Valstybės finansus valdo giminių klanas

Tai, kad Lietuva - giminių kraštas, žino visi. Tačiau tai, kad Lietuvos banko vadovai ir net informacijos skleidėjai giminiuojasi su komercinių bankų atstovais, stengiamasi nuslėpti. Tačiau ekonomistai neabejoja, kad prievaizdų neveiklumas kontroliuojant komercinių bankų apetitą kyla ne iš žioplumo, o iš meilės artimiesiems.

Giminių nebaudė

Komercinių bankų priežiūrą šiaip jau turintis atlikti Lietuvos bankas ne kartą sulaukė kritikos už nieko neveikimą, pražiopsotą paskolų burbulą, leidimą kelti mokesčius bei kitus dalykus. Buvęs jo vadovas Reinoldijus Šarkinas net turėjo eiti dėl to į pensiją. Tačiau paaiškėjo galima tokio gerumo priežastis: kaltas ne neapdairumas, o žmogiški jausmai artimiesiems.

Pavyzdžiui, R.Šarkinas turi dukrą Jurgitą Šarkinaitę, kuri dirba viename komercinių bankų, kita dukra Sigita Vingrienė įdarbinta kitame. Nieko keisto, kad trečiame banke dirba ir R.Šarkino žentas Artūras Vingrys.

R.Šarkino pavaduotojos pareigas apleidusi ir už tai 115 tūkst. litų išeitinę gavusi Ramunė Zabulienė - Antano Zabulio, ryšių bendrovės „Omnitel“ prezidento, žmona. Teigiama, bendrovė turi neblogų „finansinių santykių“ su skandinaviškais bankais.

Centrinio banko valdybos nariu toliau sėkmingai esantis Audrius Misevičius, be abejo, taip pat turi „finansinę“ šeimą: žmona Audronė Misevičienė dirba viename banke, o jo dukra Eglė Misevičiūtė vadovauja Finansų ministerijos, beje, nuolaidomis dosniai šelpusios komercinius bankus, Europos Sąjungos biudžeto skyriui.

Kitas valdybos narys Vaidievutis Ipolitas Geralavičius taip pat turi svarbią dukrą Živilę Geralavičiūtę, kuri dirba vieno komercinio banko privačios bankininkystės departamento direktore.

Artimuosius nuslėpė

Gerų giminių turi ne tik valdyba - pačios Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorius Kazimieras Ramonas turi seserį bei svainį, dirbančius viename banke. Dar viena sesuo Judita Ramonaitė dirba kitame. Na, tai, kad dukra Ramona Laurinkienė dirba bankams mokesčius skaičiuojančioje Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, gal ir neverta dėmesio.

Minėti asmenys bent jau deklaravo šiuos galimus interesų konfliktus viešai. Tačiau, pavyzdžiui, informaciją apie Lietuvos banko vykdomą komercinių bankų priežiūrą valdantis institucijos atstovas spaudai Mindaugas Milieška nedeklaravo nieko. Už jį tai padarė vienas komercinių bankų paskelbdamas, kad banko investicijų valdymo įmonei vadovaus jo sūnus Gediminas Milieška.

„Čia - nesusiję dalykai. Tai yra banko antrinė įmonė, kurios Lietuvos bankas nereguliuoja. Jai leidimą dirbti davė Vertybinių popierių komisija. Tokia tvarka - jos laikomasi. Man nereikia - aš ir nedeklaruosiu“, - užsispyręs buvo jis.

Uošvio išsižadėjo

Beje, kai kurie žmonės savo giminystės atsižada ne tik deklaracijose, bet ir viešai. Pavyzdžiui, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Darius Petrauskas nenurodė jokių įtakingų asmenų. Tačiau jokia paslaptis, kad Lietuvos banką kontroliuoti turinčio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas - gerbiamo D.Petrausko uošvis. Tiesa, jau buvęs. Viešai giminystės išsižadėjo tiek pats D.Petrauskas, tiek ir K.Glaveckas.

„Giminystės ryšių seniai neturiu Lietuvos banke“, - dar birželio pabaigoje „Vakaro žinioms“ sakė K.Glaveckas.

„Manęs tikrai nesieja su juo nei giminystės ryšiai šiuo metu, nei kiti. Ar turiu ryšių komercinių bankų valdybose? Nežinau, valdybose aš taip pat neturiu jokių pažinčių“, - jam pritarė ir D.Petrauskas.

Geri indėlininkai

Tiesa, visi minėti asmenys arba laiko bankuose šimtatūkstantinius indėlius, yra ėmę trumpalaikius kreditus, naudojosi kaip tarpininkais tvarkant vertybinius popierius ir t. t., o sužinoti, pavyzdžiui, kokias sąlygas jiems taiko bankai, neįmanoma. Mat deklaracijose tai nenurodoma. Tad stebėtis, kodėl valdyba dar vadovaujant R.Šarkinui nesikišo į komercinių bankų vykdomą veiklą, neverta.

Giminystė kainavo milijardus?

Stasys JAKELIŪNAS - finansų analitikas:

Tiesiogiai, kiek nuostolių padaryta dėl bankų padarytų atidėjinių, dėl lengvatų, suskaičiuoti sunku. Tačiau nesunku būtų apytikriai suskaičiuoti, kiek ekonomika prarado dėl staiga nutraukto kreditavimo. 2006 ir 2007 metais paskolų portfelis paaugo 17 mlrd. litų, apytikriai bent 5-6 mlrd. atitekėjo į biudžetą. Tad 2009 ir 2010 metais apytikriai tiek į biudžetą pinigų nepateko. Aišku, srautas prieš tai buvo per didelis, bet nebuvo nuosaikaus perėjimo, atitraukimas buvo per staigus.

Tačiau didesnę atsakomybę dėl nebuvusios priežiūros priskirčiau Lietuvos bankui. Bet aš žinau, kad Lietuvos banko viduje buvo diskusijų, ar reikia griežtinti politiką, bet buvo nuspręsta, jog nereikia. Dar 2009-aisiais rašiau prezidentei, vienas klausimas buvo - kaip ji vertina valdybos atsakomybę ir veiksmus. Bet ji tuomet neišdėstė jokios kritikos.

Galimi interesų konfliktai Lietuvos banke - problema: vieni kitus prižiūri, veikia, nors turėtų būti kone kinų siena. Kyla pagrįstų abejonių, ar priežiūra gali būti objektyvi. Dėl indėlių - jei R.Šarkinas ateina kaip eilinis klientas, gal ir nieko. Bet būdavo ir anksčiau, kad nuteka nevieša informacija, kuria galima pasinaudoti. Spragų yra, apie jas, kaip ir apie pačią priežiūrą, reikėtų teirautis jau pačių Lietuvos banko atstovų.