.

Manoma, kad rezoliucijos projektui dėl humanitarinių karo padarinių turėtų būti pritarta. Pasak diplomatų, trečiadienį galimai bus surengtas 193 JTGA priklausančių šalių balsavimas. Tikslas - sulaukti mažiausiai 141 pritariamojo balso, kaip ir per ankstesnį balsavimą dėl dar vienos rezoliucijos, kurioje buvo pasmerktas Rusijos karas.

Rezoliucijos projekte, kurį matė naujienų agentūra dpa, be kita ko, reikalaujama, kad Rusija nedelsdama nutrauktų karo veiksmus Ukrainoje, ypač atakas prieš civilius ir civilinę infrastruktūrą. Joje Maskva taip pat raginama nedelsiant išvesti savo kariuomenę iš Ukrainos.

Pietų Afrikos Respublika (PAR) taip pat parengė konkuruojančios rezoliucijos projektą, kuriame Rusijos agresija neminima. Lieka neaišku, ar dėl šio teksto taip pat vyks balsavimas.

09:30 Ukrainos parlamentas: karo metu jau žuvo 117 vaikų

Nuo Rusijos sukelto karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 117 vaikų, ukrainiečių parlamentą cituoja portalas „Sky News".

Parlamento skaičiavimu, sužeisti dar 155 vaikai. Daugiausiai aukų užfiksuota Kijeve, Charkove ir Černihove.

Kiek anksčiau Jungtinės Tautos (JT) pranešė, kad per karą jau žuvo mažiausiai 925 civiliai, įskaitant 75 vaikus.

Tikrieji skaičiai gali būti gerokai didesni.

08:55 Ukraina: užminuota tūkstančiai kv.km teritorijos

Ukraina teigia, kad užminuota didelė dalis šalies teritorijos. „Kyiv Independent" rašo, kad, preliminariais vertinimais, užminuota 82 525 kvadratinių kilometrų teritorijos. Tai didesnis plotas nei Škotija.

Prieš kelias dienas Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis pareiškė, kad šaliai dar daug metų reikės užsiimti išminavimo darbais. Tam esą Ukrainos specialistų pajėgumų vargu ar pakaks.

Ukrainos SES mobiliojo gelbėjimo centro duomenimis, praėjusią savaitę Kijeve ir Kijevo regione neutralizuoti 65 sprogstamieji užtaisai.

07:55 V. Zelenskis vėl ragina V. Putiną susitikti ir derėtis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį vakare atnaujino pasiūlymą surengti tiesiogines taikos derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir pareiškė, kad ginčijamų teritorijų statusas gali būti svarstomas ir dėl jo būtų rengiamas referendumas.

V. Zelenskis vietos žiniasklaidai sakė, kad yra pasirengęs susitikti su V. Putinu „bet kokiu formatu", kad aptartų beveik mėnesį trunkančio karo, nuniokojusio kelis Ukrainos miestus, užbaigimą.

V. Zelenskis sakė, kad galima diskutuoti net dėl Rusijos okupuoto Krymo ir Rusijos remiamų valstybėlių Donbase statuso.

„Per pirmąjį susitikimą su Rusijos prezidentu esu pasirengęs iškelti šiuos klausimus, - sakė jis. - Nebus jokių raginimų ar istorinių kalbų. Visus klausimus su juo aptarsiu labai išsamiai", - sakė V. Zelenskis.

Rusija paskelbė, kad Krymas yra Rusijos dalis, ir pripažino Rytų Ukrainoje esančių pasiskelbusių Donecko liaudies respublikos ir Luhansko liaudies respublikos nepriklausomybę.

Visi trys regionai po Sovietų Sąjungos žlugimo priklausė Ukrainai ir yra dešimtmetį besitęsiančios krizės, kuri vasario 24 dieną peraugo į invaziją ir visavertį karą, centre.

„Jei turėsiu tokią galimybę, o Rusija turės noro, mes aptarsime visus klausimus", - sakė jis Ukrainos žurnalistams interviu, kurį paskelbė visuomeninis transliuotojas „Suspilne".

„Ar mes juos visus išspręstume? Ne. Bet yra tikimybė, kad iš dalies galėtume -- bent jau sustabdyti karą", - pridūrė jis.

Nors V. Zelenskis davė suprasti, kad yra pasirengęs kalbėtis dėl šių trijų regionų statuso, jis ne kartą tvirtino, kad visos trys sritys yra Ukrainos dalis ir kad jo šalis nepasiduos.

V. Zelenskis taip pat perspėjo, kad dėl bet kokio taikos susitarimo, susijusio su „istoriniais" pokyčiais, bus rengiamas nacionalinis referendumas.

Australijos nacionalinio universiteto Ukrainos ekspertė Sonia Mycak teigė, kad pažadas dėl visuotinio balsavimo greičiausiai sužlugdo bet kokius siūlymus Kijevui atiduoti teritorijas.

„Didžioji dauguma, apie 80 proc. ukrainiečių sako, kad jie nenori atsisakyti" šių teritorijų, sakė S. Mycak, cituodama dvi neseniai atliktas viešosios nuomonės apklausas.

„Tikrai manau, kad gyventojai jį atmestų. Labai daug ukrainiečių sako, kad „mes neturėtume nutraukti kovos", - pridūrė ji. - Ukrainiečiai mano, kad jiems yra kilusi egzistencinė grėsmė. Tai ne tik teritorijos praradimas, bet ir faktas, kad jie turėtų gyventi kaip rusai, vyktų stipri rusifikacija, būtų autokratinė kontrolė".

Mėnesį trukusiose Ukrainos ir Rusijos pareigūnų derybose kol kas nepavyko nei sustabdyti, nei bent sulėtinti karo, dėl kurio 3,5 mln. ukrainiečių buvo priversti palikti šalį.

Tačiau daug didesnei Rusijos kariuomenei, regis, nepajėgiant užimti visos šalies ar nuversti vis labiau populiarėjančios V. Zelenskio vyriausybės, Ukrainos lyderis pareiškė, kad karas neišvengiamai baigsis prie derybų stalo.

„Neįmanoma neturėti sprendimo. Sunaikindamas mus, jis neabejotinai naikina save, - sakė V. Zelenskis apie V. Putiną. - Nenoriu, kad į istoriją įeitume kaip didvyriai ir kaip tauta, kurios nėra... O jei jie sunaikins save, jiems net neliks jokio didvyriškumo".

07:15 Boryspilio meras ragina civilius palikti miestą

Tikriausiai dėl tikėtinos Rusijos atakos Ukrainos Boryspilio miesto meras paragino civilius gyventojus palikti miestą. Jo raginimas skirtas ir visiems kitiems civiliams, kurie iš kitų Ukrainos dalių pabėgo į Boryspilį, esantį į pietryčius nuo Kijevo, naktį į antradienį pareiškė Volodymyras Borisenka.

Raginimas evakuotis esą paskelbtas grynai dėl karinių taktinių priežasčių. „Patirtis iš kitų vietų, kuriose vyksta mūšiai, parodė, kad ginkluotosioms pajėgoms veikti paprasčiau, kai mieste yra mažiau civilių, - sakė V. Borisenka. - Nereikia likti mieste, apylinkėje jau vyksta mūšiai".

Boryspilis su beveik 60 000 gyventojų yra už 30 km į pietryčius nuo Kijevo.

06:45 Ukrainos kontržvalgyba teigia užkirtusi kelią galimam išpuoliui prieš V. Zelenskį

Ukrainos kontržvalgyba, jos pačios teigimu, užkirto kelią galimam išpuoliui prieš prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Užhorodo mieste sulaikyta rusų diversantų grupė, vadovaujama vieno žvalgybininko, naktį į antradienį pranešė agentūra „Unian".

25 vyrų uždavinys esą buvo ne tik Kijeve pasikėsinti į V. Zelenskį, bet ir surengti virtinę sabotažo aktų vyriausybiniame kvartale bei kitose Ukrainos dalyse. Jie esą norėję apsimesti Ukrainos teritorinės gynybos dalinio nariais ir taip patekti į Kijevą.

Šių duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma. Ukrainos duomenimis, Rusijos diversantai nuo karo pradžios jau keliskart mėgino įsiveržti į Kijevą ir likviduoti prezidentą.

06:35 Seimą pasieks rezoliucijos projektas dėl Rusijos energetinių išteklių embargo

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos" narys Vytautas Bakas antradienį ketina pateikti Seimui rezoliucijos projektą, raginančią Vyriausybę visiškai atsisakyti Rusijos naftos, dujų ir elektros.

Dokumento projektą „Dėl energetinių išteklių embargo iš šalių, vykdančių karinę agresiją prieš Ukrainą ir ekonominių pasekmių šalies gyventojams ir verslui kompensavimo" parėmė 51 valdantiesiems ir opozicijai atstovaujančių Seimo narių grupė.

Rezoliucijos projekto autoriai ragina Lietuvos Vyriausybę „nedelsiant imtis ryžtingų veiksmų užtikrinant Rusijos energetinių išteklių embargą, tai yra visiškai atsisakyti Rusijos naftos, dujų, elektros energijos įsigijimo ir vartojimo bei teikti sprendimus dėl alternatyvų Rusijos energetiniams ištekliams".

Dokumento projekte Vyriausybei siūloma nedelsiant teikti Seimui ekonominių pasekmių dėl Rusijos vykdomos karinės agresijos Ukrainoje Lietuvos gyventojams ir verslui kompensavimo planą ir tam būtinus teisės aktus bei sprendimus.

Tokį siūlymą parlamentarai teikia suprasdami tai, kad „Rusijos ir Baltarusijos energetinių išteklių atsisakymas gali paveikti Lietuvos ekonomiką, turėti įtakos jos žmonių finansinei ir socialinei padėčiai".

Rezoliucijos projekte siūloma atsižvelgti į tai, kad šių metų vasario 24 d. pradėta vykdyti atvira Rusijos Federacijos karinė invazija į Ukrainą kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybei, jos demokratinei santvarkai ir kiekvieno piliečio gyvenimui. Taip pat siūloma atsiliepti į Ukrainos prezidento ir visuomenės kvietimą atsisakyti pirkti ir vartoti Rusijos ir Baltarusijos energetinius išteklius.

„Ekspertų duomenimis, Lietuva kasmet iš Rusijos perka energetinių išteklių (naftos, dujų ir elektros) už daugiau nei 3 mlrd. eurų (....), bendrai Europos Sąjungos valstybių narių Rusijai už energetinius išteklius sumokama suma prilygsta Rusijos Federacijos gynybos biudžetui", - sakoma rezoliucijos projekte.

Jame primenama, kad Rusijos karas Ukrainoje finansuojamas ir vykdomas būtent iš pajamų, gautų už energetinių išteklių pardavimą.

Rezoliucijos projektą inicijavę Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos" nariai sako, kad Vyriausybė turėtų paspartinti energetinės nepriklausomybės projektus.

06:30 J. Bidenas: Rusija svarsto panaudoti chemines kovines medžiagas

JAV prezidentas Joe Bidenas patvirtino kaltinimus, kad Rusija svarsto Ukrainoje panaudoti cheminį ginklą. Rusija laikosi pramanyto kaltinimo, esą Ukraina turi biologinį ir cheminį ginklą. Tai yra aiškus ženklas, rodantis, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pats galvoja panaudoti tokį ginklą, sakė jis pirmadienio vakarą Vašingtone.

J. Bidenas įspėjo Rusiją dėl „stiprios" NATO reakcijos.

Tai, kad Rusija kare naudoja greitąsias „Kinžal" raketas, anot J. Bideno, rodo Rusijos silpnumą. „Jie paleido viršgarsinę raketą, nes tai vienintelis dalykas, ką jie užtikrintai gali padaryti", - sakė JAV prezidentas. Šios raketos neįmanoma sustabdyti. Ukrainiečiai padarė didelės žalos Rusijos tankams, sraigtasparniams ar lėktuvams - panaudojant ir Vakarų sąjungininkių ginklus. „Ir dabar B. Putinas priremtas prie sienos", - kalbėjo J. Bidenas. Ir kuo labiau jis priremtas prie sienos, tuo griežtesnės taktikos jis esą imsis.

2022-03-21 ĮVYKIAI

21:56 Ukrainos ambasadorius: Lenkija jau ruošiasi atremti Rusijos puolimą

Lenkijos vyriausybė jau ruošiasi galimai Rusijos agresijai. Tai interviu televizijos kanalui „24 kanal“ pareiškė Ukrainos ambasadorius Varšuvoje Andrijus Deščicia.

„Būgštaujama, kad Rusija gali užpulti Lenkiją. Lenkijos vyriausybė tam ruošiasi“, - sakė Ukrainos diplomatas.

Jis priminė, kad šalyje buvo priimtas Gynybos įstatymas, kuris sustiprins Lenkijos ginkluotąsias pajėgas.

„Bet Lenkijos vyriausybė supranta, jog verčiau padėti Ukrainai ir neleisti, kad Rusijos kariuomenė priartėtų prie Lenkijos sienos“, - pridūrė A. Deščicia.

Pasak ambasadoriaus, Rusija skleidžia dezinformaciją, kad esą Lenkija nori užimti Vakarų Ukrainą, bet tai neturi nieko bendra su tikrove.

„Tikrovė tokia – lenkai padeda Ukrainai, tiems, kurie atvyko į Lenkiją. Tai beprecedentė pagalba pastaraisiais metais. Karas parodė, kad Rusijos naratyvas apie ukrainiečių ir lenkų tautų nesantaiką neatitinka realybės“, - pabrėžė diplomatas.

21:36 V. Zelenskis: kompromisų su Rusija formatą nulems ukrainiečių tauta per referendumą

Galutinis sprendimas dėl kompromisų Ukrainos ir Rusijos derybose bus priimtas per Ukrainos referendumą, omenyje turimi saugumo garantijų, laikinai okupuotų Donbaso ir Krymo teritorijų klausimai. Tai pirmadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša UNIAN.

„Atsakymas labai paprastas. Mes jau viską suprantame. Mūsų nepriima (į NATO), kadangi bijo Rusijos. Štai ir viskas. Ir mes turime nusiraminti ir pasakyti, gerai, tada reikia kitų saugumo garantijų. Yra NATO šalių, kurios nori būti saugumo garantai, kurios, deja, negali mums užtikrinti visavertės narystės Aljanse, bet pasirengusios daryti visa, ką turėtų daryti NATO, jeigu mes būtume Aljanso nariai. Ir aš manau, kad tai normalus kompromisas“, - teigė Ukrainos vadovas.

Tad, pasak V. Zelenskio, sprendžiant Ukrainos saugumo garantijų klausimus, bus kalbama apie šalies konstitucijos pakeitimus ir įstatymų pakeitimus.

„Aš visoms derybininkų grupėms aiškinau: kai jūs kalbate apie visus šiuos pakeitimus, o jie gali būti istoriniai, mes niekur nedingsime, mes turėsime surengti referendumą. Tauta turės tarti žodį ir išsakyti savo nuomonę apie vienus ar kitus kompromisų formatus. O štai kokie jie bus – čia jau mūsų pokalbio ir savitarpio supratimo su Rusija klausimas. Todėl aš esu pasirengęs bet kam, jeigu kartu su manimi eis mūsų tauta“, - pabrėžė Ukrainos prezidentas.

21:02 Premjeras: Kambodža neevakuos savo piliečių iš Ukrainos

Kambodža neevakuos savo piliečių iš Ukrainos. Tai pirmadienį pareiškė šios Pietryčių Azijos šalies ministras pirmininkas Hun Senas.

„Mūsų žmonės gyvena ir dirba Ukrainos teritorijoje. Jie turi gyventi ir gyvena taip, kaip ukrainiečiai. Būtų neteisinga bėgti, kai šalyje, kurioje tu gyveni, kyla sunkumų“, - cituoja Kambodžos vyriausybės vadovą laikraštis „Khmer Times“.

„Dabar Ukrainoje yra 23 Kambodžos piliečių šeimos, ir aš nieko nesiųsiu ten jų išvežti“, - pabrėžė Hun Senas.

Sekmadienį Kambodžos premjeras pareiškė, kad jo šalis pasirengusi priimti pabėgėlius iš Ukrainos.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

20:48 J. Bidenas liepia JAV įmonėms „sustiprinti“ gynybą nuo Rusijos kibernetinės grėsmės

Prezidentas Joe Bidenas pirmadienį perspėjo JAV įmones „nedelsiant“ parengti gynybą nuo galimų Rusijos kibernetinių atakų.

„Jei to dar nepadarėte, raginu mūsų privataus sektoriaus partnerius nedelsiant sustiprinti savo kibernetinę apsaugą“, – sakoma jo pranešime.

J. Bidenas citavo „besivystančią žvalgybos informaciją, kad Rusijos vyriausybė tiria galimų kibernetinių atakų galimybes“, įskaitant atsaką į Vakarų sankcijas dėl Maskvos pradėto karo Ukrainoje.

20:22 Į Slovakiją jau atvyko beveik 250 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos

Nuo vasario 24 d. į Slovakiją atvyko beveik 249 505 pabėgėliai iš Ukrainos. Tai pirmadienį pranešė naujenu agentūra TASR.

Tarp jų – 13 726 trečiųjų šalių piliečiai, bėgantys nuo Rusijos sukelto karo. Tai daugiausia Ukrainoje gyvenę atvykėliai iš Azijos ir Afrikos šalių.

Kaip anksčiau pirmadienį pranešė žiniasklaida, Slovakijos ministras pirmininkas Eduardas Hegeris pareiškė, kad daugumai pabėgėlių Slovakija yra tranzito šalis. Jie stengiasi patekti į toliau vakaruose esančias Europos Sąjungos valstybes.

19:02 Rusija tvirtina, kad Ukrainos prekybos centre buvo saugomos raketų sistemos

Rusija pirmadienį pareiškė, kad prekybos centras Ukrainos sostinėje Kyjive, kuris per naktį buvo užpultas ir sugriautas, žuvo mažiausiai aštuoni žmonės, buvo naudojamas raketų sistemoms laikyti.

Rusija panaudojo „tikslius valdomus ginklus“, kad sunaikintų „daugkartinio paleidimo raketų sistemas“ ir amuniciją prekybos centre Kyjive, žiniasklaidai sakė gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

18:55 V. Zelenskis: „Ukraina negali įvykdyti Rusijos ultimatumų"

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Ukraina negali įvykdyti „Rusijos ultimatumų“, ir teigė, kad Maskva siekia „sunaikinti“ jo šalį.

„Ukraina negali įvykdyti Rusijos ultimatumų. Pirmiausia turėtume būti sunaikinti, tada jų ultimatumas būtų įvykdytas", – vietos žiniasklaidai sakė jis.

Ukrainos prezidentas sakė, kad Maskva nori, jog Ukraina „perduotų“ Charkivą, Mariupolį ir Kyjivą, ir pridūrė, jog nei tų miestų žmonės „nei aš, kaip prezidentas, negalime to padaryti“.

18:09 Ukraina apkaltino Rusiją apšaudžius protestuotojus okupuotame mieste

Ukraina pirmadienį pranešė, kad Rusijos kareiviai apšaudė protestuotojus, išėjusius į demonstraciją prieš Maskvos vykdomą šio pietinio miesto užgrobimą, įvykusį netrukus, kai praėjusį mėnesį Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tviteryje paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip vyras su Ukrainos vėliavos raiščiu buvo šūvių sužeistas. Vaizdo įraše girdėti nepertraukiamas šaudymas, matyti vėliavomis nešini žmonės, skubantys ir bėgantys padėti vyrui, kraujas ant žemės. Filmuojantis asmuo sakė, kad vyras yra pensininkas.

„Chersone rusų karo nusikaltėliai atidengė ugnį į neginkluotus žmones, taikiai protestavusius prieš įsibrovėlius“, – tviteryje parašė D. Kuleba. „Tai pasibjaurėtinas Rusijos veidas, žmonijos gėda. Turime sustabdyti Rusiją! Nustatyti jiems sankcijas, izoliuoti juos, patraukti atsakomybėn karo nusikaltėlius“, – pridūrė jis.

Chersonas, miestas, kuriame gyvena maždaug 200 tūkst. žmonių, yra netoli Krymo – 2014 m. Rusijos aneksuoto pusiasalio, buvusio viena iš krypčių, iš kurios praėjusio mėnesio pabaigoje Maskva įsiveržė į Ukrainą. Tai buvo pirmasis Ukrainos miestas, atitekęs Rusijos pajėgoms, Maskva jį užėmė per pirmąją invazijos savaitę. Žmonės Chersone nuolat rengia demonstracijas prieš Rusijos kontrolę mieste. Vietos žiniasklaida kelis kartus pranešė, kad Rusijos pajėgos apšaudė protestuotojus.

17:38 Vykstant Rusijos ir Ukrainos pokalbiams apie karo užbaigimo būdus jokios detalės neskelbiamos

Rusijos ir Ukrainos derybininkai planuoja „dirbti visą dieną“, šalims siekiant susitarimo, kuris užbaigtų Rusijos invaziją, sako svarbus Ukrainos politikas.

Oficialių delegacijų susitikimas truko pusantros valandos, tada jos išsiskirstė konsultuotis darbo grupėse, sakė valdančiosios „Tautos tarno“ parlamentinės frakcijos vadovas Davidas Arachamija, komentuodamas laikraščiui „Ukrayinska Pravda“.

Jokių pokalbių detalių jis nepateikė.

17:18 Siūloma sustabdyti Rusijos ir Baltarusijos dalyvavimą UNESCO

Seimui siūloma paraginti įgaliotas institucijas sustabdyti Rusijos ir Baltarusijos Respublikos dalyvavimą UNESCO komitetuose, tarpvyriausybinėse tarybose ir programose kultūros, švietimo, mokslo ir informacijos politikos srityse.

Tai sakoma Seimo Kultūros komiteto parengtame Seimo rezoliucijos projekte „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos narystės Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijoje“, kurį įregistravo šio komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis.

Rusijos ir jos bendrininkės Baltarusijos kariniai veiksmai prieš Ukrainą, anot rezoliucijos projekto, daro neįmanomą šių šalių narystę Jungtinių Tautų Organizacijoje ir UNESCO.

Lietuvos Seimas ketina paraginti laikytis tvirtos, UNESCO vertybes atspindinčios pozicijos dėl padėties Ukrainoje ir, neperžengiant savo įgaliojimų ribų, imtis veiksmų prieš visus Rusijos ir Baltarusijos  vykdomus pažeidimus.

Dokumento projekto autoriai kviečia kovoti su Rusijos skleidžiama dezinformacija ir skatinti laisvą, nepriklausomą ir nešališką žiniasklaidą kaip vieną iš svarbiausių demokratijos pagrindų.

Lietuvos parlamentarai ketina paraginti užtikrinti Ukrainos švietimo, mokslo sričių atstovų, menininkų, kultūros darbuotojų saugumą ir jų saviraiškos laisvę. Jie taip pat skatina vykdyti Ukrainos kultūros vertybėms bei švietimo ir mokslo infrastruktūrai padarytos žalos stebėseną ir remti Ukrainos švietimo, kultūros bei mokslo sektorių atgaivinimo procesus.

Rezoliucijos projektą siūloma priimti atsižvelgiant į tai, kad „Rusijos Federacijos karas prieš nepriklausomą Ukrainą yra šiurkštus tarptautinės teisės ir Jungtinių Tautų Chartijos principų pažeidimas, kuris kelia grėsmę Europos ir pasaulio saugumui bei stabilumui, prieštarauja Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) misijai ir vertybėms bei kenkia tarptautinės bendruomenės pastangoms kurti taikos kultūrą“.

Seimui siūloma rezoliucijoje pažymėti, kad kultūros paveldo, švietimo, mokslo ir kultūros institucijų naikinimas yra karo nusikaltimai, o Ukrainos kultūros vertybių naikinimas reiškia žalą visos žmonijos kultūros paveldui.

Antradienį Seime planuojamas šios rezoliucijos projekto pateikimas, svarstymas ir priėmimas.

16:39 Nuo Rusijos agresijos pradžios į tėvynę grįžo apie 400 tūkst. ukrainiečių

Nuo Rusijos agresijos pradžios į tėvynę grįžo apie 400 tūkst. Ukrainos piliečių, beveik 80 proc. jų – vyrai.

Kaip praneša naujienų agentūra UNIAN, tai pirmadienį per spaudos konferenciją Lvive pareiškė Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka.

„Nuo vasario 24 d. iki šiandien į šalį įvažiavo apie 400 tūkst. Ukrainos piliečių. 75-80 proc. jų – vyrai“, - sakė pareigūnas.

Anot A. Demčenkos, pasieniečiai ne visų klausia, kodėl jie grįžta į Ukrainą. „Bet dauguma jų patys aiškiai pareiškia, kad dabartinėmis aplinkybėmis negali likti nuošalyje ir ketina stoti į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretas, jungtis prie teritorinės gynybos ar kitais jiems prieinamais būdais prisidėti prie Ukrainos pergalės“, - pabrėžė Valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas.

16:32 Rusijos teismas uždraudė „Instagram“ ir „Facebook“, pripažinęs jas „ekstremistinėmis“ platformomis

Maskvos teismas pirmadienį uždraudė „Facebook“ ir „Instagram“ kaip „ekstremistines“ organizacijas, valdžiai apkaltinus JAV technologijų milžinę „Meta“ toleruojant „rusofobiją“ per konfliktą Ukrainoje.

Tverės apygardos teismas sutiko su prokurorų prašymu uždrausti šias dvi socialinių tinklų platformas, nes jos „vykdo ekstremistinę veiklą“, tačiau „Meta“ žinučių siuntimo paslauga „WhatsApp“ nebus uždrausta, nes tai nėra vieša platforma.

16:28: Rusai raginami paniškai nepirkti cukraus ir grikių

Rusija turi daug cukraus ir grikių, pirmadienį tvirtino aukšto rango pareigūnė, ragindama visuomenę nepanikuoti perkant maisto atsargas dėl prezidento Vladimiro Putino sprendimo pasiųsti karius į Ukrainą.

Koordinuotas Vašingtono ir Briuselio atsakas dėl Ukrainos karo pavertė Rusiją labiausiai sankcionuota šalimi pasaulyje, rubliui nuvertėjant didėja ir taip auganti infliacija. Precedento neturinčios Vakarų sankcijos sukėlė audringas scenas prekybos centruose – pirkėjai dideliais kiekiais perka ilgai negendančius produktus, tokius kaip grikiai – populiarūs skrudinti grūdai, kuriuos galima valgyti ir kaip garnyrą, ir kaip pagrindinį patiekalą.

„Noriu nuraminti mūsų piliečius: mums visko pakanka, kalbant apie cukrų ir grikius“, – per vyriausybės posėdį sakė ministro pirmininko pavaduotoja Viktorija Abramčenko, jos komentarus transliavo televizija.  „Nėra reikalo paniškai pirkti šias prekes. Jų užteks visiems. Paniškas pirkimas tik destabilizuoja platinimo tinklą“, – sakė ji.

Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose plinta vaizdai, kuriuose matyti tuščios lentynos ir rusai, stovintys ilgose eilėse pirkti cukraus. V. Abramčenko teigė, kad Rusija šiemet numatė daugiau sėti cukrinių runkelių ir grikių. „Tai reiškia, kad naujasis derlius užtikrins cukraus ir grikių prieinamumą parduotuvių lentynose, o Rusijos konditeriai ir kepėjai gaus reikiamą kiekį cukraus“, – pridūrė V. Abramčenko. Ji taip pat sakė, kad Rusijoje maisto netrūksta, ir pridūrė, kad valdžia padidins prekių importą iš „draugiškų šalių“.

Vasario 24 d. Vladimiras Putinas pasiuntė Rusijos kariuomenę į Ukrainą ir tuo užtraukė Rusijai precedento neturinčias Vakarų sankcijas bei paskatino užsienio korporacijų, įskaitant „H&M“, „McDonald's“ ir IKEA, pasitraukimą. Pareigūnai Maskvoje siekia sumenkinti griežtas Vakarų bausmes žadėdami, kad Rusija prisitaikys. V. Putinas yra sakęs, kad šalis iš krizės išeis stipresnė.

15:09 Rusijos saugumo tarnyba ragina nedelsiant uždrausti „Meta“

Rusijos nacionalinio saugumo tarnyba FSB pirmadienį paprašė teismo „nedelsiant“ uždrausti JAV technologijų milžinę „Meta“, apkaltinusi ją dirbant prieš Maskvos interesus, kai ši vykdo „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje.

Teismas svarsto prokurorų prašymą priskirti „Meta“ – „Facebook“, „Instagram“ ir „WhatsApp“ patronuojančią bendrovę - „ekstremistinėms“ organizacijoms ir ją uždrausti. Šis žingsnis yra dalis didžiulių Maskvos pastangų griežtai atriboti rusus nuo prieinamos informacijos apie karą Ukrainoje.

„Meta organizacijos veikla nukreipta prieš Rusiją ir jos ginkluotąsias pajėgas“, – Maskvos Tverės apygardos teismui sakė FSB atstovas Igoris Kovalevskis, pranešė Rusijos naujienų agentūros. „Prašome (teismo) uždrausti „Meta“ veiklą ir įpareigoti nedelsiant vykdyti šią nutartį“, – sakė jis.

Prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24 d. pasiuntus karius į Ukrainą, valdžia Rusijoje užblokavo prieigą prie „Facebook“, „Instagram“ ir „Twitter“.

„Meta“ kovo 10 d. paskelbė, kad platformos leis skelbti tokius pareiškimus kaip „mirtis rusų įsibrovėliams“, bet ne grasinimus civiliams. Tačiau kalbant apie žalos kontrolę „Meta“ pasaulinių reikalų prezidentas Nickas Cleggas vėliau sakė, kad švelnesnės taisyklės taikomos tik žmonėms, skelbiantiems žinutes iš Ukrainos. Teisme „Meta“ atstovas teigė, kad „po viešų diskusijų“ bendrovė pakeitė savo politiką ir nusprendė, kad „rusofobija ir raginimai smurtauti prieš Rusijos piliečius yra nepriimtini“.

Rusijos tyrimų komitetas, tiriantis didelius nusikaltimus, pranešė, kad pradeda tyrimą „dėl neteisėtų Amerikos bendrovės „Meta“ darbuotojų raginimų nužudyti Rusijos piliečius. Generalinė prokuratūra paprašė interneto milžinę pripažinti „ekstremistine“.

„Meta“ programos turi milijardus vartotojų visame pasaulyje. „Facebook“ ir „Instagram“ buvo plačiai naudojamos Rusijoje, o pastaroji buvo populiariausia socialinės žiniasklaidos platforma tarp jaunų rusų. Daugeliui mažų Rusijos įmonių „Instagram“ buvo pagrindinė reklamos, pardavimo ir bendravimo su klientais platforma. „Twitter“ ir „Facebook“ Rusijoje nepasiekiamos nuo kovo pradžios, o „Instagram“ šalyje užblokuota prieš savaitę.

14:10 Rusija teigia per dvi operacijas nukovusi 80 ukrainiečių ir 60 paėmusi į nelaisvę

Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, per Rusijos ataką prieš mokymo objektą šiaurės vakarų Ukrainoje žuvo daugiau nei 80 žmonių.

Raketos ataka buvo įvykdyta Nova Liubomyrkos vietovėje Rivnės provincijoje, pranešė ministerija.

Per atskirą incidentą daugiau nei 60 Ukrainos karių grupė pasidavė ir buvo paimta į nelaisvę, užėmus Ukrainos karinę bazę Kijevo priemiestyje, pranešė ministerija.

Nei vienas pranešimas negalėjo būti nepriklausomai patikrintas.

13:50 Kremlius nori daugiau „dinamiškumo" iš Ukrainos pusės dėl prezidentų lygio derybų

Kremlius teigia, kad kol kas neįvykdytos sąlygos Rusijos ir Ukrainos vadovams susitikti ir aptarti Rusijos invazijos nutraukimą.

„Jie neturi nieko apčiuopiamo, jokio susitarimo, nuo kurio būtų galima pradėti", - sakė Kremliaus atstovas žiniasklaidai Dmitrijus Peskovas komentaruose, kuriuos citavo naujienų agentūra „Interfax".

Jis sakė, kad reikia daugiau „dinamikos" iš Ukrainos pusės, kad būtų galima apsvarstyti susitarimą, dėl kurio būtų verta surengti Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą.

„Kas nors, kas turi įtakos Kijevui, turėtų ja pasinaudoti, kad Kijevas būtų atviresnis deryboms ir konstruktyvesnis šiose derybose", - sakė D. Peskovas.

Tuo tarpu, pasak TASS, apie paliaubų atnaujinimą derybų su Ukraina metu nekalbama, nes esą „bet kokią pertrauką nacionalistiniai daliniai išnaudoja persigrupavimui, tęsia išpuolius prieš Rusijos kariuomenę", - sakė D. Peskovas.

13:25 Ukrainoje pirmadienį planuojami 8 humanitariniai koridoriai

Pirmadienį planuojama atidaryti aštuonis humanitarinius koridorius, kuriais civiliai gyventojai galės pabėgti nuo karo Ukrainoje, praneša Ukrainos valdžia.

Koridoriais važiuos autobusai, kuriais bus evakuojami žmonės ir pristatoma pagalba, sakė ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk.

Žmonės iš apgulto Mariupolio uostamiesčio apylinkių bus vežami į pietryčių Ukrainos miestą Zaporožę. Arčiau sostinės planuojama evakuacija iš apgultų vietovių į šiaurę ir rytus nuo sostinės Kijevo, nurodoma plane.

Taip pat planuojama evakuacija iš didesnių Severodonecko ir Lysičansko rajonų Luhansko regione į Bachmuto miestą kaimyniniame Donecko regione.

13:10 Rusams apšaudžius prekybos centrą Kijeve, žuvo 8 žmonės

Ukrainos sostinėje Kijeve per naktį apšaudant kelis pastatus ir prekybos centrą žuvo aštuoni žmonės, pranešė generalinė prokuratūra.

Rusijos kariai pastatus apšaudė raketomis, nurodė prokuratūra. To nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

Nuotraukose ir vaizdo įrašuose iš miesto šiaurės vakariniame pakraštyje esančios vietos matyti griuvėsiai.

Pasak Kijevo mero Vitalijaus Klyčko, taip pat buvo apgadinti šeši gyvenamieji namai, dvi mokyklos ir vaikų darželis.

12:15 Kijeve vėl įvedama komendanto valanda

Ukrainos sostinės Kijevo meras Vitalijus Klyčko paskelbė, kad mieste vėl įvedama komendanto valanda.

V. Klyčko tinkle „Telegram" parašė, kad ji prasidės 20 val. pirmadienį ir tęsis iki 7 val. ryto trečiadienį.

11:50 Rusija pespėja, kad Europos naftos embargas „smogtų visiems"

Rusijos naftos importo embargas, kurio reikalauja kai kurios Europos šalys dėl Maskvos karinių veiksmų Ukrainoje, turėtų tiesioginį poveikį pasaulinei naftos rinkai, pirmadienį pareiškė Kremlius.

ES užsienio reikalų ministrams susitikus aptarti naujų sankcijų Maskvai, Kremliaus atstovas žinisklaidai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad naftos embargas „yra sprendimas, kuris smogs visiems".

11:30 ES: Rusijos puolimas Mariupolyje yra „didžiulis karo nusikaltimas"

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį pasmerkė Rusijos puolimą prieš Ukrainos Mariupolio uostamiestį ir įvardijo kaip „didžiulį karo nusikaltimą", blokui pradedant aptarinėti papildomų sankcijų įvedimą Maskvai.

„Tai, kas dabar vyksta Mariupolyje, yra didžiulis karo nusikaltimas, viską griaunant, bombarduojant ir visus žudant", - sakė J. Borrellis ES užsienio reikalų ministrų susitikimo pradžioje.

11:25 Apšaudymo Kijevo Podilskio rajone aukų padaugėjo iki aštuonių

Rusijos kariuomenės apšaudymo Ukrainos sostinės Kijevo Podilskio rajone aukų padaugėjo iki mažiausiai aštuonių.

Tai, remdamasis Ukrainos generaline prokuratūra, skelbia portalas „Sky News".

Kiek anksčiau miesto meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad per apšaudymą pataikyta į prekybos centrą ir kelis gyvenamuosius namus.

11:10 JT Generalinė Asamblėja rengs balsavimą dėl humanitarinės pagalbos Ukrainai

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja artimiausiomis dienomis turėtų balsuoti dėl rezoliucijos humanitarinės pagalbos Ukrainai gerinimo klausimu.

Remiantis dpa turima informacija, rezoliucijos projektas dėl Rusijos karo Ukrainoje humanitarinių padarinių sekmadienį vakare buvo išplatintas 193 didžiausios JT institucijos nariams. Tikimasi, kad rezoliucija sulauks plataus pritarimo.

Anksčiau šį mėnesį Asamblėja balsavo už rezoliuciją, kuria dar kartą patvirtinamas Ukrainos suverenitetas, nepriklausomybė ir teritorinis vientisumas.

Galingesnėje JT Saugumo Taryboje, kurioje Rusija turi veto teisę, beveik nėra galimybių priimti karą kritikuojančias rezoliucijas.

Kitaip nei Saugumo Tarybos rezoliucijos, Generalinėje Asamblėjoje priimta rezoliucija nėra privaloma pagal tarptautinę teisę ir turi daugiau simbolinę reikšmę.

10:45 Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje jau žuvo 115 vaikų

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Ukrainoje jau žuvo 115 vaikų, remdamasis ukrainiečių generaline prokuratūra, praneša portalas „Ukrinform".

Pasak prokuratūros, sužeisti dar 148 vaikai. Daugiausiai aukų užfiksuota Kijevo, Charkovo, Donecko, Černihovo, Mykolajavo, Žytomyro, Sumų ir Chersono srityse. Per bombardavimus ir apšaudymus taip pat jau apgadinta daugiau kaip 530 švietimo įstaigų, iš jų 72 - visiškai sunaikintos.

Šie duomenys nėra galutiniai.

10:10 Iš Ukrainos į Lenkiją jau atvyko daugiau kaip 2,1 mln. pabėgėlių

Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos į Lenkiją jau atvyko daugiau kaip 2,1 mln. pabėgėlių, Lenkijos sienos apsaugos tarnybą cituoja BBC.

Tačiau atvykėlių skaičiai pastarosiomis dienomis šiek tiek sumažėjo. Sekmadienį Lenkijos sieną kirto 33 800 žmonių - 16 proc. mažiau nei šeštadienį. Tuo metu iki pirmadienio 6 val. Grinvičo (8 val. Lietuvos) laiku sieną buvo kirtę 5 700 žmonių, arba 17 proc. mažiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu šeštadienį.

Kai kurie į Lenkiją atvykę ukrainiečiai jau iškeliavo į kitas šalis. Varšuvos universiteto migracijos tyrimų profesoriaus Maciejaus Duszczyko skaičiavimu, Lenkijoje liko apie 1,2 mln. žmonių iš Ukrainos.

09:15 Ukraina: avarija Sumų chemijos gamykloje - suvaldyta

Gelbėtojams pavyko suvaldyti dėl Rusijos karių apšaudymo kilusią avariją Sumų chemijos gamykloje „Sumychimprom", Ukrainos valstybinę pagalbos tarnybą cituoja portalas „Ukrinform".

Tarnyba programėlėje „Telegram" pranešė, kad 7 val. 30 min. vietos laiku vyko darbai siekiant užlopyti apgadintą vamzdyną „Sumychimprom" teritorijoje. Jos darbuotojai toliau mėgina išsklaidyti pasklidusį amoniako debesį. Pasak tarnybos, nelaimės metu sužeistas vienas žmogus, jis yra šios gamyklos darbuotojas.

Prieš tai pranešta, kad kovo 21 dieną 4 val. 30 min. vietos laiku dėl Rusijos karių apšaudymo „Sumychimprom" gamykloje pažeista amoniako talpykla. Šiai medžiagai pasklidus, kilo grėsmė Novoselycios kaimui.

08:45 Rusijos kariai atakavo karinio mokymo teritoriją Rivnėje

Rusijos kariai paleido dvi raketas į karinio mokymo teritoriją Rivnės mieste Ukrainos vakaruose, BBC cituoja regiono administracijos vadovą Vitalijų Kovalą.

Jis vaizdo įraše sakė, kad raketos buvo paleistos kovo 21-osios rytą.

BBC negalėjo nepriklausomai patikrinti šios informacijos.

08:20 Iš Mariupolio grįžęs graikų diplomatas palygino miestą su Stalingradu ir Alepu

Graikijos diplomatas, per bombardavimą likęs apgultame Ukrainos Mariupolio mieste, sekmadienį pareiškė, kad šio miesto sunaikinimas prilygsta Stalingradui ir Alepui.

Kalbėdamas po to, kai parskrido atgal į Atėnus, kur buvo sutiktas kaip didvyris, Graikijos generalinis konsulas Mariupolyje Manolis Androulakis paragino žmones „vieningu balsu prašyti paliaubų, ugnies nutraukimo".

„Mariupolis bus įtrauktas į sąrašą pasaulio miestų, kurie buvo visiškai sunaikinti per karą, tokių kaip Gernika, Stalingradas, Groznas, Alepas", - oro uoste žurnalistams sakė M. Androulakis.

Diplomatas, prieš galutinai išvykdamas, praėjusią savaitę padėjo evakuotis graikų išeiviams.

„Stengėmės išgelbėti kuo daugiau emigrantų", - sakė M. Androulakis ir pridūrė, kad „didvyriai yra tie žmonės, kurie ten liko ir bandys kurti savo gyvenimą iš naujo".

„Šiuo metu į civilius taikomasi beatodairiškai", - sakė jis, atskleisdamas, kad ir pats mieste matė besimėtančias nutrauktas žmonių galūnes.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Mariupolio, strategiškai svarbaus, daugiausia rusakalbių gyvenamo uosto šalies pietryčiuose, apsiaustis, kur jau daug dienų nutrauktas komunalinių paslaugų ir ryšio tiekimas, bus laikoma karo nusikaltimu.

„Mūsų miestai virto daugiaaukščiais griuvėsiais, kiekvienas rajonas panašus į siaubo filmą", - pranešimų programėlėje „Telegram" rašė Luhansko regiono administracijos vadovas Serhijus Gaidajus.

Atėnai praėjusį mėnesį pranešė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje žuvo apie dešimt iš 100 tūkst. graikų mažumos gyventojų. Graikų tautinė mažuma Ukrainoje gyvena nuo 18 amžiaus.

08:05 AFP: Kijeve per prekybos centro bombardavimą žuvo šeši žmonės

Ukrainos sostinėje Kijeve per prekybos centro bombardavimą žuvo mažiausiai šeši žmonės, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.

Prieš „Retroville" prekybos centrą Kijevo šiaurės vakaruose buvo paguldyti šeši lavonai, teigė korespondentas. Pastatas nukentėjo nuo galingo sprogimo, kuris paliko kelių metrų skersmens kraterį.

07:45 Po nuotėkio chemijos gamykloje ukrainiečiams nurodyta būti slėptuvėse

Ukrainos šiaurinio Novoselycos miesto gyventojai turėtų slėptis slėptuvėse po to, kai netoliese esančioje chemijos gamykloje įvyko amoniako nuotėkis, pirmadienį sakė pareigūnas, regione besitęsiant intensyviems mūšiams su Rusijos pajėgomis.

Sumų regiono gubernatorius Dmytro Žyvyckis sakė, kad „Sumychimprom" gamykloje, kurioje gaminamos trąšos, įvyko „amoniako nuotėkis", paveikęs 2,5 km spinduliu esančią teritoriją.

Incidento mastas ir priežastis iš karto nebuvo žinomi, tačiau gyventojams buvo liepta slėptis rūsiuose arba žemesniuose pastatų aukštuose, kad išvengtų poveikio.

„Amoniakas yra lengvesnis už orą, todėl reikėtų slėptis slėptuvėse, rūsiuose ir žemesniuose aukštuose", - „Telegram" žinutėje teigė D. Žyvyckis.

Jis pridūrė, kad įvykio vietoje dirba avarinės tarnybos, o dėl vyraujančių vėjų netoliese esančiam Sumų miestui, kuriame prieš karą gyveno apie 250 tūkst. gyventojų, tiesioginio pavojaus nėra.

Sumuose, esančiuose maždaug už 350 km į rytus nuo Kijevo, kelias savaites vyko įtempti mūšiai.

Pastarosiomis dienomis Rusijos vyriausybė skleidė dezinformaciją apie tai, kad Ukraina rengiasi panaudoti savadarbius cheminius ginklus ir rengia slaptą masinio naikinimo ginklo programą.

Rusijos gynybos ministerija sekmadienį vakare pareiškė, kad „nacionalistai" „užminavo" amoniako ir chloro saugyklas „Sumychimprome", „turėdami tikslą masiškai apnuodyti Sumų srities gyventojus, jei į miestą įžengtų Rusijos ginkluotųjų pajėgų daliniai".

07:30 Ukraina atmetė Rusijos ultimatumą Mariupoliui pasiduoti

Ukraina atmetė ultimatumą atiduoti apgultą Mariupolio uostamiestį Rusijos pajėgoms, pirmadienį Ukrainos žiniasklaidai pranešė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja.

„Negali būti jokių kalbų apie ginklų sudėjimą. Apie tai jau informavome Rusiją", - laikraščiui „Ukrainska pravda" sakė Iryna Vereščuk.

„Tai sąmoninga manipuliacija ir reali įkaitų ėmimo situacija", - pridūrė ji apie šį reikalavimą.

Vėlų sekmadienio vakarą Rusija pateikė ultimatumą ir paragino miesto gynėjus pasiduoti iki pirmadienio 5 val. ryto.

„Raginame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinius, teritorinės gynybos batalionus, užsienio samdinius nutraukti karo veiksmus, sudėti ginklus ir humanitariniais koridoriais, dėl kurių susitarta su Ukrainos puse, vykti į Kijevo kontroliuojamas teritorijas", - sakė Rusijos nacionalinio gynybos valdymo centro vadovas Michailas Mizincevas.

Rusijos gynybos ministerija teigė, kad jei bus susitarta dėl pasidavimo, ji atidarys humanitarinius koridorius, kad gyventojai galėtų išvykti iki 10 val. ryto.

Ji teigė, kad kontrolės punktuose laukia „patogūs autobusai", kuriais pabėgėliai bus vežami į įvairias paskirties vietas, ir kad visi atvykstantys į Rusiją gaus tris karštus patiekalus per dieną ir visą parą teikiamą medicininę pagalbą.

Beveik 60 tūkst. „išgelbėtų Mariupolio gyventojų" jau yra Rusijoje, sakoma pranešime, „dabar atvirai kalbantys apie visus Mariupolio valdžios įvykdytus masinius žiaurumus ir nusikaltimus".

Tačiau „Telegram" paskelbtame vaizdo įraše I. Vereščiuk sakė, kad rusai „ir toliau elgiasi kaip teroristai".

„Jie sako, kad sutarta dėl humanitarinio koridoriaus, o ryte bombarduoja evakuacijos vietą", - sakė ji.

Mariupolio pareigūnai teigė, kad okupantų kariai taip pat prievarta išvežė apie tūkstantį gyventojų į Rusiją ir atėmė iš jų ukrainietiškus pasus - t.y. galimai įvykdė karo nusikaltimą.

I. Vereščuk komentaruose laikraščiui „Ukrainska pravda" teigė, kad vaikai „grobiami" iš vaikų namų.

„Kad suprastumėte: 350 vaikų prievarta išvežami į Rusiją, neleidžiant mums jų pasiimti, - sakė ji. - Mes aiškiai prašome: duokite mums koridorių, ir rašome, į kokius vaikų namus jie vyksta ir kodėl. Jie iš karto išvežė tuos vaikus į Rusiją. Tai yra terorizmas".

06:45 „Save the Children": Ukrainoje didelį pavojų šiuo metu patiria 6 mln. vaikų

Dėl atakų prieš ligonines ir mokyklas Ukrainoje didelį pavojų šiuo metu patiria 6 mln. vaikų, teigia organizacija „Save the Children".

Pasak organizacijos, dėl karo savo tėvynę jau paliko maždaug vienas iš penkių vaikų, o karo zonoje likusiems vaikams trūksta maisto, švaraus vandens, jie neturi tinkamos prieigos prie medicininės pagalbos ir yra priversti nuolat bijoti dėl savo gyvybės.

Tuo pat metu iki šiol jau apgadintos ar sunaikintos 489 mokyklos ir 43 ligoninės.

„Mokyklos turėtų būti saugi vieta vaikams, o ne baimės, traumų ar mirties vieta", - teigė „Save the Children" padalinio Ukrainoje vadovas Pete'as Walshas.

Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, karo metu jau žuvo mažiausiai 59 vaikai. Tačiau, pasak žiniasklaidos, tikrasis skaičius gali būti triženklis.

„Karo taisyklės yra labai aiškios, - teigė P. Walshas. - Vaika, ligoninės ir mokyklos nėra taikinys. Turime visais įmanomais būdais apsaugoti Ukrainos vaikus. Kiek dar žmonių turi mirti, kad šis karas pasibaigtų?"

06:25 Ukraina teigia, kad Rusijos karinės oro pajėgos ėmėsi naujos atakų strategijos

Ukrainos kariuomenė teigia, kad po pirminių nuostolių Rusijos karinės oro pajėgos pakeitė savo atakų strategiją.

„Per 25 dienas Rusijos okupantai patyrė didelių nuostolių tiek ant žemės, tiek ore - 96 lėktuvai, 118 sraigtasparnių ir dešimtys sparnuotųjų raketų bei dronų", - laikraščiui „Ukrainska Pravda" sakė Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ignatas.

Pasak jo, reaguojant į šiuos nuostolius, jau dvi dienas ryškėja nauja strategija, pagal kurią dažniau naudojami žvalgybiniai dronai, kad būtų galima stebėti raketų atakų rezultatus.

Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

06:15 Per apšaudymą Kijevo Podilskio rajone žuvo mažiausiai keturi žmonės

Per Rusijos kariuomenės apšaudymą Ukrainos sostinės Kijevo Podilskio rajone žuvo mažiausiai keturi žmonės.

Tai, remdamasis Ukrainos valstybinės pagalbos tarnybos Kijevo padaliniu, praneša portalas „Sky News". Ataka įvyko vėlų sekmadienį ir, pasak miesto mero Vitalijaus Klyčko, jos metu pataikyta į kelis gyvenamuosius pastatus ir prekybos centrą.

Mero teigimu, gelbėjimo tarnybos prekybos centre gesina didžiulį gaisrą.

06:00 Rusija skelbia apie progresą Rytų Ukrainoje

Rusijos kariuomenė esą pasistūmėjo dar 12 kilometrų į Rytų Ukrainos gilumą ir pasiekė netoli Mariupolio esančios Nikolskės gyvenvietės ribą, pranešė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

Ukraina savo ruožtu to kol kas nepatvirtino.

Feisbuke publikuotame Ukrainos generalinio štabo pranešime teigiama, kad Rusija mobilizuoja karius Luhansko ir Donecko srityse.

Rusija nepriklausomomis apsiskelbusias vadinamąsias Luhansko ir Donecko respublikas Rytų Ukrainoje remia nuo 2014 m.

2022-03-20 ĮVYKIAI

20:08 Pavyko pakeisti dalį Černobylio elektrinės darbuotojų

Sekmadienį buvo pakeisti dalis Černobylio atominės elektrinės (AE) darbuotojų. Pavyko evakuoti įkaitais laikytus darbuotojus, kurie elektrinės teritorijos negalėjo palikti nuo vasario 24 d, kai ją užėmė Rusijos kariai, skelbia Ukrinform.net.

Tokias naujienas „Telegram" tinkle paskelbė Ukrainos nacionalinė branduolinės energijos gamybos įmonė „Enerhoatom".

„Šiandien iš viso evakuoti 64 asmenys, tarp kurių - 50 Černobylio AE darbuotojų, devyni Ukrainos nacionalinės gvardijos kariai (aštuonios moterys ir vienas vėžiu sergantis pacientas), vienas Ukrainos valstybinės pagalbos tarnybos darbuotojas", - teigiama pranešime.

Iš viso 46 savanoriai Černobylio AE darbuotojai pakeis evakuotus kolegas, kad būtų užtikrintas elektrinės saugumas.

Evakuotas personalas užimtoje elektrinėje praleido maždaug 600 valandų.

19:35 V. Zelenskis: Izraeliui atėjo metas apsispręsti ir paremti Ukrainą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį paragino Izraelį pamiršti neutralumą. Anot jo, žydų valstybei atėjo laikas tvirtai paremti Ukrainą.

V. Zelenskis, kuris pats yra žydų kilmės, sekmadienio pavakarę tiesioginėje transliacijoje kreipėsi į Izraelio parlamentarus.

Savo kalboje ne kartą Rusijos agresiją palyginęs su Holokaustu, Ukrainos vadovas pabrėžė, kad „Ukraina prieš 80 metų priėmė sprendimą gelbėti žydus, o dabar atėjo metas pasirinkti Izraeliui".

Nuo vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Izraelio ministras pirmininkas Naftalis Bennettas stengiasi diplomatiškai laviruoti tarp šių dviejų valstybių.

Akcentuodamas tvirtus Izraelio saitus tiek su Maskva, tiek ir su Kijevu, N. Bennettas bando išsaugoti bendradarbiavimą saugumo srityje su Rusija, kuri savo karių yra dislokavusi Sirijoje, šiaurinėje Izraelio kaimynėje.

Izraelio premjeras telefonu nuolatos palaiko ryšį su V. Zelenskiu ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Kovo 5 d. jis netgi atvyko į trijų valandų trukmės susitikimą su V. Putinu Kremliuje.

Nors Ukrainos politikai padėkojo N. Bennettui už pastangas tarpininkauti, V. Zelenskis sekmadienį savo kalboje Izraelio parlamentui užsiminė, kad tokie žingsniai buvo klaidingi.

„Galime tarpininkauti tarp valstybių, bet ne tarp gėrio ir blogio", - sakė Ukrainos vadovas.

17:38 V. Zelenskis karo padėtį Ukrainoje pratęsė dar 30 dienų

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nuo kovo 26 d. dar 30 dienų pratęsė karo padėties galiojimą šalyje.

Tai pranešė Ukrainos Aukščiausioji Rada, kurią cituoja Ukrinform.net.

Sekmadienį V. Zelenskis pasirašė kelis karo meto įstatymus, tarp kurių - ir įstatymą Nr. 2119, kuriuo patvirtinamas prezidento dekretas „Dėl karo padėties pratęsimo Ukrainoje".

„Šiuo įstatymu karo padėtis Ukrainoje pratęsiama 30 dienų laikotarpiui nuo 2022 m. kovo 26 d. 05.30 val.", - teigiama pranešime.

16:00 Turkijos teigimu, Ukraina ir Rusija yra „arti susitarimo"

Sekmadienį Turkija pareiškė, kad Rusija ir Ukraina padarė pažangą derybose, ir esą abi šalys netruks susitarti.
„Žinoma, nelengva susitarti, kol vyksta karas ir žūsta civiliai. Tačiau reikia pasakyti, kad vis dėlto pavyko įgyti pagreitį. Matome, kad šalys yra arti susitarimo", - sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.
M. Cavusoglu šią savaitę apsilankė ir Rusijoje, ir Ukrainoje. Turkija, kurią su abiem valstybėmis sieja glaudūs ryšiai, bando tapti taikos tarpininke.

Praėjusią savaitę Antalijoje susitikimą surengė Rusijos ir Ukrainos diplomatijos vadovai.

Pasak M. Cavusoglu, jo šalis palaiko ryšius su abiejų šalių derybinėmis komandomis. Ministras visgi atsisakė spaudai atskleisti derybų detales, nes Turkija esą „laikosi sąžiningos tarpininkės ir padėjėjos vaidmens".

Duodamas interviu dienraščiui „Hurriyet", Turkijos prezidento atstovas spaudai Ibrahimas Kalinas teigė, kad deramasi dėl šešių punktų: Ukrainos neutralumo, nusiginklavimo ir saugumo garantijų, vadinamosios „denacifikacijos", kliūčių dėl rusų kalbos vartojimo Ukrainoje pašalinimo, separatistinio Donbaso regiono statuso ir 2014 m. Rusijos aneksuoto Krymo statuso.

Turkija taip pat paskelbė esanti pasirengusi surengti Ukrainos ir Rusijos prezidentų Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino susitikimą.

14:55 Ukrainos žvalgyba: Rusija toliau bandys nužudyti Ukrainos lyderius

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos duomenimis, Rusija į Ukrainą siunčia dar vieną kovotojų grupę su užduotimi sunaikinti aukščiausią Ukrainos karinę ir politinę vadovybę, skelbia internetinis Ukrainos dienraštis „Ukrayinska Pravda".

Pranešama, kad Ukrainoje jau pasirodė kovotojų grupės, susijusios su verslininku Jevgenijumi Prigožinu, kuris yra Vladimirui Putinui artimas propagandistas ir Rusijos privačios karinės samdinių grupės „Liga" („Wagner") savininkas.

Vyriausiosios žvalgybos valdybos teigimu, pagrindiniai samdinių taikiniai yra prezidentas Volodymyras Zelenskis, Prezidentūros vadovas Andriy'us Jermakas ir ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis.

„Nepasiekę savo tikslų vykdydami plataus masto agresiją prieš Ukrainą, Rusijos okupantai toliau bando destabilizuoti šalies valdžią, demoralizuoti visuomenę, sutrikdyti pasipriešinimo judėjimą ir sulėtinti Ukrainos tarptautinį bendradarbiavimą. Aukščiausių valstybės veikėjų nužudymas yra okupantų strategijos dalis. Ukrainos kariuomenė, specialiosios tarnybos ir teisėsaugos institucijos puikiai žino apie šiuos Kremliaus planus," - pareiškime sako Vyriausioji žvalgybos valdyba.

13:01 Ukrainiečiai sunaikino dar vieną Rusijos karinę koloną

Ukrainos kariai sunaikino dar vieną Rusijos karinę koloną.

Apie tai feisbuke sekmadienį paskelbė Ukrainos kariuomenės specialiųjų operacijų pajėgų vadovybė.

„Štai dar viena mūsų ataskaita Ukrainos žmonėms. Davėme jums ištikimybės priesaiką ir savo pažadą tęsime: priešo užnugaryje Ukrainos kariai likvidavo dar vieną rusų koloną", - sakoma žinutėje.

Specialiųjų operacijų pajėgų vadovybė pažymi, kad operacija įvykdyta bendradarbiaujant su Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiąja žvalgybos valdyba ir Sakartvelo karių legionu.

„Sprogimo vietoje priešo gyvoji jėga tapo neatpažįstama", - pridūrė ukrainiečių kariai, komentuodami vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas kolonos sunaikinimas.

12:28 Ukrainos generalinis štabas perspėja apie didelę puolimo iš Baltarusijos teritorijos grėsmę

Puolimo iš Baltarusijos grėsmė Voluinės srities kryptimi yra didelė, tačiau šalies gynėjai pasiruošę ją atremti, teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Grėsmė dėl puolimo iš Baltarusijos Respublikos Voluinės kryptimi vertinama kaip didelė. Ukrainos gynybos pajėgos pasirengusios atremti tokį puolimą", - pareiškė Generalinis štabas, kurį cituoja Ukrinform.net.

Anksčiau Ukrainos vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad prie Baltarusijos sienos artėja Rusijos karinė technika, kurią su dalimi pajėgų bus bandoma permesti į Ukrainos teritoriją.

11:56 Iš Luhansko evakuota per 12 tūkst. gyventojų

Luhansko srityje trimis humanitariniais koridoriais evakuota maždaug 12 500 civilių. Apie tai informuoja Ukrinform.net.

Apie sėkmingą operaciją „Telegram" tinkle pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhiy'us Haidai.

„Iš viso trimis humanitariniais koridoriais iš Luhansko srities pavyko evakuoti beveik 12 500 gyventojų. Derybose su rasistais politinė valstybės vadovybė deda milžiniškas pastangas dėl paliaubų, nes kiekvieno ukrainiečio gyvybė yra neįkainojama", - rašo S. Haidai.

Pareigūnas pridūrė, kad šeštadienį pavyko evakuoti 670 Luhansko srities gyventojų. Sunkiausia, pasak jo, buvo išvežti gyventojus iš Popasnos ir Rubižnės, nes šiuose miestuose tebevyksta mūšiai.

Anot S. Haidai, gelbėdamas žmones traumą patyrė Popasnos miesto karinės ir civilinės administracijos vadovas Mykola Chanatovas.

11:27 Rusija teigia Žytomyre nukovusi 100 Ukrainos karių

Nepatvirtintais Rusijos duomenimis, po jos surengtos atakos prieš kovinio rengimo centrą netoli Žytomyro miesto žuvo 100 Ukrainos karių ir kovotojų iš užsienio šalių.

Ši naujiena paskelbta po to, kai Rusijos gynybos ministerija pranešė antrą kartą panaudojusi hipergarsines raketas savo invazijoje į vakarinę kaimynę. Rusija skelbia įvykdžiusi ataką prieš karinį objektą Mykolajivo srityje. Maskvos teigimu, šis objektas buvo ypač svarbus aprūpinant degalais ukrainiečių tankus. Rusija taip pat pranešė subombardavusi tankų remonto dirbtuves.

Kol kas neaišku, kokio tipo ginkluotė buvo panaudota per ataką Žytomyre.

10:14 Rusija skelbia dar kartą panaudojusi hipergarsines raketas Ukrainoje

Sekmadienį Rusija pareiškė, kad vėl panaudojo savo naujausias hipergarsines raketas Ukrainoje.

Ginklai esą sunaikino degalų saugyklą šalies pietuose.

„Aviacinių raketų sistema „Kinzhal" hipergarsinėmis balistinėmis raketomis sunaikino didelę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų degalų ir tepalų saugyklą Mykolajivo srityje, nedideliu atstumu nuo Kostiantynivkos gyvenvietės", - skelbia Rusijos gynybos ministerija.

09:52 Mariupolyje subombarduota meno mokykla, kurioje slėpėsi 400 civilių

Rusijos pajėgos subombardavo Mariupolio meno mokyklą, kurioje slėpėsi 400 gyventojų, miesto tarybos pranešimą cituoja „The Guardian".

„Telegram" programėlėje išplatintoje žinutėje taryba praneša, kad Kairiojo kranto kvartale įsikūrusioje švietimo įstaigoje slėpėsi moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės, kurie „vis dar yra po griuvėsiais".

Nukentėjusiųjų skaičius kol kas nežinomas.

Mariupolio valdžia rusus pranešime apkaltino karo nusikaltimais. Panašiai anksčiau išplatintoje vaizdo žinutėje kalbėjo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Vėlų šeštadienio vakarą V. Zelenskis sakė, kad Mariupolio apsiaustis „įeis į atsakomybės už karo nusikaltimus istoriją". „Toks poelgis su taikiu miestu yra siaubas, kuris bus prisimenamas šimtmečius", - sakė Rusijos užpultos šalies vadovas.

08:46 V. Zelenskis vaizdo žinute kreipėsi į Rusijos visuomenę

Teigdamas, kad nuo Rusijos invazijos pradžios jau žuvo apie 14 tūkst. jos karių, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ankstyvą sekmadienio rytą vaizdo žinute kreipėsi į Rusijos visuomenę.

„Ypač didelių kovų židiniuose mūsų priešakinės gynybos linijos būna praktiškai nuklotos rusų karių lavonais. Ir šių lavonų, šių kūnų niekas nepasiima", - sakė Ukrainos lyderis.

Prezidentas pabrėžė suvokiantis, kad Rusija turi beveik neišsemiamas ir gyvosios jėgos, ir karinės technikos atsargas.

„Tačiau norėčiau paklausti Rusijos piliečių: kas jums nutiko per tuos metus, kad nepastebėjote savo nuostolių? Juk tai 14 tūkst. motinų, 14 tūkst. tėvų, žmonų, vaikų, giminaičių, draugų. Kaip gi jūs nepastebėjote?" - vaizdo žinutėje klausė V. Zelenskis.

Maskva savo ruožtu kol kas yra patvirtinusi tik maždaug 500 savo karių žūčių.

08:21 Mariupolyje smarkiai nukentėjo viena didžiausių Europoje plieno gamyklų

Rusijos apsuptame Mariupolyje smarkiai nukentėjo „Azovstal", viena didžiausių Europoje geležies ir plieno gamyklų.

„Viena didžiausių metalurgijos gamyklų Europoje sugriauta. Ukraina patiria milžiniškus ekonominius nuostolius. Niokojama gamta", - tviteryje paskelbė Ukrainos parlamento narė Lesia Vasilenko.

Parlamentarė paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti pramoninėje teritorijoje po sprogimų kylantys tiršti pilkų ir juodų dūmų stulpai.

Kitas Ukrainos įstatymų leidėjas Serhiy'us Taruta feisbuke paskelbė, kad Rusijos pajėgos „praktiškai sunaikino gamyklą".

„Grįšime į miestą ir atstatysime įmonę", - „Azovstal" generalinis direktorius Enveras Ckitišvilis rašė pranešimų programėlėje „Telegram", tačiau nepatikslino žalos masto.

Anot vadovo, kai vasario 24 d. Rusija įsiveržė į Ukrainą, gamykla iš anksto ėmėsi priemonių, skirtų sumažinti žalą aplinkai tuo atveju, jeigu būtų smogta įmonei.

„Azovstal" priklauso įmonių grupei „Metinvest", kurią kontroliuoja Rinatas Achmetovas, turtingiausias žmogus Ukrainoje. R. Achmetovas iki karo buvo laikomas prorusišku veikėju, tačiau po invazijos apkaltino Rusijos kariuomenę prieš ukrainiečius vykdant nusikaltimus žmoniškumui.

07:48 Charkove nuo karo pradžios žuvo mažiausiai 260 civilių

Pasak Charkovo valdžios institucijų, praėjus jau beveik mėnesiui nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, kovose aplink Charkovą žuvo mažiausiai 260 civilių gyventojų.

Tarp žuvusiųjų yra ir 14 vaikų, nurodoma šeštadienio vakarą atnaujintame pranešime.

Iki karo šiame Ukrainos šiaurės rytuose įsikūrusiame mieste, kurį šiuo metu apsiautusios Rusijos pajėgos, gyveno apie 1,5 mln. žmonių.

Charkovas ir toliau apšaudomas, o šeštadienio vakarą, pasak Ukrainos naujienų agentūros UNIAN, pataikyta į kelis gyvenamuosius pastatus, kuriuose įsiplieskė gaisrai.

Vokietijos naujienų agentūra dpa pabrėžia, kad šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

07:40 Ukrainos saugumo taryba uždraudė prorusiškų partijų veiklą

Ukrainos saugumo ir gynybos taryba uždraudė prorusiškų politinių partijų veiklą tol, kol šalyje galios karo padėtis.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis apie šį sprendimą vaizdo žinutėje paskelbė šeštadienio vakarą.

„Šių politikų veikla, kuria jie siekia susiskaldymo ar slaptų susitarimų, sulauks ne sėkmės, o griežto atsako", - sakė V. Zelenskis, kurį cituoja Ukrainos dienraštis „Ukrainska pravda".

Tarp partijų, kurioms įvedamas veiklos draudimas, yra ir parlamente vietų turinčios dvi opozicinės partijos: „Opozicinė platforma - Už gyvybę" bei „Opozicinis blokas".

Vienuolika uždraustų partijų laikomos euroskeptiškomis, antiliberaliomis arba prorusiškomis.

07:39 Australija uždraudė aliuminio oksido eksportą į Rusiją

Sekmadienį Australija paskelbė išplėsianti savo sankcijas Rusijai dėl invazijos į Ukrainą. Šalis nedelsdama uždraudė boksito ir aliuminio oksido, kuris yra reikalingas ginklų ir šaudmenų gamybai, eksportą į Rusiją.

Šiuo draudimu siekiama paveikti aliuminio gamybą Rusijoje, kuri iki šiol iš Australijos įsiveždavo maždaug 20 proc. viso naudojamo aliuminio oksido.

Australijos premjeras Scottas Morrisonas sekmadienį pareiškė, kad jo vyriausybė bendradarbiauja su partneriais, siekdama „maksimaliomis sąnaudomis ir maksimaliu spaudimu priversti V. Putino režimą trauktis iš Ukrainos".

Ministras pirmininkas taip pat patvirtino, kad Australija atsakys į Ukrainos prašymą ir šaliai nemokamai suteiks 70 tūkst. tonų akmens anglies. „Mūsų žiniomis, ši anglis gali aprūpinti elektros energija iki 1 milijono namų", - sakė S. Morrisonas.

Be to, Australija padidins ir savo humanitarinę pagalbą Ukrainai: papildomai bus skirta 30 mln. Australijos dolerių (apie 20 mln. eurų).

Australija Rusijos užpultai valstybei taip pat suteiks gynybinės karinės paramos, įskaitant šaudmenis ir neperšaunamas liemenes, už apytiksliai 19 mln. eurų.

2022-03-19 ĮVYKIAI

18:53 V. Zelenskis kreipėsi į Šveicarijos vyriausybę ir protestuotojus

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį tiesioginiu vaizdo ryšiu kreipėsi į tūkstančius antikarinės demonstracijos dalyvių Berne ir paragino Šveicarijos vyriausybę įšaldyti Rusijos oligarchų sąskaitas.

„Tai irgi yra kova su blogiu", - per vertėją sakė V. Zelenskis.

Daugelis prie Šveicarijos parlamento susirinkusių protestuotojų mojavo Ukrainos vėliavomis, smerkdami Rusijos invaziją į Ukrainą.

V. Zelenskį buvo galima pamatyti už stalo su kamufliažiniais marškinėliais trumpomis rankovėmis. Kai jis paragino blokuoti oligarchų sąskaitas, pasigirdo garsūs plojimai.

Šveicarija iš esmės pritaria Europos sankcijoms Maskvai. Tačiau Šveicarijoje verslą vykdo kai kurie labai turtingi rusai, kurie, kaip teigiama, yra artimi Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir kuriems sankcijos iki šiol nėra taikomos.

Savo kalboje Ukrainos prezidentas taip pat kritikavo maisto produktų bendrovę „Nestlé", kuri, priešingai nei daugelis kitų verslų, nusprendė kol kas nesitraukti iš Rusijos.

Pasak V. Zelenskio, nuo šeštadienio per Rusijos atakas žuvo 112 vaikų ir paauglių.

JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras iki šeštadienio užfiksavo apie 60 nepilnamečių mirčių. Tačiau dažnai prireikia kelių dienų, kad būtų galima nepriklausomai patikrinti pranešimus apie aukas.

Šveicarijos prezidentas Ignazio Cassisas asmeniškai pasveikino V. Zelenskį nuo scenos Šveicarijos sostinės Bundesplatz aikštėje.

„Esame sužavėti jūsų žmonių drąsa, su kuria jie kovoja už laisvę ir taiką, - sakė jis. -Mums daro didelį įspūdį tai, kaip jūs ginate pamatines laisvojo pasaulio vertybes, kurios yra ir mūsų svarbiausios vertybės".

18:18 Rusija perspėja, kad ukrainietiškos minos gali nuplaukti į Viduržemio jūrą

Rusija šeštadienį perspėjo, kad minos, kurias ukrainiečiai išdėstė Juodojoje jūroje prieš jos „karinę operaciją", gali nukeliauti iki Bosforo sąsiaurio ir Viduržemio jūros.

„Prasidėjus Rusijos specialiajai karinei operacijai, Ukrainos karinės jūrų pajėgos aplink Odesos, Očakovo, Černomorsko ir Južno uostus įrengė minų užtvaras", - sakoma saugumo tarnybos FSB pareiškime, kuriame priduriama, kad minos buvo „nusidėvėjusios" ir pagamintos 20 amžiaus pirmoje pusėje.

Pareiškime sakoma, kad audros nutraukė kai kurių minų kabelius ir dabar jos laisvai plūduriuoja vakarinėje Juodosios jūros dalyje, stumdomos vėjo ir srovių.

Atsižvelgiant į srovių kryptį, „neatmetama galimybė, kad minos plauks Bosforo jūros link, o vėliau - į Viduržemio jūrą".

Vasario 24 dieną pradėjusi puolimą, Rusija užblokavo Ukrainos prieigą prie Juodosios jūros.

18:08 Ukraina paragino Kiniją "pasmerkti Rusijos barbariškumą"

Ukraina šeštadienį paragino Kiniją prisijungti prie Vakarų ir pasmerkti „Rusijos barbariškumą", kai JAV perspėjo Pekiną dėl pasekmių, jei šis palaikys Maskvos puolimą prieš kaimyninę šalį.

„Kinija gali tapti svarbiu pasaulinės saugumo sistemos elementu, jei priims teisingą sprendimą paremti civilizuotų šalių koaliciją ir pasmerkti Rusijos barbariškumą", - socialiniame tinkle „Twitter" parašė prezidento padėjėjas Michailas Podoliakas.

Kinija nedalyvavo tarptautiniame proteste dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje ir atsisakė pasmerkti prezidento Vladimiro Putino pradėtą invaziją.

JAV Prezidentas Joe Bidenas penktadienį per pokalbį telefonu Kinijos vadovui Xi Jinpingui pasakė, kad bet kokia parama Rusijai jos kare Ukrainoje kainuotų brangiai.

Baltieji rūmai pranešė, kad J. Bidenas įvardijo Xi „pasekmes, jei Kinija teiks materialinę paramą Rusijai, kuri vykdo žiaurius išpuolius prieš Ukrainos miestus ir civilius gyventojus".

Apie Xi atsakymą nebuvo pranešta.

Xi ir V. Putinas susitiko praėjusį mėnesį Pekine vykusiose Žiemos olimpinėse žaidynėse, prieš pat V. Putinui pradedant invaziją į Ukrainą.

17:26 Zaporožioje įvedama komendanto valanda iki pirmadienio ryto

Centrinės Ukrainos Zaporožios mieste paskelbta komendanto valanda, kuri tęsis pusantros paros - iki pirmadienio 6 val. ryto (4.00 val. Grinvičo laiku).

Miesto geležinkelio stotyje iki to laiko taip pat bus sustabdytas traukinių eismas, pranešė Ukrainos nacionalinis geležinkelių operatorius.

Pastarosiomis dienomis daug žmonių bėgo į Zaporožią iš kitų šalies dalių, pavyzdžiui, iš apgulto Mariupolio uostamiesčio prie Azovo jūros.

Komendanto valanda Zaporožioje įvesta po panašios priemonės Kijeve. Nuo praėjusio antradienio iki ketvirtadienio ryto sostinės gyventojams buvo leista palikti savo namus tik ieškant saugumo slėptuvėse arba bunkeriuose.

16:47 Maskva reikalauja, kad "Youtube" atblokuotų Rusijos valstybinę žiniasklaidą

Rusijos žiniasklaidos priežiūros institucija „Roskomnadzor" šeštadienį pareikalavo, kad „YouTube" platforma atblokuotų dešimtis valstybės finansuojamų žiniasklaidos kanalų.

„Roskomnadzor" pagrasino „techniniais trukdžiais", jei kanalai nebus atkurti, o tai buvo interpretuojama kaip užuomina, kad „YouTube" gali būti pašalinta iš Rusijos interneto, jei Maskvos reikalavimai nebus įvykdyti.

Rusija jau anksčiau ėmėsi veiksmų prieš „Twitter", „Instagram" ir „Facebook".

Po invazijos į Ukrainą „Google" priklausanti dalijimosi vaizdo įrašais platforma pradėjo blokuoti prieigą prie rusiškų kanalų visame pasaulyje.

Kovo 1 dieną „YouTube" pareiškė, kad kanalai pažeidė jos politiką, draudžiančią „turinį, kuriame neigiami, nuvertinami ar menkinami tinkamai įrodyti smurtiniai įvykiai".

Pavyzdžiui, Maskvos žiniasklaida pranešimus apie Rusijos invaziją į Ukrainą apibūdino ne kaip karą, o kaip „specialią karinę operaciją, kurios tikslas - išlaisvinti rusakalbius gyventojus nuo Ukrainos nacionalistų pajėgų".

RT ir „Sputnik" kanalai pirmiausia buvo užblokuoti Europoje. Po kelių dienų jie buvo pradėti uždrausti visame pasaulyje.

Uždraustų kanalų skaičius išaugo iki 54, tarp jų - ir didelę auditoriją turinčios televizijos stotys, tokios kaip RBK, NTV ir TNT, taip pat Rusijos radijo stotys ir naujienų agentūros.

Šeštadienį paskelbtame pareiškime „Roskomnadzor" teigė išsiuntusi „Google" raštiškus reikalavimus „nutraukti diskriminaciją" ir užtikrinti laisvą prieigą prie informacijos visiems „YouTube" naudotojams.

16:31 Ukraina: prie Kijevo - 7 žuvę, Donecke - dešimtys žuvusių ir sužeistų civilių

Ukrainos policija Kijevo regione pranešė, kad penktadienį per Rusijos apšaudymą Bučoje, esančioje į šiaurės vakarus nuo sostinės, žuvo septyni civiliai gyventojai.

Ukrainos rytiniame Donecko regione regiono policijos vadovybė kalbėjo apie dešimtis žuvusiųjų ir sužeistųjų taip pat per penktadienio atakas.

Ukrainos pusė teigė, kad praėjusią dieną vėl buvo apšaudomi gyvenamieji rajonai.

Kijevas nuolat kaltina Maskvą, kad vasario 24 dieną prasidėjusiame kare ji taikosi į civilines vietoves. Rusija tai neigia, nors civilinės infrastruktūros naikinimas yra akivaizdus.

16:08 B. Johnsonas perspėja, kad nebūtų jokio "santykių normalizavimo" su V. Putinu

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas šeštadienį pareiškė, kad Vakarai neturi bandyti „normalizuoti santykių" su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu po jo invazijos į Ukrainą, ir pavadino šią krizę „lūžio tašku pasauliui".

„Pasaulyje yra sakančių, kad mums geriau taikytis su tironija... Manau, kad jie giliai klysta", - sakė JK lyderis savo Konservatorių partijos pavasario konferencijoje, vykusioje Blekpule, šiaurės vakarų Anglijoje.

„Mėginti po viso to atnaujinti santykius su Putinu, kaip tai darėme 2014 metais, reikštų vėl padaryti lygiai tą pačią klaidą, todėl Putinas turi žlugti. Tai lūžio taškas pasauliui ir pasirinkimo akimirka. Tai pasirinkimas tarp laisvės ir priespaudos", - pridūrė jis.

B. Johnsonas atmetė V. Putino teiginius, esą jis pradėjo puolimą siekdamas užkirsti kelią Ukrainos stojimui į NATO, sakydamas, kad „jis puikiai žinojo, jog Ukrainos teritorijoje neplanuojama dislokuoti raketų".

Iš tiesų „jis išsigando Ukrainos, nes Ukrainoje yra laisva spauda ir vyksta laisvi rinkimai", - sakė premjeras.

„Ir jis bijojo, kad pats gali sulaukti pasmerkimo. Nes Putino Rusijoje vien už tai, kad invaziją pavadini invazija, tave įkalina 15 metų. O jei per rinkimus pasisakysi prieš Putiną, būsi nunuodytas arba sušaudytas", - pridūrė B. Johnsonas.

14:51 Pietų Ukrainoje po rusų smūgio į kareivines žuvo dešimtys Ukrainos karių

Rusijos kariuomenei smogus Ukrainos kareivinėms pietiniame Mykolajivo mieste, žuvo dešimtys karių, šeštadienį naujienų agentūrai AFP pranešė liudininkai, kol vyko gelbėjimo operacija.

„Ne mažiau kaip 200 karių miegojo kareivinėse", kai ankstyvą penktadienio rytą smogė Rusijos kariuomenė, AFP sakė vienas iš Ukrainos karių, 22 metų Maksimas, nenurodydamas savo pavardės.

„Surasta mažiausiai 50 kūnų, bet nežinome, kiek dar yra po griuvėsiais", - sakė jis.

Kitas karys apskaičiavo, kad per bombardavimą galėjo žūti apie 100 žmonių.

Valdžios institucijos kol kas nepaskelbė oficialaus žuvusiųjų skaičiaus.

Miesto šiaurėje esantis karinis objektas buvo visiškai sugriautas po to, kai penktadienio rytą į jį pataikė kelios raketos.

13:30 Ukrainoje šeštadienį atverta 10 evakuacinių koridorių

Šeštadienį Ukrainos gyventojams, bandantiems pabėgti iš karo zonų, buvo atverta 10 evakuacinių koridorių, pranešė ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk.

Vienas iš jų veda iš Mariupolio, pietinio uostamiesčio, kuriame vyko aršiausi šalyje karo veiksmai.

Mariupolio pabėgėliai turėjo vykti į netoliese esantį Berdiansko miestą, kur jiems turi būti suteikta pagalba, o paskui jie bus susodinti į autobusus tolesnei kelionei.

I. Vereščuk vaizdo pranešime sakė, kad iš smarkiai puolamo Luhansko regiono šalies rytuose veda keturi koridoriai.

Kiti pabėgimo keliai buvo atverti iš kaimų ir miestų aplink sostinę Kijevą.

Maršrutai yra derinami su Rusija ir kiekvieną dieną skelbiami iš naujo.

13:22 Šveicarijos prezidentas karą Ukrainoje pavadino "pražūtinga beprotybe"

Rusijos karą Ukrainoje skatina „pražūtinga beprotybė", todėl Šveicarija yra pasirengusi sumokėti kainą už laisvės ir demokratijos gynimą, šeštadienį pareiškė Šveicarijos prezidentas Ignazio Cassisas.

Šveicarija nusprendė Rusijai taikyti tokias pat sankcijas kaip ir Europos Sąjunga, tačiau I. Cassisas tvirtino, kad dėl to Šveicarijos neutralumui pavojus nekyla.

Pasak jo, Šveicarija negali tiesiog stovėti „demokratijos ir barbarizmo konfrontacijos" nuošalyje ir yra pasirengusi prisiimti ekonominius nuostolius.

„Vasario 24 dieną pasaulio veidas pasikeitė, ir ne į gerąją pusę. Turime drąsiai ir nenuilstamai ginti laisvę ir demokratiją. Tai turi savo kainą. Kainą, kurią Šveicarija pasirengusi prisiimti, - rašė jis laikraštyje „Le Temps". - Šį karą sukėlė pražūtinga beprotybė, griaunanti visus mūsų civilizacijos principus ir vertybes".

Nors kol kas nekalbama apie ekonomikos krizę ar nuosmukį, I. Cassisas sakė, kad konfliktas turės įtakos Šveicarijos ekonomikai.

Jis teigė, kad šaliai teks kovoti su „nuolatine ir didele infliacija bei kylančiomis energijos kainomis", o kadangi Šveicarijos frankas kaip valiuta ir toliau išliks „saugiu prieglobsčiu", dėl to nukentės eksportas.

„Nėra sprendimo, kuris kaip mostelėjus burtų lazdele išgelbėtų Šveicariją nuo dabartinės situacijos padarinių", - pridūrė jis.

I. Cassisas sakė, kad Šveicarija nesiųs karinės paramos Ukrainai, tačiau neutralumas nereiškia abejingumo.

„Šveicarija negali toleruoti šio karo nereaguodama, - rašė jis. - Rusija šiurkščiai pažeidė jėgos panaudojimo draudimą - principą, įtvirtintą tarptautinėje teisėje. Likdama neveikli, Šveicarija žaistų pagal agresoriaus taisykles".

12:03 Kijevo meras prašo ginklų, kuriais patys ukrainiečiai galėtų uždaryti savo oro erdvę

Kijevo meras Vitalijus Klyčko paragino Vakarų sąjungininkes toliau tiekti ginklus Ukrainai jos kare prieš Rusiją.

„Prašome, paremkite mus", - sakė 50 metų buvęs profesionalus boksininkas šeštadienį interviu Italijos dienraščiui „Corriere della Sera".

Europos sąjungininkės ir NATO buvo paragintos siųsti būtiniausius ginklus oro erdvei virš Kijevo ginti.

„Mes galime patys uždaryti savo oro erdvę, - tęsė V. Klyčko. -Tačiau mums būtinai reikia tinkamų ginklų".

NATO ne kartą atmetė galimybę įvesti neskraidymo zoną virš Ukrainos, baimindamasi, kad tai gali sukelti tiesioginę karinę Rusijos ir Vakarų konfrontaciją.

Pasak V. Klyčko, Kijeve jau žuvo 200 civilių gyventojų. Mieste pasiliko apie 2 mln. žmonių, sakė jis.

„Nepamirškite, kad mes giname savo šalį, bet kartu giname ir pagrindines Europos demokratijos vertybes", - sakė V. Klyčko.

„Mano žinia aiški: prašau nutraukti bet kokius ekonominius santykius su Rusija, nes Putinas kiekvieną eurą naudoja savo kariuomenei, kuri žygiuoja mūsų link, stiprinti", - sakė jis.

12:23 "Deutsche Bank" vadovas ragina neskubėti su naujomis sankcijomis Rusijai

„Deutsche Bank" vadovas Christianas Sewingas perspėjo, kad nereikėtų per greitai įvesti naujų sankcijų Rusijai.

„Pirmiausia turėtume leisti įsigalioti jau paskelbtoms sankcijoms", - Vokietijos laikraščiui „Welt am Sonntag" sakė Ch. Sewingas.

Pasak jo, reikia nuolat tikrinti, ar iš tikrųjų yra griežtesnių finansinių ir ekonominių sankcijų poreikis, ir pridūrė, kad Vokietijos vyriausybė turi pripažinti, jog šios priemonės „daro neigiamą poveikį mums".

Tačiau kartu Ch. Sewingas aiškiai pasakė: „Jei Vokietijos vyriausybė nuspręs, kad jos būtinos, mes jas remsime".

Praėjusią savaitę „Deutsche Bank" paskelbė, kad dėl invazijos į Ukrainą mažins savo verslo apimtis Rusijoje.

Ch. Sewingas laikraščiui sakė: „Su žiniomis, kurias turime šiandien, pastaraisiais metais tikrai būtume dar greičiau pasitraukę".

10:20 Rusija pranešė panaudojusi hipergarsinius ginklus vakarų Ukrainoje

Penktadienį Rusija pirmą kartą Ukrainoje panaudojo savo naujausias hipergarsines raketas „Kinžal", kad sunaikintų ginklų saugyklą šalies vakaruose, pranešė Gynybos ministerija.

Rusija niekada anksčiau nebuvo pripažinusi, kad kovose naudojo labai tikslius ginklus, o valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti" teigė, kad tai buvo pirmas hipergarsinio ginklo „Kinžal" panaudojimas per konfliktą provakarietiškoje Ukrainoje.

„Aviacinė raketinė sistema „Kinžal" su hipergarsinėmis aerobalistinėmis raketomis sunaikino didelį požeminį sandėlį, kuriame buvo raketų ir aviacinės amunicijos" Ivano Frankivsko srities Deliatyno kaime", - šeštadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Gynybos ministerijos atstovas žiniasklaidai atsisakė komentuoti, kai su juo susisiekė AFP.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pavadinęs raketą „Kinžal" („Durklas") „idealiu ginklu", kuris skrieja greičiu, 10 kartų didesniu už garso, ir gali įveikti oro gynybos sistemas.

Raketa „Kinžal" buvo viena iš daugybės naujų ginklų, kuriuos V. Putinas pristatė savo 2018 metų pranešime apie padėtį šalyje.

Deliatyno kaimas vaizdingų Karpatų kalnų papėdėje, yra šalia Ivano-Frankivsko miesto. Ivano-Frankivsko regionas turi 50 km ilgio sieną su NATO nare Rumunija.

7:36 V. Zelenskis vėl paragino Maskvą: "Laikas susitikti"

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį vėl paragino surengti derybas su Maskva, sakydamas, kad jos yra „vienintelė galimybė Rusijai sumažinti žalą, kurią ji padarė dėl savo pačios klaidų" po įsiveržimo.

Šiuo metu abi šalys veda derybas nuotoliniu būdu, tačiau kol kas, kaip ir ankstesniuose raunduose, jos nedavė didelės naudos. Prezidentų lygiu derybos kol kas nevyko iš viso.

„Dabar laikas susitikti, kalbėtis, laikas atnaujinti teritorinį vientisumą ir teisingumą Ukrainai, - sakė V. Zelenskis socialiniame tinkle „Facebook" paskelbtame vaizdo įraše. - Priešingu atveju Rusijos nuostoliai bus tokie, kad kelios kartos neatsigaus".

V. Zelenskis taip pat sakė, kad Ukrainos valdžios institucijoms pavyko išgelbėti daugiau kaip 9 000 žmonių iš Mariupolio uostamiesčio, kurį apsupo Rusijos pajėgos.

Pasak jo, vis dar nėra informacijos apie tai, kiek žmonių žuvo, kai mieste buvo subombarduotas civilius gyventojus priglaudęs teatras.

Humanitariniais koridoriais visoje šalyje buvo išgelbėta daugiau kaip 180 tūkst. Ukrainos piliečių, sakė V. Zelenskis.

Jis apkaltino Rusijos pajėgas blokuojant pagalbos teikimą karštuosiuose taškuose, sakydamas, kad „joms griežtai įsakyta daryti viską, kad humanitarinė katastrofa Ukrainos miestuose taptų priežastimi ukrainiečiams bendradarbiauti su okupantais".

„Tai karo nusikaltimas!" - pridūrė jis.

2022-03-18 ĮVYKIAI

20:00 V. Putinas telefonu kalbėjosi su E. Macronu

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar kartą kalbėjosi telefonu su kolega iš Prancūzijos Emmanueliu Macronu ir aptarė padėtį Ukrainoje, penktadienio vakarą Maskvoje pranešė Kremlius.

V. Putinas esą patikino, kad rusų pajėgos daro viską, „kad būtų išgelbėtos civilių gyvybės". Taip V. Putinas, anot Kremliaus, reagavo į Prancūzijos pusės susirūpinimą. Ukraina kaltina Maskvą tyčia apšaudant civilinę infrastruktūrą.

Rusijos vadovas, be to, atkreipė dėmesį į Ukrainos vykdomus „karo nusikaltimus", sakoma pranešime. Pokalbį, Kremliaus duomenimis, inicijavo E. Macronas. Abu prezidentai pastaruoju metu jau keliskart kalbėjosi telefonu.

Eliziejaus rūmų teigimu, E. Macronas per pokalbį atkreipė dėmesį į blogėjančią padėtį Ukrainoje, kur toliau atakuojami civiliai ir nepaisoma žmogaus teisių. Be to, jis užsiminė apie iki šiol bevaises derybas tarp Rusijos ir Ukrainos delegacijų. E. Macronas pareiškė didelį susirūpinimą dėl padėties Mariupolyje ir dar kartą pareikalavo nedelsiant skelbti paliaubas. Esą būtini konkretūs žingsniai, kad būtų nutraukta miesto apsiaustis ir jį galėtų pasiekti humanitarinė pagalba.

19:30 Po teatro sprogdinimo Mariupolyje niekas nežuvo, vienas žmogus sunkiai sužeistas

Per Rusijos smūgį Mariupolio teatrui, kuriame prieglobstį buvo radę apgulto miesto civiliai gyventojai, sunkiai sužeistas vienas žmogus, bet niekas nežuvo, penktadienį pranešė miesto valdžia.

„Pirminiais duomenimis, žuvusiųjų nėra. Tačiau yra informacijos apie vieną sunkiai sužeistą asmenį", - pranešė miesto taryba „Telegram" programėlėje, pateikdama pirmąją informaciją apie aukas po trečiadienį surengtos atakos.

17:45 Ukraina: penktadienį rusų pajėgos teritorinių laimėjimų nepasiekė

Rusijos pajėgos, Ukrainos duomenimis, penktadienį nepasiekė teritorinių laimėjimų. Tam kelią užkirto ukrainiečių daliniai, per televiziją pareiškė Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maljar, kurią cituoja agentūra „Reuters".

Rusų daliniai esą susiduria su logistinėmis problemomis atsigabenti degalų ir maisto produktų, taip pat turi komunikacinių sunkumų.

Šių duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.

17:00 Lietuvos ir Norvegijos užsienio reikalų ministrai aptarė saugumo iššūkius Baltijos jūros regione ir tolesnę paramą Ukrainai

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį susitiko su Norvegijos užsienio reikalų ministre Aniken Huitfeldt, kuri su darbo vizitu vieši Lietuvoje. Susitikimo metu ministrai aptarė Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, tolesnę paramą Ukrainai, saugumo iššūkius Baltijos jūros regione, NATO rytinio flango saugumo stiprinimo priemones, dvišalius Lietuvos ir Norvegijos santykius.

Ministras G. Landsbergis padėkojo A. Huitfeldt už Norvegijos parodytą tvirtą sąjungininkų solidarumą, stiprinant NATO rytinį sparną. Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą, Norvegija, kurios kariai tarnauja Rukloje dislokuotoje NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje nuo pat šių pajėgų dislokavimo pradžios, į Lietuvą atsiuntė papildomų karių.

Ministrai sutarė, kad nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai būtina nenutrūkstama visokeriopa parama, įskaitant ir karinę. Pokalbio metu, kaip praneša Užsienio reikalų ministerija, G. Landsbergis pasidalijo įspūdžiais iš šią savaitę vykusio susitikimo su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba bei informavo Norvegijos kolegę apie šiuo metu Ukrainai labiausiai reikalingos pagalbos poreikius.

G. Landsbergis taip pat padėkojo už Norvegijos solidarumą su Europos Sąjunga, taikant sankcijas Rusijai ir Baltarusijai. Ministrai pažymėjo, kad būtina kuo glaudžiau koordinuoti tarptautinės bendruomenės veiksmus, toliau didinant spaudimą Rusijai ir plėsti bei griežtinti jai įvestas sankcijas, taip pat užtikrinti, kad taikant jau įvestas sankcijas neliktų spragų, leidžiančių išvengti jų poveikio, teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

16:55 V. Zelenskis kitą savaitę kreipsis į Prancūzijos parlamentą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį kreipsis į Prancūzijos parlamentą, taip siekdamas užsitikrinti tarptautinę pagalbą stabdant Rusijos invaziją.

„Karas, smogęs Ukrainos žmonėms, daro įtaką visoms Europos tautoms ir jų parlamentams", - sakoma penktadienį išplatintame žemųjų parlamento rūmų Nacionalinės Asamblėjos pirmininko biuro pareiškime.

Šią savaitę V. Zelenskis vaizdo ryšiu kreipėsi į nacionalinius parlamentus, perspėdamas, kad ketvirtą savaitę vykstančiame kare žiaurumų prieš Ukrainos civilius gyventojus vis daugiau.

Trečiadienį, po V. Zelenskio kreipimosi į JAV Kongresą, prezidentas Joe Bidenas pažadėjo skirti 1 mlrd. dolerių vertės naujų ginklų kovai su invazija.

Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas kreipėsi į Vokietijos Bundestagą ir tiesiogiai paragino kanclerį Olafą Scholzą nutraukti glaudžius Berlyno energetikos ir verslo ryšius su Maskva.

V. Zelenskis taip pat kreipėsi į įstatymų leidėjus Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje ir Europos Parlamente, o sekmadienį kalbės Izraelio parlamento nariams.

Po V. Zelenskio kreipimosi į Prancūzijos parlamento narius, ketvirtadienį, Briuselyje įvyks NATO neeilinis aukščiausiojo lygio susitikimas, į kurį atvyks ir J. Bidenas.

16:50 Pramonininkų surinkta parama maistu vilkikais keliauja į Ukrainą

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) narių surinkta parama ir toliau keliauja į Ukrainą. LPK kartu su savo nariais nuo paramos Ukrainai akcijos pradžios išsiuntė 6 vilkikus negendančių produktų, kurie jau pasiekė Pietų Ukrainoje besikaunančius karius. Šią savaitę iškeliavo dar trys vilkikai maisto, nurodoma LPK pranešime.

Maisto vilkikai suformuoti iš įmonių „Galinta", „Biovela", „Vilniaus duona", „Rokiškio mėsinė", „Vičiūnai", „Kauno grūdai", „Klaipėdos mėsinė", „Malsena", „Samsonas", „Vilkyškių pieninės" suaukotų produktų, prie paramos prisideda Kėdainių konservų fabrikas ir „Findata".

Lietuvos pramonininkų konfederacija atidarė specialią sąskaitą ir jau dabar už suaukotas lėšas yra perkami produktai ir, koordinuojantis su Ukrainos institucijomis, išsiųsti ir kitą savaitę vėl bus siunčiami kovojantiems ukrainiečiams į tuos regionus, kur tuo metu labiausiai reikalinga parama.

Krovinius į Ukrainą pristato UAB „Vlantana", UAB „Finėjas" ir UAB „Transimeka", Lietuvos logistikos asociacija prisideda sandėliavimo paslaugomis.

LPK nariai taip pat yra pasirengę apgyvendinti ir įdarbinti nuo karo bėgančius ukrainiečius.

Konfederacija vienija 56 šakines ir 6 regionines (daugiau nei 3500 įmonių), daugelis kurių aktyviai yra įsitraukusios į pagalbos Ukrainai veiklą - aukoja „Blue / Yellow for Ukraine", Raudonajam Kryžiui tiek lėšas, tiek produktus, prisideda kitais reikalingais daiktais, medikamentais ir paslaugomis.

15:45 ES pervedė Ukrainai dar dalį milijardinės paramos

Europos Sąjunga (ES) pervedė Ukrainai antrąją milijardinės paramos dalį. Europos Komisija penktadienį Briuselyje pranešė, kad išmokėta 289 mln. eurų. Jau praėjusią savaitę šaliai pervesta 300 mln. eurų.

Iš viso ES yra numačiusi 1,2 mlrd. vertės skubių kreditų. Likę 600 mln. eurų Ukrainą pasieks vėliau šiais metais.
Tikimasi, kad šios lėšos pirmiausiai padės užtikrinti Ukrainos ekonominį ir finansinį stabilumą.

15:35 Kijeve per Rusijos pajėgų ataką žuvo Ukrainos aktorė O. Švec

Per rusų pajėgų ataką Kijeve žuvo 67 metų Ukrainos kino ir teatro aktorė Oksana Švec, pranešė „Kyiv Post" ir kitos žiniasklaidos priemonės.

Pranešama, kad aktorė žuvo savo namuose per apšaudymą. Kijevo Jaunimo teatras savo feisbuko paskyroje pareiškė liūdesį dėl „talentingos aktorės" žūties. Ji buvo šio teatro trupės narė.

Be savo vaidmenų teatro scenoje 1955 metais gimusi O. Švec plačiajai publikai buvo žinoma ir kaip kino bei serialų aktorė. Ji, be kita ko, vaidino TV juostoje „Muchtaro sugrįžimas" bei ukrainiečių ir rusų sagoje „Namas su lelijomis".

Prieš kelias dienas per Ukrainos Irpino miesto bombardavimą jau žuvo 33 metų ukrainiečių aktorius Paša Lee. Jis po Rusijos pradėto karo buvo užsirašęs kariuomenės savanoriu.

15:10 Rusijos centrinis bankas nekeitė bazinės palūkanų normos

Rusijos centrinis bankas penktadienį paskelbė nusprendęs nekeisti 20 proc. lygios bazinės palūkanų normos, kurią praėjusio mėnesio pabaigoje pakėlė nuo 4,5 proc.

Rusijos ekonomika šiuo metu išgyvena „plataus masto struktūrinių pokyčių" etapą, teigė bankas, netiesiogiai kalbėdamas apie šaliai Vakarų paskelbtas itin griežtas finansines sankcijas. Pasak banko, šį etapą laikinai lydės aukšta infliacija, o per ateinančius kelis ketvirčius sumažės ekonomikos našumas.

Reaguodamos į Rusijos vasario 24 dieną pradėtą invaziją į Ukrainą, Vakarų šalys paskelbė Maskvai sankcijas. Dėl to nusmuko rublio vertė ir, baimindamasis tolesnio valiutos nuvertėjimo ir infliacijos augimo, centrinis bankas vasario 28 dieną padidino bazinę palūkanų normą.

Šaliai šiuo metu sudėtinga gauti prieigą prie užsienio valiutos, įšaldyta ir didžioji dalis centrinio banko turimų rezervų.

15:05 Traukiasi prieš karą Ukrainoje pasisakęs aukštas Rusijos pareigūnas

Buvęs Buvęs Rusijos prezidento padėjėjas ir ministro pirmininko pavaduotojas Arkadijus Dvorkovičius penktadienį atsistatydino iš Skolkovo fondo pirmininko pareigų, tapęs vienu iš nedaugelio oficialių asmenų, pareiškusių nepritarimą Maskvos karinei invazijai Ukrainoje.

2010 metais įsteigtas Skolkovo fondas siekia diversifikuoti šalies ekonomiką, kad ši nebūtų tokia priklausoma nuo naftos ir dujų gavybos, skatinti startuolių kūrimąsi ir sukurti rusišką Silicio slėnio versiją netoli Maskvos.

„Arkadijus Dvorkovičius nusprendė nutraukti savo kaip Skolkovo fondo pirmininko įgaliojimus ir sutelkti dėmesį į švietimo projektų vystymą", - sakoma penktadienį paskelbtame Skolkovo fondo pranešime.

49 metų A. Dvorkovičius yra Rusijos vyriausybės pareigūnas veteranas. Nuo 2018 metų jis buvo fondo pirmininkas, taip pat dirbo padėjėju Kremliuje ir ministro pirmininko pavaduotoju.

Jis nenurodė, kodėl pasitraukia, tačiau gyrė fondą už tai, kad šis padėjo vystyti „daugybę sėkmingai veikiančių startuolių".

Fondo valdybos pirmininkas Igoris Šuvalovas pažymėjo, kad A. Dvorkovičius taip pat vadovauja Tarptautinei šachmatų federacijai (FIDE) ir mano, kad „dabartinėmis aplinkybėmis" eiti abejas pareigas „neįmanoma".

A. Dvorkovičius tapo vienu iš nedaugelio Rusijos pareigūnų, viešai pasmerkusių tai, ką Maskva pavadino „specialia karine operacija" prieš Ukrainą.

Šią savaitę interviu, paskelbtame JAV žurnale „Mother Jones", A. Dvorkovičius sakė: „Karai yra blogiausias dalykas, su kuriuo galima susidurti gyvenime... įskaitant ir šį karą".

„Mano mintys yra su Ukrainos civiliais gyventojais", - sakė jis.

A. Dvorkovičius taip pat vadovauja banko „Rosselchozbank", vieno didžiausių šalies skolintojų, stebėtojų tarybai.
Penktadienį Kremliaus atstovas žiniasklaidai Dmitrijus Peskovas teigė, kad sprendimą dėl jo pareigų turi priimti bankas ir pats A. Dvorkovičius.

Aukšto rango valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija" narys Andrejus Turčakas apkaltino A. Dvorkovičių veikiant „priešo interesais" ir sakė, kad jis turėtų būti atleistas iš pareigų Skolkovo fonde.

Prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę sakytoje kalboje gynė savo veiksmus Ukrainoje ir smerkė „nacionalinius išdavikus", teigdamas, kad šaliai reikia „natūralaus ir būtino visuomenės apsivalymo".

14:55 Lenkija NATO viršūnių susitikime oficialiai pateiks savo pasiūlymą dėl taikos misijos Ukrainoje

Lenkija NATO viršūnių susitikime Briuselyje kitą savaitę oficialiai pateiks savo pasiūlymą dėl taikos misijos Ukrainoje. Tai penktadienį Varšuvoje pareiškė ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.

NATO šalių lyderiai kovo 24 dieną Briuselyje rinksis į specialų susitikimą aptarti Rusijos karo padarinių. Čia laukiama ir JAV prezidento Joe Bodeno.

Varšuva apie tokią misiją prakalbo po Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos ministrų pirmininkų vizito pas Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelensk Kyjive trečiadienį. Ji esą turėtų siekti taikos ir teikti humanitarinę paramą bei būtų saugoma ginkluotųjų pajėgų. Ši idėja tarp NATO partnerių sulaukė prieštaringo vertinimo.

Gynybos ministrų susitikime Briuselyje Nyderlandai, pavyzdžiui, pareiškė, kad tokia misija šiuo metu neįgyvendinama. Vokietijos gynybos ministrė Chrstinė Lambrecht pabrėžė, jog reikia išlaikyti blaivų protą, kad karas nevirstų NATO karu.

14:40 JT: Mariupolyje baigiasi paskutinės maisto ir vandens atsargos

JT Pasaulio maisto programa penktadienį perspėjo, kad karo nuniokotame pietų Ukrainos Mariupolio mieste baigiasi „paskutinės maisto ir vandens atsargos".

Mariupolyje, kurį yra apsupusi Rusijos kariuomenė, situacija - viena iš desperatiškiausių visame kare. Civiliai gyventojai yra nepaliaujamai bombarduojami, o nuo kovo pradžios jie beveik neturi elektros, šilumos ir vandentiekio vandens.

Humanitarinės pagalbos vilkstinė negali pasiekti miesto, pranešama, kad trūksta svarbiausių produktų ir vaistų.

Romoje esančios agentūros atstovas žiniasklaidai taip pat pabrėžė tolesnes karo pasekmes tiekimo padėčiai už Ukrainos ribų, ypač Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje.

Pavyzdžiui, baiminamasi, kad kai kuriose šalyse gali pritrūkti grūdų. JT teigia, kad Libanas 60 proc. kviečių gauna iš Ukrainos, Tunisas - 42 proc., o Jemenas, skurdžiausia Arabijos pusiasalio šalis, - 22 proc.

JT duomenimis, iš viso Ukrainoje nuo karo nukentėjo 13 mln. žmonių.

Nuo Rusijos invazijos, prasidėjusios prieš tris savaites, į užsienį pabėgusių ukrainiečių skaičius, JT duomenimis, dabar siekia 3,2 mln. Be to, Ukrainos viduje yra 2 mln. perkeltųjų asmenų.

13:55 Nuo Rusijos sukelto karo pradžios Kijeve jau žuvo 222 žmonės

Nuo Rusijos sukelto karo pradžios Ukrainos sostinėje Kijeve jau žuvo 222 žmonės, miesto administraciją cituoja portalas „Sky News".

Pasak administracijos, šis skaičius apima 60 civilių ir keturis vaikus.

Čia penktadienio rytą vėl surengtos atakos, žuvo vienas žmogus ir apgadinta dar daugiau pastatų.

13:50 Per pastarąsias dvi dienas iš Mariupolio išvyko beveik 35 tūkst. civilių

Nepaisant nuolatinės Rusijos karių ugnies, per pastarąsias dvi dienas iš Ukrainos Mariupolio uostamiesčio išvyko apie 35 tūkst. civilių.

Apie tai praneša portalas „Ukrinform", cituodamas Donecko srities karinės administracijos vadovą Pavlo Kyrylenko.

P. Kyrylenko pažymėjo, kad eismas iš Mariupolio yra labai intensyvus, stinga degalų, o miestas yra nuolatos apšaudomas.

13:35 Rusijos ir Baltarusijos diplomatams uždrausta kelti koją į Europos Parlamento pastatus

Europos Parlamentas uždraudė Rusijos ir Baltarusijos diplomatams ir oficialiems asmenims įžengti į EP pastatų kompleksus Briuselyje ir Strasbūre. Tai penktadienį tviteryje pranešė EP pirmininkė Roberta Metsola.

„Nuo šiandien Rusijos ir Baltarusijos diplomatams ir vyriausybės darbuotojams uždrausta įeiti į Europos Parlamento patalpas. Demokratijos rūmuose nėra vietos tiems, kurie siekia sugriauti demokratinę pasaulio tvarką", - parašė ji.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

13:25 VRM: Vokietijoje užregistruota beveik 200 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos

Vokietijoje užregistruota beveik 200 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos. Tokius duomenis pirmadienį paskelbė VFR vidaus reikalų ministerija.

„Tikrasis pabėgėlių iš Ukrainos skaičius gali būti didesnis", - pripažino žinybos atstovas. Mat ukrainiečiai be vizos turi teisę būti Šengeno zonoje iki trijų mėnesių, todėl jiems nebūtina registruotis vos tik atvykus.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

13:20 V. Zelenskio patarėjas smerkia Vokietijos kanclerį, ginantį Rusijos žmones

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausiasis patarėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Vokietijos kancleris Olafas Scholzas gynė Rusijos žmones sakydamas, jog „ne Rusijos žmonės priėmė lemtingą sprendimą įsiveržti į Ukrainą". „Šis karas yra Putino karas", - ketvirtadienio vakarą politiniame renginyje sakė O. Scholzas.

Pasak Mychailo Podoliako, šis atskyrimas, nors plačiai paplitęs Europoje, yra klaidingas, nes dauguma Rusijos gyventojų palaiko karą, susirašinėjimo programėlėje „Telegram" parašė jis.

M. Podoliakas atsakingas už Ukrainos prezidento kanceliarijos užsienio politikos pareiškimus, taip pat skelbia Kijevo ir Maskvos taikos derybų naujienas. Jis kritikavo O. Scholzą kitą dieną, kai V. Zelenskis asmeniškai kreipėsi į Vokietijos kanclerį, ragindamas Berlyną teikti daugiau paramos Ukrainai, atremiančiai plataus masto Rusijos puolimą ir šalyje daugėjant civilių aukų.

„Suteikite Vokietijai vadovaujantį vaidmenį, kurio Vokietija nusipelno", - ragino V. Zelenskis vaizdo ryšiu kreipdamasis į Bundestagą. Vėliau O. Scholzas padėkojo V. Zelenskiui už „įspūdingus žodžius", bet pakartojo NATO atsisakymą įsikišti į karą Ukrainoje.

O. Scholzo vyriausybė sulaukė viso politinio spektro opozicinių partijų pasipiktinimo, kai po V. Zelenskio kalbos blokavo pasiūlymą surengti specialius debatus dėl Ukrainos. Vietoj to, Bundestagas grįžo prie įprastos darbo tvarkos, o įstatymų leidžiamosios institucijos pirmininko pavaduotoja Katrin Göring-Eckardt nerangiai perėjo prie dviejų įstatymų leidėjų gimtadienio sveikinimų iškart po aistringos V. Zelenskio kalbos.

13:10 V. Putinas O. Scholzui skundėsi tariamais Ukrainos karo nusikaltimais

Penktadienį kalbėdamasis su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas skundėsi Kijevo atakomis Ukrainos rytuose.

Kremliaus pranešime teigiama, esą Ukrainos kariuomenė gyvenamuosiuose rajonuose Donecko ir Makijivkos miestuose surengė raketų atakas, kurios pareikalavo daugybės aukų. „Vakarai ignoruoja šiuos karo nusikaltimus", - sakoma pranešime.

Šių pareiškimų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma. Vasario 24 dieną į Ukrainą įsiveržusi Rusija jau sulaukė daugybės kaltinimų tyčiniu taikymusi į civilinius objektus.

Šį skambutį inicijavęs O. Scholzas pokalbio metu ragino kuo greičiau skelbti paliaubas, teigė Kremlius ir pridūrė, neva V. Putinas daro viską, kad išvengtų civilių žūčių. Kremlius atkreipė dėmesį į žmonių evakuacijai atidaromus humanitarinius koridorius.

Pasak Maskvos, V. Putinas skambučio metu informavo O. Scholzą apie Rusijos ir Ukrainos derybų padėtį ir pasiskundė, kad „ukrainiečių pusė vilkina derybų procesą, teikdama vis labiau nerealius siūlymus".

12:55 Bulgarija paskelbė nepageidaujamais asmenimis 10 Rusijos diplomatų

Bulgarijos užsienio reikalų ministerija paskelbė nepageidaujamais asmenimis 10 Rusijos diplomatų.

Tai penktadienį žurnalistams pareiškė Rusijos ambasadorė Sofijoje Eleonora Mitrofanova.

„Nepageidaujamais asmenimis paskelbti 10 diplomatų, formuluotė įprastinė - „veikla, nesuderinama su jų statusu"- , sakė Rusijos ambasadorė. „Mes tai laikome labai nedraugišku aktu ir pasiliekame teisę imtis atsakomųjų veiksmų", - pabrėžė ji.

12:30 WFP: trūkinėja Ukrainos maisto tiekimo grandinė

Pasaulio maisto programa (WFP) teigia, kad trūkinėja Ukrainos maisto tiekimo grandinė, nes čia sunaikinta dalis infrastruktūros, o daugybė maisto prekių parduotuvių ir sandėlių šiuo metu tušti, rašo portalas „Sky News".

WFP nepaprastųjų situacijų koordinatorius Ukrainos krizei Jakobas Kernas taip pat išreiškė nerimą dėl situacijos apsiaustuose miestuose, kaip Mariupolis, ir nurodė, kad tenykštės atsargos senka, o organizacijos kroviniai negali patekti į miestą.

12:15 G. Nausėda: oro gynybos sistemos Lietuvoje turėtų būti dislokuotos artimiausiais metais

Prezidentas Gintanas Nausėda sako, kad Lietuvoje NATO sąjungininkų šiuo metu dislokuoti oro gynybos pajėgumai yra laikini, tačiau viliasi, kad netrukus Aljanso bus pasiųstos ilgalaikei gynybai ore užtikrinti būtinos karinės pajėgos.

„Periodiškai, tam tikram laikinam suteikimui, jau dabar yra tie pajėgumai, kol kas jie yra tik laikinai. Bet vėliau, tikiuosi, kad sutarsime, pirmiausia NATO lygiu, kad pastiprinimas Lietuvoje būtų vykdomas ilgalaikiu pagrindu", - Pabradės kariniame poligone viešintis prezidentas penktadienį kalbėjo žurnalistams.

Anot šalies vadovo, kalbėdamas apie būtinybę stiprinti Lietuvos ir kitų rytinių NATO šalių saugumą, oro gynybos sistemų dislokavimą įvardijo ir Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Visiškai neseniai generalinis sekretorius prabilo apie tai, kad ilguoju laikotarpiu turime stiprinti rytinį flangą. Sakydamas tai jis kalbėjo ir apie oro gynybos sistemas", - teigė G. Nausėda, kartu pabrėžęs, kad dabartinės sąjungininkių Lietuvoje vykdomų oro policijos misijų užtikrinti šalies oro saugumui nepakanka.

„Tai yra vienas pagrindinių aspektų, apie kuriuos kalbame - oro policijos funkcija yra labai svarbi, bet tai tik dalinė funkcija, kuri negali atliepti visų mūsų poreikių", - argumentavo jis.

Pasak G. Nausėdos, oro gynybos sistemos Lietuvoje turėtų būti dislokuotos artimiausiais metais. Dabar, jo teigimu, šalyje yra „tam tikri" oro gynybos elementai - keturi Didžiosios Britanijos kariniai sraigtasparniai, esantys Zokniuose.

„(Oro gynybos - ELTA) sistemų dislokavimas yra nepaprastai svarbus ir tai bus padaryta artimiausiais metais", - tikino šalies vadovas.

12:05 V. Putinas kaltina Ukrainą, neva ji vilkina derybas su Rusija

Penktadienį telefonu kalbėdamasis su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, neva Kijevas bando vilkinti derybas su Maskva, tačiau Rusija yra pasirengusi tęsti pokalbius.

„Buvo pažymėta, kad Kijevo režimas visais įmanomais būdais bando vilkinti derybų procesą ir pateikia vis labiau nerealius siūlymus, - Kremlių cituoja naujienų agentūra „Reuters". - Nepaisant to, Rusijos pusė yra pasirengusi ir toliau ieškoti sprendimo, kuris atitiktų jos gerai žinomą principais grįstą požiūrį."

11:50 Rusija teigia užėmusi 90 proc. Ukrainos Luhansko regiono

Rusijos kariuomenė penktadienį pareiškė kontroliuojanti 90 proc. Ukrainos rytinio Luhansko regiono.

Maskvos remiamos vadinamosios Luhansko liaudies respublikos pajėgos veržiasi į priekį prieš Ukrainos karius, „palaikomos Rusijos ginkluotųjų pajėgų ugnies", sakė Gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

Rusija nuo 2014 m. remia ir aprūpina pasiskelbusias nepriklausomomis separatistines Luhansko ir Donecko liaudies respublikas. Teritorija, kurią separatistai kontroliavo iki Rusijos vasario 24 d. pradėtos invazijos, apėmė tik dalį Ukrainos administracinių Luhansko ir Donecko regionų. Jų visiškas užkariavimas buvo vienas iš Maskvos karo tikslų.

I.Konašenkovas sakė, kad Rusijos armijos remiami separatistai laimi ir Donecke, kuriam priklauso apgultas Mariupolio uostamiestis.

Rusijos kariuomenė pranešė nuo karo pradžios sunaikinusi 183 bepilotes skraidykles, 1 406 tankus ir šarvuočius, 138 raketų artilerijos stovus, 535 artilerijos įrenginius ir 1 200 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų transporto priemonių.

Rusijos teiginių neįmanoma nepriklausomai patikrinti.

10:30 Švedijos uostai skelbia Rusijos laivų blokadą

Švedijos uostų darbuotojų profsąjunga nusprendė pradėti su Rusija susijusių laivų blokadą, praneša SVT.

Prieš dvi savaites profsąjunga nusiuntė laišką Švedijos infrastruktūros ministrui Tomui Enerothui, kuriame paragino nebeaptarnauti šalies uostuose Rusijos ir su ja susijusių laivų, kitaip ji pati inicijuos blokadą.

Ketvirtadienį surengtame susirinkime profsąjungos vadovybė nusprendė įgyvendinti šį pažadą.

„Mes pranešėme darbdavių organizacijai ir tarpininkaujančiai institucijai, kad bus skelbiama blokada", - pareiškė vienas iš Švedijos uostų darbuotojų profsąjungos vadovų Erikas Helgesonas. Pasak jo, blokada prasidės kovo 28 d., bet profsąjunga pasirengusi imtis veiksmų ir anksčiau.

Blokada bus taikoma laivams, plaukiantiems į Rusiją ir iš Rusijos, laivams, gabenantiems rusiškas prekes, ir Rusijai priklausantiems laivams.

Tai reiškia, kad šie laivai Švedijos uostuose nebus iškraunami ir pakraunami, tempiami ir švartuojami.

„Šitaip norime paremti mūsų kolegas Ukrainos uostuose ir taikius šios šalies gyventojus", - pridūrė E. Helgesonas.

Savo ruožtu darbdavių organizacijos „Swedish Ports" atstovai pareiškė, kad jie taip pat nerimauja dėl karo Ukrainoje, bet mano, jog ribojimai su Rusija susijusiems laivams turi būti įvesti visos Europos Sąjungos mastu.

Anksčiau Rusijos transporto ministerija rekomendavo savo laivams vengti Didžiosios Britanijos, Kanados, ES šalių ir kitų valstybių, paskelbusių sankcijas Rusijai, teritorinių vandenų ir uostų.

10:25 Kijeve numuštos Rusijos raketos nuolaužoms pataikius į gyvenamąjį pastatą, žuvo žmogus

Ukrainos sostinėje Kijeve numuštos Rusijos raketos nuolaužoms pataikius į gyvenamąjį pastatą Podilskio rajone, žuvo vienas žmogus ir dar keturi sužeisti, remdamasis avarinėmis tarnybomis, praneša transliuotojas BBC.

Pasak tarnybų, iš penkiaaukščio pastato išgelbėta 12 žmonių, o dar 98 evakuoti. Gelbėjimo operacijos tęsiasi.

10:10 Rusijos gynybos ministerija: kovos vyksta Mariupolio centre

Rusijos pajėgos ir jų sąjungininkai separatistai penktadienį kovojo Mariupolio, strateginio uostamiesčio Ukrainos pietryčiuose, centre, pranešė Rusijos gynybos ministerija.

„Mariupolyje Donecko liaudies respublikos daliniai, remiami Rusijos ginkluotųjų pajėgų, veržia apsuptį ir miesto centre kovoja su nacionalistais", - pranešė Rusijos ministerija.

Rusijos kariuomenės remiami separatistai iš Luhansko „išlaisvino daugiau nei 90 proc. respublikos teritorijos", pridūrė ministerija, turėdama omenyje pasiskelbusią vadinamąją Luhansko Liaudies Respubliką, kurios nepriklausomybę Maskva pripažino vasario 21 dieną.

10:00 Ukraina praneša, kad dėl Rusijos agresijos jau žuvo 109 vaikai

Kovo 18-osios duomenimis, dėl Rusijos agresijos Ukrainoje jau žuvo 109 vaikai, remdamasis ukrainiečių generaline prokuratūra, praneša portalas „Ukrinform".

Pasak prokuratūros, daugiausiai vaikų žuvo Kijevo, Charkovo, Donecko, Černihovo, Mykolajavo, Žytomyro, Sumų ir Chersono srityse. Per bombardavimus ir apšaudymus taip pat jau apgadintos daugiau kaip 439 švietimo įstaigos, iš jų 63 - visiškai sunaikintos.

Šie duomenys nėra galutiniai.

09:35 Lvove Rusijos raketos sunaikino orlaivių remonto gamyklą, pranešė meras

Penktadienį Vakarų Ukrainos Lvovo mieste Rusijos pajėgos sunaikino orlaivių remonto gamyklą, tačiau niekas nenukentėjo, paskelbė meras.

AFP reporteris matė, kad penktadienio rytą per giedrą mėlyną dangų virš Lvovo oro uosto driekėsi tirštų pilkų dūmų ruožas, į įvykio vietą atskubėjo greitosios pagalbos automobiliai.

„Kelios raketos pataikė į orlaivių remonto gamyklą", - telegramo susirašinėjimo programėlėje sakė meras Andrijus Sadovyjus ir pridūrė, kad gamykla sunaikinta. „Aukų nėra", - sakė jis.

Gamyklos veikla sustabdyta.

Anksčiau jis rašė, kad Rusijos pajėgos smogė netoli Lvovo oro uosto esančiam rajonui. Ginkluoti patikros punktai nukreipė vairuotojus nuo kelių, vedančių į oro uostą, vienas vietos gyventojas AFP sakė anksčiau penktadienį girdėjęs sprogimą.

Ukrainos oro pajėgos, remdamosi pirmine informacija, teigė, kad iš Juodosios jūros buvo paleistos šešios „sparnuotosios raketos, tikriausiai X-555". Dvi raketos buvo sunaikintos, teigiama pranešime.

Praėjusį savaitgalį Rusijos sparnuotosios raketos sugriovė karinę bazę į vakarus nuo Lvovo, žuvo 35 žmonės, daugiau kaip 130 buvo sužeisti.

Lvovas yra didžiausias Vakarų Ukrainos miestas ir vaizdingais reginiais garsėjanti turistų pamėgta vieta. Miestas įsikūręs už 70 kilometrų nuo Europos Sąjungos ir NATO narės Lenkijos sienos ir iki šiol beveik išvengė Rusijos pajėgų karinių smūgių.

08:45 Meras: Rusijos pajėgos smogė Lvovo oro uosto teritorijai Vakarų Ukrainoje

Rusijos pajėgos smogė teritorijai aplink Lvovo oro uostą Vakarų Ukrainoje, penktadienį pranešė meras Andrijus Sadovyjus, į įvykio vietą atskubėjo greitosios medicinos pagalbos ir policijos automobiliai.

Susirašinėjimo programėlėje „Telegram" A. Sadovyjus teigė negalįs nurodyti tikslaus nusitaikytos vietovės adreso, „bet tai tikrai ne oro uostas", parašė jis.

Penktadienį 7.30 val. tirštas pilkų dūmų ruožas driekėsi per mėlyną dangų virš Lvovo miesto, pranešė naujienų agentūros AFP reporteris. Ginkluoti kontrolės punktai nukreipė vairuotojus iš kelių į oro uostą, vietos liudininkas AFP sakė anksčiau penktadienį girdėjęs sprogimą.

Lvovas yra didžiausias Vakarų Ukrainos miestas ir vaizdingais reginiais garsėjanti turistų pamėgta vieta. Miestas įsikūręs už 70 kilometrų nuo Lenkijos sienos ir iki šiol beveik išvengė Rusijos pajėgų karinių smūgių.

07:35 Baltieji rūmai: penktadienį įvyks J. Bideno ir Xi Jinpingo pokalbis telefonu

JAV prezidento Joe Bideno ir Kinijos vadovo Xi Jinpingo pokalbis telefonu įvyks penktadienį 9 val. ryto Vašingtono laiku (15 val. Lietuvos laiku). Tai rodo Baltųjų rūmų paskelbta Amerikos lyderio dienotvarkė.

Pažymima, kad pokalbis bus žiniasklaidai uždaro formato. Kitas renginys, kuriame dalyvaus J. Bidenas, numatytas 11 val. vietos laiku (17 val. Lietuvos laiku).

Anksčiau informaciją apie planus penktadienį surengti Xi Jinpingo ir J. Bideno pokalbį telefonu patvirtino oficiali Kinijos URM atstovė Hua Chunying. Pasak Kinijos naujenų agentūros „Xinhua", dviejų valstybių lyderiai „apsikeis nuomonėmis dėl Kinijos ir Amerikos santykių ir abi šalis dominančių klausimų".

Anksčiau Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki pranešė, kad J. Bidenas, be kita ko, ketina apsvarstyti su Xi Jinpingu Ukrainos krizę.

07:05 Italija siūlo atstatyti subombarduotą Mariupolio teatrą

Italija pasiūlė atstatyti teatrą apgultame Mariupolio mieste, subombarduotą per karo veiksmus Ukrainoje. Kultūros ministras Dario Franceschini ketvirtadienį pareiškė, kad Italijos ministrų kabinetas pritarė jo siūlymui suteikti Ukrainai „išteklius ir priemones kuo greičiau atstatyti (teatrą)".

„Visų šalių teatrai priklauso visai žmonijai", - tviteryje parašė D. Franceschini.

Pasak Mariupolio mero Vadymo Boičenkos, daugiau nei 1000 civilių slėpėsi teatre, kai jis trečiadienį buvo susprogdintas. Pranešama, kad ketvirtadienį iš subombarduoto pastato išgelbėta apie 130 žmonių. Kijevas ir Maskva dėl šio incidento kaltina vienas kitą: Ukraina teigia, kad tai buvo tyčinis Rusijos bombardavimas, Rusija dėl išpuolio apkaltino Ukrainos nacionalistų „Azovo" pulką.

Vietos pareigūnų teigimu, Mariupolyje sugriauta apie 80 proc. gyvenamųjų būstų, 30 proc. jų nebegalima atstatyti. „Kasdien ant miesto numetama vidutiniškai nuo 50 iki 100 bombų. Sugriovimai milžiniški", - telegrame skelbia miesto taryba. Šios informacijos neįmanoma nepriklausomai patikrinti.

Mariupolis blokuojamas 16 dienų, tūkstančiai žmonių slėptuvėse priversti ieškoti prieglobsčio nuo Rusijos apšaudymo, pranešė miesto taryba. Iki šiol iš miesto pabėgo apie 30 tūkst. civilių.

UNESCO praėjusią savaitę ragino labiau apsaugoti Ukrainos kultūros paveldo objektus. „Turime apsaugoti Ukrainos kultūros paveldą kaip praeities liudijimą ir taip pat kaip taikos ir sanglaudos katalizatorių ateičiai", - sakė UNESCO generalinė direktorė Audrey Azoulay.

06:45 V. Zelenskis sako, kad Ukraina vis dar kontroliuoja svarbiausias sritis

Prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Ukraina vis dar išlaiko pagrindines šalies sritis, kurias mėgina užimti Rusijos pajėgos, pradėjusios puolimą prieš kelias savaites. Ukrainos kariai atsako į kiekvieną Rusijos dalinių ataką, sakoma V. Zelenskio vaizdo žinutėje, anksti penktadienį paskelbtoje telegrame.

V. Zelenskis sakė, kad Rusijos kariuomenės apgultų miestų, tokių kaip Mariupolis pietuose, Charkovas rytuose ir Černihovas šiaurėje, gyventojai nebus palikti bėdoje. Visi, nuo kariuomenės iki bažnyčios, daro viską, ką gali, dėl Ukrainos žmonių, sakė prezidentas ir pažadėjo: „Jūs būsite laisvi".

Jis taip pat padėkojo JAV prezidentui Joe Bidenui už jo „naują ir veiksmingą" pagalbą. V. Zelenskis pažadėjo pagalbą verslininkams, pavyzdžiui, sumažinti biurokratiją ir beprocentes paskolas ginkluoto konflikto metu.

Tuo metu atsirado požymių, kad susprogdintame teatre apgultame Ukrainos Mariupolio mieste galėjo būti net dar daugiau žmonių, nei manyta. Ukrainos parlamento narys Serhijus Taruta anksti penktadienį feisbuke parašė, kad pastate galėjo slėptis mažiausiai 1 300 žmonių, kai jis trečiadienį buvo susprogdintas. S. Taruta teigė, kad tai liudija buvusių viduje ir dabar jau iš Mairupolio išvykusių žmonių pasakojimai. Iki šiol miesto valdžia manė, kad teatre glaudėsi apie 1000 žmonių.

Pasak Ukrainos parlamentarės Olgos Stefanišynos, ketvirtadienį iš teatro buvo išgelbėta apie 130 civilių. Tikslus žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius lieka neaiškus, feisbuke parašė ji. Ukrainos šaltinių teigimu, pastatas buvo iš esmės sunaikintas trečiadienį per tikslinį Rusijos bombardavimą. Rusija savo ruožtu dėl stipraus sprogimo kaltino Ukrainos nacionalistų „Azovo" pulką.

2022-03-17 ĮVYKIAI

21:50 Europos Taryba nutraukia santykius su Baltarusija dėl jos dalyvavimo Ukrainos kare

Europos Taryba stabdo savo santykius su Baltarusija dėl „šalies dalyvavimo" Rusijos invazijoje į Ukrainą. Nuspręsta „nutraukti visus santykius su Baltarusija", ketvirtadienį pareiškė Taryba. Kartu institucija paskelbė, kad stiprins ryšius su baltarusių civiline visuomene ir opozicija išeivijoje.

Šis pareiškimas paskelbtas praėjus dienai po to, kai iš Europos Tarybos buvo pašalinta Rusija, buvusi nare nuo 1996 metų. Baltarusija tuo tarpu nebuvo visavertė Europos Tarybos narė, nes nėra pasirašiusios Europos žmogaus teisių konvencijos. Tačiau Minskas bendradarbiavo su organizacija ir pasirašė 12 Europos Tarybos inicijuotų susitarimų, įskaitant susitarimą dėl kovos su prekyba žmonėmis, Europos kultūros konvenciją ir Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvenciją.

21:35 E. Macronas karą Ukrainoje pavadino „elektrošoku", pabudinusiu NATO

Rusijos karas prieš Ukrainą, pasak Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, buvo „elektrošokas", „pabudinęs" NATO. Jis neatsisakąs savo 2019 metų žodžių, kai pareiškė, kad NATO ištikusi „smegenų mirtis", - sakė E. Macronas ketvirtadienį pristatydamas savo rinkimų programą. Tuomet tai esą buvo tiesa. Nuo tada padėtis pasikeitė. Reikėjo patikslinti NATO strategiją, ir tai dabar vyksta.

„Aš niekada nepasisakiau už pasitraukimą iš NATO", - kalbėjo E. Macronas. „NATO yra svarbi sąveikai", - pabrėžė jis, turėdamas omenyje ginkluotųjų pajėgų tarptautinį bendradarbiavimą. Paraleliai reikia toliau stiprinti Europos gynybą. Tai esą dar kartą parodė karas Ukrainoje.

E. Macronas apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną puolat „brolišką" tautą, su kuria daugelį sieja kalba, religija ir prisiminimai. „Esu giliai įsitikinęs, kad rusų tauta to nenori, - sakė E. Macronas. - Ji yra po priespaudos ir melagienų jungu".

E. Macronas neatmetė galimybės dar kartą vykti į Kyjivą arba Maskvą. Tačiau jis palauksiąs momento, kai tai gali būti naudinga. Prezidentas teigė palaikysiąs atvirą pokalbių kanalą su V. Putinu. Dar vienas pokalbis telefonus su juo numatytas netrukus. Eliziejaus rūmų duomenimis, jis gali įvykti penktadienį. Su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu E. Macronas kalbasi „kelis kartus per savaitę".

20:50 Lankydamas sužeistuosius V. Zelenskis sako tikįs Ukrainos pergale

Ukrainiečiai greitai kartu švęs pergalę prieš Rusiją, sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, lankydamas karo sužeistuosius Kyjivo ligoninėje.

„Kitaip ir negali būti, kai mūsų šalyje šeimos tokios stiprios", - pasak prezidento kanceliarijos pranešimo, sakė jis, susitikęs su šeima, kuri gydosi šautines žaizdas, patirtas bėgant nuo apšaudymo.

Apsilankymo metu V. Zelenskis aštuonmečiui Ihoriui padovanojo pliušinį žaislą. Pasak Ukrainos šaltinių, berniuką nuo Rusijos karių šūvių apsaugojo jo sesuo. Ji, kaip ir jų motina, patyrė sunkių sužeidimų, šeimai bėgant iš Vorzelio, esančio į šiaurę nuo Kijevo.

20:00 Latvijos parlamentas prisijungė prie raginimų įvesti neskraidymo zoną virš Ukrainos

Prie Estijos ir Lietuvos parlamentų prisijungė ir Latvijos parlamentas, kuris taip pat pareiškė norą, kad virš Ukrainos būtų nustatyta neskraidymo zona.

Saeimos Liaudies asamblėja Rygoje paragino Jungtines Tautas nedelsiant imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų apsaugotos žmonių gyvybės ir užtikrintas Ukrainos atominių elektrinių saugumas.

Kartu Latvijos įstatymų leidėjai pareikalavo kuo greičiau imtis priemonių, siekiant užtikrinti saugius humanitarinius koridorius Ukrainos teritorijoje.

19:50 Mariupolio administracija: sugriauta 80 proc. gyvenamųjų būstų

Karo smarkiai paveiktame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje, vietos valdžios duomenimis, sugriauta apie 80 proc. gyvenamųjų būstų, 30 proc. jų nebus įmanoma atstatyti. „Kasdien ant miesto numetama vidutiniškai 50-100 bombų. Sugriovimai milžiniški", - ketvirtadienį „Telegram" kanale pareiškė miesto valdžia.

Mariupolis blokuojamas jau 16 dienų. Tūkstančiai žmonių dėl Rusijos vykdomų apšaudymų priversti prieglobsčio ieškoti slėptuvėse. Iki šiol miestą paliko apie 30 000 civilių. Duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.

Trečiadienį Mariupolyje buvo bombarduojamas ir teatras. Čia įrengtoje slėptuvėje buvo šimtai civilių. Daug žmonių pavyko išgelbėti.

Mariupolis prie Azovo jūros daug dienų yra apsuptas rusų pajėgų ir Maskvai ištikimų separatistų. Virtinė mėginimų evakuoti žmones iš strategiškai svarbaus miesto žlugo.

19:00 Kremlius: Ukrainos puolimas padės Rusijai „apsivalyti nuo išdavikų"

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad puolimas Ukrainoje atskleis Rusijoje gyvenančius „išdavikus" ir taip atkartojo ankstesnį prezidento Vladimiro Putino raginimą „išvalyti" Rusijos visuomenę.

„Tokiose situacijose daug žmonių pasirodo esantys išdavikai, - sakė V. Putino atstovas žiniasklaidai Dmitrijus Peskovas. - Jie savaime dingsta iš mūsų gyvenimo. Kai kurie palieka savo postus, kai kurie išvyksta iš šalies. Taip vyksta apsivalymas".

Tūkstančiai rusų pabėgo iš savo šalies per kelias dienas ar net valandas nuo V. Putino sprendimo pradėti didelį karinį puolimą Ukrainoje vasario 24 dieną. Tikslus jų skaičius nežinomas.

Tačiau D. Peskovas teigė, kad „didžioji dauguma" rusų palaiko V. Putiną.

Trečiadienį V. Putinas aistringai gynė savo taktiką Ukrainoje ir kartu pyko ant to, ką jis vadino „penktąja kolona ir nacionaliniais išdavikais", kurie „mintimis" buvo Vakaruose".

„Rusijos žmonės visada sugebės atskirti tikrus patriotus nuo išdavikų ir tiesiog juos išspjaus kaip musę, netyčia įskridusią į burną", - sakė jis.

„Esu įsitikinęs, kad toks natūralus ir būtinas visuomenės apsivalymas tik sustiprins mūsų šalį", - sakė V. Putinas per televiziją transliuotame vyriausybės posėdyje. Jis taip pat apkaltino Vakarų spaudą ir socialinės žiniasklaidos milžines kuriant „melo imperiją" prieš Rusiją.

18:30 Apsiaustame Mariupolyje vis dar yra per 350 000 žmonių

Rusijos dalinių apsiaustame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje, miesto valdžios duomenimis, vis dar yra per 350 000 žmonų.

Iki šiol 30 000 civilių pavyko išvykti iš miesto šalies pietryčiuose. Mariupolis vis apšaudomas rusų pajėgų.

16:50 Merefos mieste prie Charkivo per rusų bombardavimą žuvo mažiausiai 21 žmogus

Ketvirtadienį Rusijos pajėgoms apšaudžius miestą Rytų Ukrainoje, žuvo mažiausiai 21 žmogus ir 25 buvo sužeisti, pranešė vietos prokurorai.

Artilerijos ugnis ketvirtadienį ryte pataikė į mokyklą ir kultūros centrą Merefos miestelyje prie Charkivo miesto, sakoma regioninės prokuratūros pranešime socialiniame tinkle „Facebook". 10 sužeistų asmenų būklė yra sunki.

Prie prokurorų pareiškimo pridėtoje nuotraukoje matyti per vidurį sugriautas kelių aukštų pastatas su išdaužytais langais ir gelbėtojai, naršantys nuolaužas.

Charkivas, antras pagal dydį Ukrainos miestas, esantis maždaug už 30 km į šiaurę nuo Merefos, pastarosiomis savaitėmis patyrė intensyvių Rusijos oro antskrydžių ir smarkiai nukentėjo.

16:35 HRW: Ukraina turi nustoti skelbti rusų karo belaisvių vaizdus

Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch" (HRW) paragino Ukrainą nustoti internete skelbti rusų karo belaisvių vaizdus. Toks elgesys su karo belaisviais pažeidžia Ženevos konvencijas, o katu ir tarptautinę teisę, ketvirtadienį pareiškė organizacija.

„Ukrainos institucijos turi liautis socialinėje žiniasklaidoje ir pranešimų programėlėse rodyti į nelaisvę paimtus Rusijos karius", - pareiškė HRW. Tai ypač taikytina įrašams, kuriuose vaizduojami „pažeminti ar įbauginti" rusų kariai.

Organizacija, be kita ko, kritikavo vaizdo įrašą, paskelbtą Ukrainos žvalgybos SBU portale, kuriame kariai verčiami „atskleisti savo pavardę, identifikacijos numerį ir kitą asmeninę informaciją". Panašių vaizdų esą būta ir Ukrainos vidaus reikalų ministerijos portale.

HRW patarėja teisės klausimais Aisling Reidy pabrėžė, kad rusų daliniai Ukrainai vykdo rimtus teisės pažeidimus, kurie „sukelia intensyvias civilių kančias". Tačiau ir Ukrainai turi laikytis „aiškių įsipareigojimų, įskaitant teisėtą elgesį su karo belaisviais". HRW ir raštu Ukrainos vyriausybei pareiškė savo susirūpinimą dėl karo belaisvių vaizdų.
Rusijos karo belaisvių vaizdų platinimą prieš tai jau sukritikavo Tarptautinis Raudonasis Kryžius (IKRK).

15:50 JT patvirtina 780 civilių žūtį Ukrainoje

Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) duomenimis, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną žuvo 780 civilių. Tarp jų yra 58 vaikai ir jaunuoliai, trečiadienį Ženevoje pranešė biuras. Biuras taip pat teigė turintis patikrintos informacijos apie 1 252 sužeistuosius.

JT žmogaus teisių vyriausioji komisarė Michellė Bachelet visad pabrėžia, kad tikrieji skaičiai neabejotinai yra didesni. Darbuotojams esą neretai reikia kelių dienų, kad patikrintų aukų skaičių. Biuras pateikia tik tuos duomenis apie žuvusiuosius ir sužeistuosius, kuriuos pats nepriklausomai patikrino.

15:25 ES kaltina Rusiją „sunkiais" tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimais

Europos Sąjunga (ES) rusų pajėgų vykdomą Ukrainos Mariupolio uostamiesčio apsiaustį ir bombardavimą laiko „rimtu ir sunkiu tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimu". „Ši apgultis yra nežmoniška", - ketvirtadienį Briuselyje sakė ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis. Apsiaustis esą turi liautis, o bombardavimai ir atakos prieš civilius - sustabdytos.

Tarptautinė humanitarinė teisė, pavyzdžiui, numato, kad ginkluotuose konfliktuose turi būti daromas skirtumas tarp civilių gyventojų ir kariaujančiųjų. Civiliai negali būti atakuojami nei kaip visuma, nei pavieniui. Atakos tiri būti nukreiptos išskirtinai prieš karinius taikinius.

15:10 Į Čekiją atvyko 270 000 Ukrainos karo pabėgėlių

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios į Čekiją atvyko apie 270 000 karo pabėgėlių. Tai ketvirtadienį pareiškė ministras pirmininkas Petras Fiala ir paragino „kiek įmanoma padėti" jiems. Kartu premjeras pripažino esant sunkumų. „Turime pripažinti, kad esame ties riba to, su kuo galime susidoroti be didesnių problemų" , - sakė jis žinių stočiai CT24.

Čekijoje Senatas, kaip jau prieš tai Deputatų rūmai, pritarė įstatymui, pagal kurį Ukrainos pabėgėliai sulauks 200 eurų išmokų. Esant poreikiui, šis suma kas mėnesį galės būti kartojama. Žmonės, kurie priims pabėgėlius savo namuose, už asmenį kas mėnesį gaus 120 eurų. Be to, ukrainiečiams iš karto bus suteikta prieiga prie darbo rinkos, jie nemokamai bus draudžiami sveikatos draudimu.

Naujausiais Čekijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, beveik 180 000 ukrainiečių jau gavo oficialius leidimus būti šalyje. Daugiausiai pabėgėlių yra Prahoje.

Čekija turi 10,7 mln. gyventojų.

14:20 Ukrainos parlamentarė: Mariupolyje iš po teatro griuvėsių išgelbėta 130 žmonių

Apie 130 civilių gyventojų jau išgelbėti iš subombarduoto teatro Mariupolyje, kur jie slėpėsi nuo karo veiksmų, pranešė Ukrainos parlamento narė.

„Geros naujienos, kurių mums taip skubiai reikia. Po Mariupolio teatru esanti priešlėktuvinė slėptuvė atsilaikė. Jau išgelbėta apie 130 žmonių", - socialiniame tinkle „Facebook" rašė Olga Stefanišyna.

„Tai stebuklas", - sakė ji, apibūdindama, kaip gelbėtojai šalina nuolaužas, kad išlaisvintų kitus išlikusius gyvuosius.

13:25 Ukraina ragina ES įstatymų leidėjus pripažinti V. Putiną „karo nusikaltėliu"

Ukrainos gynybos ministras ketvirtadienį paragino Europos Sąjungos įstatymų leidėjus pripažinti Rusijos prezidentą „karo nusikaltėliu" ir padidinti ginklų tiekimą kovai su Maskvos pajėgomis.

Toks reikalavimas pareikštas JAV prezidentui Joe Bidenui trečiadienį sukėlus Kremliaus įtūžį, kai jis pavadino Rusijos lyderį „karo nusikaltėliu" dėl jo pajėgų vykdomų Ukrainos miestų bombardavimų.

„Tai ne tik karas. Tai valstybinis teroras. Reguliari agresoriaus armija nuosekliai naikina civilius gyventojus, - ES įstatymų leidėjams per vaizdo ryšį sakė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. - Kreipiuosi į visus Europos Parlamento narius pripažinti, kad Putinas yra karo nusikaltėlis, kaip tai padarė Jungtinės Valstijos".

O. Reznikovas atkreipė dėmesį į žiaurų išpuolį pietiniame Mariupolio uostamiestyje ir teatro susprogdinimą. Jame, kaip pranešė pareigūnai, glaudėsi apie 1 200 moterų ir vaikų. Jis sakė, kad per tris savaites nuo V. Putino invazijos pradžios visoje Ukrainoje sugriauta daugiau nei 400 mokyklų, 110 ligoninių ir 1000 gyvenamųjų namų.

Ukrainos pasipriešinimas ir logistikos problemos sustabdė Rusijos puolimą Maskvai siekiant žaibiškos pergalės. O. Reznikovas teigė, kad žuvo daugiau nei 14 tūkst. Rusijos kareivių.

Ministras tvirtino, kad su gausesniais priešais susiduriantys Kijevo kariai galiausiai triumfuos prieš didesnes Kremliaus pajėgas, bet paragino Europą padėti tiekti daugiau ginklų. „Mes laimėsime. Klausimas tik, kokią kainą už tai sumokės Ukrainos žmonės, - sakė O. Reznikovas. - Rusus galima sustabdyti, iškovoti pergalę, bet mums reikia pagalbos".

Jis paragino „labai greitai" suteikti daugiau finansinės pagalbos, kad Ukraina galėtų įsigyti techninės įrangos, įskaitant reaktyvinius lėktuvus, šarvuočius, prieštankines ir priešlėktuvines sistemas. 27 valstybių ES jau skyrė 500 mln. eurų ginklams Kijevui, yra pasiūlymas skirti dar 500 milijonų.

O. Reznikovas taip pat paragino ES sugriežtinti sankcijas Rusijai ir daryti spaudimą įmonėms, kurios nenutraukė verslo toje šalyje. Jis įnirtingai kritikavo Vakarų atsisakymą nustatyti virš Ukrainos neskraidymo zoną taip įsikišant tiesiogiai. „Mes prarasime vis daugiau gyvybių, o Europos šalys vėliau sumokės dar daugiau pinigų, kad padėtų atstatyti Ukrainą, - kalbėjo jis. - Kuo ilgiau dvejosite, tuo labiau mūsų vaikai ir anūkai tai supras kaip nusikaltimą Ukrainai".

12:25 Ukrainoje su karo belaisviais susijusius klausimus spręs specialus biuras

Nuo šiol Ukrainoje su karo belaisviais susijusius klausimus spręs Nacionalinis informacijos biuras. Tai ketvirtadienį paskelbtame vaizdo kreipimesi pranešė Ukrainos vicepremjerė, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk.

„Pagal 1949 metų rugpjūčio 12 d. Ženevos konvenciją dėl elgesio su karo belaisviais Ukrainoje įkurtas Nacionalinis informacijos biuras, kuris rinks ir perduos duomenis apie Rusijos kareivius, paimtus į nelaisvę", - sakė ji.

Vicepremjerė pridūrė, kad apie Biuro įsteigimą per URM informuotas Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas.

Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, jog į nelaisvę jau paimta tiek daug rusų, kad vyriausybė turėjo įkurti Koordinacinį elgesio su karo belaisviais štabą.

12:20 Kremlius atmetė aukščiausio JT teismo sprendimą sustabdyti Ukrainos puolimą

Kremlius ketvirtadienį atmetė Jungtinių Tautų aukščiausiojo teismo įsakymą Rusijai sustabdyti karinį puolimą Ukrainoje - kitą dieną, kai Hagos teisėjai paskelbė savo sprendimą.

„Negalime atsižvelgti į šį sprendimą", - sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Jis pridūrė, kad abi šalys - Rusija ir Ukraina - turi susitarti, kad nutarimas būtų įgyvendintas. „Šiuo atveju jokio pritarimo negali būti", - sakė D. Peskovas.

12:15 D. Peskovas paaiškino, kad V. Putinas neatsako J. Bidenui, nes yra išmintingas ir toliaregis

Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas sako, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra išmintingas ir kultūringas tarptautinis veikėjas, todėl nereaguoja į neleistinus JAV prezidento Joe Bideno pasisakymus apie jį.

„Mūsų prezidentas yra labai išmintingas, toliaregiškas ir kultūringas tarptautinis veikėjas ir Rusijos Federacijos vadovas", - žurnalistams sakė Kremliaus atstovas, paklaustas, kodėl V. Putinas nereaguoja į J. Bideną, pavadinusį jį „karo nusikaltėliu".

„Tokie pono Bideno pareiškimai yra visiškai neleistini, nepriimtini, nedovanotini", - pabrėžė D. Peskovas.

11:25 Į Lenkiją atvyko 1,95 mln. pabėgėlių iš Ukrainos

Maždaug 1,95 mln. žmonių jau atvyko į Lenkiją iš Ukrainos nuo tada, kai Rusija užpuolė šią šalį, ketvirtadienį tviteryje pranešė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba.

Trečiadienį atvyko 60 tūkst. žmonių - 11 proc. mažiau nei praėjusią dieną. Kol kas nėra oficialių duomenų, kiek pabėgėlių liko Lenkijoje ir kiek išvyko į kitas Europos Sąjungos valstybes nares.

Tuo metu Vokietija nuo Rusijos invazijos pradžios užregistravo 187 428 atvykusiuosius iš Ukrainos, ketvirtadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija. Dauguma jų yra moterys ir vaikai. Tačiau tikrasis skaičius greičiausiai daug didesnis, nes Vokietija registruoja tik tuos, kuriuos policija užfiksavo tokiose vietose kaip Vokietijos ir Austrijos siena, stotys ar traukiniai. Vokietija nevykdo reguliarios sienų kontrolės prie savo sienų su ES valstybėmis, tokiomis kaip Lenkija, o ukrainiečiams leidžiama atvykti be vizos. Taip pat neaišku, kiek žmonių iškeliavo toliau, kad pasiektų šeimos narius ar draugus kitose šalyse.

Prieš vasario 24 d. Rusijos pradėtą plataus masto puolimą Ukrainoje, pagal dydį didžiausioje Europos valstybėje, buvo daugiau nei 44 milijonai piliečių. Jungtinių Tautų duomenimis, iš Ukrainos jau pabėgo daugiau nei 3 mln. žmonių. Dauguma jų iš pradžių apsistoja kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, kurios siena su Ukraina driekiasi daugiau nei 500 kilometrų.

11:05 V. Zelenskis paragino Vokietiją nugriauti naują Rusijos „sieną" Europoje

Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis emocingame vaizdo kreipimesi į parlamentą ragino Vokietiją padėti sugriauti naują „siena", kurią Rusija stato Europoje.

„Tai ne Berlyno siena - tai siena Vidurio Europoje tarp laisvės ir vergijos, ir ši siena didėja su kiekviena bomba, numesta ant Ukrainos", - sakė V. Zelenskis parlamentarams.

„Gerbiamas pone Scholzai, nugriaukite šią sieną", - maldavo jis Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, primindamas JAV prezidento Ronaldo Reagano šaltojo karo laikų kreipimąsi Berlyne.

Vokietijos deputatai ketvirtadienį stovėdami plojo Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui prieš jo vaizdo kalbą, kurią jis pasakė Bundestagui - parlamento žemiesiems rūmams kitą dieną, kai paprašė pagalbos kreipdamasis į JAV Kongresą.

10:50 Gelbėtojai pranešė apie vieną žuvusįjį per naujus smūgius Kijevui

Vienas žmogus žuvo ir trys buvo sužeisti, ketvirtadienį nukritus numuštos raketos nuolaužoms ant daugiabučio Kijeve, pranešė gelbėjimo tarnybos, Rusijos pajėgoms toliau puolant sostinę.

Rusijos pajėgos, mėginančios apsupti Kijevą, anksti rytą smūgiavo miestui jau kelintą dieną iš eilės. Gelbėtojai evakavo 30 žmonių iš 16 aukštų pastato rytiniame Darnickio rajone po smūgio, suduoto 5.02 val. (03.02 GMT), pranešė Ukrainos valstybinė pagalbos tarnyba. Viršutinis sovietinio stiliaus pastato kraštas iš dalies sugriautas, sunaikintas butas viršutiniame aukšte, pranešė įvykio vietoje buvę naujienų agentūros AFP žurnalistai.

„Kijeve, nukritus numuštos raketos likučiams, apgriautas daugiaaukštis pastatas, jame kilo gaisras, - feisbuke pranešė pagalbos tarnybos. - Preliminariais duomenimis, 30 žmonių buvo evakuoti, trys iš jų buvo sužeisti. Vienas žmogus žuvo."

Išdužo beveik visi pastato langai ir apgadinti mažiausiai trys gretimi pastatai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai. Žmonės bandė valyti savo balkonus ir butus, mėtė stiklo šukes ir nuolaužas.

Tai nutiko likus vos dviem valandoms iki pasibaigiant vėlų antradienį mieste įvestai komendanto valandai. Antradienį per smūgius į gyvenamuosius namus Kijeve žuvo keturi žmonės, vieną daugiaaukštį apėmė liepsnos, o pirmadienį žuvo mažiausiai du žmonės.

10:05 Karas Ukrainoje: žuvo keturi Rusijos generolai

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad per kautynes ​​žuvo dar vienas Rusijos generolas. Jis neįvardijo karininko pavardės, bet Ukrainos vidaus reikalų ministerijos patarėjas sakė, kad generolą majorą Olegą Mitiajevą nukovė „Azovo" batalionas, rašo BBC.

Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad generolas O. Mitiajevas buvo nukautas netoli Mariupolio. Pranešama, kad jis yra jau ketvirtas žuvęs Rusijos generolas, todėl kai kurie klausia, kodėl tokio aukšto rango Rusijos kariškiai yra taip arti fronto linijos.

Analitikai mano, kad Rusijos operacijoms Ukrainoje vadovauja apie 20 generolų, o tai reiškia, kad, visoms žūtims pasitvirtinus, per karo veiksmus jau žuvo penktadalis Rusijos generolų.

Rusijai patiriant tokius ddelius nuostolius, kai kurie ekspertai mano, jog nebuvo taip, kad generolai tiesiog atsidūrė netinkamoje vietoje netinkamu laiku, - greičiausiai Ukraina taikosi į aukščiausio lygio Rusijos karininkus. „Nemanau, kad tai atsitiktinumas. Atsitiktinumas yra, kai žūva vienas, bet kai jų tiek daug, tai - tikslas", - BBC sakė Rita Konaev iš Džordžtauno universiteto.

Kalbėdamas su „The Wall Street Journal", vienas asmuo iš prezidentui V. Zelenskiui artimo rato sakė, kad Ukraina turi karinės žvalgybos komandą, kuri taikosi į Rusijos karininkų klasę. „Jie ieško aukšto rango generolų, lakūnų, artilerijos vadų", - laikraščiui sakė asmuo.

Pasak R. Konaev, kadangi Ukrainos kariuomenė yra mažesnė, tai, kad ji taikosi į aukšto rango asmenis, gali būti svarbi informacinio karo dalis: „Manant, kad yra nusitaikymo elementas, tai skatina pačios Ukrainos moralę. Tai yra pergalės elementas. Tai įkvepia".

Kad Ukraina galėtų nusitaikyti į konkrečius Rusijos karininkus, ji turi žinoti, kur jie yra. Analitikai teigia, kad Rusija naudojasi atvirais komunikacijos kanalais, kurie suteikia užuominų, kur yra tam tikri taikiniai. „Jei bendraudami su aukšto rango pareigūnais rusai naudojasi mobiliaisiais telefonais ar analoginiais radijo imtuvais, ukrainiečiams viskas padėta ant lėkštutės", - BBC sakė gynybos analitikas Konradas Muzyka iš „Rochan Consulting".

Po dar vieno aukšto rango karininko generolo majoro Vitalijaus Gerasimovo žūties Ukraina paskelbė įrašą, kuriame tariamai du Rusijos saugumo pareigūnai diskutuoja apie generolo mirtį ir skundžiasi, kad jų saugaus ryšio tinklas neveikia.

Fronto linijose

Neįprasta, kad tokio aukšto rango karininkai stato save į tokį pavojų, būdami taip arti mūšio lauko. Vakarų šaltiniai mano, kad jie tai daro mėgindami kontroliuoti operacijas, kurios kai kuriose srityse visiškai stringa. Tradiciškai Rusijos kariuomenė turi per daug vadovaujamų kadrų, karininkai dažnai atlieka kasdienę veiklą, sako K. Muzyka. Nors tai ima keistis, tai gali paaiškinti, kodėl generolai jautė poreikį vadovauti operacijoms fronte. „Pastaraisiais metais įvyko didelis poslinkis, verčiantis bataliono vadus mąstyti savarankiškai suteikiant jiems laisvę priimti sprendimus, - sakė K. Muzyka. - Tačiau to imtasi tik prieš trejus metus, todėl galbūt tai dar neturėjo tinkamo poveikio jų veiklai".

Generolų žūties detalės neaiškios, sunku gauti patikimus faktus iš vietos. Daroma prielaida, kad jie visi buvo įstrigę kovose priekinėje linijoje, vis dėlto nebūtinai taip yra, mano R. Konaev. „Tai nebūtinai reiškia, kad generolai buvo fronto linijoje. Pavyzdžiui, jie galėjo būti kelyje arba tikrinti tiekimo linijas", - sakė ji BBC.

Ukraina paskelbė nukovusi keturis Rusijos generolus: 150-osios šaulių divizijos vadą Olegą Mitiajevą, 29-osios jungtinės kariuomenės vadą Andrejų Kolesnikovą, 41-osios jungtinės kariuomenės vadą Vitalijų Gerasimovą ir 41-osios jungtinės kariuomenės vado pavaduotoją Andrejų Suchoveckį.

Kitaip nei apie kitus generolus, apie A. Suchoveckio mirtį pranešė Rusijos žiniasklaida, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo kalboje patvirtino, kad Ukrainoje žuvo generolas.

09:05 Subombarduotame Ukrainos teatre glaudėsi daugiau nei 1000 civilių

Ukraina ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija apgultame pietiniame Mariupolio uostamiestyje sunaikino teatrą, kuriame glaudėsi daugiau nei tūkstantis žmonių, aukų skaičius kol kas nežinomas.

Pareigūnai paskelbė vaizdus, ​​kuriuose matyti, kad kadaise žvilgantis baltai nudažytas trijų aukštų teatras virto žiojinčia kiauryme ir degėsiais, plytų ir nuolaužų krūva.

„Įsibrovėliai sugriovė Dramos teatrą. Jame glaudėsi daugiau nei tūkstantis žmonių. Mes to niekada neatleisime", - teigiama Mariupolio miesto tarybos pranešime „Telegram" platformoje.

Palydovinėse nuotraukose, kuriomis kelias dienas prieš ataką pasidalijo privati ​​bendrovė „Maxar", ant žemės abiejose pastato pusėse aiškiai matyti žodžiai „DETI" - vaikai rusų kalba.

Mariupolio meras Vadymas Boičenka pavadino ataką „siaubinga tragedija". „Ten slėpėsi žmonės. Kai kurie sakė, kad jiems pasisekė išgyventi, bet, deja, ne visiems pasisekė", - vaizdo žinutėje sakė jis. „Vienintelis žodis, apibūdinantis tai, kas šiandien įvyko, yra genocidas, mūsų tautos, mūsų Ukrainos žmonių genocidas. Tačiau esu įsitikinęs, kad ateis diena, kai mūsų gražus Mariupolio miestas vėl pakils iš griuvėsių."

Miestas yra pagrindinis strateginis Maskvos taikinys, potencialiai jungiantis Rusijos pajėgas Kryme į Vakarus ir Donbasą Rytuose bei nutraukiantis Ukrainos prieigą prie Azovo jūros. Ištisas dienas Rusijos pajėgos bombarduoja miestą, kadaise turėjusį apie pusę milijono gyventojų, elektros, maisto ir vandens tiekimas jame nutrauktas.

Ukrainos pareigūnai sprogdinimą pavadino karo nusikaltimu. „Neįmanoma rasti žodžių apibūdinti cinizmo ir žiaurumo lygį, su kuriuo rusų įsibrovėliai naikina Ukrainos pajūrio miesto taikius gyventojus", - rašoma oficialiame pranešime.

Prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas pasmerkė Rusijos „žiaurumą" ir išjuokė tuos Vakaruose, kurie sėdėdami „Berlyno kavinėje" atsisako nustatyti neskraidymo zoną, nes „baiminasi Trečiojo pasaulinio karo" su Rusija.

Rusijos gynybos ministerija neigė, kad jos pajėgos bombardavo miestą, ir pareiškė, kad pastatas buvo sugriautas per Ukrainos nacionalistų bataliono „Azov" surengtą sprogdinimą. Ji teigė, kad „taikūs civiliai galėjo būti ten laikomi įkaitais".

Maskva jau anksčiau apkaltino šį karinį dalinį dėl praėjusios savaitės Mariupolio gimdymo namų subombardavimo, sukėlusio tarptautinį pasipiktinimą.

Žmogaus teisių grupės teigė vis dar nežinančios tikrojo vaizdo Mariupolyje. „Kol nežinome daugiau, negalime atmesti galimybės, kad teatro teritorijoje buvo Ukrainos karinis taikinys, bet žinome, kad teatre glaudėsi mažiausiai 500 civilių", - sakė Belkis Wille'as iš „Human Rights Watch". „Tai kelia rimtą susirūpinimą, koks buvo numatytas taikinys."

Pasak Ukrainos valdžios, apgultame mieste žuvo daugiau nei 2 tūkst. žmonių. Iš miesto bėgantys gyventojai kalbėjo apie gatvėse paliktus pūti kūnus, minų laukus ir Rusijos aviacijos antskrydžius jų kelyje. Rusijos pajėgos trečiadienį nusitaikė į geležinkelio stotį pietiniame Ukrainos Zaporožės mieste, kur tūkstančiai pabėgėlių iš Mariupolio mėgina trauktis tolyn nuo kautynių.

07:55 Lenkijos premjeras paragino Vakarų šalių lyderius taip pat apsilankyti Kijeve

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis paragino Vakarų šalių lyderius apsilankyti Rusijos agresijos auka tapusioje Ukrainoje.

„Aš raginu Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, Didžiosios Britanijos premjerą Borisą Johnsoną, JAV prezidentą Joe Bideną, Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną ir visus ES valstybių vadovus taip pat apsilankyti Kijeve. Jie privalo pažvelgti į akis moterims ir vaikams, padėti jiems išsaugoti gyvybę ir nepriklausomybę. Ten kovojama dėl Europos ir Vakarų pasaulio vertybių. Todėl privalome stoti į jų pusę", - pareiškė jis trečiadienio vakarą paskelbtame interviu Vokietijos laikraščiui „Bild".

M. Morawieckis lankėsi Kijeve kartu su Čekijos premjeru Petru Fiala ir Slovėnijos ministru pirmininku Janezu Janša.

Pasak Lenkijos premjero, suderinus su ES lyderiais, parengtas paramos Ukrainai paketas, kuris apims ne tik humanitarinę pagalbą, bet ir gynybinę ginkluotę. „Ukrainai dabar labiausiai reikia prieštankinių ginklų, zenitinių raketų „Stinger", kad galėtų atremti brutalias Putino atakas", - sakė M. Morawieckis.

07:00 Į Pekiną skridęs S. Lavrovas iš pusiaukelės grįžo į Maskvą

Į Pekiną skridęs Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo lėktuvas iš pusiaukelės grįžo į Maskvą. Orlaivis su Rusijos diplomatijos vadovu virš Novosibirsko apsigręžė ir nuskrido atgal į sostinę, praneša Vokietijos leidinys „Bild".

Pasak laikraščio, S. Lavrovo lėktuvas turėjo ketvirtadienį nutūpti Pekine, bet, nuskridęs 2 800 kilometrų, virš Novosibirsko apsisuko ir grįžo į Vnukovo oro uostą Maskvoje.

Sekmadienį Didžiosios Britanijos leidinys „The Financial Times", remdamasis neįvardytais JAV pareigūnais, pranešė, kad Rusija kreipėsi į Kiniją, prašydama karinės įrangos, reikalingos jos invazijai į Ukrainą.

Kinija nepasmerkė Rusijos agresijos prieš Ukrainą, nevadina jos invazija ir teigia ketinanti palaikyti su Maskva normalius ekonominius ryšius.

06:40 Lenkijos premjeras pareiškė, kad jam nėra raudonųjų linijų taikant sankcijas Rusijai

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad jam nėra raudonųjų linijų taikant ekonomines sankcijas Rusijai, ir paragino sugriežtinti restrikcijas Maskvai.

„Man nėra raudonųjų linijų imantis ekonominių sankcijų prieš Rusiją, - pabrėžė M. Morawieckis trečiadienio vakarą paskelbtame interviu Vokietijos laikraščiui „Bild". - Mes tikrai turime būti nuoseklūs: daugiau jokių bankų blokavimo išimčių. Ryžtingas oligarchų aktyvų konfiskavimas. Daugiau jokių vizų Rusijos piliečiams, visų partijos „Vieningoji Rusija" narių aktyvų įšaldymas".

M. Morawieckis taip pat paragino atsisakyti energijos išteklių iš Rusijos. „Šiuo tikslu Vokietija ir ES turi įvesti visišką energetinį embargą Rusijos atžvilgiu, ir kuo greičiau", - sakė Lenkijos vyriausybės vadovas.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

06:20 V. Zelenskis ketvirtadienį kalbės Vokietijos parlamentui

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad ketvirtadienio rytą jis kalbės Vokietijos parlamentui vaizdo ryšiu.

„Ketvirtadienio rytą kalbėsiu Vokietijos parlamentui. Tęsiu kovą dėl dar didesnės pagalbos Ukrainai", - pareiškė jis vaizdo kreipimesi.

Anksčiau Ukrainos lyderis vaizdo ryšiu kalbėjo JAV Kongresui ir Kanados parlamentui. Naujienų agentūra „Kyodo" taip pranešė, kad jis ketina pasakyti kalbą Japonijos parlamentui. Izraelio laikraščio „Yedioth Ahronoth" žiniomis, V. Zelenskio vaizdo kreipimasis į Kneseto deputatus planuojamas kovo 20 d.

2022-03-16 ĮVYKIAI

22:05 Rusams subombardavus gyvenamąjį namą Černihive, žuvo 5 žmonės, iš jų - 3 vaikai

Rusijos pajėgoms apšaudžius gyvenamąjį namą Černihivo mieste šiaurės Ukrainoje, žuvo penki žmonės, tarp jų - trys vaikai, trečiadienį pranešė nepaprastųjų situacijų pareigūnai.

Gelbėtojai iš po daugiaaukščio gyvenamojo namo griuvėsių ištraukė penkis kūnus, sakoma Ukrainos nepaprastųjų situacijų ministerijos pranešime „Telegram" programėlėje.

22:00 Dėl Mariupolio teatro sprogdinimo Rusija apkaltino ukrainiečius

Kijevas ir Maskva trečiadienį apkaltino vienas kitą dėl atakos prieš Mariupolio teatrą, kuriame prieglobstį buvo radę šimtai apgulto Ukrainos uostamiesčio gyventojų.

Pasak naujienų agentūros „Interfax", Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad Rusijos kariai trečiadienį Mariupolyje nevykdė jokių oro smūgių į antžeminius taikinius. „Remiantis turimais patikimais duomenimis", Ukrainos nacionalistų pulkas „Azov" atakavo teatro pastatą, kuris jau anksčiau buvo užminuotas, teigė ji.

Tačiau Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba dėl atakos apkaltino Rusiją. „Dar vienas siaubingas karo nusikaltimas Mariupolyje. Masinė Rusijos ataka prieš Dramos teatrą, kuriame slėpėsi šimtai nekaltų civilių. Pastatas dabar visiškai sugriautas. Rusai negalėjo nežinoti, kad tai buvo civilių slėptuvė", - „Twitter" tinkle rašė D. Kuleba.

Informacijos apie žuvusiuosius ir sužeistuosius kol kas nėra.

Kitame mieste, Černihive, pasak Ukrainos visuomeninio transliuotojo „Suspilne", buvo nužudyti 10 žmonių, stovėję eilėje prie duonos.

Pranešime buvo parodyta nuotrauka, kurioje, kaip teigiama, buvo matyti lavonai. Rusijos gynybos ministerija ir čia paneigė kaltinimus, tvirtindama, kad Černihivo mieste nėra nė vieno jos kario, ir aiškino, kad arba šį žiaurų nusikaltimą įvykdė Ukrainos pajėgos, arba visa tai yra Ukrainos žvalgybos apgaulė.

21:20 J. Bidenas pavadino V. Putiną „karo nusikaltėliu“

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pavadino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „karo nusikaltėliu" dėl kruvinos jo surengtos invazijos į kaimyninę Ukrainą.

„Manau, kad jis yra karo nusikaltėlis", - sakė J. Bidenas žurnalistams.

20:40 Maskva vėl apkaltino Kijevą rengiant cheminio ginklo ataką prieš civilius gyventojus

Rusijos gynybos ministerija apkaltino Ukrainą, kad ši rengia provokacinę cheminio ginklo ataką prieš civilius gyventojus.

„Turime patikimų žinių, kad [Ukrainos vidaus žvalgybos tarnyba] SBU, remiama Vakarų valstybių, rengia provokaciją panaudojant nuodingąsias medžiagas", - trečiadienį pareiškė ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS.

„Provokacijos tikslas - apkaltinti Rusiją cheminio ginklo panaudojimu prieš Ukrainos gyventojus", - tęsė I. Konašenkovas, nepateikdamas įrodymų. Jokių cheminių ginklų iš Rusijos pusės nebus panaudota, nes visi jie yra sunaikinti, teigė jis.

Kita vertus, Vakarų valstybės pastaruoju metu įžvelgė didėjančią biologinio ar cheminio ginklo panaudojimo iš Rusijos pusės riziką. Baiminamasi, kad Maskva gali pasinaudoti pranešimais apie tariamą masinio naikinimo ginklų gamybą Ukrainoje kaip pretekstu ir pati juos panaudoti.

Pastarosiomis savaitėmis Rusija ne kartą tvirtino, kad atskleidė Ukrainoje neva esančias laboratorijas, kuriose, finansuojant JAV, atliekami karinės paskirties biologiniai eksperimentai.

20:15 J. Bidenas: ginklams ir paramai Ukrainai bus skirta dar 800 mln. JAV dolerių

JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė, kad ginklams ir karinei paramai Ukrainai bus skirta dar 800 mln. dolerių (730 mln. eurų). Ukraina sulauks tūkstančių prieštankinių ginklų, 800 oro gynybos raketų, 7 000 šaunamųjų ginklų, pavyzdžiui, automatų, daug granatsvaidžių, 20 mln. šaudmenų ir net dronų, trečiadienį Baltuosiuose rūmuose sakė J. Bidenas. „Amerika remia laisvės jėgas", - pabrėžė prezidentas. JAV esą teiks paramą Ukrainai tiek, kiek reikės.

Su naujomis oro gynybos raketomis ukrainiečiai galės toliau stabdyti Rusijos „lėktuvus ir sraigtasparnius" bei ginti Ukrainos oro erdvę, kalbėjo J. Bidenas. JAV, anot jos, padės Ukrainai gauti dar didesnio nuotolio oro gynybos sistemų, kurios galės pasiekti taikinius didesniame aukštyje.

JAV vyriausybė nuo Rusijos invazijos prieš maždaug tris savaites pradžios Ukrainai jau bus skyrusi karinės paramos ir ginklų už 1,35 mlrd. JAV dolerių. Nuo praėjusių metų pradžios JAV paramos suma siekia 2 mlrd. dolerių. JAV pajėgos apmokė Ukrainos karius ir perdavė modernios ginkluotės.

19:55 V. Zelenskis: apie 1 000 Rusijos karių paimti į nelaisvę

Nuo tada, kai Maskva prieš tris savaites pradėjo invaziją į Ukrainą, šalies pajėgos į nelaisvę paėmė apie 1 000 Rusijos karių, teigia prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Pasak naujienų agentūros „Ukrinform", šį skaičių jis įvardijo kalbėdamas su Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) vyriausiuoju prokuroru Karimu Khanu. Prezidentas sakė, kad visi, atsakingi už karo žiaurumus, turi būti patraukti atsakomybėn.

„Visi žino, kas vyksta", - sakė V. Zelenskis, pažymėdamas, kad yra liudininkų ir vaizdo įrašų apie žiaurumus, įskaitant ir atakas prieš civilių gyvenamuosius namus.

19:30 PSO kelia nerimą išpuoliai prieš sveikatos priežiūros įstaigas Ukrainoje ir kitur

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pranešė, kad sveikatos priežiūros įstaigos ir personalas visame pasaulyje puolami beprecedenčiu lygiu, ypač Ukrainoje.

„Dar niekada pasaulyje nesame matę... tokio išpuolių prieš sveikatos priežiūros įstaigas skaičiaus", - spaudos konferencijoje sakė PSO ekstremalių situacijų direktorius Michaelas Ryanas.

„Sveikata tampa taikiniu, - apgailestavo jis. - Ji tampa karo strategijos ir taktikos dalimi".

Išpuolių prieš sveikatos priežiūros įstaigas daugėja visame pasaulyje. Nuo metų pradžios užregistruoti 89 išpuoliai, tačiau niekur kitur jų nėra tiek daug kaip karo niokojamoje Ukrainoje.

PSO duomenimis, per tris savaites nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, Ukrainoje buvo įvykdytos mažiausiai 43 atakos prieš sveikatos priežiūros įstaigas.

Patvirtinti išpuoliai, per kuriuos žuvo 12 žmonių ir 34 buvo sužeisti, apima 34 atakas prieš ligonines ir kitas sveikatos priežiūros įstaigas, 7 - prieš greitosios pagalbos automobilius ir 10 - prieš sveikatos priežiūros darbuotojus, nurodė PSO.

Vienas iš labiausiai sukrečiančių atvejų - praėjusią savaitę pietiniame Mariupolio mieste apšaudyti gimdymo namai ir vaikų ligoninė, kai žuvo trys žmonės, tarp jų ir maža mergaitė.

PSO duomenimis, 300 sveikatos priežiūros įstaigų yra šalia konflikto fronto linijų Ukrainoje arba teritorijose, kurias dabar kontroliuoja Rusija. Dar 600 įstaigų yra arčiau nei per 10 kilometrų nuo fronto linijų.

PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas priminė, kad Ukraina - ne vienintelė krizę išgyvenanti šalis, ir nurodė ypač sunkią padėtį Jemene, Afganistane ir Etiopijoje.

Tedrosas, kuris yra kilęs iš karo nuniokoto Etiopijos Tigrėjaus regiono, sakė, kad padėtis šiame regione yra „katastrofiška". Jis pasmerkė „pamirštą krizę", kai maždaug šeši milijonai žmonių „jau beveik 500 dienų yra Etiopijos ir Eritrėjos pajėgų blokuojami ir atkirsti nuo išorinio pasaulio".

18:35 Rusija atakavo iš Mariupolio vykstančią koloną, yra žuvusių civilių gyventojų, teigia Ukraina

Ukraina trečiadienį pranešė, kad Rusija raketomis atakavo konvojų, besitraukiantį iš apgulto Mariupolio uostamiesčio, ir per ataką žuvo civilių gyventojų bei vaikų.

„Šiandien apie 15.30 val. (13.30 val. Grinvičo laiku) iš Mariupolio į Zaporižią evakuojamų civilių gyventojų koloną apšaudė nužmogėję Rusijos okupantai", - sakė Ukrainos kariškiai, pridurdami, kad „aukų skaičius tikslinamas".

18:20 Rusija užblokavo BBC naujienų svetainę

Rusijos žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Roskomnadzor" trečiadienį užblokavo prieigą prie pagrindinės britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainės, o užsienio reikalų ministerija perspėjo, kad gali imtis daugiau atsakomųjų priemonių prieš žiniasklaidą.

„Manau, kad tai tik atsakomųjų priemonių į informacinį karą, kurį Vakarai pradėjo prieš Rusiją, pradžia", - programėlėje „Telegram" pareiškė užsienio reikalų ministerijos atstovė žiniasklaidai Marija Zacharova. „Roskomnadzor" įtraukė BBC naujienų svetainę į užblokuotųjų Rusijoje sąrašą.

18:05 Rengiami dokumentai galimam V. Putino ir V. Zelenskio susitikimui

Ukrainos ir Rusijos derybos dėl karo pabaigos, atrodo, įgauna konkretumo. Ruošiami dokumentai galimam tiesioginiam prezidentų Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino susitikimui, trečiadienį rusų valstybinė agentūra „RIA Novosti" citavo Ukrainos prezidento patarėjo Mychailo Podoliako interviu JAV stočiai PBS.

„Vienintelis kelias užbaigti karą yra tiesioginiai abiejų prezidentų pokalbiai. To mes siekiame šiose derybose", - sakė M. Podoliakas. Šiuo metu esą rengiami dokumentai, dėl kurių šalių vadovai tada galėtų susitarti ir juos pasirašyti. „Tai gali įvykti jau greitai", - teigė patarėjas.

V. Zelenskis kelis kartus siūlė susitikimą su V. Putinu, tačiau Maskva į tai visad reagavo labai santūriai.

Laikraščio „Financial Times" informacija, abi pusės rengia 15 punktų planą. Pirmojoje vietoje yra Rusijos reikalaujamas Ukrainos neutralumas ir demilitarizacija bei Kyjivo reikalavimas išvesti rusų dalinius. Teritoriniai ginčai esą turėtų būti sprendžiami vėliau.

17:10 JAV įspėja Maskvą dėl cheminio ginklo panaudojimo Ukrainoje

JAV vyriausybė įspėjo Rusiją dėl cheminio ar biologinio ginklo panaudojimo Ukrainoje. Tai turėtų Maskvai „padarinių", įspėjo JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas trečiadienį per pokalbį su Rusijos saugumo tarybos vadovu Nikolajumi Patruševu.

Anot Baltųjų rūmų, J. Sullivanas pabrėžė, kad JAV toliau rems Ukrainą, kad yra pasirengusios imtis tolesnių baudžiamųjų priemonių prieš Rusiją, taip pat stiprinti Rytų Europos NATO šalių gynybą.

Jei Rusija „rimtai" suinteresuota diplomatiniu sprendimu, turi liautis „bombarduoti Ukrainos miestus ir kaimus", sakė J. Sullivanas.

Maskva savo ruožtu pranešė, kad Rusija primygtinai paragino Jungtines Valstijas nutraukti savo ginklų tiekimą Ukrainai. Vašingtonas esą turi liautis remti „neonacius" ir „teroristus" Kijeve. Esą turi liautis ir parama užsienio kovotojams atvykti į Ukrainą. Tokie žingsniai tik eskaluoja padėtį, per pokalbį su J. Sullivanu pažymėjo N. Patruševas, kurį cituoja agentūra TASS.

16:40 TBT prokuroras lankosi Ukrainoje, turėjo vaizdo pokalbį su V. Zelenskiu

Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas lankėsi Ukrainoje, kur surengė vaizdo pokalbį su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, trečiadienį „Twitter" tinkle pranešė teismas.

„Sutarėme, kad reikia dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinės humanitarinės teisės, ir apsaugoti civilius gyventojus", - sakė K. Khanas.

Penktadienį K. Khanas paragino konflikto šalis nenaudoti sunkiųjų, didelės sprogstamosios galios ginklų apgyvendintose teritorijose, Rusijos kariuomenei toliau bombarduojant namus ir civilinę infrastruktūrą.

Kovo 3 dieną TBT vyriausiasis prokuroras pradėjo tyrimą dėl padėties Ukrainoje, gavęs daugiau kaip 40 TBT valstybių narių prašymus.

Hagoje įsikūręs TBT duris atvėrė 2002 metais, kad būtų galima teisti asmenis už genocidą, karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir kai kuriais atvejais už agresijos nusikaltimus.

Ukraina nėra pasirašiusi Romos statuto, TBT steigimo sutarties, tačiau 2014 metais ji oficialiai pripažino teismo jurisdikciją dėl jos teritorijoje padarytų nusikaltimų.

Maskva 2016 metais atsiėmė savo parašą po Romos statutu, o tai reiškia, kad TBT galės patraukti rusus baudžiamojon atsakomybėn tik tuo atveju, jei jie bus suimti valstybės, kuri pripažįsta teismo jurisdikciją, teritorijoje.

16:35 Maskva reikalauja stabdyti JAV ginklų tiekimą Ukrainai

Rusija primygtinai paragino Jungtines Valstijas nutraukti savo ginklų tiekimą Ukrainai. Vašingtonas turi liautis remti „neonacius" ir „teroristus" Kyjive, per pokalbį su JAV prezidento Joe Bideno patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jake‘u Sullivanu sakė Rusijos saugumo tarybos vadovas Nikolajus Patruševas, kurį cituoja agentūra TASS. Esą turi liautis ir parama užsienio kovotojams atvykti į Ukrainą. Tokie žingsniai tik eskaluoja padėtį, pažymėjo N. Patruševas.

Rusija tvirtina, kad Ukrainoje vyriausybę kontroliuoja „neonaciai" ir savo operacijos tikslu įvardija kaimyninės šalies „denacifikaciją". Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenkis turi žydiškų šaknų.

16:30 V. Putinas: Rusijos operacija Ukrainoje vyksta „sėkmingai“

Prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad jo karinė kampanija Ukrainoje buvo sėkminga ir kad jis neleis, jog ši šalis taptų „placdarmu", iš kurio būtų grasinama Rusijai.

„Operacija vystoma sėkmingai ir griežtai pagal planus", - sakė V. Putinas per vyriausybės posėdį, kurį transliavo televizija, pridurdamas, kad Rusija neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik pasiųsti karius: „Mes neleisime, kad Ukraina taptų placdarmu agresyviems veiksmams prieš Rusiją".

Taip pat V. Putinas Vakarų sankcijas Rusijai, įvestas dėl konflikto Ukrainoje, palygino su antisemitiniu fašistų smurtu.

„Vakarai numetė mandagumo kaukę ir ėmė elgtis karingai. Tai prašosi palyginimo su antisemitiniais nacių pogromais", - sakė V. Putinas vyriausybės posėdyje.

16:25 S. Lavrovas yra skeptiškas dėl Rusijos ir Ukrainos prezidentų susitikimo

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas skeptiškai vertina Kremliaus vadovo Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimo perspektyvas. Toks pokalbis neturi būti savitikslis dalykas, sakė S. Lavrovas trečiadienį Maskvoje po susitikimo su kolega iš Turkijos Mevlütu Cavosoglu. Jis esą galimas tik tuomet, jei reikės pasirašyti konkrečius susitarimus tarp Rusijos ir Ukrainos. V. Zelenskis ne kartą siūlė V. Putinui susitikti.

M. Cavosoglu pabrėžė Turkijos pasirengimą suorganizuoti tokį viršūnių susitikimą. Jis dar kartą pareikalavo ilgalaikių paliaubų. „Kraujo liejimas ir ašaros" turi būti sustabdytos. „Karai neturi nugalėtojų, o taika neturi pralaimėtojų", - pažymėjo Turkijos ministras. Turkija esą toliau siekia dialogo. M. Cavosoglu sakė, kad Ankara palaiko gerus santykius ir su Kyjivu, ir su Maskva. Ketvirtadienį jis Ukrainoje ketina susitikti su kolega Dmytru Kuleba.

16:15 Per praėjusią parą iš Ukrainos pasitraukė dar daugiau nei 90 tūkst. žmonių

Per pastarąją parą asmenų, pasitraukusių iš Ukrainos, skaičius išaugo daugiau nei 90 000, trečiadienį pranešė Jungtinės Tautos.

JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) duomenimis, nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo karas, iš šalies pabėgo 3 063 095 ukrainiečiai, t. y. 93 495 žmonės nuo antradienio.

JT Tarptautinė migracijos organizacija (IOM) pridūrė, kad taip pat pabėgo 162 tūkst. trečiųjų šalių piliečių.

IOM vertinimu, milijonai žmonių vis dar yra įstrigę šalyje arba yra perkelti Ukrainos viduje, ir įspėjo, kad net ir be jų „dar milijonai žmonių gali nukentėti, jei karas nesibaigs".

Iš pradžių UNHCR skaičiavo, kad pasitraukti galėtų iki keturių milijonų žmonių, tačiau praėjusią savaitę pripažino, kad šis skaičius gali dar padidėti.

Prieš konfliktą Ukrainos vyriausybės kontroliuojamuose regionuose, neskaitant Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistų regionų rytuose, gyveno 37 mln. gyventojų.

Daugiausia pabėgėlių yra moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės.

JT vaikų fondas UNICEF teigė, kad maždaug pusę pabėgėlių sudaro vaikai.

13:30 Ukrainoje pagrobtas dar vieno miesto meras

Rusijos kariai pagrobė Skadovsko miesto Chersono regione merą, Ukrainos užsienio reikalų ministrą Dmytro Kulebą cituoja portalas „Sky News".

Pranešama, kad pagrobtas meras Oleksandras Jakovlevas ir jo pavaduotojas Jurijus Paliuchas.

Rusija teigia, kad šiuo metu kontroliuoja visą Chersono regioną.

Tai jau nebe pirmas kartas, kai Rusijos kariai pagrobia kurio nors Ukrainos miesto vadovą. Anot pranešimų, taip pat pagrobtas Dniprorudnės meras Jevhenijus Matvejevas ir Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.

13:05 Ukraina atmeta Austrijos ir Švedijos neutralumo modelį

Ukraina trečiadienį atmetė Rusijos stumtus pasiūlymus priimti neutralų statusą, tokį kaip Austrijos ar Švedijos, sakydama, jog derybose su Maskva dėl kovos nutraukimo pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas „saugumo garantijoms".

„Ukraina dabar yra tiesioginėje karo su Rusija padėtyje. Vadinasi, modelis gali būti tik „ukrainietiškas" ir tik su teisiškai patikrintomis saugumo garantijomis", - sakė Ukrainos vyriausiasis derybininkas Michailas Podoljakas, jo komentarus paskelbė prezidento Volodymyro Zelenskio biuras.

12:55 Rusija teigia, kad Ukrainos „neutralumas" yra svarbiausias derybų klausimas

Rusija trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos neutralumas užima svarbiausią vietą vykstančiose Maskvos ir Kijevo derybose, kuriomis siekiama rasti diplomatinį sprendimą, kad būtų nutrauktos tris savaites trunkančios kovos.

Atskirai Maskvos pagrindinis derybininkas sakė, kad jo delegacija spaudžia Ukrainą sutikti su statusu, panašiu į Švedijos ar Austrijos - dviejų neutralių Vakarų Europos valstybių.

Abi šalys surengė kelis derybų raundus, siekdamos rasti bendrą kalbą ir sustabdyti Rusijos lyderio Vladimiro Putino vasario pabaigoje pradėtus karo veiksmus. Pastarasis susitikimas baigėsi antradienio vakarą, kai Kijevas nurodė „esminius prieštaravimus" Rusijos ir Ukrainos pozicijose.

Ukrainos „neutralus statusas dabar yra rimtai aptariamas, žinoma, kartu su saugumo garantijomis", - interviu verslo naujienų kanalui RBK sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Būtent apie tai dabar kalbama derybose. Yra absoliučiai konkrečios formuluotės ir, mano nuomone, šalys yra arti to, kad dėl jų susitartų", - pridūrė jis.

Abi šalys anksčiau reiškė viltis dėl proveržio, turėdamos omenyje susitarimus, kurie artėja prie to, jog bus surašyti ir pasirašyti. Pagrindinis Rusijos derybininkas Vladimiras Medinskis trečiadienį žurnalistams sakė, kad derybos vyksta „lėtai ir sunkiai", tačiau sakė, kad Kremlius nori taikos „kuo greičiau". Jis pakartojo, kad pagrindinis derybų klausimas yra „neutrali" Ukraina, kaip galimus sektinus pavyzdžius paminėjęs Austrijos ir Švedijos statusą.

V. Medinskis pridūrė, kad aptariami ir kiti klausimai, įskaitant 2014 metais Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio ir ilgus metus promaskvietiškų separatistų valdomų teritorijų statusą.

12:35 Kremlius sako, kad Švedija ir Austrija galėtų būti Ukrainos neutralumo pavyzdžiai

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad galimybė Ukrainai tapti neutralia valstybe, kurios statusas būtų panašus kaip Švedijos ar Austrijos, yra aptariama derybose su Kijevu ir būtų „kompromisas".

„Tai yra variantas, apie kurį dabar diskutuojama ir kurį galima laikyti kompromisu", - sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

12:30 NATO sąjungininkės atsargiai vertina raginimą pradėti „taikos misiją" Ukrainoje

NATO sąjungininkės trečiadienį atsisakė paremti Lenkijos raginimą Aljansui pasiųsti ginkluotą taikos misiją į Ukrainą, tačiau pažadėjo ir toliau tiekti ginklus, nepaisant Maskvos grasinimų.

Lenkijos vicepremjeras Jaroslawas Kaczynskis antradienį per vizitą Kijeve pasiūlė dislokuoti Ukrainoje taikos palaikymo pajėgas humanitarinei pagalbai teikti. Tačiau NATO gynybos ministrai, atvykę į Briuselį skubių derybų dėl Rusijos karo prieš kaimynę, atsargiai reaguoja į šį pasiūlymą. „Bijau, kad dar per anksti apie tai kalbėti", - sakė Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren. „Pirmiausia turime sudaryti paliaubas. Turime pamatyti Rusijos atsitraukimą. Turi būti pasiektas koks nors Ukrainos ir Rusijos susitarimas, ir manau, kad derybos vis dar vyksta." „Visada gerai pamąstyti, kas bus po to, bet pirmiausia turime tai pasiekti".

Estijos gynybos ministras Kalle Laanetas sakė, kad siūloma taikos palaikymo misija yra „viena iš galimybių ir, žinoma, turime ieškoti visų galimybių, kurios gali padėti Ukrainai". Tačiau jis sakė, kad dislokavimui reikės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos, kurioje Rusija turi veto teisę, pritarimo.

Didžiosios Britanijos gynybos ministras Benas Wallace'as sakė, kad prieš priimdamas bet kokius sprendimus jis pirmiausia turi „išnagrinėti detales" dėl to, kas atsitiks.

NATO atmeta Ukrainos prašymus įsikišti į konfliktą, taip pat atsisako nustatyti neskraidymo zoną siekiant padėti sustabdyti Rusijos bombardavimus. JAV vadovaujamas Aljansas teigia, kad jo tiesioginis dalyvavimas Ukrainoje, kuri nėra NATO narė, gali sukelti konfrontaciją su Rusija, galinčią peraugti į branduolinį karą. Vietoj to NATO sąjungininkės siunčia ginklus, kad padėtų Ukrainos pajėgoms ginti savo šalį, ypač gyvybiškai reikalingas nešiojamąsias prieštankinių ir priešlėktuvinių raketų sistemas.

Maskva perspėjo, kad bet koks tiekimas yra teisėtas jos kariuomenės smūgio tikslas. Tačiau NATO gynybos ministrai tvirtina, kad toliau siųs ginklus į Ukrainą. „Mes palaikome jų gebėjimą gintis ir toliau palaikysime juos žengiant į priekį", - sakė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.

12:25 Britų premjeras sako, kad Ukraina artimiausiu metu jokiu būdu negali įstoti į NATO

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pareiškė, kad „artimiausiu metu Ukraina jokiu būdu negali įstoti į NATO". Tuo metu Ukrainos lyderis pareiškė, kad taikos derybos su Rusija įgauna „realistišką posūkį".

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas, šiuo metu besilankantis Persijos įlankoje, kur deda pastangas sumažinti Vakarų priklausomybę nuo Rusijos energijos, sakė suprantąs Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio Londone išsakytos „pozicijos realybę". Kijevo karo vadas antradienį per vaizdo skambutį B. Johnsonui ir Baltijos bei Šiaurės Europos šalių atstovams išreiškė nusivylimą, kad Ukrainai neleidžiama įstoti į NATO, tačiau sakė: „Tokia yra tiesa ir turime ją priimti".

Trečiadienį kalbėdamas su transliuotojais viešbutyje „Emirates Palace" Abu Dabyje, B. Johnsonas sakė: „Vakar vėl kalbėjausi su Volodymyru (Zelenskiu) ir, žinoma, suprantu, ką jis sako apie NATO ir padėties realybę (...) Aiškiai pasakėme (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui - Ukraina jokiu būdu neketina artimiausiu metu tapti NATO nare".

Tačiau B. Johnsonas sakė, kad sprendimus dėl šalies ateities turi priimti „Ukrainos žmonės" ir jų „išrinktas lyderis", bei pažadėjo, kad Britanija ir toliau rems V. Zelenskį. „Svarbiausia, kad V. Putino agresija, jo absoliučiai barbariškos atakos prieš Ukrainą liautųsi, ir jos neatrodo pasiekusios savo tikslų ir nepasieks", - pridūrė premjeras.

V. Zelenskis leido suprasti, kad Ukrainos ir Rusijos delegacijų taikos derybos pradeda teikti viltį, jog bus pasiektos paliaubos. Savo vaizdo kreipimesi į tautą anksti trečiadienį prezidentas sakė, kad Rusijos reikalavimai darosi „realistiškesni".

Tikimasi, kad trečiadienį abi šalys vėl kalbėsis.

12:20 Baltarusija teigia tiekianti elektrą Černobylio atominei elektrinei

Baltarusija tiekia elektrą Ukrainoje esančiai Černobylio atominei elektrinei, trečiadienį pranešė šios šalies pareigūnai.

„Visiškai atkurtas elektros tiekimas Černobylio atominei elektrinei, - sakoma „Telegram" tinkle paskelbtame Baltarusijos energetikos ministerijos pranešime. - Elektra šiuo metu tiekiama iš Baltarusijos elektros tinklų."

Pranešime priduriama, kad radiacijos lygis aplink elektrinę išlieka normalus.

Pasak Ukrainos valdžios institucijų, elektros tiekimas šiam objektui dėl Rusijos karių ugnies nutrūko pirmadienį. Tą pačią dieną Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pranešė gavusi informacijos, kad buvo atkurtas išorinis elektros tiekimas ir vyksta darbai vėl prijungti elektrinę prie elektros tinklo.

11:50 Ukrainos ambasadorius Lietuvoje: nėra duomenų, kad Kinija teiktų karinę paramą Rusijai

Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Beshta teigia, kad nėra duomenų, jog Kinija teiktų karinę paramą Ukrainą užpuolusiai Rusijai.

„Šiuo metu mes neturime informacijos, kad kariniu požiūriu Kinija remia Rusiją. Mes tikimės, kad tai nesikeis", - trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos žurnalistams sakė P. Beshta.

Pastaruoju metu Maskva ir Pekinas suartėjo, o Vašingtonas tai vertina kaip vis labiau priešišką autoritarinių branduolinių valstybių aljansą. Pekinas atvirai nepasmerkė Maskvos veiksmų Ukrainoje, bet JAV žiniasklaida pranešė, kad Rusija prašė Kinijos karinės ir ekonominės pagalbos, jos kariuomenei mėginant įsitvirtinti Ukrainoje, o Vakarų sankcijoms grasinant sužlugdyti jos ekonomiką.

Pirmadienį Romoje vykusiame susitikime su JAV patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jake'u Sullivanu vyresnysis Kinijos diplomatas Yang Jiechi pakartojo Kinijos poziciją, kad Pekinas yra „įsipareigojęs skatinti taikos derybas", antradienį pranešė oficiali naujienų agentūra „Xinhua". Kinija per susitikimą paragino visas šalis laikytis „maksimalaus santūrumo" ir „apsaugoti civilius" per Ukrainos krizę. Tarptautinė bendruomenė turėtų remti tokias derybas, kad kuo greičiau pasiektų esminių rezultatų, sakė Yang Jiechi.

Vašingtonas tikisi, kad Pekinas gali panaudoti savo įtaką Vladimirui Putinui.

Nors Pekinas nepritaria Vakarų sankcijoms, Baltieji rūmai spaudžia antrąją pagal dydį pasaulio ekonomiką susilaikyti ir negelbėti Rusijos nuo galimo įsipareigojimų nevykdymo ir nesiųsti jai ginklų.

11:45 Lenkijos, Slovėnijos ir Čekijos vyriausybių delegacijos saugiai grįžo į Lenkiją

Lenkijos, Slovėnijos ir Čekijos vyriausybių delegacijos saugiai grįžo į Lenkiją, Lenkijos vyriausybės atstovą cituoja „Sky News"

Šių trijų šalių lyderiai antradienį pavojingomis sąlygomis lankėsi Kijeve, siekdami parodyti savo paramą Ukrainai.

11:40 Ukrainos pabėgėliai Kaune jaučiasi saugiai ir ramiai

Vienas pirmųjų plačiai atvėrusių Kaune duris nuo karo Ukrainoje pabėgusiems žmonėms buvo viešbutis „Centre Hotel" Žaliakalnyje. Prieš keletą dienų šiame viešbutyje apgyvendinta šimtas ukrainiečių - daugiausiai mamų su vaikais, dar tiek pat pabėgėlių žadama priimti netrukus. Viešbutis priklauso įmonių grupei „Nuova".

„Tai - mūsų šeimos verslas, tad ir pabėgėlius priimti ruošėmės tiek mes, tiek darbuotojai, tiek mūsų visų vaikai. Tvarkėme patalpas, pirkome papildomai lovų, patalų, įvairios įrangos, nes vietoj buvusių 60-ies viešbučio vietų teko įrengti jų kelis kartus daugiau. Dar galiu pridurti, kad suorganizavome savanorių ir bendromis jėgomis sutvarkėme ilgą laiką nenaudotas patalpas Kauno rajone, Kulautuvoje, kur miesto savivaldybė numatė buvusioje sanatorijoje apgyvendinti iš Ukrainos pabėgusius vaikus. Jie čia jau gyvena", -Eltai trečiadienį pasakojo „Nuova" valdybos narė Liuda Znaidauskienė.

Minvydo ir Liudos Znaidauskų šeima nemažai savo laiko skiria Ukrainos pabėgėliams, stengdamasi palengvinti juos užgriuvusių rūpesčių naštą atsidūrus nepažįstamame krašte, - bandant pamiršti karo siaubus, tebekamuojant nežiniai dėl likusių artimųjų, nemokant vietinės kalbos, įveikiant, kad ir nedideles, tačiau neišvengiamas biurokratines kliūtis. Lygiai taip pat nuo karo negandų Kaune prieglobstį radusiais žmonėmis rūpinasi ir jaunesni šeimos nariai - dukros Dovilė ir Emilė bei sūnūs Andrius ir Paulius. Pasak M. Znaidausko, nutiko toks nelemtas sutapimas, kad trys iš penkių jo vaikų buvo tame lėktuve, kuris ne taip seniai Baltarusijos diktatoriaus Lukašenkos buvo priverstinai nutupdytas Minske. Dabar šios šeimos vaikai - liudininkai nusikaltimo byloje. Jie iš dalies jau žino, ką reiškia agresija.

Znaidauskų šeimos verslo dalis - viešbutis, atvėręs duris karo pabėgėliams, šiuo metu toliau gyvena savo kasdienį gyvenimą. Ypač ukrainiečiams praverčia erdvi jo virtuvė, jau tapusi savotišku bendro pasibuvimo, pasidalinimo naujienomis iš gimtinės centru. Gyventojai netgi išsirinko tam tikrą savivaldą, tad per ją paprasčiau paaiškinti visiems kitiems pabėgėliams, kaip jiems reikėtų spręsti su įsidarbinimu, užsirašymu pas šeimos gydytoją arba vaikų registravimu į Kauno mokyklas ar darželius susijusias problemas.

Sutuoktiniai Znaidauskai džiaugiasi kauniečių sutelktumu šiuo neramiu laikotarpiu, ypač tuo, kad geriems darbams buriasi Kauno jaunimas. Ir pateikia mažą tai iliustruojantį pavyzdį. Kai vienas guvus ukrainietis vaikelis nukritęs užsigavo galvą, tuoj pat į viešbutį atvyko šeimininkų iškviestas greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Nuvežė vaiką su mama į ligoninę. Vaiką gydytojai apžiūrėjo, ligoninėje jam suteikė reikiamą pagalbą. Ir... išleido namo. Ukrainietė mama su vaikeliu greta ligoninės kalbino keletą praeivių, kad sužinotų, kaip jai pasiekti viešbutį. Bet susikalbėti nepasisekė. Tačiau keli paaugliai, supratę, iš kur ta moteris atvykusi, paskambino savo vyresniam draugui, truputį mokančiam rusiškai. Šis atlėkė su mašina, ir netrukus pabėgėlė su vaikeliu buvo saugiai pristatyti į jiems prieglobstį suteikusį firmos „Nuova" viešbutį.

„Mūsų viešbutyje Ukrainos karo pabėgėliai apgyvendinti nemokamai, o komunalines jo paslaugas apmoka Kauno miesto savivaldybė. Žinoma, norėtųsi, kad bendros, viso miesto, komunikacijos būtų daugiau ir aiškesnės. Geriausiai - centralizuotai pateikiamos, vienoje vietoje. Galėtų būti parengtas konkretus, aiškus informacijos paketas, tuomet ir mums, priėmusiems Ukrainos karo pabėgėlius, būtų lengviau jiems viską paaiškinti. Kol kas šioje srityje mūsų valdžia šlubuoja.

Pirmą dieną, kai atvyko, Ukrainos žmonės iš „Maisto banko" gavo maisto paketus, dabar verčiamės iš to, ką suneša savanoriai. Viešbutis netgi tapo labdaros surinkimo centru. Bet mūsų gyventojai sako: „nenorime būti išlaikytiniai. Taip, čia gera, jauku, ramu ir saugu, tarsi atsidūrus vaikystėje pas mamą. Bet jūs nelaikykite mūsų kaip kokių kalinių, - duokit mums darbo". Dauguma pas mus apsigyvenusių pabėgėlių yra iš Charkivo ir Kyjivo. Tai - įvairių profesijų žmonės, yra netgi mokiusi užsieniečius rusų ir ukrainiečių kalbų mokytoja. Viešbutyje ji dabar mielai moko tų kalbų panorusius pramokti lietuvius, kauniečius", - Eltai sakė „Nuova" įmonių grupės vadovas M. Znaidauskas.

Miesto centre esantį „Metropolio" viešbutį nuo karo bėgantiems ukrainiečiams apgyvendinti paskyrė ir Kauno miesto savivaldybės mero Visvaldo Matijošaičio šeimai priklausantis verslas.

Į Eltos klausimą, ar nesutiktų pavojaus atveju atverti kauniečiams po šiuo viešbučiu esančių rūsio patalpų kaip kolektyvinės civilinės saugos vietos, meras atsakė, kad „drąsiai tai padarys".

„Tos patalpos nėra tiesiogiai pritaikytos slėptuvei, - įrengtos naktinio klubo veiklai ir šiuo metu nenaudojamos. Jei tik žmonės ten jaustųsi saugiau, tikrai šias kelių šimtų kvadratinių metrų ploto erdves atidarytume. Tikiu, kad taip pasielgtų daugelis panašių verslų Kaune", - užtikrino Kauno meras V. Matijošaitis.

11:20 JT: Rusijos sukeltam karui užsitęsus, į skurdą galimai būtų įstumta 90 proc. ukrainiečių

Rusijos sukeltam karui užsitęsus, į skurdą galimai būtų įstumta apie 90 proc. Ukrainos gyventojų, teigia Jungtinių Tautų plėtros programa (UNDP).

Jei karas užsitęstų, galimai būtų prarasti pastarųjų 18 metų socioekonominiai pasiekimai, įspėjo agentūra. „Kiekviena netaikos diena paspartins Ukrainos laisvąjį kritimą į skurdą", - pridūrė UNDP ir nurodė, kad karas gali palikti „gilius socialinius ir ekonominius randus", kuriuos pajus kelios ateities kartos.

Pasak UNDP administratoriaus Achimo Steinerio, jau pamažu ryškėja ūmūs užsitęsusio karo padariniai. Tačiau jis pabrėžė, kad dar yra laiko sustabdyti šią „niūrią trajektoriją".

11:10 Vicepremjerė: Rusija nepraneša Ukrainai, kur laiko karo belaisvius

Ukrainoje rengiama nauja normatyvinė teisinė bazė, leisianti sukurti atitinkančią realijas darbo su karo belaisviais rusais, kurių skaičius vis didėja, sistemą.

Kaip pranešė trečiadienį naujienų agentūra „Ukrinform", tai pareiškė Ukrainos vicepremjerė, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk, vadovaujanti vyriausybės įsteigtam koordinaciniam elgesio su karo belaisviais štabui.

„Nesame taip pasiruošę, kaip norėtųsi, bet mes viską greitai sutvarkysime. Rusija tyli ir neteikia informacijos, kur yra į nelaisvę paimti mūsų kariškiai. O mes leidome Raudonajam Kryžiui susitikti su karo belaisviais rusais. Iš jų imami interviu, su jais elgiamasi normaliai, kaip reikalauja Ženevos konvencijos. Rusija, be abejo, pažeidžia šias normas", - pažymėjo I. Vereščuk.

Kaip informavo vicepremjerė, karo belaisviai rusai laikomi normaliomis sąlygomis specialiose kamerose. Didžiausią nuostabą jai kelia tai, kad tarp šių „karių profesionalų" yra daug 2002-2003 metais gimusių jaunuolių.

„Noriu kreiptis į Rusijos motinas. Jūs manote, kad jūsų vaikai dalyvauja pratybose, kurios netrukus baigsis. Iš tikrųjų jie yra mūsų nelaisvėje. Ir tai ne karininkai - tai jauni būtinosios tarnybos kareiviai. Ir tai - taip pat nusikaltimas. Negalima siųsti vaikų į tikrą pražūtį", - sakė I. Vereščuk.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

10:50 Ukraina: karo metu jau žuvo 103 vaikai

Rusijos sukelto karo metu Ukrainoje jau žuvo 103 vaikai, praneša agentūra „Reuters", remdamasi ukrainiečių generaline prokurore Iryna Venediktova.

Pasak I. Venedyktovos, per Rusijos karių bombardavimus ir apšaudymus taip pat apgadinta jau daugiau kaip 400 švietimo įstaigų, iš jų 59 - visiškai sunaikintos.

„Reuters" negalėjo nepriklausomai patikrinti šių duomenų.

10:25 V. Klyčko: Rusija niekada neįgyvendins savo planų užimti Kijevą

Kijevo mero Vitalijaus Klyčko teigimu, Rusija niekada neįgyvendins savo planų užimti Ukrainos sostinę. Tai pranešė portalas „Ukrinform", remdamasis naujienų tinklu „Current Time".

„Šiandien galiu pasakyti aiškiai: rusams nepavyksta įgyvendinti savo planų užimti Kijevą. Ir niekada nepavyks. Net jei jie ir įgis kai kurių pastatų kontrolę, jie neužvaldys mūsų žmonių. Kijevas nėra vien pastatai, visa esmė - žmonės", - teigė jis.

Pasak mero, okupantai mieste bando pasėti paniką, tačiau to padariniai yra priešingi. „Žmonės yra pikti, kupini neapykantos ir nori kerštauti", - kalbėjo V. Klyčko.

Anksčiau jau skelbta, kad kovo 16-osios rytą Rusijos kariai Kijeve apšaudė 12 aukštų gyvenamąjį pastatą. Preliminariais duomenimis, atakos metu sužeisti du žmonės. Taip pat apgadintas šalia stovėjęs devynaukštis pastatas.

10:10 Ukrainos mieste, kuriame glaudžiasi pabėgėliai iš Mariupolio, bombarduojama traukinių stotis

Rusijos pajėgos trečiadienį nusitaikė į pietinį Ukrainos Zaporožės miestą, kuriame glaudžiasi tūkstančiai pabėgėlių, pasitraukusių iš apgulto Mariupolio uostamiesčio, pranešė regiono pareigūnai.

„Civiliniai objektai Zaporižioje bombarduojami pirmą kartą", - socialinėje platformoje „Telegram" parašė regiono gubernatorius Aleksandras Staruchas. „Raketos nukrito „Zaporižia-2" geležinkelio stoties rajone", - pridūrė jis ir patikslino, kad aukų nėra.

Zaporožės miestas buvo pirmasis saugus prieglobstis tiems, kurie bėga iš Mariupolio. Daugelis tuomet vyksta į šalies vakarus, į Lenkiją ar kitas besiribojančias šalis.

Pagalbos agentūrų teigimu, Mariupolį ištiko humanitarinė katastrofa, dėl stipraus bombardavimo apie 400 tūkst. gyventojų liko be vandens ir šildymo, trūksta maisto. Maždaug 20 tūkst. žmonių antradienį sugebėjo palikti apsuptą uostamiestį humanitariniu koridoriumi, suderintu su Rusijos pajėgomis.

Mariupolio, esančio už 55 kilometrų nuo Rusijos sienos, užėmimas reikštų strateginį prezidento Vladimiro Putino proveržį. Miestas yra tarp Rusijos remiamų separatistų valdomos teritorijos Donbaso regione ir Krymo pusiasalio, kurį Maskva aneksavo 2014 metais ir iš kur pradėjo puolimą prieš svarbiausius pietinius miestus.

09:50 Rusijai suintensyvinus atakas, Kijeve griaudėjo nauji sprogimai

Ankstų trečiadienio rytą Kijevą supurtė keli sprogimai, pranešė mieste esantys AFP žurnalistai, o pagalbos tarnybos pranešė, kad apgriauti du gyvenamieji pastatai, sužeisti du žmonės.

Sprogimai nugriaudėjo Rusijai intensyvinant Ukrainos sostinės puolimą, vėlai antradienį joje buvo įvesta komendanto valanda, miesto meras tai pavadino „sunkiu ir pavojingu momentu".

Auštant vakarinėje miesto dalyje pasigirdo mažiausiai trys stiprūs sprogimai, į dangų veržėsi tiršti dūmų debesys. „Kijevo centrinėje dalyje, Ševčenkos rajone, per naktį vykdytą bombardavimą apgadinti du gyvenamieji pastatai. Pranešta apie du sužeistus žmones, 35 evakuoti", - per „Telegram" pranešimų programą paskelbė Ukrainos valstybinė pagalbos tarnyba.

Greitosios pagalbos tarnybų paskelbtose nuotraukose matyti, kad vieno pastato viršutinis kampas apgriautas, kito pastato stogas ir viršutinė dalis apgriauta ir apdegusi. Iš karto atvykti į įvykio vietą nebuvo įmanoma, nes per komendanto valandą, kuri truks iki ketvirtadienio ryto, žurnalistams draudžiama judėti mieste.

Mažiausiai keturi žmonės žuvo ir 40 buvo sužeisti antradienį per Rusijos antskrydį, kai užsidegė pastatas Kijevo Sviatošinskio rajone. Nukentėjo dar keli pastatai. Praėjus beveik trims savaitėms po invazijos į Ukrainą, Rusijos pajėgos, supančios Kijevą iš dviejų pusių, suintensyvino atakas, sostinėje baiminamasi, kad netrukus gali prasidėti plataus masto puolimas.

Mūšiai ir toliau vyksta tokiuose miestuose kaip Mariupolis, Charkovas ir Mykolajavas, taip pat prie pat Kijevo esančiuose priemiesčių miesteliuose.

08:50 Premjeras: Airija priims 500 į Moldovą nuo karo pabėgusių ukrainiečių

Airijos vyriausybė nusprendė priimti 500 Moldovoje esančių pabėgėlių ukrainiečių. Tai antradienį pareiškė Airijos ministrų kabineto vadovas Miholas Martinas, kuris lankosi Vašingtone su vizitu.

„Mes ką tik vaizdo ryšiu surengėme ministrų kabineto posėdį, kuriame daugiausia dėmesio buvo skirta karui Ukrainoje ir humanitarinei krizei", - cituoja premjerą laikraštis „The Independent". Pasak M. Martino, Airijos vyriausybė „nusprendė priimti 500 ukrainiečių, pabėgusių į Moldovą, atsižvelgdama į didžiulį spaudimą", kurį dabar patiria ši šalis.

„Mes priimsime pabėgėlius šios savaitės pabaigoje", - paaiškino Airijos premjeras. Jis priminė, kad jo šalis jau priėmė 6 646 pabėgėlius iš Ukrainos.

JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro agentūros (UNHCR) duomenimis, iš Ukrainos į kaimynines šalis jau atvyko daugiau kaip 3 mln. žmonių, bėgančių nuo Rusijos sukelto karo. Lenkija priėmė 1 830 711 pabėgėlių ukrainiečių, Rumunija - 459 485, Moldova - 337 315, Vengrija - 267 570.

07:10 JAV Kongreso Senatas vienbalsiai pasmerkė V. Putiną kaip karo nusikaltėlį

JAV Senatas vienbalsiai priėmė rezoliuciją, smerkiančią Vladimiro Putino vadovaujamų Rusijos ginkluotų pajėgų nusikaltimus Ukrainoje.

Kaip pranešė „Reuters", dokumente, kurį pateikė senatorius respublikonas Lindsey`is Grahamas, Rusijos prezidentas V. Putinas vadinamas karo nusikaltėliu.

Rezoliucijoje Tarptautinis Baudžiamasis Teismas Hagoje raginamas ištirti V. Putino ir jo režimo karo nusikaltimus Ukrainoje.

„Mes visi šioje salėje susivienijome, kad pasakytume, jog V. Putinas negali išvengti atsakomybės už žvėriškumus, įvykdytus prieš ukrainiečių tautą", - pareiškė demokratų daugumos lyderis Senate Chuckas Schumeris.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

06:40 V. Zelenskis patvirtino, kad trečiadienį sakys kalbą JAV Kongresui

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad trečiadienį jis sakys kalbą JAV Kongresui vaizdo ryšiu.

Jis tai pareiškė vaizdo kreipimesi, kuris pasirodė socialiniame tinkle „Facebook".

„Trečiadienį planuojama mano kalba Jungtinių Valstijų Kongrese. Svarbus įvykis", - pabrėžė Ukrainos valstybės vadovas.

„O šiandien aš noriu padėkoti prezidentui Joe Bidenui ir visiems Ukrainos draugams Jungtinėse Valstijose už naują paramos mūsų valstybei, mūsų žmonėms paketą, kurį sudaro 13,6 mlrd. dolerių. Įstatymas, numatantis šį finansavimą, pasirašytas. Mes laikome jį pirmuoju žingsniu į visišką Ukrainos atstatymą", - pareiškė V. Zelenskis.

06:25 Rusijos laivai apšaudė Ukrainos pakrantę Odesos srityje

Naktį į trečiadienį Rusijos laivai apšaudė Ukrainos pakrantę Odesos srities Tuzlos gyvenvietės rajone. Tai „Facebook" paskyroje pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka.

Pasak jo, Ukrainos teritorija buvo apšaudoma raketomis ir iš artilerijos pabūklų.

„Okupantai paleido daugybę šaudmenų iš didelio nuotolio. Norėjo išžvalgyti pakrantės gynybos sistemą. Rezultatų nepasiekė", - parašė A. Heraščenka.

Jis pridūrė, kad rusai nemėgino išlaipinti desanto.

Anksčiau Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad prie Odesos pakrantės artėja Rusijos karinių jūrų pajėgų desanto laivai. Ukrainos teritorijos link plaukė mažiausiai 14 laivų.

2022-03-15 ĮVYKIAI

22:20 Ukraina: 20 000 žmonių pavyko pasprukti iš apsiausto Mariupolio

Iš apsiausto Ukrainos Mariupolio uostamiesčio, Kyjivo duomenimis, pavyko pasprukti dar 20 000 civilių. Iš viso 4 000 asmeninių automobilių antradienį išvyko iš miesto prie Azovo jūros, vakare „Telegram" tinkle rašė prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka. 570 automobilių esą jau pasiekė už daugiau kaip 200 km į šiaurės vakarus esančią Zaporožę.

Mariupolis su 400 000 gyventojų daug dienų yra apsuptas Rusijos dalinių ir atkirstas nuo likusios šalies dalies. Kelis kartus žlugo pagalbos vilkstinės mėginimai iš Bordiansko atgabenti į Mariupolį maisto produktų ir medikamentų.

Mariupolio priemiesčiuose tuo tarpu mūšiai tęsiasi. Ultranacionalistinis batalionas „Azov" ten nugalėjo vieną rusų dalinį, vakare feisbuke pranešė Ukrainos generalinis štabas. Rusija raketomis ir bombomis esą toliau atakuoja ir gyvenamąsias teritorijas, mokyklas bei vaikų darželius.

Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlas Kyrylenka, be to, apkaltino rusus Mariupolyje apsupus ligoninę. „Rusų okupantai įkaitais paėmė gydytojus ir pacientus", - rašė jis „Telegram". Šių duomenų nepriklausomai patikrinti neįmanoma.

Prieš kelias dienas didelį siaubą sukėlė Rusijos ataka prieš Mariupolio gimdymo kliniką. Maskva tikina, kad šiuo pastatu naudojosi Ukrainos kovotojai. Tačiau ir Ukraina, ir JT patvirtino, kad tai buvo veikianti gimdymo klinika.

21:35 Kijevas: derybos su Maskva tampa konstruktyvesnės

Ukrainos vyriausybė mato pažangą derybose su Rusija dėl karo pabaigos. Pokalbiai tapo „konstruktyvesni", antradienį sakė Ukrainos prezidento patarėjas Ihoris Šovkva, kurį cituoja agentūra „Interfax".

„Per pirmuosius raundus Rusija nebuvo pasirengusi klausytis mūsų pozicijos ir skelbė ultimatumus: kad Ukraina pasiduotų, sudėtų ginklus, kad mūsų prezidentas pasirašytų kapituliaciją, - teigė I. Šovkva. - Dabar Rusija kalba šiek tiek kitokiu tonu".

Rusija ir Ukraina pirmadienį ir antradienį tęsė derybas vaizdo ryšiu. Anot prezidento patarėjo, Ukrainos delegacija nusiteikusi „santūriai optimistiškai". Tačiau persilaužimas esą galimas tik įsikišus prezidentams Volodymyrui Zelenskiui ir Vladimirui Putinui.

Ukraina reikalauja, kad Rusija nutrauktų karą ir išvestų dalinius. Maskva, be kita ko, reikalauja, kad Kijevas pripažintų aneksuotą Krymo pusiasalį bei Rytų Ukrainos separatistines teritorijas nepriklausomomis valstybėmis.

20:40 Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos premjerai atvyko į Kijevą

Į Kijevą atvyko Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos ministrai pirmininkai, pranešė Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis.

„Čia, karo nuniokotame Kijeve, kuriama istorija, - rašė M. Morawieckis socialiniame tinkle „Twitter", paskelbęs nuotraukas, kuriose jis kartu su savo pavaduotoju Jaroslawu Kaczynskiu, taip pat Čekijos ministru pirmininku Petru Fiala ir Slovėnijos premjeru Janezu Janša sėdi prie stalo, ant kurio guli Ukrainos žemėlapis.

„ES remia Ukrainą ir ji gali tikėtis draugų pagalbos - tokią žinią šiandien atvežėme į Kijevą", - tęsė jis.

Keturi politikai į Kijevą atvyko traukiniu. Jie nori susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir ministru pirmininku Denisu Šmyhaliu.

19:55 V. Putinas per pokalbį telefonus su Ch. Micheliu kritikavo Ukrainą

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbį telefonu su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charlesu Micheliu kritikavo Ukrainos poziciją derybose su Rusija. V. Putinas pareiškė, „kad Kijevas nerodo rimto požiūrio ieškant abiem pusėms priimtino sprendimo", - sakoma antradienio vakarą paskelbtame Kremliaus pranešime.

Be to, V. Putinas apkaltino ES ignoravus Ukrainos raketų ataką, pirmadienį surengtą prieš gyvenamąją teritoriją Rytų Ukrainos separatistiniame Donecko regione. Ukraina jau paneigė esanti susijusi su ataka.

Ch. Michelis po pokalbio tviteryje rašė, kad ES smerkia Rusijos agresiją. Jis, be to, pabrėžė, kad Maskva privalo nutraukti „brolžudišką karą" prieš Ukrainą. Jis reikalavo neatidėliotinų paliaubų ir rusų pajėgų pasitraukimo. Ch. Michelis taip pat rašė, kad turi liautis Rusijos kariuomenės vykdomas beatodairiškas civilių gyventojų apšaudymas.

19:40 NATO rengia specialų viršūnių susitikimą dėl Rusijos karo Ukrainoje

NATO šalių lyderiai kitą savaitę rinksis į specialų viršūnių susitikimą dėl Rusijos karo Ukrainoje. Susitikimas įvyks kovo 24 dieną NATO būstinėje Briuselyje, antradienio vakarą paskelbė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Pasak jo, susitikime bus kalbama apie Rusijos invaziją į Ukrainą, paramą Ukrainai ir tolesnį NATO gynybos stiprinimą. „Šiuo kritiniu metu Šiaurės Amerika ir Europa turi toliau laikytis išvien", - pažymėjo J. Stoltenbergas.

Šios konsultacijos bus jau antrosios šalių lyderių lygiu nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24 dieną.

19:30 Rusija paskelbė, kad traukiasi iš Europos Tarybos

Rusija pareiškė, kad trauksis iš Europos Tarybos. „Sprendimas išstoti iš Europos Tarybos priimtas. Atitinkamas užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo laiškas perduotas organizacijos generaliniam sekretoriui, - antradienį sakė Rusijos delegacijos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje vadovas Piotras Tolstojus, kurį cituoja agentūra „Interfax". - Rusija savanoriškai išstoja iš Europos Tarybos, tai subalansuotas ir gerai apgalvotas sprendimas".

Europos Taryba prižiūri, kaip jos 47 šalyse narėse laikomasi žmogaus teisių. Ji nėra ES dalis. Europos Taryba prieš daugiau nei dvi savaites į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje reagavo suspenduodama Rusijos narystę. Šis sprendimas buvo laikomas istoriniu.

Tada Maskva savo ruožtu praėjusį ketvirtadienį pareiškė, kad nebedalyvaus institucijos darbe. Rusija vis skundžiasi dėl tariamo savo diskriminavimo.

18:20 V. Zelenskis: nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 97 vaikai

Nuo Rusijos invazijos pradžios jau žuvo 97 Ukrainos vaikai, antradienį sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kreipdamasis į Kanados parlamentą.

„Jie jau nužudė 97 ukrainiečių vaikus", - sakė V. Zelenskis vaizdo kreipimesi ir pridūrė, kad Rusijos kariuomenė „naikina viską: memorialinius kompleksus, mokyklas, ligonines, gyvenamųjų namų kvartalus".

„Mes daug neprašome. Mes prašome teisingumo, realios paramos, kuri padėtų mums nugalėti, apsiginti, išsaugoti gyvybes", - sakė jis kalboje, kuriai parlamento nariai plojo stovėdami.

17:30 Ukrainoje žuvo „Fox News" operatorius

Ukrainoje žuvo „Fox News" operatorius Pierre‘as Zakrzewskis, antradienį pranešė JAV televizijos kanalas.

P. Zakrzewskis žuvo, o jo kolega Benjaminas Hallas buvo sužeistas, kai pirmadienį Horenkoje, netoli Kijevo, buvo apšaudytas jų automobilis, pareiškime nurodė „Fox News Media" generalinė direktorė Suzanne Scott.

Britas B. Hallas, dirbantis kanalo Valstybės departamento korespondentu, tebėra hospitalizuotas Ukrainoje, sakė S. Scott.

„Pierre‘as buvo karo operatorius, kuris per ilgą savo darbo laiką „Fox News" nušvietė beveik visas tarptautinių konfliktų temas Irake, Afganistane ir Sirijoje", - sakė S. Scott. - Jo žurnalistinis talentas ir aistra buvo neprilygstami".

P. Zakrzewskis, dirbęs Londone, Ukrainoje buvo nuo vasario mėnesio.

Sekmadienį vienas JAV žurnalistas buvo nušautas, o kitas sužeistas Irpinėje, Kijevo priemiestyje, kuriame vyko įnirtingiausi mūšiai nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.

Žuvęs 50-metis vaizdo dokumentikos kūrėjas Brentas Renaud dirbo „Time Studios" projekte apie pasaulines pabėgėlių problemas, pranešė žiniasklaidos priemonė.

Tarptautinė žurnalistų federacija nurodė, kad sužeistas žurnalistas yra amerikiečių fotografas Chuanas Arredondo.
Pasak įvykio vietoje buvusio mediko, taip pat buvo sužeistas ukrainietis, kuris važiavo tuo pačiu automobiliu kaip ir amerikiečiai.

17:25 Rusija paskelbė kelionių draudimą J. Bidenui ir A. Blinkenui

Reaguodama į JAV sankcijas, Rusijos vyriausybė savo ruožtu įvedė kelionių draudimą JAV prezidentui Joe Bidenui ir kitiems JAV vyriausybėms nariams.

Užsienio reikalų ministerija Maskvoje antradienį paskelbė „juodąjį sąrašą" su 13 pavardžių, įskaitant JAV valstybės sekretoriaus Antony‘io Blinkeno, gynybos sekretoriaus Lloydo Austino, J. Bideno patarėjo saugumo klausimais Jacobo Sullivano ir prezidento atstovės Jen Psaki. Sąraše yra ir buvusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton.

Tai pirmas kartas, kai Rusija paskelbė sankcionuojamų asmenų sąrašą. Tačiau šis žingsnis laikomas veikiau simboliniu. JAV prieš tai įvedė sankcijas asmeniškai Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui bei kitiems vyriausybės nariams.

Užsienio reikalų ministerija Maskvoje pabrėžė, kad tai atsakas į beprecedentes JAV sankcijas, kurios draudžia aukštiems Rusijos vyriausybės nariams atvykti į JAV. „Šis žingsnis, kaip atsakomoji priemonė, buvo neišvengiama dabartinės JAV administracijos kraštutinio rusofobiško kurso pasekmė (...)", - sakoma toliau pareiškime.

Ministerija paskelbė, kad sąrašą papildys „aukštais JAV pareigūnais, kariškiais, parlamentarais, verslininkais, ekspertais ir žiniasklaidos atstovais", kurie „elgėsi rusofobiškai" arba „prisidėjo prie neapykantos kurstymo Rusijos atžvilgiu ir ribojančių priemonių įvedimo".

17:15 Ukraina: atrėmėme Rusijos atakas keliais frontais

Ukrainos ginkluotosios pajėgos, jų pačių duomenimis, atrėmė Rusijos atakas keliais frontais. Į šiaurę nuo Kijevo rusų daliniams nepavyko pralaužti gynybinių pozicijų, antradienį pranešė Ukrainos generalinis štabas. Užpuolikams nepavyko užimti ir į vakarus nuo sostinės esančio Makarivo miesto.

Rytų Ukrainoje taip pat atremtas rusų veržimasis, pavyzdžiui, prie Lisičansko miesto. Priešas esą patyrė nuostolių ir atsitraukė. Apsuptas Pietų Ukrainos Mariupolio uostamiestis tuo tarpu iš kelių pusių nuolat atakuojamas artilerijos ir naikintuvų, sakoma pranešime.

Generalinis štabas apkaltino rusų pajėgas vis labiau atakuojant gyvenamąsias teritorijas ir kritinę infrastruktūrą. Rusų daliniai dėl lėto puolimo tempo esą yra demoralizuoti.

Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas Valerijus Zalužinas gyrė savo dalinius. „Ukrainos ginkluotosios pajėgos atlieka savo uždavinius. Mes sulaikėme užpuoliką, panaudojome dalį rezervo ir kai kuriose teritorijose perėjome į kontrataką, - rašė V. Zalužinas feisbuke. - Deja, turime nuostolių, tačiau jie daug kartų mažesni nei priešo nuostoliai".

Ukrainos duomenimis, iki šiol žuvo daugiau kaip 13 500 rusų karių. Duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.

17:05 G. Landsbergis susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru D. Kuleba

Ukrainoje su paramos vizitu antradienį apsilankęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitiko su Ukrainos diplomatijos vadovu Dmytro Kuleba. Ukrainos užsienio reikalų ministras padėkojo Lietuvai už paramą tiek dvišaliu, tiek Europos Sąjungos bei NATO lygmenimis.

„Sutikau savo lietuvį draugą Gabrielių Landsbergį. Tai pirmas užsienio reikalų ministras, aplankęs Ukrainą nuo invazijos pradžios. Lietuvos parama yra geležinė - tiek dvišalė, tiek ir ES bei NATO lygmeniu. Dirbame ties Ukrainos įstojimo į ES paspartinimu. Rusija dėl savo nusikaltimų privalo būti patraukta atsakomybėn", - savo tviterio paskyroje rašo D. Kuleba.

Netrukus savo tviterio paskyroje įrašu apie susitikimą su D. Kuleba pasidalino ir G. Landsbergis.

„Aplankiau savo draugą D. Kulebą. Apsikeitėme nuomonėmis apie deputinizaciją. Reikia daryti daugiau. Ukrainos pateiktas prašymas įstoti į ES turi būti vertinamas rimtai. Mes visi turime padėti Ukrainai. Ukraina kovoja visomis išgalėmis, mūsų pagalba taip pat turi būti besąlygiška", - rašo G. Landsbergis.

16:30 JT patvirtino 691 civilio žūtį Ukrainoje

Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro duomenimis, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios žuvo 691 civilis. Tarp jų yra 48 vaikai ir jaunuoliai, antradienį Ženevoje pranešė biuras. Biuras taip pat teigė turintis patikrintos informacijos apie 1 143 sužeistuosius.

JT žmogaus teisių vyriausioji komisarė Michellė Bachelet visad pabrėžia, kad tikrieji skaičiai neabejotinai yra didesni. Darbuotojams esą neretai reikia kelių dienų, kad patikrintų aukų skaičių. Biuras pateikia tik tuos duomenis apie žuvusiuosius ir sužeistuosius, kuriuos pats nepriklausomai patikrino.

16:00 Estijos parlamentas oficialiai paragino JT virš Ukrainos paskelbti neskraidymo zoną

Estijos parlamentas oficialiai paragino Jungtinių Tautų (JT) valstybes nares virš Ukrainos paskelbti neskraidymo zoną.

Taip Estija tapo pirmąja tai padariusia NATO nare.

„Riigikogu (Estijos parlamentas) reiškia savo paramą Ukrainos gynėjams ir žmonėms jų kovoje su neteisėtą karą pradėjusią Rusijos Federacija ir ragina parodyti visapusišką paramą Ukrainai jos kare dėl laisvės, suverenumo ir teritorinio vientisumo, - sakoma Estijos parlamento pranešime. - Raginame visas JT valstybes nares imtis skubių žingsnių, kad virš Ukrainos būtų paskelbta neskraidymo zona ir būtų išvengta didelių civilių aukų".

Estijos parlamentas taip pat paragino „nedelsiant paskelbti visapusišką prekybos embargą Rusijos Federacijai ir Baltarusijos Respublikai" bei „uždaryti savo oro erdvę ir uostus Rusijos Federacijos lėktuvams ir laivams".

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau kurį laiką prašo Jungtinių Valstijų ir kitų Vakarų sąjungininkų virš Ukrainos paskelbti neskraidymo zoną. Tačiau JAV prezidentas Joe Bidenas ir NATO atmeta tokią galimybę, sakydami, kad tai įtrauktų juos į konfliktą.

15:50 Pratęstos pirmadienį sustabdytos Ukrainos ir Rusijos derybos

Pratęstos pirmadienį sustabdytos Ukrainos ir Rusijos derybos, antradienį pranešė ukrainiečių derybininkas Mychailo Podoliakas.

„Derybos tęsiamos", - savo tviterio paskyroje parašė M. Podoliakas ir pridūrė, kad Ukraina jų metu sieks „paliaubų (ir) karių išvedimo iš šalies teritorijos".

15:15 Ukraina: karo metu jau žuvo trys žurnalistai

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Ukrainoje jau žuvo trys žurnalistai ir dar daugiau kaip 30 sužeista, Ukrainos parlamento žmogaus teisių įgaliotinę Liudmylą Denisovą cituoja portalas „France 24".

Nuo Rusijos karių „jau nukentėjo mažiausiai 35 žurnalistai", įskaitant tris, kurie žuvo, programėlėje „Telegram" teigė L. Denisova. Pasak jos, Kijeve buvo nušautas JAV reporteris Brentas Renaudas. Per ataką prieš Kijevo televizijos bokštą žuvo ukrainiečių korespondentas Jevgenijus Sakunas, o per kautynes netoli Mykolajavo žuvo dar vienas Ukrainos žurnalistas Viktoras Dudaras.

L. Denisova kartu nurodė, kad per „tyčinį priešo apšaudymą" taip pat sužeisti žurnalistai iš, be kita ko, Jungtinės Karalystės (JK), Danijos ir Šveicarijos. „Be to, priešas bando sunaikinti Ukrainos audiovizualinę infrastruktūrą", - pridūrė ji ir nurodė, kad buvo užpulti Kijevo, Lucko ir Rivnės televizijos bokštai.

13:30 V. Zelenskis: Rusija taikysis ir į kitas Europos šalis

Antradienį Jungtinėje Karalystėje (JK) vykusio Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) valstybių narių vadovų susitikimo metu tiesiogiai transliuotame kreipimesi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino teikti jo šaliai daugiau paramos ir perspėjo, kad Rusijos taikiniu gali tapti ir kitos Europos šalys.

„Mes vis dar galime sustabdyti Rusijos karo mašiną ir žmonių žudymą", - portalas „Sky News" cituoja V. Zelenskį. Pasak jo, „lengviau tai daryti kartu". „Antraip jie ateis pas jus", - pridūrė prezidentas.

Pasak V. Zelenskio, jei Europa dabar neužims pozicijos, Rusija taikysis į kitas Europos šalis. „Mes visi esame Rusijos taikiniai... padėdami mums padėkite patys sau", - kalbėjo jis.

Šio prezidento kreipimosi klausęsis JK premjeras Borisas Johnsonas sutiko, kad tai yra „desperatiška akimirka". B. Johnsono teigimu, lyderiai „turi stengtis paremti jus labiau".

11:45 Kijeve skelbiama 36 valandų trukmės komendanto valanda

Ukrainos sostinėje Kijeve nuo antradienio vakaro skelbiama 36 valandų trukmės komendanto valanda, pranešė miesto meras Vitalijus Klyčko.

„Šiandien - sudėtinga ir pavojinga akimirka, - sakoma programėlėje „Telegram" paskelbtame V. Klyčko pranešime. - Todėl prašau visų Kijevo gyventojų pasiruošti dvi dienas likti namuose, o pasigirdus sirenų gausmui - vykti į slėptuves."

Pasak mero, sprendimą dėl komendanto valandos nuo 20 val. antradienį iki 19 val. ketvirtadienį priėmė „karinė vadovybė".

Apie šią priemonę pranešta, kai antradienį Kijeve numatomas Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos premjerų vizitas.

V. Klyčko pridūrė, kad judėjimas mieste bus įmanomas tik turint specialų leidimą.

11:40 Ukraina praneša apie „masinį sugriovimą" apšaudžius Dnipro oro uostą

Per apšaudymą naktį padaryta didžiulė žala rytinio Ukrainos Dnipro miesto oro uostui, antradienį pranešė regiono valdžia.

„Naktį priešas užpuolė Dnipro oro uostą. Du smūgiai. Kilimo ir tūpimo takas sugriautas. Terminalas apgadintas. Masinis sunaikinimas", - per „Telegram" platformą pranešė Dnipro srities gubernatorius Valentinas Rezničenka.

11:10 Ukraina: karas jau nusinešė 97 vaikų gyvybes

Kovo 15-osios ryto duomenimis, Rusijos kariai Ukrainoje jau pražudė 97 vaikus ir sužeidė dar daugiau kaip 100.

Tokius skaičiavimus pateikia Ukrainos generalinė prokuratūra, kuria remiasi portalas „Ukrinform". Pasak prokuratūros, vaikai labiausiai paveikti Kijevo, Charkovo, Donecko, Černihovo, Sumų, Chersono, Mykolajavo ir Žytomyro regionuose. Kasdien žūsta po mažiausiai penkis vaikus.

Prokuratūra taip pat nurodo, kad per bombardavimus ir apšaudymus jau apgadinta daugiau kaip 400 švietimo įstaigų, iš jų 59 - visiškai sunaikintos. Be to, apšaudyta 11 sveikatos priežiūros įstaigų ir trys reabilitacijos centrai, kuriuose, be kita ko, buvo gydomi negalią turintys vaikai.

10:25 Rivnės televizijos bokšto atakos aukų padaugėjo iki 19

Ukrainos Rivnės srities televizijos bokšto atakos aukų padaugėjo iki 19, skelbia „Sky News".

Srities gubernatorius Vitalijus Kovalas pirmadienį pranešė, kad atakos metu žuvo devyni žmonės, tačiau po griuvėsiais vis dar yra įstrigusių žmonių.

09:45 Europos Parlamentas pristato tinklalapį apie ES paramą Ukrainai

Bendradarbiaudamas su Ukrainos Aukščiausiąja Rada, Europos Parlamentas (EP) sukūrė internetinį puslapį su aktualiausia informacija apie ES teikiamą paramą Ukrainai.

Internetinėje svetainėje „ES palaiko Ukrainą" anglų bei ukrainiečių kalbomis skelbiamos naujienos, vaizdo įrašai, tinklalaidės apie ES paramą Ukrainai, aptariami aktualūs teisiniai EP ir kitų ES institucijų sprendimai bei rezoliucijos, skelbiami EP Tyrimų tarnybos dokumentai apie karo poveikį įvairioms ES sritims, sankcijų įgyvendinimą ir kt. Puslapį pildys ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados atstovai. Ateityje tinklalapyje skelbiamą informaciją planuojama išversti ir į kitas ES kalbas.

EP ir Ukrainos parlamentas palaiko glaudų ryšį nuo 2014-ųjų Maidano revoliucijos. Pernai atnaujinus tarpusavio supratimo memorandumą, nuolat organizuojamos bendros konferencijos, reguliarūs vizitai. Be to, abi institucijos glaudžiai bendradarbiauja informacinių technologijų, skaitmeninės saugos bei komunikacijos srityse. 2018 metais EP Sacharovo premiją už minties laisvę įteikė Ukrainos režisieriui, žmogaus teisių aktyvistui Olegui Sentsovui.

Europarlamentarai daug kartų išreiškė palaikymą Ukrainai smerkdami augančią Rusijos agresiją, ragindami kitas institucijas sparčiau padėti Ukrainai, patvirtindami 1,2 mlrd. eurų paskolą Ukrainai. Rusijos kariuomenei įsiveržus į Ukrainos teritoriją, ES priėmė sprendimus dėl beprecedenčio, ilgalaikių padarinių Rusijai turėsiančio sankcijų paketo. Kovo 1-ąją EP neeilinėje plenarinėje sesijoje į EP narius kreipėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašoma EP biuro Lietuvoje pranešime.

09:20 Antradienį Ukrainoje ketinama atidaryti devynis humanitarinius koridorius

Antradienį vėl bus mėginama evakuoti civilius iš bombarduojamų Ukrainos miestų, šalies vicepremjerę cituoja portalas „Sky News".

Pasak jos, šiam tikslui ketinama atidaryti devynis humanitarinius koridorius.

08:05 Ukrainos pareigūnai skelbia, kad Mariupolyje žuvo daugiau kaip 2 tūkst. civilių

Okupuotame Ukrainos uostamiestyje Mariupolyje iki šiol žuvo daugiau nei 2 tūkst. civilių, anksti antradienį pranešė vietos valdžia.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 d. žuvo 2357 žmonės, pranešė Mariupolio miesto taryba. Pietryčių Ukrainos miestas, kuriame gyvena maždaug 400 tūkst. gyventojų, jau kelias dienas apgultas Rusijos kariuomenės ir atskirtas nuo likusios šalies. Ukrainos valdžia pranešė apie stiprias oro atakas prieš miestą prie Azovo jūros. Rusija teigia, kad ten puola tik karinius taikinius.

Daugelis laiko Mariupolį Ukrainos pasipriešinimo simboliu. Nuo karo Rytų Ukrainos Donbaso regione pradžios 2014 m. miestas atmušė kelis prorusiškų separatistų bandymus perimti valdžią. Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka situaciją mieste pavadino „nežmoniška". „Nei maisto, nei vandens, nei šviesos, nei šilumos", - sakė jis. P. Andriuščenka sakė bijąs, kad mirčių bus daug daugiau. Jo teigimu, puolimui intensyvėjant mirčių skaičius gali pasiekti 20 tūkstančių. Aukų skaičiaus negalima patikrinti nepriklausomai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad jau tris dienas į miestą neleidžiama patekti 100 tonų maisto, vandens ir vaistų. Kijevo vyriausybė padarys viską, ką gali, kad padėtų žmonėms, sakė jis.

07:35 VRM: nuo karo pradžios Ukrainos gyventojams išdalyta dešimtys tūkstančių automatų

Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios dešimtys tūkstančių taikių šalies gyventojų gavo ginklus. Tai pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministras Denisas Monastirskis, praneša portalas TSN.

VRM vadovas priminė, kad anksčiau Ukrainoje buvo priimtas įstatymas dėl civilių asmenų dalyvavimo ginant šalį karo metu, kuris suteikia civiliams galimybę gauti šaunamąjį ginklą.

Pasak ministro, kiekvienas Ukrainos pilietis gali kreiptis į policiją, įrodyti, kad jis iš tikrųjų prisideda prie šalies gynybos, dirba arba priklauso teritorinės gynybos būriams ar savanorių formuotėms, ir gauti ginklą, pirmiausią - automatinį.

„Mes jau išdavėme keliadešimt tūkstančių automatų visoje šalyje", - sakė D. Monastirskis.

Jis pridūrė, jog dabar planuojama aprūpinti ginklais Rivnės ir Voluinės regionų gyventojus, kadangi Ukrainai gresia pavojus iš Baltarusijos.

07:05 Ukrainos sostinės Kijevo centre girdėti garsūs sprogimai

Antradienio rytą Ukrainos sostinės Kijevo centre pasigirdo mažiausiai trys galingi sprogimai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai, nors priežastis kol kas nežinoma.

Naujienų agentūros AFP žurnalistas taip pat matė tolumoje kylantį dūmų stulpą, bet negalėjo ten patekti dėl naktinės komendanto valandos, kuri galioja iki 05:00 GMT laiku.

Kartais sprogimus sukelia oro gynybos ginkluotė.

2022-03-14 ĮVYKIAI

19:30 Per smūgį TV bokštui Rivnėje žuvo 9 žmonės

Pirmadienį devyni žmonės žuvo ir dar devyni buvo sužeisti, kai Rusijos pajėgos smogė televizijos bokštui netoli vakarinio Ukrainos Rivnės miesto, pranešė vietos valdžia.

„Devyni žuvę, devyni sužeisti", - per susirašinėjimo programėlę „Telegram" pranešė regiono administracijos vadovas Vitalijus Kovalas, pridurdamas, kad gelbėtojai stengiasi išlaisvinti Antopilio kaime po griuvėsiais įstrigusius išgyvenusius žmones.

V. Kovalas per brifingą sakė, kad ankstų pirmadienio rytą į pastatą pataikė dvi raketos, pranešė naujienų agentūra „Interfax-Ukraina".

Jis paskelbė nuotraukas, kuriose matyti, kaip ugniagesiai kranais kelia sutrupėjusio betono ir plytų sienų dalis ir neša neštuvus.

Rivnė yra maždaug už 200 km į šiaurės rytus nuo Lvovo, miesto šalia Lenkijos sienos, kuris tapo daugelio iš šalies besitraukiančių ukrainiečių išvykimo vieta.

17:20 Ukraina pranešė apie sprogimą netoli Zaporožės AE

Rusijos kariai susprogdino dalį šaudmenų sandėlio netoli užimtos Zaporožės atominės elektrinės, pranešė šaltiniai Ukrainoje.

Sprogimas įvyko netoli karinio mokymo centro griuvėsių, „Telegram" pranešė Ukrainos branduolinės energetikos operatorė „Energoatom". Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti, o iš Rusijos pusės kol kas komentarų nebuvo.

„Energoatom" pridūrė, kad dėl sprogimo elektrinės darbuotojai laikinai nutraukė darbą. Kol kas nežinoma, ar dėl incidento pasikeitė radiacijos lygis.

Neseniai „Energoatom" pranešė Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA), kad atominę elektrinę „kontroliuoja Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadas". Kita vertus, Rusijos valstybinė branduolinės energetikos korporacija „Rosatom", pasikeisdama informacija su TATENA, paneigė, kad perėmė veiklos kontrolę.

16:20 Ukrainos derybininkas: pokalbiai su Rusija sustabdyti iki antradienio

Vieno Ukrainos derybininko teigimu, pokalbiai su Rusija sustabdyti iki antradienio, praneša agentūra „Reuters".

Ketvirtasis pokalbių ratas, Ukrainos duomenimis, koncentruojasi į paliaubas, rusų dalinių išvedimą ir saugumo garantijas Ukrainai.

15:45 JT: Ukrainoje jau žuvo mažiausiai 636 civiliai

Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) duomenimis, iki kovo 13 dienos Ukrainoje žuvo mažiausiai 636 civiliai, įskaitant 46 vaikus, praneša portalas „France 24".

Tačiau, pasak OHCHR, dėl stringančio informacijos perdavimo tikrieji skaičiai gali būti gerokai didesni.

13:25 Vėl apgadintos Černobylio atominės elektrinės elektros linijos

Ukrainos energetikos tinklų operatorė pranešė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajėgos vėl apgadino Černobylio atominės elektrinės elektros linijas, rašo „Sky News".

Apie tai pranešta praėjus trims dienoms po to, kai Ukraina informavo Jungtines Tautas (JT), kad prarado ryšį su šia elektrine. Ją praėjusią savaitę užgrobė Rusijos kariai.

11:50 Ukrainos generalinė prokuratūra teigia, kad per karą jau žuvo 90 vaikų

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Ukrainoje jau žuvo 90 vaikų ir dar daugiau kaip 100 sužeista, Ukrainos generalinę prokuratūrą cituoja agentūra „Reuters".

„Apie daugiausiai aukų pranešta Kijevo, Charkovo, Donecko, Černihovo, Sumų, Chersono, Mykolajavo ir Žytomyro regionuose", - sakoma generalinės prokuratūros pirmadienį išplatintame pranešime.

„Reuters" dar nepavyko patikrinti šių duomenų. Rusija neigia, kad savo vadinamosios „specialiosios operacijos", kurios tikslas - demilitarizuoti ir „denacifikuoti" Ukrainą, metu taikosi į civilius.

11:15 Prasidėjo naujos Ukrainos ir Rusijos derybos

Prasidėjo naujos Maskvos ir Kijevo derybos, praneša „Sky News". Šį kartą jos vyksta vaizdo ryšiu.

Pirmadienio rytą Ukrainos derybininkas Mychailo Podoliakas prasitarė apie naujų diskusijų turinį. Pasak jo, daugiausiai dėmesio bus skiriama paliauboms, Rusijos karių išvedimui ir Ukrainos saugumo garantijoms.

M. Podoliako teigimu, Ukrainos pozicija dėl paliaubų išlieka nepakitusi. Tačiau jis nurodė manąs, kad Rusija „toliau puoselėja iliuzijas, jog 19 dienų smurto prieš taikius miestus yra tinkama strategija".

10:30 Mirė per Rusijos antskrydį prieš gimdymo namus Mariupolyje sužeista nėščioji

Kartu su savo negimusiu kūdikiu mirė viena moteris, sužeista per Rusijos antskrydį prieš gimdymo namus Mariupolyje.

Apie tai praneša portalas „Ukrinform", remdamasis radijo stoties „VoA" korespondente Asya Dolina.

Prieš tai ši moteris buvo užfiksuota internete paplitusiuose vaizduose, kuriuose ji ant neštuvų nešama iš subombarduoto pastato.

10:20 Pirmadienį Ukrainoje atidaroma 10 humanitarinių koridorių

Ukraina patvirtino, kad pirmadienį bandys 10-čia humanitarinių koridorių evakuoti įstrigusius civilius. Apie tai praneša portalas „Sky News".

Pasak vicepremjerės Irynos Vereščiuk, žmones bus mėginama evakuoti iš, be kita ko, miestų netoli sostinės Kijevo ir rytinio Luhansko regiono. I. Vereščiuk teigimu, Ukraina „dar kartą" bandys pristatyti humanitarinį krovinį į apsiaustą Mariupolio uostamiestį.

Remiantis naujausiais pranešimais, pastarajame mieste esantys žmonės jau kelias dienas gyvena be vandens ir elektros tiekimo. Be to, beveik visiškai išseko maisto atsargos. Humanitarinį krovinį buvo mėginta pristatyti ir sekmadienį, tačiau dėl Rusijos apšaudymo to padaryti nepavyko. Pasak Raudonojo Kryžiaus, „lieka vis mažiau laiko" išgelbėti ten esančius civilius.

Skaičiuojama, kad nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Mariupolyje galimai žuvo jau apie 1 200 žmonių.

09:50 Rusija apšaudė „Antonov" lėktuvų gamyklą Kijeve

Rusijos kariai apšaudė Kijeve esančią „Antonov" lėktuvų gamyklą. Apie tai pranešė Ukrainos pareigūnai, kuriais remiasi „Sky News".

Padarytos žalos mastas kol kas neaiškus. BBC duomenimis, objektas yra už maždaug 10 km nuo miesto centro.

Kiek anksčiau pranešta, kad sostinėje buvo užpultas gyvenamasis pastatas ir nelaimės metu žuvo mažiausiai du žmonės, o dar trys sužeisti.

Vietos žiniasklaida taip pat pranešė, kad Rusijos raketa pataikė į televizijos bokštą netoli Rivnės miesto. Nežinoma, ar yra žuvusiųjų.

09:30 Rusija ir Ukraina pradės derybas, įsiveržusiai kariuomenei artėjant prie Kijevo

Rusija ir Ukraina pirmadienį turi surengti trečiąjį derybų ratą, Maskvos įsiveržusioms pajėgoms tęsiant niokojantį puolimą visoje provakarietiškoje valstybėje.

Pokalbiai vyks Rusijos kariuomenei artėjant prie Kijevo ir nepaliaujamai bombarduojant apgultą pietinį Mariupolio uostą, ten per puolimą, pasak vietos pareigūnų, žuvo beveik 2200 žmonių.

Ukrainos ir Rusijos atstovai pirmadienį susitiks per vaizdo konferenciją, pranešė ir Ukrainos prezidento patarėjas, ir Kremliaus atstovas.

Pasak Ukrainos derybininko Davido Arachamijos, derybos prasidės 08:20 GMT laiku. „Mūsų tikslas yra, kad šioje kovoje, šiame sudėtingame derybiniame darbe Ukraina pasiektų reikiamą rezultatą (...) taikai ir saugumui", - anksti pirmadienį sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis ir pridūrė, kad abi šalys kalbasi kiekvieną dieną. Jis sakė, kad tikslas yra „daryti viską, kad būtų užtikrintas prezidentų susitikimas. Susitikimas, kurio, esu tikras, žmonės laukia".

„Matome didelę pažangą", - valstybiniam televizijos tinklui RT sekmadienį sakė vyriausias Rusijos derybų komandos narys Leonidas Sluckis.

Kol kas Kijevo ir Maskvos pokalbiai nepasibaigė jokiomis paliaubomis ir Rusijos pajėgos nerodo ženklų, kad puolimas švelnėtų. Per ataką pavojingai arti NATO narės Lenkijos, per Rusijos aviacijos antskrydžius sekmadienį Ukrainos kariniame poligone netoli sienos, žuvo mažiausiai 35 žmonės ir daugiau nei 130 buvo sužeisti. Pirmadienį po šios atakos netoli vakarinio Lvovo miesto V. Zelenskis dar kartą paragino NATO įvesti neskraidymo zoną. „Jei neuždarysite mūsų dangaus, tai tik laiko klausimas, kada Rusijos raketos nukris į jūsų teritoriją, NATO teritoriją, NATO piliečių namus", - per vaizdo kreipimąsi sakė V. Zelenskis.

Vašingtonas ir jo Europos Sąjungos partnerės siunčia Ukrainai lėšų ir karinę pagalbą bei įvedė Rusijai precedento neturinčias ekonomines sankcijas. Tačiau JAV atmeta bet kokią tiesioginę intervenciją, prezidentas Joe Bidenas perspėjo, kad NATO pradėjus kariauti su Rusija „kiltų Trečiasis pasaulinis karas". Sekmadienį J. Bidenas kalbėjosi su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir abu lyderiai „pabrėžė savo įsipareigojimą reikalauti, kad Rusija atsakytų už savo veiksmus", pranešė Baltieji rūmai.

2022-03-13 ĮVYKIAI

18:00 D. Kuleba: dabar Ukrainai svarbiausia - naikintuvai

Ukrainai svarbiausias užsienio karinės pagalbos teikimo jai klausimas yra naikintuvų pristatymas. Tai sekmadienį parodytame interviu televizijos kanalui CBS pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Ypač trūksta lėktuvų, naikintuvų, kadangi, deja, Ukrainos ir Rusijos karinių oro pajėgų galios negalima lyginti", - sakė Ukrainos diplomatijos vadovas, paprašytas patikslinti, kokios ginkluotės ir karinės technikos labiausiai reikia Kyjivui. Pasak jo, „tai skubiausias klausimas". „Tiesą sakant, mes nesuprantame visų mums pateiktų paaiškinimų, kodėl mums negalima perduoti šių lėktuvų. Mes tęsime spaudimą mūsų partneriams, prašydami šios pagalbos", - pabrėžė D. Kuleba.

„Jūs manęs klausiate, ar NATO mus apgins? Na, aš šito nesitikiu. Mes tik prašome: apginkluokite Ukrainą, o visa kita mes jau padarysime. Duokite mums reikiamos ginkluotės, ir mes patys kovosime už savo žemę ir savo tautą", - pabrėžė Ukrainos URM vadovas.

Antradienį Lenkijos URM pranešė, kad šalies vyriausybė pasirengusi tučtuojau neatlyginamai nusiųsti visus 28 turimus naikintuvus „MiG-29" į Ramšteino aviacijos bazę Vokietijoje ir perduoti juos JAV žinion. Pentagono spaudos sekretorius Johnas Kirby`is pareiškė, jog Vašingtonui nėra priimtinas Varšuvos pasiūlymas perduoti Kijevui karinius lėktuvus per JAV.

Kovo 6 d. oficialus Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas pareiškė, kad kaimyninių šalių aerodromų tinklo naudojimas Ukrainos karinei aviacijai bazuoti ir paskesnis jos panaudojimas prieš Rusijos ginkluotąsias pajėgas gali būti vertinamas kaip šių valstybių įsitraukimas į ginkluotą konfliktą.

13:15 Ukraina: per Rusijos kariuomenės atakas Mykolajive žuvo devyni žmonės

Per Rusijos kariuomenės atakas Ukrainos mieste Mykolajive žuvo devyni žmonės. Tai pranešė Mykolajivo srities gubernatorius Vitalijus Kimas.

Nepriklausomi šaltiniai dar negali patvirtinti šios informacijos.

Ukrainos pietuose esančiame mieste, kuriame gyvena apie 500 tūkst. žmonių, jau kelias dienas vyksta įnirtingi mūšiai. Jei Rusijos pajėgos užimtų Mykolajivą, joms atsivertų sausumos kelias į didžiausią Ukrainos uostamiestį Odesą, kuri būtų atkirsta nuo likusios šalies dalies.

13:00 Kijevas ruošiasi blokadai: maisto sukaupta dviem savaitėms

Du milijonai Ukrainos sostinės gyventojų, kurie nepasitraukė iš miesto, neliks vieni, jei padėtis dar labiau pablogės. Tai sekmadienį pareiškė Kijevo valstybinės miesto administracijos atstovai.

Pasak jų, Kijeve sukauptų maisto atsargų turėtų pakakti dviem savaitėms.

„Miestas pasiruošė galimiems veiksmams blokados atveju. Tie du milijonai kijeviečių, kurie nepaliko savo namų, neliks vieni, jei padėtis dar labiau pablogės. Sostinės valdžia, bendradarbiaudama su verslu, padarė visa, kad veiktų parduotuvės ir vaistinės, o kainos jose būtų prieinamos", - sakoma Kijevo valstybinės miesto administracijos pranešime.

Jame pažymima, kad miestas dėkingas partneriams Ukrainoje ir užsienyje, kurie per labai trumpą laiką aprūpino dideles ir mažas parduotuves būtiniausiomis prekėmis, organizavo jų tiekimą beveik be pertrūkių.

„Be to, sostinėje mokamas darbo užmokestis ir pensijos, todėl prašome Kijevo gyventojus, jei leidžia galimybės, ne tik pirkti visa, kad reikalinga, parduotuvėse, bet ir mokėti už komunalines paslaugas, kurios teikiamos be apribojimų. Taip pat padėkite tiems, kurie šalia", - paragino miesto vadovybė.

09:05 Ukraina: tiriama daugiau kaip 1,7 tūkst. Rusijos karo nusikaltimų

Jau tiriama daugiau kaip 1,7 tūkst. Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje. Tai savo „Facebook" paskyroje pranešė Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova.

„Prokuratūra fiksuoja kiekvieną RF karo nusikaltimą mūsų žemėje - dabar jau tiriama 1 717 nusikaltimų", - pabrėžė pareigūnė.

Iš jų 1 059 susiję su karo įstatymų ir papročių pažeidimais.

I.Venediktova priminė, kad Rusijos agresijos įrodymai renkami bendroje valstybinėje platformoje „warcrimes.gov.ua".

„Jeigu jūs tapote liudininku ar auka, turite nuotraukų ar vaizdo įrašų - prisijunkite prie mūsų teisingumo fronto", - paragino Ukrainos generalinė prokurorė.

Kaip pranešė naujienų agentūra UNIAN, kovo 9 d. duomenimis, Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje jau tiria keturios Europos šalys.

08:20 Rusijos pajėgos apšaudė raketomis Ukrainos poligoną netoli sienos su Lenkija

Rusijos kariuomenė naktį į sekmadienį paleido aštuonias raketas į Tarptautinį taikos palaikymo pajėgų ir saugumo centrą, plačiau žinomą kaip Javorivo karinis poligonas. Jis yra už 30 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Lvovo ir už 20 kilometrų nuo sienos su Lenkija.

Pasak Ukrainos pareigūnų, šis antskrydis pareikalavo 30 aukų. Rusijos gynybos ministerijos pranešime teigiama, jog buvo naukauta 180 žmonių.

Nepriklausomai šių duomenų patikrinti nebuvo įmanoma.

2022-03-12 ĮVYKIAI

22:05 D. Kuleba: Ukraina pasirengusi derėtis su Rusija, tačiau nepasiduos

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba teigia, kad jo šalis yra pasirengusi derėtis su Rusija, tačiau ukrainiečių pajėgos nepasiduos Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimui ir nepriims jokių ultimatumų, rašo BBC.

Dalyvaudamas virtualiame renginyje, D. Kuleba sakė žurnalistams, kad turi likti atviras diplomatinėms diskusijoms su Maskva, tačiau perspėjo, kad Maskva kelia reikalavimus, kurie Ukrainai nepriimtini.

Ministras pridūrė, kad Kyjivo pajėgoms reikia daugiau karinės paramos ir pakartojo Vakarų šalims adresuotą Ukrainos prašymą patiekti šaliai daugiau naikintuvų. Pasak jo, sustiprinus Ukrainos oro gynybą, galima išgelbėti daugiau civilių gyvybių.

D. Kuleba taip pat nurodė, kad Maskva savo pradėto karo metu taiko taktiką, turinčią panašumų su destruktyviais veiksmais, kurių ėmėsi Sirijos pilietinio karo metu. Jis pridūrė, kad Mariupolio miestą toliau kontroliuoja Ukraina, nepaisant kai kur pasirodžiusių pranešimų apie Rusijos pasiektą proveržį.

16:50 V. Zelenskis: jau žuvo apie 1 300 Ukrainos karių

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį spaudos konferencijoje Kyjive pranešė, kad per pirmąsias 17 Rusijos invazijos dienų jau žuvo apie 1 300 Ukrainos karių.

Tokius V. Zelenskio komentarus cituoja BBC.

Vakarų šaltinių skaičiavimu, per tą patį laikotarpį žuvo apie 6 000 Rusijos karių.

14:40 Ukraina: Rusijos kariai Charkive apšaudė mokyklą

Rusijos kariai Charkive apšaudė mokyklą. Apie tai šeštadienį pranešė portalas „Ukrinform", remdamasis Ukrainos nacionalinės policijos Charkivo srities Pagrindinio departamento Tyrimų skyriaus viršininku Serhejumi Bolvinovu.

„Dar vienas okupanto „denacifikacijos" aktas. Dabar tai netoli Oleksijivkos esanti mokykla. Rusijos propaganda niekada nesugebės paaiškinti artilerijos apšaudymo į mokyklas, gimdymo namus ir sporto kompleksus. Ir mes niekada to nepamiršime ir neatleisime", - savo feisbuko paskyroje parašė S. Bolvinovas.

12:45 Ukraina teigia, kad visiškai sunaikintas Lucko aerodromas

Visiškai sunaikintas Lucko karinis aerodromas. Į jį kovo 11 dieną pataikė keturios Rusijos raketos, Lucko merą Ihorį Poliščiuką cituoja portalas „Ukrinform".

„Sunku pasakyti, kodėl buvo įvykdyti šie antskrydžiai, nes mūsų aerodromas nebuvo naudojamas nuo vasario 24 dienos, kai buvo pirmą kartą apšaudytas. Nebebuvo įmanomas tolesnis jo naudojimas. Dabar jis visiškai sunaikintas. Jie pataikė į degalų sandėlį. Aerodromas veikiausiai buvo vėl apšaudytas, siekiant tarp gyventojų pasėti daugiau panikos ir baimės", - teigė I. Poliščiukas.

Jis pridūrė, kad nuo aerodromo kelių šimtų metrų atstumu yra gyvenamieji pastatai. Žmonėms kol kas rekomenduota nebandyti evakuotis, nes aerodrome nebėra į ką šaudyti.

Kovo 11 dieną 5 val. 45 min. vietos laiku Lucke pasigirdo keli sprogimai. Keturios raketos pataikė į karinį aerodromą. Apšaudymo metu žuvo keturi žmonės ir dar šeši sužeisti.

Vasario 24 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie pradedamą Ukrainos puolimą. Rusijos kariai įsiveržė į Ukrainą iš šiaurės, rytų ir Krymo pusiasalio. Ukraina tuomet paskelbė karo padėtį ir pradėjo visuotinę mobilizaciją.

09:20 BBC: Černihive beveik visiškai nutrūko dujų, šildymo ir vandens tiekimas

Padėtis apsiaustame Černihive kasdien blogėja, praneša BBC.

Šiame nuolatos apšaudomame ir iš oro bombarduojamame mieste beveik visiškai nutrūko dujų, šildymo ir vandens tiekimas. Elektra pasiekiama tik kai kuriose vietovėse, o didžioji dalis miesto yra be šviesos. Taip pat netrukus gali išsekti žmonių sukauptos atsargos.

Prieš karą apie 300 tūkst. gyventojų turėjęs Černihivas yra apsuptas Rusijos karių ir jau patyrė daug žalos.

08:45 Ukrainos pareigūnai: šeštadienio rytas prasidėjo sprogimais

Ankstų šeštadienio rytą sprogimai griaudėjo Mykolajivo, Dnipro ir Kirovogrado miestuose, BBC cituoja vietos valdžios pareigūnus.

Remiantis vietos pareigūnų „Telegram" kanalu, sėkmingai aktyvuota Dnipro oro erdvės gynybos sistema.
Kol kas neaišku, kiek sprogimų įvyko Dnipre, tačiau pareigūnai pridūrė laukiantys oficialaus kariuomenės atsako.

2022-03-11 ĮVYKIAI

22:30 Žuvusių civilių skaičius Mariupolyje išaugo iki 1 582

Apsiaustame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje žuvusių civilių skaičius, Ukrainos duomenimis, išaugo iki 1 582. Humanitarinė padėtis Mariupolyje katastrofiška, sakoma penktadienio vakare žinių kanale „Telegram" paskelbtame miesto tarybos pranešime. Keli mėginimai praėjusiomis dienomis evakuoti žmones žlugo.

Miesto duomenimis, skubiai reikia maisto produktų ir geriamojo vandens. Mariupolyje nėra šildymo ir elektros. Daug žmonių nuo atakų slepiasi rūsiuose. Ir penktadienį pagalbos vilkstinei iš Zaporožijos miesto nepavyko pasiekti Mariupolio, pranešė agentūra „Ukrinform".

Remiantis JT statistika, iki šiol visoje Ukrainoje įrodyta kiek per 560 civilių žūčių. Ukraina kalba apie daug didesnius skaičius.

Ir prorusiški Donecko separatistai skelbia apie augančius žuvusiųjų skaičius savo gretose. Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios prieš daugiau kaip dvi savaites žuvo 200 kovotojai, vakare pranešė separatistai.

16:35 Mariupolio vicemeras: miestas nuolat apšaudomas

Apsiaustame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje, pasak miesto administracijos, daugiau kaip 200 000 žmonių laukia galimybės evakuotis. Miestas nuolat apšaudomas ir bombarduojamas rusų pajėgų. „Be to, jie miestą atkirto iš visų pusių", - penktadienį Vokietijos ARD televizijai sakė Mariupolio vicemeras Serhijus Orlovas. Jo teigimu, į miestą neįleidžiamos humanitarinės vilkstinės. Iki šiol žlugo keli mėginimai sukurti humanitarinius koridorius civiliams išgelbėti.

„Nežinau, kaip galėčiau nupasakoti sugriovimus mūsų mieste. Miesto iš tikrųjų nebėra. Grozno ir Alepo vaizdai - taip dabar atrodo Mariupolis", - sakė S. Orlovas. Ukrainos kariuomenė yra „labai narsi", tačiau prieš rusų pajėgų oro antskrydžius kariai neturi ginklų, kad apsaugotų civilius.

Ir žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch" vadovas Kennethas Rothas jau lygino padėtį Mariupolyje su Groznu Čečėnijoje ir Alepu Sirijoje.

15:20 V. Zelenskis: Ukraina juda pergalės link

Ukraina, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, juda pergalės link. Šalis kare su Rusija pasiekė „strateginį lūžio tašką", - sakė V. Zelenskis penktadienį per televiziją transliuotoje kalboje, praneša „Reuters".

Anot V. Zelenskio, dar reikia laiko ir kantrybės, kol bus iškovota pergalė. „Neįmanoma pasakyti, kiek dienų mums dar reikės, kad išlaisvintume Ukrainos žemę. Bet mes galime pasakyti, kad mums tai pavyks. Nes mes jau pasiekėme strateginį lūžio tašką", - pažymėjo prezidentas.

12:25 Kyjivas: karo Ukrainoje žala jau viršija 100 mlrd. eurų

Rusijos karas prieš Ukrainą, Kyjivo duomenimis, jau padarė žalos už daugiau kaip 100 mlrd. eurų. „Šiandien šis skaičius konkretizuotas - tai 119 mlrd. JAV dolerių", - penktadienį sakė ekonomikos viceministras Denysas Kudinas, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra „Ukrinform".

Suma auga kiekvieną dieną, teigė D. Kudinas. Ministerija, anot jo, atlikdama skaičiavimus, atsižvelgia ir į tiesioginę žalą, ir į netiesioginius nuostolius dėl ekonomikos traukimosi. Anksčiau prezidento kanceliarija nurodė, kad vien tik pirmąją karo savaitę padaryta žalos už 92 mlrd. eurų.

Rusija savo kaimynę užpuolė vasario 24 dieną. JT duomenimis, jau žuvo daugiau kaip 500 civilių. Kyjivas kalba apie daug didesnius skaičius. Anot Rusijos prezidento Vladimiro Putino, tai ne karas, o „karinė specialioji operacija".

08:50 Per dvi dienas iš Ukrainos miestų evakuota apie 100 000 žmonių

Prezidento Volodymyro Zelenskio duomenimis, per dvi dienas iš apgultų Ukrainos miestų evakuota apie 100 000 žmonių. Vien tik ketvirtadienį evakuaciniais koridoriais, dėl kurių buvo susitarta su Rusija, iš apsiaustų miestų pasitraukė 40 000 gyventojų. Daugiausiai tai Kyjivo priemiesčių bei Sumų miesto šalies šiaurės rytuose bei Izyumo rytuose gyventojai.

V. Zelenskis vaizdo įraše naktį į penktadienį sakė, kad Rusija trukdė evakuoti žmones iš Mariupolio ir Volnovachos. Jis apkaltino rusų pajėgas atakavus evakuacinį koridorių iš apsiausto Mariupolio uostamiesčio.

„Rusų daliniai nenutraukia ugnies. Nepaisant to, nusprendžiau nusiųsti į Mariupolį automobilių vilkstinę su maisto produktais, vandeniu ir medikamentais, - kalbėjo V. Zelenskis. - Tačiau okupantai pradėjo tankų ataką būtent ten, kur turėjo driektis šis koridorius". Jis šią ataką pavadino „begėdišku patyrusių teroristų teroro aktu".

07:55 Per oro antskrydžius Dnipre žuvo vienas žmogus

Prieš Vidurio Ukrainos Dnipro miestą, valstybinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, surengti trys oro antskrydžiai. Žuvo mažiausiais vienas žmogus, praneša agentūra „Reuters".

Atakos įvykdytos netoli vaikų darželio, gyvenamojo namo ir dviejų aukštų batų fabriko.

Maždaug milijoną gyventojų turinčiame mieste iki šiol didesnių rusų atakų nebuvo.

07:10 Pentagonas: rusų kariai mėgina apsupti Ukrainos miestus

Rusijos pajėgos, Pentagono duomenimis, mėgina apsupti Ukrainos miestus, įskaitant sostinę Kyjivą. „Charkivas, Černihivas, Mariupolis - mes matome šitas pastangas apsupti", - ketvirtadienį sakė aukštas JAV gynybos departamento pareigūnas.

Tai stebima ir aplink sostinę Kyjivą. Anot pareigūno, rusų kariai juda iš kelių pusių. „Tai, ką mes matome, yra skirtingos veržimosi linijos Kyjivo kryptimi", - sakė jis. Tačiau Kyjivas yra daug didesnis nei kiti miestai ir yra stipriai ginamas.

Rusijos pajėgos per praėjusias 24 valandas pajudėjo į priekį maždaug 5 km, kalbėjo pareigūnas. Tačiau tai santykinai nėra daug. „Kaip sakiau, Kyjivas gerai ginamas, ukrainiečiai deda daug pastangų (...), kad apsaugotų savo sostinę", - pažymėjo pareigūnas. Šiuo metu esą neįmanoma pasakyti, kiek laiko užtruks, kol rusai galbūt iš tikrųjų įsiverš į Kyjivą. Vietomis rusų kariai nuo miesto centro nutolę per 15 km.

2022-03-10 ĮVYKIAI

20:50 Ukrainos vyriausybė paskelbė, kad per dvi dienas iš Kyjivo ir Sumų apylinkių evakuota daugiau kaip 80 tūkst. žmonių

Per pastarąsias dvi dienas iš Kyjivo ir Sumų apylinkių evakuota daugiau nei 80 tūkst. žmonių, ketvirtadienį pranešė Ukrainos vyriausybė, Rusijos pajėgoms priartėjus prie sostinės.

„Per dvi dienas evakavome daugiau nei 60 tūkst. žmonių" iš šiaurės rytinio Sumų miesto ir gretimų vietovių", - sakė ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščiuk vaizdo įraše, paskelbtame „Telegram" pranešimų programoje. „Apie 20 tūkst. žmonių buvo evakuoti" iš rajonų į šiaurės vakarus nuo sostinės Kyjivo, sakė ji. Dar 3 tūkst. žmonių buvo „sunkiai išvežti" iš Iziumo miesto Rytų Ukrainoje, sakė ji.

Anksčiau tą pačią dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atskirame „Telegram" vaizdo įraše pareiškė, kad iš įvairių šalies miestų buvo evakuota apie 60 tūkst. žmonių.

Jungtinių Tautų duomenimis, per pastarąsias dvi savaites iš Ukrainos pabėgo apie 2,3 mln. žmonių, prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24 d. pradėjus karą prieš provakarietišką kaimynę Ukrainą.

15:30 Ukraina praneša, kad per Rusijos invaziją jau žuvo 71 vaikas

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Ukrainoje jau žuvo mažiausiai 71 vaikas, ketvirtadienį pranešė Ukrainos parlamento žmogaus teisių įgaliotinė Liudmila Denisova.

„Nuo Rusijos invazijos pradžios iki kovo 10 dienos 11 val. (vietos ir Lietuvos laiku) žuvo 71 vaikas, o dar daugiau kaip 100 sužeista", - programėlėje „Telegram" nurodė L. Denisova.

12:55 D. Kuleba: susitikime su S. Lavrovu pažangos nepasiekta

Per pokalbius su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, anot Ukrainos diplomatijos vadovo Dmytro Kulebos, pažangos dėl paliaubų nepasiekta. Jis pasirengęs naujam susitikimui šiuo formatu, ketvirtadienį Antalijoje Turkijoje sakė D. Kuleba, kurį cituoja agentūra „Reuters".

„Mes kalbėjome apie paliaubas, tačiau šiuo klausimu pažangos nepasiekta", - sakė Ukrainos ministras. Taip pat nepavyko susitarti dėl humanitarinio koridoriaus Mariupolio miestui prie Azovo jūros.

D. Kuleba pokalbius su S. Lavrovu pavadino lengvais ir kartu sunkiais - lengvais, nes S. Lavrovas laikėsi savo tradicinės retorikos, sunkiais - nes jis pat darė viską, ką galėjo.

Ukraina nekapituliuos, pabrėžė ministras. Ukraina esą sužlugdė Rusijos planus. Jo šalis pasirengusi subalansuotam diplomatiniam sprendimui. Anot D. Kulebos, jam susidaro įspūdis, kad Rusija šiuo metu nenori paliaubų. S. Lavrovo pozicija esą buvo tokia, kad Rusija tęs savo agresiją, kol Ukraina įgyvendins Rusijos reikalavimus.

Sunkiausia padėtis, anot D. Kulebos, šiuo metu yra Mariupolyje. Jis pareiškė viltį, kad Rusija leis įkurti humanitarinius koridorius Mariupoliui.

S. Lavrovas, jo pačio teigimu, per pokalbį atkreipė dėmesį į savo šalies jau pateiktus pasiūlymus. Į tai norima atsakymų, sakė jis po susitikimo. Be to, buvo kalbama humanitariniais klausimais.

Jo šalies karinė operacija Ukrainoje vyksta pagal planą, spaudos konferencijoje tikino S. Lavrovas. Kartu jis apkaltino Vakarus pavojingu elgesiu. Ministras sakė, kad Vakarai aprūpina Ukrainą mirtinais ginklais. Esą nėra aišku, į kieno rankas gali patekti raketų paleidimo sistemos.

Rusijos valstybinė televizija pranešė, kad ministrų pokalbis truko apie pusantros valandos.

Abi šalys jau anksčiau surengė kelis derybų ratus Baltarusijoje, tačiau šis susitikimas Antalijoje buvo pirmasis, kai pokalbiuose dalyvavo Rusijos ministras. Kijevo ir Maskvos dialogas kol kas atvėrė kelią tik laikinoms paliauboms kai kuriose vietose ir evakuaciniams koridoriams, tačiau Rusija jau sulaukė kaltinimų pažeidus šiuos susitarimus.

10:50 Prasidėjo Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų derybos

Ketvirtadienio rytą Turkijos Antalijos mieste prasidėjo Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ir jo kolegos iš Ukrainos Dmytro Kulebos derybos, praneša „Sky News".

Tai - aukščiausio lygio pokalbiai tarp abiejų šalių nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Tikimasi, kad jų metu abiem pusėms pavyks susitarti dėl paliaubų.

Ministrų susitikimą pasiūlė Turkijos diplomatijos vadovas Mevlutas Cavusoglu.

10:00 Per ataką prieš Mariupolio vaikų ligoninę žuvo 3 žmonės, tarp jų - maža mergaitė

Trečiadienį, per ataką prieš vaikų ligoninę Mariupolyje, pietų Ukrainoje, žuvo mažiausiai trys žmonės, įskaitant mažą mergaitę, ketvirtadienį pranešė vietos pareigūnai.

„Per vakarykštį išpuolį prieš vaikų ligoninę ir gimdymo namus apgultame Mariupolio mieste, šio ryto duomenimis, žuvo trys žmonės, įskaitant mergaitę", - savo „Telegram" kanale pranešė miesto taryba.

Anksčiau pareigūnai buvo pranešę, kad per išpuolį buvo sužeista 17 žmonių.

08:40 TVF skyrė Ukrainai skubią 1,4 mlrd. dolerių paskolą

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) skyrė Ukrainai skubią 1,4 mlrd. JAV dolerių (beveik 1,3 mlrd. eurų) paskolą. Dėl Rusijos pradėto karo Ukraina turi „neatidėliotinų finansinių poreikių". Kreditas padės sušvelninti ekonominius konflikto padarinius, trečiadienį pareiškė TVF.

Karas šiais metais Ukrainoje sukels didelę recesiją, įspėjo TVF vadovė Kristalina Georgiewa. Vyriausybės finansiniai poreikiai dėl sugriovimų, daugybės aukų ir didelių pabėgėlių srautų yra dideli ir skubūs. „Pasibaigus karui ir tinkamai įvertinus žalą, tikėtina, kad reikės tolesnės didelės paramos atstatymui", - sakė K. Georgiewa.

07:05 Iš Ukrainos pranešama apie kelis naktį rusų apšaudytus miestus

Vietos pareigūnai pranešė, kad ankstyvą ketvirtadienio rytą Rusijos kariai apšaudė kelis miestus.

Rusijos lėktuvai bombardavo šiaurės rytų Ukrainos miesto Sumų apylinkes, „Telegram" parašė Sumų regiono administracijos vadovas Dmytro Žyvyckis.

Gyvenamieji rajonai taip pat buvo apšaudomi Ochtyrkos mieste į pietus nuo Sumų.

D. Žyvyckis teigė, kad buvo gauta pranešimų, jog ten taip pat nukentėjo dujotiekis.

Pietų Ukrainos Mykolajivo miesto meras taip pat pranešė apie raketas, paleistas iš šiaurės.

„Arba jie tikrina mūsų kontrolės punktų stiprumą, arba ruošiasi puolimui", - „Facebook" tinkle sakė meras Oleksandras Senkevičius.

Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

2022-03-09 ĮVYKIAI

21:24 V. Zelenskis: tik tiesioginės derybos su V. Putinu leis padaryti galą karui

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad tik tiesioginės derybos su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu leis padaryti galą karui.

Jis tai teigė trečiadienį paskelbtame interviu Vokietijos leidiniui „Bild“.

Paklaustas, ką jis atsakytų į reikalavimą pripažinti Donbaso nepriklausomybę ir sutikti su tuo, kad Krymas priklauso Rusijai, V. Zelenskis pareiškė: „Bet kuriose derybose mano tikslas yra nutraukti karą. Aš taip pat esu pasirengęs žengti tam tikrus žingsnius. Galima leistis į kompromisus, bet jie neturi būti mano šalies išdavimas. Ir kita pusė turi būti pasirengusi kompromisams, todėl jie ir vadinami kompromisais. Tik šitaip galime rasti išeiti iš šios situacijos. Mes kol kas negalime kalbėti apie detales. Tarp prezidentų dar nebuvo tiesioginio kontakto. Tik surengę tiesiogines dviejų prezidentų derybas mes galėsime padaryti galą šiam karui“.

Kaip anksčiau pranešė naujienų agentūra UNIAN, kovo 3 d. V. Zelenskis paragino V. Putiną išvesti savo kariuomenę iš Ukrainos žemės arba sėsti su juo prie derybų stalo. „Mes nepuolame Rusijos, mes nepriklausome NATO, mes neturime branduolinio ginklo. Ko tu nori iš mūsų? Pasitrauk iš mūsų žemės. Jei nenori išeiti dabar – sėsk su manimi prie derybų stalo“, - sakė Ukrainos lyderis.

Kovo 7 d. Ukrainos URM vadovas Dmytro Kuleba, komentuodamas galimybę surengti tiesiogines V. Zelenskio ir V. Putino derybas, sakė: „Mūsų prezidentas nieko nebijo, taip pat ir tiesioginio susitikimo su V. Putinu. Jeigu V. Putinas irgi nebijo, tegul atvyksta į susitikimą, tegul sėdasi ir kalba“.

Trečiadienį buvo pranešta, kad Ukraina paprašė Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą padėti surengti Ukrainos ir Rusijos prezidentų susitikimą.

20:48 Karibų valstybės panaikino „auksinio paso“ programą turtingiems rusams

Kelios Karibų jūros valstybės atšaukia programas, pagal kurias asmenys iš Rusijos ir Baltarusijos galėjo įsigyti pilietybę už dideles sumas, sužinojo AFP. Taip vis daugiau šalių baudžia Maskvą už įsiveržimą į Ukrainą.

Tarp šių šalių yra Dominika bei Antigva ir Barbuda, kai kuriais atvejais net ukrainiečiams draudžiama pasinaudoti šiomis pilietybės įgijimo už investicijas programomis (CBI). Pagal jas žmonės gali gauti pasus, sumokėję vyriausybei mažiausiai 100 tūkst. JAV dolerių arba investavę apie 200 tūkst. dolerių į vyriausybės vykdomus nekilnojamojo turto plėtros projektus.

Pavyzdžiui, mažytėje Dominikos saloje rytinėje Karibų jūros dalyje programos koordinatoriaus Emmanuelio Nanthano elektroniniame laiške pareigūnams, kuriems pavesta pritraukti turtingus investuotojus, teigiama, kad schema nedelsiant stabdoma, „atsižvelgiant į dabartinį konfliktą Ukrainoje“ ir taip pat siekiant išsaugoti programos „patikimumą“. Šv. Liucijos saloje „mūsų bankų sistema nebeleidžia pervesti lėšų iš Rusijos“, nurodė CBI tarnyba.

Charmaine Donovan vadovaujanti CBI tarnybai Antigvoje ir Barbudoje, sakė, kad ir čia programa stabdoma asmenims iš Rusijos ir jos sąjungininkės Baltarusijos. Ji pridūrė, kad tai atitinka Antigvos ir Barbudos užsienio politiką.

Karibų jūros salų valstybės buvo tarp tų 141 Jungtinių Tautų valstybių narių, kurios pasmerkė Rusijos invaziją į provakarietišką kaimynę Ukrainą.

20:27 Po atakos Mariupolyje Jungtinės Tautos sako, kad jokia sveikatos priežiūros įstaiga „niekada neturėtų būti taikiniu“

Jokia sveikatos įstaiga „niekada neturėtų būti taikiniu“, trečiadienį pareiškė Jungtinių Tautų atstovas Stephane'as Dujarricas po akivaizdaus Rusijos oro smūgio į vaikų ligoninę Ukrainoje.

Per ataką sužeisti mažiausiai 17 suaugusių ligoninės darbuotojų, pranešė vietos pareigūnas pietrytiniame Mariupolio mieste, kurį nuolat puola Rusijos kariuomenė.

JT ir Pasaulio sveikatos organizacija paragino „nedelsiant sustabdyti sveikatos priežiūros, ligoninių, sveikatos darbuotojų, greitosios pagalbos automobilių puolimą“, per kasdienę spaudos konferenciją sakė S. Dujarricas.

„Kol kas yra 17 sužeistų ligoninės darbuotojų“, – feisbuke paskelbtame vaizdo įraše sakė pietrytinės Donecko srities vadovas Pavlo Kyrylenka. Jis pridūrė, kad „kol kas nesužeistas nė vienas vaikas“ ir niekas nežuvo.

20:13 Ukrainoje griežtinama bausmė už valstybės išdavimą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įsaką, kuriame numatoma sugriežtinti atsakomybę už valstybės išdavimą ir plėšikavimą galiojant karinei padėčiai. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra UNIAN.

Dabar Ukrainoje maksimali bausmė už valstybės išdavimą – įkalinimas iki gyvos galvos konfiskuojant turtą. Už plėšikavimą bus skiriamos laisvės atėmimo iki 15 metų bausmės.

Anksčiau griežčiausios bausmės pagal šiuos straipsnius buvo atitinkamai 15 metų ir 10 metų.

Ukrainos parlamentas įvedė karinę padėtį šalies teritorijoje vasario 24 d.

19:41 Didžioji Britanija ragina visas G7 nares uždrausti Rusijos naftos importą

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liz Truss trečiadienį paragino visas Didžiojo septyneto (G7) šalis uždrausti Rusijos naftos importą, sakydama, kad pirmaujančios pasaulio ekonomikos turėtų „eiti toliau ir greičiau“, bausdamos Maskvą ir prezidentą Vladimirą Putiną už įsiveržimą į Ukrainą.

„Turime padvigubinti savo sankcijas. G7 turi liautis naudoti rusišką naftą ir dujas“ ir uždrausti Rusijos bankams naudoti SWIFT pranešimų sistemą, JAV valstybės departamente per bendrą spaudos konferenciją su valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu sakė L. Truss.

„Dabar ne laikas nuolaidžiauti. Putinas turi žlugti“, – pridūrė ji.

19:28 Pentagonas: JAV dislokuoja dvi „Patriot“ raketinės gynybos baterijas Lenkijoje

Jungtinės Valstijos Lenkijoje dislokavo dvi naujas „Patriot“ žemė–oras raketų baterijas, vykdydamos įsipareigojimus ginti savo NATO sąjungininkes, trečiadienį pranešė aukštas Pentagono pareigūnas.

Raketų baterijos, paprastai dislokuotos Vokietijoje, buvo perkeltos Lenkijos prašymu, sakė pareigūnas, pageidavęs likti anonimiškas.

Manoma, kad šis žingsnis atspindi didėjantį nerimą, kad Rusijos raketa – tyčia ar netyčia – gali įskristi iš kaimyninės Ukrainos į NATO narę Lenkiją.

19:25 JT: iš Ukrainos į kaimynines šalis jau atvyko daugiau kaip 2,2 mln. pabėgėlių

Iš Ukrainos į kaimynines šalis jau atvyko daugiau kaip 2,2 mln. pabėgėlių. Tai trečiadienį pranešė Tarptautinė migracijos organizacija.

„Nuo karo pradžios Ukrainą paliko daugiau kaip 2,2 mln. žmonių, įskaitant 109 tūkst. trečiųjų šalių piliečių“, - sakoma pranešime.

19:14 Siūloma anuliuoti Estijoje gyvenančių Rusijos piliečių licencijas turėti ginklą

Ginklų savininkų sąjungos pasiūlymas anuliuoti Estijoje gyvenančių Rusijos piliečių licencijas yra svarstytinas. Tai trečiadienį radijo stoties „Vikerraadio“ laidoje „Uudis+“ pareiškė Saugumo policijos biuro direktorius Harrysas Puuseppas.

Ginklų savininkų sąjunga paragino tučtuojau panaikinti leidimus turėti ginklą, išduotus Rusijos arba jos sąjungininkių piliečiams, kurie gyvena Estijoje arba turi teisę joje gyventi. 2020 metų duomenimis, Estijoje gyvena 1 300 RF piliečių, gavusių leidimą turėti ginklą ir turinčių šaunamąjį ginklą.

Pasak H. Puuseppo, šį pasiūlymą  vertėtų apsvarstyti.

„Žmogus turi būti lojalus savo valstybei. Riboti žmonių teises galima tik tuo atveju, jeigu tai pagrįsta. Bet tai nėra diskriminacija dėl tautinės priklausomybės. Mes kalbame apie pilietybę, o ne tautybę. Jeigu tai būtina ir pagrįsta, ribojimai nešiotis ginklą ir gauti jam licenciją visiškai galimi“, - pareiškė pareigūnas.

18:30 D. Kuleba paragino Vokietiją „praregėti“

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Vokietijos piliečius ir valdžią suvokti, kad Rusija jų akivaizdoje daro karo nusikaltimus, ir padėti ukrainiečiams sustabdyti Putiną.

Ukrainos diplomatijos vadovas tai rašo autoriniame straipsnyje Vokietijos leidiniui „Die Welt“.

D. Kuleba pažymi, kad Rusijos plataus masto karas prieš Ukrainą trunka jau beveik dvi savaites. Rusijos kariuomenės vykdomi barbariški karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui yra tokio masto, kokio Europa neregėjo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

„Manau, kad tai, ką matote ir skaitote apie karą Ukrainoje, jus gąsdina. Bet mes jus dėl viso to įspėjome. Mes prašėme jūsų ginklų, o kaip atsakymą girdėjome istorijas apie „istorinę atsakomybę“, kuri kažkodėl buvo juntama rusams, bet ne ukrainiečiams. Prašėme jūsų nestatyti „Nord Stream 2“, bet jūs sakėte, kad tai tik „komercinis“ projektas“, - rašo D. Kuleba.

„Mes įspėjome, kad Putinas yra tokio masto blogis, kokio pasaulis nematė 80 metų. Prašėme nekartoti praeities klaidų ir užkirsti kelią katastrofai. Dabar jūs pagaliau pripažinote savo klaidas. Jūs dabar tiekiate mums ginklus, stabdote Rusijos dujotiekį ir remiate sankcijas Rusijai. Kodėl to negalima buvo padaryti iš karto, kai to jūsų prašėme? Ar tikrai reikėjo laukti, kol ukrainiečių vaikai pradės mirti nuo dehidratacijos ir aviacinių bombų?“ – retoriškai klausia Ukrainos URM vadovas.

Kreipdamasis į vokiečius, D. Kuleba juos paragino „praregėti“ ir suprasti, kad Ukrainai reikalinga skubi pagalba.

„Jums gali atrodyti, kad jau įvykdėte žygdarbį, priimdami daug svarbių sprendimų. Tačiau kol Europos šalyje Ukrainoje miršta žmonės, jūs padarėte per mažai“, - pabrėžė ministras.

18:04 Rusija pripažino, kad operacijoje Ukrainoje „dalyvauja“ šauktiniai

Rusijos kariuomenė trečiadienį pirmą kartą pripažino, kad šauktiniai dalyvauja Maskvos kariniame įsiveržime į Ukrainą, nors prezidentas Vladimiras Putinas tikino, kad ten yra tik profesionalūs kariai.

Nuo tada, kai Maskva vasario 24 d. pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, būta daugybės pranešimų apie jaunus šauktinius, kovojančius provakarietiškoje šalyje. Šauktinių motinos socialiniuose tinkluose ieškojo savo sūnų, o teisių gynimo grupės sakė, kad jas užplūdo šauktinių šeimų skambučiai.

Pirmadienį V. Putinas pareiškė, kad šauktiniai ar rezervistai nesiunčiami į Ukrainą ir kad konflikte dalyvauja tik „profesionalūs“ kariai. Tačiau trečiadienį Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai Igoris Konašenkovas sakė, kad kai kuriuos šauktinius paėmė Ukrainos pajėgos.

„Deja, pasitvirtino keli šauktinių buvimo Rusijos ginkluotųjų pajėgų daliniuose, dalyvaujančiuose specialiojoje karinėje operacijoje Ukrainos teritorijoje, atvejai“, – sakė jis. „Beveik visi tokie kariai jau atitraukti į Rusijos teritoriją“, – teigė jis. Bet taip pat jis sakė, kad kai kurie šauktiniai pateko į nelaisvę. „Tuo pačiu metu nacionalinio bataliono sabotažo grupė užpuolė vieną iš logistinę paramą vykdančių padalinių“, – kalbėjo I. Konašenkovas. „Kai kurie kariškiai, įskaitant šauktinius, buvo paimti į nelaisvę“, – pridūrė jis. Jis sakė, kad Maskva imsis „priemonių, kad šauktiniai nebūtų siunčiami į kovos zonas“.

Netrukus V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad dar prieš armijos įvedimą į Ukrainą V. Putinas liepė Rusijos kariuomenės vadams „kategoriškai neįtraukti“ šauktinių ir pažadėjo „nubausti“ juos ten pasiuntusius pareigūnus. D. Peskovas sakė, kad karinių prokurorų paprašyta „patikrinti ir teisiškai įvertinti veiksmus bei nubausti pareigūnus, atsakingus už šio įsakymo pažeidimą“.

17:47 Ukraina: iš Sumų išvažiavo 25 autobusai su daugiau kaip tūkstančiu evakuojamų žmonių

Trečiadienį iš Ukrainos Sumų miesto išvažiavo 25 autobusai su daugiau kaip tūkstančiu evakuojamų žmonių.

Kaip informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“, tai pranešė Ukrainos prezidento biuro vadovo pavaduotojas Kirilas Tymošenka.

Pasak jo, „humanitariniu koridoriumi taip pat važiuoja šeši tūkstančiai civilinių automobilių su daugiau kaip 20 tūkst. žmonių“. Evakuacija tęsiama.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

17:30 Trijų Baltijos šalių sveikatos ministrai kreipėsi į PSO: turime apsaugoti Ukrainos medikus ir medicinos įstaigas

Lietuvos ir Latvijos sveikatos apsaugos ministrai Arūnas Dulkys ir Danielis Pavļutas bei Estijos sveikatos apsaugos ir darbo ministras Tanelis Kiikas trečiadienį bendru laišku kreipėsi į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovus, prašydami sustiprinti pastangas remti Ukrainos medicinos sistemą ir padėti užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą nuo karo veiksmų kenčiantiems šios šalies gyventojams.

Laiške PSO generaliniam direktoriui Tedrosui Adhanomui Ghebreyesusui ir PSO Europos regiono direktoriui Hansui Kluge trijų Baltijos šalių sveikatos ministrai atkreipia dėmesį, kad didelio masto neišprovokuotas ir nepagrįstas Rusijos ginkluotųjų pajėgų įsiveržimas į nepriklausomą ir taikią Ukrainos valstybę yra nusikaltimas Ukrainos žmonėms ir didžiausia grėsmė Europos ir pasaulio saugumui šių laikų istorijoje.

Pažeisdama visus tarptautinius susitarimus, Rusija ir toliau su dideliu žiaurumu ir cinizmu bombarduoja civilius gyventojus ir civilinius objektus, net ligonines ir kitas sveikatos priežiūros įstaigas, puola greitosios pagalbos automobilius, užkirsdama kelią gyvybiškai reikalingos medicinos pagalbos teikimui Ukrainos žmonėms. Šie išpuoliai trukdo tiekti būtiniausius vaistus ir pirmosios pagalbos įrangą bei veda į humanitarinę katastrofą.

Ministrai pažymi, kad pagrindinė PSO užduotis yra užtikrinti visų žmonių sveikatą ir gerovę, taip pat ir per humanitarines krizes bei ginkluotus konfliktus. Šiuo metu ypač svarbu yra apsaugoti Ukrainos sveikatos priežiūros darbuotojus, kad jie galėtų atlikti savo darbą ir gelbėti gyvybes, apsaugoti medicinos įstaigas, kad visi žmonės galėtų naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir gyvybiškai svarbiomis medicinos priemonėmis.

Trijų Baltijos šalių ministrai pripažįsta ir vertina PSO pastangas teikti pagalbą Ukrainai, tačiau ragina visapusiškai pasinaudoti Jungtinių Tautų ir jų agentūrų pastangomis, kad būtų nutraukti tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai ir užtikrinta, kad medicinos ir humanitariniai darbuotojai galėtų netrukdomai teikti pagalbą ten, kur jos labiausiai reikia. 

Taip pat ministrai pažymi, kad PSO, kaip Jungtinių Tautų agentūra, atsakinga už sveikatą, turi pripažinti, kad viena iš jos valstybių narių pažeidžia pagrindines organizacijos vertybes ir principus, ignoruodama žmonių teisę į sveikatą. Atsižvelgiant į tai, Rusija neturėtų būti PSO valdymo organų narė ar dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose.

16:52 Į Italiją atvyko beveik 24 tūkst. pabėgėlių ukrainiečių

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios į Italiją atvyko daugiau kaip 23,8 tūkst. pabėgėlių ukrainiečių. Tai trečiadienį Italijos parlamento žemuosiuose rūmuose pranešė šalies ministras pirmininkas Mario Draghis.

„Iki šiol į Italiją atvyko 23 872 žmonės, daugiau kaip 90 proc. jų – moterys ir vaikai, - pareiškė jis. – Žmonių srautas, be abejo, didės“.

M. Draghis patikslino, kad pabėgėliai ukrainiečiai atvyksta į šalį daugiausiai per Slovėniją.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

16:50 Kanada žada daugiau karinės įrangos Ukrainai

Kanada nusiųs papildomos 50 milijonų dolerių vertės karinės įrangos, kad padėtų Ukrainai kovoje su Rusija, trečiadienį Berlyne sakė ministras pirmininkas Justinas Trudeau.

Jis sakė anksčiau tą pačią dieną kalbėjęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir „pasakęs jam, kad Kanada netrukus jiems atsiųs labai specializuotą įrangą“.

Kanada vasario 14 d. jau pareiškė, kad pristatys 7,8 mln. Kanados dolerių (5,5 mln. eurų) vertės letalinės įrangos ir amunicijos, o po to pažadėjo dar 25 mln. dolerių vertės neletalinės apsaugos priemonių.

Be to, J. Trudeau sakė, kad trys milijonai dolerių bus skirti kovai su Rusijos dezinformacija apie Ukrainą. „Turime ginti tiesą ir būti budrūs prieš dezinformaciją, kuri bando mus suklaidinti ir dar labiau suskaldyti“, – sakė jis.

Kanada prisijungė prie Vakarų sąjungininkių, įvesdama griežtas sankcijas Rusijai, įskaitant Rusijos naftos importo draudimą ir tiesioginius embargus, nukreiptus į prezidentą Vladimirą Putiną. Kanadoje gyvena didelė – daugiau nei 1,3 mln. – ukrainiečių diaspora.

16:32 JK svarsto galimybę tiekti Ukrainai raketas „Starstreak“

Didžioji Britanija toliau tieks Ukrainai prieštankines raketas, taip pat išnagrinės galimybę nusiųsti jai nešiojamųjų zenitinių raketų kompleksų „Starstreak“.

Tai trečiadienį Jungtinės Karalystės parlamento Bendruomenių Rūmuose pranešė šalies gynybos sekretorius Benas Wallace`as.

„Pirmajame etape mes patiekėme 2 tūkst. prieštankinių raketų NLAW, šaulių ginklų ir šaudmenų. Vėliau mes padidinome siuntas, ir aš galiu pasakyti Bendruomenių Rūmams, kad iki šiol patiekėme 3 615 raketų NLAW ir jas tebetiekiame. Netrukus mes taip pat pradėsime tiekti prieštankinius kompleksus „Javelin“, - sakė Gynybos ministerijos vadovas.

Anot B. Wallace`o, Londonas svarsto galimybę nusiųsti Ukrainai nešiojamųjų zenitinių raketų kompleksų „Starstreak“. „Atsakydama į Ukrainos prašymus, vyriausybė priėmė sprendimą aptarti raketų „Starstreak“ perdavimo klausimą. Manome, kad šiems kompleksams bus galima taikyti gynybinės ginkluotės apibrėžimą, bet mes padėsime Ukrainos pajėgoms geriau ginti savo dangų“, - teigė jis.

16:05 TATENA: elektros dingimas Černobylyje nedaro „jokio kritinio poveikio saugai"

Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) trečiadienį pareiškė, kad neįžvelgė „jokio kritinio poveikio saugai“ dėl nutrūkusio elektros energijos tiekimo Ukrainos Černobylio atominėje elektrinėje.

„Ukraina informavo TATENA apie elektros energijos praradimą“, – agentūra pranešė „Twitter“ tinkle, pridurdama, kad nors įvykių raida „pažeidžia (pagrindinį) saugos ramstį“, šiuo atveju ji nemato „jokio kritinio poveikio saugai“.

Kiek anksčiau trečiadienį Ukrainos energetikos operatorius „Ukrenergo“ pranešė, kad visiškai nutrauktas elektros energijos tiekimas Černobylio elektrinei, kurioje 1986 metais įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa, ir jos apsaugos sistemoms.

Atominė elektrinė „buvo visiškai atjungta nuo elektros tinklo“, – sakoma operatoriaus „Facebook“ puslapyje paskelbtame pareiškime ir priduriama, kad dėl karinių veiksmų „nėra galimybės atkurti elektros linijų“ ir kad elektros tiekimas taip pat nutrūko Slavutičiaus mieste.

Antradienį TATENA pranešė, kad objektas nebeperduoda duomenų, ir išreiškė susirūpinimą dėl darbuotojų, dirbančių rusų priežiūroje, saugumo.

Remdamasi Ukrainos branduolinės energetikos priežiūros institucijos pranešimais TATENA teigė, kad darbuotojų padėtis „blogėja“.

Neveikianti elektrinė yra uždraustoje zonoje, kurioje stovi nebenaudojami reaktoriai ir radioaktyviųjų atliekų saugyklos.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį „Twitter“ tinkle parašė, kad „atsarginiai dyzeliniai generatoriai gali 48 valandas maitinti“ elektrinę, tačiau pridūrė, kad „po to sustos panaudoto branduolinio kuro saugyklos aušinimo sistemos“.

Jėgainėje tebedirba daugiau kaip 2 000 darbuotojų, nes ją reikia nuolat prižiūrėti,  kad būtų išvengta kitų branduolinių katastrofų.

Antradienį TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossis paragino „faktiškai kontroliuojančias objektą pajėgas skubiai sudaryti sąlygas saugiam personalo pasikeitimui“.

Jis dar kartą pakartojo savo pasiūlymą vykti į Černobylį ar kitur, kad užtikrintų visų šalių „įsipareigojimą užtikrinti Ukrainos elektrinių saugumą“.

15:16 Paskui kitus verslus iš Rusijos traukiasi „Heineken“, „Universal Music“

Nyderlandų alaus darykla „Heineken“ ir „Universal Music Group“ tapo naujausiomis Vakarų firmomis, sustabdžiusiomis veiklą Rusijoje dėl Maskvos karo Ukrainoje.

Tuo metu Italijos prabangių sportinių automobilių gamintoja „Ferrari“ pranešė sustabdanti tiekimus Rusijai.

„Heineken“, antra pagal dydį pasaulyje alaus įmonė, trečiadienį paskelbė sustabdanti savo vardo prekės ženklo gamybą, reklamą ir pardavimus Rusijoje, „reaguodama į besitęsiantį karo eskalavimą“. Praėjusią savaitę „Heineken“ jau sustabdė naujas investicijas ir eksportą į Rusiją. „Esame sukrėsti ir nuliūdę matydami tragediją Ukrainoje“, – sakoma „Heineken“ generalinio direktoriaus Dolfo van den Brinko pranešime. „Rusijos vyriausybės karas su Ukraina yra neišprovokuotas ir visiškai nepateisinamas užpuolimas“, – sakė jis.

„Heineken“ kompanijoje Rusijoje dirba 1800 žmonių, ji teigia esanti trečia pagal dydį alaus darykla šalyje, kur vietinei rinkai gamina „Žiguliovskoje ir „Ochota“ prekės ženklus. Alaus darykla pareiškė, kad „nedelsdama imsis veiksmų, kad atskirtų“ savo verslą Rusijoje nuo kitų savo operacijų pasaulyje, „kad sustabdytų pinigų, honorarų ir dividendų srautą iš Rusijos“.

Kiti garsūs „Heineken“ prekių ženklai yra „Amstel“, „Tiger“ ir „Strongbow“ sidras.

Anot Jeilio universiteto mokslininkų, apie 300 kompanijų paskelbė pasitraukiančios iš Rusijos, kai ši įsiveržė į kaimyninę Ukrainą. Visuomenei spaudžiant, prie jų antradienį prisijungė „McDonald's“, „Coca-Cola“ ir „Starbucks“. Taip pat antradienį didžiausia pasaulyje leidybos įmonė „Universal Music Group“ pranešė stabdanti visą veiklą ir nedelsiant uždaranti savo biurus Rusijoje. „Raginame kuo greičiau nutraukti smurtą Ukrainoje“, – sakoma „Universal“ pranešime.

Prancūzijos geležinkelių milžinė „Alstom“ trečiadienį paskelbė, kad stabdo tiekimus į Rusiją ir būsimas verslo investicijas joje. Tačiau „Alstom“ teigė, kad pasilieka savo akcijas Rusijos lokomotyvų ir geležinkelio įrangos tiekėjoje „Transmashholding“.

„Ferrari“, neturinti gamyklų Rusijoje ir ten atstovaujama dviejų nepriklausomų tarpininkų, kasmet Rusijoje parduoda mažiau nei 100 automobilių iš daugiau nei 11 tūkst., pernai pristatytų visame pasaulyje. Italijos bendrovė antradienį paskelbė paaukojusi milijoną eurų „ukrainiečiams paremti“.

15:15 Kinija suteiks Ukrainai humanitarinės pagalbos už 790 tūkst. dolerių

Trečiadienį Pekinas pareiškė, kad karo nuniokotai Ukrainai suteiks apie 790 tūkst. JAV dolerių vertės humanitarinės pagalbos, o pirmoji siunta jau iškeliavo, nors Kinija dar nepasmerkė Rusijos invazijos į šalį.

Kinija ne kartą kaltino NATO „plėtrą į rytus“ dėl didėjančios įtampos tarp Rusijos ir Ukrainos, taip pakartodama pagrindinę Kremliaus baimę dėl saugumo ir kartu atsisakydama kritikuoti Maskvos sprendimą pasiųsti karius į kaimyninę valstybę.

Tačiau praėjus dienai po to, kai Kinijos prezidentas Xi Jinpingas savo kolegoms iš Prancūzijos ir Vokietijos pareiškė, kad Kinija „giliai sielvartauja“ dėl Europoje prasidėjusio karo, į 44 mln. gyventojų turinčią šalį buvo išsiųstos pirmosios pagalbos siuntos, trečiadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.

„Ukrainos pusės prašymu Kinijos Raudonojo Kryžiaus draugija suteiks humanitarinės pagalbos... įskaitant maistą ir kasdienio vartojimo prekes, kurios vertė – penki milijonai juanių (792 tūkst. dolerių)“, – žurnalistams sakė ministerijos atstovas žiniasklaidai Zhao Lijianas.

Antradienį vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu Xi taip pat paragino laikytis „didžiausio santūrumo“, kad būtų išvengta „humanitarinės krizės“.

Nuo vasario 24 dienos, kai Rusijos kariai įžengė į Ukrainą, jie pažengė gilyn į šalį keliais frontais, apšaudydami pagrindinius miestus ir priversdami vykdyti plataus masto evakuacijas.

Dėl karo iš Ukrainos turėjo pasitraukti apie 2,2 mln. žmonių. JT tai pavadino sparčiausiai nuo Antrojo pasaulinio karo augančia pabėgėlių krize Europoje, ir baiminamasi, kad konfliktas gali dar plėstis.

Zhao trečiadienį žurnalistams sakė, kad dėl NATO plėtros situacija pasiekė „lūžio tašką“.

13:30 Nutrūko elektros tiekimas Černobylio elektrinei, pranešė „Ukrenergo"

Ukrainos energetikos operatorius „Ukrenergo" trečiadienį pranešė, kad visiškai nutrauktas elektros energijos tiekimas Černobylio elektrinei, kurioje 1986 metais įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa, ir jos apsaugos sistemoms.

Atominė elektrinė „buvo visiškai atjungta nuo elektros tinklo", - sakoma operatoriaus „Facebook" puslapyje paskelbtame pareiškime ir priduriama, kad dėl karinių veiksmų „nėra galimybės atkurti elektros linijų" ir kad elektros tiekimas taip pat nutrūko Slavutičiaus mieste.

13:05 V. Zelenskis ragina Vakarus greičiau apsispręsti dėl Lenkijos naikintuvų

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino Vakarų valstybes skubiai apsvarstyti Lenkijos pasiūlymą, pagal kurį jo šaliai būtų perduoti naikintuvai.

„Kada bus priimtas sprendimas? Žiūrėkite, mes kariaujame! - V. Zelenskis sakė vaizdo įraše savo „Telegram" kanale. - Dar kartą prašome jūsų kuo greičiau priimti sprendimą. Atsiųskite mums lėktuvų".

Antradienį JAV atmetė Lenkijos pateiktą planą siųsti savo sovietinių laikų naikintuvų MiG-29 parką į Ukrainą per JAV oro pajėgų bazę Ramšteine, Vokietijoje.

12:10 ES susitarė griežtinti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai

Dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje Europos Sąjunga (ES) susitarė į savo sankcijų sąrašą įtraukti dar daugiau Rusijos oligarchų ir pareigūnų, sugriežtinti kriptovaliutų pervedimų į šalį kontrolę ir nusitaikyti į šalies jūrų sektorių, trečiadienį pranešė diplomatai.

27 šalių blokas taip pat pritarė trijų Baltarusijos bankų atsiejimui nuo tarpbankinių mokėjimų sistemos SWIFT dėl šios šalies paramos Kremliaus inicijuotam puolimui, tviteryje pranešė ES šiuo metu pirmininkaujanti Prancūzija.

Daugiau detalių apie sankcijas paaiškės, kai apie jas bus paskelbta ES oficialiajame leidinyje.

ES siekia panaikinti visas savo beprecedenčių sankcijų spragas ir padidinti Kremliui daromą spaudimą. Pareigūnai teigia, kad jei Maskva nesustabdys karo, jos lauks tolesnės baudžiamosios priemonės. Tačiau blokas kol kas atmeta galimybę taikytis į Rusijos naftos ir dujų eksportą, atsižvelgdamas į savo priklausomybę nuo kaimyninės šalies energetikos išteklių.

11:10 Į Lenkiją jau atvyko 1,33 mln. pabėgėlių iš Ukrainos

Nuo Rusijos invazijos pradžios į Lenkiją jau atvyko apie 1,33 mln. pabėgėlių iš Ukrainos, lenkų pasieniečius cituoja BBC.

Trečiadienį pasieniečiai savo tviteryje pranešė, kad iš Lenkijos sieną iki šiol kirtusių žmonių 93 proc. yra Ukrainos piliečiai, 1 proc. - lenkai, o dar 6 proc. yra daugiau kaip 100 kitų šalių piliečiai. Pasieniečių teigimu, vien antradienį šalį pasiekė 125 800 žmonių. Ankstesnis rekordas užfiksuotas sekmadienį, kai analogiškas skaičius sudarė 142 300.

Lenkijoje dar prieš Rusijos pradėtą karą jau gyveno nemažai ukrainiečių - galimai nuo 1 iki 2 mln. Daugybė naujai atvykusių karo pabėgėlių apsigyveno su čia jau esančiais savo artimaisiais ar draugais.

11:05 Ukraina pritarė šešiems civilių evakuacijos koridoriams

Ukraina pritarė šešių evakuacijos koridorių sukūrimui, kad iš apsiaustų miestų galėtų išsigelbėti civiliai.

Žmonės iš Enerhodaro ir Mariupolio trečiadienį bus gabenami į Zaporožę Ukrainos pietryčiuose, sakė vicepremjerė Iryna Vereščiuk. Žmonės iš Volnovachos bus vežami į Pokrovską, Sumų gyventojai - į Poltavą. Vadinamieji evakuaciniai koridoriai numatyti ir iš Izyumo miesto rytuose bei kelių miestelių, esančių į šiaurę nuo Kijevo, teigė vicepremjerė.

Paliaubos turėtų galioti iki 21.00 val. Lietuvos laiku. Kariškiai sutiko tuo metu nešaudyti, kalbėjo I. Vereščiuk. Evakuaciniai koridoriai suderinti su Rusija, atitinkamas laiškas nusiųstas Tarptautiniam Raudonajam Kryžiui.

Prieš tai ir Rusijos gynybos ministerija paskelbė apie paliaubas keliuose regionuose. Kol kas neaišku, ar jų ir laikomasi.

09:20 Ukraina uždraudžia kai kurių grūdų, cukraus, druskos ir mėsos eksportą

Ukrainos vyriausybė iki šių metų pabaigos uždraudžia rugių, miežių, grikių, sorų, cukraus, druskos ir mėsos eksportą, praneša portalas „France 24".

Atitinkamas draudimas numatytas trečiadienį paskelbtame ministrų kabineto nutarime.

09:10 Rusija teigia neva turinti įrodymų, kad Ukraina planuoja užpulti Donbasą

Naujienų agentūra ELTA skelbia, kad Rusijos gynybos ministerija teigia neva disponuojanti slaptais dokumentais, kurie rodo, kad Ukraina planuoja užpulti Maskvai ištikimų separatistų kontroliuojamą Donbaso regioną, praneša „Sky News".

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš invaziją į Ukrainą pripažino Donbaso nepriklausomybę.

Ministerijos paskelbtuose dokumentuose esą teigiama, kad Kyjivas planuoja šio regiono puolimą ir pradėjo atitinkamą pasirengimą.

Šių ukrainiečių kalba parašytų dokumentų patikimumas nepriklausomai nepatvirtintas.

08:20 Ukraina neatmeta diskusijų dėl neutralaus statuso

Ukraina neatmeta galimybės derybose su Rusija kalbėti ir apie galimą šalies neutralumą. „Tokius klausimus galima diskutuoti derybose, tai visiškai įmanoma", - antradienio vakarą vokiečių televizijai ARD pareiškė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio užsienio politikos patarėjas Ihoris Šovkva, atsakydamas į klausimą, ar Ukraina derybose būtų pasirengusi sutikti su neutraliu statusu. Kartu jis pasisakė už susitikimą prezidentų lygiu.

Rimtos derybos įmanomos tik Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui susitikus su V. Zelenskiu, pabrėžė I. Šovkva. V. Zelenskis tam esą pasiruošęs. Iš Rusijos pusės, deja, tokio pasiruošimo nematyti. Tarptautiniai partneriai turėtų padėti surengti tokį susitikimą, kalbėjo patarėjas. Tačiau tokios derybos ir galimas susitarimas galimi tik nutraukus karo veiksmus ir įsigaliojus paliauboms.

Tada, anot I. Šovkvos, būtų galima diskutuoti, „kaip galėtų atrodyti galimas Ukrainos neutralumas". „Todėl mums reikia griežtų garantijų, kad tokia situacija daugiau niekada negalėtų pasikartoti, - pridūrė jis. - Mes juk nesame agresoriai. Mes niekada nebūsime užpuolikai".

Ketvirtadienį Antalijoje Turkijoje turėtų įvykti Ukrainos ir Rusijos diplomatijos vadovų Dmytro Kulebos ir Sergejaus Lavrovo susitikimas.

Nuo 2019 metų Ukrainos konstitucijoje įtvirtintas narystės NATO tikslas. Rusija reikalauja, kad Ukraina to atsisakytų ir pasiskelbtų neutralia.

08:10 JK skelbia naujas sankcijas Rusijos lėktuvams

Jungtinė Karalystė (JK) skelbia naujas sankcijas Rusijos lėktuvams, užsienio reikalų sekretorę Liz Truss cituoja portalas „Sky News".

Pasak L. Truss, priėmus naujausią įstatymą, bet koks Rusijos lėktuvo nusileidimas JK ar skraidymas jos oro erdvėje bus laikomas nusikaltimu. Draudimas apims visus lėktuvus, kuriuos valdo ar eksploatuoja bet kurie su Rusija susiję asmenys ar subjektai.

Užsienio reikalų sekretorė nurodė, kad tai „sukels Rusijai ir Kremliui artimiems asmenims dar daugiau ekonominio skausmo". „Neteisėtos (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino invazijos akivaizdoje toliau palaikysime Ukrainą diplomatiškai, ekonomiškai ir gynybiškai", - pridūrė L. Truss.

07:55 Per naujus antskrydžius Ukrainoje yra žuvusiųjų ir sužeistųjų

Per naujus oro antskrydžius prieš miestus Ukrainoje, institucijų duomenimis, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų.

Malyno mieste Žytomyro srityje žuvo trys suaugusieji ir du vaikai, kai bombos sugriovė septynis namus, naktį į trečiadienį pranešė Civilinė apsauga. Achtyrkoje prie Sumų žuvo mažiausiai vienas žmogus ir 14 buvo sužeisti. Rusų pajėgos dvi valandas apšaudė miesto civilines infrastruktūras, sakė srities administracijos vadovas Dmytras Šyvyckis. Nepriklausomai šių duomenų patvirtinti neįmanoma.

Netoli Charkivo žuvo du žmonės, tarp jų - septynerių metų vaikas, kai sviedinys, anot Civilinės apsaugos, pataikė į gyvenamąjį namą.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą vasario 24 dieną per mūšius Charkive žuvo 170 civilių, tarp jų - penki vaikai, pranešė agentūra UNIAN, remdamasi institucijų atstovu.

07:45 Sumų humanitarinis koridorius turėtų veikti toliau

Antradienį atidarytas humanitarinis koridorius iš Sumų miesto trečiadienį turėtų veikti toliau, BBC cituoja Sumų srities gubernatorių.

Pasak Ukrainos vyriausybės, per du evakuacijos etapus iš Sumų jau išvyko apie 5 tūkst. žmonių.

Šį netoli sienos su Rusija išsidėsčiusį miestą jau kurį laiką bombarduoja rusų kariai.

Vietos pareigūnų teigimu, vien pirmadienį per Rusijos antskrydžius žuvo 22 žmonės, įskaitant tris vaikus.

07:40 Pasaulio sporto ministrų ir politikų bendra pozicija: Rusijai nėra vietos tarptautinėse arenose

Beveik 40 Europos Sąjungos ir kitų pasaulio valstybių už sporto politiką atsakingi ministrai ir politikai paskelbė bendrą poziciją dėl Ukrainą užpuolusios Rusijos ir prie šios šalies agresijos prisidedančios Baltarusijos dalyvavimo tarptautiniame sporte.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nurodo, kad JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, Šveicarijos, Slovakijos, Lenkijos, Norvegijos, Naujosios Zelandijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Korėjos, Japonijos, Kanados, Australijos ir kitų šalių atstovai patvirtino bendrą rezoliuciją, kurioje teigiama, jog Rusijai ir Baltarusijai neturėtų būti leidžiama rengti ar pretenduoti organizuoti jokių tarptautinių sporto renginių.

Sportininkams, komandoms, tiesiogiai atstovaujantiems Rusijos ir Baltarusijos valstybėms nacionalinėse rinktinėse, taip pat turėtų būti uždrausta varžytis kitose šalyse. Šis principas turėtų būti taikomas ir šių šalių sporto organizacijoms, pavyzdžiui, Rusijos ar Baltarusijos futbolo ar kitų sporto šakų klubams.

Be to, rezoliucijoje raginama, kai įmanoma, riboti sporto rėmimą ar kitokį finansavimą iš su Rusija ar Baltarusija siejamų šaltinių.

„Akivaizdu, kad mes, politikai, ministrai, turime pareikšti aiškią, tvirtą, vieningą poziciją. Šia bendra rezoliucija sakome - Rusijos, taip pat Baltarusijos, sportininkams ne vieta pasaulio sporto bendruomenėje. Ši žinia svarbi sporto organizacijoms, taip pat Rusijos ir Baltarusijos sportininkams, kurie susitaiko su jų šalių vykdoma nusikalstama veikla. Viliuosi, kad mūsų žinia paskatins šių šalių atletus imtis pilietinių iniciatyvų Rusijos agresijai Ukrainoje sustabdyti", - sako Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Rezoliuciją pasirašę ministrai kviečia visas tarptautines sporto federacijas ir organizacijas pritarti šiems principams, dėkoja tai jau padariusioms ir ragina tarptautinę sporto bendruomenę rodyti solidarumą su Ukrainos žmonėmis bei remti Ukrainos sporto tęstinumą.

Rusijai užpuolus Ukrainą, ministrė J. Šiugždinienė kreipėsi į Lietuvos sporto šakų federacijas, klubus, sportininkus, ragindama nutraukti visus sporto ryšius su Rusija ir Baltarusija, nedalyvauti varžybose šiose šalyse, nepriimti šių šalių atstovų. Nemažai šalies sporto organizacijų, klubų, sportininkų atsisakė varžytis su agresorių atstovais.

Ministrė taip pat kreipėsi ir į krepšinio Eurolygos vadovus su prašymu nutraukti santykius su Rusijos komandomis. Tą pačią dieną Eurolyga apsisprendė Rusijos klubus pašalinti iš Eurolygos turnyro neribotam laikui.

07:00 Kyjive pasigirdo sprogimai

Ukrainos sostinėje Kyjive ir jo apylinkėse šiek tiek po 6 val. ryto vietos (ir Lietuvos) laiku pasigirdo sprogimai, praneša BBC.

Vietoje esantys žurnalistai pranešė apie sprogimų seriją.

Mieste vėl pradėjo gausti apie oro antskrydžių pavojų perspėjančios sirenos.

06:50 JAV uždraudus naftos importą iš Rusijos, Maskva jau perspėja apie pasaulinius padarinius

Rusija sukritikavo JAV sprendimą uždrausti rusiškos naftos importą ir perspėjo, kad laukia pasauliniai padariniai.

„JAV sankcijų spaudimas Rusijai jau seniai peržengė visas politinės ir ekonominės prasmės ribas, - savo feisbuko paskyroje parašė Rusijos ambasada Vašingtone. - Kaip visada, JAV nepamąsto, kad ribojimai visada yra dviašmenis ginklas."

Ambasados pareiškime priduriama, neva yra „akivaizdu, kad, atsisakius mūsų išteklių, lauks dideli svyravimai pasaulio energijos rinkose. Tai neigiamai paveiks kompanijų ir vartotojų, pirmiausia pačiose Jungtinėse Valstijose, interesus".

Ambasada pareiškė, kad „Rusija turi pasirinkimų, kur nukreipti savo kokybiškus ir konkurencingus produktus".

06:00 Ukrainos pirmoji ponia pasmerkė Kremlių už „masines žudynes"

Pirmoji Ukrainos ponia Olena Zelenska antradienį atvirame laiške dėl Rusijos invazijos, skirtame pasaulinei žiniasklaidai, pasmerkė Kremliaus vykdomas civilių, įskaitant vaikus, „masines žudynes".

Aistringame pareiškime O. Zelenska sakė, kad Rusijos invazija į Ukrainą „neįmanoma patikėti. „Vasario 24-ąją visi pabudome nuo pranešimo apie Rusijos invaziją", - rašė ji. „Tankai kirto Ukrainos sieną, lėktuvai įskrido į mūsų oro erdvę, raketų paleidimo įrenginiai apsupo mūsų miestus. Nepaisant Kremliaus remiamų propagandos įstaigų, kurios tai vadina „specialiąja operacija", patikinimų, iš tikrųjų tai yra masinės Ukrainos civilių žudynės".

Ji išskyrė vaikų aukas kaip „galbūt pačias baisiausias ir pražūtingiausias" ir įvardijo keletą žuvusiųjų. „Aštuonmetė Alisa... mirė Ochtyrkos gatvėse, kol jos senelis bandė ją apsaugoti. Polina iš Kijivo... žuvo per apšaudymą kartu su tėvais. 14-mečiui Arsenijui nuolaužos pataikė į galvą, jo išgelbėti nepavyko, nes greitoji medicinos pagalba nespėjo laiku atvykti dėl intensyvaus apšaudymo". „Kai Rusija sako, kad ji „nekariauja prieš civilius", pirmiausia prisimenu šių nužudytų vaikų vardus", - sakė ji.

„Uždarykite mūsų dangų"

Savo pranešime O. Zelenska sutelkė dėmesį į civilių gyventojų kančias, milijonams žmonių bėgant iš savo namų nuo Rusijos karinio puolimo. „Šis karas vyksta prieš civilius gyventojus", - pabrėžė ji. „Mūsų keliai užtvindyti pabėgėlių", - sakė ji. „Pažvelkite į akis šioms pavargusioms moterims ir vaikams, kurie nešasi su savimi skausmą ir širdgėlą, palikdami tuos, kuriuos myli, ir ankstesnį savo gyvenimą".

O. Zelenska minėjo problemas, susijusias su būtiniausiu medicininiu gydymu. „Kaip lengva rūsyje susileisti insuliną? Arba artilerijai šaudant gauti vaistų nuo astmos? - klausė ji. - Ką ir kalbėti apie tūkstančius vėžiu sergančių pacientų, kurių galimybės gauti chemoterapiją ir spindulinį gydymą dabar neribotam laikui atidėtos".

Ji ragino „tuos, nuo kurių tai priklauso, uždaryti mūsų dangų". Kol kas NATO atsisako nustatyti neskraidymo zoną virš Ukrainos.

44 metų O. Zelenska su vyru, buvusiu komiku, turi du vaikus. Ji vadovavo kampanijai už geresnį vaikų maitinimą mokyklose ir lydėjo V. Zelenskį į tarptautines keliones, 2020 metais Didžiojoje Britanijoje susitiko su princu Williamu ir jo žmona Catherine.

Ukrainos prezidentūra iš karto neatsakė į klausimą, ar O. Zelenska dabar yra Kijive.

2022-03-08 ĮVYKIAI

22:30 Rusija skelbia humanitarines paliaubas Ukrainoje, į Poltavą atvyko evakuotieji iš Sumų

Maskva skelbia humanitarines paliaubas Ukrainoje nuo trečiadienio ryto, kad būtų galima evakuoti civilius gyventojus, pranešė Rusijos naujienų agentūros.

„Nuo 2022 m. kovo 9 d. 10 val. Maskvos laiku (07:00 GMT) Rusijos Federacija skelbia „tylos režimą“ ir yra pasirengusi suteikti humanitarinius koridorius“, – antradienį pranešė Rusijos gynybos ministerijos padalinys, atsakingas už humanitarines operacijas Ukrainoje.

Pranešime priduriama, kad Rusija siūlo susitarti su Ukraina dėl humanitarinių koridorių maršrutų ir pradžios laiko „iki kovo 9 d. 3 val. Maskvos laiku".

Antradienio rytą buvo evakuojami civiliai, ypač iš Sumų miesto, iš ten dieną išvyko dvi vilkstinės. Evakuacijos vyko ir už sostinės Kijivo ribų. Tačiau bandymai evakuoti žmones iš Mariupolio uostamiesčio pastarosiomis dienomis kelis kartus žlugo – ir Kijevas, ir Maskva dėl nesėkmių kaltino vienas kitą.

Pirmoji vilkstinė, gabenusi civilius iš Sumų šiaurės Ukrainoje, humanitariniu koridoriumi atvyko į centrinį Poltavos miestą, antradienio vakarą pranešė Ukrainos prezidentūra.

„Pirmoji 22 autobusų kolona jau atvyko į Poltavą“, – per „Telegram“ sakė prezidento štabo viršininko pavaduotojas Kyrylo Tymošenka ir pridūrė, kad 1100 užsienio studentų traukiniu keliaus į Lvivą Vakarų Ukrainoje.

21:20 Lenkija ketina perduoti naikintuvus JAV

Lenkija „pasirengusi“ perduoti savo naikintuvus Mig-29 Jungtinėms Valstijoms pagal schemą, pagal kurią lėktuvai bus atiduoti Ukrainai, antradienį paskelbė Užsienio reikalų ministerija.

„Lenkija (...) yra pasirengusi pristatyti savo lėktuvus Mig-29 į Ramšteino oro bazę bei nemokamai ir nedelsiant perduoti juos JAV“, – sakė Varšuva, kuri pagal anksčiau paskelbtą susitarimą gaus naikintuvus F-16, pakeisiančius sovietinių laikų lėktuvus, kuriuos Ukrainos pilotai moka valdyti.

JAV pareigūnai, įskaitant JAV valstybės sekretorių Antony Blinkeną, anksčiau abejojo, kad NATO galėtų duoti lėktuvų Ukrainai. Tačiau sekmadienį kalbėdamas Moldovoje A. Blinkenas patvirtino, kad apie tai aktyviai diskutuojama. „Negaliu kalbėti apie tvarkaraštį, tik galiu pasakyti, mes tai svarstome labai labai aktyviai“, – sakė jis žurnalistams. „Dabar aktyviai svarstome klausimą dėl lėktuvų, kuriuos Lenkija gali tiekti Ukrainai, ir kuo galėtume tuos lėktuvus pakeisti, jei Lenkija nuspręstų juos suteikti“.

Tokie komentarai buvo paskelbti po dienos, kai A. Blinkenas susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba Lenkijos ir Ukrainos pasienyje ir D. Kuleba spaudė jį dėl lėktuvų. D. Kuleba sakė, kad „didžiausias mūsų poreikis yra naikintuvai, atakos lėktuvai ir oro gynybos sistemos“. „Jei prarasime dangų, ant žemės bus daug daugiau kraujo“, – sakė jis po susitikimo, šalia stovint A. Blinkenui.

Nors nemaža dalis Ukrainos oro pajėgų tebėra nepažeista nuo karo pradžios vasario 24 d., tiek Ukraina, tiek Rusija patyrė didelių nuostolių ir nė viena nekontroliuoja oro erdvės virš šalies.

19:43 Europarlamentarai: ES šalys turi ir toliau teikti išskirtinę pagalbą pabėgėliams iš Ukrainos

Daugiau nei dviem milijonams pabėgėlių paliekant karo siaubiamą Ukrainą, ES valstybės turi ir toliau rodyti išskirtinį solidarumą, antradienį diskusijoje pabrėžė europarlamentarai.

Kartu su ES komisare Ylva Johansson ir Prancūzijos ministre ekonominei integracijai Brigitte Klinkert europarlamentarai aptarė dramatišką humanitarinę padėtį ir didėjančius pabėgėlių srautus ES, Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą. Jie vieningai pasmerkė Rusijos agresiją, gyrė pasienio valstybes už jų išskirtinę pagalbą pabėgėliams ir ragino būti pasirengusias ją išlaikyti ir ateityje, praneša Europos Parlamento biuras Lietuvoje.

ES komisarė Y. Johansson pažymėjo, kad su išskirtiniu spaudimu susiduria Ukrainos kaimynės: Lenkija, Vengrija, Slovakija, Rumunija ir Moldova. Ji akcentavo, kad ES sureagavo į nuolatos kintančią situaciją aktyvuodama laikinąją apsaugą nuo karo bėgantiems asmenims, skirdama paramą su Ukrainos pabėgėliais dirbančioms Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūrai ir Raudonajam Kryžiui, taip pat paruošdama 500 mln. eurų humanitarinei pagalbai.

Europarlamentarai sveikino skubią ES pagalbą ir paragino ją išlaikyti ir toliau. Kai kurie EP nariai ragino neatidėlioti ES migracijos ir pabėgėlių taisyklių reformos, o kiti akcentavo, kad visi pabėgėliai, nepriklausomai nuo jų tautybės, turi teisė į tą pačią apsaugą.

„Priešingai nei ankstesnių pabėgėlių krizių atveju, dabar karas vyksta Europos žemyne. Europiečiai iš Ukrainos bėga į kitas Europos šalis ieškodami prieglobsčio. Turime paprastą europietišką moralinį įsipareigojimą pasirūpinti jais visais, mūsų draugais europiečiais. (...) Mūsų įsipareigojimas yra ir didesnis – turime užbaigti šį karą“, – sakė EP narys Andrius Kubilius (Europos liaudies partija).

„ES valstybės kartu su Jungtinėmis Tautomis turėtų sustiprinti pastangas sukurti saugų humanitarinį koridorių civilių gyventojų evakuacijai. Galiausiai visos ES valstybės turėtų parodyti solidarumą ir pasidalinti pagalbos ukrainiečiams pabėgėliams našta. Turime užtikrinti, kad visiems bėgantiems nuo šio karo būtų užtikrintos gyvenimo sąlygos, reikalinga medicininė priežiūra, galimybė įsidarbinti, o vaikai galėtų tęsti mokymosi procesą juos priimančiose šalyse“, – kalbėjo europarlamentaras Juozas Olekas (Socialistai ir demokratai).

18:44 J. Bidenas: JAV uždraudė Rusijos naftos importą

Prezidentas Joe Bidenas antradienį paskelbė uždraudęs JAV importuoti rusišką naftą – tai iki šiol stipriausias administracijos veiksmas baudžianti Maskvą už įsiveržimą į Ukrainą.

„Uždraudžiame bet kokį Rusijos naftos, dujų ir energijos importą. Tai reiškia, kad Rusijos nafta nebebus priimama JAV uostuose, o Amerikos žmonės suduos dar vieną galingą smūgį (prezidentui Vladimirui) Putinui“, – sakė J. Bidenas iš Baltųjų rūmų ir pridūrė, kad sprendimas priimtas „glaudžiai konsultuojantis“ su sąjungininkėmis.

Draudimas priimtas demokratams grasinant įstatymais prispausti J. Bideną, nepaisant galimo poveikio jau ir taip kylančioms dujų kainoms.

18:19 Pentagono skaičiavimu, Ukrainoje žuvo nuo 2 iki 4 tūkst. Rusijos kareivių

JAV gynybos departamentas antradienį pranešė įstatymų leidėjams, kad, jo skaičiavimais, per beveik dvi savaites trunkančią Maskvos invaziją į Ukrainą žuvo nuo 2 tūkst. iki 4 tūkst. Rusijos kareivių.

Atstovų rūmų žvalgybos komiteto posėdyje paklaustas, kiek Rusijos karių iki šiol žuvo per karinę operaciją, Pentagono gynybos žvalgybos agentūros direktorius generolas leitenantas Scottas Berrieris sakė, kad „maždaug nuo dviejų iki keturių tūkstančių“.

Vis dėlto S. Berrieris pridūrė, kad įvertinimas laikomas „menkai patikimu“, nes jis sudarytas naudojantis žvalgybos šaltiniais ir atvirais šaltinių duomenimis.

18:09 Šiais metais ES planuoja dviem trečdaliais sumažinti Rusijos dujų importą

Europos Sąjunga (ES) nori gerokai sumažinti Rusijos dujų importą šiais metais, antradienį pareiškė aukštas pareigūnas, dėl invazijos į Ukrainą didėjant politiniam spaudimui nutraukti pagrindinę Rusijos ekonominę gelbėjimosi liniją.

Europos Komisija, ES vykdomoji institucija, paskelbė šį tikslą tuo metu, kai Jungtinės Valstijos ketina uždrausti naftos importą iš Rusijos – tai žingsnis, kurio europiečiai nesiryžta žengti, nes baiminasi, kad ekonominiai padariniai bus per sunkūs. Vietoj to Komisija teigė, kad gali panaikinti didžiulę savo priklausomybės nuo Rusijos dalį, pasitelkusi naujus dujų tiekimus, padidindama atsargas kitai žiemai ir paspartindama pastangas efektyviau naudoti energiją.

„Iki šių metų pabaigos galime pakeisti 100 milijardų kubinių metrų iš Rusijos importuojamų dujų. Tai yra du trečdaliai to, ką iš jų importuojame“, – žurnalistams Strasbūre (Prancūzija) sakė Europos Komisijos viceprezidentas Fransas Timmermansas. „Tai užbaigs mūsų per didelę priklausomybę ir suteiks mums taip reikalingos erdvės manevruoti“, – pridūrė F. Timmermansas, vadovaujantis ES energetikos ir klimato kaitos politikos formavimui.

Savo plane ES nurodė, kad iki 2030 metų blokas gali tapti visiškai nepriklausomas nuo Rusijos dujų, naftos ir anglies.

Tačiau F. Timmermansas paragino būti atsargius. Rusija tenkina 40 proc. ES dujų poreikio, o Italija, Vokietija ir kelios Vidurio Europos šalys yra ypač priklausomos. Ketvirtadalis naftos tiekimo taip pat gaunama iš Rusijos. Dėl šios priklausomybės ES šalys atsisako pritarti Kijevo ir Vašingtono raginimams taikyti griežtas sankcijas Rusijos energetikos sektoriui, Vakarų sąjungininkėms ieškant daugiau būdų, kaip dar stipriau smogti Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje.

„Realybė tokia, kad yra nemažai mūsų valstybių narių, kurios pakliūtų į tikrą bėdą, jei visa energija akimirksniu nebebūtų tiekiama iš Rusijos“, – anksčiau Europos Parlamento nariams sakė F. Timmermansas. „Taigi turime įsitikinti, kad (...) nepadarysime sau daugiau žalos nei V. Putinui“, – pridūrė jis.

Neįpareigojantis pasiūlymas numato, kad iki rugsėjo 30 d. būtų užpildyta 90 proc. dujų saugyklų pajėgumų – dabar užpildyta tik apie 30 procentų.

Briuselio rekomendacijos pateiktos prieš pat ES lyderių susitikimą, kuriame bus aptarti būdai, kaip ilgam laikui nutraukti Europos energetinius ryšius su Rusija. 27 lyderiai susitars „palaipsniui panaikinti mūsų priklausomybę nuo Rusijos dujų, naftos ir anglies importo“, teigiama AFP pateiktame deklaracijos projekte, kuriuo siekiama užbaigti susitikimą.

18:05 Latvijos parlamento deputatas išvyko kovoti į Ukrainą

Latvijos Saeimos deputatas, parlamento Teisės komisijos pirmininkas Juris Jurašas išvyko kovoti į Ukrainą.

Tai antradienį žurnalistams pranešė Janis Bordanas, Latvijos teisingumo ministras, taip pat Naujosios konservatorių partijos, kuriai priklauso J. Jurašas, lyderis.

„Galiu patvirtinti, kad jis savo noru pasisiūlė ginti Ukrainos teritoriją ir kovoti su viso laisvojo pasaulio okupantais“, – sakė ministras.

Kol kas nežinoma, ar J. Jurašas atsisakys deputato mandato. Antradienį jis nuotoliniu būdu vadovavo Teisės komisijos posėdžiui.

17:32 Indijos URM: iš Ukrainos Sumų miesto išvyko apie 700 studentų indų

Apie 700 studentų indų paliko Ukrainos Sumų miestą ir vyksta į Poltavą, iš kur jie turi būti pervežti į vakarinius Ukrainos regionus. Tai antradienį pranešė oficialus Indijos URM atstovas Arindamas Bagci.

„Džiaugiuosi, galėdamas informuoti, kad mums pavyko išgabenti iš Sumų visus studentus indus. Šiuo metu jie vyksta į Poltavą, kur sės į traukinius, važiuojančius į Vakarų Ukrainą. Reisais pagal „Gangos“ operacijos planą ruošiamasi parskraidinti juos namo“, - parašė jis tviteryje.

Kovo 5 d. Indija pareiškė, kad ji labai nerimauja dėl savo studentų, esančių Sumuose, kur Rusijos pajėgos tęsia karo veiksmus.

Iš viso Ukrainoje buvo apie 20 tūkst. indų, iš jų maždaug 18 tūkst. išvažiavo iš ten į kaimynines šalis. Indija pradėjo gabenti savo piliečius iš su Ukraina besiribojančių valstybių vasario 26 d., evakavimo operacija buvo pavadinta „Ganga“. Iš pradžių skrydžius organizavo tik civilinės aviacijos kompanijos, bet praėjusią savaitę į „Gangos“ operaciją įsijungė Indijos karinės oro pajėgos.

17:27 Pabėgėlių iš Ukrainos vaikai pradeda ir Kaune lankyti mokyklas

Beveik keturi šimtai nuo karo bėgančių ukrainiečių laikinam prieglobsčiui pasirinko Kauną. Šeimos ir našlaičiai saugiai apgyvendinti, pasirūpinta maitinimu, psichologine ir socialine pagalba, vaikų ugdymu, darbo paieškomis suaugusiems žmonėms, – praneša Kauno miesto savivaldybė, sulaukusi tvirtos gyventojų bei verslo paramos.

Kauno mokyklose jau mokosi dvi dešimtys Ukrainos vaikų, dar tiek pat laukiama artimiausiu metu. Pasirūpinta jų nemokamu maitinimu. Įstaigos galėtų priimti kelis tūkstančius moksleivių ir apie 250 darželinukų. Pamokos vyks ukrainiečių, rusų, anglų ar lietuvių kalbomis.

Anot Savivaldybės administracijos atstovės Rasos Markauskaitės, jau pasiruošta suteikti saugią pastogę apie pusantro tūkstančio iš agresoriaus užpultos šalies bėgančių žmonių ir toliau plečiamas galimų vietų skaičius. Taip pat pasirūpinta pagalbos priemonėmis, maitinimu, medikamentais, viešojo transporto lengvatomis, parengti vaikų užimtumo algoritmai, sklandi jų integracija į Kauno mokyklas.

ELTA primena, jog praėjusį savaitgalį, kol vieni geradariai aikštelėje Kauno centre pildė autobusus humanitarine parama Ukrainos miestams, kiti susibūrė į talką Kulautuvoje, Kauno rajone. Čia prieš daugiau nei porą metų Kauno miesto savivaldybei buvo perduotas tuščias buvusios vaikų sanatorijos pastatas, kurį savivaldybė žadėjo panaudoti koronavirusu užsikrėtusių kauniečių izoliacijai. Tačiau iki šiol pastatas, kiek paremontuotas, stovėjo nenaudojamas. O savaitgalį miesto savivaldybė čia organizavo talką, kad paruoštų buvusias gydymo įstaigos patalpas nuo karo Ukrainoje bėgantiems žmonėms.

„Esame nuoširdžiai dėkingi kiekvienam už skirtą laiką ir pagalbą“, – po talkos kalbėjo Kauno miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų centro vadovas Paulius Keras. Jo pastebėjimu, „sklandus bei geranoriškas savivaldos veikimas išvien su gyventojais ir ištisomis bendruomenėmis leidžia užtikrinti efektyvią pagalbą. Kauno miestas visus veiksmus koordinuoja su valstybinėmis institucijomis, humanitarinę pagalbą teikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis – Raudonuoju Kryžiumi, Caritu, „Maisto banku“, „Gelbėkit vaikus“ ir Maltos ordinu“, - teigė P. Keras.

Mieste daugiau kaip dvi dešimtys socialinių darbuotojų tiesiogiai kontaktuoja su Kaune apsistojusiais karo pabėgėliais, – aiškinasi jų individualius poreikius, nukreipia pas psichologus, švietimo, užimtumo, migracijos ar kitus specialistus. Prireikus, bendradarbiaujama su nevyriausybinėmis organizacijomis dėl karo pabėgėliams trūkstamų daiktų ar paslaugų.

„Sistemingai planuojama pagalba Ukrainai ir nuo karo bėgantiems šios šalies žmonėms. Tie žmonės nuvargę, praleidę kelias bemieges paras kelyje. Mūsų pareiga – suteikti saugų ir kuo patogesnį prieglobstį, visapusiškai jais pasirūpinti – nuo migracijos dokumentų sutvarkymo, įdarbinimo, medicininės, socialinės ir psichologinės pagalbos iki kokybiško vaikų ugdymo mokyklose. Tikimės artimesnio bendradarbiavimo su institucijomis nacionaliniu lygiu, kad ukrainiečiai būtų nukreipiami į Kauną, o mūsų miestas pasirūpins, kad jie čia nesijaustų tik laikini svečiai“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Anot R. Markauskaitės, 500 tūkst. eurų iš Kauno miesto biudžeto jau paskirta kokybiškam ukrainiečių apgyvendinimui, medikamentams, maitinimui, kitiems būtiniems poreikiams. Pavieniai kauniečiai ir iniciatyvūs verslai į specialiąją sąskaitą pervedė dar beveik 15 tūkst. eurų. Kaune ukrainiečiams užtikrintos nemokamos kelionės miesto viešuoju transportu.

Lietuvoje įsteigti Karo pabėgėlių registracijos ir paskirstymo punktai šiuo metu veikia Alytuje, Marijampolėje, tokį centrą jau įsikūrė ir Vilnius, netrukus tai padarys Klaipėda. Į šiuos centrus pirmiausia turi kreiptis į Lietuvą atvykę Ukrainos piliečiai, neturintys gyvenamosios vietos. Per tris paras jiems suteikiami reikiami dokumentai gyvenimui Lietuvoje ir kita būtinoji pagalba.

Centrų tinklą numatoma plėsti, – vienas iš punktų artimiausiu metu bus įsteigtas Kauno mieste. Prireikus, Kaunas dabar pasiruošęs siųsti autobusus į registracijos centrus ar parsivežti asmenis iš Lenkijos bei Lietuvos pasienio, - pabrėžiama miesto savivaldybės pranešime.

Kauno mieste ukrainiečių apgyvendinimo procesus pavesta koordinuoti Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biurui (tel. +370 661 69345). Kauniečiai, savarankiškai atvežę pabėgėlius, dėl apgyvendinimo ir kitos pagalbos šiuo metu turėtų kreiptis būtent į šį laikiną registracijos centrą.

Gyventojai, norintys padėti į Lietuvą atvykstantiems karo pabėgėliams apgyvendinimo ar pavėžėjimo paslaugomis, prašomi užpildyti anketą tinklalapyje stipruskartu.lt

Kaip ELTA skelbė, Užimtumo tarnyba šį antradienį pranešė sulaukusi pranešimų iš 400 Lietuvos įmonių, pasirengusių įdarbinti pabėgėlius iš Ukrainos.

16:19 „Circle K“ degalinių tinklus valdanti Kanados bendrovė stabdo veiklą Rusijoje

Reaguodama į tebesitęsiantį Rusijos karą prieš Ukrainą Kanados bendrovė „Alimentation Couche-Tard, Inc.“ (ACT) stabdo veiklą Rusijoje.

ACT stabdo 38 parduotuvių Rusijoje veiklą ir rūpinasi, kad būtų užtikrintas darbuotojų saugumas, o veikla būtų nutraukta tinkamai bei atsakingai, pažymima pranešime. Rusijoje ACT veikė kaip prekės ženklas „Circle K“, turėjo daugiau kaip 320 darbuotojų Sankt Peterburge, Murmanske bei Pskove.

„Mes smerkiame Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir didžiulį jos poveikį žmonėms – tiek ukrainiečiams, tiek rusams, – sako bendrovės prezidentas ir generalinis direktorius Brianas Hannaschas, – todėl priėmėme sprendimą sustabdyti veiklą. „Couche-Tard“ turėjo parduotuvių Rusijoje beveik tris dešimtmečius.“

Bendrovė užjaučia visus nukentėjusius Ukrainoje. ACT Raudonajam Kryžiui jau paaukojo daugiau nei 1,5 milijono JAV dolerių ir pradėjo pasaulinę kampaniją, kuria siekiama surinkti papildomų lėšų Ukrainos žmonėms. Nuo pat krizės pradžios vietinės „Circle K“ komandos Lenkijoje ir Baltijos šalyse remia pabėgėlius, maistu ir gėrimais, būstu ir aukomis vaikų labdaros organizacijoms.

Bendrovė valdo daugiau nei 16 tūkst. parduotuvių ir „Circle K“ degalinių tinklą Šiaurės Amerikoje bei Europoje.

„Circle K Lietuva“ dar praėjusią savaitę atsisakė bendradarbiavimo su visais degalinių parduotuvėse esančių prekių tiekėjais, turinčiais bet kokių ryšių su Rusijos Federacija ir Baltarusija.

95-ias degalines Lietuvoje valdanti bendrovė „Circle K“ yra didžiausia pagal pajamas Lietuvos mažmeninės naftos prekybos įmonė. Didžiąją dalį jos degalinių tinklo sudaro viso aptarnavimo degalinės – jų yra 85, dar 10 – automatinių. Pagal 2020 metais sumokėtus mokesčius „Circle K“ Lietuvoje užėmė šeštą vietą.

16:10 Ispanija pradeda tyrimą dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje

Ispanijos prokuratūra antradienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl galimų „Rusijos įvykdytų rimtų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų Ukrainoje“.

Tikslas yra „nustatyti nusikalstamą Rusijos invazijos į Ukrainą pobūdį“, sakoma biuro pranešime, praėjus vos kelioms valandoms, kai Vokietijos federaliniai prokurorai pradėjo tyrimą dėl įtariamų Rusijos karių karo nusikaltimų.

15:47 Vokietiją jau pasiekė daugiau kaip 64 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Vokietiją jau pasiekė 64 604 pabėgėliai iš Ukrainos, antradienį pranešė Vidaus reikalų ministerija Berlyne.

Ankstesnę dieną į šalį atvykusių pabėgėlių skaičius dar siekė 50 tūkst.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios pastarąją šalį jau paliko daugiau kaip 2 mln. žmonių, teigia Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių agentūra. Iki šiol daugiausiai pabėgėlių sulaukė Lenkija, į kurią atvyko 1,2 mln. žmonių iš Ukrainos.

15:31 Ukraina praneša, kad karas jau nusinešė mažiausiai 400 civilių gyvybes, įskaitant 38 vaikus

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pateikė atnaujintus duomenis apie Rusijos pradėto karo aukas ir padarytą žalą, praneša „Sky News“.

Pasak O. Reznikovo, jau žuvo mažiausiai 400 civilių, tarp jų – 38 vaikai. Tačiau ministras pridūrė, kad šie skaičiai „neabejotinai negalutiniai“.

O. Reznikovo teigimu, per Rusijos atakas taip pat sunaikinta daugiau kaip 200 mokyklų, 34 ligoninės ir 1,5 tūkst. gyvenamųjų pastatų. Ministro skaičiavimu, dėl kautynių šalyje įstrigo 10 tūkst. studentų iš užsienio, daugiausiai iš Indijos, Kinijos ir Persijos įlankos.

15:30 Baltijos šalių parlamentų pirmininkai ragina kuo greičiau suteikti Ukrainai kandidatės į ES statusą

Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentų pirmininkai ragina Europos Sąjungos šalis kuo greičiau suteikti Ukrainai kandidatės į ES statusą.

Trijų šalių parlamentų vadovai pasirašė bendrą pareiškimą, kuriuo išreiškė remiantys Ukrainos eurointegracijos siekius.

„Remti Ukrainos siekį tapti visateise Europos Sąjungos nare ir kuo greičiau suteikti jai ES kandidatės statusą būtų galingas ir veiksmingas atsakas į Rusijos karinę agresiją ir reikšminga pagalba Ukrainai šiuo sunkiu metu“, – rašoma pareiškime.

Baltijos šalių parlamentų pirmininkai pareiškė dėsiantys visas pastangas, kad eurointegracijos keliu einanti Ukraina gautų reikalingą pagalbą, ir pakvietė Europos Sąjungos valstybių narių parlamentus padaryti tą patį. Be to, paragino savo ir kitų ES šalių vyriausybes imtis praktinių žingsnių, kad šis Ukrainos siekis būtų įgyvendintas.

„Mūsų sprendimas aiškus – kuo daugiau šalių priklausys ES, tuo saugesnė visa Europa. Rusija aiškiai parodė savo požiūrį į šalis, kurios yra ne ES narės – nuo Gruzijos okupacijos iki šiandienos žiaurumų Ukrainoje. Jeigu norime, kad XXI a. Europa nustotų kariauti, turime veikti greitai ir atsakingai“, – teigia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Pareiškimas baigiamas šūkiu „Kartu mes stipresni“, kuris taip pat reiškia, kad greitas apsisprendimas dėl Ukrainos narystės ES yra didžiulė parama pačios Europos Sąjungos gyvybingumui, saugumui ir stabilumui.

15:11 Pranešama apie funkcionuojantį humanitarinį koridorių tarp Sumų ir Poltavos

Gauta pranešimų, kad funkcionuoja tarp Ukrainos miestų Sumų ir Poltavos atidarytas humanitarinis koridorius.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija antradienį tviteryje paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti autobusuose sėdintys civiliai.

Sumai išsidėstę vos už 30 kilometrų nuo Rusijos sienos. Šį miestą jau kelias dienas atakuoja Rusijos kariai. Tuo metu Poltava yra gerokai toliau nuo pasienio ir šio miesto tiesioginės kautynės dar nepasiekė.

Kiek anksčiau Ukrainos vicepremjerė Irina Vereščiuk pranešė, kad Sumuose nuo 9 val. ryto iki 9 val. vakaro vietos laiku skelbiamos paliaubos.

Pastarosiomis dienomis žlugo bandymai atidaryti humanitarinius koridorius iš kitų apsuptų miestų, įskaitant Mariupolį ir Volnovachą. Čia abi pusės apkaltino viena kitą sabotažu.

14:35 JT: Ukrainoje jau nukentėjo mažiausiai 1 207 civiliai

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Ukrainoje jau nukentėjo mažiausiai 1 207 civiliai, rodo naujausi Jungtinių Tautų (JT) skaičiavimai, kuriuos pateikia BBC.

Pasak JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro atstovės spaudai Liz Throssell, šis skaičius apima 406 žuvusius ir dar 801 sužeistą žmogų, tačiau tikroji statistika „veikiausiai yra gerokai didesnė". Daugelį sužeidimų sukėlė „antskrydžiai ir sprogstamieji ginklai", pridūrė ji ir nurodė, kad įvairiuose Ukrainos miestuose jau sunaikinta „šimtai gyvenamųjų namų".

Anot pranešimų, šalyje taip pat žuvo vienas žurnalistas.

JT kartu išreiškė būgštavimus dėl „savavališkų" Ukrainos šalininkų Rusijos kontroliuojamose teritorijose sulaikymų ir smurto prieš prorusiškus asmenis teritorijose, kurias kontroliuoja Ukrainos vyriausybė.

Naujausi JT duomenys rodo, kad Rusijoje per taikius antikarinius protestus iki šiol jau sulaikyta apie 12 700 žmonių.

JT taip pat sukritikavo Rusijoje neseniai įsigaliojusius „represinius įstatymus", kurie numato iki 15 metų laisvės atėmimo bausmes „melagingą" informaciją apie karą skelbiantiems ar Rusijos kariuomenę diskredituojantiems žmonėms.

14:00 V. Zelenskis teigia esąs pasirengęs deryboms dėl Donbaso, Luhansko ir Krymo

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė savo ryžtą surengti derybas dėl Ukrainos separatistinių regionų ir Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio statuso.

Tačiau V. Zelenskis, pirmadienio vakarą kalbėdamas su JAV transliuotoju ABC, tuo pat metu pabrėžė, kad nepasiduos Maskvos reikalavimams pripažinti Luhansko ir Donecko vadinamųjų liaudies respublikų nepriklausomybę, o Krymą - Rusijos dalimi.

„Esu pasirengęs dialogui - nesame pasirengę kapituliacijai, - teigė jis. - Galime diskutuoti ir siekti kompromiso dėl šių teritorijų ateities."

Pasak V. Zelenskio, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip gyvena ten įsikūrę žmonės, norėję likti Ukrainos sudėtyje. Tai esą gerokai sudėtingesnis klausimas, nei įprastas šių teritorijų pripažinimas. „Tai dar vienas ultimatumas. Mes ultimatumams nepasirengę", - pridūrė prezidentas.

V. Zelenskis dar kartą paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną derėtis tiesiogiai. „Prezidentas V. Putinas turi pradėti kalbėti, pradėti dialogą, o ne gyventi informaciniame burbule be jokio deguonies", - nurodė V. Zelenskis.

13:05 Ukraina teigia, kad Rusija neleido žmonėms saugiai palikti Mariupolio

Ukraina antradienį apkaltino Rusiją pažeidus humanitarinį koridorių, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas civiliams gyventojams palikti apgultą pietinį Mariupolio uostamiestį.

„Priešas pradėjo puolimą, nukreiptą būtent į humanitarinį koridorių", - socialiniame tinkle „Facebook" paskelbė Gynybos ministerija ir pridūrė, kad Rusijos kariuomenė „neleido vaikams, moterims ir pagyvenusiems žmonėms palikti miesto".

Pirmadienį vakare Rusija įvardijo Mariupolį kaip vieną iš keturių miestų, kuriuose bus atidaryti evakuacijos koridoriai.

12:45 V. Zelenskis smerkia neištesėtus Vakarų „pažadus"

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pasmerkė, pasak jo, neištesėtus Vakarų „pažadus" apsaugoti jo šalį nuo Rusijos atakų.

„Jau 13 dienų girdime pažadus. 13 dienų mums sakoma, kad sulauksime pagalbos ore, kad bus lėktuvų, kad jie bus mums pristatyti", - V. Zelenskis sakė vaizdo įraše, kuris buvo paskelbtas programėlėje „Telegram".

„Atsakomybė dėl to taip pat tenka tiems, kurie Vakaruose 13 dienų nesugebėjo priimti sprendimų, - pridūrė V. Zelenskis. - Tiems, kurie neapsaugojo Ukrainos padangių nuo Rusijos žudikų."

12:40 Pietų Korėja įveda Rusijai papildomas finansines sankcijas

Pietų Korėja įveda Rusijai papildomas finansines sankcijas dėl šios šalies pradėto karo Ukrainoje.

Nuo antradienio draudžiami sandoriai su Rusijos centriniu banku, dviem valstybiniais turto fondais ir banku „Rossija", pranešė Finansų ministerija Seule. Tačiau taikoma išimtis mokėjimams, susijusiems su energijos tiekimu.

Be papildomų sankcijų, Pietų Korėja taip pat nutraukė sandorius su 11 Rusijos finansų institucijų ir susijusiomis įmonėmis. Negana to, nuo kovo pradžios nebeinvestuojama į Rusijos vyriausybės obligacijas.

Pietų Korėja prieš tai jau sugriežtino eksporto į Rusiją kontrolę, o vasario pabaigoje įvedė šaliai finansines sankcijas. Praėjusį sekmadienį vyriausybė Seule taip pat nusprendė imtis panašių eksporto kontrolės priemonių prieš Rusijos sąjungininkę Baltarusiją.

11:50 V. Zelenskis: net jei V. Putinas nemano, kad jis pradėjo karą, jis gali jį nutraukti

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis JAV televizijai ABC davė naują interviu apie padėtį Ukrainoje. Žurnalisto paklaustas, ar turi žinutę Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, V. Zelenskis sakė: „Jis gali nutraukti karą, kurį pradėjo. Net jei jis nemano, kad pradėjo karą, jis negali nuneigti, kad gali jį užbaigti".

Ukrainos pajėgos tuo tarpu skelbia, kad nuo vasario 24 dienos iki kovo 7-osios Ukrainoje žuvo per 12 000 rusų karių. Be to, Rusija prarado 303 tankus, 48 lėktuvus, 80 sraigtasparnių, 1 036 šarvuotus automobilius, 120 patrankų, 56 raketų paleidimo įrenginius, 27 oro gynybos sistemas, 60 autocisternų, 7 dronus, 3 laivus rašo „Ukrinform".

11:30 JT: pabėgėlių iš Ukrainos skaičius netrukus viršys 2 mln.

Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių agentūros vadovas antradienį nurodė manąs, kad pabėgėlių iš Ukrainos skaičius per artimiausias dvi dienas viršys 2 mln.

„Manau, kad šiandien arba vėliausiai rytoj bus viršyta 2 mln. riba. Srautai nesiliauja", - reporteriams Osle teigė JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippo Grandi.

JT skaičiavimais, pirmadienį pabėgėlių iš Ukrainos skaičius siekė 1,7 mln.

F. Grandi savo komentarus išsakė spaudos konferencijoje po vizitų Moldovoje, Lenkijoje ir Rumunijoje - po Rusijos invazijos vasario 24 dieną į visas šias šalis pradėjo plūsti pabėgėliai.

Palyginimui, F. Grandi nurodė, kad per Balkanų karus savo namus paliko „veikiausiai nuo dviejų iki trijų milijonų žmonių, tačiau per aštuonerių metų laikotarpį". Nors panaši situacija po to stebėta „ir kitose pasaulio dalyse", tai yra „pirmasis kartas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų".

10:35 JK gynybos sekretorius: Rusija tampa „vis labiau desperatiška"

Rusijai „ne itin gerai" sekasi vykdyti invaziją į Ukrainą, teigia Jungtinės Karalystės (JK) gynybos sekretorius Benas Wallace'as.

B. Wallace'as sakė „Sky News", kad Rusijos didžiausi ligšioliniai nuostoliai yra žmogiškieji. Pasak jo, rusų kariai „yra nusivylę savo pasibaisėtinais lyderiais, pasibaisėtina lyderyste ir planais". Ministras pridūrė, kad dabar bus stebima, ar Kremlius pripažins visą savo patirtų nuostolių mastą.

B. Wallace'o teigimu, Rusija tampa „vis labiau desperatiška" ir susiduria su „realiomis logistinėmis problemomis", nes Kyjivo link prieš tai judėjusi ilga karinės technikos vilkstinė toliau stovi vietoje.

Paklaustas apie žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, kad Lenkija galėtų tiekti Ukrainai naikintuvus, B. Wallace'as nurodė, jog JK, kaip NATO narė, „palaikys Lenkiją", tačiau dėl to pastaroji šalis galėtų sulaukti tiesioginės Rusijos ugnies.

Gynybos sekretorius taip pat buvo paklaustas apie pareiškimus, kad JK, priimdama pabėgėlius iš Ukrainos, veikia pernelyg lėtai - šalis iki šiol išdavė tik 300 vizų. Jis nurodė, kad šalies Vidaus reikalų departamentas yra „pasiryžęs visa tai paspartinti", tačiau pripažino, kad „galėtume tai daryti greičiau".

10:25 Rusija teigia nutraukusi ugnį ir atvėrusi humanitarinius koridorius

Rusijos karinės pajėgos skelbia antradienį pradėjusios naujas paliaubas Ukrainoje ir penkiuose miestuose atvėrusios humanitarinius koridorius. Sostinėje Kyjive bei Černihive, Sumuose, Charkive ir Mariupolyje žmonės esą turės galimybę evakuotis. Paliaubos įsigaliojo 10.00 val. Lietuvos laiku, pranešė Gynybos ministerija.

Mūšių nutraukimas yra sąlyga evakuacinių koridorių atvėrimui. Ypač sudėtinga situacija Rusijos apsiaustame Mariupolio uostamiestyje prie Azovo jūros. Čia, Raudonojo Kryžiaus duomenimis, 200 000 žmonių laukia, kad galėtų įvairiais maršrutais palikti miestą.

Mariupolyje tai jau ketvirtas mėginimas evakuoti žmones. Jie turėtų būti išvežti autobusais ir automobiliais.

10:15 Turėtų būti atvertas humanitarinis koridorius iš Sumų

Antradienį nuo 10.00 val. turėtų būti atidarytas evakuacijos koridorius iš Sumų miesto, pranešė Ukrainos vyriausybė, kuria remiasi agentūra „Reuters".

Sutarta, kad pirmoji vilkstinė su pabėgėliais pajudės 10.00 val., per televiziją perskaitytame pranešime pareiškė vicepremjerė Iryna Vereščiuk. Iki šiol keli mėginimai įrengti evakuacijos maršrutus iš apsiaustų miestų žlugo.

Rusų naujienų agentūros skelbia, kad evakuaciniai koridoriai bus atverti ir iš Charkivo, Černihivo, Mariupolio ir sostinės Kijevo.

Rusija prieš tau pasiūlė paliaubas antradienį humanitarinių koridorių atvėrimui.

10:05 Į Lenkiją jau atvyko apie 1,2 mln. pabėgėlių iš Ukrainos

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną į Lenkiją jau atvyko apie 1,2 mln. pabėgėlių iš Ukrainos, portalas „France 24" cituoja Lenkijos pasieniečius.

Pasak jų, vien pirmadienį į šalį atvyko 141 500 ukrainiečių.

08:55 Ukrainos Lvivo miestas prašo pagalbos pabėgėliams

Vakarų Ukrainos Lvivo miestas prašo tarptautinių organizacijų paramos padėti apgyvendinti pabėgėlius. Miestas tapo prieglobsčio vieta maždaug 200 000 nuo bombų ir raketų smūgių pabėgusių žmonių, sakė meras Andrijus Sadovijus. Žmonėms teikiamas maistas ir visa, kas reikalingiausia. „Tai labai sunki našta miestui, šiandien esame ties savo galimybių riba", - teigė meras pareiškime.

Jis pareiškė prašąs visų tarptautinių organizacijų pagalbos. „Mums reikia jūsų paramos, mums reikia tiesioginio jūsų dalyvavimo čia, Lvive", - antradienį teigė A. Sadovijus. Reikalingos, pavyzdžiui, didelės palapinės su sanitariniais mazgais ir galimybe gamintis maistą. Be to, reikia pasirūpinti vaikais, kurie „tikriausiai išgyvena sunkiausias savo gyvenimo dienas".

Po Rusijos invazijos į Ukrainą Lvivas tapo svarbia pabėgėlių susitelkimo vieta.

08:00 Ukraina teigia nukovusi dar vieną rusų generolą

Per mūšius netoli Charkivo žuvo Rusijos generolas majoras Vitalijus Gerasimonas, feisbuke pranešė Ukrainos karinė žvalgyba. Jos duomenimis, nukauta arba sužeista ir daugiau aukštų rusų kariškių.

V. Gerasimovas kovojo ir antrajame Čečėnijos kare, o po Krymo aneksijos buvo apdovanotas ordinu.

Rusijos pusė V. Gerasimovo žūties kol kas nepatvirtino. Tačiau tyrumų portalo „Bellingcat" direktorius Christas Grozevas tviteryje rašo gavęs vieno rusų šaltinio patvirtinimą apie generolo žūtį.

V. Gerasimovas būtų antrasis Rusijos generolas, kurio Rusija neteko per kelias dienas. Kovo 3-iąją pranešta apie generolo Andrejaus Suchoveckio žūtį.

06:50 Per oro antskrydžius Sumuose žuvo 10 žmonių, padėtis Mariupolyje aštrėja

Per oro antskrydžius Šiaurės Ukrainos Sumų mieste, vietos institucijų duomenimis, žuvo daugiau kaip 10 žmonių, įskaitant vaikus. „Kai kuriose vietovėse buvo bombarduojami gyvenamieji namai. Beveik Sumų centre bombos sunaikino kelis pastatus", - naktį į antradienį sakė srities administracijos vadovas Dmytras Žyvyckis.

Jo teigimu, „nelygioje kovoje su rusų kariais" žuvo ir keturi Ukrainos kareiviai. „Mes to niekada neatleisime", - pabrėžė D. Žyvyckis. Nepriklausomai šių duomenų patikrinti neįmanoma.

Tuo tarpu pranešama, kad Rusijos pajėgų apsiaustame Mariupolio uostamiestyje padėtis toliau aštrėja. Miesto valdžios teigimu, „nėra gatvės, kurioje nebūtų išdaužtų langų, sugriautų būtų ar namų". Miestas likęs be elektros, vandens ir dujų.

Mariupolis yra netoli vadinamosios kontaktinės linijos tarp prorusiškų separatistų ir Ukrainos kariuomenės Donecko srityje. Miestas turi didelę strateginę reikšmę.

06:35 JAV mano, kad karas Ukrainoje truks ilgai

JAV mano, kad karas Ukrainoje truks ilgai. „Esame susirūpinę, kad pasaulis turi būti pasirengęs labai ilgam ir labai sunkiam keliui", - pirmadienį Niujorke skubiai sušauktame posėdyje dėl humanitarinės padėties Ukrainoje sakė amerikiečių ambasadorė Jungtinėse Tautose Linda Thomas-Greenfield.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „vienareikšmiškai pasiruošęs paaukoti tūkstančių rusų karių gyvybes, kad įgyvendintų savo asmenines ambicijas", pabrėžė ambasadorė.

Tuo tarpu Rusijos ginkluotosios pajėgos, anot JAV, praėjusiomis dienomis nepasiekė didelės pažangos Ukrainos šiaurėje ir šiaurės rytuose. Daliniai užėmė Chersono miestą ir mėgina apsupti Mariupolį, sakė JAV gynybos departamento atstovas Johnas Kirby‘is, kurį cituoja agentūra „Reuters".

06:20 V. Putinas teigia, kad nesiųs į Ukrainą šauktinių ar rezervistų

Rusija, anot prezidento Vladimiro Putino, nesiųs į Ukrainą šauktinių ar rezervistų. „Šauktiniai nedalyvauja mūšiuose ir to nedarys. Nebus papildomai šaukiami ir rezervistai", - pareiškė jis pirmadienį kalboje per televiziją.

„Iškeltus tikslus vykdys tik profesionalūs kareiviai. Esu tikras, kad jie efektyviai užtikrins rusų tautos saugumą ir taiką", - pabrėžė V. Putinas.

06:10 V. Zelenskis: liksiu Kijive, nieko nebijau

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, nepaisant mūšių dėl Kijivo, neketina palikti sostinės. „Aš liksiu Kijive", - pareiškė jis pirmadienio vakarą paskelbtoje vaizdo žinutėje. V. Zelenskis pareiškė, kad nesislapsto ir nieko nebijo.

„Šiandien yra dvyliktasis mūsų kovos, mūsų gynybos vakaras. Mes visi esame vietoje, visi dirbame. Kiekvienas ten, kur turi būti. Aš esu Kijeve, su savo komanda", - teigė jis. V. Zelenskis, anot CNN, pirmą kartą nuo karo pradžios vėl pasirodė savo biure.

Prezidentūros duomenimis, V. Zelenskis atšaukė Ukrainos karius, esančius užsienio misijose. „Labai profesionalūs kariai" reikalingi kovoje su „rusų agresoriumi". Pasak Ukrainos žiniasklaidos, šalis dalyvauja misijose Kosove, Konge ir Dramblio Kaulo Krante.

V. Zelenskis griežtai sukritikavo oro antskrydį į vakarus nuo Kijivo, per kurį, ukrainiečių duomenimis, žuvo mažiausiai 13 civilių: „Šiandien jie Makarive Kijevo srityje apšaudė kepyklą. Už ką? Kepyklą. Pagalvokite: jie apšaudo kepyklą. Kuo turi būti, kad tai darytum?"

Rusų daliniai yra į šiaurės vakarus nuo Kijevo ir mėgina prasiveržti į sostinę ir iš vakarų. Rusija ir toliau tikina, kad nepuola civilinių taikinių Ukrainoje.

V. Zelenskis sakė, kad su Rusija bus kalbama toliau. „Mes realistai. Todėl kalbėsime. Reikalausime derybų, kol rasime būdą savo žmonėms pasakyti: taip mes pasieksime taiką", - pabrėžė V. Zelenskis. Kiekviena kovos dieną sukuria „geresnes sąlygas" Ukrainai. „Stiprią poziciją. Kad užtikrintume savo ateitį. Po šito karo", - kalbėjo prezidentas.

06:00 Rusija pralenkė Iraną ir Šiaurės Korėją pagal jai taikomų sankcijų skaičių

Per 10 dienų, praėjusių nuo įsiveržimo į Ukrainą, Rusija pralenkė Iraną bei Šiaurės Korėją ir tapo šalimi, kuriai taikoma daugiausia sankcijų pasaulyje. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Bloomberg".

Duomenų apie sankcijas bazės „Castellum.ai" informacija rodo, kad nuo vasario 22 d. Rusija tapo 2 778 naujų sankcijų taikiniu.

Bendras Rusijai taikomų sankcijų skaičius jau viršijo 5 530. Tad Rusija jau pralenkė Iraną, kuriam per dešimtmetį buvo paskelbta 3 616 sankcijų, daugiausia - už jo branduolinę programą ir terorizmo rėmimą, taip pat Siriją, susidūrusią su 2 608 sankcijomis, Šiaurės Korėją (2 077), Venesuelą (651), Mianmarą (510) ir Kubą (208).

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

2022-03-07 ĮVYKIAI

22:50 Bulgarijoje yra apie 21 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos

Nuo šių metų vasario 24 d. iki kovo 6 d. į Bulgariją atvyko apie 38 tūkst. Ukrainos piliečių, beveik iškart šalį paliko 17 tūkst. pabėgėlių.

Tai pirmadienį pranešė televizijos kanalas BTV, remdamasis pasienio policijos duomenimis.

Pasak Migracijos tarnybos atstovų, tik apie 170 ukrainiečių pareiškė norą gauti pabėgėlio statusą ir pasilikti Bulgarijoje.

Bulgarijos vyriausybė patikslino pagalbos teikimo pabėgėliams juos įkurdinant šalies viešbučiuose tvarką. Viešbučių savininkams bus kompensuojama 40 levų (maždaug 20 eurų) per dieną suma už kiekvieną Ukrainos pilietį, nusprendusį pasilikti Bulgarijoje. Kitiems svečiams, nusprendusiems būti šalyje iki 90 dienų, bus suteiktas tik turistų statusas, tad lengvata už jų apgyvendinimą nenumatyta.

Anksčiau Bulgarijos turizmo ministras Christas Prodanovas patikslino, kad kompensacija viešbučių savininkams bus mokama atgaline data, nuo vasario 24 d. Jis pridūrė, kad Ukrainos piliečiai, norintys dirbti Bulgarijoje, galės supaprastinta tvarka gauti darbo vizą.

21:45 Rusija išdėstė sąlygas: „Viską galima sustabdyti akimirksniu“

Rusijos prezidento V. Putino atstovas spaudai D. Peskovas viešai išdėstė sąlygas, kurias įvykdžius Rusija būtų pasirengusi nutraukti karinius veiksmus.

• Krymą pripažinti Rusijos teritorija.

• Donecko ir Luhansko respublikas pripažinti nepriklausomomis.

Taip pat atstovas spaudai pareiškė, kad demilitarizaciją Ukrainos teritorijoje Rusija jau baigia bei priminė apie tai, kad Ukraina ateityje negalėtų būti jokio bloko nare.

21:32 Ukraina praneša, kad į nelaisvę paimta beveik 2 tūkst. Rusijos kareivių

Ukrainos vidaus reikalų ministro pavaduotojas Antonas Heraščenka interviu leidiniui „NV“ pareiškė, kad nuo šių metų vasario 24 d. šalyje į nelaisvę paimta beveik 2 tūkst. Rusijos kareivių.

„Į nelaisvę patenka rusų kareiviai, apgauti savo vadų, kurie jiems nesakė, kad reikės kariauti su Ukraina. Vasario 24-osios naktį jiems buvo pasakyta, kad jie vyksta į pratybas. Jie važiavo net nesuprasdami, kad jau įsibrovė į nepriklausomos šalies teritoriją“, - pasakojo pareigūnas.

„Tiksli belaisvių apskaita dar nesuorganizuota, bet galiu pasakyti, kad jų gerokai daugiau negu 1 tūkst. Jų skaičius artėja prie 2 tūkst.“, - pridūrė A. Heraščenka.

„Vėliau jie bus keičiami į mūsų karius, pakliuvusius į rusų nelaisvę“, - pranešė ministro pavaduotojas.

20:37 M. Podoliakas: rezultatų, kurie iš esmės pagerintų situaciją, derybose kol kas nepasiekta

Trečiasis Ukrainos ir Rusijos derybų ratas nedavė rezultatų, kurie iš esmės pagerintų situaciją. Tai pirmadienį po Baltarusijos teritorijoje įvykusio delegacijų susitikimo pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Michailas Podoliakas.

„Baigėsi trečiasis derybų ratas. Yra nedidelių teigiamų poslinkių gerinant humanitarinių koridorių logistiką. Dėl pagrindinio politinio sureguliavimo bloko kartu su ugnies nutraukimu ir saugumo garantijomis intensyvios konsultacijos bus tęsiamos. Šiandien rezultatų, kurie iš esmės pagerintų situaciją, nepasiekta“, - parašė jis.

19:47 Ukrainos ministrė: Rusijos kariuomenė pavertė įkaitais daugiau kaip 2 tūkst. studentų užsieniečių

Rusijos kariuomenė Ukrainoje iš esmės pavertė įkaitais daugiau kaip 2 tūkst. studentų iš užsienio, okupantai neleidžia evakuoti netgi užsieniečių. Tai pirmadienį savo „Facebook“ paskyroje pranešė laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Irina Vereščuk.

„Studentai iš užsienio paimti įkaitais. Štai ką daro rusai Ukrainoje, blokuodami jų evakuaciją. Indija – 659 studentai, Kinija – 160, Turkija – 144, Nigerija – 400 studentų. Tarp studentų – Artimųjų Rytų, Vidurinės Azijos, Afrikos, Pietryčių Azijos šalių piliečiai. Iš viso 2046 studentai užsieniečiai iš 27 pasaulio šalių“, - sakoma pranešime.

Pasak I. Vereščuk, užsieniečiai yra Sumuose, Černihove, Mariupolyje, Chersone, jie negali išvykti dėl nuolatinio apšaudymo.

Ji taip pat pareiškė, kad Kremlius ignoruoja šalių, kurių piliečiai tapo įkaitais, vadovų prašymus ir „mėgaujasi jų žeminimu“.

Anksčiau ministrė pranešė, kad Rusijos vadovybė kategoriškai atsisako pasiimti iš Ukrainos savo žuvusių kareivių lavonus.

19:43 JAV sako, kad tiekti ginklus Ukrainai gali tapti sunkiau

Vakarų valstybėms iki šiol sekėsi tiekti ginklus Ukrainai, tačiau artimiausiomis dienomis tai gali tapti sunkiau, pirmadienį sakė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman.

„Manau, kad net ir pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis į Ukrainą patenka nepaprastai daug ginklų“, – sakė ji per spaudos konferenciją Madride. „Tarptautinė bendruomenė reagavo nepaprastai aktyviai ir rado būdų, kaip pristatyti. Artimiausiomis dienomis tai gali tapti sunkiau, turėsime rasti kitų būdų, kaip tai padaryti“, – sakė ji nedetalizuodama.

Ginklai, amunicija ir lėšos pasipylė iš Vakarų sąjungininkų į Ukrainą nuo tada, kai Rusija vasario 24 d. pradėjo įsiveržimą į šią šalį. Jungtinės Valstijos praėjusį mėnesį patvirtino 350 mln. dolerių karinei įrangai – tai didžiausias toks paketas JAV istorijoje, – kad padėtų Ukrainos vyriausybei atremti invaziją. Tuo metu Europos Sąjunga sutiko finansuoti ginklų pirkimą ir pristatymą Ukrainai už 450 milijonų eurų (500 milijonų dolerių).

Kyjivas ragina Vakarus sustiprinti karinę pagalbą apgultai šaliai, įskaitant karo lėktuvus. Prezidentas Volodymyras Zelenskis prašo Rytų Europos kaimynių suteikti Rusijoje pagamintus lėktuvus, kuriais jo pilotai išmokyti skraidyti. „Labai svarbu, kad tai, ką mes siunčiame, yra tai, ko prašo prezidentas Zelenskis, nes jis žino, ko labiausiai reikia jo kariuomenei“, – sakė W. Sherman per savaitės trukmės kelionę į Turkiją, Ispaniją ir Šiaurės Afriką.

19:28 Gelbėtojai paskelbė, kad mažiausiai 13 žmonių žuvo apšaudžius kepyklą Ukrainoje

Mažiausiai 13 žmonių žuvo pirmadienį, apšaudžius pramoninę kepyklą Makarive, maždaug už 50 kilometrų į vakarus nuo Ukrainos sostinės Kyjivo, pranešė Ukrainos gelbėjimo tarnybos.

Gelbėtojai per „Telegram“ paskelbė pranešimą, kuriame teigiama, kad kepyklos teritorijoje per apšaudymą buvo apie 30 žmonių. Netrukus po to žinutė buvo ištrinta, daugiau informacijos nepateikta.

Greitosios pagalbos tarnybos pranešė taip pat išgelbėjusios penkis griuvėsiuose įstrigusius žmones. Įvykio metu kepykla neveikė.

Gelbėjimo tarnybų atstovė spaudai patvirtino naujienų agentūrai AFP, kad per apšaudymą žuvo 13 žmonių, nes anksčiau aukų skaičius buvo neaiškus.

18:06 J. Borrellis: į Europą gali atvykti 5 mln. pabėgėlių iš Ukrainos

Jei puolimas tęsis, į Europą gali atvykti penki milijonai ukrainiečių, bėgančių nuo Rusijos invazijos į jų šalį, pirmadienį pareiškė Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

„Jei beatodairiškas miestų bombardavimas tęsis, galime tikėtis penkių milijonų tremtinių“, – sakė J. Borrellis po neformalaus ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Viduržemio jūros mieste Monpeljė. Remiantis naujausiais pirmadienį paskelbtais Jungtinių Tautų duomenimis, iš Ukrainos, kurioje gyvena beveik 44 milijonai gyventojų, nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios vasario 24 d. pabėgo daugiau nei 1,7 mln. žmonių. Daugiau nei pusė išvyko į Lenkiją, kiti – į Vengriją, Slovakiją, Moldovą ir Rumuniją.

Savo ruožtu JT pabėgėlių agentūra UNHCR pareiškė, kad Ukrainą gali palikti maždaug keturi milijonai žmonių, Rusijos pajėgoms stumiantis Kijevo ir kitų didžiųjų miestų link.

J. Borrellis sakė, kad Europos šalys turėtų rengtis atlaisvinti reikšmingas lėšas, kad padėtų perkeltiesiems. Europos Komisija jau paskelbė apie 500 milijonų eurų papildomą finansavimą, skirtą karo „humanitariniams padariniams“. Pradinė 100 milijonų eurų dalis jau skirta Ukrainai ir Moldovai, sakė J. Borrellis.

17:52 Kanada skelbia naujas sanakcijas dėl invazijos į Ukrainą

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau pirmadienį paskelbė apie naujas sankcijas 10-ai žmonių, kurie, jo teigimu, buvo „bendrininkai“ „nepateisinamoje“ invazijoje į Ukrainą.

„Tai apima buvusius ir esamus aukštus vyriausybės pareigūnus, oligarchus ir Rusijos vadovybės rėmėjus“, – sakė jis per bendrą spaudos konferenciją su kolega iš Jungtinės Karalystė Borisu Johnsonu ir Marku Rutte iš Nyderlandų.

J. Trudeau sakė, kad asmenų, kuriems taikomos sankcijos, pavardės paimtos iš sąrašo, kurį sudarė įkalintas Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas.

„Sankcijos padidino spaudimą Rusijos vadovybei, įskaitant (prezidento Vladimiro) Putino vidinį ratą, – sakė jis žurnalistams. – Tai, žinoma, papildo visas kitas mūsų paskelbtas sankcijas, įskaitant mūsų neseniai paskelbtą pranešimą dėl didžiulių muitų įvedimo Rusijos ir Baltarusijos importui“.

Otavos vyriausybė praėjusią savaitę dėl Maskvos invazijos į Ukraina atšaukė Rusijai ir Baltarusijai specialų prekybos statusą, o tai lėmė 35 proc. muito tarifus.

17:21 „Hesburger“ traukiasi iš Rusijos ir Baltarusijos rinkų

Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje greitojo maisto restoranų tinklas „Hesburger“, turintis restoranų ir Ukrainoje, nuo praėjusios savaitės didžiausią dėmesį skiria pagalbai maistu Ukrainos žmonėms. Praėjusią savaitę bendrovė taip pat priėmė sprendimą pasitraukti iš Rusijos ir Baltarusijos rinkų.

„Hesburger“ Ukrainoje turi septynis restoranus, visi jie yra Kijeve. Juose dirba apie 100 darbuotojų.

Nuo vasario 28 d. „Hesburger“ iš savo šiuo metu neveikiančių restoranų Kijeve nemokamai dalina maistą miesto gyventojams. „Hesburger“ tinklo darbuotojai Ukrainoje savanoriškai sugrįžo į darbą ir uždarytuose restoranuose ruošia maistą vaikų namams, slaugos namams, pagalbos darbuotojams ir kitiems miesto gyventojams. Maisto pristatymas koordinuojamas per vietos pagalbos organizacijas.

„Esame labai susirūpinę ir sunerimę dėl padėties Ukrainoje, nuolat sekame įvykius ir nuoširdžiai tikimės, kad taika Ukrainoje netrukus sugrįš. Mūsų žiniomis, visi mūsų darbuotojai Ukrainoje yra gyvi, mes didžiuojamės jų drąsa ir susitelkimu. Kol mūsų restoranai Ukrainoje nedirba, ir toliau mokame atlygį visiems savo darbuotojams“, – sakė „Hesburger“ generalinis direktorius Karis Salmela.

„Hesburger“ praėjusią savaitę nusprendė nutraukti veiklą Rusijoje ir Baltarusijoje. „Hesburger“ turi 39 restoranus Rusijoje ir 4 restoranus Baltarusijoje. Restoranai bus uždaryti kiek įmanoma greičiau, šiuo metu yra derinamos konkrečios verslo nutraukimo procedūros ir veiksmai.

16:59 Estija pasirengusi priimti 10 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos

Estija pasirengusi priimti 10 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos. Tai pirmadienį portalui ERR pareiškė Estijos socialinės apsaugos ministrė Signe Riisalo.

„Ministrų kabinetas apsvarstė klausimą ir nusprendė, kad Estija gali priimti 10 tūkst. žmonių“, - pranešė ji. Žinybos vadovė priminė, kad maždaug tiek pat pabėgėlių ukrainiečių ketina priimti Lietuva ir Latvija.

Ministerijos duomenimis, Estijoje šiuo metu yra apie 4,5 tūkst. Ukrainos gyventojų, pabėgusių iš karo veiksmų rajonų, trečdalis jų – vaikai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

16:53 Lietuvių bendrovė siūlo darbą Ukrainos žmonėms – kompensuos ir apgyvendinimą

Verslo paslaugas teikianti lietuvių bendrovė „Baltic Virtual Assistants“ siūlo darbą karo krečiamos Ukrainos žmonėms. Šiuo metu įmonėje atviros trys dešimtys darbo pozicijų, kurių, pasak bendrovės vadovo, ateityje gali daugėti.   

„Baltic Virtual Assistants“ vadovas Andžej Rynkevič sako, kad bendrovė šiuo metu gali pasiūlyti darbą 30 į Lietuvą atvykusių pabėgėlių iš Ukrainos. Tarp įmonės siūlomų darbo vietų – finansų apskaitos, IT, inžinierių, duomenų analitikų, skaitmeninės rinkodaros, pardavimų pozicijos. Anot vadovo, pastarasis skaičius ateityje turėtų augti – jau anksčiau bendrovė buvo skelbusi apie planus per artimiausius trejus metus pritraukti daugiau nei 150 naujų darbuotojų.

„Mūsų bendrovė teikia labai platų spektrą paslaugų, todėl galime darbą pasiūlyti įvairiausių sričių specialistams. Be to, kalbėsime su savo užsienio verslo partneriais ir siūlysime jiems galimybę prisidėti prie spartesnio darbo vietų kūrimo Lietuvoje. Tikimės, kad suteikdami darbo vietas karo sukrėstiems Ukrainos žmonės, galėsime užtikrinti jiems ne tik finansinį pagrindą, bet ir grąžinti saugumo jausmą“, – tikina vadovas.

A. Rynkevič pažymi, kad naujiems darbuotojams iš Ukrainos bus suteikiama kompensacija už būstą bei kita būtina pagalba.

„Puikiai suprantame, kad nuolatinis būstas yra vienas svarbiausių kriterijų, siekiant sukurti stabilią aplinką, todėl pusę metų kompensuosime jų apgyvendinimo išlaidas. Taip pat esame pasiruošę padėti ir su kitais poreikiais, kurių gali turėti jų šeimos.“

Vadovas priduria, kad naujiems darbuotojams bendrovė suteiks reikiamus mokymus ir darbo priemones, jiems bus užtikrintos visos socialinės garantijos, taip pat – papildomos darbuotojams skiriamos naudos.

„Dirbame tiek nuotoliniu būdu, tiek iš biuro, todėl organizuojant darbus esame labai lankstūs. Nuotoliniu būdu dirbantiems darbuotojams suteikiami nešiojami kompiuteriai, kita būtina įranga, o mokymai ir konsultacijos gali vykti internetu. Ukrainos žmonėms bus užtikrintos visos socialinės garantijos bei kiekvienam darbuotojui suteikiamos papildomos naudos. Be to, kiekvienas mūsų komandos narys yra pasirengęs ne tik pasidalinti savo profesinėmis žiniomis bei patirtimi, bet ir supažindinti naujus kolegas su kultūriniais ir kasdieniais gyvenimo Lietuvoje aspektais, kurie palengvins integraciją“, – sako A. Rynkevič, pridurdamas, jog darbas įmonėje vyksta anglų kalba, todėl neturėtų kilti komunikacinių problemų.

Vadovas taip pat akcentuoja, jog bendrovės darbuotojai nebūtinai turi gyventi Lietuvoje: „Dalis mūsų darbuotojų dirba nuotoliniu būdu iš kitų šalių. Tad vieną dieną nusprendę grįžti į Ukrainą ar išvykę į kitą šalį, šie darbuotojai galės tęsti darbus.“

„Baltic Virtual Assistants“ šiuo metu dirba daugiau nei pusantro šimto specialistų.

Dėl išsamios informacijos apie siūlomas darbo vietas ir kitus susijusius klausimus, galima kreiptis telefonu +37068702898 arba el. paštu hr@balticassist.com.

16:44 Premjeras: Pabėgėliai iš Ukrainos galės legaliai gyventi ir dirbti Lenkijoje nuo 18 iki 36 mėnesių

Lenkijoje parengtas įstatymo projektas, kuris leis pabėgėliams iš Ukrainos legaliai gyventi ir dirbti šalyje nuo 18 iki 36 mėnesių. Tai pirmadienį per spaudos konferenciją pranešė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.

„Ukrainos piliečiai galės 18 mėnesių legaliai būti Lenkijoje“, - pareiškė jis, pabrėždamas, kad šis sprendimas taip pat numato galimybę dirbti. „Šis laikotarpis gali būti pratęstas iki 3 metų, t. y. 36 mėnesių“, - pridūrė premjeras. Ukrainiečių vaikams bus suteikta galimybė toliau mokytis Lenkijoje, informavo vyriausybės vadovas.

Pasak M. Morawieckio, pagal specialųjį įstatymą, lenkų šeimos, priglaudusios po savo stogu pabėgėlius, kasdien gaus po 40 zlotų (apie 9 eurus). „Ši parama bus teikiama du mėnesius“, - patikslino ministras pirmininkas.

Kaip pranešė Lenkijos VRM vadovas Mariuszas Kamińskis, nuo vasario 24 d. į Lenkiją atvykusių pabėgėlių skaičius pasiekė 1 mln. 85 tūkst. „Nėra pagrindo manyti, kad jų skaičius artimiausiu metu sumažės“, - pareiškė jis. Pasak ministro, sekmadienį Lenkijos pasieniečiai praleido 136 tūkst. žmonių.

Pabėgėliams taip pat bus suteikta galimybė gauti identifikacinį numerį, kurį turi kiekvienas Lenkijos pilietis. Tai leis ukrainiečiams naudotis valstybės teikiamomis elektroninėmis paslaugomis ir pradėti verslą.

16:24 Rusijos derybininkas apkaltino Ukrainą blokuojant humanitarinius koridorius ir pavadino tai karo nusikaltimu

Rusijos vyriausiasis derybininkas Maskvos ir Kijevo pokalbiuose apkaltino Ukrainą blokuojant humanitarinius koridorius civiliams, bėgantiems nuo besiveržiančių Rusijos pajėgų, ir pavadino tai „karo nusikaltimu“.

„Pozicijas miestuose užėmę nacionalistai ir toliau ten laiko civilius“, – valstybinei televizijai sakė vyriausiasis Rusijos derybininkas Vladimiras Medinskis. Jis apkaltino Kijevą naudojant civilius kaip „žmonių skydą“ ir sakė, kad „tai neabejotinai yra karo nusikaltimas“.

Vos po 13.00 val. GMT Rusijos agentūros pranešė, kad Ukrainos delegacija atvyko prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos trečiajam derybų su Rusija ratui, per kurį daugiausia dėmesio bus skiriama humanitariniams koridoriams.

Ukraina pirmadienį atmetė Maskvos pasiūlymą įrengti humanitarinius koridorius iš kelių bombarduojamų miestų, kai paaiškėjo, jog maršrutai ves pabėgėlius į Rusiją ir Baltarusiją. Rusija pareiškė, kad koridorius įrengs po dar vienos nakties negailestingų išpuolių prieš šalį iš oro, sausumos ir jūros.

V. Medinskis sakė, kad per derybas Rusija „dar kartą mėgins aptarti su Ukrainos šalimi, kaip veiks humanitariniai koridoriai, kuriuos pažadėjome“. Jis tvirtino, kad koridoriai yra „atviri“ ir kad Rusijos kariuomenė nustojo šaudyti evakuacijos kelių rajone.

Pirmadienio rytą Rusijos armija išvardijo evakuacijos maršrutus iš sostinės Kijivo, taip pat Mariupolio, Charkivo ir Sumų – visi šie miestai pastarosiomis dienomis buvo smarkiai Rusijos atakuojami. Kijevas atmetė šiuos pasiūlymus, nes koridoriai veda į Rusiją arba jos sąjungininkę Baltarusiją, todėl kyla klausimų dėl saugumo tų žmonių, kurie galėtų jais pasinaudoti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir toliau neatsisako savo tikslo „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.

16:01 Austrijos kancleris pareiškė, kad jo šalis liks neutrali

Austrijos kancleris Karlas Nehammeris pareiškė, kad dėl karo Ukrainoje ketina išlaikyti šalį neutralią.

„Austrija buvo neutrali, Austrija yra neutrali ir Austrija liks neutrali“, – pirmadienį per vizitą Katare žurnalistams sakė K. Nehammeris.

Neutralumas yra svarbus, sakė jis ir pridūrė manąs, kad Austrijos neutralumo klausimas išspręstas.

Vykstant karui Ukrainoje, Austrijos politikai ir žiniasklaida diskutuoja, ar šalis turėtų prisijungti prie NATO. Pamela Rendi-Wagner, Socialdemokratų partijos, antros pagal dydį po K. Nehammerio vadovaujamos Austrijos liaudies partijos, pirmininkė jau atmetė tokį veiksmą. Vietoj to ji pasisakė už veiksmingą kariuomenę ir geresnį bendradarbiavimą saugumo ir užsienio politikos srityse Europoje.

15:56 Žiniasklaida: Ukrainos delegacija atvyko į derybų su Rusija vietą

Ukrainos delegacija atvyko į trečiojo derybų su Rusija rato vietą Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje, praneša AFP, remdamasi Rusijos naujienų agentūra TASS.

Skelbiama, kad Ukrainos delegacija dviem sraigtasparniais atvyko į Belovežo girią derybų su Rusija.

15:41 Ukraina teigia, kad per kautynes Charkive jau žuvo 133 civiliai

Kautynės Ukrainos antrame pagal dydį mieste Charkive jau pasiglemžė 133 civilių gyvybes, teigia vietos valdžios pareigūnai. Anot jų, tarp žuvusiųjų yra penki vaikai.

Be to, mieste ir jo prieigose taip pat žuvo 76 Ukrainos kariai, pirmadienį, remdamasi Charkivo srities policija, pranešė naujienų agentūra UNIAN. Sužeisti dar 443 žmonės, įskaitant 319 civilių.

Nepriklausomi duomenys iš karo zonos nėra prieinami.

Charkove jau kelias dienas vyksta intensyvios atakos. Kautynių metu apgadinta šimtai pastatų, įskaitant miesto televizijos bokštą, skelbia portalas Strana.news.

14:45 E. Macronas pasmerkė V. Putino „moralinį cinizmą" dėl humanitarinių koridorių Ukrainoje

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį apkaltino savo Rusijos kolegą Vladimirą Putiną veidmainiškumu ir cinizmu, kai Maskva pareiškė atversianti humanitarinius koridorius, kad būtų galima evakuoti civilius iš kelių Ukrainos miestų, bet tik į Rusiją arba Baltarusiją.

„Visa tai nerimta, tai yra moralinis ir politinis cinizmas, kurį laikau netoleruotinu", - interviu televizijai LCI sakė E. Macronas ir pridūrė, kad pažadai apsaugoti civilius, kad jie galėtų bėgti tik į Rusiją, yra „veidmainiški".

14:40 Ukrainos krizė paskatino Daniją nebesiųsti savo lėktuvo į pagalbą JT taikdariams Malyje

Danija pirmadienį pareiškė, kad nesiųs karinio krovininio lėktuvo padėti Jungtinių Tautų taikdariams Malyje, vietoj to dėl Ukrainos krizės šį lėktuvą skiria NATO reikmėms.

„Pasilaikysime savo C130, transportinį lėktuvą „Hercules", namuose, kad jis būtų pasirengęs reaguoti į bet kokį NATO prašymą", - per spaudos konferenciją sakė gynybos ministras Mortenas Bodskovas.

„Hercules" turėjo prisijungti prie MINUSMA, JT taikos palaikymo pajėgų Malyje, jis ten turėjo būti dislokuotas nuo gegužės iki lapkričio. Vyriausybė sprendimą pavadino „atidėjimu", tačiau daugiau detalių nepateikė.

MINUSMA yra viena didžiausių ir pavojingiausių JT taikos palaikymo operacijų, kurioje šiuo metu dalyvauja 13 tūkst. karių. Jos dislokavimas pradėtas 2013 m., siekiant padėti sutvirtinti trapią Sahelio valstybę džihadistų sukilimo akivaizdoje. Danija prisideda prie misijos nuo 2014 m. ir tris kartus pasiuntė krovininį lėktuvą vykdyti savo veiklos, pastarąjį kartą 2019 metais.

Praėjusį mėnesį diplomatai Niujorke sakė, kad MINUSMA, kurios metinė kadencija turi būti atnaujinta birželį, ateičiai gali pakenkti naujausi įvykiai Malyje. Malio chunta užmezgė partnerystę su Rusija ir susipyko su tradicine šalies sąjungininke Prancūzija. Dėl to Prancūzija atšaukia savo pajėgas iš šalies. Prancūzijos pajėgos padėjo paremti MINUSMA operacijas, teikdamos oro ir medicinos pagalbą.

Švedija praėjusią savaitę paskelbė, kad išves savo 220 karių iš Malio metais anksčiau.

14:35 Ketvirtadienį susitiks Rusijos, Ukrainos ir Turkijos užsienio reikalų ministrai

Karui Ukrainoje intensyvėjant, ketvirtadienį Turkijos pietuose susitiks Rusijos, Ukrainos ir Turkijos užsienio reikalų ministrai, paskelbė Ankara.

„Dievui leidus, ketvirtadienį Antalijoje surengsime šį susitikimą trišaliu formatu", - diplomatinio forumo kuluaruose pirmadienį oficiali Anatolijos naujienų agentūra citavo Turkijos užsienio reikalų ministrą Mevlutą Cavusoglu.

Apie šį susitikimą pranešta po to, kai Turkijos prezidentas pasikalbėjo su savo kolegomis iš Rusijos ir Ukrainos. „Tikimės, kad šis žingsnis priartins prie taikos ir stabilumo", - tviteryje parašė M. Cavusoglu.

Turkija yra NATO narė ir Ukrainos sąjungininkė. Tačiau šalis taip pat siekia gerų santykių su Rusija, nes yra priklausoma nuo šios šalies importo.

14:20 Rusija teigia esanti atvira deryboms su TATENA ir Ukraina, tačiau ne Černobylyje

Karui Ukrainoje tęsiantis, Rusija pareiškė pritarianti Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) siūlymui surengti trišales derybas su Kyjivu dėl Ukrainos branduolinių objektų saugumo užtikrinimo.

TATENA vadovas Rafaelis Grossi penktadienį pareikalavo skubių diskusijų, kuriose tarpininkautų jo vadovaujama agentūra. Pasaulio nerimas dėl Rusijos invazijos dar labiau paaštrėjo, kai prasidėjo kautynės dėl Ukrainos branduolinių objektų. TATENA pareiškė būgštavimus, kad Rusijos kariniai veiksmai gali sukelti branduolinę katastrofą.

Bet kokiose derybose veikiausiai dalyvautų aukšto rango pareigūnai iš abiejų šalių branduolinio saugumo agentūrų, teigė Rusijos ambasadorius prie TATENA Michailas Uljanovas. Tačiau, pasak jo, Rusija nepalaiko R. Grossi siūlymo, kad susitikimas būtų surengtas buvusioje Černobylio atominėje elektrinėje.

„Manau, kad Černobylis nėra geriausia vieta tokiam susitikimui. Pasaulyje yra daug sostinių", - pareiškė M. Uljanovas. Rusija kontroliuoja Černobylį beveik nuo pat invazijos į Ukrainą pradžios.

Pasak. M. Uljanovo, Rusija dabar laukia Kyjivo sprendimo dėl dalyvavimo šiose derybose.

Ukraina aršiai kritikuoja Rusiją dėl jos pradėtos invazijos, tačiau ypač dėl pastarosios šalies veiksmų Zaporižios atominėje elektrinėje. Ukrainiečiai kaltina rusų karius, kad šie tyčia taikosi į branduolinius objektus. Rusija tai neigia.

13:50 Ukraina praneša, kad trečiasis derybų su Rusija ratas prasidės 16 val. Lietuvos laiku

Trečiasis derybų tarp Rusijos ir Ukrainos ratas prasidės 16 val. Lietuvos laiku Baltarusijoje, tviteryje pranešė vienas ukrainiečių derybininkas.

„Trečiasis ratas. Pradžia - 16 val. Kyjivo (ir Lietuvos) laiku. Delegacijos sudėtis nepakitusi", - rašė Mychailo Podoliakas. Rusija atitinkamos informacijos dar nepatvirtino.

12:45 V. Zelenskis: V. Putinas nori „sunaikinti žmoniją"

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naujame vaizdo įraše teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori sunaikinti žmoniją, praneša „Sky News".

„Mes niekada nenorėjome šio karo, tačiau jis buvo atneštas ant mūsų slenksčio, - teigė V. Zelenskis. - Mes niekada nenorėjome nieko žudyti, tačiau turime kovoti, kad išstumtume priešą iš savo žemių ir savo gyvenimų."

„Turime kentėti tai, ko nė viena Europos šalis nėra kentėjusi pastaruosius 70 metų", - nurodė prezidentas. Jis pridūrė, kad neseniai pasikalbėjo su Jungtinės Karalystės (JK) premjeru Borisu Johnsonu, Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, Italijos vyriausybės vadovu Mario Draghiu ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.

„Mūsų derybos ir pokalbiai su mūsų partneriais yra sąžiningi. Jei situacija pablogės, taikai palaikyti reikės naujų sankcijų, - teigė V. Zelenskis ir paragino skelbti naftos importo iš Rusijos boikotą. - Jei kažkas pameta galvą, turime pamiršti baimę ir verslo reikalus, turime kovoti su nežmonišku blogiu, kuris nori sunaikinti žmoniją."

Ukrainos prezidentas pridūrė, kad jo vyriausybė jau rengia šalies atkūrimo planus, kai „laimės" šį karą.

12:40 V. Zelenskis reikalauja atsisakyti rusiškos naftos ir dujų

Rusijai tęsiant jo šalies puolimą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareikalavo dar daugiau ir griežtesnių sankcijų Rusijai. Būtina boikotuoti Rusijos eksportus, o kartu atsisakyti ir naftos bei dujų iš Rusijos, sakė V. Zelenskis pirmadienį paskelbtame vaizdo įraše.

„Galime tai vadinti embargu ar tiesiog morale, kai atsisakai duoti teroristui pinigų, - kalbėjo V. Zelenskis. - Jei jie nenori laikytis civilizacijos taisyklių, tai neturėtų gauti ir civilizacijos prekių bei paslaugų".

V. Zelenskis pabrėžė Ukrainos taikos siekį. „Mes niekada neužpuolėme kitų šalių. Mes niekuomet neužkariavome svetimos valstybės. Mes niekada nežudėme taikių kitų tautų žmonių, - sakė prezidentas. - Todėl ant mūsų vėliavos nėra kraujo".

Ukraina kaltina Rusiją sunkiais karo nusikaltimais.

12:00 Rusija atsisakė dalyvauti TTT posėdyje

Rusija atsisakė dalyvauti Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) posėdyje dėl Ukrainos prieš ją pateikto skundo. Tai teismui pranešė Rusijos ambasadorius Nyderlanduose, pirmadienį Hagoje sakė pirmininkaujanti teisėja Joan Donoghue.

Ukraina vasario 27 dieną TTT skubos tvarka pateikė skundą, teigdamas, kad Rusija grindžia savo karą melagingais teiginiais - esą Ukrainos Donecko ir Luhansko regionuose vykdomas genocidas. Ukraina tvirtina, kad būtent Rusija planuoja „genocido aktus" per vasario 24 dieną prezidento Vladimiro Putino pradėtą puolimą.

Kijevas paprašė teismo imtis laikinųjų priemonių, nurodančių Rusijai „nedelsiant sustabdyti karines operacijas", kol bus priimtas išsamus sprendimas, kuris gali užtrukti ne vienerius metus.

Rusija savo poziciją teisme turėjo išdėstyti antradienį.

11:55 Japonija siųs Ukrainai šalmų, neperšaunamų liemenių ir kitko už 100 mln. dolerių

Japonija, nepaisant jos pacifistinės konstitucijos, pareiškė ketinanti tiekti Ukrainai plieninius šalmus, apsaugines liemenes ir kitus reikmenis, kad padėtų jai kovoti su Rusijos invazija.

„Noriu, kad būtini reikmenys būtų kuo greičiau pristatyti", - pirmadienį parlamentui sakė ministras pirmininkas Fumio Kišida, praneša Japonijos žiniasklaida. Tarptautinė bendruomenė vieningai remia Ukrainą ir imasi „beprecedenčių" priemonių, sakė F. Kišida. Japonija taip pat toliau rems šias pastangas, pridūrė jis.

Neseniai po pokalbio telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu F. Kišida pareiškė, kad jo šalis suteiks Ukrainai 100 mln. dolerių vertės humanitarinės pagalbos. Į šią pagalbą bus įtraukta įranga iš vadinamųjų savigynos pajėgų, kaip Japonija sąmoningai jas vadina, atsargų, pavyzdžiui, neperšaunamos liemenės, šalmai, palapinės ir žieminiai drabužiai. Ginklai į ją neįtraukti.

Vyriausybė pareiškė, kad planuota pagalba yra konstitucinė. Pokario konstitucijos 9 straipsnyje Japonija „visiems laikams" atsisako karo kaip suverenios teisės ir grasinimo jėga ar jos panaudojimo kaip tarptautinių ginčų sprendimo priemonės. Tačiau konservatyviuose vyriausybės sluoksniuose jau seniai siekiama perrašyti konstituciją.

11:45 Kijevas atmeta humanitarinius koridorius į Rusiją ir Baltarusiją

Ukraina pirmadienį atmetė Maskvos pasiūlymą dėl humanitarinių koridorių į Rusiją ir Baltarusiją, pareiškė ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk.

„Tai nepriimtinas variantas", - sakė ji po to, kai Rusija pasiūlė praėjimą civiliams iš Charkivo, Kijevo, Mariupolio ir Sumų.

Civiliai gyventojai „neketina vykti į Baltarusiją, o paskui lėktuvu skristi į Rusiją".

Naujienų agentūra TASS pirmadienį pranešė, kad vienas iš humanitarinių koridorių organizuojamas Rostovo prie Dono kryptimi, ir kad, priklausomai nuo situacijos, pabėgėliai gali būti persiunčiami į kitus Rusijos regionus.

11:25 Vinicoje iš po oro uosto griuvėsių ištraukta 15 žmonių, iš jų 9 - žuvę

Sekmadienį Rusijos pajėgoms subombardavus Vinicos oro uostą, esantį už 200 km į pietvakarius nuo sostinės Kijevo, žuvo devyni žmonės, pranešė Ukrainos gelbėjimo tarnybos.

„Pirmadienį 5.00 val. Grinvičo laiku iš griuvėsių buvo ištraukta 15 žmonių. Devyni iš jų buvo žuvę - penki civiliai ir keturi kariai", - „Telegram" programėlėje pranešė gelbėtojai, pridurdami, kad toliau ieško išgyvenusiųjų.

10:10 Grupė „Anonymous" teigia įsilaužusi į Rusijos televizijos kanalus

Programišių grupė „Anonymous" teigia įsilaužusi į Rusijos valstybinius televizijos kanalus ir per juos transliuojanti vaizdus iš karo Ukrainoje, praneša BBC.

Socialiniame tinkle „Twitter" grupė pranešė, kad įsilaužė į tokius kanalus, kaip „Rossija 24", „Pervyj kanal" ir „Maskva 24" bei srautinės televizijos paslaugas „Wink" ir „Ivi".

BBC negalėjo nepriklausomai patvirtinti šių pareiškimų.

Atskirame įraše grupė nurodė, kad tai yra didžiausia iki šiol jos inicijuota operacija, ir pridūrė, jog kai kurių šalių vyriausybės gali priimti tai kaip grėsmę ir mėginti visa tai diskredituoti.

„Prisiminkite mus, kai įvairios jėgos atkreips į mus dėmesį, nes taip tikrai įvyks, - teigė „Anonymous". - Mes galime pakeisti pasaulį ir paversti jį geresniu. Mūsų tikslas visuomet buvo būtent toks."

09:30 Galingas sprogimas Luhanske

Pirmadienio rytą Luhanske nuaidėjo galingas sprogimas, rašo „UNIAN". Socialinių tinklų duomenimis, teigiama, kad sprogo naftos saugykla, kuri jau neveikė kelerius metus.

08:15 Rusija paskelbė apie naujas paliaubas civiliams evakuoti

Rusija paskelbė apie naujas paliaubas keliuose Ukrainos miestuose pirmadienį priešpiet. Tai esą leis į saugias vietas evakuoti civilius. Humanitariniai koridoriai numatyti sostinėje Kijeve, Mariupolio uostamiestyje bei Charkive ir Sumuose, pirmadienį pranešė rusų pajėgos, kuriomis remiasi agentūra „Interfax".

Paliaubos esą skelbiamos paprašius Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, kuris sekmadienį dar kartą telefonu kalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Ukrainos pusė to kol kas nepatvirtino.

Savaitgalį žlugo du mėginimai evakuoti Mariupolio gyventojus šalies pietryčiuose. Abi pusės kaltino viena kitą pažeidus paliaubų susitarimą.

07:40 Kijevas: šimtus tūkstančių žmonių būtina nedelsiant evakuoti iš miestų

Tęsiantis karui, šimtai tūkstančių ukrainiečių, Ukrainos prezidentūros duomenimis, turi būti nedelsiant evakuoti iš savo miestų. Dešimtyse miestų aštuoniuose šalies regionuose humanitarinė situacija yra katastrofiška, rašo Ukrainos internetinis laikraštis „Ukrajinska Pravda", remdamasis komentarais iš prezidentūros.

Vien tik pietiniame Mariupolio uostamiestyje ir netoliese esančioje Volnovachoje buvo planuotas humanitarinis koridorius, kad galėtų išvykti daugiau kaip 200 000 žmonių. Tačiau evakuacija praktiškai nevyko, abi pusės šeštadienį ir sekmadienį kaltino viena kitą pažeidus žmonių evakuacijai reikalingas paliaubas.

Ukrainos prezidentūra, anot „Ukrajinska Pravda", be to, apkaltino Rusiją humanitariniais koridoriais naudojantis kaip dingstimi savo karinėms pozicijoms sustiprinti ir visiškai užkariauti Ukrainą.

Maskva tuo tarpu tikina nuo karo Ukrainoje pradžios į Rusiją evakavusi per 163 000 žmonių. „Iš zonos, kurioje vykdoma specialioji karinė operacija, evakuota daugiau kaip 163 000 žmonių, įskaitant 42 729 vaikus", - sekmadienio vakarą Maskvoje pranešė koordinacinis štabas, kuriuo remiasi agentūra „Interfax". Maskva dar prieš invaziją į Ukrainą pradėjo rusų civilių evakuaciją iš Donbaso.

Rusija, be to, dar kartą apkaltino Ukrainą dėl žlugusios evakuacijos misijos iš Mariupolio.

07:20 JAV kol kas nemano, kad rusų pajėgos puls Odesą

Jungtinės Valstijos, anot šaltinių, kol kas nemano, kad Rusija surengs amfibinį Ukrainos Odesos miesto puolimą. Rusų daliniai šiuo metu mėgina toliau izoliuoti Kijevą, Charkivą ir Černihivą, sakė aukštas JAV kariuomenės atstovas, neorėjęs skelbti savo pavardės. Jie susiduria su „dideliu ukrainiečių pasipriešinimu", informuoja agentūra „Reuters".

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį perspėjo, kad Rusijos pajėgos rengiasi apšaudyti Odesą. "Tai bus karo nusikaltimas. Tai bus istorinis nusikaltimas", - pareiškė jis.

Beveik milijonas žmonių gyvena Odesoje, pietinėje Ukrainos pakrantėje esančiame kosmopolitiškame uoste, mieste, kuriame maišosi ukrainiečiai ir rusakalbiai bei bulgarų ir žydų mažumos.

07:00 Vakarų valstybės prašo pašalinti Rusiją iš Interpolo

Kelios Vakarų šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę ir JAV, paragino Interpolą sustabdyti Rusijos narystę šioje tarptautinėje teisėsaugos organizacijoje, teigė JK vidaus reikalų sekretorė Priti Patel.

JK, JAV, Kanada, Australija ir Naujoji Zelandija paprašė „nedelsiant sustabdyti Rusijos prieigą prie [Interpolo] sistemų", sekmadienį „Twitter" tinkle parašė P. Patel.

Grupė paprašė Interpolo vykdomojo komiteto priimti sprendimą šią savaitę.

„Rusijos veiksmai kelia tiesioginę grėsmę asmenų saugumui ir tarptautiniam teisėsaugos institucijų bendradarbiavimui", - pridūrė P. Patel.

Nors P. Patel nenurodė prašymo priežasties, Vakarų sąjungininkės siekia diplomatiškai ir ekonomiškai izoliuoti Maskvą dėl jos invazijos į Ukrainą.

Sekmadienį JAV diplomatijos vadovas Antony Blinkenas pareiškė, kad Vašingtonas gavo „labai patikimų pranešimų", jog Rusija per invaziją įvykdė karo nusikaltimų, ypač civilių gyventojų atžvilgiu.

Praėjusią savaitę JT Žmogaus teisių taryboje jos nariai didele balsų dauguma nubalsavo už tai, kad būtų pradėtas tyrimas dėl Maskvos pajėgų Ukrainoje įvykdytų agresijos aktų.

Interpolo, kuriam priklauso 194 šalys narės, tikslas - palengvinti tarptautinių nusikaltimų tyrimą.

06:30 ESBO stebėtojų misijos evakuacija iš Ukrainos beveik baigta

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pranešė, kad misijos narių evakuacija iš Ukrainos beveik baigta.

„Visų tarptautinių misijų narių laikinos evakuacijos procesas beveik baigtas. Dabar paliks Ukrainą paskutinė likusi grupė - vyriausiasis stebėtojas ir vyresniosios vadovybės komanda", - sakoma sekmadienį paskelbtame ESBO pareiškime.

Praėjusios savaitės pradžioje keli iš maždaug 500 stebėtojų komandos vis dar buvo įstrigę Ukrainos miestuose, kur vyko mūšiai, pavyzdžiui, Charkive ir Chersone.

Kai kuriuos stebėtojus taip pat dar reikėjo evakuoti iš palyginti ramesnių rytinių Luhansko ir Donecko regionų, sakoma pranešime. Antradienį per Charkivo apšaudymą žuvo ukrainiečių darbuotoja, bandžiusi gauti atsargų savo šeimai.

ESBO taip pat pranešė, kad gavo pranešimų, jog sekmadienį apšaudant jos specialiosios stebėsenos misijos centrą Mariupolyje „buvo apgadintos patalpos".

Vasario pabaigoje organizacija nusprendė laikinai nutraukti savo misiją dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir iš šalies išgabenti neginkluotą tarptautinę komandą.

06:15 Ukrainos kariuomenė: Rusija rengiasi šturmuoti Kijevą

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad Rusijos kariai ruošiasi šturmuoti Kijevą.

Pirmadienį anksti ryte išplatintame biuletenyje Generalinis štabas pranešė, kad Rusijos pajėgos siekia visiškai kontroliuoti Irpinės ir Bučos miestus, esančius netoli Kijevo.

Rusijos pajėgos taip pat „bando užsitikrinti taktinį pranašumą, kad per Brovarsko ir Borispolio rajonus pasiektų rytinius Kijevo pakraščius", - sakoma biuletenyje.

„Kijevo prieigose sutelkta gana daug rusiškos [karinės] technikos ir Rusijos karių", - Vidaus reikalų ministerijos patarėjo Vadymo Denisenkos žodžius per Ukrainos televiziją citavo internetinis laikraštis „Ukrayinska pravda".

„Kaip suprantame, kad mūšis dėl Kijevo yra pagrindinis mūšis, [kuris vyks] artimiausiomis dienomis", - sakoma pranešime.

2022-03-06 ĮVYKIAI

21:13 "American Express" stabdo "visas operacijas" Rusijoje ir Baltarusijoje

JAV kreditinių kortelių ir mokėjimų milžinė „American Express“ sekmadienį paskelbė stabdanti savo veiklą Rusijoje ir Baltarusijoje dėl „nepateisinamo“ Maskvos vykdomo Ukrainos užpuolimo. Tai - naujausias finansinių paslaugų smūgis Rusijai dėl jos invazijos.

„Atsižvelgiant į Rusijos vykdomą nepagrįstą Ukrainos žmonių užpuolimą, „American Express“ sustabdo visas operacijas Rusijoje“, – sakoma bendrovės pranešime, kuriame pažymima, kad „American Express“ kortelės nebeveiks nei prekybos vietose, nei bankomatuose Rusijoje.

„Taip pat nutraukiame visas verslo operacijas Baltarusijoje“, – pridūrė ji.

19:05 Rusija perspėjo šalis nepriimti Ukrainos karinių lėktuvų

Rusija sekmadienį perspėjo Ukrainos kaimynes, įskaitant NATO narę Rumuniją, nepriimti Kijevo karinių lėktuvų, sakydama, kad jos taip gali įsitraukti į ginkluotą konfliktą.

„Tikrai žinome, kad Ukrainos koviniai lėktuvai skrenda į Rumuniją ir kitas kaimynines šalis", - per vaizdo spaudos konferenciją sakė gynybos ministerijos atstovas spaudai Igoris Konašenkovas.

„Šių šalių aerodromų tinklo panaudojimas Ukrainos karinei aviacijai paremti ir vėliau jėgos panaudojimas prieš Rusijos armiją gali būti vertinamas kaip šių valstybių įsitraukimas į ginkluotą konfliktą".

I. Konašenkovas taip pat tvirtino, kad „praktiškai visi" Ukrainos koviniai parengti lėktuvai yra sunaikinti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą reikalavo, kad Vakarų valstybės virš Ukrainos nustatytų neskraidymo zoną, kad būtų išvengta daugiau Rusijos atakų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perspėjo, kad Maskva bet kurią šalį, nustatančią neskraidymo zoną virš Ukrainos, laikys įsitraukusia į karinį konfliktą.

18:27 V. Putinas sakė E. Macronui, kad Rusija pasieks savo tikslų "derybomis arba karu"

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį sakė Prancūzijos kolegai Emmanueliui Macronui, kad Maskva ketina pasiekti savo tikslus Ukrainoje arba diplomatinėmis, arba karinėmis priemonėmis, pranešė Eliziejaus rūmai.

Rusija pasieks savo tikslus Ukrainoje „arba derybomis, arba karu", - pasak Prancūzijos prezidentūros, sakė V. Putinas E. Macronui. Priduriama, kad Rusijos prezidentas patikino „neturįs ketinimo" pulti Ukrainos branduolinių objektų.

E. Macronas atkreipė dėmesį, kad V. Putinas yra „labai ryžtingai nusiteikęs siekti savo tikslų", įskaitant tai, ką Rusijos prezidentas vadina Ukrainos „denacifikacija" ir „neutralizavimu", pridūrė pareigūnas, prašęs neskelbti jo pavardės.

V. Putinas taip pat reikalavo pripažinti Ukrainos Krymo pusiasalį, kurį Rusija aneksavo 2014 metais, kaip Rusijos teritorijos dalį, taip pat pripažinti dviejų Rusijos jau pripažintų nuo Ukrainos atsiskyrusių rytinių regionų nepriklausomybę. Šie reikalavimai ukrainiečiams yra „nepriimtini", sakė pareigūnas.

V. Putinas taip pat neigė, kad Rusijos armija taikosi į civilius, kai E. Macronas paragino jį nekelti pavojaus civiliams, laikantis tarptautinės teisės. Prancūzijos prezidentas jam atsakė, kad „puolanti armija yra Rusijos armija", ir pareiškė, kad „nėra pagrindo manyti, jog Ukrainos armija kelia pavojų civiliams", sakė pareigūnas.

Praėjusią savaitę E. Macronas jau išreiškė susirūpinimą dėl branduolinio saugumo pavojaus Ukrainoje, kai didžiausią Europoje Zaporožės atominę elektrinę užpuolė ir užgrobė įsiveržusios Rusijos pajėgos. „Prezidentas Putinas pasakė, kad jis neketina pulti šių elektrinių", - sakė pareigūnas ir pridūrė, kad Rusijos prezidentas sakė esąs pasirengęs laikytis Jungtinių Tautų atominės agentūros standartų dėl atominių elektrinių apsaugos.

Pokalbis, kuris, pasak prezidentūros, truko valandą ir 45 minutes ir buvo surengtas E. Macrono prašymu, buvo ketvirtas jų pokalbis nuo Rusijos invazijos į Ukrainą vasario 24 dieną.

16:55 V. Putinas kaltina Kijevą dėl žlugusios civilių evakuacijos iš Mariupolio

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kalbėdamasis telefonu su kolega prancūzu Emmanueliu Macronu, apkaltino Kijevą dėl nesėkmingos civilių evakuacijos iš svarbiausio Ukrainos uostamiesčio Mariupolio, kurį supa Rusijos kariai, sekmadienį pranešė Kremlius.

V. Putinas „atkreipė dėmesį į faktą, kad Kijevas vis dar nevykdo susitarimų, pasiektų šiuo opiu humanitariniu klausimu", teigiama Kremliaus pranešime, kai du susitarimai evakuoti civilius iš Mariupolio žlugo po kaltinimų paliaubų pažeidimais.

V. Putinas sakė, kad „Ukrainos nacionalistai“ šeštadienį neleido civiliams ir užsienio piliečiams išvykti iš Mariupolio uostamiesčio ir kaimyninės Volnovachos, nepaisant pranešimo apie paliaubas. „Ir karo veiksmų pauzė vėl buvo panaudota tik tam, kad sukauptų pajėgas ir priemones savo pozicijose“, – sakė V. Putinas

V. Putinas patikino Prancūzijos prezidentą E. Macroną dėl Rusijos pajėgų užimtos Zaporožės atominės elektrinės „fizinės ir branduolinės saugos“. Jis taip pat sakė, kad Rusijos kariai kontroliuoja Ukrainos Černobylio atominę elektrinę, po 1986 metais įvykusio sprogimo – didžiausios branduolinės avarijos istorijoje – apgaubtą milžinišku sarkofagu.

„Visa tai daroma, kad būtų užkirstas kelias galimybei Ukrainos neonaciams ir teroristams surengti provokacijas, kurios turės katastrofiškų padarinių“, – pridūrė Kremlius.

Eliziejaus rūmų teigimu, abu lyderiai kalbėjosi valandą ir 45 minutes.

16:29 Civilių evakuacija iš Mariupolio sustabdyta

Saugus civilių perėjimas iš Ukrainos rytinio Mariupolio uostamiesčio sekmadienį buvo „sustabdytas" antrą dieną iš eilės, pranešė Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK).

„Regint siaubingas žmonių kančias Mariupolyje, antrasis bandymas šiandien pradėti evakuoti iš miesto maždaug 200 tūkst. žmonių buvo sustabdytas", - pranešė TRKK. „Žlugusios pastangos vakar ir šiandien rodo, kad tarp konflikto šalių nėra išsamaus ir veikiančio susitarimo", - sakoma pranešime.

„TRKK nėra ir jokiu būdu negali būti susitarimo tarp šalių dėl ugnies nutraukimo ar jo įgyvendinimo garantas", - pridūrė institucija, kritikuodama tinkamo susitarimo tarp kariaujančių šalių trūkumą, kad būtų apsaugotos civilių gyvybės paliaubų pažeidimo metu. „Kad civiliai galėtų saugiai pereiti su reikiamu pasitikėjimo lygiu, šalys turi tarpusavyje susitarti ne tik iš principo, bet ir dėl evakuacijos detalių bei parametrų", - pridūrė TRKK.

"Be to, TRKK reikalingos patenkinamos saugumo garantijos, kad galėtų veikti. Šiandien mūsų komandos pradėjo atverti evakuacijos kelią iš Mariupolio, kol karo veiksmai atsinaujino", - pranešė humanitarinė organizacija. Ji pabrėžė esanti pasirengusi „padėti palengvinti tolesnes pastangas, jei šalys pasieks išsamų susitarimą, kurį tik jos ir turi įgyvendinti bei gerbti".

Organizacija abiem pusėms priminė, kad darbuotojai, automobiliai ir pastatai su Raudonojo kryžiaus emblemomis yra saugomi pagal tarptautinę teisę ir paragino „gerbti tarptautinę humanitarinę teisę ir apsaugoti civilius bei civilinę infrastruktūrą".

16:05 E. Macronas telefonu kalbėjosi su V. Putinu 1 val. 45 minutes

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį surengė naujas derybas telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, pranešė Eliziejaus rūmai.

Pokalbis, kuris, pasak Prezidentūros, truko 1 valandą 45 minutes ir buvo surengtas E. Macrono prašymu, buvo jau ketvirtasis po Rusijos invazijos į Ukrainą vasario 24 dieną. Jis įvyko po įtempto skambučio kovo 3 d., kuris, Eliziejaus rūmų teigimu, paliko E. Macronui jausmą, kad „blogiausia dar tik ateina" į Ukrainą, nes V. Putinas ketina užgrobti „visą" šalį.

15:09 V. Zelenskis pranešė, kad Rusijos raketos sunaikino Ukrainos oro uostą

Rusijos raketų kruša sekmadienį sunaikino Vinicos oro uostą centrinėje Ukrainoje, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

"Ką tik buvau informuotas apie raketų smūgį Vinicoje. Aštuonios raketos... Oro uostas visiškai sunaikintas", - sakė jis.

15:08 JK ginkluotųjų pajėgų vadas perspėjo britus, kad kariauti Ukrainoje "neteisėta"

Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų vadas admirolas Tony Radkinas sekmadienį pareiškė, kad britams vykti kariauti su Rusija Ukrainoje yra „neteisėta ir nenaudinga".

Jo komentarai prieštarauja Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorei Liz Truss, kuri teigė remianti visus, norinčius būti savanoriais atsiliepiant į prezidento Volodymyro Zelenskio raginimą kovotojams iš užsienio atvykti į Ukrainą.

„Labai aiškiai pasakėme, kad JK kariuomenei ir JK gyventojams pradėti vykti į Ukrainą yra neteisėta ir nenaudinga", - BBC televizijai sakė Gynybos štabo viršininkas T. Radkinas.

Praėjusią savaitę L. Truss pareiškė, kad „absoliučiai" palaikys britus, norinčius vykti į Ukrainą kariauti, ir kažkoks jų skaičius jau išvyko. „Manau, kad ji mąstė (...) kad mes visi galime suprasti tas nuotaikas, ir tos nuotaikos turi būti nukreiptos į paramą Ukrainai, bet mes, kaip profesionalūs kariškiai, sakome, kad iš tikrųjų tai nebūtinai yra protinga daryti", - kalbėjo T. Radkinas.

V. Zelenskis paragino užsieniečius vykti į Ukrainos ambasadas visame pasaulyje ir registruotis į „tarptautinę savanorių brigadą", kuri padėtų kovoti su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis. Anksčiau jis paragino kovos patirties turinčius užsieniečius atvykti padėti ginti jo šalį, kuri nuo vasario 24 d. patiria Rusijos karinį puolimą iš trijų pusių.

14:52 Dėl karo nušvietimo Rusija blokuoja naujienų leidinį "Mediazona"

Viena iš paskutinių likusių nepriklausomų žiniasklaidos priemonių Rusijoje „Mediazona" sekmadienį pranešė, kad valdžia ją užblokavo dėl jos pranešimų apie Maskvos invaziją į Ukrainą.

„Roskomnadzor" pradėjo blokuoti „Mediazona", - sakoma agentūros pranešime, turint omenyje Rusijos ryšių reguliavimo instituciją. „Nes mes sąžiningai nušviečiame tai, kas vyksta Ukrainoje, ir vadiname invaziją invazija, o karą - karu", - sakoma jame. Pranešime priduriama, kad Rusija pastarosiomis dienomis įvedė „karinę cenzūrą ir šalyje beveik nebeliko nepriklausomos žiniasklaidos".

Po to, kai vasario 24 d. prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė Rusijos kariuomenę į provakarietišką Ukrainą, valdžios institucijos ėmėsi precedento neturinčio susidorojimo su ir taip prispausta žiniasklaida. Anksčiau šią savaitę radijo stotis „Echo Moskvy" ir televizijos kanalas „Dožd" - dvi žymiausios Rusijos liberalios žiniasklaidos priemonės - buvo arba paleistos, arba sustabdė veiklą. Dešimtys žiniasklaidos darbuotojų ir nepriklausomų leidinių, įskaitant „Dožd", valdžios jau buvo paskelbtos „užsienio agentais", o daugelis žurnalistų ir redaktorių buvo priversti palikti šalį.

Nepriklausomas laikraštis „Novaja gazeta", kurio vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas 2021 metais buvo apdovanotas Nobelio taikos premija, pareiškė, kad prasidėjus Ukrainos puolimui laikraštis nerašys apie konfliktą dėl naujų įstatymų, taikomų rašant apie kariuomenę.

„Mediazona" yra nepriklausomas internetinis leidinys, kuriame, be kitų dalykų, rašoma apie teismo bylas ir kalinių teisių pažeidimus. 2014 metais leidinį įkūrė „Pussy Riot" narės Nadežda Tolokonnikova ir Marija Aliochina, atlikusios kalėjimo bausmę už pasityčiojimą iš V. Putino bažnyčioje.

14:41 Paskambinęs V. Putinui, Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas paragino „skubiai nutraukti ugnį"

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, sekmadienį telefonu kalbėdamasis su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu, kreipėsi dėl skubių visuotinių paliaubų Ukrainoje, pranešė R. T. Erdogano biuras.

Abu valstybių vadovai kalbėjosi likus kelioms dienoms iki diplomatinio forumo pietiniame Antalijos mieste, jis vyks kovo 11-13 dienomis, jame turi dalyvauti Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

13:49 "Gazprom" teigia, kad Rusija toliau tiekia Europai dujas per Ukrainą

Rusija toliau tiekia dujas į Europą per Ukrainą įprastu lygiu, pranešė valstybinė energetikos milžinė „Gazprom".

„Gazprom" tiekia rusiškas dujas tranzitu per Ukrainos teritoriją įprastu mastu ir pagal Europos vartotojų reikalavimus", - sekmadienį Rusijos naujienų agentūra „Interfax" citavo „Gazprom" atstovą Sergejų Kuprijanovą. Sekmadienį turėjo būti perduota apie 109,5 mln. kubinių metrų dujų.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą Vakarų šalys taiko griežtas sankcijas Rusijai, bet baiminamasi, kad Maskva dujų tiekimą gali nutraukti.

Remiantis pranešimais, per kovas ​​Ukrainoje dujotiekiai buvo pažeisti šešiose vietovėse. Dėl to šimtai tūkstančių žmonių liko be dujų, pranešė Ukrainos naujienų agentūra UNIAN, remdamasi Ukrainos dujų tranzito sistemos operatoriais. Ataskaitoje teigiama, kad 16 dujų skirstymo stočių Ukrainoje, įskaitant esančias aplink Charkivą, Kijevą, Zaporožę, Donecką ir Luhanską, nustojo veikti.

13:03 Ukraina perspėja, kad Rusija rengiasi bombarduoti Odesos uostamiestį

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį perspėjo, kad Rusijos pajėgos rengiasi apšaudyti Odesą - istorinį uostamiestį Juodosios jūros pakrantėje.

"Tai bus karinis nusikaltimas. Tai bus istorinis nusikaltimas", - pareiškė jis.

Rusijos pajėgos pasistūmėjo pietų Ukrainoje nuo vasario 24 d. pradėtos invazijos, užėmusios Chersono miestą ir apgulusios Mariupolio uostą, tačiau Odesos iki šiol beveik nepalietė.

"Jie ruošiasi bombarduoti Odesą. Odesą!", - pareiškė V. Zelenskis per vaizdo įrašą. "Rusai visada atvykdavo į Odesą. Odesoje jie visada jautė tik šilumą. Tik nuoširdumą. O kas dabar? Bombos prieš Odesą? Artilerija prieš Odesą? Raketos prieš Odesą?", - klausė jis.

Beveik milijonas žmonių gyvena Odesoje, pietinėje Ukrainos pakrantėje esančiame kosmopolitiškame uoste, mieste, kuriame maišosi ukrainiečiai ir rusakalbiai bei bulgarų ir žydų mažumos.

Rusijos veržimasis iš okupuoto Krymo iš dalies pasuko į rytus, kad susijungtų su Rusijos remiamais separatistais ir užgrobtų Azovo jūros uostą Mariupolį. Tačiau kita pajėgų dalis patraukė į vakarus, į Chersoną, esantį kelyje į Odesą. Miestas taip pat yra netoli Moldovos sienos ir Rusijos okupuoto Padniestrės regiono.

Per pirmąsias 11 karo dienų Rusijos pajėgos iš Baltarusijos taip pat stumiasi į sostinę Kijevą iš šiaurės vakarų ir šiaurės rytų, o kita grupė bombardavo šiaurinį Charkivo miestą. Keli miestai subombarduoti ir apšaudyti.

12:50 JAV "aktyviai dirba" siekiant susitarti su Lenkija dėl lėktuvų Ukrainai

JAV valstybės sekretorius Antony Blinken sekmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „aktyviai dirba" dėl susitarimo su Lenkija tiekti lėktuvus Ukrainai.

„Negaliu kalbėti apie tvarkaraštį, bet galiu pasakyti, kad mes veikiame labai, labai aktyviai", - sakė jis žurnalistams per vizitą Moldovoje.

12:44 Separatistai teigia, kad 300 žmonių paliko Mariupolį humanitariniu koridoriumi

Prorusiški separatistai teigia, kad pirmieji 300 žmonių paliko apgultą pietryčių Ukrainos Mariupolio miestą per naujausią bandymą nutraukti ugnį sekmadienį. Informacijos nebuvo įmanoma patikrinti, Ukrainos pareigūnai kol kas nepateikė jokių duomenų.

Ukrainos ir Rusijos kariuomenės susitarė sustabdyti karo veiksmus rajone ir atidaryti humanitarinį koridorių, kad gyventojai galėtų evakuotis specialiais autobusais ar savo transporto priemonėmis. Ukrainos teigimu, panašios pastangos mieste šeštadienį greitai žlugo, kai Rusijos pajėgos atnaujino apšaudymą.

Mariupolis yra strateginis uostamiestis Donecko srityje, kurios dalis kontroliuoja Maskvos remiami separatistai ir Rusijos pajėgos. Mariupolio užėmimas būtų reikšmingas Maskvos laimėjimas, nes tuomet Rusijos pajėgos galėtų susijungti su kitomis savo dalimis Donecke ir Krymo pusiasalyje.

12:42 Izraelio premjeras N. Bennettas trečią kartą kalbėjosi telefonu su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu

Apsilankęs Maskvoje ir Berlyne, bandydamas padėti tarpininkauti dėl karo Ukrainoje, Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennettas sekmadienį vėl kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, patvirtino jo biuras.

Tai buvo trečiasis dviejų politikų pokalbis telefonu per 24 valandas, pranešė N. Bennetto biuras. Daugiau detalių nepateikta.

N. Bennettas šeštadienį Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu - jis buvo pirmasis nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Vakarų lyderis, susitikęs su tarptautiniu mastu izoliuotu Kremliaus vadovu. Tada N. Bennettas keliavo į Berlyną, kur su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu aptarė karą Ukrainoje.

Izraelis aptariamas kaip potencialus tarpininkas. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, V. Zelenskis prašė N. Bennetto surengti Rusijos ir Ukrainos derybas Izraelyje.

12:18 Ukrainos miestams gresia Grozno ir Alepo likimas

Nuniokojimo vaizdai iš Ukrainos miestų, tokių kaip Mariupolis, Černigovas ir Charkivas, primena kruvinas Alepo Sirijoje ir Čečėnijos sostinės Grozno apgultis - abu miestai buvo nušluoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymu.

Alepas

Rusijos oro pajėgų remiamas Sirijos režimas 2016 m. gruodį atkovojo pagrindinį sukilėlių bastioną Alepą po apgulties, kuri paskutinėmis kruvinomis savaitėmis atsiėjo 1 867 gyvybes.

Sirijos ekonominė sostinė buvo padalyta į prezidentui Basharui al-Assadui lojalų rajoną vakaruose ir sukilėlių kontroliuojamas dalis rytuose.

2016 m. rugsėjį režimas pradėjo savo paskutinę kampaniją. Rusijos karo lėktuvai bombardavo sukilėlių kontroliuojamas Alepo dalis, į kurias buvo paleistos bombos, sviediniai ir raketos. Režimas gruodį paėmė visą sugriautą miestą, siaubo apimtam pasauliui stebint.

„Be Rusijos su Alepu nieko nebūtų nutikę", - sakė Maskvos Karnegio centro analitikas Aleksejus Malašenka. Tuo metu JAV pasiuntinė Jungtinėse Tautose Samantha Power per emocingą kreipimąsi klausė B. Assado ir jo rėmėjų Rusijos bei Irano: „Ar jūs tikrai neturite gėdos?

Groznas

Čečėnijos, nedidelės Kaukazo respublikos, kurioje separatistai du kartus kariavo su Maskva, sostinę 1999-2000 m. žiemą nušlavė Rusijos artilerija ir oro antskrydžiai. Kruviną mūšį įsakė tuometinis ministras pirmininkas V. Putinas, tai padėjo jam 1999-ųjų Naujųjų metų išvakarėse iš mažai žinomo buvusio KGB karininko tapti Boriso Jelcino įpėdiniu.

Tuo metu Jungtinės Tautos apibūdino Grozną kaip labiausiai sunaikintą miestą pasaulyje. JAV teisių organizacijos „Human Rights Watch" ir Rusijos „Memorial" apskaičiavo, kad per apgultį žuvo apie 10 tūkst. civilių, tarp jų daug Grozno gyventojų rusų.

11:47 G. Landsbergis teigia, kad ES derina naują paketą dėl sankcijų Rusijai: dabar diskusijos gali užtrukti ilgiau

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad Europos Sąjungos (ES) lygmeniu yra rengiamas naujas sankcijų paketas Rusijai. Nors visas naujų sankcijų sąrašas dar nėra aiškus, tačiau, pasak ministro, politinė valia dėl ribojimų plėtros yra pastebima.

„Praktiškai visi yra sutarę, kad yra derinamas naujas sankcijų paketas, kuris apimtų tiek ir papildomas pavardes, tiek ir tam tikrus sektorius, įmones. Neatmetamos galimybės, kad gali būti plečiamas bankų sąrašas, kurie yra atjungti nuo SWIFT sistemos", - sekmadienį Vyriausybės spaudos konferencijoje kalbėjo G. Landsbergis.

Nors ministras sakė turintis vilčių, kad dėl naujųjų sankcijų Kremliui bus sutarta jau greitai, tačiau kartu pažymėjo, kad papildomų ribojimų įvedimas reikalauja kur kas daugiau laiko.

„Akivaizdžiausius taikinius jau esame susankcionavę, tai dabar diskusija dėl kiekvieno naujo yra sudėtingesnė", - aiškino jis.

Tuo metu kalbėdamas apie galimą Rusijos energetikos išteklių sankcionavimą, ministras pažymėjo, kad šiuo klausimu svarbų vaidmenį vaidina didžiojo septyneto (G7) valstybės.

„Pavyzdžiui Kanados žingsniai dėl naftos importo iš Rusijos atsisakymo yra labai stiprus signalas, kad tarp G7 jau atsiranda konsensuso paieška būtent einant į iškastinių industrijų importą", - tvirtino politikas.

Pasak užsienio reikalų ministro, apie rusiškų žaliavų importo mažinimą jau yra svarstoma ir ES lygmeniu.

„Turiu žinių, kad Europos Komisija yra pradėjusi ruošti tam tikrų sektorių importo atsisakymo metmenis", - pridūrė G. Landsbergis.

Primename, kad ketvirtadienį energetikos komisaras Kadris Simsonas pareiškė, kad dėl įtampos su Rusija Europos Komisija ieško naujų būdų, kaip Europos dujų saugyklas iki spalio užpildyti bent 80 proc.

Tuo metu JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas penktadienį po pokalbių Briuselyje atsakydamas į klausimą apie energetines sankcijas Rusijai pareiškė, kad „niekas neatmetama". Pasak jo, kiekvieną dieną iš naujo vertinama, kaip įgyvendinti ligšiolines sankcijas ir kokie galimi papildomi žingsniai.

11:29 Rusijos parduotuvės ribos maisto pardavimą, siekdamos kovoti su juodąja rinka

Rusijos mažmenininkai ribos prekybą būtiniausiais maisto produktais, kad sumažintų spekuliaciją juodojoje rinkoje ir užtikrintų prieinamumą, sekmadienį pareiškė vyriausybė, Maskvai dėl karinio įsiveržimo į Ukrainą pritaikytoms sankcijoms pradėjus kandžiotis.

Prekybos ir pramonės ministerija savaitgalį pranešė apie atvejus, kai būtiniausių maisto produktų buvo nupirkta „akivaizdžiai didesniais kiekiais, nei reikia asmeniniam vartojimui (iki kelių tonų), kad vėliau būtų galima juos perparduoti“.

Mažmenininkams atstovaujančios prekybos organizacijos siūlė leisti mažmenininkams riboti konkrečių prekių pardavimą vienu kartu fiziniams asmenims, rašoma ministerijos pranešime. „Pramonės ir prekybos bei žemės ūkio ministerijos palaikė prekybos organizacijų iniciatyvą“, – teigiama jame ir pažymima, kad savo politiką nustatys pačios organizacijos.

Būtiniausios prekės, kurių kainas kontroliuoja valstybė, yra duona, ryžiai, miltai, kiaušiniai ir tam tikra mėsa bei pieno produktai.

11:06 Moldova prašo JAV daugiau pagalbos ją užplūdusiems pabėgėliams

Moldovos ministrė pirmininkė Natalia Gavrilita sekmadienį paragino Jungtines Valstijas teikti daugiau humanitarinės paramos, nes nuo karo Ukrainoje į šią nedidelę Europos šalį atvykusių pabėgėlių skaičius pasiekė 120 tūkstančių.

Prasidėjus susitikimui su atvykusiu JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu ji sakė, kad jos 2,6 mln. gyventojų turinčiai šaliai, vadinamai viena skurdžiausių Europoje, sunku patenkinti nuo Rusijos invazijos iš kaimyninės Ukrainos bėgančių žmonių poreikius.

"Šį rytą daugiau nei 230 tūkst. žmonių kirto sieną iš Ukrainos, 120 tūkst. liko Moldovoje. 96 tūkst. jų yra Ukrainos piliečiai. Tai labai didelis skaičius tokiai mažai šaliai kaip Moldova", - sakė ji A. Blinkenui. „Visi susitelkę juos priimti, suteikti pastogę, aprūpinti maistu, suteikti pagalbą tiems, kurie bėga nuo karo", - kalbėjo ji. „Tačiau mums reikės pagalbos, kad susidorotume su šiuo antplūdžiu, ir mums jos reikia greitai", - pridūrė premjerė.

A. Blinkenui tai trečias jo kelionės po Europą sustojimas, siekiant sutvirtinti vienybę prieš Rusijos puolimą. A. Blinkenas patikino, kad Moldova „gali pasikliauti mumis" dėl paramos. "Žavimės dosnumu, svetingumu, noru būti tokiais gerais nelaimės ištiktų žmonių draugais. Ir iš tikrųjų norime padaryti viską, ką galime, kad padėtume jums pakelti šią naštą."

Šeštadienį Lenkijoje A. Blinkenas sakė, kad Baltieji rūmai siekia 2,75 mlrd. dolerių finansavimo humanitarinei pagalbai, susijusiai su šiuo karu, kuris jau išvijo iš Ukrainos daugiau kaip milijoną žmonių.

10:49 Ukrainos Mariupolio uostamiestis mėgins pradėti civilių evakuaciją

Rusijos pajėgų apsuptas Ukrainos Mariupolio uostamiestis sekmadienį pranešė pradėsiantis pastangas evakuoti civilius gyventojus. Ankstesnes tokias pastangas sužlugdė paliaubų pažeidimai.

„Nuo 12:00 (10:00 GMT laiku) prasideda civilių gyventojų evakuacija", - sakoma miesto pareigūnų pranešime, kuriame teigiama, kad su miestą supančiomis Rusijos pajėgomis susitarta dėl paliaubų.

Ankstesnis bandymas šeštadienį leisti civiliams gyventojams išvykti autobusais ir asmeniniais automobiliais keliu į šiaurės vakarus Zaporožės link žlugo, kai abi pusės apkaltino viena kitą apšaudymu.

Pagalbos agentūros „Gydytojai be sienų" (MSF) teigimu, humanitarinė padėtis Mariupolyje, kuris yra vienas pagrindinių Rusijos invazinių pajėgų taikinių, yra „katastrofiška", nes civilių namuose nėra elektros ir vandens.

„Būtina, kad šis humanitarinis koridorius (...) būtų sukurtas labai greitai", - naujienų agentūrai AFP sakė MSF ekstremalių situacijų koordinatorius Ukrainoje Laurent‘as Ligozatas.

Ukrainos valdžia kaltina rusus apšaudant civilius net tada, kai jie renkasi sudaryti pabėgimo koloną. Maskvos gynybos ministerija apkaltino miesto gynėjus naudojantis „žmonių skydu".

Sekmadienį Kijevo kontroliuojamos Luhansko srities administracijos vadovas sakė, kad bus organizuojamas traukinys moterims, vaikams ir pagyvenusiems žmonėms evakuoti iš Lisičiansko. Lisičianskas yra netoli fronto linijos tarp Ukrainos pajėgų ir Maskvos remiamų separatistų, kurie siekia susijungti su Rusijos pajėgomis, kad kontroliuotų visus pietryčius.

"Turite savarankiškai pasiekti Lisičiansko stotį. Pirmiausia laipinasi moterys su vaikais, tada moterys iki 40 metų, moterys, pagyvenę žmonės", - per „Telegram" pranešimų kanalą pranešė Sergijus Gaidajus.

Jei Rusijos pajėgoms pavyks užimti Mariupolį, atsilaikiusį separatistų pajėgoms per ankstesnį 2014 m. konfliktą, jos kontroliuos visą Ukrainos Azovo jūros pakrantę. Tai suteiktų joms sausumos tiltą iš Rusijos į Rusijos aneksuotą Krymą ir svarbų tiekimo kelią bei uostą, jei jos nuspręstų stumtis į šiaurę, siekdamos užimti visą Rytų Ukrainą.

10:18 JAV ir Lenkija svarsto susitarimą dėl lėktuvų tiekimo Ukrainai

Vašingtonas rengia susitarimą su Lenkija dėl sovietinių laikų karo lėktuvų tiekimo Ukrainai, kad sustiprintų Kijevo gynybą nuo Rusijos invazijos, praneša JAV žiniasklaida.

Kelios naujienų agentūros šeštadienį teigė, kad JAV pareigūnai joms pranešė apie galimą susitarimą, pagal kurį Lenkija atsiųs sovietmečio lėktuvus į Ukrainą mainais už amerikiečių naikintuvus F-16.

Nuo tada, kai Rusija prieš 10 dienų įsiveržė į Ukrainą, ekonominiai ir humanitariniai karo praradimai sparčiai didėja, pranešama apie šimtus žuvusių civilių. Vakarų sąjungininkės siunčia į Ukrainą ginklus, amuniciją ir lėšas.
„Šiuo klausimu dirbame su lenkais ir konsultuojamės su kitomis mūsų NATO sąjungininkėmis", - cituoja Baltųjų rūmų pareigūną „The Wall Street Journal" ir NBC.

Kijevas paragino Vakarus sustiprinti karinę pagalbą apgultai šaliai, įskaitant karo lėktuvus, o prezidentas Volodymyras Zelenskis maldavo Rytų Europos kaimynes aprūpinti jo šalį Rusijoje pagamintais lėktuvais, kuriuos Ukrainos pilotai moka valdyti.

Ukrainos lyderis šeštadienį vaizdo skambučiu kreipėsi į JAV įstatymų leidėjus, prašydamas tolesnio finansavimo ir Rusijos naftos importo embargo. „The Wall Street Journal" citavo du asmenis, teigusius, kad V. Zelenskis paprašė naikintuvų, kai Senato mažumos lyderis Mitchas McConnell paklausė Ukrainos prezidento, ko jam labiausiai reikia.

„Būtinybė Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms skubiai paremti Ukrainos žmonių laisvę niekada nebuvo didesnė", - sakė senatorius Robas Portmanas, kai kartu su Senato daugumos atstovu Whipu Dicku Durbinu pasikalbėjo su V. Zelenskiu. "Privalome pašalinti visas kliūtis teikti visas paramos Ukrainai priemones, įskaitant rasti būdą, kaip Jungtinės Valstijos atlygintų mūsų Rytų Europos partnerėms, norinčioms suteikti Ukrainai savo sovietinio tipo lėktuvus", - sakė R. Portmanas.

JAV įstatymų leidėjai pažadėjo papildomą 10 milijardų dolerių pagalbos paketą, tačiau Baltieji rūmai kol kas atmeta galimybę blokuoti Rusijos naftos importą, baimindamiesi, kad tai padidins kainas ir pakenks Amerikos vartotojams, kuriuos jau ir taip kankina rekordinė infliacija.

„The Wall Street Journal" teigė, kad JAV pareigūnai minėjo daugybę sudėtingų praktinių klausimų, įskaitant lėktuvų nugabenimą į Ukrainą, ir sakė, kad susitarimui reikės Baltųjų rūmų pritarimo ir Kongreso veiksmų. Praėjusią savaitę Vašingtonas patvirtino 350 mln. JAV dolerių vertės karinę įrangą Kijevui - tai didžiausias toks paketas JAV istorijoje.

10:25 Po vizito Maskvoje Izraelio ministras pirmininkas susitiko su O. Scholzu

 Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennettas Berlyne susitiko su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir informavo jį apie savo pokalbius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

N. Bennettas ir O. Scholzas kalbėjosi pusantros valandos, sakė Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas. Jie sutarė palaikyti glaudų ryšį. Pagrindinis jų tikslas ir toliau yra „kuo greičiau užbaigti karą Ukrainoje“, pridūrė S. Hebestreitas.

O. Scholzas lankėsi Jeruzalėje vos prieš tris dienas, o N. Bennettas į Berlyną atskrido tiesiai po pokalbių su Vladimiru Putinu šeštadienį. Izraelio vyriausybės šaltiniai sakė, kad N. Bennettas su V. Putinu kalbėjosi tris valandas. Pasak šaltinių, po vizito Maskvoje N. Bennettas kalbėjosi su JAV, Vokietijos ir Prancūzijos pareigūnais, taip pat paskambino Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

09:25 V. Zelenskis paragino ukrainiečius pradėti puolimą

Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė ukrainiečiams, kad jie „atlaikė Rusijos invazijos smūgį", ir paragino piliečius tęsti kovą, pranešė BBC. Aistringoje kalboje, pasakytoje iš Kijevo šeštadienio vakarą, V. Zelenskis sakė šaliai, kad atėjo laikas jiems pradėti kontrpuolimą. „Turite išeiti ir išvyti šį blogį iš mūsų miestų", - sakė jis.

Šis šauksmas nuskambėjo kartu su prašymu JAV prezidentui Joe Bidenui duoti daugiau kovinių lėktuvų Ukrainai. Manoma, kad JAV pareigūnai diskutuoja su Lenkijos politiniais lyderiais dėl galimybės, kad Varšuva aprūpintų Ukrainą naikintuvais MiG.

Lenkija pamažu atsisako šių sovietinių naikintuvų, manoma, kad pareigūnai svarsto, ar suteikti juos Ukrainai, kurios pilotai nėra apmokyti skraidyti vakarietiškais lėktuvais. Iš kai kurių ataskaitų galima suprasti, kad juos ketinama pakeisti naujais JAV remiamais pakaitalais.

Prasidėjo 11-oji Rusijos invazijos į Ukrainą diena ir kai kurie ekspertai teigia, kad invazija vietomis įstrigo, nepaisant prezidento Vladimiro Putino patikinimo šeštadienį, kad operacija „vyksta pagal planą". Nors kovos tęsiasi daugelyje šalies vietų, Maskvos pajėgos užėmė tik vieną didelį Ukrainos miestą - Chersoną, nors daug kur kitur pasistūmėjo, pavyzdžiui, penktadienį užėmė Zaporožės atominę elektrinę.

08:51 V. Zelenskis padėkojo E. Muskui už pagalbą ir palydovinę paramą

Prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo technologijų milijardieriui Elonui Muskui už paramą Ukrainai teikiant palydovinio interneto paslaugą „Starlink".

„Kitą savaitę gausime dar vieną „Starlink" sistemų, skirtų sunaikintiems miestams, partiją", - tviteryje parašė V. Zelenskis, dėkodamas E. Muskui už „Ukrainos palaikymą žodžiais ir darbais". Ukrainos lyderis sakė, kad per pokalbį su E. Musku jiedu taip pat „aptarė galimus kosmoso projektus". „Bet apie tai kalbėsimės po karo", - pridūrė V. Zelenskis.

„SpaceX" įmonės sukurta „Starlink" padės ukrainiečiams gauti prieigą prie interneto, jei telekomunikacijų tinklai sugestų arba būtų sunaikinti dėl karo veiksmų. Palydovinė interneto paslauga apima interneto duomenų perdavimą į kosmosą radijo signalais. Antžeminės stotys planetoje transliuoja signalus į orbitoje esančius palydovus, kurie siunčia duomenis atgal naudotojams Žemėje. „Starlink" valdo daugiau nei 2 tūkst. palydovų ir visame pasaulyje turi antžemines stotis, vadinamas vartais, kurios tiekia internetą.

08:33 V. Putinas perspėjo dėl neskraidymo zonos virš Ukrainos

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį perspėjo, kad bet kurią šalį, įvedusią neskraidymo zoną virš Ukrainos, Maskva laikys įsitraukusia į konfliktą, o pasaulines sankcijas taip pat prilygino karo paskelbimui.

Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis maldavo Vakarus paskelbti neskraidymo zoną, jo apgultai šaliai jau antrą savaitę priešinantis Maskvos invazijai. V. Putinas, įsiveržimą vadinantis „specialia karine operacija", kuria siekiama apginti separatistinius regionus, anksčiau sakė, kad Ukrainos valstybė yra fikcija, ir taip pat grasino tolesniam savo kaimynės egzistavimui, jei jos lyderiai „darys tai, ką daro".

Nors Kijevo sąjungininkės įvedė plačias sankcijas, kad atgrasytų Rusiją nuo puolimo, neskraidymo zonos nustatymą kol kas atmeta, baimindamosis, kad tai gali peraugti į platesnį karą su daugiausiai branduolinių ginklų pasaulyje turinčia valstybe.

V. Putinas perspėjo, kad neskraidymo zona turės „katastrofiškas pasekmes ne tik Europai, bet ir visam pasauliui".

„Bet kokį judėjimą šia kryptimi vertinsime kaip tos šalies dalyvavimą ginkluotame konflikte", - per susitikimą su nacionalinės aviakompanijos „Aeroflot" darbuotojais sakė Rusijos vadovas. Jis taip pat užsiminė, kad dėl Kijevo veiksmų Ukraina gali prarasti suverenitetą. „Dabartinė (Ukrainos) valdžia turi suprasti, kad jei ir toliau darys tai, ką daro, ji rizikuoja Ukrainos valstybingumu ateityje", - sakė V. Putinas ir pridūrė, kad "jei taip atsitiks, jie bus visiškai atsakingi".

08:15 Ukrainos kariuomenė perspėja, kad Rusija nori užgrobti elektrinės užtvanką

Ukrainos armija perspėjo, kad Rusijos pajėgos nori užgrobti svarbios hidroelektrinės užtvanką į pietus nuo sostinės Kijevo.

Anksti sekmadienį paskelbtoje ataskaitoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas teigė, kad Rusija planuoja užgrobti Kanivo hidroelektrinės, esančios maždaug už 150 kilometrų į pietus nuo Kijevo ant Dniepro upės, užtvanką.

Per invaziją Rusijos pajėgos sunaikino, užpuolė arba užėmė keletą energetikos infrastruktūros objektų, įskaitant didžiausią Europoje atominę elektrinę Zaporožėje. Rusijos daliniai visomis išgalėmis stengiasi prasiskverbti į pietvakarinį sostinės Kijevo pakraštį, rašoma pranešime. Šeštadienio naktį mieste kelis kartus suveikė oro antskrydžių sirenos.

Pasak pranešimo, Rusijos kariai taip pat bandė priartėti prie greitkelio netoli Kijevo tarptautinio oro uosto. Kozeleco, kuris yra maždaug už 70 kilometrų į šiaurės rytus nuo Kijevo, kryptimi buvo stebimas 100 vienetų ginkluotės ir kitos karinės technikos judėjimas, įskaitant raketų paleidimo įrenginius.

Pagrindinis Rusijos kariuomenės tikslas ir toliau yra Kijevo, Charkivo rytuose ir Mykolajivo pietuose apsupimas. Ukrainos naujienų agentūra UNIAN šeštadienį pranešė, kad nuo karo pradžios vasario 24 d. Charkivo srityje žuvo 194 žmonės, tarp jų 126 civiliai. Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

07:48 "Visa", "Mastecard" sustabdė operacijas Rusijoje

Mokėjimo kortelių milžinės „Visa" ir „Mastercard" šeštadienį paskelbė sustabdančios veiklą Rusijoje. Tai - naujausios didžiosios JAV įmonės, prisijungusios prie verslo atsiribojimo nuo Maskvoje dėl jos invazijos į Ukrainą.

„Mastercard" teigė „nusprendusi sustabdyti tinklo paslaugas Rusijoje". Savo ruožtu „Visa" pareiškė, kad „bendradarbiaus su savo klientais ir partneriais Rusijoje, kad artimiausiomis dienomis nutrauktų visas „Visa" operacijas". JAV prezidentas Joe Bidenas „pasveikino šį sprendimą" per pokalbį telefonu su Ukrainos kolega Volodymyru Zelenskiu, kai jie aptarė JAV, sąjungininkių ir privačios pramonės veiksmus siekiant atgrasyti Rusiją nuo agresijos, teigiama Baltųjų rūmų pranešime.

Didžiosios įvairių pramonės šakų korporacijos - nuo tokių JAV įsikūrusių technologijų įmonių kaip „Intel" ir „Airbnb", iki Prancūzijos prabangos milžinų LVMH, „Hermes" ir „Chanel" - sustabdė verslą Rusijoje nuo jos invazijos pradžios vasario 24 dieną.

„Mastercard" teigė, kad Rusijos bankų išduotų kortelių bendrovės tinklas nebepalaikys. „Visa" taip pat sakė, kad Rusijoje išduotos kortelės nebeveikia už šalies ribų. Abi bendrovės teigė, kad užsienyje išduotos kortelės Rusijoje taip pat nebeveiks.

Didieji Rusijos bankai, įskaitant didžiausią skolintoją „Sberbank" ir Rusijos centrinį banką, sumenkino kortelių sustabdymo poveikį jų klientams. „Visos Rusijos bankų išduotos „Visa" ir „Mastercard" banko kortelės ir toliau normaliai veiks Rusijos teritorijoje iki galiojimo pabaigos", - nurodė Rusijos centrinis bankas.

„Sberbank" pranešime oficialioje banko „Telegram" paskyroje sakoma, kad kortelės „gali būti naudojamos operacijoms Rusijos teritorijoje - grynųjų pinigų išėmimui, pervedimams naudojant kortelės numerį, atsiskaitymui vietoje bei internetinėse Rusijos parduotuvėse". Pasak banko, kortelės ir toliau veiks Rusijos teritorijoje, nes visi mokėjimai Rusijoje atliekami per nacionalinę sistemą ir nepriklauso nuo užsienio sistemų. Vis dėlto centrinis bankas perspėjo, kad į užsienį keliaujantys rusai turėtų pasirūpinti alternatyviomis mokėjimo priemonėmis.

„Mastercard" pridūrė, kad ir toliau mokės atlyginimus ir išmokas beveik 200 savo darbuotojų Rusijoje.

„Visa" ir „Mastercard" pranešimai pasirodė po kelių valandų, kai „PayPal" taip pat sustabdė savo paslaugas Rusijoje. Ukrainos ministro pirmininko pavaduotojas Mychailo Fedorovas anksti šeštadienį tviteryje paskelbė „PayPal" generalinio direktoriaus Dano Schulmano laišką, kuriame oficialiai apie tai pranešama. „Esant dabartinėms aplinkybėms, mes stabdome „PayPal" paslaugas Rusijoje", - laiške teigė M. Schulmanas. Jis pridūrė, kad „PayPal" ir toliau rems savo darbuotojus regione.

06:00 V. Putinas palygino sankcijų įvedimą su karo paskelbimu

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Vakarų sankcijų įvedimą palygino su karo paskelbimu, praneša „Reuters".
Šeštadienį jis vėl pakartojo savo mintis, kad jo tikslas yra „apginti" rusakalbių bendruomenes Ukrainoje ir „demilitarizuoti bei denacifikuoti" Ukrainą, kad ji taptų neutrali ir „nekeltų grėsmės" Rusijai.

Ukraina ir Vakarų valstybės tokius teiginius atmeta kaip nepagrįstą pretekstą kariauti. Vasario 24 d. Rusijai pradėjus Ukrainos puolimą Vakarai paskelbė beprecedentes sankcijas.

„Šios sankcijos, kurios įvestos, panašu į karo paskelbimą, bet ačiū Dievui, kad iki to nepriėjo", - V. Putinas pareiškė šeštadienį lankydamasis „Aeroflot" pilotų rengimo centre prie Maskvos.

Jis pakartojo, kad kitų valstybių bandymai paskelbti Ukrainos oro erdvę neskraidymo zona bus laikomi jų įsitraukimu į konfliktą. Tai, anot V. Putino, turėtų „katastrofiškų padarinių Europai ir pasauliui".

2022-03-05 ĮVYKIAI

20:49 Trečiasis Rusijos ir Ukrainos derybų ratas įvyks pirmadienį

Pirmadienį tęsis Maskvos ir Kijevo derybos siekiant užbaigti kruviną karą, kilusį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, praneša AFP.

Apie tai šeštadienį paskelbė ukrainiečių derybininkas Davidas Arachmija.

Jis vadovauja prezidento Volodymyro Zelenskio partijos „Liaudies tarnas“ frakcijai Ukrainos parlamente.

„Trečiasis derybų ratas įvyks pirmadienį“, – D. Arachmija paskelbė feisbuke.

20:28 Izraelio premjeras Kremliuje susitiko su V. Putinu

Izraelio premjeras Naftali Bennettas šeštadienį Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Rusijos vadovas susitiko jau su antru užsienio valstybės atstovu po to, kai rusų kariuomenė praėjusią savaitę užpuolė Ukrainą, praneša AFP.

N. Bennettas kol kas neprisidėjo prie kitų valstybių lyderių smerkiant Rusijos invaziją Ukrainoje. Jis pabrėžė tvirtus Izraelio ryšius tiek su Maskva, tiek su Kijevu. Ukraina anksčiau prašė Izraelio premjero tarpininkauti derybose su Maskva.

Izraelio vyriausybės spaudos tarnyba paskelbė, kad šeštadienio rytą premjeras vyko į Maskvą. Jis su V. Putinu prieš tai kalbėjosi ir praėjusį trečiadienį, vasario 23 d.

N. Bennettas yra religingas ir paprastai šeštadieniais per Šabą oficialių reikalų netvarko, išskyrus ypatingus atvejus.

Izraelio atstovas teigė, kad pokalbis su Rusijos prezidentu truko tris valandas.

Tuo metu Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas rusų žurnalistams sakė, kad buvo aptarta padėtis Ukrainoje.

Tai, regis, pirmasis V. Putino susitikimas su užsienio lyderiu skirtas aptarti konfliktą Ukrainoje.

Po vizito Maskvoje, Izraelio premjeras vyks į Berlyną

V. Putinas vasario 24 d., kai pradėtas puolimas prieš Ukrainą, Kremliuje susitiko su Pakistano premjeru Imranu Khanu. Tačiau šis susitikimas buvo suplanuotas iš anksto ir, manoma, kad vyko netinkamu laiku.

Pirmadienį I. Khanas teisinosi dėl susitikimo, aiškindamas, kad vizitai į Kiniją ir Rusiją bus naudingi Pakistanui ateityje. Jis tapo pirmuoju Pakistano lyderiu apsilankiusiu Rusijoje po daugiau nei dviejų dešimtmečių pertraukos.

19:30 Rusija atnaujino Mariupolio puolimą

Rusijos Gynybos ministerija šeštadienį paskelbė, kad rusų pajėgos atnaujino Mariupuolio puolimą, praneša AFP.

Šeštadienio rytą Rusija žadėjo nutraukti bombardavimą ir leisti civiliams pasitraukti iš Ukrainos pietryčiuose esančio Mariupolio miesto ir Volnovachos miestelio.

Pasak Gynybos ministerijos atstovo spaudai Igorio Konašenkovo, Rusija puolimą atnaujina nes ukrainiečiai neva „nenorėjo pratęsti tylos režimo“.

Jis sakė, kad humanitariniu koridoriumi nepasinaudojo nei vienas civilis ir kaltino „ukrainiečių nacionalistus“ prisidengiant jais kaip „gyvaisiais skydais“.

Tuo metu Mariupolio valdžia paskelbė, kad miestą apsupusi Rusijos kariuomenė nenuraukė bombardavimo, todėl gyventojai negalėjo išvykti.

„The Guardian“ anksčiau pranešė, kad Ukrainiečiai tikėjosi, kad iš Mariupolio pasitraukti galės 200 000 gyventojų, iš Volnovachos – 15 000, o ugnies nutraukimą užtikrins Raudonasis Kryžius.

Ukrainos vyriausybės atstovai teigė, kad iš Volnovachos ir netoliese esančių gyvenviečių pavyko išgabenti 400 žmonių. Tačiau kitiems padėti neišėjo, nes rusai atnaujino apšaudymą.

16:32 Užsienio televizijos stabdo reportažus iš Rusijos dėl įkalinimo grėsmės

Vokietijos transliuotojai ARD ir ZDF stabdo naujienų reportažų skelbimą iš Rusijos, po to, kai Rusijoje buvo priimtas įstatymas, pagal kurį už „melagingos informacijos“ apie kariuomenę skleidimą gresia įkalinimas iki 15 metų, praneša AFP.

Šie Vokietijos transliuotojai paskelbė dėl naujojo įstatymo laikinai stabdantys savo veiklą Maskvos biuruose.

Identiškus sprendimus anksčiau priėmė ir „BBC News“ bei „Bloomberg News“.

Dėl galimo reporterių įkalinimo Italijos RAI TV taip pat kol kas neskelbs naujienų iš Rusijos.

Įstatymas dėl „melagingos informacijos“ buvo greitai priimtas Rusijai vykdant karą prieš Ukrainą. Pastaroji teigia, kad Rusijos kariuomenė patiria didelius nuostolius, tačiau Kremlius tai neigia ir ėmėsi cenzūros.

15:47 V. Putinas neigia, kad Rusijoje gali būti įvesta karo padėtis

Rusija puola Ukrainą jau 10 dienų, o prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį tikino nesiruošiantis paskelbti karo padėtį Rusijoje, informuoja AFP.

„Karo padėtis įvedama tik tais atvejais, kai yra agresija iš išorės. Šiuo metu to nepatiriame ir, tikiuosi, kad nepatirsime“, – V. Putinas sakė susitikimo metu su avialinijų „Aeroflot“ atstovais.

Rusijos prezidentas pridėjo, kad valstybės, kurios prisidėtų prie neskraidymo zonos Ukrainos oro erdvėje, taptų karinio konflikto dalyvėmis.

15:09 Rusijos pajėgoms įsiveržus į miestus, ukrainiečiai protestuoja prieš okupantus

Ukrainos miestų Chersono ir Melitopolio gyventojai, į kuriuos įsiveržė Rusijos kariuomenė, surengė protestus prieš okupantus, informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“.

Chersono gyventojai surengė eitynes ir giedojo Ukrainos himną. Žmonės rusų kariams skandavo „fašistai“ ir „šlovė Ukrainos karinėms pajėgoms“. Jie pagrindine gatve nužygiavo iki „Amžinosios ugnies“ paminklo ir Ukrainos vėliava apgobė paminklą Antrojo pasaulinio karo dalyviams.

Kitas protestas planuojamas ir sekmadienį.

Melitopolio gyventojai taip pat dalyvavo taikiame mitinge prieš rusų okupantus. Apie tai TV kanalui „Rada“ pranešė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.

Jis sakė, kad miestiečiai kasdien rengia proukrainietiškus mitingus ir tokių buvo jau penki. Būta incidento kai Rusijos kareivis šovė į protestuotojus. Po to meras prašė gyventojų nesiartinti prie rusų karių. Jis teigia, kad kasdien protestuoja vis daugiau žmonių.

Meras taip pat sakė, kad miestui gresia humanitarinė katastrofa nes baigiasi maisto produktai ir pacientams reikalingi vaistai, o Rusijos kariuomenė neatidaro humanitarinio koridoriaus, kuriuo būtų galima į miestą saugiai atvežti maisto, degalų ir vaistų.

Protestai taip pat vyko Berdianske ir kituose Ukrainos miestuose.

14:32 Rusijos „Aeroflot“ nuo kovo 8 d. stabdo visus skrydžius į užsienį

Rusijai susiduriant su Vakarų sankcijoms dėl karo prieš Ukrainą, Rusijos avialinijos „Aeroflot“ šeštadienį paskelbė nuo kovo 8 d. stabdančios visus tarptautinius skrydžius, praneša AFP.

„Aeroflot“ išplatino pareiškimą, kuriame sakoma, kad visi tarptautiniai skrydžiai laikinai stabdomi dėl „aplinkybių trukdančių vykdyti skrydžius“.

Pabrėžiama, kad avialinijų lėktuvai toliau skraidys Rusijoje ir į Baltarusiją.

14:05 Evakuacija iš Mariupolio atidėta dėl besitęsiančio apšaudymo

Mariupolio miesto valdžia paskelbė, kad planuota civilių gyventojų evakuacija šeštadienį atidėta nes miestą apsupusios Rusijos pajėgos nesilaiko susitarimo dėl ugnies nutraukimo ir toliau apšaudo miestą, praneša „The Guardian“.

Mariupolio miesto taryba paprašė gyventojų grįžti į slėptuves nes tęsiasi bombardavimas ir toliau laukti informacijos apie evakuaciją.

Iš miesto turėjo būti evakuota 200 000 gyventojų.

Tarptautinė organizacija „Gydytojai be sienų“ prašo, kad Rusijos pajėgos sukurtų saugius maršrutus ir civiliai gyventojai jais galėtų išvykti iš miesto.

Mariupolyje nuo sprogimų slepiasi daug „Gydytojai be sienų“ atstovų su šeimomis. Anot jų, praėjusią naktį Rusija bombardavo miestą stipriau, o bombos krito arčiau.

Gyventojai rinko sniegą ir bandė sukaupti lietaus vandens, kad turėtų ką nors gerti nes mieste nėra vandens, elektros, šildymo ir mobiliojo ryšio. Ne visi galėjo gauti dalinamos duonos dėl neaiškaus tvarkaraščio ir dalinimo vietų.

Rusijos raketos sunaikino daug parduotuvių, o maisto likučius susirinko į nelaimę patekę žmonės. Be to, vaistinėse baigėsi vaistai.

„Gydytojai be sienų“ operacijų vadovė Christine Jamet šeštadienį ragino sukurti humanitarinį koridorių, kad civiliai ir šios organizacijos atstovai galėtų išvykti iš miesto.

„Civiliai neturi įstrigti karo zonoje. Žmonės ieškantys saugumo privalo jį rasti be baimės patirti smurtą“, – sakė ji.

12:36 Ukraina: Rusijos kariai nesilaiko ugnies nutraukimo Mariupolyje

Mariupolio miesto taryba sako, kad Rusijos pajėgos nesilaiko susitarimo dėl ugnies nutraukimo suplanuotame maršrute, kuriuo iš apsupto miesto Ukrainos pietryčiuose turėtų trauktis civiliai, praneša „The Guardian“.

„Mes deramės su Rusijos puse dėl paliaubų palei visą evakuacijos maršrutą“, – paskelbė Mariupolio miesto taryba.

Suplanuotas evakuacijos kelias: Mariupolis – Nikolskė – Rozivka – Pologi – Orichivas – Zaporožė.

Anksčiau miesto valdžia civilius gyventojus ragino išvykti iš miesto. Meras Vadimas Boičenko socialiniame tinkle „Telegram“ rašė, kad „okupantams nuolat negailestingai apšaudant miestą nėra jokio kito pasirinkimo kaip tik išvykti iš Mariupolio.“

12:05 Chersone vyksta mitingas

Ukrainos mieste Chersone prasidėjo antirusiškas mitingas. Pasak BBC, mitinge dalyvauja „keli šimtai ar net tūkstančiai žmonių". Rusijos kariškiai pradėjo į orą leisti įspėjamuosius šūvius. Apie aukas kol kas nepranešama.

12:00 Ukrainos pajėgos pradėjo kontrpuolimą netoli Charkovo

Ukrainiečių ginkluotųjų pajėgų daliniai pradėjo kontrpuolimą netoli Charkovo, tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos pajėgos.

11:24 Stabdoma Rusijos ir Baltarusijos narystė Baltijos jūros valstybių taryboje

Europos Sąjunga prisijungė prie Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT) narių sprendimo sustabdyti Rusijos ir Baltarusijos narystę šioje organizacijoje.

Taip ES ir bendramintės partnerės reaguoja į Rusijos invaziją prieš Ukrainą ir Baltarusijos dalyvavimą neišprovokuotoje ir nepateisinamoje agresijoje prieš Ukrainą, sakoma Vokietijos išplatintame pranešime.

BJVT yra regioninis bendradarbiavimo forumas tarp 11 Baltijos jūros valstybių ir ES. Europos Sąjunga pritaria kitų BJVT narių (Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos) sprendimui stabdyti Rusijos ir Baltarusijos narystę tol, kol bendradarbiavimą bus galima tęsti vadovaujantis pagarba ir pagrindiniais tarptautinės teisės principais.

1992 m. BJVT steigiamajame dokumente pabrėžiama pagarba Jungtinių Tautų Chartijai, Helsinkio baigiamajam aktui, Paryžiaus Chartijai ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) dokumentams. Rusija yra viena iš BJVT įkūrėjų, o Baltarusija yra narė stebėtoja. Šiuo metu Norvegija pirmininkauja organizacijai ir užtikrins jos veiklos pokyčius dėl pasikeitusios situacijos.

10:49 Ukrainos kariuomenė: Rusija toliau bando apsupti Kijevą ir Charkovą

Ukrainos kariuomenė paskelbė, kad Rusija toliau bando apsupti Ukrainos sostinę Kijevą, šalies šiaurėje, ir antrą pagal dydį miestą Charkovą, šalies rytuose, informuoja naujienų agentūra dpa.

Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi dešimt dienų, o miestų bombardavimui Rusija naudoja ir lėktuvus, ir sparnuotąsias raketas.

Rusijos kariuomenė toliau bando pasiekti Luhansko ir Donetsko sričių administracines ribas ir susijungti su pajėgomis puolančiomis iš Krymo pietuose.

Ukrainos karinės pajėgos teigia atremiančios priešo puolimą prie šalies sostinės Kijevo, kur puolantys rusai patiria nuostolių.

Be to, Rusijos pajėgos toliau siekia nustatyti silpnas vietas Mariupolio miesto gynyboje.

Šį savaitgalį laukiama trečiojo derybų rato tarp Ukrainos ir Rusijos atstovų.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mykhailo Podoliakas sako, kad Ukraina nenusileis Rusijos reikalavimams, kurie pakenktų kovai už Ukrainos teritorinį vientisumą ir laisvę.

Tuo metu į Vokietiją ir kitas Europos Sąjungos valstybes nuolat vyksta pabėgėliai iš Ukrainos.

Jungtinių Tautų skaičiavimu, iki penktadienio iš Ukrainos pasiraukė jau daugiau nei 1,25 mln. pabėgėlių.

Vokietijos migracijos tyrėjas Geraldas Knausas žiniasklaidos tinklui RND sakė, kad Europa susiduria su didžiausia pabėgėlių krize nuo Antrojo pasaulinio karo laikų ir jai reikia būti pasirengus priimti iki 10 mln. pabėgėlių.

09:48 Rusija žada leisti Mariupolio gyventojams evakuotis iš apsupto miesto

Rusijos Gynybos ministerija šeštadienį pažadėjo nutraukti ugnį, kad iš dviejų apsuptų Ukrainos miestų galėtų pasitraukti gyventojai, praneša AFP.

„Šiandien, kovo 5 d., nuo 10 val. ryto Maskvos laiku, Rusijos pusė paskelbia tylos režimą ir atidaro humanitarinius koridorius, kad civiliai galėtų išvykti iš Mariupolio ir Volnovachos“, – pareiškė Rusijos Gynybos ministerija.

Toks pareiškimas padarytas po to, kai Mariupolio meras Vadimas Boičenko šeštadienį paskelbė, kad miestą blokuoja Rusijos pajėgos, kurios jį ilgą laiką negailestingai puolė.

Apsupusios Mariupolį, rusų pajėgos atjungė elektros ir vandens tiekimą bei centrinį šildymą. Iš miesto negali vykti transportas ir netiekiamas maistas. Dėl to situacija lyginama su Antruoju pasauliniu karu, kai nacistinė Vokietija vykdė Leningrado blokadą.

Nuo tada, kai Rusijos prezidento Vladimiro Putino kariuomenė įsiveržė į Ukrainą vasario 24 d., Rusijos pajėgos ėmė bombarduoti Ukrainos miestus, nužudė šimtus Ukrainos civilių ir apšaudė didžiausią Europoje atominę elektrinę.

Rusijos pradėtas karas buvo pasmerktas, Vakarų valstybės pritaikė griežtas sankcijas, o tarptautinės įmonės traukiasi iš Rusijos.

08:13 V. Zelenskis sukritikavo NATO sprendimą nekurti neskraidymo zonos virš Ukrainos

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį itin kritiškai atsiliepė apie NATO sprendimą nesukurti neskraidymo zonos Ukrainoje. Anot jo, NATO puikiai žino, kad Rusija tęs karą, informuoja AFP.

Penktadienį NATO atmetė Ukrainos prašymą dėl neskraidymo zonos, kuri sustabdytų Rusijos vykdomą šalies bombardavimą pasitelkiant lėktuvus. Tačiau Vakarų sąjungininkai perspėjo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną apie naujas sankcijas, jeigu jis nenutrauks karo.

„Žinodami, kad bus nauji smūgiai ir aukos, NATO nusprendė neuždaryti dangaus virš Ukrainos, – prezidentas sakė vaizdo įraše. – Manome, kad NATO šalys pačios susikūrė naratyvą, kad Ukrainos dangaus uždarymas neva išprovokuotų Rusijos agresiją prieš NATO.“

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas teigė, kad Aljansas nesikiš į konfliktą su Maskva nuogąstaujant, kad tokiu atveju karas išplistų.

„Vienintelis būdas, kaip įgyvendinti neskraidymo zoną, yra siųsti NATO naikintuvus į Ukrainos oro erdvę ir numušinėti Rusijos lėktuvus“, – sakė J. Stoltenbergas.

„Jei taip padarytume, Europoje galėtų kilti didelis karas, kuriame dalyvautų daug daugiau valstybių ir kentėtų daug daugiau žmonių“, – sakė jis.

Tačiau Ukrainos prezidentas mano, kad NATO parodė savo silpnumą.

„Visi žmonės, kurie mirs pradedant nuo šiandien, mirs taip pat ir dėl jūsų. Dėl jūsų silpnumo, dėl jūsų nesuvokimo. Šiandien atsisakydama sukurti neskraidymo zoną Aljanso vadovybė „uždegė žalią šviesą“ tolesniam Ukrainos miestų ir kaimų bombardavimui“, – sakė V. Zelenskis.

07:46 Ukrainoje rusų pajėgos užblokavo Mariupolį

Po ilgai trukusio nuožmaus puolimo, Rusijos pajėgos užblokavo Ukrainos strateginį Mariupolio uostamiestį. Apie tai šeštadienį paskelbė miesto meras, prašydamas sukurti humanitarinį koridorių, praneša AFP.

Prie Azovo jūros esančiame mieste gyvena 450 000 žmonių. Jis buvo bombarduotas, o dabar blokuojamas žiemą be vandens ir elektros.

„Šiuo metu ieškome išeities dėl humanitarinių problemų ir įvairių būdų nutraukti Mariupolio blokadą", - miesto meras Vadimas Boičenko paskelbė socialiniame tinkle „Telegram".

„Mūsų prioritetas yra pasiekti paliaubas, kad galėtume atkurti gyvybiškai svarbią infrastruktūrą ir sukurti humanitarinį koridorių tam, kad į miestą būtų atgabentas maistas ir medicininės priemonės", - pridėjo jis.

Jeigu Rusijos pajėgos užimtų Mariupolį, tai Maskva įgytų pranašumą savo pradėtame kare, nes rusų pajėgos aneksuotame Kryme, kurios jau užėmė Berdianską ir Chersoną, susijungtų su pajėgomis Donbase.

Anksčiau šią savaitę Mariupolio meras apkaltino rusų kariuomę sunaikinus tiltus ir traukinius, kad gyventojai negalėtų pabėgti iš miesto.

„Penkias dienas mūsų gimtasis miestas, mūsų pusės milijono žmonių šeima patiria nuožmų puolimą", - šeštadienį sakė meras, ragindamas Ukrainos pajėgas toliau gintis.

2022-03-04 ĮVYKIAI

21:45 J. Borrellis: atrodo, lyg Rusija norėtų sunaikinti Ukrainą

Rusijos kariuomenė Ukrainoje, ES užsienio politikos įgaliotinio Josepo Borrellio teigimu, atakuoja daug civilinių taikinių. „Atrodo, lyg jie norėtų sunaikinti Ukrainą", - sakė J. Borrellis penktadienį po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo. Rusai, anot jo, apšaudo gyvenamuosius namus, mokyklas, ligonines ir kitą civilinę infrastruktūrą.

Dėl besitęsiančio bombardavimo, kurį vykdo rusų pajėgos, humanitarinė padėtis vietoje vis blogėja, kalbėjo J. Borrellis. Kad būtų galima padėti žmonėms, esą reikalingi humanitariniai koridoriai. Šiuo metu Raudonasis Kryžius negali patekti į šalį. Žmonėms reikia maisto produktų ir kitų pagrindinių daiktų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi leisti teikti humanitarinę pagalbą Ukrainai, pažymėjo ES diplomatijos vadovas.

Kartu J. Borrelis pareiškė, kad konfrontacija su Rusija nėra Šaltojo karo atsinaujinimas. „Tai nėra Rytų ir Vakarų priešprieša, tai nėra naujas Šaltasis karas", - teigė jis. Čia kalba apie eina apie tokius principus, kaip visų šalių suverenumas ir teritorinis vientisumas. „Mes giname tarptautinę teisę", - pabrėžė J. Borrellis.

Jis akcentavo, kad karas Ukrainoje yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino karas, ir tik jis gali jį nutraukti. J. Borrelis sakė, kad ES sankcijomis siekiama ne valdžios pasikeitimo Rusijoje. Jos paskelbtos dėl karo prieš Ukrainą.
Specialiame ES užsienio reikalų susitikime Briuselyje dalyvavo ir jų kolegos iš JAV, Didžiosios Britanijos ir Kanados. Prie konsultacijų vaizdo ryšiu prisijungė ir Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytras Kuleba.

21:30 Rusijos gynybos ministras informavo JT vadovą apie „karinės specialiosios operacijos" tikslus

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, Maskvos duomenimis, informavo JT generalinį sekretorių Antonio Guterresą apie „karinės specialiosios operacijos" Ukrainoje tikslus. Rusija naudoja didelio tikslumo ginklus, kad išvestų iš rikiuotės šalies karinę infrastruktūrą, per pokalbį penktadienį sakė S. Šoigu, kurį cituoja agentūra „Interfax".

Kartu jis atmetė Rusijos kaltinimus, kad rusų pajėgos šaudo į civilinius objektus. Ministro teigimu, Rusijos kariškiai jų kontroliuojamose teritorijose įrengė „humanitarinius koridorius", kad galėtų evakuotis civiliai. Ukraina ir Rusija kaltina viena kitą trukdant kurti koridorius. Jungtinės Tautos pasmerkė daugiau kaip prieš savaitę prasidėjusį Rusijos karą prieš Ukrainą.

S. Šoigu, ministerijos duomenimis, per pokalbį su A. Guterresu kritikavo Ukrainos, kuri prieš gyventojus šalies pietryčiuose vykdė baudžiamąją akciją, militarizaciją.

Rusijos agentūrų duomenimis, telefonu kalbėjosi ir Rusijos, Ukrainos bei Prancūzijos generalinių štabų vadai.

19:45 Kijevas reikalauja tarptautinio tarpininko pokalbiuose su Maskva

Ukraina reikalauja tarptautinio tarpininko pokalbiams su Rusija dėl karo veiksmų nutraukimo. „Mes visiškai nepasitikime Rusijos Federacija, todėl norime atsakingo tarptautinio tarpininko", - penktadienį Lvive sakė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailas Podoljakas, kurį cituoja agentūra „Unian". Ukrainos pusė, anot jo, laikysis visų teisinių formalumų ir fiksuos visus Rusijos pažeidimus.

M. Podoljakas patvirtino, kad savaitgalį planuojamas trečiasis derybų etapas.

Pokalbiai greičiausiai vėl vyks Baltarusijoje, nes Rusija nesutinka derėtis kitose valstybėse. Gali būti, kad vėliau derybos bus surengtos Turkijoje, Vengrijoje ar Lenkijoje, sakė M. Podoljakas. Jis dar kartą sukritikavo šiaurinės kaimynės elgesį: „Baltarusija naudojama kaip tramplinas atakoms prieš mūsų miestus". Rusų kariai esą iš Baltarusijos raketomis apšaudo Ukrainą.

M. Podoljakas pabrėžė, kad Ukraina nevykdys griežtų Rusijos reikalavimų. „Prezidentas V. Zelenskis nedarys jokių nuolaidų, kurios vienaip ar kitaip menkintų mūsų kovą, kuri šiandien vyksta Ukrainoje dėl jos teritorinio vientisumo ir laisvės". Rusija esą negali kalbėtis su Ukraina iš jėgos pozicijos, sakė M. Podoljakas, turėdamas omenyje Rusijos ginkluotųjų pajėgų nuostolius.

Pokalbiai, anot M. Podolkajo vyko stebėtinai konstruktyviai. Tačiau kol kas nėra galutinio derybų dokumento. Rusija nepakankamai įvertino V. Zelenskį ir Ukrainą, o savo pačios galimybes pervertino, pažymėjo prezidento atstovas.

19:20 Meksika atmetė Ukrainos prašymą tiekti ginklus

Meksika atmetė Ukrainos parlamentarų prašymą dėl ginklų tiekimo.

„Mes niekur nesiunčiame ginklų. Mes esame pacifistai", - penktadienį savo kasdienėje spaudos konferencijoje sakė prezidentas Andrésas Manuelis Lópezas Obradoras. Diena anksčiau Ukrainos ambasadorius Meksikoje perdavė prašymą Meksikos senatoriams.

„Manome, kad tik visuotinė mūsų sąjungininkų karinė parama gali padėti mums atremti priešą", - sakoma laiške, kurį pasirašė šeši Ukrainos parlamento nariai ir kuris buvo adresuotas Meksikos Senato vadovui. Du Meksikos senatoriai paskelbė tekstą socialiniame tinkle „Twitter".

Meksikos vyriausybė penktadienį dar kartą pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą, tačiau pabrėžė, kad pati sankcijų Maskvai netaikys.

Meksika prisijungtų prie daugiašalių baudžiamųjų priemonių tik tuo atveju, jei dėl jų būtų nuspręsta Jungtinėse Tautose, spaudos konferencijoje sakė užsienio reikalų ministras Marcelo Ebrardas.

18:45 Ukraina neigia Rusijos teiginius, kad V. Zelenskis paliko šalį

Ukraina paneigė naujus Rusijos teiginius, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis paliko šalį. „Tai netiesa! Prezidentas Kijeve. Jis su savo tauta!" - penktadienį pareiškė valstybinė informacijos saugumo tarnyba.

Ukrainos institucijos kaltina Rusiją informaciniu karu ir melagienų platinimu užimtose Ukrainos teritorijose.

Rusijos parlamento pirmininkas Viačeslavas Volodinas prieš tai, remdamasis Ukrainos „parlamentarais", žinių kanale „Telegram" rašė, kad V. Zelenskis išvyko iš šalies. „Jis Lenkijoje", - tvirtino V. Volodinas.

Ketvirtadienį Ukrainos slaptosios tarnybos įspėjo, kad Rusija gali platinti melagingus pranešimus apie tariamą V. Zelenskio pabėgimą.

Prezidentas karo pradžioje du kartus demonstratyviai nusifilmavo vyriausybiniame kvartale Kijeve. Jis reguliariai komentuoja padėtį, o ketvirtadienį Kijeve surengė spaudos konferenciją.

18:10 Lenkija jau sulaukė per 700 000 pabėgėlių iš Ukrainos, Vengrija - 145 000

Į Lenkiją nuo karo Ukrainoje pradžios, prezidento Andrzejaus Dudos duomenimis, atvyko daugiau kaip 700 000 pabėgėlių. Tarp jų yra 170 šalių piliečiai iš viso pasaulio, sakė A. Duda, penktadienį lankydamasis Lenkijos ir Ukrainos pasienio poste Korčovoje. „Mes priimame visus, kuriems to reikia", - pridūrė jis.

Dalis pabėgėlių iš trečiųjų šalių iš Lenkijos jau išvyko į savo gimtąsias valstybes. Tai, pavyzdžiui, nemaža indų studentų grupė, pabėgusi nuo karo Ukrainoje. Indijos vyriausybė nusiuntė koordinatorių kelionei į tėvynę organizuoti.

A. Duda teigė neatmetantis, kad Lenkija dėl augančio pabėgėlių skaičiaus prašys pagalbos ir kitų šalių. Kanados premjeras Justinas Trudeau per pokalbį telefonu esą pažadėjo, kad jo šalis priims pabėgėlius.

Į Vengriją nuo karo pradžios iki penktadienio vidudienio iš kaimyninės Ukrainos atvyko beveik 145 000 žmonių. Policijos paskelbti skaičiai rodo, kad pabėgėlių srautai iš Ukrainos šiuo metu mažėja.

Nuo vasario 24 dienos iki kovo 1-osios kasdien Vengrijos sieną kirsdavo beveik 20 000 žmonių, o jau ketvirtadienį - mažiau nei 12 000.

Pabėgėlių judėjimo intensyvumas priklauso nuo įvykių Ukrainoje, sakė pabėgėlių centro atstovas. Tai apima ir transporto galimybes, kuriomis gali naudotis pabėgėliai.

Vengrijos ir Ukrainos sienos ilgis yra 140 km.

Čekija skelbia sulaukusi per 50 000 pabėgėlių iš Ukrainos.

17:50 G. Nausėda: sankcijos Rusijai turi būti plečiamos ir stiprinamos

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį telefonu kalbėjosi su Graikijos ministru pirmininku Kyriakos Mitsotakis ir aptarė paramos Ukrainai bei sankcijų Rusijai klausimus.

„Ukraina kaunasi ne tik už savo šalį, bet ir už visą Europą, demokratines vertybes. Europos Sąjunga (ES) jau priėmė reikiamus sprendimus kalbant apie sankcijas agresorei Rusijai, tačiau jos turi būti plečiamos ir stiprinamos", - teigė šalies vadovas.

Prezidentas akcentavo, jog Ukrainai būtina kuo greičiau nubrėžti aiškias europines perspektyvas bei suteikti ES kandidatės statusą.

Pasak valstybės vadovo, demokratinės pasaulio valstybės turi tęsti politinės, ekonominės ir karinės pagalbos ukrainiečiams teikimą.

G. Nausėda su Graikijos premjeru aptarė ir situaciją didžiausioje Europoje Zaporižios atominėje elektrinėje, kurioje po Rusijos karių apšaudymo buvo kilęs gaisras.

Prezidentas pabrėžė šiuos veiksmus laikantis branduolinio terorizmo aktu ir akcentavo, jog Astravo atominė elektrinė Baltarusijoje, esanti pasienyje su Lietuva, irgi gali būti paversta Rusijos ginklu.

Prezidentas taip pat pabrėžė, jog būtina toliau stiprinti NATO rytinį flangą, dėmesį skiriant Baltijos jūros saugumui, pranešė Prezidento komunikacijos grupė.

16:55 Šį savaitgalį planuojamas trečias Ukrainos ir Rusijos derybų etapas

Šį savaitgalį Ukraina planuoja surengti trečiąjį derybų su Rusijos pareigūnais raundą, kad pabandytų užbaigti kovas, prasidėjusias dėl Maskvos invazijos, penktadienį sakė vienas iš Kijevo derybininkų.

„Trečiasis etapas gali įvykti rytoj arba poryt, mes nuolat palaikome ryšį", - aštuntą karo dieną sakė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailas Podoliakas.

16:20 Kijeve nuo karo pradžios gimė beveik 400 kūdikių

Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios jos sostinėje Kijeve gimė beveik 400 kūdikių. „199 berniukai ir 191 mergaitė", - vaizdo žinutėje penktadienį sakė meras Vitalijus Klyčko. Dieną prieš tai jis kartu su savo broliu Vladimiru apsilankė metro stotyje, kuri tarnauja kaip slėptuvė, ir drąsino žmones.

Kyla grėsmė, kad rusų pajėgos apsups 3 mln. turintį miestą. „Naktis sostinėje buvo rami. Kelis kartus suveikė oro gynyba", - sakė Kijevo meras. Nors mieste įvesta karo padėtis, čia važinėja automobiliai, veikia maisto produktų parduotuvės ir daug municipalinių vaistinių. V. Klyčko kreipėsi į privačių vaistinių savininkus: „Atsidarykite. Tai labai svarbu". Kijeviečiai priversti kelias valandas prie miesto vaistinių laukti eilėje medikamentų.

Kartu V. Klyčko paragino žmones be reikalo nebūti lauke. „Neignoruokite oro pavojaus signalų. Iš karto eikite į slėptuves", - pabrėžė meras. Miestas toliau ruošiasi gynybai. „Gatvėse yra kontrolės punktų, betono blokų ir tankų užtvarų", - pažymėjo V. Klyčko. Kijevas, pasak jo, nepasiduos.

Rusija prieš savaitę užpuolė Ukrainą. JT duomenimis, iki šiol žuvo daugiau kaip 240 civilių.

15:20 NATO atmetė raginimus sukurti neskraidymo zoną virš Ukrainos

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Aljansas neįves neskraidymo zonos virš Ukrainos po Kijevo raginimų padėti sustabdyti Rusijos bombardavimus.

„Sąjungininkai sutaria, kad neturėtume leisti NATO lėktuvams skraidyti virš Ukrainos oro erdvės ar NATO kariams būti Ukrainos teritorijoje", - sakė J. Stoltenbergas po skubaus susitikimo su NATO valstybių užsienio reikalų ministrais.

13:35 Baltarusijos prezidentas neigia, kad jo šalies kariuomenė dalyvauja kare Ukrainoje

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka kategoriškai neigia, kad jo šalis dalyvauja Rusijos pradėtame kare prieš Ukrainą.

„Baltarusijos kariuomenė specialiosiose operacijose nedalyvavo ir nedalyvaus, - penktadienį valstybinei žiniasklaidai pareiškė A. Lukašenka. - Nėra reikalo."

Pasak jo, Baltarusija net negavo prašymų įsitraukti. „Jums nėra ko nerimauti", - sakė jis, kreipdamasis į Baltarusijos žmones.

Tačiau tuo pat metu A. Lukašenka pabrėžė, kad bus stiprinama Baltarusijos siena su Ukraina. Jis taip pat kalbėjo apie tariamus mėginimus įtraukti jo šalį į konfliktą.

A. Lukašenka kartais įvardijamas paskutiniu Europos diktatoriumi. Jis leido Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui naudotis savo šalies teritorija vykdant invaziją. Baltarusijos teritorijoje dislokuota Rusijos lėktuvų, sraigtasparnių ir raketų. Šalies teritorijoje taip pat vyksta Rusijos ir Ukrainos delegacijų taikos derybos.

Ukrainos vyriausybė vienu metu buvo pranešusi, kad Baltarusijos pajėgos rengiasi dalyvauti ar jau dalyvauja konflikte.

12:15 JT branduolinio stebėtojo vadovas siūlosi vykti į Černobylį

Jungtinių Tautų branduolinės energijos priežiūros tarnybos vadovas penktadienį pasisiūlė vykti į Černobylį, kad būtų galima derėtis su Ukraina ir Rusija dėl Ukrainos branduolinių objektų saugumo užtikrinimo.

„Tiek Rusijos Federacijai, tiek Ukrainai nurodžiau, kad esu pasirengęs (...) kuo greičiau keliauti į Černobylį", - žurnalistams sakė Tarptautinės atominės energijos agentūros generalinis direktorius Rafaelis Grossi. „Abi šalys svarsto" tokią galimybę, pridūrė jis.

12:10 NATO vadovas smerkia Rusijos „beatodairiškumą" apšaudant atominę elektrinę Ukrainoje

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pasmerkė „beatodairišką" Rusijos elgesį apšaudant Ukrainos atominę elektrinę ir pareikalavo, kad Maskva nutrauktų karą prieš kaimynę.

„Per naktį sulaukėme pranešimų apie ataką prieš atominę elektrinę. Tai tik parodo šio karo beatodairiškumą ir kaip svarbu jį užbaigti, išvesti visas Rusijos pajėgas bei pasitelkti sąžiningumą diplomatinėse pastangose", - sakė J. Stoltenbergas prieš susitikimą su Vakarų užsienio reikalų ministrais.

Sąjungininkės penktadienį susitinka į įtemptą diplomatijos dieną Briuselyje, siekdamos išlaikyti tolesnį spaudimą, kai jau paskelbė Maskvai baudžiamųjų sankcijų bangą dėl invazijos į Ukrainą.

NATO narės skubiai siunčia tūkstančius karių į Rytų Europą, kad sustiprintų arčiausiai Rusijos esantį Aljanso flangą, ir tiekia ginklus, kad padėtų Ukrainai apsiginti. Tačiau NATO atmetė karinį įsikišimą, nes vengia tiesioginio konflikto su Maskva, galinčio peraugti į branduolinį karą. Dėl to iki šiol atmetami Ukrainos raginimai virš jų šalies įvesti neskraidymo zoną, kad būtų sustabdyti Kremliaus pajėgų vykdomi bombardavimai.

„Žinome, kad mūsų raudonoji linija yra užtikrinti, kad nebūtų tarptautinio konflikto, - sakė Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly. - Kartu, sakyčiau, norime užtikrinti, kad būtų aptariami scenarijai, taip pat norime užtikrinti, kad galėtume diskutuoti visame Aljanse ir visose Ukrainą remiančiose šalyse, nes šį karą turime sustabdyti".

Penktadienį susitikę NATO, Europos Sąjungos ir Didžiojo septyneto (G7) ministrai įvertins sankcijų Rusijai poveikį ir pasvers griežtesnius žingsnius, įskaitant raginimus paveikti pagrindines Rusijos naftos ir dujų eksporto sritis. „Viskas lieka ant stalo", - sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock tvirtino, kad asmenims iš Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimo rato bus taikoma daugiau sankcijų. „Be trijų griežtų (ES) sankcijų paketų, dėl kurių jau nusprendėme, imsimės tolesnių priemonių, nukreiptų prieš V. Putino valdžios centrą", - sakė ji.

Vis dėlto pagrindinės Europos valstybės, tokios kaip Vokietija, vis dar nenori nusitaikyti į Rusijos energetikos eksportą, kuris sudaro apie 40 proc. į ES patenkančių dujų ir 10 proc. naftos.

12:05 Vokietija teigia rengianti tolesnes sankcijas Rusijai

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock penktadienį per NATO šalių diplomatijos vadovų susitikimą teigė, kad jos šalis rengia tolesnes sankcijas Rusijai.

„Imsimės tolesnių priemonių, konkrečiai nukreiptų prieš (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino galios centrą", - nurodė A. Baerbock, tačiau nedetalizavo.

Pasak ministrės, bus daroma viskas, kas įmanoma, kad būtų galima sustabdyti Ukrainos žmonių kančias.

Europos Sąjungos (ES) vyriausiasis įgaliotinis užsienio politikai Josepas Borrellis, paklaustas apie galimas sankcijas Rusijos naftos ir dujų sektoriui, teigė, kad jos „tebėra diskutuotinos".

12:00 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie išmokas žuvusių karių šeimoms

Pranešama, kad žuvusių Rusijos karių šeimos nariams bus išmokamos vienkartinės 7 milijonų 421 tūkst. rublių išmokos. Taip pat kiekvienam mirusiojo šeimos nariui bus mokama mėnesinė piniginė kompensacija. Be to, kariams, dirbantiems pagal kontraktą, kurie bus netinkami karinei tarnybai dėl traumų, bus išmokėta, 2,6 mln. rublių.

10:25 Ukrainos ginkluotosios pajėgos: Rusijos kariai mėgina apsupti Kijevą

Rusijos kariai tęsia Kijevo puolimą, teigia Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

„Pagrindinės okupantų pastangos sutelktos į Kijevo apsupimą", - sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rytinėje ataskaitoje, tačiau joje detalių apie galimas kautynes pačiame mieste nepateikta.

Mieste po vidurnakčio kelis kartus gaudė apie oro antskrydžius perspėjančios sirenos, o vietos gyventojams buvo nurodyta vykti į slėptuves.

Ukrainos valdžios institucijų duomenimis, Rusijos kariai atsitraukė iš strategiškai svarbaus Hostomelio aerodromo į šiaurės vakarus nuo Kijevo. Tačiau esą visiškai apsuptas Mariupolis, kur Rusijos pajėgos turi „didelį techninį pranašumą".

Šios informacijos nebuvo įmanoma nepriklausomai patvirtinti.

10:05 SBA grupė stabdo įmonės Baltarusijoje veiklą

Baltarusijos Mogiliovo mieste įsikūrusi SBA baldų gamybos įmonė „Mebelain" stabdo veiklą. Įmonėje dirbo daugiau nei 800 žmonių

„Vykstant karui Ukrainoje stabdome mūsų plyname lauke išaugintos įmonės veiklą neapibrėžtam laikui. Per visą beveik dešimtmetį trukusį jos veiklos laikotarpį įmonėje diegėme vakarietiškus valdymo ir organizacinės kultūros standartus, tad „Mebelain" jos darbuotojams buvo tarsi langas į Europą. Esame širdimi su savo atsidavusiais kolegomis. Turime viltį, kad ilgainiui visa situacija išsispręs teigiama linkme", - sako SBA grupės viceprezidentas Egidijus Valentinavičius.

„Mebelain" veiklą pradėjo 2013-aisiais, o jos statybas bei vėlesnę plėtrą finansavo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Taikos metu „Mebelain" eksportavo baldų gaminius į Europos Sąjungos šalis, taip pat Rytų rinkas. SBA grupės pateiktais duomenimis, įmonės Baltarusijoje pardavimai pernai sudarė kiek daugiau nei 48 mln. eurų, arba 13 proc. viso SBA baldų sektoriaus pardavimų, kurie 2021-aisiais viršijo 360 mln. eurų.

SBA grupės baldų sektorius yra didžiausias baldų gamintojas Baltijos šalyse. Išskyrus „Mebelain", visos baldų gamybos įmonės veikia Lietuvoje - „Klaipėdos baldai", „Kauno baldai", „Šilutės baldai", „Inno Line" (Klaipėdos r.), „Visagino Linija".

„Jau dabar akivaizdu, kad karas Ukrainoje turės plataus masto pasekmes tiek Lietuvos baldų sektoriui, tiek kitiems verslams. Stoja žaliavų tiekimas iš Ukrainos, gilėja transportavimo problemos. Susitelkusios mūsų verslų komandos deda visas pastangas, kad įmonių Lietuvoje veikla vyktų be pertrūkių, tačiau ruošiamės įvairiems scenarijams. Krizės akivaizdoje koordinuotas ir operatyvus ES ir Lietuvos vyriausybės atsakas padedant gelbėti darbo vietas bus labai reikalingas", - SBA grupės pranešime cituojamas E. Valentinavičius.

SBA badų sektoriuje šių metų pradžioje dirbo 4 350 darbuotojų.

09:15 JT: dėl Rusijos invazijos savo namus Ukrainoje gali palikti iki 10 mln. žmonių

Jungtinės Tautos (JT) skaičiuoja, kad dėl Rusijos invazijos savo namus Ukrainoje gali palikti dar iki 10 mln. žmonių.

Iš jų apie 4 mln. gali ieškoti prieglobsčio kaimyninėse šalyse, Niujorke teigė JT. Tačiau atstovas Stephane'as Dujarricas pabrėžė, kad tai yra tik apytiksliai skaičiavimai.

Pasak JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro Filippo Grandi, iš Ukrainos jau pasitraukė apie 1 mln. žmonių. Oficialiais duomenimis, 575 tūkst. ukrainiečių atvyko į Lenkiją, o dar 5 tūkst. - į Vokietiją.

08:50 Zaporožės atominę elektrinę užėmė Rusijos kariai, tai paskelbė BBC, remiantis Ukrainos valstybine branduolinio reguliavimo inspekcija. Taip pat pranešama, kad stoties personalas toliau dirba ir stebi energetinių blokų būklę.

08:20 Iš Ukrainos į Lenkiją evakuoti liūtai, tigrai ir kiti gyvūnai

Šeši liūtai ir šeši tigrai, evakuoti iš vietovės netoli Kijevo, ketvirtadienį atvyko į Lenkiją po dvi dienas trukusios odisėjos, kai teko kirsti frontą, kur vyko mūšiai, ir akis į akį susidurti su Rusijos tankais, pranešė Lenkijos zoologijos sodo atstovė.

Ukrainos sunkvežimis nuvežė šiuos gyvūnus kartu su dviem laukinėmis katėmis ir laukiniu šunimi beveik 1000 kilometrų iki Lenkijos sienos, vengdamas Žytomyro regiono, kurį bombardavo įsiveržusios Rusijos pajėgos, naujienų agentūrai AFP sakė atstovė spaudai Malgorzata Chodyla.

Vienu metu sunkvežimis turėjo per naktį stovėti priešais rusų tankus.

Vairuotojas ilsėjosi po savo transporto priemone, o Ukrainos prieglaudos savininkas šėrė gyvūnus, nes transporto ekipažas nežinojo, kaip tai padaryti, sakė atstovė.

Pasienyje gyvūnai buvo perkelti į Lenkijos sunkvežimį, o ukrainietis vairuotojas grįžo namo pas savo vaikus.

Kol kas gyvūnai bus prižiūrimi Poznanės zoologijos sode. Zoologijos sodo direktorė Ewa Zgrabczynska, padėjusi surengti evakuaciją, sakė, kad jau palaiko ryšius su keliomis Vakarų organizacijomis, kurios nori priimti gyvūnus. Ji taip pat pradėjo lėšų rinkimo akciją, nes Poznanės miestui, kuriame yra zoologijos sodas, evakuotiems gyvūnams trūksta biudžeto.

07:05 Ukrainos energetikos ministras paragino NATO įsikišti

Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka paragino NATO įsikišti, kai buvo paskelbta, kad Rusija apšaudė Zaporožės atominę elektrinę pietų Ukrainoje.

„Todėl reikalaujame ne tik profesionalaus to, kas vyksta, įvertinimo, bet ir tikro įsikišimo griežčiausiomis priemonėmis, įskaitant NATO ir šalių, kurios turi branduolinių ginklų", - anksti penktadienį feisbuke parašė H. Haluščenka.

Jis tvirtino, kad didžiausia Europoje atominė elektrinė apšaudyta iš tankų ir iš oro. Šių teiginių nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

H. Haluščenka sakė, kad jau kalbėjosi telefonu su JAV energetikos sekretore Jennifer Granholm ir paprašė uždaryti oro erdvę virš Ukrainos. „Mes esame ties vienos didžiausių technologinių katastrofų žmonijos istorijoje slenksčiu", - sakė H. Haluščenka.

J. Granholm tviteryje patvirtino telefonu kalbėjusi su kolega iš Ukrainos. "Ką tik kalbėjausi su Ukrainos energetikos ministru apie situaciją Zaporožės atominėje elektrinėje. Rusijos karinės operacijos prie atominės elektrinės yra beatodairiškos ir turi būti nutrauktos", - tviteryje parašė J. Granholm. Ji sakė, kad elektrinės reaktoriai yra apsaugoti tvirtomis izoliacinėmis struktūromis, reaktoriai saugiai uždaryti.

06:55 Ukrainos avarinės tarnybos pranešė, kad gaisras atominėje elektrinėje užgesintas

Ukrainos avarinės tarnybos penktadienį pranešė užgesinusios gaisrą didžiausioje Europoje atominėje elektrinėje, Kijevas dėl gaisro apkaltino Rusijos kariuomenę, apšaudžiusią elektrinę.

„06:20 (04:20 GMT laiku) gaisras Zaporožės atominės elektrinės mokymo pastate Energodare buvo užgesintas. Aukų nėra", - sakoma feisbuke paskelbtame pagalbos tarnybų pranešime.

06:20 Po elektrinės apšaudymo V. Zelenskis apkaltino Rusiją „branduoliniu teroru"

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį apkaltino Maskvą, kad ši ėmėsi „branduolinio teroro" ir nori „pakartoti" Černobylio katastrofą, kai įsiveržusios Rusijos pajėgos atakavo atominę elektrinę.

Jis maldavo pasaulio lyderių pabusti ir neleisti Europai „mirti nuo branduolinės nelaimės", kai po apšaudymo užsidegė didžiausia žemyno branduolinė jėgainė.

„Nė viena kita šalis, išskyrus Rusiją, niekada nešaudė į branduolinius blokus", - sakoma jo biuro išplatintame vaizdo pranešime. „Tai pirmas kartas mūsų istorijoje. Žmonijos istorijoje. Teroristinė valstybė dabar griebėsi branduolinio teroro".

Pietryčių pramoniniame Zaporožės mieste esanti stotis tiekia maždaug 40 proc. šalies branduolinės energijos ir, kaip sakė V. Zelenskis, joje yra šeši iš 15 Ukrainos reaktorių.

Kijevo teigimu, gaisras kilo Rusijos kariuomenei apšaudžius objektą. „Tai rezervuarai su termovizoriais, todėl jie žino, kur šaudo", - sakė V. Zelenskis.

Tačiau „svarbiausia" stoties įranga nebuvo paveikta, o radiacijos lygis buvo normalus, vietos pareigūnai sakė Jungtinių Tautų atominės elektrinės priežiūros tarnybai.

Ukrainos branduoliniai objektai kelia didžiausią susirūpinimą, kai praėjusią savaitę į šalį įsiveržė Rusijos kariškiai, sviediniais bei raketomis pradėję bombarduoti miestus.

„Jei įvyks sprogimas, tai bus visko pabaiga. Europos pabaiga", - sakė V. Zelenskis. „Tik neatidėliotini Europos veiksmai gali sustabdyti Rusijos kariuomenę".

2022-03-03 ĮVYKIAI

22:00 Žuvo Rusijos desantininkas, vyr. leitenantas N. Gadžiamagonedovas.

21:55 JK įvedė sankcijas Rusijos oligarchams A. Usmanovui ir I. Šuvalovui

Jungtinės Karalystės vyriausybė ketvirtadienį paskelbė sankcijas Rusijos milijardieriui verslininkui Ališerui Usmanovui ir buvusiam ministro pirmininko pavaduotojui Igoriui Šuvalovui kaip dalį baudžiamųjų priemonių dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Šiems dviem asmenims, kurių turto bendra vertė siekia 19 mlrd. dolerių ir kurie turi „svarbių interesų Jungtinėje Karalystėje bei glaudžius ryšius su Kremliumi, sankcijos pritaikomos nedelsiant", pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Jiems taikomas visiškas turto įšaldymas ir draudimas keliauti, o užsienio reikalų sekretorė Liz Truss teigė, kad šiomis sankcijomis siunčiamas „aiškus signalas, kad smogsime oligarchams ir asmenims, glaudžiai susijusiems su Putino režimu".

JK ėmė taikyti sankcijas Rusijos oligarchams nuo invazijos pradžios ir į savo sąrašą įtraukė 13 asmenų, taigi dabar jų yra 15.

20:40 Maskva ir Kijevas susitarė dėl humanitarinių koridorių Ukrainoje

Antrajame derybų rate Rusija ir Ukraina susitarė dėl humanitarinių koridorių sukūrimo tose Ukrainos teritorijose, kuriose vyksta nuožmiausi mūšiai. Tai ketvirtadienį po susitikimo Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje pareiškė abiejų pusių atstovai. Netrukus turėtų būti surengtas trečiasis pokalbių ratas.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailas Podoljakas kartu pabrėžė, kad kai kurių rezultatų, kurių tikėtasi, nepasiekta. Rusijos delegacijos vadovas Vladimiras Medinskis kalbėjo apie „galimą laikiną" karo veiksmų nutraukimą atitinkamose teritorijose, kol vyks žmonių evakuacija.

Pasak M. Podoljako, humanitarinei koridoriai turėtų būti naudojami ir gyventojų aprūpinimui maisto produktais ir medikamentais. Platesnės paliaubos neplanuojamos. „Tai reiškia, ne visur, tačiau tose vietose, kur bus humanitariniai koridoriai, galimai galios paliaubos šios operacijos vykdymo laikotarpiu", - sakė M. Podoljakas.

Kol kas neaišku, kokios tai teritorijos. Šiuo metu virtinėje regionų vyksta nuožmūs mūšiai, smarkiausi - į šiaurės vakarus nuo sostinės Kijevo bei netoli rytuose esančio milijoninio Charkivo bei Mariupolio uostamiesčio pietuose.

Tačiau M. Podoljakas iš esmės nebuvo patenkintas pokalbiais. „Dideliam mūsų apgailestavimui, nepasiekėme rezultatų, kurių tikėjomės, - sakė jis. - Susitarėme artimiausiu metu tęsti derybas".

20:35 Kanada teigia priimsianti „neribotą" pabėgėlių iš Ukrainos skaičių

Kanada yra pasirengusi priimti „neribotą" pabėgėlių iš Ukrainos skaičių, pranešė šios šalies imigracijos ministras Seanas Fraseris.
Jis pridūrė, kad jo vadovaujama ministerija šiam tikslui sukūrė naują vizų kategoriją, kuri leis ukrainiečiams gyventi, dirbti ar mokytis Kanadoje iki dvejų metų. Ministras nurodė, kad tai taip pat sudarys lengvesnes persikėlimo į Kanadą sąlygas čia artimųjų jau turintiems Ukrainos piliečiams.

S. Fraseris apie tai pranešė praėjus dienai po to, kai Jungtinės Tautos (JT) pranešė, kad dėl Rusijos invazijos Ukrainą jau paliko milijonas žmonių.

20:10 V. Putinas: Rusijos kariniai veiksmai Ukrainoje „vyksta pagal planą"

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskvos kariniai veiksmai Ukrainoje „vyksta pagal planą", ir kartu pranešė įsakęs žuvusių Rusijos karių šeimoms skirti dideles išmokas.

„Noriu pasakyti, kad speciali karinė operacija vyksta griežtai pagal tvarkaraštį, pagal planą", - teigė V. Putinas per savo šalies Saugumo tarybos posėdį. Jis pareiškė, kad Rusija „kariauja su neonaciais", ir pridūrė niekuomet neatsisakysiąs savo įsitikinimo, jog „rusai ir ukrainiečiai yra viena tauta".

Pasak V. Putino, Rusijos kariuomenė kaunasi „drąsiai, kaip tikri didvyriai". Jis taip pat įsakė Ukrainoje žuvusių rusų karių šeimoms išmokėti kompensacijas. „Turime pareigą paremti kovotojų už Rusijos žmones šeimas", - teigė V. Putinas.

Ankstesnę dieną Rusija pirmą kartą nuo karo pradžios ėmėsi kalbėti apie žuvusių šalies karių skaičius ir pareiškė, neva žuvo 498 kareiviai. Ukraina teigia, kad šis skaičius yra gerokai didesnis.

Rusija tvirtina, kad Ukrainoje nesitaiko į civilių apgyvendintas vietas, tačiau turimi įrodymai rodo priešingai.

V. Putinas, be kita ko, apkaltino ukrainiečių ginkluotųjų pajėgų narius, neva šie naudojasi civiliais kaip „skydu" ir elgiasi kaip „fašistai".

Ukraina kiek anksčiau ketvirtadienį pranešė, kad Černihivo mieste per Rusijos atakas prieš gyvenamuosius rajonus ir mokyklas žuvo 22 žmonės. Kijevo duomenimis, nuo invazijos pradžios praėjusią savaitę Ukrainoje jau žuvo mažiausiai 350 civilių.

19:57 Rusija izoliuota ir Arkties taryboje

Arkties tarybos narės iki atskiro sprendimo nedalyvaus susitikimuose su Rusija. Pagrindiniai suverenumo ir teritorinio vientisumo principai, grindžiami tarptautine teise, jau seniai yra darbo Taryboje pagrindas, ketvirtadienį pareiškė Švedija, Danija, Suomija, Islandija, Kanada, Norvegija ir JAV. „Rusijai akivaizdžiai pažeidžiant šiuos principus, mūsų atstovai nevyks į Arkties tarybos susitikimus Rusijoje", - sakoma bendrame septynių šalių pareiškime.

Taip pat laikinai nebus dalyvaujama jokiuose Tarybos bei jai pavaldžių institucijų posėdžiuose, kol bus įvertinta, kaip, esant dabartinei situacijai, gali būti tęsiamas svarbus Arkties tarybos darnas.

Rusija šiuo metu pirmininkauja Arkties tarybai. Taryba laikoma svarbiausiu bendradarbiavimo Arkties regione forumu.

19:50 JAV: į Ukrainą iki šiol įvesta 90 proc. prie šios šalies sienų prieš tai dislokuotų Rusijos karių

JAV gynybos pareigūnų skaičiavimu, į Ukrainą iki šiol įvesta apie 90 proc. prie šios šalies sienų prieš tai dislokuotų Rusijos karių.

Remiantis Vakarų duomenimis, prieš vasario 24 dieną prasidėjusią invaziją Rusija prie Ukrainos sienų galimai sutelkė apie 150 tūkst. karių.

JAV pareigūnai taip pat pažymėjo, kad nuo Maskvos puolimo pradžios Rusija paleido daugiau kaip 480 raketų. Iš jų per 230 paleista pačios Ukrainos teritorijoje, dar per 160 paleista iš Rusijos, 70 iš Baltarusijos ir dar kiek mažiau nei dešimt iš Juodosios jūros.

19:25 Švedija dėl jos oro erdvės pažeidimo išsikvies Rusijos ambasadorių

Švedija ketvirtadienį pranešė, kad dėl jos oro erdvės pažeidimo, kurį trečiadienį įvykdė keturi Rusijos naikintuvai, į Užsienio reikalų ministeriją išsikvies Rusijos ambasadorių.

„Tokiems klausimams numatytos įtvirtintos procedūros, apimančios pažeidimą įvykdžiusios šalies atstovo iškvietimą", - naujienų agentūrai AFP teigė Švedijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Klara Hook.

„Šios procedūros bus taikomos ir šiuo atveju", - pridūrė K. Hook, tačiau atsisakė pakomentuoti, ar Rusijos ambasadorius jau buvo iškviestas.

Nors Rusija yra pažeidusi Švedijos oro erdvę ir anksčiau, pastarasis incidentas dėl situacijos Ukrainoje vertinamas itin rimtai. „Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, šį incidentą vertiname itin rimtai", - sakoma trečiadienio vakarą paskelbtame Švedijos karinių oro pajėgų vado Carlo-Johano Edstromo pranešime.

Pasak karinių oro pajėgų, „pažeidimas" buvo trumpas, tačiau incidentui užfiksuoti buvo pakelti Švedijos naikintuvai.

Švedijos gynybos ministras trečiadienį pasmerkė naujausią pažeidimą kaip „visiškai nepriimtiną". „Švedija pasiųs labai aiškų diplomatinį signalą", - AFP atsiųstame pranešime teigė Peteris Hultqvistas.

19:00 Černihivo mieste per Rusijos smūgius žuvo 22 žmonės

Ketvirtadienį Rusijos pajėgoms smogus šiaurinio Černihivo miesto gyvenamiesiems rajonams, įskaitant mokyklas ir daugiaaukštį gyvenamąjį namą, žuvo 22 žmonės, pranešė pagalbos tarnyba.

Tarnybos paskelbtuose vaizduose matyti iš smarkiai apgriautų daugiabučių kylantys dūmų kamuoliai, kieme išsibarsčiusios nuolaužos ir gelbėtojai, nešantys kūnus ant neštuvų.

Ukrainos naujienų agentūra unian.net pranešė, kad iš po griuvėsių ištraukta jau 33 žuvusieji ir 18 sužeistųjų.

17:15 Ukraina praneša apie derybų su Rusija pradžią

Prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos prasidėjo Ukrainos ir Rusijos pareigūnų derybos, ketvirtadienį pranešė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas.

M. Podoliakas socialiniame tinkle „Twitter" paskelbė nuotrauką, kurioje matyti rusų ir ukrainiečių atstovai. Jis nurodė, kad į darbotvarkę įtrauktos „skubios paliaubos" ir „humanitariniai koridoriai" civiliams.

16:40 Mariupolio meras įspėja dėl apsiausties „kaip Leningrade"

Ukrainos uostamiesčio Mariupolio meras įspėjo dėl miesto apsiausties „kaip Leningrade". „Jie mėgina čia įvykdyti blokadą, visai kaip Leningrade", - sakė Vadymas Boičenka ketvirtadienį apie Rusijos dalinius. Jie esą mėgina atkirsti Mariupolį nuo elektros, maisto produktų, vandens, šildymo ir infrastruktūros.

„Šitie bjaurybės nerado būdų mus palaužti. Dabar jie mėgina neleisti mums atkurti elektros, vandens tiekimo ir šildymo, - kalbėjo meras. - Jie sunaikino traukinius, kad negalėtume išvežti iš miesto savo moterų, vaikų ir senyvų žmonių". Nacių per Antrąjį pasaulinį karą vykdyta „Leningrado blokada" pareikalavo šimtų tūkstančių žmonių gyvybių.

Mariupolis, svarbus uostamiestis su 400 000 gyventojų Ukrainos pietryčiuose šiuo metu spaudžiant šalčiui neturi vandens ir elektros.

16:30 Suspenduota Rusijos veikla Tarptautiniuose prekybos rūmuose

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) palaiko Tarptautinių prekybos rūmų („ICC - International Chamber of Commerce") sprendimą suspenduoti Nacionalinio Rusijos komiteto veiklą organizacijoje dėl karinių veiksmų Ukrainoje. Verslo atstovai, palaikydami didžiausios verslo organizacijos pasaulyje sprendimą, kviečia aktyviai verslo bendruomenes įsitraukti į paramą Ukrainos piliečiams.

„Kviečiame Tarptautinius prekybos rūmus įsitraukti į paramą Ukrainai: skatinti verslo bendruomenes aukoti Ukrainos gynybos pajėgoms, siekiant teikti karinę ir humanitarinę pagalbą. Taip pat verslo organizacijos turėtų vienytis ir teikti siūlymus teisėkūrai, kurie leistų lengvinti gyvenimo bei įsidarbinimo sąlygas karo pabėgėliams, kaip tai jau padarė Lietuva", - pranešime sako LVK prezidentas Andrius Romanovskis.

„Kaip organizacija, kurios tikslas yra skatinti taiką ir klestėjimą per tarptautinę prekybą ir teisinės valstybės principus, mes griežčiausiai smerkiame Rusijos padarytą tarptautinės teisės pažeidimą. Raginame Rusiją nedelsiant nutraukti karinius veiksmus, išvesti savo pajėgas iš Ukrainos ir grįžti prie diplomatinių veiksmų", - pažymėjo Tarptautinių prekybos rūmų generalinis sekretorius Johnas W.H. Dentonas AO.

Tarptautinių prekybos rūmų generalinis sekretorius pastebi, kad Rusijos kariniai veiksmai prieš Ukrainą neabejotinai turės reikšmingų padarinių pasaulinei tiekimo grandinei. Poveikį pajus ne tik maisto bei energijos rinkos, tačiau bus sutrikdytas ir gamybos sektoriaus darbas.

Tarptautiniai prekybos rūmai yra didžiausia ir reprezentatyviausia verslo organizacija pasaulyje. Organizacija vienija daugiau nei 45 milijonus narių, veikiančiu daugiau nei 100 šalių.

15:48 Prie Odesos krantų po sprogimo nuskendo Estijos krovininis laivas

Prie Ukrainos Odesos uostamiesčio po sprogimo nuskendo Estijos krovininis laivas. „Helt" galėjo užplaukti ant minos, sakė Taline įsikūrusios operatorės „Vista Shipping Agency" atstovas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters".

Dviem įgulos nariams pavyko pasiekti gelbėjimo plaustą, keturi laikomi dingusiais.

15:45 V. Putinas pokalbyje su E. Macronu: Rusija tęs savo „bekompromisę" kovą Ukrainoje

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pažadėjo tęsti savo kovą su, pasak jo, nacionalistais Ukrainoje, ir pareiškė, kad Kremlius gali išplėsti savo reikalavimų derybose sąrašą.

„Rusija ketina tęsti savo bekompromisę kovą su nacionalistinių ginkluotų grupuočių kovotojais", - V. Putinas pareiškė savo pokalbyje su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir pridūrė, kad bandymai sulėtinti derybas dėl konflikto gali išprovokuoti „papildomus reikalavimus Kijevui".

V. Putinas pokalbio metu esą taip pat pareiškė E. Macronui, kad nesutinka su jo ankstesnę dieną pasakyta kalba apie Ukrainą.

15:00 S. Lavrovas: Rusija pasiruošusi dialogui su Vakarais

Augant įtampai su Vakarais dėl Ukrainos, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pabrėžė, kad jo šalis pasiruošusi dialogui. „Esu įsitikinęs, kad ši isterija praeis, (...) mūsų Vakarų partneriai ateis į protą", - sakė jis ketvirtadienį per pokalbį su užsienio žiniasklaidos priemonių žurnalistais, tikriausiai turėdamas omenyje ir sankcijas prieš Rusiją kare su Ukraina.

„Mes visada pasiruošę dialogui", - pabrėžė S. Lavrovas. Tačiau yra sąlyga - kad būtų kalbama lygiateisiškumo pagrindu ir gerbiant abipusius interesus. Kartu ministras pažymėjo, kad „specialioji karinė operacija" Ukrainoje bus užbaigta iki galo. Maskva pasirengusi deryboms ir su Kijevu. Galimoje taikos sutartyje su Ukraina esą turi būti ir punktas dėl šalies demilitarizacijos.

„Mes negalime sau leisti, kad Ukrainoje būtų infrastruktūra, kuri kelia grėsmę Rusijos Federacijos saugumui. Demilitarizacija bus įgyvendinta iki galo - t. y. sunaikinta mums grėsmę kelianti infrastruktūra ir ginklai", - kalbėjo Rusijos diplomatijos vadovas. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis esą pats pasiūlė neutralų šalies statusą po to, kai kelerius metus reikalavo narystės NATO.

14:55 E. Macronas atskirai pasikalbėjo su V. Putinu ir V. Zelenskiu

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį telefonu pasikalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, patvirtino Maskva ir Paryžius, tačiau nedetalizavo.

Pasak Eliziejaus rūmų, prezidentų skambutis truko pusantro valandos ir vyko ryte. Po to E. Macronas paskambino Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

Trečiadienio vakarą E. Macronas televizijos transliuotame kreipimesi pabrėžė norįs toliau kalbėtis su V. Putinu. „Nusprendžiau palaikyti ryšį su prezidentu V. Putinu tiek, kiek galėsiu, ir tiek, kiek reikės, kad galėčiau dėti visas pastangas įtikinti jį atsisakyti smurto... ir užkirsti kelią konflikto išplitimui", - teigė E. Macronas.

14:30 Ukraina praneša, kad jos delegacija yra pakeliui į derybų su Rusija vietą

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad jos delegacija yra pakeliui į antrojo derybų rato su Rusija vietą Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje.

„Esame pakeliui į derybų su Rusijos Federacija vietą. Jau esame sraigtasparniuose", - socialiniame tinkle „Twitter" pranešė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas.

13:30 „Ikea" stabdo veiklą Rusijoje ir Baltarusijoje, tai paveiks 15 tūkst. darbuotojų

Švedijos baldų milžinė „Ikea" ketvirtadienį pranešė, kad, reaguodama į karą Ukrainoje, sustabdys savo veiklą Rusijoje ir Baltarusijoje, tai paveiks beveik 15 tūkst. darbuotojų, 17 parduotuvių ir tris gamybos vietas.

„Karas jau padarė didžiulį poveikį žmonėms. Jis taip pat sukelia rimtus tiekimo grandinės ir prekybos sąlygų sutrikimus. Dėl visų šių priežasčių „Ikea" nusprendė laikinai sustabdyti veiklą Rusijoje", - sakoma bendrovės pranešime naujienų agentūrai AFP.

13:25 Prie Odesos artėja Rusų desantas

Ukrainos naujienų portalas Gazeta.ua praneša, kad Rusijos desantas artėja prie Odesos. 4 dideli desantiniai laivai ir pagalbiniai laivai.

13:10 Kinija neigia, kad prašė Rusijos atidėti invaziją po olimpiados pabaigos

Kinija ketvirtadienį paneigė pranešimą, kad ji prašė Rusijos atidėti invaziją į Ukrainą iki pasibaigs Pekino žiemos olimpinės žaidynės. Tarptautinė bendruomenė kreipia vis daugiau dėmesio į ​​šiltėjančius abiejų valstybių santykius.

Pekinas laikosi atsargios pozicijos dėl savo artimos sąjungininkės veiksmų, tačiau prezidentas Xi Jinpingas praėjusį mėnesį susitiko su Rusijos kolega ir abu sutarė dėl „neribotos" partnerystės. Nuo to laiko Pekinas nepasmerkė invazijos į Ukrainą, bet tiesioginės paramos nesuteikė.

„The New York Times" trečiadienį pranešė, kad Kinijos pareigūnai sakė aukštiems Rusijos pareigūnams nesiveržti į Ukrainą iki žiemos olimpinių žaidynių pabaigos, laikraštis citavo aukštus JAV prezidento Joe Bideno administracijos pareigūnus ir vieną Europos pareigūną. Straipsnyje sakoma, kad Pekinas turėjo tam tikro lygio tiesioginės informacijos apie Rusijos karinius planus ar ketinimus prieš invazijai prasidedant praėjusią savaitę, praėjus keturioms dienoms po olimpinių žaidynių uždarymo ceremonijos.

Ketvirtadienį apie tai paklaustas per spaudos konferenciją, Pekinas šį pranešimą paneigė.

„The New York Times" pranešimas yra visiškai melaginga naujiena. Tokios apgaulingos, kaltę nukreipiančios pastabos yra visiškai niekingos", - sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wangas Wenbinas.

Likus savaitėms iki invazijos vasario 24 d., Kinijos valstybinė žiniasklaida ne kartą atmetė Vakarų įspėjimus kaip JAV keliamą ažiotažą ir neevakavo savo piliečių iš Ukrainos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo pirmasis pasaulio lyderis, susitikęs su Xi Jinpingu per beveik dvejus metus, jis buvo žiemos žaidynių atidarymo ceremonijos garbės svečias.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja trečiadienį didžiule balsų dauguma priėmė Maskvos invaziją smerkiančią rezoliuciją, kuria reikalaujama, kad Rusija „nedelsdama" pasitrauktų iš Ukrainos. Kinija buvo tarp 35 šalių, kurios balsuojant susilaikė, tik penkios valstybės - Eritrėja, Šiaurės Korėja, Sirija, Baltarusija ir Rusija - balsavo prieš.

Jungtinių Tautų duomenimis, dėl karo iš Ukrainos pabėgo daugiau nei milijonas žmonių.

12:30 S. Lavrovas kaltina Vakarus „įkyria idėja apie branduolinį karą"

Naujienų agentūra ELTA praneša, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį apkaltino Vakarų politikus „įkyria idėja" apie branduolinį karą - po savaitės, kai Maskva pradėjo invaziją į Ukrainą.

„Akivaizdu, kad Trečiasis pasaulinis karas gali būti tik branduolinis", - interviu Rusijos ir užsienio žiniasklaidai internetu sakė S. Lavrovas.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad branduolinio karo idėja nuolat sukasi Vakarų politikų, o ne rusų galvose", - sakė jis. „Todėl užtikrinu jus, kad neleisime jokioms provokacijoms išvesti mūsų iš pusiausvyros", - pridūrė S. Lavrovas.

11:50 I. Šimonytė: neskraidymo zona Ukrainoje įtrauktų NATO į karą

Rusijos sukeltą karą jau savaitę kenčiančiai Ukrainai prašant Vakarų užtikrinti neskraidymo zoną šalies teritorijoje, Ingrida Šimonytė pažymi, kad realybėje toks sprendimas keltų riziką NATO įsivelti į vykstantį konfliktą.

„Aš nenoriu to labai detaliai komentuoti. Tiesiog atkreipčiau dėmesį, kad daugeliui atrodo, jog neskraidymo zona yra kažkas, ką gali paskelbti, ir tai jau yra neskraidymo zona. Neskraidymo zoną kažkas dar turėtų ir užtikrinti. Įvertinant, kas realiai tą gali padaryti, tai reikštų, kad NATO valstybės tiesiogiai dalyvautų šiame konflikte", - ketvirtadienį Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje sakė I.Šimonytė.

„Apie tai kažkodėl truputį yra nutylima ir to nesakoma", - pridūrė ji.

Pasak Šimonytės, tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje, yra tragedija, todėl reikėtų rūpintis humanitarinių koridorių atidarymu civiliams gyventojams.

„Yra didelė tragedija tai, kas vyksta Ukrainoje ir Ukrainos miestuose, ypač kai yra apšaudomi miestai (...) Ir per Jungtines Tautas turbūt, per kitas tarptautines organizacijas, kurių reputacija yra visuotinai pripažįstama, reikėtų svarstyti apie humanitarinio koridoriaus sprendimus, kurie leistų žmonėms pasitraukti iš tų vietų, kur yra nesaugu", - sakė I. Šimonytė.

11:45 Pirmieji nuo karo Ukrainoje bėgantys vaikai jau pasiekė Lietuvą

Šią naktį į Lietuvą atvyko pirmasis autobusas su vaikais iš karo niokojamos Ukrainos. 43 atvykę nelydimi vaikai bei kelios mamos su savo vaikais buvo priimti ir apgyvendinti Trakuose, kur šiuo metu yra saugūs.

Visus atvykusius vaikus Lietuvoje pasitiko vaiko teisių gynėjai, o kelyje nuo pasienio juos atlydėjo policijos pareigūnai. Vaikų atstovu pagal įstatymą paskirta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Jau ketvirtadienį bus vertinama vaikų situacija ir teikiama jiems reikiama pagalba - pirmiausia psichologinė.

„Vaiko teisių gynėjai yra pasirengę priimti visus nuo karo bėgančius vaikus, kuriems reikia pagalbos ir jais bus rūpinamasi lygiai taip, kaip rūpinamės ir Lietuvos vaikais. Prisidėti gali ir visuomenė, tad labai kviečiu žmones įsivertinti galimybę tapti laikinais globėjais, registruotis ir suteikti vaikams saugius namus, kol jie galės grįžti į savo šalį", - sako Tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Šiuo metu laukiama ir daugiau atvykstančių vaikų - yra žinoma apie kelis šimtus vaikų iš Ukrainos globos namų, kurie per Lenkiją atvyksta į Baltijos šalis.

Pasak Tarnybos vadovės, gali būti, kad šiuo metu šalyje jau yra žmonių su vaikais, kurie dar nėra užsiregistravę.

„Labai kviečiu žmones, kurie žino apie jau anksčiau atvykusius žmones ir pamiršusius užsiregistruoti, priminti ir padėti jiems tai padaryti. Vaiko teisių gynėjams labai svarbu žinoti, kad visi nuo karo bėgantys vaikai būtų užregistruoti ir būtų galima suteikti jiems visas būtinas paslaugas - švietimo, socialines ir kitą pagalbą", - sako I. Skuodienė.

Norint tapti laikinu vaikų globėju reikėtų kreiptis į artimiausią teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių, kurio specialistai pakonsultuos ir suteiks visą reikiamą informaciją apie galimybes tapti globėju.

08:00 Rusijos pajėgos užėmė Ukrainos Chersono miestą

Naujienų agentūra ELTA praneša, kad Rusijos pajėgos užėmė Ukrainos Chersono miestą, patvirtino vietos pareigūnai. Tai - pirmas didelis Ukrainos miestas, kurį užėmė Maskva, Rusijos kariuomenei aštuntą dieną puolant Ukrainą.

„Okupantai yra visose miesto dalyse ir yra labai pavojingi", - vėlai trečiadienį per susirašinėjimo programėlę „Telegram" parašė regiono administracijos vadovas Genadijus Lachuta.

290 tūkst. gyventojų turinčio uostamiesčio meras Igoris Kolychajevas paskelbė apie diskusijas su „ginkluotais svečiais" Chersono miesto administracijoje. „Mes neturėjome ginklų ir nebuvome agresyvūs. Parodėme, kad dirbame, jog apsaugotume miestą, ir stengiamės susidoroti su invazijos padariniais", - parašė jis feisbuke. „Turime didžiulių sunkumų su žuvusiųjų surinkimu ir laidojimu, maisto ir vaistų pristatymu, šiukšlių surinkimu, nelaimingų atsitikimų valdymu ir kt.", - tęsė jis.

I. Kolychajevas sakė nieko „nežadėjęs" įsiveržusioms pajėgoms, bet prašęs „nešaudyti žmonių", taip pat paskelbęs naktinę komendanto valandą mieste ir automobilių eismo apribojimą. „Kol kas viskas gerai. Virš mūsų plevėsuoja Ukrainos vėliava. O kad taip ir liktų, šie reikalavimai turi būti įvykdyti", - pridūrė jis. Rusijos kariuomenė trečiadienio rytą paskelbė užėmusi Chersoną, esantį netoli nuo 2014 metais Maskvos aneksuoto Krymo pusiasalio. Juodosios jūros miestas buvo apgultas, Rusijos pajėgoms toliau veržiantis ir puolant kitus miestus.

Rusijos kariuomenės užimtas ir kitas svarbus Ukrainos uostas Berdianskas, o Mariupolis „garbingai" atmuša atakas, sakė šio miesto meras Vadymas Boičenka. „Šiandien buvo sunkiausia ir žiauriausia diena per septynias dienas trunkantį karą. Šiandien jie tiesiog norėjo visus mus sunaikinti", - sakė jis per „Telegram" vaizdo įrašą, apkaltinęs Rusijos pajėgas šaudant į gyvenamuosius pastatus. V. Boičenka sakė, kad per puolimą pažeista infrastruktūra, žmonės liko be šviesos, vandens ar šildymo.

Rusijos pajėgos taip pat bombardavo antrą pagal dydį Ukrainos miestą Charkivą - puolimas buvo lyginamas su civilių žudynėmis Sarajeve 1990-aisiais.

Per savaitę trukusias intensyvias kovas žuvo šimtai civilių, nuo invazijos pradžios iš Ukrainos pabėgo milijonas žmonių.

07:00 JT: pabėgėlių iš Ukrainos skaičius pasiekė 1 mln.

Per pastarąsias septynias dienas į kaimynines šalis išvykusių Ukrainos gyventojų skaičius pasiekė 1 mln. Tai naktį į ketvirtadienį pranešė Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippas Grandis.

„Viso labo per septynias dienas matėme milijono pabėgėlių išvykimą iš Ukrainos į kaimynines šalis", - parašė F. Grandis savo tviteryje.

„Metas nutilti ginklams, kad daugeliui milijonų žmonių Ukrainos teritorijoje būtų galima suteikti gyvybę gelbstinčią humanitarinę pagalbą", - pabrėžė vyriausiasis komisaras.

Praėjusią savaitę Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės pasmerktą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

06:25 Ispanija nusiųs Ukrainai daugiau kaip tūkstantį granatsvaidžių ir kulkosvaidžių

Ispanijos vyriausybė nusiųs Ukrainai puolamosios ginkluotės partiją, kurioje bus ir daugiau kaip tūkstantis granatsvaidžių bei kulkosvaidžių ir šimtai tūkstančių šovinių šaulių ginklams.

Tai trečiadienio vakarą interviu televizijos kanalui „Antena 3" pareiškė karalystės Gynybos ministerijos vadovė Margarita Robles.

Pasak jos, kovo 4 d. Ukrainos kryptimi išskris „du lėktuvai su puolamąja ginkluote: 1 370 granatsvaidžių, 700 tūkst. šovinių šautuvams ir kulkosvaidžiams, taip pat lengvaisiais kulkosvaidžiais". Ministrė paaiškino, kad ginklų ir šovinių siunta bus nugabenta į Lenkijos pasienį su Ukraina, kur ją paims Ukrainos pareigūnai.

Trečiadienį Ispanijos vyriausybės vadovas Pedras Sánchezas pareiškė, kad šalis patieks Ukrainai puolamosios ginkluotės.

Praėjusią savaitę Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės pasmerktą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

2022-03-02 ĮVYKIAI

21:55 Vokietijos prezidentas kreipėsi į V. Putiną, ragindamas jį atrasti „drąsos" nutraukti karą Ukrainoje

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris teigė, kad karas Ukrainoje yra „nepateisinamas", ir kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, ragindamas jį skubiai nutraukti.

Pasak F. W. Steinmeierio, niekas, netgi pats V. Putinas, „negali prieš istoriją pateisinti to, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje, kad bėga šimtai tūkstančių žmonių, miršta nekalti gyventojai ir naikinama pati šalis. Būtent dėl to kreipiamės į Rusijos prezidentą: tuojau pat nutraukite šį karą".

Vokietijos prezidento teigimu, įsiveržti į mažesnę kaimyninę šalį drąsos nereikia. „Tačiau reikia drąsos šį karą nutraukti. Būtent to dabar ir reikalaujame", - tvirtino F. W. Steinmeieris.

21:30 Čekija dėl pabėgėlių iš Ukrainos antplūdžio įsiveda nepaprastąją padėtį

Čekijos vyriausybė dėl pabėgėlių iš Ukrainos antplūdžio paskelbė šalyje nepaprastąją padėtį.

Ši priemonė įsigalios penktadienį, po Ministrų kabineto susitikimo teigė vidaus reikalų ministras Vitas Rakusanas. Vyriausybė nuo tada galės priimti sprendimus be išankstinių konsultacijų su parlamentu.

Šalis Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje taip pat padidins savo gynybos biudžetą maždaug 1 mlrd. Čekijos kronų (39 mln. eurų). Tačiau premjeras Petras Fiala pabrėžė, kad šalies saugumui pavojaus šiuo metu nėra.
„Noriu patikinti visus piliečius, kad jiems bijoti nereikia", - teigė P. Fiala.

21:25 Švedija praneša, kad jos oro erdvę virš Baltijos jūros pažeidė keturi Rusijos naikintuvai

Švedijos ginkluotosios pajėgos trečiadienį pranešė, kad šalies oro erdvę į rytus nuo Baltijos jūroje išsidėsčiusios Gotlando salos pažeidė keturi Rusijos naikintuvai.

„Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, šį incidentą vertiname itin rimtai", - sakoma Švedijos karinių oro pajėgų vado Carlo-Johano Edstromo pranešime ir priduriama, kad „pažeidimas" buvo trumpas, tačiau incidentui užfiksuoti buvo pakelti Švedijos orlaiviai.

21:05 JAV įveda naujas sankcijas Baltarusijai, Rusijos gynybos sektoriui

Jungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė įvedančios naujas sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, kuriomis šįkart nusitaikė į Rusijos sąjungininkę Baltarusiją ir Rusijos gynybos pramonę.

Baltieji rūmai pristatė „griežtus ribojimus Baltarusijai, kurių tikslas - sustabdyti jos technologinių prekių importą dėl jos paramos" Rusijos pradėtam karui.

Vašingtonas taip pat paskelbė apie „sankcijas, kurių taikinyje - Rusijos gynybos sektorius". Pastarosiomis priemonėmis bus siekiama sutrikdyti ginklų vystymą šalyje.

20:50 V. Putinas telefonu kalbėjosi su Izraelio premjeru

Lietuvos naujienų agentūros ELTA duomenimis, po invazijos į Ukrainą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vėl telefonu kalbėjo su Izraelio ministru pirmininku Naftaliu Bennettu. Tai trečiadienio vakarą pranešė Kremlius. Esą buvo kalbama apie Rusijos vykdomą „specialiąją karinę operaciją".

V. Putinas, Kremliaus duomenimis, išdėstė Rusijos poziciją ir dar kartą įvardijo sąlygas konfliktui sureguliuoti. Vyriausybė Kijeve turi pripažinti Luhansko ir Donecko „liaudies respublikas" Rytų Ukrainoje bei Rusijos suverenitetą Kryme. Be to, V. Putinas reikalauja Ukrainos „demilitarizacijos".

V. Putinas jau sekmadienį kalbėjo telefonu su N. Bennettu. Izraelis kol kas nekomentavo žiniasklaidos pranešimų, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašė N. Bennetto Izraelyje surengti derybas tarp Rusijos ir Ukrainos.

20:40 S. Lavrovas apie Vakarų sankcijas: tai vagystė

Lietuvos naujienų agentūros ELTA duomenimis, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas „vagyste" pavadino Rusijos turto įšaldymą užsienyje. „Jie spjauna į visus savo principus, kuriuos įtvirtino tarptautinėje arenoje", - sakė jis interviu TV stočiai „Al Jazeera", kurio ištraukas trečiadienį cituoja agentūra „Interfax".

Vakarai pradėjo konfiskuoti Rusijos centrinio banko ir privačių verslininkų turtą, kalbėjo S. Labrovas ir pridūrė, kad „tai vagystė".

Reaguodama į Rusijos karą prieš Ukrainą, ES, pavyzdžiui, įšaldė ir rusų oligarchų bei asmenų iš prezidento Vladimiro Putino aplinkos turtą, taip pat apribojo jų kelionių laisvę. Tarp sankcionuojamų asmenų yra Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kelionių milžinės TUI didysis akcininkas Aleksejus Mordašovas, artimas V. Putino bendražygis ir valstybinio koncerno „Rosneft" vadovas Igoris Sečinas, milijardierius ir „Alfa" banko vadovas Michailas Fridmanas, taip pat minimi verslininkai Ališeras Usmanovas, Piotras Avenas ir Nikolajus Tokarevas.

20:25 JAV atstovė JT: Rusija gabena į Ukrainą kasetinius ir kitus uždraustus šaudmenis

Lietuvos naujienų agentūros ELTA duomenimis, JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose trečiadienį apkaltino Rusiją gabenant į Ukrainą kasetinius šaudmenis ir kitus pagal Ženevos konvenciją draudžiamus ginklus, Maskvai siekiant eskaluoti puolimą prieš kaimyninę valstybę.

Linda Thomas-Greenfield kalbėjo tuo metu, kai Rusijos pajėgos trečiadienį apšaudė kelis Ukrainos miestus ir telkėsi prie sostinės Kijevo, keldamos baimę dėl galimo puolimo.

„Panašu, kad Rusija ruošiasi didinti savo kampanijos prieš Ukrainą brutalumą", - JT Generalinėje Asamblėjoje sakė L. Thomas-Greenfield.

„Matėme vaizdo įrašus, kaip Rusijos pajėgos į Ukrainą gabena itin mirtiną ginkluotę, kuriai mūšio lauke ne vieta. Tai yra ir kasetinė amunicija, ir vakuuminės bombos, kurios pagal Ženevos konvenciją yra uždraustos", - sakė ji.
Taip pat ji rėmėsi paviešintomis nuotraukomis, kuriose matyti 65 km ilgio Rusijos karių kolona, kuri, pasak jos, „traukia Kijevo link".

L. Thomas-Greenfield kalbėjo prieš neeilinį balsavimą, kuriuo Generalinė Asamblėja pareikalavo, kad Rusija „nedelsiant" išvestų savo pajėgas iš Ukrainos.

Didžioji dauguma pasaulio valstybių balsavo už neįpareigojančią rezoliuciją, smerkiančią Maskvos išpuolį, o tai akivaizdžiai rodo Rusijos izoliaciją pasaulio arenoje.

Rusija, nepaisydama didžiulių ekonominių ir diplomatinių sankcijų, toliau veržiasi į provakarietišką Ukrainą, kur jos pajėgos susidūrė su dideliu pasipriešinimu.

20:20 Kijevas ir Maskva derybas tęs ketvirtadienį

Lietuvos naujienų agentūros ELTA duomenimis, po Rusijos invazijos į Ukrainą pradėtos derybos tarp Kijevo ir Maskvos turėtų būti tęsiamos ketvirtadienio rytą Baltarusijoje. Ukrainos delegacija jau vyksta į derybų vietą, trečiadienį sakė Rusijos derybininkas Vladimiras Medinskis. Susitikime turėtų būti kalbama ir apie paliaubas.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio spaudos tarnyba patvirtino, kad delegacija vyksta į derybų vietą. Anot V. Medinskio, dėl derybų vietos „kartu" susitarė abi pusės.

Pirmasis derybų ratas tarp Kijevo ir Maskvos Baltarusijos Gomelio pasienio regione pirmadienį baigėsi be rezultatų. Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas prieš pokalbius pakartojo savo reikalavimą dėl Ukrainos „demilitarizacijos" bei aneksuoto Krymo pripažinimo Rusijos teritorija. V. Zelenkis savo ruožtu pareikalavo „neatidėliotinų paliaubų" bei rusų pajėgų išvedimo iš šalies.

18:50 Lenkijos ligoninės paruošė 7 000 lovų sužeistiems ukrainiečiams

Lenkija paruošė 7 000 ligoninių lovų ukrainiečiams. Jos skirtos ir sergantiems pabėgėliams, ir tiems, kurie buvo sužeisti per karinius veiksmus kaimyninėje šalyje, trečiadienį Varšuvoje sakė sveikatos ministras Adamas Niedzielskis. Vyriausybė, be to, rengia įstatymo projektą, reglamentuojantį pabėgėlių medicininę priežiūrą pagal valstybinės sveikatos sistemos NFZ taisykles.

Lenkija nuo karo pradžios, premjero Mateuszo Morawieckio duomenimis, jau priėmė apie 500 000 pabėgėlių iš Ukrainos. Ne tik institucijos, bet ir gyventojai rūpinasi atvykėliais. Aukojama daug drabužių ir daiktų, siūloma apgyvendinimo ir transporto pagalba.

Lenkijos geležinkelis PKP visus Ukrainos piliečius veža nemokamai.

18:10 Ukraina: per 1 000 užsieniečių jau prisijungė prie karo su Rusija

Daugiau kaip 1 000 užsieniečių, Ukrainos duomenimis, jungiasi prie karo su Rusija. „Į Ukrainą jau atvyko savanoriai iš 16 šalių, kurie pasirengę petys petin kovoti su ukrainiečiais prieš agresorius, - žurnalistams sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba. - Jų skaičius jau viršijo 1 000".

Ministras pabrėžė, kad iki šiol 19 šalių pažadėjo Ukrainai ginklų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pasirašė dekretą, leidžiantį be vizų atvykti užsieniečiams, kurie tarptautiniame legione nori ginti Ukrainą. Rusijos piliečiams tai netaikoma.

17:25 ES įvedė naujas sankcijas Baltarusijai

Europos Sąjunga (ES) įvedė Baltarusijai naujas sankcijas dėl paramos Rusijos invazijai į Ukrainą. Tai trečiadienį pranešė ES, tačiau atskirų baudžiamųjų priemonių kol kas neįvardijo, informuoja agentūra „Reuters".

Šiuo metu ES pirmininkaujanti Prancūzija tviteryje rašė, kad priemonės apima naujas ekonomines sankcijas bei naujus baltarusių pareigūnų ir kariškių, kurie dalyvauja agresijoje prieš Ukrainą, sąrašus. Sankcijos „palies kai kuriuos ekonomikos sektorius, ypač - medienos, plieno ir kalio", sakoma pareiškime. Vienas ES pareigūnas agentūrai „Reuters" teigė, kad sankcijos apims kai kurių prekių, įskaitant mineralinį kurą, importo draudimą, taip pat draudimą eksportuoti iš ES į Baltarusiją įrangą bei kitas eksporto kontrolės priemones.

Priešingai nei Rusijos bankai, Baltarusijos kredito institutai kol kas neatjungti nuo tarptautinės mokėjimų sistemos SWIFT, sakė ES pareigūnas ir pridūrė, kad „tam dar ateis eilė".

Vakarai kaltina Baltarusiją bent jau netiesiogiai padėjus Rusijai įžengti į Ukrainą. Nes ir iš Baltarusijos teritorijos rusų pajėgos pateko į kaimyninę šalį.

16:30 Rusija: susirėmimų su NATO pavojus auga

Dėl NATO paramos Ukrainai Rusija įspėjo dėl konflikto su Aljansu. „Žinoma, kad kyla rizikos, - trečiadienį valstybinei stočiai „Rossija 24" sakė užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško. - Žinoma, kad mums nerimą kelia ginklų tiekimo programa, tai šioje situacijoje labai pavojinga". Esą nėra garantijų, kad nebus incidentų.

Virtinė NATO šalių po Rusijos invazijos į Ukrainą paskelbė apie ginklų siuntas Kijevui. Rusija pabrėžia, kad Ukrainoje vykdoma „specialioji karinė operacija" Rusijos piliečiams apsaugoti ir Rusijos saugumo interesams įgyvendinti.

A. Gruško apkaltino NATO siekiant sukurti naują pasaulio tvarką. Vakarai laiko save Šaltojo karo nugalėtoju ir todėl nusprendė, kad tik jie gali nustatyti globalias taisykles", - kalbėjo viceministras. Jis paragino ES atsiskirti nuo NATO. „ES neturės šansų būti nepriklausoma veikėja globalioje ir Europos scenoje", - tęsė A. Gruško.

Jei ES nesupranta, kad JAV laiko Ukrainą forpostu kovoje su Rusija ir taip kursto įtampą, tai Europos projektas, anot jo, pasmerktas žlugti. „Tada ji liks JAV satelitu karine prasme ir nepasieks nepriklausomybės", - sakė A. Gruško.

16:05 Vokietijos kancleris O. Scholzas: NATO nesikiš į karą Ukrainoje

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas atmetė karinį NATO įsikišimą į Rusijos karą Ukrainoje, praneša agentūra „Reuters".

„Mes nesiimsime karinių veiksmų", - sakė O. Scholzas, turėdamas omenyje NATO, kai trečiadienį su prisistatymo vizitu lankėsi Izraelyje. „Šioje situacijoje tai būtų neteisinga", - pridūrė jis po susitikimo su Izraelio ministru pirmininku Naftaliu Bennetu. Esą situacija labai pavojinga, nes konflikte dalyvauja ir branduolinė supervalstybė.

Vakarai demonstruoja „teisingą poziciją tarp nuoseklumo ir būtino atsargumo", - teigė O. Sholzas. Ir JAV ne kartą pabrėžė, kad tiesiogiai nesikiš į karą Ukrainoje.

N. Benettas sakė, kad Izraelis siekia „protingo, deramo" atsako į konfliktą.

Tačiau abiejų vyriausybių vadovai pabrėžė, kad toliau rems Ukrainą. N. Bennettas atkreipė dėmesį į tai, kad Izraelis ką tik į Ukrainą nusiuntė tris lėktuvus su pagalbos prekėmis. Izraelis pasmerkė Rusijos įsiveržimą, tačiau neprisijungė prie Vakarų sankcijų.

Vietoj to N. Bennettas pasiūlė savo šalies tarpininkavimą, kurio reikalavo ir Ukraina. Izraelio premjeras sekmadienį telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

O. Scholzas paragino V. Putiną nedelsiant nutraukti visus karo veiksmus Ukrainoje. Jis pasveikino, kad apskritai vėl vyksta diplomatiniai pokalbiai tarp Rusijos ir Ukrainos, nors pirmasis ratas baigėsi be rezultatų.

N. Bennettas spaudos konferencijoje nepaminėjo Rusijos. JAV ir europiečiai ragina, kad kuo daugiau pasaulio valstybių prisijungtų prie sankcijų Rusijai ir taip izoliuotų šalį po įsiveržimo į Ukrainą.

Izraelis tiekia Rusijai aukštųjų technologijų produktus. Vakarų šalys uždraudė šių produktų eksportą į Rusiją.

15:50 Ukrainos ambasadorius padėkojo Lietuvai: kiekvieną dieną jaučiame jūsų paramą

Trečiadienį su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen susitikęs Ukrainos ambasadorius Petro Bešta padėkojo Lietuvai ir jos žmonėms už suteikiamą gynybinę, humanitarinę ir finansinę pagalbą.

„Norėčiau padėkoti Lietuvai, jos Vyriausybei ir visiems žmonėms - jūsų paramą mes jaučiame kiekvieną dieną. Esate mūsų partneriai ir artimi draugai", - po susitikimo su Seimo pirmininke kalbėjo P. Bešta.

Ukrainos ambasadorius akcentavo, kad šalis jaučia Lietuvos paramą tiek saugumo srityje, tiek ir humanitarinės bei ekonominės pagalbos klausimuose. Be to, pridūrė P. Bešta, palaikymas jaučiamas net ir tarptautiniu lygmeniu.
Ukrainos ambasadoriaus teigimu, šiuo metu Ukrainai reikalinga visiška Rusijos izoliacija ir Ukrainos neskraidymo zonos klausimo sprendimas.

„Šiuo metu yra dvi pagrindinės problemos: Ukraina kovoja su visa turima gynyba ir mums reikia totalių sankcijų ir totalios izoliacijos nuo Rusijos. (...) Rytoj NATO ketina spręsti paskelbti Ukrainą neskraidymo zona. Problema ta, kad Rusija pakeitė kariuomenės strategiją ir atakuoja civilinius objektus, didžiuosius Ukrainos miestus", - kalbėjo P. Bešta.

15:30 S. Lavrovas: Rusijos izoliuoti neįmanoma

Lietuvos naujienų agentūros ELTA duomenimis, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Ukrainos vadovybė turi atstovauti visoms šalies tautybėms. „Ukrainiečiai renka savo vadovybę, - sakė jis interviu stočiai „Al Jazeera", kurio ištraukas cituoja agentūra TASS. - Tačiau ji turi atstovauti visoms Ukrainos tautybėms".

Rusija visad tvirtino, kad provakarietiška Ukrainos vyriausybė diskriminuoja rusakalbius ir rusus pirmiausiai Rytų Ukrainoje. Be to, Maskva jau kelis kartus kalbėjo apie rusakalbių gyventojų „genocidą".

S. Lavrovas kaltino Ukrainą nerodant tikro susidomėjimo derybomis su Rusija. „Mes pasirengę antrajam derybų ratui, tačiau Ukrainos pusė, amerikiečių paliepimu, delsia", - kalbėjo S. Lavrovas, tačiau to įrodymų nepateikė. „Vakarai nesutinka bendradarbiauti su mumis, kuriant naują Europos saugumo architektūrą", - kritikavo Rusijos ministras.

Kijevas kol kas nepatvirtino dalyvausiantis derybose. „Kada vyks derybos, dar nežinoma", - feisbuke rašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba.

Kremliaus duomenimis, Rusija pasirengusi tolesniems pokalbiams dar trečiadienio vakarą. Maskva, be kita ko, reikalauja Ukrainos „demilitarizacijos" bei Rusijos suverenumo okupuotame Kryme pripažinimo. „Krymas priklauso Rusijai, dėl to nėra diskusijų", - pabrėžė S. Lavrovas.

Komentuodamas pasaulio sankcijas Rusijai, S. Lavrovas pabrėžė Maskvos vietą globalioje bendruomenėje. „Rusija turi daug draugų. Jos izoliuoti neįmanoma", - sakė jis.

14:30 Vyriausybė apsisprendė skirti 4 mln. eurų ukrainiečių pabėgėlių priėmimui šalyje

Trečiadienį Vyriausybė priėmė sprendimą skirti 3,94 mln. eurų valstybės rezervo lėšų iš karo zonos pasitraukusių ukrainiečių priėmimui.

Didžiausia lėšų dalis bus skirta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri didžiąją finansavimo dalį ketina panaudoti maitinimo organizavimui (1,97 mln.), dar 151 tūkst. eurų bus suteikta nevyriausybinių organizacijų mobilių komandų veiklai užtikrinti, 880 tūkst. eurų - higienos reikmėms ir medikamentams, bei 275 tūkst. trijų dienų maisto davinių įsigijimui.

Dar 667 tūkst. eurų bus skirta Sveikatos apsaugos ministerijai, kuri lėšas panaudos pabėgėlių sveikatos priežiūros paslaugoms finansuoti.

Praėjusios savaitės ketvirtadienį Rusija pradėjo agresyvų ir tarptautinės bendruomenės pasmerktą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Vakarų bendruomenė, į tai reaguodama, Rusijai paskelbė labai griežtas sankcijas ir ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Nuo tada, kai Rusija užpuolė Ukrainą, JT duomenimis, į kaimynines šalis pabėgo 677 tūkst. žmonių. Apie pusę jų atvyko į Lenkiją, antradienį Ženevoje sakė JT pabėgėlių reikalų komisaras Filippas Grandis.

Tuo metu Lenkijos pasienyje su Ukraina esantis Lietuvos Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas teigia, kad kol kas karo pabėgėlių srautas iš Ukrainos vis didėja. Jis pažymi, kad, siekiant paspartinti į Lenkiją siekiančių patekti ukrainiečių patikrą, Ukrainos pasieniečiams Lietuva perdavė šiam procesui paspartinti reikalingą techniką.

14:20 Šiandien vakare laukia antrasis derybų ratas

Šiandien vakare įvyks dar vienas derybų ratas tarp Rusijos ir Ukrainos atstovų. Kaip praneša Ukrainos prezidentūros vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius derybininkai bus tie patys.

„Šįvakar vyks derybos. Tai bus antras turas. Manau, viskas bus taip pat. Niekas nepasikeis. Laikysime savo poziciją", - sakė A. Arestovičius.

12:05 Rusija „pasirengusi" tęsti pokalbius su Ukraina trečiadienio vakarą

Naujienų agentūra ELTA skelbia, kad Kremlius trečiadienį pareiškė, kad Rusijos delegacija pasirengusi tęsti taikos derybas su Ukraina, Maskvai septintą dieną tęsiant invaziją į šią provakarietišką šalį.

„Mūsų delegacija bus pasirengusi tęsti derybas", - sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad Maskvos delegacija tikisi, jog derybos bus atnaujintos trečiadienio vakarą.

Jis sakė, kad prezidento Vladimiro Putino padėjėjas Vladimiras Medinskis išlieka pagrindiniu Rusijos derybininku, bet nepasakė, kur vyks kitas derybų ratas.

Pirmasis Rusijos ir Ukrainos delegacijų pokalbių ratas įvyko Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje, tačiau rezultatų nedavė.

Praėjusį ketvirtadienį Vladimiras Putinas įsakė Rusijos kariuomenei įsiveržti į Ukrainą. V. Putinas skelbė, kad nori „demilitarizuoti" ir „denacifikuoti" šalį. Nuo tada, pranešama, žuvo šimtai civilių Ukrainos gyventojų, įskaitant vaikus.

11:10 Rusijos kariškiai teigia perėmę Chersono kontrolę

Naujienų agentūra ELTA skelbia, kad Rusijos kariuomenė trečiadienį pareiškė perėmusi pietų Ukrainos Chersono miesto kontrolę. Maskvos invazija į provakarietišką šalį tęsiasi jau septintą dieną.

„Rusijos ginkluotųjų pajėgų divizijos visiškai perėmė regioninio centro Chersono kontrolę", - per televiziją sakė Gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

Jis tvirtino, kad viešosios paslaugos ir transportas veikia kaip įprasta. „Mieste netrūksta maisto ir būtiniausių prekių", - pridūrė jis. Taip pat sakė, kad vyksta Rusijos kariuomenės ir vietos valdžios derybos dėl tvarkos palaikymo, gyventojų apsaugos ir viešųjų paslaugų funkcionavimo.

Chersono meras Igoris Nikolajevas feisbuke rašė: „Mes vis dar Ukraina. Vis dar tvirti". Jo pareiškimai prieštarauja Rusijos armijos tvirtinimams, nes jis teigė, kad reikia rasti būdą, kaip „surinkti (žuvusiųjų) kūnus" ir „atstatyti elektrą, dujas, vandenį ir šildymą ten, kur jie pažeisti". „Tačiau iš karto įspėju: šiandien atlikti šias užduotis reiškia padaryti stebuklą", - pridūrė jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusį ketvirtadienį įsakė kariuomenei įsiveržti į provakarietišką Ukrainą ir pažadėjo „demilitarizuoti" ir „denacifikuoti" šalį.

Rusijos kariuomenė Ukrainoje apgadino daugiau nei 1 500 karinių objektų, trečiadienį sakė I. Konašenkovas ir pridūrė, kad sunaikinti 58 lėktuvai, 46 bepilotės skraidyklės, 472 tankai bei kiti šarvuočiai.

11:00 Ispanija siunčia karinę įrangą „Ukrainos pasipriešinimui"

Ispanija tieks „karinę įrangą" Ukrainai, kurią puola Vladimiro Putino pasiųsta kariuomenė, trečiadienį parlamente sakė ministras pirmininkas Pedro Sanchezas.

„Noriu jums pranešti, kad Ispanija pristatys puolamąją karinę įrangą Ukrainos pasipriešinimui", - sakė P. Sanchezas.

10:55 Rusijai veržiantis Atėnai evakuoja graikus iš Ukrainos

Atėnai trečiadienį pradėjo graikų diplomatų, žurnalistų ir kitų piliečių evakavimo operaciją iš Ukrainos Mariupolio miesto, Rusijos pajėgoms toliau veržiantis į šalį.

Šaltinis Graikijos užsienio reikalų ministerijoje sakė, kad automobilių vilkstinė važiuos į vakarus, Rusijai užtikrinant saugumą, paimdama žmones iš kitų miestų, įskaitant Dniprą ir Zaporožę. „Praėjusią naktį 130 žmonių pareiškė norą išvykti, neaišku, kiek dar jų atvyks", - naujienų agentūrai AFP sakė pareigūnas.

26 graikų ir jų šeimų narių grupė pirmadienį buvo perkelta iš Odesos į Moldovą, dar 50 graikų ir kipriečių iš Kijevo ir Odesos antradienį su šeimomis buvo išskraidinti iš Rumunijos, pranešė užsienio reikalų ministerija. Graikijos migracijos ministerija pranešė, kad iš Ukrainos į Graikiją pabėgo apie 1500 žmonių. Tačiau daugelis Ukrainos etninės graikų bendruomenės, kurią sudaro daugiau nei 100 tūkst. žmonių, nenori apleisti savo namų.

„(Rusijos imperatorė) Jekaterina Didžioji išvarė mus iš mūsų tėvynės Krymo. Vieną tėvynę jau praradome, nenorime prarasti kitos", - trečiadienį Graikijos visuomeninei televizijai ERT sakė Mariupolio gyventoja Athina Hatzinova. „Aš lieku su mama. Jai 83 metai, ir mes neturime transporto priemonės". „Nuo pirmos dienos mama sakė, kad neišvyks, aš irgi neišvažiuoju", - sakė ji, atkreipusi dėmesį, kad iki Moldovos yra 1000 kilometrų.

Graikija teigia, kad per Rusijos oro antskrydžius žuvo keliolika etninės graikų bendruomenės narių. Rusija tai neigia ir sako, kad kaltos Ukrainos pajėgos.

10:50 JT perspėja, kad invazija į Ukrainą gali sutrikdyti pasaulio maisto tiekimą

Pasaulio maisto tiekimui gali kilti pavojus dėl Rusijos invazijos į Ukrainą padarinių, teigia labdaros organizacijos, nervingai stebinčios Artimųjų Rytų ir Azijos šalis, priklausomas nuo kariaujančių šalių žemės ūkio eksporto.

Tiek Ukraina, tiek Rusija yra pagrindinės žemės ūkio prekių tiekėjos, tačiau derlius, kuriam dabar Ukrainoje gresia pavojus, dėl sankcijų stringa ir Rusijoje. Daugiau nei pusė Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programos (WFP) krizių regionuose naudojamų maisto produktų yra iš Ukrainos.

„276 mln. žmonių jau kenčia ūmų badą 81-ije šalyje", - sakė WFP Berlyno biuro direktorius Martinas Frickas.

„Pasaulis tiesiog negali sau leisti dar vieno konflikto. Putino karas yra ne tik Ukrainos neišmatuojama tragedija, jo padariniai bus jaučiami toli už jos sienų", - sakė jis.

Egiptas, kuriame gyvena 100 mln. gyventojų, yra daugiausiai gyventojų turinti šalis arabų pasaulyje ir didžiąją dalį kviečių importuoja iš Rusijos arba Ukrainos. Tas pats pasakytina ir apie Tunisą. Neturtingi žmonės abiejose šalyse labai priklauso nuo duonos kaip mitybos šaltinio. Ji subsidijuojama, todėl gana plačiai prieinama. Tačiau Tuniso ekspertai dabar perspėja, kad dėl karo kainos kils ir šalis ieško kitų kviečių šaltinių, tokių kaip Argentina ar Rumunija. Tačiau lieka neaišku, ar tie šaltiniai galės patenkinti paklausą.

10:30 Vykstant karui Ukrainoje Filipinai skiria 60 milijonų dolerių subsidiją degalams

Filipinų vyriausybė skiria mažiausiai 3 milijardus pesų (60 milijonų dolerių) degalų subsidijoms, dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto augant benzino kainoms, trečiadienį pranešė atstovas.

Prezidentas Rodrigo Duterte antradienio vakarą susitikęs su pareigūnais patvirtino degalų nuolaidas viešojo transporto vairuotojams, ūkininkams ir žvejams, pranešė jo atstovas spaudai Karlo Nogralesas. „Konfliktas Ukrainoje turi ekonominių, prekybos ir žmogiškųjų išteklių padarinių mūsų šaliai ir mūsų žmonėms", - sakė K. Nogralesas.

„Mes raginame nedelsiant nutraukti nereikalingą žmonių žūtį ir raginame susijusias valstybes sudaryti susitarimą, kuris padėtų išvengti didžiulio gaisro, galinčio apimti pasaulį, kuris vis dar stengiasi atsigauti po COVID-19 pandemijos", - pridūrė jis.

R. Duterte taip pat patvirtino kitus veiksmus, skirtus padidinti maisto tiekimą, stabilizuoti kainas ir suteikti visuomenei socialinę apsaugą, sakė K. Nogralesas. „Jei reikės, vyriausybė pasirengusi įvesti kainų kontrolę", - pridūrė jis.

Ekonomistai perspėjo, kad maisto kainos kils, nes konfliktas sutrikdys importą iš Ukrainos ir Rusijos. Pasak ekonomistų, 2020 m. Ukraina buvo ketvirtas pagal dydį viso Filipinų grūdų importo šaltinis ir trečias pagal dydį kviečių importo šaltinis, o Rusija tiekia maždaug šeštadalį Manilos naftos importo.

Prekybos centrų savininkų asociacijos Filipinuose prezidentas Stevenas Cua sakė, kad dabar būtų „išmintinga" pasirūpinti papildomu tiekimu, nes kainos didės, jei karas Ukrainoje paaštrėtų. „Nereikia panikos pirkti", - sakė jis televizijos naujienų kanalui „Teleradyo", bet pridūrė: „Jei tai neviršija jūsų biudžeto, tikriausiai būtų protinga apsipirkti ateinančioms dviem savaitėms".

10:00 V. Zelenskis sako, kad Rusija nori „ištrinti" Ukrainą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį apkaltino jo šalį puolančią Rusiją siekiant „ištrinti" ukrainiečius, jų šalį ir istoriją.

Vaizdo įraše Ukrainos lyderis sakė, kad raketos smūgis į taikinį holokausto žudynių vietoje rodo, kad „daugeliui žmonių Rusijoje mūsų Kijevas yra visiškai svetimas".

„Jie nieko nežino apie mūsų sostinę. Apie mūsų istoriją. Tačiau jie turi įsakymą ištrinti mūsų istoriją. Ištrinti mūsų šalį. Ištrinti mus visus", - sakė jis.

07:40 Japonijos parlamento aukštieji rūmai pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą

Japonijos parlamento aukštieji rūmai trečiadienį priėmė rezoliuciją, kurioje pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

Dokumente pabrėžiama, kad Maskvos veiksmai pažeidžia Ukrainos suverenitetą ir teritorijos vientisumą, reikalaujama tučtuojau nutraukti karo veiksmus ir išvesti Rusijos kariuomenę.

Be to, parlamentarai pasmerkė Rusijos branduolinio atgrasymo pajėgų perėjimą prie aukštesnio lygio parengties. „Japonija, kaip vienintelė šalis, nukentėjusi nuo branduolinio ginklo, tai smerkia", - sakoma rezoliucijoje.

Antradienį rezoliuciją, smerkiančią Rusijos karą Ukrainoje, priėmė Japonijos parlamento žemieji rūmai.

06:30 Rusijos oro desantininkai išsilaipino Charkive, antrame Ukrainos mieste

Rusijos oro desantininkai trečiadienį nusileido rytiniame Ukrainos Charkivo mieste, pranešė Ukrainos armija ir pridūrė, kad tuoj prasidėjo susirėmimai.

„Rusijos oro desantininkai nusileido Charkive (...) ir užpuolė vietos ligoninę", - sakoma kariuomenės pranešime per susirašinėjimo programėlę „Telegram". „Vyksta kova tarp įsibrovėlių ir ukrainiečių".

Charkivas, daugiausia rusakalbis miestas netoli Rusijos sienos, turi apie 1,4 mln. gyventojų. Miestas yra Rusijos pajėgų taikinys nuo ketvirtadienio, kai prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo invaziją į Ukrainą.

Chersone prie Juodosios jūros, kur pareigūnai antradienį pranešė apie miestą juosiančius Rusijos kontrolės punktus, Rusijos pajėgos per naktį perėmė geležinkelio stoties ir uosto kontrolę, vietos žiniasklaida citavo miesto merą Igorį Kolychajevą.

Mariupolyje, Azovo jūros uoste, per Rusijos atakos antradienį sukeltą gaisrą sužeista daugiau nei šimtas žmonių, Ukrainos žiniasklaida citavo miesto merą Vadymą Boičenką.

Borodjankoje, esančioje už 50 kilometrų nuo Kijevo, Rusijos oro antskrydžiai antradienį sugriovė du gyvenamuosius namus, pranešė Ukrainos užsienio reikalų viceministrė Emine Džaparova, pasidalijusi vaizdo įrašu, kuriame užfiksuoti iš dalies griuvėsiais virtę pilki pastatai ir juose liepsnojantys butai.

Ukrainos gynybos ministerija naktį taip pat pareiškė, kad gali prasidėti puolimas iš Baltarusijos. „Baltarusijos kariuomenėje paskelbtas aukštas parengties režimas ir ji telkiama arčiausiai Ukrainos sienos esančiose srityse", - sakoma ministerijos pranešime feisbuke.

Antradienio dieną Ukrainos žvalgyba pastebėjo „didelį orlaivių aktyvumą" pasienio zonoje, ten buvo stebimos transporto priemonių vilkstinės, gabenusios maistą ir amuniciją, sakoma pranešime. Atsižvelgiant į šį judėjimą, Baltarusija „greičiausiai ateityje galėtų paremti Rusijos įsibrovėlius Rusijos ir Ukrainos kare", perspėjo ministerija.

„Raketų atakos prieš karinius ir civilius taikinius" Ukrainoje „sistemingai" rengiamos iš Baltarusijos teritorijos nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d., pridūrė ministerija.

01:30 A. Baerbock JT paragino šalis balsuoti už Rusijos veiksmus smerkiančią rezoliuciją

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock Jungtinėse Tautose emocingai paragino šalis balsuoti už rezoliuciją, kuria smerkiama Rusijos invazija į Ukrainą.

„Dabar mes visi turime rinktis tarp taikos ir agresijos, tarp teisingumo ir stipresniojo valios, tarp veiksmų ir užmerktų akių", - sakė ji Niujorke vykstančiame skubos tvarka sušauktame 193 narių JT Generalinės Asamblėjos posėdyje.

Ji apkaltino Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą piktnaudžiavimu Rusijos, kaip nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės, įgaliojimais ir pareiškė, kad Rusijos karas „pagrįstas melu".

Rusija teigė, kad veikia savigynos tikslais, nors pasaulis stebėjo, kaip ji kelis mėnesius telkė kariuomenę ir tam ruošėsi, ir tvirtino, kad gina Ukrainoje gyvenančius rusakalbius, nors kariai bombarduoja jų namus, - sakė A. Baerbock.

„Jūs sakote, kad Rusija siunčia taikdarius. Bet jūsų tankai neveža vandens. Jūsų tankai neveža maisto kūdikiams. Jūsų tankai neveža taikos. Jūsų tankai atneša mirtį ir griuvėsius", - sakė ji.

„Galite apgaudinėti save, bet neapgausite mūsų, neapgausite mūsų žmonių ir neapgausite savo pačių (žmonių)", - sakė ji, tiesiogiai kreipdamasi į S. Lavrovą.

2022-03-01 ĮVYKIAI

21:30 „Visa" ir „Mastercard", remdamosi sankcijomis, blokavo Rusijos bankus

JAV kreditinių kortelių milžinės „Visa" ir „Mastercard" pareiškė, kad dėl tarptautinių sankcijų, kuriomis reaguojama į Maskvos invaziją Ukrainoje, jos blokuoja Rusijos bankus savo mokėjimo tinkluose.

„Atsižvelgdami į sankcijų nurodymus, užblokavome daug finansinių įstaigų „Mastercard" mokėjimo tinkle", - pirmadienio vakarą išplatintame pareiškime sakė „Mastercard" vykdomasis direktorius Michaelas Miebachas.

„Ateinančiomis dienomis ir toliau bendradarbiausime su priežiūros institucijomis, siekdami visiškai vykdyti savo įsipareigojimus laikytis teisės aktų, kurie gali keistis", - sakė jis.

Savo interneto svetainėje „Visa" nurodė, kad „imasi skubių veiksmų užtikrinti taikomų sankcijų laikymąsi, ir yra pasirengusi laikytis papildomų sankcijų, kurios gali būti įvestos".

Šie pareiškimai paskelbti po to, kai Vakarų šalių vyriausybės ėmėsi sankcijų Rusijos bankams ir piliečiams, JAV, Europos Sąjungai ir kitoms įtakingoms valstybėms siekiant izoliuoti šalį ir pakirsti jos ekonomiką.

Kredito kortelių bendrovių veiksmai neleidžia šiems subjektams ir asmenims naudotis jų platformomis.

Kompanija „Mastercard" taip pat stengiasi apsisaugoti nuo kibernetinių atakų, „kurių grėsmė dabartinėmis sąlygomis yra gerokai padidėjusi", - sakė M. Miebachas.

20:45 Meksika atmeta sankcijas Rusijai

Meksika neketina skelbti sankcijų Rusijai dėl Ukrainos puolimo. „Mes nesiimsime ekonominių atsakomųjų priemonių, nes norime gerų santykių su visomis pasaulio vyriausybėmis", - antradienį per savo kasdieninę spaudos konferenciją pareiškė populistas prezidentas Andrésas Manuelis Lópezas Obradoras. Jo vyriausybė pasmerkė invaziją į Ukrainą, tačiau susilaikė nuo aiškios kritikos Rusijos atžvilgiu.

Kairysis nacionalistas A. M. Lópezas Obradoras, kuris vis užsipuola savo šalies žiniasklaidą, pasisakė prieš Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonių draudimą ir ribojimus.

Meksika yra antra didžiausia Lotynų Amerikos ekonomika, G20 narė ir dabar nenuolatinė JT Saugumo Tarybos narė. Rusijos nėra tarp svarbiausių Meksikos prekybos partnerių. Tačiau yra rusų bendrovių, pavyzdžiui, naftos koncernas „Lukoil", kurios turi didelių finansinių interesų Meksikoje. Pernai daugiau kaip 75 000 rusų atostogavo Meksikoje.

18:45 Per Rusijos smūgį Kijevo TV bokštui žuvo 5 žmonės

Antradienį per raketos smūgį, nukreiptą į pagrindinį Kijevo televizijos bokštą, žuvo penki žmonės ir penki buvo sužeisti, pranešė Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba.

Ukrainos pareigūnai paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti apdegę kūnai ir automobiliai, apgadinti per akivaizdų Rusijos išpuolį, dėl kurio nutrūko kai kurių valstybinių transliuotojų programos, tačiau struktūra liko nepažeista.

18:40 Kijevo meras V. Klyčko: padėtis „grėsminga"

Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko padėtį Kijeve vadina „grėsminga". „Priešas nori užkariauti mūsų šalies širdį. Bet mes kovosime ir Kijevo neatiduosime", - rašė jis žinių kanale „Telegram". Kartu meras įspėjo dėl panikos ir melagienų.

Rusija prieš tai paskelbė vėl atakuosianti Ukrainos žvalgybos informacines struktūras, be kita ko, Kijevo Brovari priemiestyje. Kijevo gyventojai, gyvenantys netoli tokių objektų, paraginti palikti savo namus, Maskvoje pranešė Gynybos ministerija.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas tuo tarpu socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose demonstratyvia pasirodė su neperšaunama liemene. Antrajame plane stovėjo iki dantų ginkluoti kariai. Prezidentas Volodymyras Zelenskis ir O. Reznikovas pastaruoju metu dažnai skelbia nuotraukas, kuriose jie nusifotografavę Kijeve - kad būtų paneigti spėliojimai dėl galimo jų pabėgimo iš šalies.

Neabejojama, kad rusų daliniai tęs savo judėjimą Kijevo link. Naktį į antradienį iš palydovų darytose nuotraukose buvo matyta milžiniška tankų ir kitos karinės technikos vilkstinė. Jos ilgis - net 60 km. Anot JAV gynybos šaltinių, rusų pajėgos pasiryžusios užimti sostinę nepaisant nuožmaus Ukrainos pasipriešinimo.

15:30 Lietuvos ir Prancūzijos prezidentai aptarė europinį atsaką į karinę agresiją Ukrainoje

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį telefonu kalbėjosi su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Lietuvos ir Prancūzijos vadovai aptarė europinį atsaką į karinę agresiją prieš Ukrainą, paramos Ukrainai priemones ir saugumo stiprinimą Baltijos regione.

G. Nausėda pokalbio metu akcentavo, kad Europa turi tęsti agresoriaus izoliaciją tarptautinėje erdvėje, kad kuo greičiau būtų sustabdyti kariniai veiksmai prieš Ukrainą. Pasak šalies vadovo, Vakarų pasaulis turėtų taip pat tęsti pastangas informuoti Rusijos žmones apie V. Putino režimo vykdomus karo nusikaltimus ir sukurti atsvarą Kremliaus propagandai.

„Rusijos žmonės turi teisę žinoti, ką Ukrainoje daro Kremliaus režimas. Žinoti, kad jų sūnūs, vyrai, broliai ten žūsta tik dėl to, kad V. Putinas nusprendė perbraižyti žemėlapį. Rusijos žmonės turi suvokti, kad V. Putinui nėra svarbios ne tik nekaltų ukrainiečių gyvybės, bet ir pačių rusų", - sakė prezidentas.

Šalies vadovas ragino Prancūzijos prezidentą paremti Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą paraišką, kuo greičiau suteikti jai šalies kandidatės statusą ir pradėti derybas. G. Nausėda akcentavo, kad būtina tęsti paramą Ukrainai - karinę, politinę, ekonominę.

Lietuvos ir Prancūzijos vadovai, kaip skelbia Prezidentūra, taip pat aptarė svarbiausius jau kitą savaitę Paryžiuje vyksiančio neformalaus Europos Vadovų Tarybos posėdžio darbotvarkės klausimus.

15:20 V. Zelenskis generolą M. Žyrnovą paskyrė Kijevo karo komendantu

Dėl nesaugios padėties Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė karo komendantą sostinei Kijevui.

„Vitalijus Klyčko lieka Kijevo meru, jis (komendantas) turės savo atsakomybės sritį", - sakė V. Zelenskis antradienį vaizdo ryšiu. 55-erių generolas Mykola Šyrnovas jau 2014 metais organizavo gynybos priemones. Po karo esą viskas grįš į įprastas vėžes. Praeityje V. Zelenskis mėgino susilpninti V. Klyčko kaip galimą konkurentą.

Gynybos ministerijos duomenimis, Rusijos pajėgos buvo sustabdytos už 15-20 km į šiaurę nuo Kijevo. Kairiajame Dniepro upės krante kilometrinė karinės technikos kolona iš šiaurės rytų juda Kijevo link. Baiminamasi, kad 3 mln. gyventojų turinti sostinė bus apsupta.

Prieš tai V. Zelenkis dekretu leido be vizų atvykti užsieniečiams, kurie tarptautiniame legione nori ginti Ukrainą. Tačiau Rusijos piliečiams tas netaikoma.

12:45 Švedija ragina griežtinti sankcijas prieš Rusiją

Švedijos vyriausybė norėtų, kad Europos Sąjunga priimtų sprendimą dėl griežtesnių sankcijų Rusijai, taip pat ir asmenims, susijusiems su šalies vadovybe. Tai antradienį per spaudos konferenciją pranešė Švedijos ES reikalų ministras Hansas Dahlgrenas.

„ES ėmėsi istorinių priemonių, bet jų reikia daugiau, - sakė jis. - Mes turime stipriau ir plačiau smogti aukščiausiam Rusijos valdžios ešelonui. Sankcijos turėtų būti taikomos dar didesniam Putiną remiančių oligarchų skaičiui. Mes taip pat norime, kad priemonių būtų imamasi prieš žmones, priklausančius vadinamajai Vagnerio grupei".

Švedijos vyriausybė norėtų, kad būtų atsisakyta vadinamųjų auksinių pasų išdavimo kai kuriose šalyse ir kad Rusija būtų griežčiau izoliuota. Šios šalies dalyvavimas tarptautinėse organizacijose turi būti apribotas, visi Rusijos sportininkai turi būti nušalinti nuo visų tarptautinių varžybų, paaiškino ministras.

H. Dahlgrenas paragino ištirti pranešimus apie Rusijos vykdomus tarptautinės teisės pažeidimus. „Vyriausybė imsis iniciatyvos sukurti tarptautinį mechanizmą, kuris rinks faktus ir tirs įtarimus dėl tokių nusikaltimų, kad kaltininkai būtų patraukti atsakomybėn", - pabrėžė jis.

12:30 V. Zelenskis kreipsis į Europos Parlamentą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vaizdo ryšiu kreipsis į Europos Parlamentą tuo metu, kai jo šalis kovoja, kad sulaikytų besiveržiančias Rusijos pajėgas, pranešė įstatymų leidžiamosios institucijos pirmininkė.

Parlamento pirmininkė Roberta Metsola tviteryje parašė, kad V. Zelenskis „prisijungs ir kalbės pasauliui", kai Europos Sąjungos įstatymų leidėjai nuo 11.30 GMT laiku diskutuoja apie karą.

Apie V. Zelenskio, kurio drąsa Maskvos agresijos akivaizdoje sukėlė susižavėjimą visame pasaulyje, kreipimąsi paskelbta, Kijevui siekiant paspartinti narystę bloke. ES įstatymų leidėjai ketina priimti neįpareigojančią rezoliuciją, raginančią suteikti Ukrainai kandidatės statusą. Tačiau sprendimą pastatyti Kijevą ant narystės bėgių turi padaryti 27 valstybės narės. Pareigūnai perspėja, kad Ukrainai prireiks daug metų reformų, kad ji galėtų tapti ES dalimi.

V. Zelenskis kreipsis Maskvos pajėgoms bombarduojant civilines teritorijas didžiuosiuose miestuose. Palydovinės nuotraukos rodo, kad už 29 kilometrų į šiaurę nuo Kijevo telkiasi daugybė Rusijos šarvuočių ir artilerijos, 3 mln. gyventojų turinti sostinė rengiasi didžiuliam puolimui.

12:15 JT: iš Ukrainos į kaimynines šalis jau atvyko daugiau kaip 660 tūkst. pabėgėlių

Per šešias pastarąsias dienas iš Ukrainos į kaimynines šalis atvyko daugiau kaip 660 tūkst. pabėgėlių.

Tai antradienį per spaudos konferenciją Ženevoje pranešė oficiali JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro atstovė Shabia Mantoo.

„Per pastarąsias šešias dienas 660 tūkst. pabėgėlių atvyko iš Ukrainos į kaimynines šalis", - pareiškė ji.

12:05 Diplomatai boikotavo S. Lavrovo kalbą Nusiginklavimo konferencijoje

Ukrainos ambasadorius ir daugelio šalių diplomatai antradienį demonstratyviai išėjo, kai prasidėjo Rusijos užsienio reikalų ministro kalba Ženevoje vykstančioje Nusiginklavimo konferencijoje.

Protestuodami prieš Maskvos invaziją į Ukrainą, diplomatai atsistojo ir išėjo iš patalpos, kai buvo pradėta rodyti Sergejaus Lavrovo iš anksto įrašyta vaizdo žinutė.

07:45 Kinija pradėjo evakuoti savo piliečius iš Ukrainos

Kinija pradėjo evakuoti savo piliečius iš Ukrainos, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida, nes baiminasi dėl jų saugumo. Pekino sąjungininkei Rusijai vykdant invaziją, taip pat pranešta apie ukrainiečių priešiškumą kinams.

Maždaug 600 Kinijos studentų pirmadienį buvo evakuoti iš Kijevo ir pietinio Odesos uostamiesčio, pranešė valstybinis laikraštis „Global Times", remdamasis Kinijos ambasada Ukrainos sostinėje. Jie autobusu keliavo į kaimyninę Moldovą su ambasados ​​palyda ir vietos policijos apsauga, teigiama pranešime, kuriame nurodoma, kad vienas evakuotasis sakė, kad šešių valandų kelionė buvo „saugi ir sklandi".

Dar 1000 Kinijos piliečių antradienį išvyks iš Ukrainos į Lenkiją ir Slovakiją - Europos Sąjungos valstybes nares, priduriama pranešime. Kinija dėl konflikto laikosi atsargios diplomatinės linijos - ji besąlygiškai pasisako už valstybių suverenitetą ir teritorinį vientisumą, bet vengia supykdyti savo artimą sąjungininkę Rusiją.

Kitos šalys, įskaitant JAV, Jungtinę Karalystę ir Japoniją, likus kelioms savaitėms iki invazijos, evakavo diplomatus ir ragino piliečius išvykti, o Kinija laukė iki ketvirtadienio, kol paskelbė, kad organizuos užsakomuosius skrydžius savo piliečiams evakuoti. Tačiau skrydžiai neįvyko, vėliau Ukraina uždarė savo oro erdvę, o Kinijos ambasadorius gavo neigti, kad pabėgo iš Kijevo. Sekmadienį vaizdo žinutėje jis pabrėžė būtinybę „palaukti, kol bus saugu", kad būtų galima evakuotis.

Kinija pranešė, kad darbo ir studijų tikslais Ukrainoje gyvena apie 6 tūkst. jos piliečių. Ambasada Kijeve iš pradžių ragino ketinančius išvykti aiškiai pažymėti savo transporto priemones Kinijos vėliava, bet socialinėje žiniasklaidoje pasigirdus nepatikrintiems pareiškimams apie didėjantį ukrainiečių priešiškumą Kinijos piliečiams, tai atšaukė.

Kitos dvi ES valstybės - Vengrija ir Rumunija - teiks pagalbą Kinijos piliečiams, atvykstantiems iš Ukrainos, sakoma ambasados​​ pranešime pirmadienį.

07:30 Japonijos parlamento žemieji rūmai pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą

Japonijos parlamento žemieji rūmai antradienį priėmė rezoliuciją, kurioje smerkiama Rusijos agresija prieš Ukrainą.

Joje pažymima, kad Maskvos veiksmai prieštarauja tarptautinei teisei ir JT įstatams, pažeidžia Ukrainos suverenitetą ir teritorijos vientisumą. Dokumente reikalaujama tučtuojau nutraukti karo veiksmus ir išvesti Rusijos kariuomenę.

„Mes negalime sutikti su tuo, kad status quo vienašališkai keičiamas jėga, - sakoma rezoliucijoje. - Susiklostė nepaprastai rimta situacija, kuri sukrečia pasaulio tvarkos pamatus ne tik Europoje, bet ir Azijoje".

Parlamentarai pareikalavo, kad Japonijos vyriausybė prisidėtų „prie kuo spartesnio taikos atkūrimo Ukrainoje greitomis ir ryžtingomis priemonėmis, įskaitant sankcijas". Manoma, kad trečiadienį analogišką rezoliuciją patvirtins ir Japonijos parlamento aukštieji rūmai.

Anksčiau jie jau priėmė dokumentų, kuriuose buvo reiškiamas susirūpinimas dėl padėties Ukrainoje, bet Rusija juose nebuvo minima ir tiesiogiai smerkiama.

06:50 Ochtyrkos mieste žuvo 70 Ukrainos karių

Sumų srities Ochtyrkos mieste nuo Rusijos pajėgų artilerijos ugnies žuvo 70 Ukrainos kariškių.

Tai antradienį socialiniame tinkle „Telegramm" pranešė Sumų srities administracijos vadovas Dmytro Žyvyckis.

„Vakar priešo artilerija smogė karinei daliai. Iš griuvėsių tebetraukiami palaikai. Žuvusiųjų daug. Dabar kapinėse ruošiamos vietos - 70-čiai kritusių Ukrainos kovotojų", - sakoma pranešime.

D. Žyvyckis pabrėžė, kad Rusijos pajėgos taip pat patyrė didelių nuostolių.

„Rusų lavonų mieste labai daug, renkame", - pridūrė regiono vadovas.

Jis taip pat paskelbė sunaikintos karinės dalies nuotraukų.

Anksčiau Ochtyrkos meras Pavlo Kuzmenka pranešė, kad ant miesto buvo numesta Ženevos konvencijos uždraustų vakuuminių bombų.

06:30 Trys NATO šalys perduoda Ukrainai 70 lėktuvų

Bulgarija, Lenkija ir Slovakija perduoda Ukrainai 70 karinių lėktuvų, kurie galės bazuotis Lenkijos aerodromuose. Tai antradienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių jūrų pajėgų spaudos tarnyba.

„70 lėktuvų Ukrainos armijai! Mūsų partneriai mums perduoda orlaivių Mig-29 ir Su-25! Jei reikės, jie galės bazuotis Lenkijos aerodromuose, iš kurių Ukrainos lakūnai skris vykdyti kovinių užduočių", - rašoma pranešime.

Spaudos tarnybos duomenimis, Bulgarija perduoda 16 naikintuvų Mig-29 ir 14 šturmo lėktuvų Su-25, Lenkija - 28 lėktuvus Mig-29, Slovakija - 12 lėktuvų MiG-29.

00:20 Ukraina kaltina Rusiją karo nusikaltimais

Po pranešimų apie daug civilių aukų per Rusijos vykdomą Ukrainos puolimą Kijevas apkaltino Maskvą karo nusikaltimais.

„Rusija vis atakuoja vaikų darželius ir našlaičių namus. Rusija atakuoja ligonines. Rusija apšaudo mobilias medicinos pagalbos brigadas ir pasitelkia diversantų grupes", - JT Saugumo Tarybos posėdyje sakė Ukrainos ambasadorius JT Serhijus Kislica". Tai esą „veiksmai valstybės, kuri pasiryžusi žudyti civilius". „Nėra diskusijų: tai karo nusikaltimai", - pabrėžė ambasadorius.

2022-02-28 ĮVYKIAI

22:40 Europa su sąjungininkėmis pasirengusios naujoms sankcijoms Rusijai

Europa ir jos sąjungininkės pasirengusios naujoms sankcijoms prieš Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą. Tai pirmadienio vakarą po Prancūzijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Lenkijos, Rumunijos, JAV, Kanados ir Japonijos vadovų bei ES ir NATO atstovų vaizdo konferencijos pranešė Eliziejaus rūmai Paryžiuje. Baudžiamosios priemonės esą gali būti paskelbtos „ateinančiomis dienomis".

„Bus naujų sankcijų. Tai prioritetas", - sakoma pranešime. Esą skubiai būtina Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui padidinti karo kaštus ir „pakeisti jo skaičiavimus". Tačiau jau ir dabar paskelbtos sankcijos yra „skausmingesnės nei tikėjosi prezidentas V. Putinas".

Savaitgalį Ukrainos sąjungininkės susitarė iš SWIFT finansų sistemos pašalinti virtinę Rusijos bankų. Pirmadienį įsigaliojo draudimas Rusijos lėktuvams skristi virš ES šalių. Rusijai į tai reagavo uždarydama savo oro erdvę oro bendrovėms iš 36 valstybių.

22:00 Turkija uždarė Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius karo laivams

Karo laivai nebegalės plaukti Bosforo ir Dardanelų sąsiauriais. Tai pirmadienį paskelbė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.

Šis sprendimas gali skaudžiai smogti Rusijos kariniam laivynui. Sąsiauriai jungia Viduržemio jūrą su Juodąja jūra. Remiantis tarptautine Montrė sutartimi, Turkija karo metu gali riboti karo laivų plaukimą.

Turkija praėjusią savaitę smarkiai sukritikavo Rusijos pradėtą Ukrainos puolimą.

21:35 Ukrainos branduoliniai reaktoriai dirba saugiai

Branduoliniai reaktoriai Ukrainoje, vietos institucijų teigimu, veikia saugiai ir be trikdžių. Tai pirmadienį po pokalbių su operatorėmis pranešė Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA).

Jų teigimu, nors rusų pajėgos yra netoli Zaporožės atominės jėgainės su šešiais jos reaktoriais, tačiau teritorijos dar neužėmė.

Be to, TATENA išanalizavo radiacijos rodiklius iš Rusijos dalinių jau užimtos zonos aplink Černobylio elektrinę į šiaurę nuo Kijevo. Jie esą yra žemi. TATENA vadovas Rafaelis Grossis dar kartą pabrėžė, kaip svarbu per mūšius nepažeisti reaktorių.

20:30 Kijevo meras V. Klyčko baiminasi, kad gali pradėti trūkti maisto produktų ir medikamentų

Ukrainos sostinėje Kijeve, anot mero Vitalijaus Klyčko, gali pradėti trūkti maisto ir medikamentų. „Logistika žlugusi. Ateinančiomis dienomis pradės trūkti maisto produktų ir medikamentų", - sakė jis „Bild Live" televizijai.

Pasak V. Klyčko, sostinė vis dar yra Ukrainos rankose. „Tiesiogiai mieste Rusijos pajėgų dar nėra. Jos priartėja, kaunasi ir pasitraukia, - kalbėjo meras. - Čia, mieste, iš dalies yra rusų snaiperių. Todėl reikia būti atsargiems".

20:20 V. Zelenskio prašymu E. Macronas vėl kalbėjosi su V. Putinu

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir pareikalavo nutraukti puolimą prieš civilius gyventojus Ukrainoje, Baltarusijos pasienyje vykstant Maskvos ir Kijevo taikos deryboms.

Visi išpuoliai prieš privačius asmenis ir gyvenamuosius namus turi būti nutraukti, o civilinė infrastruktūra - išsaugota, E. Macronas sakė V. Putinui, pranešė Eliziejaus rūmai.

Dėl galimo susitarimo su Ukraina Kremlius pareiškė: „V. Putinas pabrėžė, kad toks susitarimas būtų įmanomas tik tuo atveju, jei būtų besąlygiškai atsižvelgta į teisėtus Rusijos saugumo interesus. Tai apima, pavyzdžiui, Juodosios jūros Krymo pusiasalio, kurį Rusija aneksavo 2014 metais, suvereniteto pripažinimą ir Ukrainos demilitarizaciją".

Per pokalbį E. Macronas taip pat dar kartą paragino nedelsiant nutraukti ugnį ir Rusijos atakas Ukrainoje. Jis taip pat pabrėžė, kad turi būti laikomasi tarptautinių žmogaus teisių.

Pranešama, kad E. Macronas kalbėjosi su V. Putinu Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymu ir buvo pirmasis Vakarų politikas, kuris tai padarė nuo ketvirtadienį prasidėjusios invazijos į Ukrainą.

20:05 Vengrija neleis per savo teritoriją gabenti į Ukrainą ginklų

Vengrija neleis per savo teritoriją gabenti mirtinų ginklų į Ukrainą, pirmadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó.

Pasak portalo politico.eu, Vengrijos vyriausybė, pastarąjį dešimtmetį puoselėjusi glaudžius santykius su Kremliumi, pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą ir pritarė Europos sankcijoms. Ji taip pat pasirašė už Europos taikos priemonės, pagal kurią ES gali finansuoti ginklų pirkimą ir tiekimą, aktyvavimą.

Tačiau Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, kurio balandžio 3 dieną laukia sunkūs parlamento rinkimai, pastarosiomis dienomis tvirtino, kad jo šalis turi „nedalyvauti" konflikte ir kad Vengrija pati netiekia ginklų savo kaimynei.

Pirmadienį P. Szijjártó paaiškino, kad nacionalinio saugumo sumetimais žengiamas dar vienas žingsnis - neleidžiama tiekti ginklų tranzitu per Vengrijos teritoriją.

Tačiau ministras pažymėjo, kad Vengrija ir toliau teiks humanitarinę pagalbą, įskaitant maistą ir vandenį, vakarų Ukrainai.

P. Szijjártó pareiškimas, kad Vengrija neleis ginklų gabenti tranzitu per Vengriją, sukėlė saugumo ekspertų susirūpinimą.

„Šio karo akivaizdoje nė viena Europos šalis negali likti nuošalyje, kai ant kortos pastatyta Europos saugumo architektūros ateitis, - sakė vienas buvęs Vengrijos pareigūnas. - Jei leisime [Rusijos prezidentui Vladimirui] Putinui pasiekti savo tikslą, rizikuojame Vengrijos ir Europos saugumu kur kas labiau nei šiuo minimaliu indėliu į kovą su agresija".

19:30 Ukrainos žiniasklaida praneša apie smarkius sprogimus Kijeve ir Charkive

Netrukus po pirmojo pokalbių tarp Rusijos ir Ukrainos rato Ukrainos sostinėje Kijeve, pasak žiniasklaidos, nugriaudėjo mažiausiai du stiprūs sprogimai.

Iš Charkivo naujienų agentūra „Unian" ir kitos žiniasklaidos priemonės pranešė apie mažiausiai tris sprogimus. Oro pavojaus signalai aidėjo ir kituose didmiesčiuose. „Unian", be to, paskelbė vaizdo įrašą, kuriame vakariniame Kijevo danguje matyti didelis ugnies kamuolys.

19:20 Žiniasklaida: planuojamas antras Rusijos ir Ukrainos pokalbių ratas

Po pirmadienį vykusių pirmųjų tiesioginių pokalbių tarp Ukrainos ir Rusijos atstovų, ateinančiomis dienomis, anot žiniasklaidos, planuojamas antrasis jų ratas, rašo agentūra „Reuters".

Pirmojo pokalbių rato detalės kol kas nežinomos. Derybininkai dabar grįš į savo sostines konsultacijų, skelbia naujienų agentūra „RIA Novosti", remdamasi Ukrainos prezidento patarėju Mychailu Podaljaku. Baltarusijos naujienų agentūra „Belta", nurodydama į Rusijos delegacijos šaltinius, pranešė, kad ateinančiomis dienomis vyks nauji pokalbiai.

Delegacijos susitiko Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje. Ukraina pokalbių tikslu buvo paskelbusi paliaubas ir rusų dalinių atsitraukimą iš jos teritorijos nedelsiant. Tai buvo pirmieji tiesioginiai pokalbiai po Rusijos invazijos į Ukrainą praėjusį ketvirtadienį.

19:05 Rusijos ir Ukrainos derybos baigėsi be persilaužimo

Taikos derybos tarp Rusijos ir Ukrainos baigėsi nepasiekus persilaužimo. „Mes grįžtame konsultacijų į sostines", - pirmadienį po susitikimo Baltarusijos ir Ukrainos pasienyje žurnalistams sakė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailas Podoljakas. Detalių jis neminėjo. Abi pusės esą nusistatė kelias pagrindines temas, kuriomis turi būti priimti „tam tikri sprendimai". Susitikimas truko apie šešias valandas. Delegacija iš Ukrainos, anot pranešimų, vakare išvyko atgal į Kijevą.

Pokalbiai prasidėjo vidudienį. Juos pradėjo Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejevas, tai buvo matyti iš baltarusių valstybinės žiniasklaidos paskelbto vaizdo įrašo. Pokalbiai vyko Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje. Nepaisant to, karo veiksmai tęsėsi toliau.

Rusijos delegacijai vadovavo Kremliaus specialusis įgaliotinis Vladimiras Medinskis, Ukrainos pusei - prezidento partijos frakcijos pirmininkas Davidas Arachamija. Tiksli derybų vieta kol kas nežinoma.

Maskvos delegacijai taip pat priklausė užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka, gynybos viceministras Aleksandras Fominas, Rusijos pasiuntinys vadinamosios kontaktinės grupės derybose Borisas Gryzlovas ir žinomas politikas užsienio politikos klausimais Leonidas Sluckis.

Su Ukrainos delegacija be D. Arachamijos atvyko gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, prezidento patarėjas M. Podoljakas, Ukrainos delegacijos trišalėje kontaktinėje grupėje vadovo pavaduotojas Andrijus Kostinas, parlamentaras Rustemas Umiarovas ir užsienio reikalų viceministras Mykola Točyzkis.

18:50 J. Borrellis: Rusijos invazija Ukrainoje tampa „vis nuožmesnė"

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį pareiškė, kad Rusijos invazija į Ukrainą darosi vis nuožmesnė, nes pranešta apie smūgius gyvenamiesiems rajonams.

„Rusijos karinė kampanija darosi vis aršesnė, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos drąsiai atremia puolimą, - žurnalistams sakė J. Borrellis. - Yra daug civilių aukų... ir didėja žmonių, ieškančių prieglobsčio, bėgančių nuo karo, srautas".

Sekmadienį ES pristatė 450 mln. eurų paketą, skirtą ginklų tiekimui Ukrainai finansuoti. Tai pirmas kartas, kai blokas sutiko siųsti ginklus į trečiąją šalį.

J. Borrellis sakė, kad Kijevo prašymu ES „mobilizavo" savo palydovinį centrą Madride teikti Ukrainai geokosminę žvalgybinę informaciją.

J. Borrellis patikslino savo sekmadienį padarytą pareiškimą, kad 27 šalių blokas tieks Ukrainai naikintuvus.

„Kai kurios Europos šalys, jei nori, dvišaliu pagrindu gali mobilizuoti bet kokią pagalbą, kad padėtų Ukrainai apsiginti, o jai taip pat reikia lėktuvų, - sakė jis. - Tačiau tai turėtų būti tos Europos šalys, kurios turi naikintuvų, kuriuos galėtų pilotuoti Ukrainos karinių oro pajėgų pilotai".

Be karinės paramos, ES taip pat pradėjo taikyti griežčiausias per visą savo istoriją sankcijas Maskvai, įskaitant transakcijų su Rusijos centriniu banku blokavimą.

Pagrindinė energijos eksportuotoja Rusija pagrasino atkeršyti dėl šių priemonių, o J. Borrellis perspėjo ES piliečius, kad bausmės Maskvai „turės savo kainą".

„Sankcijos turės atoveiksmį. Sankcijos kainuoja", - sakė J. Borrellis. - Tačiau turime būti pasirengę sumokėti šią kainą dabar, nes priešingu atveju ateityje turėsime sumokėti daug didesnę kainą".

16:50 Rusijos ir Ukrainos derybose laukia trečias „turas"

Ukrainos ir Rusijos derybos tęsiasi, po kelių minučių prasidės trečiasis turas, praneša Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas.

16:20 Šveicarija prisijungė prie ES sankcijų Rusijai

Tradiciškai neutrali Šveicarija pritars visoms sankcijoms, kurias Europos Sąjunga jau įvedė Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, pirmadienį pareiškė Šveicarijos prezidentas Ignazio Cassisas.

„Tai didelis žingsnis Šveicarijai", - sakė I. Cassisas spaudos konferencijoje. Iki tol neutrali Alpių valstybė kelias dienas dvejojo, ar prisijungti prie tarptautinių veiksmų baudžiant Maskvą dėl kaimyninei valstybei paskelbto karo.

15:00 Latvija leis savo piliečiams savanoriškai vykti kovoti į Ukrainą

Latvijos parlamentui pirmadienį vienbalsiai patvirtinus reikiamą teisinę bazę, Latvija ketina leisti savo piliečiams vykti į Ukrainą ir kovoti prieš Rusijos pajėgas.

Priimtos Latvijos nacionalinio saugumo įstatymo pataisos leidžia piliečiams savanoriškai tarnauti Ukrainoje, nebijant galimo baudžiamojo persekiojimo grįžus.

Prieš išvykdami į Ukrainą jie turi užsiregistruoti Latvijos kariuomenėje kaip rezervistai.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba anksčiau „Twitter" tinkle paragino užsieniečius padėti Ukrainai apsiginti nuo Rusijos invazijos.

12:15 Ukraina reikalauja „neatidėliotinų" paliaubų ir Rusijos kariuomenės išvedimo

Ukraina pareikalavo, kad Rusija tuojau pat nutrauktų ugnį ir išvestų kariuomenę, kai Kijevo delegacija pirmadienį atvyko į derybas su Rusijos derybininkais penktąją Kremliaus puolimo dieną.

„Ukrainos delegacija atvyko prie Ukrainos ir Baltarusijos sienos dalyvauti derybose su Rusijos Federacijos atstovais", - sakoma Ukrainos prezidentūros pranešime. „Pagrindinis derybų klausimas - neatidėliotinos paliaubos ir karių išvedimas iš Ukrainos".

Ukrainos delegacija rengėsi susitikti su Rusijos atstovais pirmosioms deryboms po Maskvos invazijos tuo metu, kai Ukrainoje tęsėsi kovos dėl kelių miestų ir prasidėjo Rusijos rublio griuvimas. Susitikimas vyks visai prie sienos kaimyninėje Baltarusijoje, kuri yra pagrindinė Kremliaus sąjungininkė, leidusi Rusijos kariuomenei užpulti Ukrainą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atskirame pareiškime paragino Rusijos karius atsisakyti savo technikos ir palikti mūšio lauką, kad išgelbėtų savo gyvybes. Jis tvirtino, kad jau žuvo daugiau nei 4500 Rusijos karių. Jis taip pat paragino Europos Sąjungą „nedelsiant" suteikti Ukrainai narystę taikant specialią procedūrą.

Rusijos valstybinė žiniasklaida paskelbė vaizdo įrašą, kaip Ukrainos delegatai atvyksta sraigtasparniu. Rusijos delegatas Leonidas Sluckis, Rusijos parlamento tarptautinių reikalų komiteto vadovas, per „Telegram" pranešimų programėlę parašė: „Netrukus pradėsime".

Ukrainos delegacijoje - gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ir užsienio reikalų viceministras Mykola Točyckis.

Derybos prasideda po V. Zelenskio ir Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos pokalbio telefonu, taip pat praėjus dienai, kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo gynybos vadams paskelbti šalies branduolinių pajėgų parengtį. V. Zelenskis sakė skeptiškai vertinantis proveržio galimybę. „Kaip visada: nelabai tikiu šio susitikimo rezultatu, bet tegul mėgina", - sakė jis.

Kijevas iš pradžių nenorėjo siųsti delegacijos į Baltarusiją dėl šios šalies vaidmens palengvinant Rusijai užpulti Ukrainą.

11:30 Ukrainos lyderis paragino Rusijos kareivius sudėti ginklus

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino Rusijos kareivius sudėti ginklus ir dezertyruoti, tuo metu Ukrainos ir Rusijos delegacijoms rengiantis deryboms dėl Maskvos invazijos.

"Palikit savo įrangą. Dinkit iš čia. Netikėkit savo vadais. Netikėkit savo propagandistais. Tiesiog gelbėkit savo gyvybes", - sakė V. Zelenskis naujame kreipimesi į Rusijos pajėgas.

Jo teigimu, per Kremliaus puolimą gyvybės neteko jau daugiau kaip 4500 Rusijos kareivių.

10:35 Pranešama, kad į derybų vietą atvyko Ukrainos delegacija

10:30 Šimtai tūkstančių nuo karo bėgančių Ukrainiečių jau Lenkijoje

Per pastarąsias keturias dienas į Lenkiją iš Ukrainos atvykusių pabėgėlių skaičius viršija 280 tūkst. Tai pranešė Lenkijos pasienio tarnyba.

10:08 Bus diskutuojama apie Ukrainos priėmimą į ES

Galimo Ukrainos priėmimo į Europos sąjungą klausimas bus diskusijų objektas, praneša Europos Vadovų Tarybos vadovas Charlesas Michelis.

09:10 Ukraina teigia, kad Rusijos kariuomenė „sulėtino puolimo tempą"

Ukrainos kariuomenė pirmadienį pareiškė, kad Rusijos kariuomenė sulėtino „puolimo tempą", Maskvos puolimams Ukrainoje tęsiantis jau penktą dieną.

„Rusai sumažino puolimo tempą, tačiau kai kuriose srityse vis dar mėgina sėkmę", - sakė Ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

09:00 Rusija skelbia apie savo „pasiekimus"

Šiandien Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad sunaikino 1114 Ukrainos karinės infrastruktūros objektų. Taip pat teigiama, kad perimti Berdjansko ir Energodaro miestai.

07:45 Ukrainos delegacija jau Baltarusijoje

Ukrainos delegacija kirto sieną ir yra Baltarusijos teritorijoje. Derybos prasidės artimiausiu metu, - praneša Baltarusijos žiniasklaida.

07:00 Po paskutinių sankcijų Rusijos rublis smuko beveik 30 procentų

Rusijos rublis dolerio atžvilgiu pirmadienį nukrito beveik 30 proc., pasaulio galiūnėms paskelbus Maskvai naujas, griežtesnes sankcijas dėl jos invazijos į Ukrainą.

Remiantis „Bloomberg News", rublis krito 27 proc. iki 114,33 rublio už dolerį.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga pareiškė, kad pašalins kai kuriuos Rusijos bankus iš tarptautinės bankų mokėjimų sistemos SWIFT bei asmeniškai nusitaikė į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą. Jie taip pat uždraudė visus sandorius su Rusijos centriniu banku.

Tuo metu Didžiojo septyneto (G7) šalys - Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Didžioji Britanija ir JAV - perspėjo, kad „imtis tolesnių žingsnių", kad padidintų jau paskelbtas sankcijas, jei Rusija nenutrauks karo veiksmų.

06:42 ES rengiasi priimti „milijonus" ukrainiečių

Europos Sąjunga (ES) sekmadienį ėmėsi spręsti, kaip koordinuotai priimti šimtus tūkstančių nuo Rusijos invazijos bėgančių ukrainiečių, ypač pasiūlant jiems laikinosios apsaugos statusą.

AFP duomenimis, nuo puolimo pradžios ketvirtadienį į ES atvyko apie 400 tūkst. ukrainiečių. Pusė jų atvyko į Lenkiją, pranešė jos vyriausybė.

Per ES vidaus reikalų ministrų susitikimą buvo svarstoma galimybė suteikti ukrainiečiams statusą pagal dar nė karto nepanaudotą 2001 m. Laikinosios apsaugos direktyvą, kuri leistų jiems iki trejų metų gyventi ir dirbti Europos Sąjungoje. „Labai didelė dauguma" ministrų pasisakė už greitą šios galimybės suaktyvinimą, sakė Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas, kurio šalis rotacijos tvarka šiuo metu pirmininkauja ES.

Pagal bendradarbiavimo sutartis ukrainiečiams, turintiems pasus su biometriniais duomenimis, leidžiama atvykti į ES be vizos ir būti iki trijų mėnesių. Tačiau ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson pareiškė, kad blokas turi būti pasirengęs priimti juos ilgiau nei šiam laikotarpiui ir kad jis turi pasirengti galimai „milijonams" atvykstančių iš Ukrainos. „Būtų tinkamas laikas pasinaudoti Laikinosios apsaugos direktyva", - sakė ji.

Iš pradžių ši direktyva buvo parengta pabėgėliams nuo konfliktų buvusioje Jugoslavijoje, numatant nuostatas, kaip valdyti didžiulį žmonių antplūdį ir priemones, skirtas juos paskirstyti 27-ose ES šalyse. Tačiau tam, kad ši priemonė būtų panaudota, jai turi pritarti kvalifikuota dauguma ES valstybių - 15 iš 27 šalių, kuriose gyvena bent 65 proc. bloko gyventojų.

06:40 Žiniasklaida: Kijevo ir Maskvos derybos vyks pirmadienio rytą

Ukrainos ir Rusijos pokalbiai dėl galimo taikaus sprendimo turėtų prasidėti pirmadienio rytą. Tai pranešė rusų naujienų agentūra TASS ir „Ukrainskaja Pravda".

Susitikimas, kuris iš tiesų turėjo prasidėti jau sekmadienį, vėluoja dėl „Ukrainos delegacijos logistikos", rašo TASS, remdamasis anoniminiais šaltiniais. Rusijos delegacija jau paliko Minską ir išvyko į susitikimo vietą.

Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje Baltarusijos Gomelio srityje planuojamiems pokalbiams Kijevas jokių sąlygų nekėlė, prieš tai pranešė Ukrainos prezidentūra. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis buvo nusiteikęs skeptiškai: „Netikiu, kad šiame susitikime bus pasiektas rezultatas, bet pamėginkime".

2022-02-27 ĮVYKIAI

18:30 Netoli Kijevo sunaikintas krovininis lėktuvas

Per kautynes netoli Ukrainos sostinės Kijevo sunaikintas didžiausias pasaulyje krovininis lėktuvas „Antonov An-225 Mriya" („Svajonė"), skelbia Ukrainos žiniasklaida.

Lėktuvas buvo priparkuotas neramumų apimtame Hostomelio aerodrome į šiaurės vakarus nuo Kijevo, sekmadienį paskelbė radijo stotis „Radio Svoboda", remdamasi vienu buvusiu ir vienu dabartiniu lėktuvų gamybos kompanijos „Antonov" darbuotoju.

„Galbūt Rusija ir sunaikino mūsų „Mriya", - socialiniame tinkle „Twitter" parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. - Tačiau jie niekuomet nesunaikins mūsų svajonės tapti stipria, laisva ir demokratiška Europos šalimi."

17:12 D. Kuleba: Ukraina derybose „nekapituliuos"

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sekmadienį teigė, kad Kijevas derybose su Rusija nekapituliuos, ir apkaltino prezidentą Vladimirą Putiną siekiu padidinti „spaudimą", kai šis įsakė padidinti savo šalies branduolinio „atgrasymo pajėgų" parengties lygį.

„Mes nepasiduosime, nekapituliuosime ir neatiduosime nė vieno savo teritorijos centimetro", - D. Kuleba teigė virtualioje spaudos konferencijoje.

16:35 Ukraina sutiko sėsti su Rusija prie derybų stalo

Ukraina sutiko pradėti taikos derybas su Rusija. Remiantis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biuru, abiejų šalių delegacijos susitiks Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje.

Pasak V. Zelenskio biuro, išankstinių sąlygų deryboms nenumatyta.

Ukrainos prezidentas prieš tai atmetė Kremliaus siūlymą susitikti Baltarusijoje, nes, vykdydama invaziją, Rusija naudojasi pastarosios šalies teritorija.

15:52 V. Putinas įsakė padidinti branduolinio atgrasymo pajėgų parengties lygį

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė savo šalies gynybos vadams padidinti branduolinio „atgrasymo pajėgų" parengties lygį ir apkaltino Vakarus, esą šie Maskvos atžvilgiu imasi „nedraugiškų" veiksmų.

„Įsakau gynybos ministrui ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkui paskelbti Rusijos kariuomenės atgrasymo pajėgų specialų kovinės parengties režimą", - per televizijos transliuotą kreipimąsi pareiškė V. Putinas.

„Vakarų šalys yra nedraugiškos mūsų šaliai ne tik ekonomikos srityje - čia omenyje turiu neteisėtas sankcijas, - pridūrė V. Putinas. - NATO šalių aukšto rango pareigūnai leidžia, kad mūsų šalies adresu būtų skelbiami agresyvūs pareiškimai."

Rusijos prezidentas ketvirtadienį įsakė pradėti Ukrainos puolimą ir taip sukėlė atgarsį visame pasaulyje. Jo šalies antžeminės pajėgos veržiasi į Ukrainą iš šiaurės, rytų ir pietų, tačiau susiduria su nuožmiu ukrainiečių karių priešinimusi, kuris, Vakarų šaltinių teigimu, veikiausiai nustebino Maskvą.

Ukrainos vadovybė apibūdina kai kuriuos rusų karius kaip praradusius motyvaciją ir pavargusius ir teigia, kad dešimtys jų jau pasidavė.

15:45 Kijeve, gyvenamajame rajone, nugriaudėjo sprogimas

Kijeve, gyvenamajame rajone, sprogimas sunaikino septynis automobilius ir išdaužė 16-aukščio daugiabučio langus, pranešė miesto vadovybė.

Vadovybė taip pat paskelbė nuotrauką, kurioje matyti galimai granatos išmušta duobė.

Naujienų agentūra dpa negalėjo nepriklausomai patvirtinti, ar dėl šios atakos atsakingi Rusijos kariai.

Ukraina kaltina Rusiją, kad ši savo pradėtos invazijos metu taikosi į civilius. Maskva šiuos kaltinimus atmeta.

Kijevo meras Vitalijus Kličko programėlėje „Telegram" pranešė, kad pastarosiomis dienomis Ukrainos sostinėje žuvo devyni civiliai, tarp jų - vaikas. Taip pat žuvo 18 Ukrainos saugumo pajėgų narių. Pasak mero, mieste iki šiol sužeisti 106 žmonės, įskaitant 47 civilius.

14:54 Ukrainos kariuomenė visiškai kontroliuoja Charkovą

Ukrainos kariuomenė visiškai kontroliuoja Charkovo miestą, sekmadienį pranešė regiono administracijos vadovas.

„Visiškai kontroliuojame Charkovą", - programėlėje „Telegram" pranešė Olegas Sinegubovas ir pridūrė, kad ukrainiečių kariai vykdo „valymo" operaciją, kurios metu iš miesto veja čia esančias Rusijos pajėgas.

13:15 Vokietijos kancleris: pasaulyje prasidėjo „nauja era"

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį pareiškė, kad, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, pasaulyje prasidėjo „nauja era".

Kancleris kartu pažymėjo, kad Vakarų sąjungininkams šiuo metu keliamas klausimas, ar jie gali sukaupti pakankamai jėgų, jog nustatytų ribas tokiems „karo kurstytojams", kaip Vladimiras Putinas.

„Iš esmės tai yra klausimas, ar galia gali palaužti teisę", - specialioje parlamento sesijoje teigė O. Scholzas.

11:24 V. Zelenskis sveikina tarptautinę „koaliciją" Ukrainai remti

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pasidžiaugė parama, kurią jo šalis gauna iš savo tarptautinių sąjungininkų.

„Visa tai - jau realu. Gauname ginklus, vaistus, maistą, kurą ir pinigus, - kreipimesi teigė V. Zelenskis. - Suformuota galinga koalicija - antikarinė koalicija - Ukrainai remti."

10:45 V. Zelenskis: vėl bombarduojami gyvenamieji rajonai, civilinė infrastruktūra

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį teigė, kad Rusija bombarduoja gyvenamuosius rajonus visoje šalyje.

„Praėjusi naktis Ukrainoje buvo brutali, vėl buvo šaudoma, vėl bombarduojami gyvenamieji rajonai, civilinė infrastruktūra", - internete paskelbtame kreipimesi teigė V. Zelenskis.

Pasak jo, „šiandien šalyje nėra nieko, ko okupantai nelaiko tinkamu taikiniu". Rusų pajėgos „apšaudo raketomis ištisus miestų rajonus, kuriuose nėra ir niekada nebuvo jokios karinės infrastruktūros".

„Vasilkovas, Kijevas, Černigovas, Sumai, Charkovas ir daugelis kitų Ukrainos miestų šiuo metu gyvena sąlygomis, kurios mūsų žemėse paskutinį kartą buvo regėtos Antrojo pasaulinio karo metu", - pridūrė V. Zelenskis.

10:05 V. Zelenskis atsisako derėtis Baltarusijoje

Ukrainos prezidento V.Zelenskio teigimu, derybos Minske neįmanomos. „Varšuva , Bratislava , Budapeštas , Stambulas , Baku - visa tai pasiūlėme Rusijos pusei. Ir bet kuris kitas miestas mums tinka šalyse, iš kurių teritorijos raketos neskrenda", - sakė Ukrainos vadovas.

Anksčiau Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teigė, kad Rusijos delegacija, kurią sudaro Užsienio reikalų ministerijos , Gynybos ministerijos ir prezidento administracijos atstovai , atvyko į Baltarusijos Gomelį ir lauks Ukrainos atstovų.

10:00 Suomija uždarys savo oro erdvę Rusijos lėktuvams

Suomija prisijungs prie kitų Europos šalių ir uždarys savo oro erdvę Rusijos lėktuvams, sekmadienį pranešė vyriausybė Helsinkyje.

Su Rusija 1,3 tūkst. km ilgio sieną turinti Suomija „yra pasiruošusi uždaryti savo oro erdvę Rusijos oro eismui", socialiniame tinkle „Twitter" pranešė transporto ministras Timo Harakka.

09:30 Rusų kolona važiuoja į Sumus

Apie tai pranešė rajono karinės administracijos vadovas Dmitrijus Živytskis.

„Didelė priešo mašinų kolona važiuoja į miestą nuo Khimprom pusės", - sakė jis.

D.Živytskis prašė Sumų gyventojų būti saugioje vietoje ir be reikalo neišeiti, laikytis atokiau nuo langų.

Liudininkai praneša apie daugiau nei 100 vienetų karinės technikos judėjimą. Tai tankai, šarvuočiai, sunkvežimiai.

Kaip pranešė „Public Sumy", dabar kolona juda aplink Sumus per N.Syrovatką. Taip pat užfiksuotas technikos judėjimas pro aplinkinius kaimus

09:20 V. Zelenskis: Ukraina steigia legioną kariams savanoriams iš užsienio

Ukraina steigia „tarptautinį" legioną kariams savanoriams iš užsienio šalių, sekmadienį pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Tai bus pagrindinis jūsų paramos mūsų šaliai įrodymas", - V. Zelenskio pranešimą cituoja naujienų agentūra „Reuters".

08:25 Ukrainą pasiekė karinis krovinys iš Lietuvos

Šeštadienio vakare Ukrainą pasiekė konvojus su kariniu kroviniu iš Lietuvos - nuo Rusijos besiginančius Ukrainos karius pasiekė pėstininkų ginklai, šaudmenys, neperšaunamos liemenės ir šalmai.

Krovinį sukomplektavo, lydėjo ir ukrainiečiams perdavė Lietuvos kariai, pranešė Lietuvos kariuomenė.

„Lietuva ir Lietuvos kariuomenė teikia karinę pagalbą jau kariaujančiai Ukrainai. Buvo atlikta logistinė operacija, kurios metu Lietuvos kariai Ukrainos kariuomenei perdavė didelį kiekį automatinių šautuvų, šovinių, šalmų ir neperšaunamų liemenių. Dėkoju operaciją sėkmingai įgyvendinusiems Lietuvos kariams už profesionalumą ir vežėjams, skyrusiems savo techniką dideliems kroviniams pervežti", - sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

Apie paramą iš anksto skelbiama nebuvo, siekiant užtikrinti gabenimo saugumą, dėl tos pačios priežasties kitos detalės apie perdavimą irgi neskelbiamos. Tai - antras karinės paskirties krovinys, iš Lietuvos perduodamas Ukrainai, pirmąjį kartą šiai šaliai buvo perduotos artimojo nuotolio oro gynybos sistemos „Stinger".

08:20 Teigiama, kad per vakar dieną Lugansko daliniai užkariavo tris gyvenvietes

Nuo karinės operacijos pradžios Lugansko kariniai daliniai pajudėjo 52 km. Per dieną kareiviai užkariavo tris gyvenvietes - Novoachtyrką, Smolyaninovo, Stanichno-Luganskoye. - teigia Rusijos gynybos ministerijos atstovas I. Konašenkovas.

08:00 Rusijos armija Charkove

Rusijos ginkluotosios pajėgos įžengė į Charkovo centrą, prasiverždama pro miesto gynybą.

07:40 Ruošiamasi atjungimui nuo SWIFT

Pasaulio tarpbankinių finansinių telekomunikacijų draugija SWIFT ruošiasi įgyvendinti Europos šalių sprendimą dėl sankcijų tam tikriems Rusijos bankams,- praneša Reuters.

„Dirbame su Europos institucijomis, kad išsiaiškintume detales apie subjektus, kuriems bus taikomos naujos priemonės, ir ruošiamės jas įgyvendinti pagal teisinę tvarką", - sakoma SWIFT pranešime.

2022-02-26 ĮVYKIAI

22:50 Devynios šalys uždarė savo oro erdvę Rusijos lėktuvams

Devynios Europos šalys nusprendė uždaryti savo oro erdvę Rusijos civiliniams orlaiviams. Sprendimus priėmė Jungtinė Karalystė, Čekija, Lenkija, Rumunija, Lietuva, Latvija, Estija, Bulgarija ir Slovėnija.

22:20 Vengrija siūlo Budapešte surengti taikos derybas

Vengrijos užsienio reikalų ministras P. Szijjártó pasiūlė surengti Rusijos ir Ukrainos derybas Budapešte. Apie tai jis parašė savo Facebook puslapyje.

21:10 Kijevas: prie Infrastruktūros ministerijos girdisi šūviai

Kijeve pradėjo veikti oro pavojaus signalizacija. Prie Infrastruktūros ministerijos girdisi šūviai

Kijevo gyventojų prašoma nedelsiant vykti į civilinės gynybos prieglaudą, pranešė Kijevo miesto valstybės administracija.

20:40 Ukraina prašo atimti iš Rusijos balsavimo teisę JT

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis paprašė Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus António Guterreso atimti iš Rusijos teisę balsuoti JT Saugumo Taryboje.

19:50 Vokietija siekia pašalinti Rusiją iš SWIFT sistemos

Vokietija šeštadienį pareiškė, kad imasi veiksmų pašalinti Rusiją iš tarpbankinės sistemos SWIFT „tikslingu ir funkcionaliu būdu", kad būtų sumažinta bet kokia šalutinė žala.

„Mes skubiai imamės veiksmų siekdami ir apriboti šalutinę pašalinimo iš SWIFT žalą, ir kad (priemonė) pasiektų reikiamus asmenis", - bendrame pareiškime sakė užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas.

„Mums reikia tikslingo ir funkcionalaus SWIFT apribojimo", - pridūrė jie.

19:00 Rusija užėmė Berdjansko oro uostą

Rusijos karinė technika užėmė Berdjansko oro uostą.

Apie tai facebook pranešė Berdjansko miesto valdžia.

18:53 Rusija kreipėsi į ukrainiečius: reikalaukite, kad valdžia iš jūsų namų pašalintų sunkiąją ginkluotę

Rusijos gynybos ministerija kreipėsi į Ukrainos piliečius prašydama, kad jų šalies vadovybė nedelsiant pašalintų sunkiąją ginkluotę iš jų namų ir apylinkių.

Ministerija taip pat pridūrė, kad žvalgyba ir toliau fiksuoja Ukrainos raketų ir artilerijos dalinių dislokavimą Kijevo ir kitų Ukrainos miestų gyvenamuosiuose rajonuose, bandydama pasakyti jog Ukrainos kariuomenė slepiasi už civilių gyventojų nugarų.

18:40 Vokietija leidžia tiekti savo gamybos ginklus Ukraina

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas leido šalims partnerėms tiekti Ukrainai Vokietijoje pagamintus ginklus. Apie tai pranešė "Telegram" kanalas „Nexta".

Informaciją taip pat patvirtino Vokietijos laikraštis Der Tagesspiegel ir infrastruktūros viceministras Mustafa Nayem.

18:00 „Go3" ir „Home3" sustabdė rusiškų TV kanalų retransliaciją ir įjungia tarptautinius naujienų kanalus

Atsižvelgdamos į skaudžius įvykius Ukrainoje, „Go3" ir „Home3" televizijos sustabdė rusiškų TV kanalų retransliaciją, pranešė TV3 grupė.

Sustabdyti ne tik „TVCi", „NTV Mir", PBK, kuriuos uždraudė Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), bet ir kiti rusiški TV kanalai: „REN TV", „RTVi", CTC, „Ohota&Rybalka" ir „MirTV".

Televizijos nori įsitikinti, kad bendradarbiavimas su minėtais kanalais nepažeidžia teisės aktų dėl tarptautinių sankcijų taikymo tam tikriems Rusijos Federacijos piliečiams, įmonėms ir organizacijoms.

Papildomai abi televizijos įjungia tarptautinius naujienų kanalus „Euronews", „BBC World news" ir „Current Time" visiems savo vartotojams Baltijos šalyse.

17:25 Rusijos gynybos ministerija: rengiamas puolimas „visomis kryptimis"

Rusijos daliniai rengia puolimą „visomis kryptimis pagal operacijos planą" , - pareiškė Rusijos gynybos ministerijos atstovas I. Konašenkovas. Toks sprendimas buvo priimtas Kijevui atsisakius derėtis, - teigiama pranešime.

16:40 Baltijos šalys planuoja vienu metu uždaryti oro erdvę Rusijos lėktuvams

Baltijos šalys taip pat nori uždaryti savo oro erdvę Rusijos orlaiviams dėl jos invazijos į Ukrainą.

„Estija prisijungia prie Lenkijos iniciatyvos ir uždraus visoms Rusijos oro bendrovėms naudotis mūsų oro erdve", - šeštadienį Taline sakė ekonomikos ministras Taavis Aasas. Jau rengiamas atitinkamas sprendimo projektas.

Latvija ir Lietuva taip pat nori uždaryti savo oro erdvę Rusijos orlaiviams. „Visos sankcijos ir apribojimai veikia daug sėkmingiau, kai jie yra plataus masto ir visapusiški. Todėl Latvija šiuo klausimu derina veiksmus su kitomis Baltijos šalimis", - paskelbė Latvijos transporto ministras Talis Linkaitis.

Pasak Lietuvos susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, trijų Baltijos šalių oro erdvė bus uždaryta vienu metu.

„Dar vienas svarbus sprendimas jau pakeliui, - „Facebook" tinkle šį Baltijos šalių žingsnį komentavo Estijos premjerė Kaja Kallas. - Lenkija ir Čekija tai jau padarė, todėl raginame visas ES šalis padaryti tą patį. Parijų valstybės lėktuvams ne vieta demokratinių valstybių danguje", - rašė ji.

15:05 Ukrainos kariuomenė ragina piliečius priešintis "visais įmanomais būdais"

Ukrainos kariuomenė paragino gyventojus visais įmanomais būdais stabdyti Rusijos karių judėjimą.

„Kirskite medžius, statykite barikadas, deginkite padangas! Panaudokite viską, kas įmanoma!" - sakoma šeštadienį „Facebook" tinkle paskelbtame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pareiškime, kurį citavo šalies naujienų agentūra UNIAN.

Kariuomenė taip pat ragino ukrainiečius gaminti Molotovo kokteilius (butelius su padegamuoju skysčiu).

„Okupantai turi suprasti, kad jie čia nepageidaujami ir kad jiems bus priešinamasi kiekvienoje gatvėje", - sakoma pranešime. - Tegul jie bijo net pažvelgti į mūsų miestus. Kartu už pergalę! Okupantai bus sunaikinti".

14:55 Ukrainai pagalba iš Belgijos ir Ispanijos

Pranešama jog Belgija Ukrainos kariams ketina atsiųsti 3,8 tūkst. tonų degalų ir 2 tūkst. kulkosvaidžių. Ispanija atsiųs 20 tonų vaistų ir medicinos reikmenų už 150 000 eurų.

13:20 V. Zelenskis: Ukraina "sužlugdė" Rusijos planą 

Prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad Ukrainos pajėgos sustabdė Kremliaus siekius užimti Kijevą ir jį nuversti, ir paragino rusus spausti prezidentą Vladimirą Putiną, kad šis sustabdytų invaziją.

„Mes sužlugdėme jų planą", - sakė 44 metų V. Zelenskis naujame vaizdo kreipimesi, pabrėždamas, kad Ukrainos kariuomenė kontroliuoja sostinę Kijevą ir svarbiausius aplinkinius miestus.

Jis taip pat padėkojo rusams, kurie pasisakė prieš karą, ir paprašė jų toliau daryti spaudimą Kremliui, sakydamas: „Tiesiog sustabdykite tuos, kurie meluoja jums, meluoja mums, meluoja visam pasauliui".

V. Zelenskis taip pat paragino Vokietiją ir Vengriją paremti Rusijos pašalinimą iš SWIFT bankinės sistemos ir taip nubausti Maskvą.

„ES šalys jau beveik visiškai remia Rusijos atjungimą nuo SWIFT sistemos. Tikiuosi, kad Vokietijai ir Vengrijai užteks drąsos paremti šį sprendimą", - sakė V. Zelenskis internete paskelbtame vaizdo kreipimesi.

12:40 Luhansko kaimą užėmė rusų kariai

Luhansko kaimą užėmė rusai Rusų kariai, taip pat Krymską ir Markivką. Tikslus aukų skaičius dar nenustatytas.

Pasak Luhansko srities valstybės administracijos vadovo Serhiy Haidai, Krymskas ir Markivkas taip pat užimti.

Severodonetskas ruošiasi gynybai, bombų slėptuvės paruoštos,- praneša Ukrainos žiniasklaida Gazeta.ua .

12:27 Lenkijos sieną nuo karo pradžios kirto 100 tūkst. ukrainiečių

Lenkijos vidaus reikalų viceministras Pawelas Szefernakeris šeštadienį pranešė, kad nuo Rusijos invazijos šią savaitę sieną iš Ukrainos į Lenkiją kirto 100 tūkst. žmonių.

„Nuo karo veiksmų Ukrainoje pradžios iki šios dienos palei visą sieną su Ukraina sieną į Lenkiją kirto 100 tūkst. žmonių", - sakė P. Szefernakeris žurnalistams pietryčių Lenkijoje esančiame pasienio kaime Medykoje.

11:53 Ukrainos SAM: per Rusijos invaziją jau žuvo 198 civiliai

Ukrainos sveikatos apsaugos ministras šeštadienį pranešė, kad dėl Rusijos pajėgų veiksmų iš viso žuvo 198 civiliai gyventojai, tarp jų - ir trys vaikai.

„Deja, operatyviniais duomenimis, nuo užpuolikų rankos žuvo 198 žmonės, įskaitant 3 vaikus, sužeista 1 115 žmonių, iš jų - 33 vaikai", - „Facebook" tinkle rašė sveikatos apsaugos ministras Viktoras Lyaško.

11:20 Rusija žada reaguoti į Vakarų sankcijas

„Į Rusijos piliečių ir įmonių lėšų areštus užsienyje teks atsakyti simetriškai, sulaikant užsienio lėšas Rusijos Federacijoje" - taip teigė D. Medvedevas.

Tai pat pareikšta, kad jei užsienyje būtų areštuoti rusų ir Rusijos įmonių pinigai, neatmetama, kad JAV ar ES registruotų juridinių vienetų veikiančių Rusijoje, turtas gali būti nacionalizuotas.

10:35 Ukrainiečiai plūsta į Lenkiją

Daugiau nei 47 000 Ukrainos gyventojų per dieną pateko į Lenkiją - praneša Lenkijos pasienio tarnyba.

10:30 V. Zelenskis: Europos Sąjungai laikas pagaliau priimti Ukrainą į savo gretas

„Atėjo lemiamas momentas kartą ir visiems laikams užbaigti ilgalaikę diskusiją ir apsispręsti dėl Ukrainos narystės ES. Su Europos Vadovų Tarybos vadovu Charlesu Micheliu aptariau tolesnę veiksmingą pagalbą ", - teigė Ukrainos lyderis.

09:30 UEFA nori nutraukti sutartį su "Gazprom"

Europos futbolo asociacijų sąjunga (UEFA) ieško galimybių nutraukti ilgalaikę partnerystę su Rusijos „Gazprom" po invazijos į Ukrainą.

Europos futbolo valdymo organas kreipėsi į teisininkus dėl sutarties nutraukimo, rašo „ Financial Times"

09:20 Rusija praneša apie pasidavusius Ukrainos karius

Daugiau nei 80 Ukrainos karių pasidavė Zmeinių saloje, jie buvo pristatyti į Sevastopolį, - teigia Rusijos Juodosios jūros laivynas.

08:30 V. Zelenskis: mes nepadėsime jokių ginklų

Volodymyras Zelenskis vasario 26 dieną įrašė dar vieną vaizdo įrašą. Jame jis ragino netikėti klastotėmis, bei patvirtino, kad jis yra Ukrainoje ir išvykti nesiruošia.

„Jokių ginklų nepadėsime", - sakė Ukrainos prezidentas.

08:00 Apie civilių aukas praneša ir Luhanskas bei Donetskas

Luhansko bei Donetsko valdžia pranešė apie 15 sužeistų ir septynių civilių mirtį per praėjusią dieną dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų apšaudymo.

07:35 Rusijos kariai bando perimti Vasilkivo oro uosto kontrolę

Rusijos kariai per oro desanto operaciją bando perimti karinio oro uosto Vasilkive, esančio į pietus nuo Ukrainos sostinės Kijevo, kontrolę.

Vasilkivo merė Natalija Balasinovič Ukrainos žiniasklaidai naktį sakė, kad per sunkius mūšius žuvo ukrainiečių karių.

Ji sakė, kad nusileido daug rusų desantininkų.

„Turime aukų, turime daug sužeistųjų - deja, 200", - sakė ji

Aviacijos bazė yra maždaug už 40 km nuo Kijevo centro.

07:30 Ukrainos kariuomenė "atrėmė" Rusijos ataką pagrindinėje Kijevo gatvėje

Ukrainos kariuomenė šeštadienį pranešė, kad atrėmė Rusijos puolimą viename iš pagrindinių sostinės Kijevo prospektų.

Rusija „atakavo vieną iš karinių dalinių Kijevo Pergalės prospekte. Puolimas buvo atremtas", - savo patvirtintame „Facebook" puslapyje pranešė Ukrainos kariuomenė, nenurodydama, kur tiksliai įvyko incidentas.

AFP žurnalistas sakė, kad anksti šeštadienį Kijevo centre buvo girdėti garsūs sprogimai.

2022-02-25 ĮVYKIAI

22:50 Lukašenka paskelbė apie Vakarų kariuomenės pasitraukimą nuo Baltarusijos sienų

Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka pareiškė, kad Vakarai atitraukė kariuomenę nuo respublikos sienų.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka televizijos kanale „Baltarusija 1" pareiškė, kad Vakarai atitraukė kariuomenę iš respublikos sienų. Jo žodžius cituoja RIA Novosti.

Baltarusijos vadovas pažymėjo, kad tai įvyko po jo pareiškimo, kad Minskas neleis rusams šaudyti į nugarą ir praeiti pro šalį. Jis pabrėžė, kad taip yra saugomos valstybės sienos.

22:30 Rusijos kariai smogė aerodromui Starokostiantynive, Chmelnickio srityje

Į aerodromą buvo numestos penkios raketos. Informaciją Ukrainos žiniasklaidai patvirtino meras Nikolajus Melničukas.

„Aerodrome buvo paleistos penkios raketos. Pačiame mieste situacija rami", - sakė N.Melničukas.

22:21 Į Ukrainą atvyko karinės pagalbos kolonos iš Lenkijos

Tai paskelbė gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.

„Amunicijos vilkstinė, kurią perduodame Ukrainai, jau pasiekė mūsų kaimynus. Mes palaikome ukrainiečius, esame solidarūs ir griežtai priešinamės Rusijos agresijai", - sakė ministras.

Jis nenurodė, kiek ir kokio tipo šaudmenų buvo suteikta Ukrainai.

22:17 Rusijos atstovas prie ES: Ukrainoje atsiras nauja vyriausybė, Zelenskį turi teisti tribūnolas

Nuolatinis Rusijos atstovas Europos Sąjungoje Čižovas pareiškė, kad Zelenskį turėtų teisti tribunolas.

Čižovas taip pat pariškė, kad ateityje Ukrainoje atsiras nauja vyriausybė, kuri derėsis dėl taikos su "Donetsko ir Lugansko respublikomis".

21:50 Jungtinės Tautos sveikintų Ukrainos ir Rusijos derybas Minske

Jungtinės Tautos yra už dialogą ir sveikintų Ukrainos ir Rusijos derybas Minske. Tai penktadienį per spaudos konferenciją pareiškė JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso atstovas Stéphane`as Dujarricas.

„Mes nesame derybų šalis, bet, žinoma, jas sveikintume, - sakė jis, paprašytas pakomentuoti galimybę surengti derybas Minske, apie kurias pranešimų pasirodė penktadienį. - Generalinis sekretorius anksčiau aiškiai pareiškė: reikia elgtis santūriai, nutraukti karo veiksmus ir pradėti dialogą".

S. Dujarricas pridūrė, kad JT vadovas pasirengęs tarpininkauti įgyvendinant visas panašias iniciatyvas. „Jis tam pasirengęs. Visoms suinteresuotoms šalims tai žinoma", - pabrėžė jis.

21:40 NATO: V. Zelenskis turėtų apsispręsti dėl derybų

Sprendimą derėtis su Maskva turėtų priimti Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis, per spaudos konferenciją sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas

„Kalbant apie galimas derybas tarp Ukrainos vyriausybės , prezidento Zelenskio ir Rusijos: pagrindinė mano žinia yra ta, kad prezidentas Zelenskis ir Ukrainos vyriausybė turėtų apsispręsti", - aljanso poziciją išdėstė jis.

20:55 Kijeve nuaidėjo galingas sprogimas

20:30 Rusija reaguos į sankcijas Putinui ir Lavrovui

„Reaguosime į sankcijas, kaip visada. Visa kita darysime taip, kaip mums tinka. Nemanome, kad reikia teisintis ir pranešti ", - sakė ji.

20:05 „Mes visi esame čia", - skelbia V. Zelenskis vaizdo įraše iš Kijevo centro

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį iš Kijevo centro paskelbė vaizdo įrašą, kuriame pats save nufilmavo, pažadėjęs drauge su svarbiausiais padėjėjais likti sostinėje ir ginti ją nuo Rusijos invazijos į jo šalį.

„Mes visi esame čia. Mūsų kariuomenė yra čia. Piliečiai ir visuomenė yra čia. Mes visi čia giname savo nepriklausomybę, savo šalį, ir taip bus", - sakė V. Zelenskis, stovėdamas prie Prezidentūros pastato.

Vilkėdamas žalsvus karinio stiliaus drabužius ir stovėdamas su ministru pirmininku, štabo viršininku ir kitais aukšto rango padėjėjais, V. Zelenskis, atrodo, pateikė atsaką į Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudimą.

Rusijos kariai penktadienį pirmą kartą trumpai susirėmė su Ukrainos pajėgomis pačiame Kijeve. Sostinę puola didesnės pajėgos, miestas pasirengęs galimiems smūgiams iš oro naktį.

V. Putinas per televiziją Maskvoje vadino V. Zelenskio vyriausybę „teroristais" ir „narkomanų bei neonacių gauja" bei ragino Ukrainos kariuomenę įvykdyti valstybės perversmą.

20:00 Maskva pareiškė, jog yra pasirengusi deryboms

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė esantis pasirengęs siųsti delegaciją derėtis su Ukraina dėl šalies neutralaus statuso. Susitikimas gali įvykti Minske , sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Rusijos vadovo spaudos sekretorius sakė, kad delegaciją sudarys Gynybos ministerijos , Užsienio reikalų ministerijos ir prezidento administracijos atstovai . Jis taip pat sakė, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pažadėjo sudaryti būtinas sąlygas deryboms ir užtikrinti jų dalyvių saugumą.

19:17 Rusija apribojo prieigą prie feisbuko

Rusijos žiniasklaidos reguliuotojas penktadienį pareiškė ribojantis prieigą prie feisbuko, apkaltinęs JAV technologijų milžinę cenzūra ir Rusijos piliečių teisių pažeidimu.

„Remiantis generalinio prokuroro sprendimu dėl feisbuko socialinio tinklo, nuo vasario 25 d. „Roskomnadzor" imasi priemonių iš dalies apriboti prieigą", - sakoma žiniasklaidos reguliavimo tarnybos „Roskomnadzor" pranešime, nepateikiant daugiau detalių.

19:15 Formulės etapas Sočyje neįvyks

Formulė 1 paskelbė atšaukianti etapą Rusijoje 2022 metais dėl Rusijos invazijos į Ukrainą vasario 24 d.

„Formulės 1" čempionato organizatoriai išplatino oficialų pranešimą, kuriuo skelbia atšaukiantis „Grand Prix" Sočyje lenktynes.

19:04 Rusijos Federacijos gynybos ministerija: užimamos naujos gyvenvietės

Rusijos pajėgos užblokavo Sumį ir Konotopą. Luhansko kariniai daliniai išsiveržė į 21 km gylį, užėmė Trekhizbenkos gyvenvietę. Donetsko pajėgos pajudėjo iki 25 km ir pasiekė Volnovachą.

Iš viso Rusijos pajėgos „išjungė" 211 Ukrainos karinės infrastruktūros karinių objektų.

Tarp jų: ​​17 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybės ir ryšių centrų, 19 priešlėktuvinių raketų sistemų S-300 ir Osa, 39 radiolokacinės stotys.

Numušti: 6 koviniai lėktuvai, 1 malūnsparnis, 5 nepilotuojami orlaiviai.

Sunaikinti 67 tankai ir kitos šarvuotos kovos mašinos, 16 daugkartinių raketų paleidimo įrenginių, 87 vienetai specialiosios karinės technikos.

Buvo paimta daug ginklų, kuriuos Ukraina pastaraisiais mėnesiais gavo iš Vakarų šalių. Tarp "trofėjų" - amerikiečių prieštankinių raketų sistemos „Javelin" ir britų „NLAW" - praneša Rusijos gynybos ministerija.

Objektyviai patikrinti informacijos negalima.

Ukrainos gynybos ministerijos pranešimo apie šiuos praradimus nėra.

18:59 JT: per 48 valandas šalį paliko daugiau kaip 50 tūkst. ukrainiečių

Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos pabėgo daugiau nei 50 tūkst. žmonių, penktadienį pranešė Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros vadovas.

„Daugiau nei 50 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos paliko savo šalį per mažiau nei 48 valandas - dauguma pasitraukė į Lenkiją ir Moldovą", - tviteryje sakė Filippo Grandi, perspėjęs, kad „dar daug daugiau juda sienų link".

18:25 Šiais metais Rusijos dalyvavimas „Eurovizijoje" sustabdytas, skelbia konkurso organizatoriai.

17:55 Rusija pašalinta iš Europos Tarybos

Rusijos narystė Europos Taryboje sustabdyta.

Tai paskelbė Italijos užsienio reikalų ministras Luigi Di Mayo .

17:40 Rusija įveikė Chersono gynybą ir pralaužė Antonovo tiltą

Nepaisant pasipriešinimo, Ukrainos ginkluotosios pajėgos prarado Antonivsky tilto per Dnieprą Chersone kontrolę.

Rusijos kariuomenė įveikė miesto gynybą, socialiniame tinkle „Facebook" pranešė Chersono regiono administracija.

Po įnirtingų kovų Chersono pakraštyje, nepaisant beviltiškų Ukrainos kariuomenės pastangų, pervažos į miestą kontrolė buvo prarasta,- sakė regiono valstybės administracijos vadovas Genadijus Laguta.

17:10 Nuo vasario 26 d. Čekija uždraus Rusijos oro linijų skrydžius virš savo teritorijos.

17:05 Putinas apie karą Ukrainoje: jie elgiasi kaip teroristai

V. Putinas teigia, kad į įprastus Ukrainos dalinius yra įvesti „nacionalistiniai elementai". Kurie jo teigimu kartu su Ukrainos kariuomene dislokuoja sunkiuosius ginklus, įskaitant daugkartines raketų sistemas, centriniuose didžiųjų miestų regionuose, įskaitant Kijevą ir Charkovą. Jie planuoja atšaukti ugnį iš Rusijos atakuojančių sistemų gyvenamuosiuose rajonuose. „Tiesą sakant, jie elgiasi taip pat kaip teroristai visame pasaulyje",- pridūrė jis.

16:50 V.Putinas: „Kijeve apsigyveno narkomanų gauja"

Rusijos prezidentas V. Putinas paragino Ukrainos kariuomenę neleisti „neonaciams ir bendrininkams" naudoti civilius kaip žmonių skydus.

„Panašu, kad mums bus lengviau susitarti su jumis nei su šia narkomanų ir neonacių gauja, kuri apsigyveno Kijeve ir paėmė įkaitais visą Ukrainos tautą ", - pareiškė Putinas.

16:05 Estija paragino situaciją Ukrainoje išspręsti diplomatiškai

Estijos prezidentas Karisas paragino Rusiją ir Ukrainą sėsti prie derybų stalo.

„Scenarijus, kai skirtingų šalių vadovai vyksta į Maskvą aptarti, kas bus toliau, tikrai nėra realus, tačiau diplomatai tęs savo darbą ir tikiu, kad sprendimą rasime", - pridūrė Karisas.

Estijos prezidentas Alaras Karisas paragino diplomatiškai išspręsti situaciją Ukrainoje. Apie tai jis kalbėjo Estijos televizijos eteryje.

16:00 Ukrainos ataskaita: nukauta per 1000 rusų

Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia iki šiol nukovusios daugiau kaip 1 000 Rusijos užpuolikų. Tokių didelių nuostolių per tokį trumpą laiką Rusija iki šiol nėra patyrusi jokiame konflikte, penktadienį tviteryje pareiškė Ukrainos kariuomenė.

Rusijos gynybos ministerija tuo tarpu paskelbė nuostolių nepatyrusi.

Šių duomenų nepriklausomai patikrinti neįmanoma.

15:30 Deryboms siūlomas Minskas

Lukašenka patikino V. Putiną, kad yra pasirengęs Minske sudaryti visas būtinas sąlygas deryboms tarp Rusijos ir Ukrainos.

14:33 Putinas pareiškė esantis pasiruošęs deryboms su Ukraina

Rusijos prezidentas V.Putinas pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi aukšto lygio deryboms su Ukraina. Jis tai paskelbė pokalbyje su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.

14:08 ES vidaus reikalų ministrai rengia krizinį susitikimą

Dėl galimos didelės pabėgėlių bangos iš Ukrainos į Europos Sąjungą (ES) 27 Bendrijos šalių vidaus reikalų ministrai savaitgalį rengia krizinį susitikimą. Specialiame posėdyje bus kalbama apie „konkretų atsaką į situaciją Ukrainoje", penktadienį tviteryje pranešė Prancūzijos vidaus reikalų ministras Géraldas Darmaninas.

Kitų detalių - vietos, laiko ar darbotvarkės jis neįvardijo. Prancūzija šiuo metu pirmininkauja ES. Ir Taryba bei Europos Komisija kol kas daugiau duomenų nepateikė.

Jungtinės Tautos tikisi iki 4 mln. pabėgėlių iš Ukrainos, jei padėtis toliau blogės.

13:40 Lavrovas įvardijo sąlygas norint pradėti derybas

Rusijos užsienio reiklaų ministras S.Lavrovas pareiškė, kad Maskva bus pasirengusi pradėti derybas su Kijevu po to, kai Ukrainos kariškiai padės ginklus.

„Esame pasirengę deryboms bet kurią akimirką, kai tik Ukrainos ginkluotosios pajėgos atsilieps į mūsų prezidento raginimą, nustoti priešintis, nuleisti ginklus", - sakė S. Lavrovas.

13:32 Zelenskis: tai karo prieš Europą pradžia

Zelenskis naujame vaizdo pranešime kritikavo Europą dėl lėtos pagalbos Ukrainai: „mes nematome, ką jūs ketinate daryti".

„Rusijos invazija į Ukrainą nėra tik invazija, tai karo prieš Europą pradžia".

Jis taip pat pasiūlė Putinui derybas.

13:30 D. Tuskas ES sankcijas Rusijai pavadino „apsimestinėmis"

Buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas sukritikavo Vokietiją, Italiją ir Vengriją, nes jos per šią savaitę vykusį skubų ES viršūnių susitikimą nepritarė griežtesnėms sankcijoms Rusijai.

„Šios ES vyriausybės [sic], kurios blokavo sunkius sprendimus (t. y. Vokietija, Vengrija, Italija), padarė sau gėdą", - „Twitter" tinkle pareiškė buvęs Lenkijos ministras pirmininkas.

„Šiame kare viskas tikra", - sakė Europos liaudies partijos (ELP) vadovas. - Tik jūsų sankcijos apsimestinės".

12:55 Rusija: kariai užėmė kanalą, kuriuo iki aneksijos buvo tiekiamas vanduo Krymui

Į Ukrainą įsiveržusios Rusijos pajėgos pranešė perėmusios gyvybiškai svarbaus vandens kanalo kontrolę. Šiuo kanalu kažkada buvo tiekiamas vanduo į Krymą, tačiau po Maskvos aneksijos Ukraina jį užblokavo ir pusiasalis aštuonerius metus kentėjo dėl vandens trūkumo.

Krymas iki 2014 metų didžiąją dalį vandens gaudavo iš Ukrainos Dniepro upės Šiaurės Krymo kanalu. Užblokavus kanalą, Krymas susidurdavo su dideliu vandens trūkumu, ypač per vasaros sausras. Kanalo blokada kenkė pusiasalio žemės ūkiui.

„Bendras kariuomenės padalinių ir oro desantininkų panaudojimas Krymo kryptimi užtikrino Rusijos karių išėjimą į Chersono miestą, - ketvirtadienį sakė Gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. - Tai leido atblokuoti Šiaurės Krymo kanalą ir atkurti vandens tiekimą į Krymo pusiasalį".

Penktadienį Krymo gubernatorius Sergejus Aksionovas sakė apžiūrėjęs kanalą ir pridūrė, kad dalis kanalo vagos Ukrainoje apaugo medžiais ir valymo darbai užtruks apie dvi savaites.

12:30 Ukraina skelbia sunaikinusi apie 20 Rusijos tankų

Ukrainos kariškiai sunaikino Rusijos technikos koloną. Apie tai pranešta Ukrainos sausumos pajėgų vadovybės operatyvinėje ataskaitoje socialiniame tinkle „Facebook".

Šiaurės vadovybės daliniai sunaikino apie 20 vienetų tankų Minsko kryptimi Černigovo srityje, - sakoma pranešime.

Lavrovas sakė, kad neplanuojama okupuoti Ukrainos

Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas paskelbė, kad niekas neketina okupuoti Ukrainos

Jis taip pat pareiškė, kad Rusija yra suinteresuota, jog Ukrainos žmonės būtų nepriklausomi.

Anksčiau Lavrovas teigė , kad Maskva negalėjo nepadėti Donetskui ir Luganskui „kovojant su agresoriumi".

Rusija paskelbė atsakomąjį draudimą JK lėktuvams naudotis jos oro erdve

Maskva penktadienį uždraudė visiems su JK susijusiems lėktuvams, įskaitant tranzitinius skrydžius, skristi per savo oro erdvę, nes Rusijos oro bendrovei „Aeroflot" po Ukrainos užpuolimo buvo uždrausta skristi virš JK.

„Buvo įvestas apribojimas naudotis Rusijos oro erdve skrydžiams lėktuvais, kurie yra su JK susijusių arba ten registruotų organizacijų nuosavybėje, jų nuomojami ar eksploatuojami", - sakoma aviacijos tarnybos „Rosaviacija" pranešime.

Draudimas įsigaliojo nuo 11.00 val. Maskvos laiku (8.00 GMT). Pranešime sakoma, kad jis taikomas ir skrydžiams, vykdomiems tranzitu per Rusijos oro erdvę.

Šūviai Kijevo vyriausybės kvartale

Ap news praneša, kad Kijevo vyriausybės kvartalo teritorijoje pasigirdo šūvių garsai.

Daugiau detalių apie tai, kas nutiko, nepateikiama.

AFP: Kijevo šiaurėje pratrūko susirėmimai

Ukrainos sostinės Kijevo šiaurėje penktadienį ėmė griaudėti sprogimai ir pratrūko ugnis, pranešė netoliese buvęs naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Praeiviai ėmė bėgioti ieškodami saugaus prieglobsčio, o Obolonskio rajone pasigirdo lengvųjų ginklų šūviai ir sprogimai.

Rusijos pajėgos Kijevo apylinkes pasiekė dar ketvirtadienį, kai užpuolė netoli Obolonskio esantį aerodromą. Rusų kariams pasiekus šį rajoną, Ukrainos gynybos ministerija savo socialinio tinklo „Facebook" paskyroje paragino civilius priešintis.

„Raginame gyventojus informuoti mus apie karių judėjimą, gaminti Molotovo kokteilius ir neutralizuoti priešą", - teigė ministerija.

Gruzija atsisako prisijungti prie Vakarų sankcijų Rusijai

Gruzija nepalaikys Vakarų sankcijų prieš Rusiją. Tai pareiškė Gruzijos ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis

Rusija: Nukauta 118 Ukrainos karinių objektų

Rusija praneša , kad karinės operacijos metu ginkluotosios pajėgos „sustabdė" 118 Ukrainos karinės infrastruktūros objektų.

Tarp jų: ​​11 karinių aerodromų, 13 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybės ir ryšių centrų, 14 priešlėktuvinių raketų sistemų S-300 ir Osa, 36 radarų stotys.

Numušti: 5 koviniai lėktuvai, 1 sraigtasparnis, 5 nepilotuojami orlaiviai.

Sunaikinta 18 tankų ir kitų šarvuotų kovinių mašinų, 7 daugkartiniai raketų paleidimo įrenginiai, 41 vienetas specialiosios karinės technikos ir 5 koviniai kateriai, - teigia Rusija.

Prancūzija žada užtikrinti V. Zelenskio saugumą

Prancūzijos valdžia yra pasirengusi užtikrinti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio saugumą, jei iškils poreikis. Tai pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas.

Ukrainiečiai sprogdina Kijevo tiltus

Kijevo prieigose ukrainiečiai susprogdino tris tiltus, tikintis sustabdyti rusų tankų kolonas: sunaikinti tiltai Novoirpinsko, Hostomelio ir Varšuvos plentuose. Kiek anksčiau, prasidėjus mūšiui su Rusijos tankų pajėgomis, susprogdintas tiltas per Irpinio upę.

Rusų aviacijos pajėgos bombarduoja Ukrainos sostinę, numuštas vienas lėktuvas ir sparnuotoji raketa.

Ukraina teigia, jog sužinojo V.Putino planą

Pranešama, kad Ukrainos spectarnybos išsiaiškino V.Putino planą. Teigiama, kad Iki 2 000 specialiųjų pajėgų karių turėtų užimti vieną iš Kijevo oro uostų. O tada IL-76 lėktuvai ten permestų dar 10 tūkst. bei šarvuotąją techniką.

Viena iš užduočių - paimti įkaitais Ukrainos valdžią ir šantažu priversti pasirašyti reikalingus susitarimus. O jei valdžia evakuosis - įsteigti marionetinę vyriausybę. Plano esmė - padalinti Ukrainą perpus

V.Zelenskis: Ukraina liko viena

Ukraina liko viena, Rusijos neįtikino naujos sankcijos, sakoma Zelenskio naujame vaizdo pranešime. Pasak jo, pasaulis ir toliau stebi, kas vyksta iš toli. Anksčiau ar vėliau turi prasidėti dialogas dėl karo veiksmų nutraukimo.

Ukrainos sausumos pajėgų informacija apie nakties įvykius

Pranešama, kad šiąnakt Ukrainos ginkluotosios pajėgos kovėsi su Rusijos pajėgomis. Skelbiama, kad buvo atakuota Kropivnickaja kaimo apylinkės, Dimero ir Ivankovo apylinkės. Taip pat Ukrainos sausumos pajėgos teigė, kad joms teko susprogdinti tiltą per Teterviv upę bei kovoti dėl Hostomelio oro uosto. Pranešama, jog Priešlėktuvinėms gynybos pajėgoms pavyko sunaikinti du Rusijos skraidančius „aparatus".

Prancūzija skirs milijardinę paramą ir karinę įrangą Ukrainai

Prancūzijos prezidentas E.Macronas pažadėjo, kad Kijevui suteiks 1,2 mlrd. eurų finansinę paramą ir karinę įrangą. Apie tai jis pranešė spaudos konferencijoje Briuselyje po neeilinio ES viršūnių susitikimo.

Buvo užsidegęs daugiabutis Kijeve

Ukrainos valstybinė pagalbos tarnyba kiek anksčiau pranešė, kad Kijevo pietuose daugiaaukščiame name kilo gaisras dėl nežinomų priežasčių. Dabar pranešta, kad gaisras sustabdytas, 8 žmonės buvo sužeisti, apie mirtis nepranešama.

Rusija praneša apie atsakomąsias sankcijas DIdžiajai Britanijai

Dėl JK įvestų sankcijų Aeroflot kompanijai, Rusija ruošiasi kirsti atgal. „Rusija pasilieka teisę taikyti veidrodines priemones pagal tarpvyriausybinio susitarimo nuostatas", - sakoma pranešime.

Federalinė oro transporto agentūra taip pat priminė, kad vien vasario 25 dieną JK oro linijos Rusijos oro erdvėje privalo vykdyti 70 tranzitinių skrydžių.

Ukrainos užsienio reikalų ministras: Kijeve įvyko „siaubingi" Rusijos antskrydžiai

Ukrainos užsienio reikalų ministro teigimu, Kijeve įvyko „siaubingi" Rusijos antskrydžiai.

„Siaubingi Rusijos raketų smūgiai Kijeve, - savo socialinio tinklo „Twitter" paskyroje parašė Dmytro Kuleba. - Paskutinį kartą mūsų sostinė kažką panašaus patyrė 1941-aisiais, kai buvo puolama nacistinės Vokietijos. Ukraina tą blogį įveikė ir įveiks ir šį."

D. Kuleba kartu vėl paragino paskelbti Rusijai ir jos lyderiui Vladimirui Putinui griežtas sankcijas, nutraukti visus ryšius su Maskva ir „išstumti Rusiją iš visur".

„Sustabdykite V. Putiną. Izoliuokite Rusiją", - rašė jis.

JAV: Rusija siekia nuversti Ukrainos vyriausybę

JAV valstybės sekretorius Antony'is Blinkenas teigia esąs „įsitikinęs", kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia nuversti Ukrainos vyriausybę.

A. Blinkenas ketvirtadienį transliuotojui ABC TV sakė, kad Rusijos planas visuomet buvo sukelti pavojų Kijevui. „Užpulti sostinę, pulti kitus didžiuosius miestus", - teigė jis.

„Matome, kad pajėgos veržiasi iš šiaurės, iš rytų, iš pietų, ir visa tai yra plano, kurį pasauliui pristatėme pastarosiomis savaitėmis, dalis", - nurodė A. Blinkenas. Tačiau jis pridūrė manąs, kad Ukraina „nugalės" prieš Rusiją.

„Ar tai įvyks artimiausiu metu, per vidutinės trukmės, ar ilgą laikotarpį, esu įsitikinęs, kad nugalės demokratija ir Ukrainos nepriklausomybė", - sakė valstybės sekretorius.

2022-02-24 ĮVYKIAI

Užimta Gyvatės sala

Gyvatės salą Juodojoje jūroje Odesos srityje užėmė Rusijos karinės pajėgos.

Apie tai socialiniame tinkle „Facebook" pranešė Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Ryšys su pasieniečiais ant skeleto su Ukrainos kariuomenės kariais nutrūko, pranešė VSAT.

Dužo Rusijos lėktuvas

Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgų lėktuvas An-26 sudužo Voronežo srityje, įgula žuvo. Rusijos Federacijos gynybos ministerija nurodė, kad preliminari priežastis - įrangos gedimas. Lėktuvas atliko planinį skrydį karinei technikai gabenti.

Žuvo 57 ukrainiečiai

Ukrainos sveikatos apsaugos ministras Viktoras Lyashko sakė, kad dėl karo veiksmų šalyje žuvo 57 žmonės, dar 169 buvo sužeisti. Ukrainos sveikatos apsaugos ministerija neskirsto aukų į kariškius ir civilius.

Joe Bidenas skelbia sankcijas

JAV prezidentas J.Bidenas paskelbė sankcijas Rusijai. Teigiama, kad bus apribotos Rusijos galimybės vykdyti verslą doleriais, svarais ir jenomis. Taip pat JAV taiko sankcijas didžiausiam Rusijos bankui. Naujos JAV sankcijos paveiks Rusijos kosmoso programą, - skelbia Bidenas.

Be kita ko, prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad JAV nedalyvaus kovose Ukrainoje, tačiau į Vokietiją bus išsiųsti papildomi JAV kariai.

Ukraina teigia, kad „rusams žaibiškas karas nepasisekė"

Vyriausias Ukrainos ginkluotujų pajėgų vadas Valerijus Zalužinas pareiškė, kad Rusijos žaibiškas karas nepavyko. Taip pat ginkluotųjų pajėgų vadas ragina ukrainiečius kovoti toliau „bus sunku, bet mes išversime", - sakė V.Zalužinas.

Ukrainos valdžiai siūlomas prieglobstis

JK premjeras B.Johnsonas pareiškė, jog Didžioji Britanija pasiruošusi suteikti prieglobstį Ukrainos valdžiai.

Vokietijos kancleris perspėjo, kad karui Ukrainoje negalima leisti išplisti į kitas valstybes

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį perspėjo, kad Rusijos invazijai į Ukrainą neturi būti leista išplisti į kitas Europos dalis, ir pažadėjo, kad NATO gins savo valstybes nares.

„Privalome užtikrinti, kad šis konfliktas neišsilietų į kitas Europos valstybes. Aš sutinku su Amerikos prezidentu ir mūsų draugais Europoje, kad privalome tam užkirsti kelią viskuo, kas mūsų žinioje", - sakė jis per televizijos transliuotą kreipimąsi į tautą.

„Rusijos prezidentas Vladimiras „Putinas neturėtų nuvertinti NATO ryžto ginti visas savo nares", - sakė O. Scholzas.

Rusija skelbia įvykdžiusi visas dienai skirtas užduotis

„Sėkmingai buvo įvykdytos visos Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų grupėms tai dienai skirtos užduotys", - sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas generolas majoras Igoris Konašenkovas. Iš viso dėl Rusijos smūgių- 83 Ukrainos karinės infrastruktūros antžeminiai objektai buvo "sustabdyti", teigiama Rusijos oficialiame pranešime.

Rusija pranešė kiek per dieną numušė Ukrainos lėktuvų

Rusijos gynybos ministerija skelbia, kad nuo karinės operacijos pradžios buvo numušti du Ukrainos lėktuvai Su-27, du Su-24, vienas sraigtasparnis ir keturi atakuojantys nepilotuojami orlaiviai „Bayraktar".

Černobylio AE visiškai užimta

Rusijos pajėgos visiškai užėmė Černobylio AE teritoriją, branduolinės saugyklos būklė nežinoma.

Susprogdinta užtvanka

UNIAN praneša, kad Charkovo srityje buvo susprogdinta užtvanka per Dnieprą. Vietos gyventojai raginami evakuotis.

Žmonės bėga slėptis į metro

Ką tik Kijeve paskelbtas visuotinis oro pavojus, dauguma žmonių bėga slėptis į metro požemius. Manoma, kad rusai pradeda masyvų Ukrainos sostinės bombardavimą bei apšaudymą raketomis prieš lemiamą šturmą.

Ukrainoje deputatai siūlo pradėti derybas

Kai kurie Ukrainos deputatai paprašė prezidento Volodymyro Zelenskio nedelsiant pradėti derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl paliaubų. „Šiose žudynėse laimėtojų nebus. <...> Šiandien akivaizdžios nelygios sąlygos, tikros pašalinės pagalbos trūkumas, aibė klaidų, dėl kurių susiklostė dabartinė padėtis. Kalbame apie apdairumą, apie žmonių gyvybių gelbėjimą ir apie galimybę išsaugoti patį Ukrainos valstybingumą. <...> Jeigu yra bent viena galimybė iš šimto sustabdyti brolžudišką skerdimą, reikia ja pasinaudoti ", - aiškino deputatas Vadimas Novinskis.

JAV gynybos pareigūnas: Rusija siekia sunaikinti Ukrainos vyriausybę

Puldama Ukrainą Rusija siekia sunaikinti Ukrainos valdžią ir vietoj jos pasodinti Maskvai ištikimą naują vadovybę, ketvirtadienį sakė aukštas JAV gynybos pareigūnas.

„Jų ketinimas yra iš esmės sunaikinti vyriausybę ir įdiegti savo valdymo priemones", - sakė pareigūnas.

Ukrainos sausumos kariuomenės štabas praneša, jog į nelaisvę paėmė Rusijos žvalgybos padalinį

Prie Černigovo pasidavė visas 74-osios motorizuotos šaulių brigados žvalgybos padalinys. Jo vadas Buiničevas Konstantinas Sergejovičius pareiškė: "Niekas negalvojo, kad mes čia žudysime. Mes neketinome kovoti, mes tik rinkome informaciją", - teigiama pranešime.

Kijevo meras skelbia komendanto valandą Ukrainos sostinėje

Kijevo meras Vitalijus Kličko ketvirtadienį paskelbė naktinę komendanto valandą Ukrainos sostinėje, šaliai kaunantis, kad atremtų Rusijos invaziją.

Buvęs pasaulio sunkiasvoris bokso čempionas sakė, kad komendanto valanda truks nuo 22.00 iki 7.00 valandos vietos laiku (20.00-05.00 GMT), viešasis transportas tuo laikotarpiu nustos veikti.

Metro stotys bus atviros visą laiką ir tarnaus kaip bombų slėptuvės, sakė jis.

S.Lavrovas: mes visada pasiruošę dialogui

Rusija pasiruošusi vesti dialogą dėl padėties aplink Ukrainą - teigia Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Tikimės, kad vis dar yra galimybė grįžti prie tarptautinės teisės ir tarptautinių įsipareigojimų. O kadangi imamės prezidento paskelbtų priemonių šalies ir Rusijos žmonių saugumui užtikrinti, tikrai visada būsime pasiruošę dialogui, kuris sugrąžins mus prie teisingumo ir JT Chartijos principų", - sakė Lavrovas.

Atakos jūroje

Ukrainos strateginių komunikacijų centras praneša, jog Ukrainai priklausančią Gyvačių salą (Ostrov Zmejynnyj) Juodojoje jūroje užpuolė rusų laivai. Buvo šaudoma į salą su laivų artilerija. Ukrainos pasieniečiai atsakė ugnimi neleidžiant išsilaipinti. Valstybės sienos tarnybos duomenimis, šiuo metu salos teritorijoje yra du Rysijos laivai „Maskva" ir „Vasilijus Bykovas".

Užimta Černobylio AE teritorija

Ukrainos vidaus reikalų ministerija praneša, jog Rusijos daliniai užėmė Černobylio AE teritoriją. „Jeigu smūgių metu bus sugriauta branduolinių atliekų saugykla, tuomet radioaktyvios dulkės gali nukloti dalį Ukrainos, Baltarusijos ir Es teritorijos" , - pareiškė ministerijos atstovas Antonas Geraščenka.

Ukrainos nacionalinė gvardija vis dar bando atmušti Rusijos atakas Černobylio AE teritorijoje. Rusai naudoja sunkiąją artileriją ir kyla pavojus branduolinei saugyklai.

Prie Kijevo vyksta mūšis dėl oro bazės

Rusijos ir Ukrainos pajėgos kovoja dėl aviacijos bazės šiauriniame Kijevo pakraštyje, ketvirtadienį pranešė aukštas Ukrainos karininkas, dešimtims atakos sraigtasparnių skraidant virš šios vietovės.

„Vyksta kovos dėl Gostomelio aerodromo", - feisbuke paskelbtame pranešime sakė ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas. Kiek anksčiau naujienų agentūros AFP žurnalistai matė sraigtasparnius, skridusius žemai virš miesto iš šiaurės.

Ukrainos prezidentas nežino kiek laiko dar atsilaikys

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pokalbio su Austrijos Kancleriu Karlu Nehammeriu metu pareiškė, kad jis turi nedaug laiko, nes nežinojo, kiek laiko dar egzistuos Ukraina.

Pranešama apie atakuojamus Ukrainos miestus

Pranešama, jog Rusija šiuo metu atakuoja Chersono ir Melitopolio miestus, skelbiama apie aukas bei pamuštą rusų karinę techniką. Konkretūs skaičiai nenurodomi.

Rusai paėmė Sumų miestą, tačiau ukrainiečiai kontratakavo prie Vachtyrkos (kaimas ant plento į Kijevą), pamušė nemažai rusų karinės technikos ir paėmė trofėjų.

Rusai skelbia „išjungę" 74 Ukrainos karinius objektus

Rusijos Federacijos gynybos ministerija: dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų smūgių buvo išjungti 74 Ukrainos karinės infrastruktūros antžeminiai objektai . Įskaitant 11 oro pajėgų aerodromų, 3 komandų postus, Ukrainos karinių jūrų pajėgų bazę, taip pat 18 priešlėktuvinių raketų sistemų S-300 ir Buk-M1 radarų stočių. Buvo numuštas kovinis sraigtasparnis ir keturi atakuojantys nepilotuojami orlaiviai „Bayrakta TB-2",- skelbia Rusija.

Ukrainiečių sausumos pajėgos atmušė eilinę rusų ataką

Ką tik ukrainiečių sausumos pajėgos atmušė eilinę rusų ataką prie Sčastjė miestelio. Rusai patyrė didelių nuostolių.

Iš Baltarusijos teritorijos į Ukrainą paleistos 4 balistinės raketos

Ką tik iš Baltarusijos teritorijos į Ukrainą paleistos 4 balistinės raketos. Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka tuo metu pasakoja, jog Baltarusija kovos veiksmuose nedalyvauja.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos veda kovines operacijas Rusijos atakų kryptimis

Šiuo metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos veda intensyvias kovines operacijas Rusijos atakų kryptimis.

Juodosios jūros operacijos zonoje Ukrainos ginkluotosios pajėgos naudoja nepilotuojamus lėktuvus „Bayraktar". Rudnya (Baltarusija) - Vistupovič (Ukraina) kryptimi priešas bandė kirsti valstybės sieną tankais, šarvuotais transporteriais ir automobilių technika. Šioje kryptyje mūšių metu priešas patyrė nuostolių: sunaikinti 5 šarvuoti transporteriai ir automobilis.

Rusų tankų ataka Charkovo srityje sustabdyta. Virš Vyšgorodo sudužo dar vienas rusų sraigtasparnis KA-52. Vyksta kovos dėl Geničesko, Skadovsko, Čaplinkos miestų.

Ukrainoje, netoli Kijevo, nukrito ukrainiečių karinis lėktuvas su 14 keleivių

Ketvirtadienį Ukrainoje, netoli Kijevo, nukrito ukrainiečių karinis lėktuvas su 14 keleivių, pranešė avarinės tarnybos.

Pasak tarnybų, vis dar aiškinamasi, kiek tiksliai žuvo žmonių. Incidentas įvyko už maždaug 20 km į pietus nuo Kijevo.

Trumpa situacijos analizė

Rusijos pajėgos sraigtasparnių desantu užėmė Hostomelio oro uostą greta Kijevo. Apžvalgininkai įspėja, jog tokiu būdu atkirsta galimybė tiekti Kijevui paramą lėktuvais iš užsienio bei evakuoti svarbius asmenis. Spėjama, jog ukrainiečiai mėgins atsiimti oro uostą kontratakomis, nes priešingu atveju kyla grėsmė, jog iš šio placdarmo rusai plės puolimą diversinėmis grupėmis. Oro uostą puolė apie 30 sraigtasparnių, 3 iš jų numušti. Akivaizdu, jog ši ataka Ukrainos kariuomenei buvo netikėta. Rytų fronte prie Charkovo rusų puolimas akivaizdžiai užstrigo miesto prieigose. Rusai prarado nemažai tankų ir kitos technikos, apie tai internete plinta daug video bei nuotraukų. Nepaisant kelių bandymų, prasiveržti toliau, nei Charkovo aplinkkelis, rusams nepavyksta. Pietryčiuose, Donbaso fronte, mūšiai intensyvūs, rusų pajėgos pasistumėjo nežymiai, 2-3 km jų pačių teigimu, užfiksuoti nuostoliai ir belaisviai iš abiejų pusių.

Pietuose, Chersone, Krymo sąsmauką ukrainiečiai atidavė be mūšio, tik nesėkmingai mėgino susprogdinti tiltą ir sunaikino savo techniką, kurios nesugebėjo pasiimti. Rusija čia užgrobė Kachovkos vandens talpyklą ir hidromazgą, per kurį į Krymą galima paleisti Dnepro vandenį.

A. Lukašenka siūlo Minske surengti Rusijos ir Ukrainos taikos derybas

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka siūlo savo šalies sostinę Minską kaip galimą vietą surengti Ukrainos ir Rusijos taikos derybas.

„Įmanoma sustabdyti šį konfliktą ir išspręsti visus klausimus, - A. Lukašenką cituoja valstybinė naujienų agentūra „BelTA". - Galbūt jie manęs paklausys."

A. Lukašenka yra artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas. Jų vadovaujamos šalys neseniai surengė bendras karines pratybas.

Pasak A. Lukašenkos, Rusija sutiks sėsti prie derybų stalo tik tuo atveju, jei Ukraina paklus visiems Maskvos saugumo reikalavimams. Jis konkrečiai įvardijo Ukrainos demilitarizaciją, Ukrainos atsisakymą įstoti į NATO ir atakų Donecko ir Luhansko liaudies respublikose pabaigą. „Galbūt atsiras ir daugiau klausimų", - pareiškė A. Lukašenka.

Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis taip pat nurodė „netolimoje ateityje" nuspręsiąs, ar pasekti Rusijos pavyzdžiu ir pripažinti dviejų Ukrainos separatistinių regionų nepriklausomybę.

J. Stoltenbergas: nėra „planų" siųsti NATO pajėgas į Ukrainą

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas neketina siųsti pajėgų į Ukrainą, Rusijai įsiveržus į provakarietišką kaimynę.

„Neturime NATO karių Ukrainoje ir neplanuojame siųsti NATO karių į Ukrainą", - sakė J. Stoltenbergas per spaudos konferenciją po nepaprastojo Aljanso ambasadorių susitikimo.

Ukraina skelbia jog Rusijos kareiviai „pasimetę"

Pasak Ukrainos nacionalinės gvardijos atstovo iš perimtų Rusijos kareivių pokalbių matyti, jog daugelis jų pasimetę ir visiškai nesitikėjo nuožmaus ukrainiečių pasipriešinimo. „Jie šoke nuo to kas vyksta. Tikėjosi, kad mes mesime ginklus. Jie šokiruoti dėl patirtų nuostolių", - agentūrai UNIAN sakė Nacionalinės gvardijos atstovas Charitonas Starski.

JAV diplomatai išvyksta

CNN praneša: Ukrainoje neliko JAV diplomatų, kol kas planuoja juos grąžinti į šalį.

Ukrainiečiai iškėlė baudžiamąją bylą

Ukrainos generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl Rusijos specialiosios karinės operacijos. Tai praneša TASS.

Pranešama, kad visi Rusijos ginklo panaudojimo atvejai yra dokumentuojami, o patys piliečiai gali perduoti informaciją Generalinei prokuratūrai paskambinę karštuoju telefonu. „Atliekami būtini prioritetiniai tyrimo veiksmai", - pridūrė spaudos tarnyba.

Vokietijos kariuomenės vadas nepatenkintas jos parengtimi

Vokietijos kariuomenės vadas generolas leitenantas Alfonsas Maisas neįprastai griežtai kritikavo tai, ką jis pavadino Bundesvero operatyvinės parengties apleistumu.

„Per 41 savo tarnybos metus taikos metu niekada nebūčiau patikėjęs, kad teks patirti dar vieną karą. O Bundesveras, kariuomenė, kuriai turiu privilegiją vadovauti, stovi daugiau ar mažiau basa, - socialiniame tinkle „LinkedIn" ketvirtadienį rašė A. Maisas. - Variantai, kuriuos galime pasiūlyti politikams paremti aljansą, yra itin riboti".

Vokietijos kariuomenės vadas tęsė: „Mes visi matėme, kad tai artėja, ir negalėjome užbaigti savo ginčų, padaryti išvadų iš Krymo aneksijos ir jų įgyvendinti. Kaip dabar mums jaustis? Esu susinervinęs!"

Pasak jo, kol Rusija dar nekėlė NATO teritorijai tiesioginės grėsmės, jos partnerės rytuose jautė greitai didėjantį spaudimą.

„Kada, jei ne dabar, laikas struktūriškai ir materialiai užbaigti misiją Afganistane ir persiorientuoti, kitaip negalėsime sėkmingai vykdyti savo konstitucinio mandato ir įsipareigojimų aljansui", - sakė jis.

NATO aktyvuoja Rytų Europos gynybos planus

Dėl Rusijos vykdomo Ukrainos puolimo NATO aktyvuoja Rytų Europos gynybos planus.

Tai reiškia, kad NATO ginkluotųjų pajėgų vadui suteikiami platūs įgaliojimai, pavyzdžiui, dėl dalinių permetimo. Tai naujienų agentūra dpa ketvirtadienį sužinojo iš Aljanso šaltinių.

Odesos regione žuvo 18 karių

Odesos srities adminstracija oficialiai pranešė, jog žuvo 18 karių bei civilių, rusams atakavus karinį dalinį Lipeckoje kaime, Podolės rajone.

Raketų smūgis Ukrainos žvalgybai

UNIAN praneša, kad kad buvo suduotas raketų smūgis Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiajam žvalgybos valdybai, kuri yra Kijevo centre. Ukraina praneša apie „antrąją raketų atakos" bangą visoje šalyje.

Ukrainos parduotuvėse maisto užteks 15-20 dienų

Prekybos tinklo parduotuvėse Ukrainoje produkcijos atsargų užteks 15-20 dienų, pranešė Ukrainos prezidento kanceliarija. Situacija gali pasikeisti dėl spekuliacinės paklausos, tačiau artimiausiu metu šalies valdžia ketina imtis veiksmų.

Ukrainos generalinos štabas: sudeginti 4 rusų tankai

Ukrainos generalinis štabas praneša, jog kariuomenė ant Charkovo aplinkelio sudegino keturis rusų tankus: „Remiantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo turimais operatyviniais duomenimis ant Charkivo aplinkelio buvo sudeginti keturi rusų okupantų tankai", - teigiama pranešime. Generalinis štabas ragina ukrainiečius išlaikyti ramybę ir pasitikėti šalį ginančiomis pajėgomis. „Mūsų jungtinės pajėgos duoda deramą atkirtį Rusijos Federacijos ginkluotosioms pajėgoms. Kariniai daliniai - savo pozicijose", - ramina Generalinis štabas. BBC praneša, jog rusų tankai jau įvažiavo į Charkovą, tačiau kariuomenė tai neigia. Taip pat pasirodė pranešimai, jog Ukrainos sostinėje Kijeve nugriaudėjo du sprogimai. Ukrainos pusė praneša, kad Rusija vėl apšaudo šalies miestus sparnuotomis raketomis.

Ukrainos generalinis štabas praneša, kad netoli Charkovo numuštas jau septintas rusų karinis lėktuvas.

Ukrainos prezidentūra: jau žuvo daugiau kaip 40 ukrainiečių karių ir dar beveik 10 civilių

Respublika.lt žiniomis artimiausiu metu Europos Parlamentas svarstys pasiūlymą panaikinti visas galiojančias Rusijos vizas

Rusijos Dūmos pirmininko pranešimas

Ukrainos demilitarizavimas yra vienintelis būdas užkirsti kelią karui Europoje, sakė Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas. Jis pridūrė, kad Rusijos parlamentas remia prezidentą.

Ukraina nutraukia diplomatinius santykius su Rusija

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pranešė, kad jo šalis nutraukia diplomatinius santykius su Rusija.

„Nutraukėme diplomatinius santykius su Rusija", - vaizdo žinutėje teigė V. Zelenskis.

Rusija paskelbė laikinai uždaranti 10 oro uostų

Rusija laikinai uždarė daugiau nei 10 oro uostų šalies pietuose ir aneksuotame Krymo pusiasalyje.

Be kitų, veiklą iki kovo 2 dienos nutrauks Rostovo, Krasnodaro, Kursko, Voronežo ir Simferopolio miestų aerodromai, ketvirtadienį paskelbė Rusijos aviacijos institucija „Rosaviacija".

Žmonėms „primygtinai" rekomenduojama nevykti į minėtus oro uostus.

Tačiau skrydžiai tęsiami Sočyje prie Juodosios jūros.

Pasak internetinių kelionių svetainių, Maskvoje ketvirtadienį ryte buvo atšaukta arba atidėta beveik 200 skrydžių.

Ukrainos generalinio štabo pranešimas

Praneša Ukrainos generalinis štabas:

Ukrainos ginkluotosios pajėgos tvirtai laiko valstybės gynybą. Černigovo srityje priešą pavyko sustabdyti. Charkovo kryptimi ir Jungtinių pajėgų operacijos teritorijoje vyksta sunkios kovos, kuriose priešas patyrė nuostolių gyvąja jėga ir technika. Mūsų karių pajėgos sugrąžino ir visiškai kontroliuoja MARIUPOLIO tiltus. Sunaikinti mažiausiai 6 lėktuvai, 2 sraigtasparniai ir dešimtys priešo šarvuotos technikos vienetų. Chersono kryptimi situacija sudėtinga, tačiau Ukrainos gynybos pajėgos atremia agresorių.

Ukraina teigia nukovusi „apie 50 rusų okupantų"

Ukrainos karinė vadovybė ketvirtadienį pranešė, kad vyriausybės pajėgos nukovė „maždaug 50 rusų okupantų", atremdamos Maskvos remiamų separatistų puolimą viename mieste.

AFP kol kas negalėjo patvirtinti žuvusiųjų skaičiaus.

„Ščastja kontroliuojama. Žuvo 50 rusų okupantų. Kramatorsko rajone buvo sunaikintas dar vienas Rusijos lėktuvas. Tai jau šeštas", - „Twitter" tinkle pranešė ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Kinija: karinė operacija neturėtų būti apibūdinta kaip invazija

Kinija ketvirtadienį pareiškė stebinti situaciją Ukrainoje ir paragino visas puses elgtis „santūriai", Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įsakius surengti karinę operaciją prieš kaimyninę šalį, tačiau pareiškė, kad karinė operacija neturėtų būti apibūdinta kaip „invazija".

„Kinija atidžiai stebi naujausią situaciją ir mes raginame visas šalis išlaikyti santūrumą ir neleisti situacijai tapti nekontroliuojamai", - per įprastinę spaudos konferenciją, kurioje buvo ne kartą paklausta, ar Pekinas smerkia Rusijos veiksmus, sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying.

Pekinas laikėsi atsargios pozicijos Ukrainos atžvilgiu, kai Maskva prie sienų ėmė telkti tūkstančius karių, ir kritikavo Vakarus dėl naujų sankcijų, kai Rusija įvedė karius į rytinius Ukrainos regionus, kuriuos dabar pripažįsta kaip nepriklausomus.

Hua ketvirtadienį atsisakė vadinti karinius veiksmus „invazija", pavadindama šį terminą „išankstiniu nusistatymu" ir vengė klausimų, ar Kinija palaiko ryšius su Rusijos ir Ukrainos lyderiais.

„Ukrainos klausimas turi labai sudėtingą istorinį foną" ir yra „įvairių veiksnių" rezultatas", - žurnalistams sakė Hua.
Kinija pastarosiomis savaitėmis kaltino JAV ir jų Vakarų sąjungininkes dėl krizės „reklamavimo", o trečiadienio spaudos konferencijoje Hua teigė, kad JAV „pila žibalo į ugnį".

Kinijos ambasada Ukrainoje ketvirtadienį perspėjo savo piliečius būti budrius dėl „rimtų neramumų" ir, jei tik įmanoma, likti namuose.

Ukrainos VRM: 6 kariai žuvo, 7 sužeisti, 19 dingusių be žinios

Podolske (Odesos sritis) buvo bombarduojamas karinis dalinys: šeši kariai žuvo, septyni sužeisti, 19 dingusių be žinios, praneša Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenka.

Ukrainos policija praneša: Konotopo rajone apšaudytas automobilis, sužeista moteris su mažamečiu vaiku. Mariupolio mieste per rusų artilerijos apšaudymą vienas žmogus žuvo, du sužeisti. Krivoj Rogo mieste sunaikinti Ukrainos tankų dalinio kariniai sandėliai, pranešimų apie žuvusiuosius negauta. Apšaudytas karinios dalinys Krasnopoljė mieste. Sunaikintas tiltas per Inguleco upę.

Ukrainos pasieniečiai: Rusijos sausumos pajėgos kirto sieną keliose vietose

Rusijos sausumos pajėgos ketvirtadienį kirto Ukrainos sieną iš kelių pusių, pranešė Ukrainos sienos apsaugos tarnyba, praėjus kelioms valandoms po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie didelio puolimo pradžią.

Tarnyba informavo, kad Rusijos tankai ir kita sunkioji technika kirto sieną keliuose šiauriniuose regionuose, taip pat iš Kremliaus aneksuoto Krymo pusiasalio pietuose.

Rusijos centrinis bankas teigia, kad imasi priemonių „situacijai stabilizuoti"

Rusijos centrinis bankas ketvirtadienį teigė, kad imasi priemonių rubliui ir rinkoms stabilizuoti, kai Maskva paskelbė apie Ukrainoje pradedamą karinę operaciją.

„Tam, kad galėtų stabilizuoti situaciją finansų rinkoje, Rusijos bankas nusprendė pradėti intervencijas užsienio valiutos rinkose", - sakoma centrinio banko pranešime. Jame priduriama, kad bankas ir kitos finansų institucijos „turi visiems galimiems scenarijams parengtus veiksmų planus".

Rusų aviacijos smūgis Ukrainos Melitopolio karinei bazei

5 val. 30 min. rusų aviacija smogė Ukrainos Melitopolio miesto karinei bazei, paskelbė miesto meras Ivanas Fiodorovas. „Kai tik gavome informaciją apie rusų aviacijos smūgius, iškart organizavome civilinės gynybos štabą. Smogta buvo išimtinai kariniams objektams ir karinei infrastruktūrai. Mūsų aerodrome yra nukentėjusių", - pranešė meras.

Jis taip pat pranešė, jog visos komunalinės tarnybos dirba savo darbą be panikos.

Tuo pat metu buvo atakuota ir Berrdiansko karinė bazė bei aerodromas. Taip pat sparnuotosiomis raketomis smogta karinio valdymo centrams, kariniams sandėliams bei infrastruktūros objektams Kijeve, Charkove ir Dnepre. Šiuo metu vyksta intensyvūs artilerijos apšaudymai pasienio zonoje.

Eilės prie degalinių

Pranešus apie staigų degalų pabrangimą, Rusijos Federacijos Belgorodo srityje nusidriekė eilės į degalines. Kijeve žmonės taip pat bando pasipildyti degalų, eilės kilometro ilgio, skelbiama socialiniuose tinkluose.

Ukraina skelbia apie 2 sunaikintus tankus ir 4 sunkvežimius

Ukrainos karinės pajėgos Sčastjė miestelio rajone netoli Baltarusijos sienos sunaikino 2 rusų tankus ir 4 sunkvežimius, praneša Ukrainos Sausumos pajėgų štabas. Šioje vietovėje Rusijos pajėgos pastebėtos 5 val. ryto: visi pasienio padaliniai bei kontrolės punktai atakuojami, apšaudant sunkiąją artilerija, tankais bei pėstininkų ginklais.

Tuo pat metu užfiksuoti įsiveržimai į Ukrainos teritoriją ir iš Donecko bei Luhansko okupuotų teritorijų, o taip pat iš Krymo. Ukrainos teritorijoje daugelyje vietovių pastebėtos rusų žvalgybinės-diversinės grupės.

Rusija teigia sunaikinusi Ukrainos oro bazes ir oro gynybą

Praėjus kelioms valandoms po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo karinę operaciją, Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė neutralizavusi Ukrainos karines oro bazes ir jos oro gynybos sistemas.

„Ukrainos kariuomenės oro bazių karinė infrastruktūra nustojo veikti", - sakoma Gynybos ministerijos pranešime, kurį perdavė naujienų agentūros. Priduriama, kad Kijevo oro gynybos sistemos buvo „eliminuotos".

Ukraina teigia numušusi 5 Rusijos lėktuvus ir sraigtasparnį

Ukrainos kariuomenė ketvirtadienį pareiškė numušusi penkis Rusijos lėktuvus ir sraigtasparnį šalies rytuose, netoli separatistų kontroliuojamo anklavo.

„Jungtinių pajėgų vadovybės duomenimis, šiandien, vasario 24 dieną, Jungtinių pajėgų operacijos rajone buvo numušti penki agresoriaus lėktuvai ir sraigtasparnis", - pranešė kariuomenės generalinis štabas.

Rusija šią informaciją oficialiai paneigė.

Lvivo mieste pasigirdo oro pavojaus sirenos

Ukrainos vakariniame Lvivo mieste ketvirtadienį nuaidėjo oro pavojaus sirenos, pranešė AFP žurnalistas, pridurdamas, kad kol kas sprogimų ar kitų puolimo ženklų nebuvo girdėti.

Miestas virto laikinąja baze kelioms Vakarų ambasadoms, įskaitant JAV ir Jungtinę Karalystę, kurios likus kelioms dienoms iki Rusijos puolimo evakavo savo diplomatus iš sostinės Kijevo.

Skelbiama, kad atakuojama ties Ukrainos šiaurine siena

Kijevas skelbia, kad Ukrainą atakuoja artilerijos pajėgos palei šiaurinę sieną su Rusija ir Baltarusija, ketvirtadienį pranešė pasienio tarnyba ir pridūrė, kad Ukrainos pajėgos atsako į ugnį.

Šis pareiškimas buvo paskelbtas, kai Ukrainos vidaus reikalų ministerijos pareigūnas pranešė, kad Ukrainos vyriausybės kontroliuojamą Ščastjos miestą užėmė Rusijos remiami kovotojai.

NATO šaukia krizinį posėdį

Rusijai įvedus kariuomenę į Donecko ir Luhansko sritis, 30 NATO šalių atstovai renkasi į krizinį susitikimą. Šiaurės Atlantos Tarybos konsultacijos Briuselyje turėtų prasidėti 9.30 val. Lietuvos laiku, ketvirtadienio rytą pranešė Didžiosios Britanijos atstovė.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas prieš tai pasmerkė Rusijos „beatodairišką ir neišprovokuotą išpuolį" prieš Ukrainą ir perspėjo, kad dėl to kyla pavojus „daugybei" žmonių gyvybių.

Jis sakė, kad NATO sąjungininkės „susirinks spręsti agresyvių Rusijos veiksmų pasekmes".

Rusija pranešė besitaikanti į Ukrainos karinę infrastruktūrą

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad didelio tikslumo ginklais taikosi į Ukrainos karinę infrastruktūrą, prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus apie karinę operaciją prieš šalį.

„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinė infrastruktūra, oro gynybos objektai, kariniai aerodromai ir aviacija išvedami iš rikiuotės didelio tikslumo ginklais", - sakoma Gynybos ministerijos pranešime, kurį išplatino Rusijos naujienų agentūros.

Indija kviečia nedelsiant nutraukti eskalaciją

Naujasis Delis, Indija, teigia, kad jei tučtuojau nebus sustabdytas priešiškumas tarp Rusijos ir Ukrainos, situacija peraugs į didelę krizę. „Padėčiai gresia didelė krizė. Išreiškiame savo didelį susirūpinimą dėl įvykių, kurie, jei nebus atidžiai tvarkomi, gali pakenkti regiono taikai ir saugumui", - sakė Indijos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų T.Tirumurti.

„Raginame nedelsiant deeskaluoti situaciją ir susilaikyti nuo bet kokių tolesnių veiksmų, galinčių pabloginti situaciją. Raginame visas šalis dėti daugiau pastangų, siekiant sujungti skirtingus interesus", - toliau dėstė T.Tirumurti.

Pasak užsienio ekspertų, Rusijos veiksmai greičiausiai apsiribos dviem Donecko ir Luhansko sritimis, tačiau Ukraina tuo nėra įsitikinusi, kad Rusijos kariuomenė čia sustos.

T.Tirumurti taip pat pabrėžė, kad visos šalys turi išlaikyti taiką ir saugumą santūriai, o sprendimas slypi nuolatiniuose diplomatiniuose dialoguose.

Vaizdai iš įvykio vietos

NATO vadovas pasmerkė „neišprovokuotą" puolimą prieš Ukrainą

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pasmerkė Rusijos „beatodairišką ir neišprovokuotą išpuolį" prieš Ukrainą ir perspėjo, kad dėl to kyla pavojus „daugybei" žmonių gyvybių.

Jis sakė, kad NATO sąjungininkės „susirinks spręsti agresyvių Rusijos veiksmų pasekmes".

„Griežtai smerkiu beatodairišką ir neišprovokuotą Rusijos puolimą prieš Ukrainą, kuris kelia pavojų daugybei civilių gyvybių", - sakoma J. Stoltenbergo pareiškime.

„Nepaisant mūsų nuolatinių perspėjimų ir nenuilstamų diplomatinių pastangų, Rusija ir vėl pasirinko agresijos kelią prieš suverenią ir nepriklausomą šalį", - sakoma J. Stoltenbergo pranešime.

„Tai šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas ir rimta grėsmė euroatlantiniam saugumui. Raginu Rusiją nedelsiant nutraukti karinius veiksmus ir gerbti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą", - sakė jis.

J. Stoltenbergas pridūrė: „Šiuo siaubingu metu mes esame kartu su Ukrainos žmonėmis. NATO padarys viską, kas įmanoma, kad apsaugotų ir apgintų visus sąjungininkus".

Šis pareiškimas buvo paskelbtas po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie karinę operaciją Ukrainoje, o sprogimai pasigirdo daugelyje šalies vietų.

Sprogimai girdisi įvairiuose miestuose

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus apie karinę operaciją, ketvirtadienį prieš auštant nugriaudėjo sprogimai Ukrainos sostinėje Kijeve, keliuose miestuose prie fronto linijos, taip pat šalies pajūryje.

AFP žurnalistai taip pat girdėjo sprogimus Juodosios jūros uostamiestyje Odesoje, o policijos ir greitosios medicinos pagalbos sirenos buvo girdėti visoje Ukrainos sostinėje.

Sprogimai taip pat buvo girdėti Charkove – dideliame mieste, esančiame už 35 kilometrų į pietus nuo Rusijos sienos.

Keturi garsūs sprogimai nugriaudėjo Kramatorske – pafrontės mieste, kuris veikia kaip Ukrainos vyriausybės sostinė rytinėje karo zonoje, o dar daugiau jų pasigirdo rytiniame Mariupolyje, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Ukraina uždarė savo oro erdvę civiliniams lėktuvams, o užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba „Twitter“ tinkle paskelbė, kad jo šalyje prasidėjo „plataus masto invazija“.