Ne visiems likimas yra teisingas, bet iš mūsų valstybės vis dar tikimės teisingumo. Deja. Tam tikrą negalią turinčių socialinių grupių atstovai, mano supratimu, turėtų sulaukti didesnio ir nuoširdesnio mūsų valstybės vyrų ir moterų dėmesio bei rūpesčio. Juk kas, jei ne mes, kompensuosime tai, ko likimas pagailėjo?
Turiu giminaitį, kuris turi klausos sutrikimą, todėl kurčiųjų problemos man yra artimos. Ir kai kalbama apie visavertį gyvenimą ir integravimąsi į visuomenę, valstybė turėtų teisingai paskirstyti savo prioritetus. Jau geriau Lietuva be įvaizdžio formavimo projektų, bet su laimingais žmonėmis. Nes ne kas kitas, o pastarieji ir formuoja šalies įvaizdį. Investuokite nors viso pasaulio pinigus įvaizdžio kūrimui, bet jie nepadės, kai užkulisiuose matysime likimo valiai paliktus žmones.
XXI amžiuje, kai informacija ir jos sklaida yra pasiekusi kadaise neįsivaizduojamas aukštumas, būti atskirtam nuo informacijos ar žiniasklaidos, yra nedovanotinas dalykas.
Visi esame lygūs ir, nepaisydami galių ar negalių, turime tas pačias teises, kurios turi būti ginamos. Tie 300 tūkst. litų, kurių prašo kurtieji, toks lašas jūroje, kad neskirti jų tiesiog nesąžininga.
