Teismas atvertė XXI a. vergovės bylą

Įsitikinusi, kad savivaldybės reikalavimas už 315 litų socialinę pašalpą dirbti visuomenei naudingą darbą - asmenybės pažeminimas ir vergovė, Panevėžio rajono gyventoja kreipėsi į teismą. Apygardos administracinis teismas priverstas nagrinėti 38 metų moters skundą, kuriame prašoma nubausti ją išnaudojusius valdininkus ir socialinės pašalpos mokėjimą nutraukusią savivaldybę bei atlyginti patirtą moralinę žalą. Aiškėja, kad jaunai bedarbių šeimai visai neblogai sekasi šokdinti Panevėžio rajono savivaldybę.

Paįstrio seniūnijoje gyvenanti Jolanta Zebkinienė suskaičiavo, kad, įsigaliojus tvarkai, jog socialines pašalpas gaunantys asmenys turi per mėnesį dirbti po 40 valandų visuomenei naudingo darbo, ji per pusantrų metų buvo priversta neatlygintinai plušėti ištisas 288 valandas.

Savo darbo valandą įkainojusi 20 litų, moteris tikisi iš valstybės išplėšti 5760 litų darbo užmokesčio ir dar 20 tūkst. litų už moralinę žalą. Neigiamų išgyvenimų ieškovė teigia patyrusi dirbdama - esą iš jos buvo tyčiojamasi.

Vergove moteris vadina šiukšlių rūšiavimą, lapų grėbstymą, kapinių tvarkymą.

Socialinę pašalpą gaudavusi ir už tai dirbdavusi J.Zebkinienė prieš metus nusprendė, kad dirbti iš jos reikalaujama neteisėtai, ir šios prievolės atsisakė. Todėl jai buvo nutrauktas pašalpos mokėjimas.

Vėliau pinigai būdavo pervedami į Paįstrio parduotuvę, tačiau J.Zebkinienė jokių produktų neimdavo.

Pavasarį iš darbo biržos sąrašų buvo išbrauktas jos sugyventinis Zenonas Zebkinas ir šeima liko be pinigų.

Iš ko visą tą laiką gyveno, moteris net nebandė slėpti. Esą juos gelbėjo greitieji kreditai, kurių ji turinti paėmusi daugiau nei 10 tūkst. litų. Be to, ji prisiskolinusi pinigų iš žmonių, jiems parašyti skolos rašteliai. Skolos siekia jau 20 tūkst. litų. Todėl J.Zebkinienė sakė besitikinti, kad panašią sumą teismas priteis.

Beje, vakar moteris pareiškė padidinanti savo ieškinį, nes kol teismas nagrinėja skundą, ji vis labiau klimpsta į skolas.

Kadaise gamykloje darbininke, o vėliau darželyje šeimininkute dirbusi paįstriškė prisipažino vienkiemyje nelaikanti jokio gyvulio.

Paklausta, kodėl gyvendama kaime neieško darbo pas ūkininkus, moteris ėmė teisintis, kad artimiausias gyvena tik už 5 kilometrų.

Tačiau teisybę, atrodo, pasakė pokalbio įdėmiai klausęsis Z.Zebkinas: „Pagalvokite, kas gali eiti melžti karvių po 16 valandų per parą už minimalų atlyginimą?“

Kodėl, pusantrų metų gaudavusi pašalpą ir už ją dirbusi, vėliau apsigalvojo? Moteris prisipažino: „Zebkinas Konstituciją paskaitė ir patarė“.

Tačiau kas padeda moteriai rašyti skundus teismui, ji nenorėjo atskleisti.

J.Zebkinienė tvirtina ieškanti teisybės ir ginanti tokius pat varguolius kaip ji.

Paprašyta paaiškinti, kodėl ši šeima atsidūrė gyvenimo užribyje, Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė akcentavo, kad pašalpų gavėjų rajone 3200, šeimų daug, bet „šitokia“ - vienintelė.

Pasak vedėjos, Piniginės socialinės paramos įstatyme nustatyta, kad žmogaus teisė yra gauti pašalpą, o viena pareigų - dalyvauti savivaldybės nustatytoje visuomenei naudingoje veikloje.

„Jie atsisakė tos veiklos nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio. Jeigu jie, būdami jauni ir sveiki, neįvykdo tos pareigos, pašalpa skiriama ne grynaisiais pinigais, o paslaugomis. Jie parašė atsisakymą dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje ir atsisakė pagalbos paslaugomis. Seniūnijos siūlymu pervedėme pinigus į Paįstrio parduotuvę. Bet jų irgi nepalietė. O gegužę Zebkiną išbraukė iš darbo biržos, ir šeima prarado teisę į pašalpas. Dabar pašalpos negauna ir iš parduotuvės nieko neima“, - aiškino vedėja.

Vakar apygardos teismas apsistojo ties vieninteliu klausimu: ar J.Zebkinienė, jos 9 metų dukra ir 43 metų Z.Zebkinas yra šeima.

Rajono savivaldybė ir Paįstrio seniūnija traktuoja Zebkinus kaip sugyventinius. Tačiau šie bet kokios partnerystės kratosi. Esą ir pagal dokumentus jie seniai išsituokę. Na ir kas, kad gyvena po vienu stogu, vaikšto pro vienas duris, visur kartu važiuoja.

A.Paškevičienė tai laiko gudravimu: esą jeigu jie įrodytų esą svetimi, galėtų pretenduoti į pašalpą. Bet realybė yra kitokia.

„Mes nesame pažeidę nė vieno įstatymo taško, tik labai apmaudu, kad turime tiek laiko ir sveikatos skirti įrodinėdami tai, kas iš tikrųjų yra tiesa“, - sako A.Paškevičienė.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"