Daugiausiai bankai vis dar uždirba iš paskolų

Gyventojų indėlių toliau gausėjo, tačiau metinis augimo tempas sumažėjo.

Veiklą neseniai pradėjusių 7 bankų, įskaitant turinčius specializuoto banko licenciją, turtas per metus išaugo beveik dvigubai. Reikšmingą poveikį bankų sektoriaus rezultatams (turto, indėlių ir kitiems rodikliams) turėjo Revolut grupės įmonių reorganizacija ir konsolidacija į banką. Š. m. gruodžio mėn. pabaigoje Lietuvos banko valdyba jį pripažino sisteminės svarbos įstaiga, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Klientų indėliai trečiąjį ketvirtį išaugo 2,4 mlrd. eurų – iki 42,2 mlrd. eurų. Gyventojų indėliai, neįskaitant Revolut Bank, UAB, įtakos, per trečiąjį ketvirtį išaugo 1,4 mlrd. eurų. Jų apimtis didėjo jau antrą ketvirtį iš eilės, o metinis augimo tempas sulėtėjo iki 5,4 proc.

Paskolų portfelis trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė 25,6 mlrd. eurų. Per ketvirtį jis išaugo beveik 1,4 mlrd. eurų.

Paskolos gyventojams per ketvirtį padidėjo 476 mln. eurų – iki 13,4 mlrd. eurų. Būsto paskolos per trečiąjį ketvirtį padidėjo 317 mln. eurų – iki 10,7 mlrd. eurų. Atitinkamai vartojimo paskolų portfelis padidėjo 128 mln. eurų – iki 1,4 mlrd. eurų. 

Paskolos verslo bendrovėms per ketvirtį išaugo 772 mln. eurų – iki 10,7 mlrd. eurų. Daugiausia augo paskolos įmonėms, veikiančioms elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei nekilnojamojo turto operacijų veiklose.

Eliminavus Revolut grupės reorganizavimo įtaką, bankų sektoriaus pelnas buvo 323,6 mln. eurų – 73,2 mln. eurų,arba 29,2 proc., didesnis negu 2021 m. tą patį laikotarpį. Šį rezultatą iš esmės lėmė reikšmingai didėjusios grynųjų palūkanų pajamos.

Bankai kol kas dar palaiko didėjantį atotrūkį tarp palūkanų pajamų ir išlaidų, t. y. palūkanos už indėlius auga gerokai lėčiau nei palūkanos už paskolas. Matydamas sparčiai augantį bankų veiklos pelningumą ir aukštą metinę infliaciją, neigiamai veikiančią vartotojus, ypač socialiai pažeidžiamas grupes, Lietuvos bankas kreipėsi į komercinius bankus, ragindamas juos būti socialiai atsakingomis finansų institucijomis – siekti, kad nė viena finansinių paslaugų vartotojų grupė nebūtų atribota nuo svarbiausių finansinių paslaugų, būtų nuolat didinamas jų prieinamumas. Taip pat siūloma mažinti finansinių paslaugų (ypač būtiniausių) įkainius. 

Lietuvos bankas praneša, kad visi bankai vykdo veiklos riziką ribojančius normatyvus, o sektoriaus rodikliai toliau patvirtina bankų atsparumą galimiems iššūkiams. Nepaisant suprastėjusių ekonomikos perspektyvų, didesnė neigiama įtaka paskolų portfelio kokybei kol kas nefiksuota, tačiau nuo rusijos karo prieš Ukrainą pradžios padažnėjo kibernetinių incidentų.

„Neapibrėžtumo kupinoje ekonominėje aplinkoje bankai išlaikė aktyvų ir nuoseklų skolinimą šalies verslui ir gyventojams. Šiais metais stebime, kad padaugėjo kibernetinių atakų, kurios gali kelti grėsmę finansinių paslaugų prieinamumui. Nors fiksuotos kibernetinės atakos buvo mažai koordinuotos ir paveikios, labai svarbu, kad komerciniai bankai ir toliau skirtų reikiamą dėmesį kibernetiniam saugumui“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

Šiuo metu Lietuvoje banko arba specializuoto banko licencijas turi 13 bankų, o kaip užsienio bankų filialai veikia 6 bankai. Lietuvos bankas kartu su Europos Centriniu Banku nagrinėja dar vieną paraišką gauti specializuoto banko licenciją.