Už elektrą permokėsime dar daugiau

Kainų šuolis

Labiausiai elektra brangs vartotojams, kurie naudojasi dviejų laiko zonų skaitikliais bei turi elektrines virykles. Dieninis tarifas jiems didės 6,9 cento, naktinis - 5,3 cento.

Bendrovė LESTO apskaičiavo, kad statistiniam Lietuvos namų ūkiui, vidutiniškai per mėnesį sunaudojančiam apie 138 kilovatvalandes, išlaidos už elektros energiją kitais metais padidės apie 7 litus (su PVM) per mėnesį.

VKEKK tvirtina, kad elektros energijos kainą išaugino jos dedamosios: elektros energijos įsigijimo kaina 2013 m. padidinta iki 16,433 cento už kilovatvalandę (2012 m. - 15,94 cento), perdavimo paslaugos kainos viršutinė riba - 2,415 cento už kilovatvalandę, sisteminių paslaugų kaina - 0,942 cento už kilovatvalandę (14 proc. augimas).

Tačiau dėl šitų priežasčių brangimas dar nebūtų buvęs toks didelis.

„Elektros energijos kainos vartotojams pasikeitimą iš esmės lemia viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainos pokyčiai. 2013 m. VIAP kaina bus 10,49 cento už kilovatvalandę. Palyginti su dabar galiojančia, ji didėja 49 proc.“, - skelbia VKEKK.

Kad vartotojai nesusigaudytų, VKEKK savo tinklalapyje skelbia vidutinės elektros kainos dedamąsias dalis centais už kilovatvalandę be PVM, o jau vartotojus pasieksiančios elektros kainą - su PVM. Tačiau susumavus visas kainų dedamąsias ir „apmokestinus“ jas 21 proc. PVM, niekaip neišeina 51,9 cento, o tik 50,5. Net ir šis mažytis „netikslumas“ elektros sektoriuje pajamas padidins daugiau nei šimtu milijonų litų. Taip ir lieka neaišku, kodėl VKEKK suskaičiavo kitaip.

Įžvelgia mafijos metodus

„Labai vieningai veikia elektrikų mafija. Jie, pasinaudodami politiniu lozungu, kad viską reikia daryti dėl energetinės nepriklausomybės nepriklausomai nuo kainos, tą kainą ir didina. Per mėnesį elektros kainą galima sumažinti 5-6 centais. Jei naujoji valdžia tam nepadarys galo - bus visiški kvailiai. Be abejonės, kelsiu šį klausimą Seimo Ekonomikos komitete. Nes dabar nustatomos tokios kainos, kurios monopolininkams garantuoja pelną“, - „Respublikai“ sakė kandidatu į minėto komiteto pirmininko postą įvardijamas parlamentaras Julius Veselka.

Anot jo, į dabartinį elektros pabrangimą dar net nėra įskaičiuotos galimos naujos atominės elektrinės statybos.

„Jei tikrai statysime - dar brangs elektra. Jei senosios elektrinės uždarymui neišsikaulysime tiek pinigų, kiek reikia, - dar brangs“, - neslėpė J.Veselka.

Sunešime pelnus

Beje, Visagino atominė elektrinė vien per pirmą pusmetį uždirbo net 501,8 mln. litų grynojo pelno. Energetikos ekspertai tvirtina, kad tokį pelną bendrovei sukrovė elektros vartotojai, gerokai permokėdami už elektrą.

„Be abejonės, pelnas suplaukia iš antrinių įmonių, daugiausiai - iš LESTO ir LITGRID“, - patvirtino Visagino atominės elektrinės vadovas Rimantas Vaitkus.

Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius tvirtina, kad elektros kaina vartotojams galėtų būti mažesnė ir Visagino atominė elektrinė dar dirbtų nenuostolingai.

„Iš esmės tokį didelį pelną nulėmė tai, kad vartotojai permoka už elektrą. Juk pelnas priklauso nuo to, kiek nustatytos kainos yra didesnės už išlaidas“, - konstatavo M.Nagevičius. Tačiau kitais metais už elektrą permokėsime dar daugiau.

Slepia, nes nenori piktinti

Akademikas Jurgis Vilemas sako, kad VIAP kaina padidinta dėl naujų projektų įgyvendinimo.

„Juk pati elektra rinkoje nebrango. Todėl akivaizdu, kad tai yra dėl naujų projektų. Nors VKEKK skaičiavimo metodika yra labai paini. Labiausiai paslėptos yra išlaidos, susijusios su prašvilptomis lėšomis Ignalinos atominės elektrinės uždarymui. Šimtai milijonų išleista jokių pajamų negeneruojant. Todėl aišku, kad iš VIAP fondo tai dotuojama, nors viešai apie tai neskelbiama. Jie vengia tai skelbti, nes tikriausiai nenori piktinti visuomenės“, - sakė J.Vilemas.

Akademikas teigė, kad per metus Lietuvoje sunaudojama apie 10 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos. Todėl net ir centu pabranginus kilovatvalandę apyvarta išauga apie 100 mln. litų. Tad šiuo atveju elektros bendrovės papildomai be jokio vargo gaus apie 590 mln. litų.

Mokestis avansu

Ekonomistą profesorių Povilą Gylį labiausiai stebina tai, kad į elektros kainą jau įskaičiuojamos išlaidos, kurių dar net nėra: mokame už tai, kad ateityje Lietuva vykdys projektus. Beje, tas pats yra ir dujų terminalo atveju. Į kitų metų kainas vartotojams jau bus įskaičiuojamos išlaidos būsimam terminalui.

„Natūralu, kai į sąnaudas įtraukiama investicijų dalis. Tačiau kai reikia mokėti iš anksto - skamba keistai. Jei statysime naują elektrinę, VIAP reikės dar padidinti. Bet man atrodo, kad reikia sustoti, apsidairyti, sistemiškai pagalvoti apie visas alternatyvas. Nes dabar tėra daug propagandos ir kai kurių interesų grupių interesų stūmimas“, - teigė P.Gylys.

Remiame ir nereikalingas

Lietuvos energijos konsultantų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius atskleidė ir dar vieną įdomų niuansą. Pasirodo, vartotojai apmoka ne tik strateginius energetikos projektus, bet ir moka vėjo bei saulės jėgainių statytojams.

„Investicijos į vėjo jėgaines atsiperka per 12 metų. Būtent 12 metų jos dotuojamos iš VIAP fondo, nes investuotojams reikia grąžinti paskolas. Paskui dar maždaug 13 metų iki eksploatacijos pabaigos vėjo jėgainių elektros savikaina bus beveik nulinė. Tačiau tai nereiškia, kad vartotojai iš to turės naudos. Pelnas nukeliaus investuotojams, o po 12 metų jie nebūtinai nuleis kainas. Yra ir tokių krypčių, kurios dar keistesnės. Pavyzdžiui, iš VIAP fondo mokama ir saulės jėgainėms. Tačiau investicijos į jas tokios didelės, kad net ir po 12 metų neatsipirks. Elektra superkama ir iš jų, nors tarifas už kilovatvalandę - 1,6 lito. Gerai, kad Energetikos ministerija bent jau pateikė pataisas, kad reikia baigti saulės jėgainių rėmimą, nes tai vartotojams reikšmingai didina kainą. Yra daug elektrinių, kurios remiamos, nors nei dabar yra reikalingos, nei bus reikalingos vėliau“, - sakė V.Lukoševičius.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"