respublika.lt
 

Ką patiria iš šeimos paimtas vaikas?nuotraukos (18)

2020 sausio mėn. 08 d. 07:01:20
Psichologė Asta Petrauskienė

Ne pirmi metai vyksta diskusijos, ar geriau vaikui netobuloje šeimoje, ar būti paimtam ir gyventi pas globėjus. Šioje diskusijoje globėjai vaizduojami kaip geri, o tėvai - tai geresni, tai blogesni. Svarbu žinoti, kas vyksta su vaiku, kai jis yra atskirtas nuo savo biologinės šeimos.

×
nuotr. 6 nuotr.
Psichologė Asta Petrauskienė priminė mokslinius tyrimus, kurie rodo, ką išgyvena nuo tėvų atskirti vaikai. Stasio Žumbio nuotr.

 

Praeitame amžiuje mokslininkas psichologas Haris Harlou (Harry Harlow) 20 metų tyrinėjo beždžioniukus. Jis atskirdavo ką tik gimusius beždžioniukus nuo jų mamos ir patalpindavo pas vadinamąsias globėjas. Tai buvo du dirbtiniai maketai, turėję atstoti mamą. Vienas iš jų buvo pagamintas iš vielos, prie jo buvo pritvirtintas buteliukas su pienu. Kita „mama“ turėjo švelnų kailiuką, bet pieno neturėjo.

Jie niekada nematė tikrų savo mamų, todėl nežinojo, kokia mama turi būti. Tačiau buvo pastebėta, kad jie didžiąją laiko dalį praleido su „švelnia mama“, o ant vielinės užšokdavo tik pasimaitinti. Be to, kai jie būdavo išgąsdinami, jie taip pat bėgdavo pas „švelnią mamą“. Tai leido padaryti išvadas, kad emocinis ryšys ir švelnumas yra žymiai svarbiau nei maistas. Tai svarbu prisiminti, kai dabar kalbama, kad skurdas gali būti vienas iš grėsmių vaikui ar rizikos veiksnių.

Beždžioniukams augant, visi jie, be išimties, buvo sutrikusios psichikos. Jie nesugebėjo bendrauti nei su tokiais pačiais kaip jie, nei su tais, kurie augo su tikromis mamomis. Jie negebėjo nei duoti, nei priimti meilės. Didžiąją laiko dalį, atsidūrę prie kitų beždžionių, jie linguodavo, taip patys save ramindami. Prie jų prisilietus, tapdavo agresyvūs, prisilietimai jiems buvo nemalonūs.

Be to, jie nemokėjo poruotis. Todėl buvo bandoma pateles apvaisinti dirbtinai. Tačiau susilaukusios palikuonių, jos nesirūpindavo savo palikuonimis, juos ignoruodavo, žalodavo, netgi žudydavo. Šie eksperimentai parodė, koks yra svarbus ryšys su mama ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Po šio eksperimento atsirado judėjimas „Už gyvūnų teises“, tad šiandien tokių eksperimentų atkartoti jau nepavyktų. Šis tyrimas laikomas vienu žiauriausių psichologijos istorijoje.

Tačiau jį naudinga atsiminti, kalbant apie tai, ką patiria vaikai, paimami iš savo šeimos. Kituose tyrimuose buvo lyginami paimti vaikai ir augę savo prigimtinėse šeimose. Paimti vaikai turėjo statistiškai reikšmingai daugiau elgesio problemų, nerimo, dėmesio, prisirišimo, potrauminio streso sutrikimų. Jie netgi pasižymėjo sulėtėjusia raida ir žemesniu intelekto koeficientu. Nes atskyrus vaikus nuo tėvų, vaikams išsiskiria didžiuliai kiekiai adrenalino ir kortizolio, o tai paveikia smegenis.

Tokiems vaikams užaugus, jie būna labiau linkę į sunkią depresiją, bipolinį sutrikimą, šizofreniją, alkoholizmą ir narkotikus, nusikaltimus. Taip pat jie statistiškai reikšmingai dažniau pasižymi fizinėmis problemomis, tokiomis kaip I tipo diabetas arba krūties vėžys.

Vaikų paėmimo šalininkai teigia, kad tokie požymiai pasireiškia todėl, kad šie vaikai augo pas blogus tėvus. Tačiau tai netiesa. Panašūs rezultatai buvo gaunami tiriant našlaičius vaikus, Australijos aborigenų vaikus, kurie vienu metu buvo masiškai paimti iš tėvų. Taip pat tiriant emigrantų vaikus bei Kinijoje gyvenančius vaikus, kurių tėvai išvyksta dirbti toli nuo namų. Visi jie turėjo tų pačių problemų, su kuriomis susidurdavo iš šeimų paimti vaikai. Tai rodo, kokia didelė trauma vaikui yra tėvų netektis.

Vaikai neturi laiko suvokimo, todėl ilgesnis tarpas, ypač mažiems vaikams, prilygsta amžinybei. Norint įsivaizduoti šios žalos mastą, tai galima prilyginti scenarijui, jog suaugęs žmogus išskrenda į kosmosą. Tokį pokytį vaikas išgyvena.

Jeigu globėjai nepasitaiko labai geri - smurtauja, išnaudoja ar tiesiog yra šalti, tuomet vaiko patiriamos traumos dauginasi. Tai išgyvena ne tik vaikas, o visa šeima. Kiek man yra tekę bendrauti su tokiomis šeimomis, jos visos sako, kad jų gyvenimas niekada nebebus toks, koks buvo anksčiau. Tai primena išprievartautos moters kalbėjimą, kai gyvenimas pasidalina į dvi dalis: iki įvykio ir po jo. Visi jie išgyvena bejėgiškumo jausmą, nerimą, nesaugumą, kaltę. Kaltės jausmą išgyvena ne tik tėvai, bet ir vaikai. Ne tik paimtas vaikas, bet ir jo broliai bei seserys.

Suprantant, kad ryšio su tėvais praradimas yra traumuojantis vaiką, jis gali būti pateisinamas tik tuomet, kai vaikui kyla realus pavojus gyvybei ar sveikatai. Svarbu, kad darbuotojas, kuris prisiima atsakomybę ir priima sprendimą dėl vaiko paėmimo, prisiimtų ir asmeninę atsakomybę. Nes psichologiniai tyrimai rodo, kad nesvarbu, koks tai būtų žmogus, jeigu jis turi galią spręsti be atsakomybės ir dar yra šiek tiek paspaudžiamas, gali pasielgti ne tik ne etiškai, bet ir labai žiauriai.

Mano žiniomis, tokia informacija nėra suteikiama vaiko teisių sistemos specialistams. Stebina ir glumina, kad vaiko teisių darbuotojams nėra keliami jokie ypatingi reikalavimai į šią darbo vietą. Užtenka būti baigus aukštąjį mokslą. Tu gali būti baigęs agronomiją, informatiką, santechniką, veterinariją. Net neprivalu žinoti apie vaiko raidą ir jo psichologiją.

Pranešimas, skaitytas konferencijoje „Prigimtinės šeimos politikos stiprinimas“


Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (18)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SPROGIMAS: sprogus pakelės bombai žuvo penki Burkina Faso kariai; kol kas jokia grupuotė neprisiėmė atsakomybės už išpuolį, tačiau Burkina Fase veikia tiek su „Al-Qaeda“, tiek ir su „Islamo valstybe“ (IS) siejami islamistai.
  • PADAUGĖJO: praėjusiais metais skrydžių vadovai Lietuvos oro erdvėje aptarnavo 269,2 tūkst. skrydžių – 1,2 proc. daugiau nei 2018 metais tuo pačiu metu.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar reikalingos telemedicinos paslaugos tarp didžiųjų miestų ir regionų specialistų?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip vertinate šios žiemos orus?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+2  +3 C

-1 +1 C

 

  0  +1 C

+2 +4 C

+1 +2 C

 

+3 +5 C

0-5 m/s

0-5 m/s

 

0-3 m/s