JAV mokslininkai išsiaiškino, kad paros laikas gali būti svarbus rizikos faktorius prasidedant uždegimui, praneša BBC.
Žurnale "Immunity" aprašyti tyrimo rezultatai, kurie rodo, kad nuo užsikrėtimo laiko priklauso infekcijos stiprumas. Ekspertai teigia, kad šis atradimas gali būti pritaikytas kuriant efektyvesnius vaistus.
Augalų, gyvūnų ir net bakterijų organizmai veikia pagal 24 valandų paros ritmą. Jau anksčiau buvo žinoma, kad skirtingu paros laiku imuninė sistema veikia nevienodai. Dabar mokslininkai bando išsiaiškinti smulkmenas. Jeilio universiteto mokslininkai ištyrė baltymą TLR9, kuris padeda organizme aptikti bakterijų ir virusų DNR, o tuomet imuninė sistema puola naikinti kenkėjus.
Su pelėmis atliktas tyrimas parodė, kad skirtingu paros metu organizme yra nevienodas TLR9 baltymo kiekis. Kai baltymo organizme daugiausia, imuniteto atsakas į ligų sukėlėjus yra stipriausias.
Gydytojai jau seniau pastebėjo, kad pacientai nuo kraujo užkrėtimo dažniausiai miršta naktį: nuo antros iki šeštos valandos. Mokslininkai tirdami peles išsiaiškino, kad kraujo užkrėtimo stiprumas priklauso nuo infekcijos pradžios laiko ir sutampa su TLR9 baltymo kiekio svyravimais.
Šį atradimą galima pritaikyti praktiškai, nustačius, kuriuo paros metu vartojami vaistai veikia geriausiai, arba sukūrus vaistus, kurie paveiktų biologinį laikrodį ir paskatintų imuninės sistemos aktyvumą.
Paros ritmus tiriantis mokslininkas iš Kembridžo universiteto dr. Akilešas Redis (Akhilesh Reddy) sakė, kad farmacijos bendrovės jau tiria, kuriuo paros metu jų vaistai veikia geriausiai. Pasak eksperto, žinios apie biologinį laikrodį gali būti aktyviai taikomos medicinoje jau po dešimties metų.
